https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.14
Paediatric inflammatory multisystemic syndrome associated with
COVID-19 infection: literature review
Silvija Petuchauskaitė
1
, Virginija Žilinskaitė
1,2
1
Vilnius University Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius university Hospital Santaros klinikos, Pediatric Emergency – Intensive care and Anaesthesiology
Center-Pediatric Intensive Care Unit, Vilnius Lithuania
Abstract
Background and aim. Paediatric inflammatory multisystemic syndrome in children was first described in 2020
during the COVID -19 infectious pandemic. This disease has symptoms in common with other syndromes, making
the differential diagnosis of the disease complicated. The course of the disease in children is usually severe, many
organ systems can be affected, and hospital treatment is typically required. Multisystem inflammatory syndrome
in children is a recently described disease - more detailed studies are needed for a thorough understanding of the
pathogenesis, diagnosis, and treatment of the disease. The purpose of this literature review is tofamiliarize
paediatricians with managementguidelines of te disease.
Materials and methods. The most recent scientific mrdical articles on this topic were searched and selected using
medical databases (PubMed and Clinical Key).A literature review analysed more than 30 articles onmultisystem
inflammatory syndrome in children.
Results. Paediatric multisystemic inflammatory syndrome is a life-threatening condition in which patients are
often treated in the intensive care unit. Following COVID-19 infection, children may develop a multisystemic
inflammatory syndrome characterized by persistent fever, an increase in inflammatory markers, and damage to
organ systems. The cardiovascular system is the most frequently affected organ system. Treatment is often
complex and requires a multidisciplinary discussion of the patient.
Conclusion. Paediatric multisystemic inflammatory syndrome has only recently been described in the scientific
literature. Studies have attempted to define the diagnostic criteria of the disease as accurately as possible.
Characterized by nonspecific symptoms, COVID -19 infection is often the main diagnostic criterion for the
disease. Research continues to improve differential diagnosis and treatment guidelines.
Keywords: paediatric Inflammatory multisystemic syndrome, multisystemic inflammatory syndrome in children,
COVID-19 infection.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 114-123, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.14
114
Vaikų multisisteminis uždegiminis sindromas, susijęs su Covid-19
infekcija: literatūros apžvalga
Silvija Petuchauskaitė
1
, Virginija Žilinskaitė
1,2
1
Vilnius universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vaikų skubios medicinos, intensyvios terapijos ir
anezteziologijos centras, Vaikų intensyios terapijos centras, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas ir tikslas. Vaikų multisisteminis uždegiminis sindromas pradėtas aprašinėti 2020 m., COVID-19
infekcijos pandemijos metu. Šis susirgimas turi nemažai bendrų požymių su kitais sindromais, todėl diferencinė
ligos diagnostika yra apsunkinta. Liga vaikams dažniausiai būna sunkios eigas, yra pažeidžiamos kelios organų
sistemos, gali prireikti hospitalinio gydymo. Vaikų multisisteminis uždegiminis sindromas yra neseniai pradėta
aprašyti liga – tiksliam ligos patogenezės supratimui, ligos diagnostikai ir gydymui reikalingi detalesni tyrimai.
Literatūros apžvalgos tikslas supažindinti vaikų ligų gydytojus su šios ligos klinikine išraiška, diagnostikos ir
gydymo gairėmis.
Metodika. Naujausi temai aktualūs straipsniai atrinkti naudojantis Pubmed ir Clinical Key duomenų bazėmis.
Literatūros apžalgtoje išanalizuota virš 30 straipsnių apie vaikų multisisteminį uždegimini sindromą.
Rezultatai. Vaikų multisisteminis uždegiminis sindromas yra pavojinga gyvybei būklė, pacientai neretai yra
gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Persirgus COVID-19 infekcija, vaikams gali išsivystyti
multisisteminis uždegiminis sindromas, pasireiškiantis persistuojančiu karščiavimu, uždegiminių markerių
padidėjimu ir organų sistemu pažeidimu. Da žniausiai yra pažeidžiama širdies sistema. Gydymas dažnai yra
kompleksinis, todėl reikalingas multidisciplinis ligonio aptarimas.
Išvados. Pediatrinis multisismenis uždegiminis sindromas mokslinėje literatūroje pradėtas aprašinėti neseniai. Vis
dar atliekami tyrimai, siekiant kuo tiksliau apibrėžti diagnostikos ir gydymo gaires. Būdingi nespecifiniai ligai
būdingi simptomai, todėl dažnai pagrindinis ligos diagnostikos kriterijus būna COVID-19 infekcija. Toliau
tęsiamos mokslinės studijos, norint pagerinti diferencinę ligos diagnostiką ir patobulinti gydymo gaires.
Raktiažodžiai: vaikų multisisteminis uždegiminis sindromas, COVID-19 infekcija.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
115
1. Įvadas
Fiksavus pirmuosius susirgimo koronaviruso
sukelta (angl. Coronavirus disease – COVID-19)
infekcija atvejus, buvo manoma, kad vaikai buvo
apsaugoti nuo sunkaus ligos pasireiškimo ir
progresavimo. Stebint koronaviruso sukeltos
infekcijos plitimą vaikų tarpe, pastebėtas retas
poinfekcinis hiperuždegiminis sutrikimas,
susietas su SARS-CoV-2 infekcija (1). 2020 m.
balandžio mėn. pradėti aprašinėti ligos atvejai,
kuomet liga pasireiškė sunkiu sisteminiu šoku,
asocijuotu su ūmine kvėpavimo takų infekcija,
daugiausiai Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir
Jungtinėse Amerikos Valstijose (1–4).
Medicinoje atsirado naujas vaikų ligų terminas,
apibrėžtas vaikų multisisteminiu uždegiminiu
sindromu (angl. Paediatric Inflammatory
Multisystem Syndrome – PIMS) (5). Šis
sindromas vaikams yra gyvybei pavojinga būklė,
kuri dažniausiai pažeidžia kelias organų sistemas
net ir prieš tai buvusiems sveikiems vaikams
COVID-19 pandemijos metu (2). Tiriant vaikų
populiaciją, įrodyta, kad net 65 % sergančiųjų
multisisteminiu uždegiminiu sindromu turėjo
prieš tai buvusią ūmią COVID-19 kvėpavimo
takų infekciją, ją nustačius polimerazės
grandinine reakcija (PGR) ar specifinius
antikūnius po persirgtos ligos (6). Taigi vaikų
multisisteminis uždegiminis sindromas
apibūdinimas kaip COVID-19 ligos
komplikacija, kuriai būdingas persistuojantis
karščiavimas ir organų sistemų disfunkcija (7).
2. Metodika
Ši literatūros apžvalga apžvelgia medicininius
mokslinius straipsnius, atrinktus medicinos
duomenų bazėse (Pubmed, Clinical Key), apie
vaikų multisisteminio uždegiminio sindromo
etiopatogenezę ir analizuoja bei pristato
diagnostikos ir gydymo algoritmus.
3. Rezultatai
3.1. Etiologija ir patogenezė
Lyginant su suaugusiaisiais, pirminė SARS-
CoV-2 infekcija vaikams dažniausiai pasireiškia
lengvesne ligos eiga (8,9). Didžiausias
sergamumas multisisteminiu uždegiminiu
sindromu stebimas praėjus 3-6 sav. (21-25
dienoms) nuo COVID-19 infekcijos (9–12).
Tiriant sergančius vaikus, paaiškėjo, kad net 80-
90 % tirtų asmenų buvo randami aukštų titrų
antikūniai, ir tik 20–40 % teigiama SARS-CoV-
2 polimerazės grandininė reakcija (12,13).
Pačioje ankstyviausioje I-oje SARS-CoV-2
infekcijos stadijoje vaikams dažnai nepasireiškia
jokie simptomai, arba gali pasireikšti nežymūs
požymiai (14). II-oje (kvėpavimo takų) stadijoje
simptomai ryškiau pasireiškia suaugusiesiems, o
vaikams, kaip ir I-oje stadijoje, simptomai būna
nežymūs arba jų išvis nėra (14). SARS-CoV-2
viruso spyglio (S) baltymas veikia kaip
superantigenas ir sukelia makrofagų aktyvaciją
ir T helperių (limfocitų) ląstelių stimuliaciją (9).
Vaikai, lyginant su suaugusiaisiais turi stipresnį
imunoglobulinų G atsaką (IgG), bet silpnesnį
Imunoglobulinų M (IgM) atsaką spyglio S
baltymui, todėl pasižymi silpnesne virusų
neutralizaciją (9,15,16). Tai lemia citokinų
sekreciją, makrofagų, neutrofilų, monocitų, B
ląstelių (limfocitų) ir plazmos ląstelių
aktyvaciją, pradeda gamintis antikūniai,
sukeliantys padidintą imuninį atsaką (III-ioji
ligos stadija) (14). Suaugusieji uždegimo metu
išskiria didesnius citokinų kiekius, tokių kaip
interleukinas-6 (IL-6), tumoro nekrozės faktorių
alfa (TNF-α) ir interleukiną 1 beta (IL-1β).
Priešingai nei suaugę, vaikų organizmai išskiria
mažesnius citokinų kiekius, tačiau labiau
imunitetą moduliuojančius faktorius –
interleukiną-10 (IL-10) ir interleukiną-13 (IL-
13) – manoma, kad šie veiksniai nulemia
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
116
citokinų audrą (3). Visgi nėra žinoma tikslaus
patofiziologinio mechanizmo, tačiau tampa
aišku, kad imuninės sistemos atsako
disreguliaciją nulemia citokinų audra – tai
pagrindinis sindromo išsivystymo veiksnys (17).
Imuninės sistemos nesubalansuotas atsakas
lemia uždegiminį sindromą vaikams (14).
3.2. Klinika
Vaikams, kuriems išsivysto PIMS, pasireiškia
daug įvairių simptomų ir požymių, įvairus ligos
sunkumas (1,12,18). Pradžioje, aprašant
pavienius ligos klinikinius atvejus, buvo naudota
daugybė sindromo apibrėžimų dėl nespecifinių,
ligai būdingų simptomų. (19). Šis sindromas turi
daug klinikinių panašumų su kitais sindromais –
virusų sukeltu miokarditu, Kavasaki liga,
makrofagų aktyvacijos sindromu ir toksiniu šoko
sindromu (2,4–6,20). 25 – 50 % pacientų gali
būti patvirtinti visi Kavasaki ligos diagnostikai
būtini kriterijai, todėl vien tik SARS-CoV-2
infekcijos patvirtinimas gali padėti atskirti šiuos
du susirgimus (9). Skirtingai nei Kavasaki liga,
sindromas pasireiškia abiem lytims tolygiai (12).
Bandant diferencijuoti susirgimą su anksčiau
minėtais sindromais, PIMS metu vaikams
prireikia gydymo intensyviosios terapijos
skyriuose (21). Dažniausiai pasitaikantis ir
diagnostikai būtinas simptomas yra
persistuojantis karščiavimas. Vaikai dažniausiai
karščiausiai febriliai (> 38,5°C) daugiau nei 3-4
dienas (14). Didesnei daliai hospitalizuojamų
vaikų (74 %) susirgus krenta arterinis kraujo
spaudimas. Išsivysčius hipotenzijai neretai
prireikia inotropiškai veikiančių vaistų,
intensyvios priežiūros (14). Neretai vaikų tarpe
šio sindromu metu dėl širdies disfunkcijos
vystosi respiratorinis distresas, atsiranda
papildomas deguonies poreikis, todėl net iki
80 % pacientų yra gydomi intensyvios terapijos
skyriuje (1,14). Net 52 % pacientų gali
pasireikšti šokas (22). Ligos eigoje gali išryškėti
Kavasaki ligą primenantys odos ir gleivinių
pakitimai– bėrimas, konjunktyvitas, rankų ir
kojų patinimas (5,6,14). Dažnai apžiūrint ligonį
čiuopiami simetriškai padidėję > 1,5 cm kaklo
limfmazgiai (23,24). Virškinimo sistemos
sutrikimams būdingi požymiai pasireiškia
maždaug 84 % sergančiųjų – difuzinis pilvo
skausmas, vėmimas ar viduriavimas; retais
atvejais išryškėja ūmi chirurginė patologija,
reikalaujanti chirurginio gydymo (1,4,14,22).
Širdies ir kraujagyslių sistema yra dažniausiai
paveikiama vaikų tarpe, kuriems pasireiškė
multisisteminis uždegiminis sindromas,
asocijuotas su COVID-19 infekcija. (6,21).
3.3. Diagnostika
Atliekant laboratorinius tyrimus randami
uždegiminių markerių padidėjimai (5).
Bendrame kraujo tyrime stebimas absoliutaus
leukocitų skaičiaus padidėjimas, esant
multisisteminiam infekciniam sindromui kartais
padidėja ir neutrofilų kiekis, eritrocitų nusėdimo
greitis (ENG). Tiriant biocheminius markerius,
matomas C-reaktyvaus baltymo (CRB),
prokalcitonino, interleukino-6, feritino,
fibrinogeno padidėjimas. Taip pat dažnai yra D-
dimerų bei laktatdehidrogenazės (LDH)
padidėjimas. Širdies pažaidą atspindi N-
terminalinis pro-B natriuretinis peptidas (NT-
proBNP) ir troponinas T – randami šių rodiklių
padidėjimai (2,5,14,25). Minėtų rodiklių
pakitimai gali būti stebimi nuo kelių dienų iki
kelių savaičių (5,6,26). Kiti dažni
laboratoriniuose tyrimuose randami pakitimai –
hiponatremija, hipoalbuminemija (2).
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
117
1 lentelė. Vaikų multisisteminio uždegiminio sindromo ypatumai (27)
Multisisteminio uždegiminio sindromo
diagnostikai yra svarbūs ir instrumentiniai
tyrimai. Kadangi širdies ir kraujagyslių sistemos
pažeidimai yra labai dažni, hospitalizuotiems
pacientams rekomenduojama gydymo įstaigoje
atlikti 12 derivacijų elektrokardiogramą (EKG)
kas 48 val. (5). Maždaug 35 % pacientų
registruojami pakitimai EKG – dažniausiai
nustatoma repoliarizacijos pakitimai ir P-R
intervalo prailgėjimai, tačiau ten 72 % pacientų
šie pakitimai laikui bėgant pranyksta (6). EKG
aptikus pirmo laipsnio atrioventrikulinę blokadą
ar aritmiją, rekomenduojamas 24 val. Holterio
monitoravimas (5,28). Atliekant instrumentinius
tyrimus, širdies ultragarsiniame tyrime gali būti
randami miokarditui, širdies vožtuvų uždegimui,
skysčio perikarde kaupimuisi ir vainikinės
arterijos dilatacijai būdingi požymiai (14,25,27).
Dažniausiai randamos patologijos - širdies
aritmijos, skysčių kaupimasis perikardo ertmėje
ir vainikinės arterijos dilatacija ir/ar aneurizma,
taip pat mokslinėje literatūroje yra aprašoma
suprastėjusi miokardo funkcija, naujai atsiradęs
širdies vožtuvo nesandarumas, ypač triburio
(2,4,6). Dėl širdies pažeidimų, pacientai turi būti
sekami ilgą laiką (2). Pilvo organų
ultragarsiniame tyrime matomi kolito, ir ileito
požymiai, mezadenitas (pilvo limfmazgių
padidėjimas), ascitas, kartais
hepatosplenomegalija (22,27). Atlikus krūtinės
ląstos rentgenogramą treždaliui (iki 30 %)
pacientų)stebimi simetriniai infiltraciniai
pakitimai plaučiuose, skystis pleuros ertmėje
(6,22,27).
Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. World
Health Organisation – WHO), Vaikų sveikatos
Karališkasis koledžas (angl. Royal College of
Paediatrics and Children health) ir Jungtinių
Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos
centras (angl. United States Centres for Disease
Control and Prevention) suformulavo panašius
kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
118
diagnozuoti vaikų multisisteminį uždegiminį
sindromą, sukeltą Covid-19 infekcijos (Žiūrėti
lentelę 2).
PIMS pasižymi sunki diagnostika, nes turi
nemažai bendrų požymių su kitais susirgimais,
ne visada įmanoma tiksli diferencinė
diagnostika. Nepaisant šių sunkumų, esant
sunkiai ligonio būklei ir ligos progresavimui,
turėtų būti pradėtas gydymas, po išsamaus
ligonio aptarimo.
2 lentelė. Vaikų multisisteminio uždegiminio sindromo diagnostikos kriterijai (2,13,18):
3.4. Gydymas
Vaikas, su įtariamu multisisteminiu uždegiminiu
sindromu, turi būti toliau tiriamas ir gydomas
multidiscipliniškai (2,11,29). Pagal ligos eigos
progresavimą reiktų nedelsiant apsispręsti,
kuriame skyriuje racionaliausia gydyti pacientą
– šis sindromas gali greitai progresuoti, todėl jei
pasireiškia sunkūs simptomai pacientai turėtų
būti gydomi vaikų intensyviosios terapijos
skyriuose (2). Pagrindiniai ligos sunkumą
apsprendžiantys veiksniai yra vazoaktyvių
vaistų poreikis, šoko pasireiškimas bei širdies ir
kraujagyslių sistemos pažeidimas. Pacientams,
kuriems pasireiškia gyvybei pavojingi požymiai,
turėtų būti pradėti gydyti net ir pilnai
nepatvirtinus klinikinės ligos diagnozės (2).
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
119
Terapinis imuninę sistemą moduliuojantis
gydymas turėtų būti pradėtas, tik po
multidisciplininio paciento aptarimo (5).
Gydymo efektyvumas turėtų būtų vertinamas
nuolatos (5). Intraveninis imunoglobulinas
(IVIG), gliukokortikosteroidai (GKS), aspirinas,
heparinas bei biologinė taikinių terapija yra
plačiai naudojami gydymo būdai vaikų
multisisteminio uždegiminio sindromo metu
(2,18). Gydymas didelėmis dozėmis IVIG yra
dažniausiai skiriamas pirmos eilės gydymas
kartu su GKS (4,6,21). Visiems pacientams,
kuriems patvirtintas PIMS, turėtų būti paskirtas
1 eilės gydymas gliukokortikosteroidais 2 – 6
sav., atsižvelgiant į ligos eigą ir laboratorinių
rodiklių pakitimus (5). Jie susirgimas atitinka
visus Kavasaki ligos diagnostikai privalomus
kriterijus, turėtų būti pradėtas gydymas
didelėmis dozėmis IVIG (2 g per parą) ir
aspirinu, prieš tai stabilizavus širdies funkciją
(2,18,30,31). Jei su multisisteminiu uždegiminiu
sindromu vaikams pasireiškia ir šokas, gydymas
turėtų būti pradedamas didelių dozių
metilprednizolono pulsterapija (10 mg/kg
(daugiausiai 1 g per dieną) 1-3 dienas) ir turėtų
būti apsvarstytas intraveninio IVIG skyrimas (2
g/kg) (1,5,14). Jei šokas nepasireiškia, tačiau
ligonio būklė yra sunki, galima apsvarstyti
prednizolono skyrimą (2 mg/kg (daugiausiai iki
60 mg per dieną)) (5,14). Jei gydymas pirmos ir
antros eilės pasirinkimo vaistais nėra efektyvus
ir nėra jokios kitos priežasties, galinčios sukelti
sutrikimus organizme, po multidisciplininio
ligonio aptarimo, rekomenduojama apsvarstyti
gydymą anakinra (interleukino 1 receptorių
antagonistas), biologine taikinių terapija
(5,14,17).
3 lentelė. Vaikų multisisteminio uždegiminio sindromo gydymo algoritmas (17)
Gydymas anakinra turėtų būti pradedamas
skiriant po 2-3 mg/kg per dieną (daugiausiai
100 mg per parą), esant klinikiniam ligos
pagerėjimui po 48–72 val. turėtų būti
sprendžiama dėl gydymo anakinra nutraukimo
(1,5,14,17). Jei praėjus 48–72 val. nėra stebima
jokio klinikinio pagerėjimo ar uždegiminių
markerių mažėjimo, reiktų apgalvoti kitą
biologinės taikinių terapijos gydymą
tocilizumabu (interleukino 6 receptorių anta-
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
120
gonistas) arba infliximabu (antikūnas,
blokuojantis TNF-α) (5,14,17,32).
4. Išvados
Prasidėjus Covid-19 infekcijos pandemijos
globaliam plitimui, visame pasaulyje pradėti
aprašinėti ligos atvejai vaikų tarpe, kurie
pasireiškė sunkaus uždegiminio ar dauginės
organų disfunkcijos požymiais. Covid-19
infekcija vaikų tarpe pasireiškia lengvesne ligos
eiga, tačiau jei po infekcijos išsivysto
multisisteminis uždegiminis sindromas –
vaikams dažnai prireikia hospitalizacijos, neretai
ir intensyvios terapijos skyriuose. Kaip manoma,
PIMS išsivysto vaikams, dėl sutrikusios
imuninės sistemos savireguliacijos, praėjus
maždaug 2 - 6 sav.prasirgus Covid-19 infekcija.
Multisisteminis uždegiminis vaikų sindromas
pasireiškia persituojančiu karščiavimu, organų
sistemų pažeidimu, ypač širdies ir kraujagyslių,
laboratoriniuose tyrimuose randama
uždegiminių rodiklių padidėjimas. Savo
klinikine išraiška šis sindromas gali imituoti
kitas ligas, tokias kaip Kavasaki liga ar toksinis
uždegimo sindromas tačiau tik šis vienintelis
susirgimas yra siejamas su Covid-19 infekcija.
Esant sunkiai paciento būklei ar staigiam ligos
progresavimui būtina nedelsiant pradėti
gydymą, net jei yra abejojama dėl tikslios ligos
diagnozės. PIMS yra gydomas intraveniniu
imunoglobulinu, gliukokortikosterodais (ar jų
deriniais), jei paciento būklė yra sunki – galima
apsvarstyti biologinės taikinių terapijos gydymo
galimybes.Bandant labiau gilintis į šį susirgimą,
matomas mokslu įrodytų retrospektyvinių ir
perspektyvinių studijų trūkumas. Norint įvertinti
rizikos veiksnius sunkios eigos ligai, gydymo
metodų pritaikymą, ligos sukeltų pažeidimų
spektrą, reikalingos tolimesnės plataus masto
studijos.
Literatūros šaltiniai
1.Patel JM. Multisystem Inflammatory
Syndrome in Children (MIS-C). Curr Allergy
Asthma Rep. 2022.;22(5):53–60.
2. Emeksiz S, Çelikel Acar B, Kibar AE,
Özkaya Parlakay A, Perk O, Bayhan Gİ, ir kt.
Algorithm for the diagnosis and management of
the multisystem inflammatory syndrome in
children associated with COVID-19. Int J Clin
Pract. 2021;75(9):e14471.
3. The Trilogy of SARS-CoV-2 in Pediatrics
(Part 2): Multisystem Inflammatory Syndrome
in Children | The Journal of Pediatric
Pharmacology and Therapeutics :
https://meridian.allenpress.com/jppt/article/26/4
/318/465237/The-Trilogy-of-SARS-CoV-2-in-
Pediatrics-Part-2
4. Whittaker E, Bamford A, Kenny J, Kaforou
M, Jones CE, Shah P, ir kt. Clinical
Characteristics of 58 Children With a Pediatric
Inflammatory Multisystem Syndrome
Temporally Associated With SARS-CoV-2.
JAMA. 2020;324(3):259–69.
5. Schlapbach LJ, Andre MC, Grazioli S,
Schöbi N, Ritz N, Aebi C, ir kt. Best Practice
Recommendations for the Diagnosis and
Management of Children With Pediatric
Inflammatory Multisystem Syndrome
Temporally Associated With SARS-CoV-2
(PIMS-TS; Multisystem Inflammatory
Syndrome in Children, MIS-C) in Switzerland.
Front Pediatr. 2021;9:667507.
6. Valverde I, Singh Y, Sanchez-de-Toledo J,
Theocharis P, Chikermane A, Di Filippo S, ir kt.
Acute Cardiovascular Manifestations in 286
Children With Multisystem Inflammatory
Syndrome Associated With COVID-19 Infection
in Europe. Circulation. 2021;143(1):21–32.
7. Martínez-García JJ, López-Acosta JR, Arce-
Cabrera D, León-Sicairos N, Hernández-Parra
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
121
AC, Cuen-Diaz HM, ir kt. Case report:
Multisystem inflammatory syndrome in children
associated with COVID-19, macrophage
activation syndrome, and incomplete Kawasaki
disease. Front Pediatr. 2023;11:1167828.
8. Hoang A, Chorath K, Moreira A, Evans M,
Burmeister-Morton F, Burmeister F, ir kt.
COVID-19 in 7780 pediatric patients: A
systematic review. EClinicalMedicine.
2020;24:100433.
9. Sharma C, Ganigara M, Galeotti C, Burns J,
Berganza FM, Hayes DA, ir kt. Multisystem
inflammatory syndrome in children and
Kawasaki disease: a critical comparison. Nat
Rev Rheumatol. 2021;17(12):731–48.
10. Mahase E. Covid-19: Cases of inflammatory
syndrome in children surge after urgent alert.
BMJ. 2020;369:m1990.
11. Dufort EM, Koumans EH, Chow EJ,
Rosenthal EM, Muse A, Rowlands J, ir kt.
Multisystem Inflammatory Syndrome in
Children in New York State. N Engl J Med.
2020;NEJMoa2021756.
12. Kabeerdoss J, Pilania RK, Karkhele R,
Kumar TS, Danda D, Singh S. Severe COVID-
19, multisystem inflammatory syndrome in
children, and Kawasaki disease: immunological
mechanisms, clinical manifestations and
management. Rheumatol Int. 2021;41(1):19–32.
13. Henderson LA, Canna SW, Friedman KG,
Gorelik M, Lapidus SK, Bassiri H, ir kt.
American College of Rheumatology Clinical
Guidance for Multisystem Inflammatory
Syndrome in Children Associated With SARS–
CoV‐2 and Hyperinflammation in Pediatric
COVID‐19: Version 1. Arthritis Rheumatol
Hoboken Nj. 2020;72(11):1791–805.
14. Nakra NA, Blumberg DA, Herrera-Guerra A,
Lakshminrusimha S. Multi-System
Inflammatory Syndrome in Children (MIS-C)
Following SARS-CoV-2 Infection: Review of
Clinical Presentation, Hypothetical
Pathogenesis, and Proposed Management.
Children. 2020;7(7):69.
15. Weisberg SP, Connors TJ, Zhu Y, Baldwin
MR, Lin W hsuan, Wontakal S, ir kt. Distinct
antibody responses to SARS-CoV-2 in children
and adults across the COVID-19 clinical
spectrum. Nat Immunol. 2021;22(1):25–31.
16. Anderson EM, Diorio C, Goodwin EC,
McNerney KO, Weirick ME, Gouma S, ir kt.
SARS-CoV-2 antibody responses in children
with MIS-C and mild and severe COVID-19.
medRxiv. 2020;2020.08.17.20176552.
17. Feleszko W, Okarska-Napierała M,
Buddingh EP, Bloomfield M, Sediva A,
Bautista-Rodriguez C, ir kt. Pathogenesis,
immunology, and immune-targeted management
of the multisystem inflammatory syndrome in
children (MIS-C) or pediatric inflammatory
multisystem syndrome (PIMS): EAACI Position
Paper. Pediatr Allergy Immunol.
202334(1):e13900.
18. Jiang L, Tang K, Levin M, Irfan O, Morris
SK, Wilson K, ir kt. COVID-19 and multisystem
inflammatory syndrome in children and
adolescents. Lancet Infect Dis.
2020;20(11):e276–88.
19. HAN Archive - 00432 | Health Alert Network
(HAN) [Prieiga per internetą]
https://emergency.cdc.gov/han/2020/han00432.
asp
20. COVID-19 and multisystem inflammatory
syndrome in children and adolescents - The
Lancet Infectious Diseases.
https://www.thelancet.com/journals/laninf/articl
e/PIIS1473-3099(20)30651-4/fulltext
21. Dhanalakshmi K, Venkataraman A,
Balasubramanian S, Madhusudan M,
Amperayani S, Putilibai S, ir kt. Epidemiological
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
122
and Clinical Profile of Pediatric Inflammatory
Multisystem Syndrome — Temporally
Associated with SARS-CoV-2 (PIMS-TS) in
Indian Children. Indian Pediatr. 2020
m.;57(11):1010–4.
22. Guimarães D, Pissarra R, Reis-Melo A,
Guimarães H. Multisystem inflammatory
syndrome in children (MISC): A systematic
review. Int J Clin Pract. 2021;75(11):e14450.
23. Pouletty M, Borocco C, Ouldali N, Caseris
M, Basmaci R, Lachaume N, ir kt. Paediatric
multisystem inflammatory syndrome temporally
associated with SARS-CoV-2 mimicking
Kawasaki disease (Kawa-COVID-19): a
multicentre cohort. Ann Rheum Dis.
2020;79(8):999–1006.
24. Chua GT, Wong JSC, Chung J, Lam I,
Kwong J, Leung K, ir kt. Paediatric multisystem
inflammatory syndrome temporally associated
with SARS-CoV-2: a case report. Hong Kong
Med J Xianggang Yi Xue Za Zhi.
2022;28(1):76–8.
25. Grimaud M, Starck J, Levy M, Marais C,
Chareyre J, Khraiche D, ir kt. Acute myocarditis
and multisystem inflammatory emerging disease
following SARS-CoV-2 infection in critically ill
children. Ann Intensive Care. 2020;10:69.
26. McMurray JC, May JW, Cunningham MW,
Jones OY. Multisystem Inflammatory Syndrome
in Children (MIS-C), a Post-viral Myocarditis
and Systemic Vasculitis—A Critical Review of
Its Pathogenesis and Treatment. Front Pediatr
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpe
d.2020.626182
27. Paediatric multisystem inflammatory
syndrome temporally associated with COVID-
19 (PIMS) - guidance for clinicians
https://www.rcpch.ac.uk/resources/paediatric-
multisystem-inflammatory-syndrome-
temporally-associated-covid-19-pims-guidance
28. Cardiac manifestations in SARS-CoV-2-
associated multisystem inflammatory syndrome
in children: a comprehensive review and
proposed clinical approach - PMC:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PM
C7429125/
29. Toubiana J, Poirault C, Corsia A, Bajolle F,
Fourgeaud J, Angoulvant F, ir kt. Kawasaki-like
multisystem inflammatory syndrome in children
during the covid-19 pandemic in Paris, France:
prospective observational study. The BMJ.
2020;369:m2094.
30. Newburger JW, Takahashi M, Gerber MA,
Gewitz MH, Tani LY, Burns JC, ir kt. Diagnosis,
treatment, and long-term management of
Kawasaki disease: a statement for health
professionals from the Committee on Rheumatic
Fever, Endocarditis and Kawasaki Disease,
Council on Cardiovascular Disease in the Young,
American Heart Association. Circulation.
2004;110(17):2747–71.
31. Balasubramanian S, Nagendran TM,
Ramachandran B, Ramanan AV. Hyper-
inflammatory Syndrome in a Child With
COVID-19 Treated Successfully With
Intravenous Immunoglobulin and Tocilizumab.
Indian Pediatr. 2020;57(7):681–3.
32. Toniati P, Piva S, Cattalini M, Garrafa E,
Regola F, Castelli F, ir kt. Tocilizumab for the
treatment of severe COVID-19 pneumonia with
hyperinflammatory syndrome and acute
respiratory failure: A single center study of 100
patients in Brescia, Italy. Autoimmun Rev.
2020;19(7):102568.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
123