https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.15
Invasive meningococcal disease in children: a literature review
Silvija Petuchauskaitė
1
1
Vilnius university, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background and aim. Invasive meningococcal disease (IMD) is a serious bacterial infection that causes a high
mortality rate worldwide, especially in young children. Early diagnosis of this infection is difficult, so the disease
is often diagnosed at a later stage when specific symptoms of illness appear. When treating IMD, it is important
to start an empiric antibiotic in a timely manner and ensure vital signs based on the course of the disease. Despite
the best chance of early diagnosis, Neisseria meningitidis caused infection can be fatal or have long-term health
consequences.
Materials and methods. Using medical databases (PubMed, Wiley Online library) 35 scientific medical articles
were selected and analysed relevant to the topic: a literature review overviewed the the IMD clinic, diagnostic and
treatment options, and long-term consequences of the disease.
Results. Despite worldwide vaccination against meningococcal infection, IMD is perhaps the most common cause
of bacterial invasive infection in children, resulting in high morbidity and mortality. Early diagnosis of the disease
becomes less difficult, but in many cases the disease is not even suspected because of nonspecific symptoms.
Treatment of IMD follows the guidelines for the management of sepsis and septic shock in children. To date,
meningococcal infection causes many deaths, and survivors may be left with long-term complications.
Conclusion. Although the number of IMD cases worldwide is declining, the diagnosis of meningococcal infection
should not be excluded when examining children. To avoid complications of the disease and a poor outcome, it is
necessary to provide the treatment described in the guidelines as soon as possible.
Keywords: invasive meningococcal disease in children, meningitis, meningococcaemia.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 124-131, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.15
124
Vaikų invazinė meningokokinė liga: literatūros apžvalga
Silvija Petuchauskaitė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas ir tikslas. Invazinė meningokokinė liga (angl. Invasive Meningococcal disease – IMD) yra rimta bakterinė
infekcija, dėl kurios visame pasaulyje stebimas didelis mirštamumas, ypač mažų vaikų tarpe. Ankstyvoji šios
infekcijos diagnostika yra apsunkinta, todėl neretai liga diagnozuojama vėlesnėje ligos stadijoje, kuomet išryškėja
ligai būdingi specifiniai simptomai. IMD gydymo metu svarbu laiku pradėti empirinį gydymą antibiotikai ir
užtikrinant gyvybines paciento funkcijas užkirsti kelia ligos progresavimui. Nepaisant ankstyvos diagnostikos
didėjančių galimybių, Neisseria meningitidis sukelta infekcija gali baigtis letaliai ar turėti ilgalaikių sveikatos
pasekmių.
Metodika. Naudojantis mokslinės literatūros duomenų bazėmis (PubMed, Wiley Online Library) buvo atrinkti ir
išanalizuoti 35 temai aktūalūs moksliniai straipsniai: literatūrs apžvalgoje aparašomaIMD klinika, diagnostikos ir
gydymo galimybės bei ilgalaikės ligos pasekmes.
Rezultatai. Nepaisant globalinės vakcinacijos nuo meningokokinės infekcijos, IMD yra bene pagrindinė vaikų
bakterinės invazinės infekcijos priežastis, lemianti didelį susirgimą ir mirštamumą. Ligos ankstyvoje diagnostika
kelia mažiau iššūkių, bet dažnu atveju dėl nespecifinių simptomų liga yra net neįtariama. IMD gydymas remiasi
vaikų sepsio ir sepsinio šoko gydymo gairėmis. Iki šiol meningokokinė infekcija sukelia daug mirčių,
išgyvenusiems gali likti ilgalaikių komplikacijų.
Išvados. Nors pasaulyje ir mažėja IMD susirgimų skaičius, tiriant vaikus, nereikėtų pamiršti ir skubėti atmesti
meningokokinės infekcijos diagnozės. Siekiant išvengti ligos komplikacijų ir prastos išeitis būtina kuo greičiau
užtikrinti gairėse aprašomą gydymą.
Raktažodžiai: vaikų invazinė meningokokinė liga, meningitas, meningokokemija.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
125
1. Įvadas
Nepaisant nuo 1999 m. sėkmingai vykdomos
pasaulinės imunizacijos nuo meningokokinės
infekcijos, yra diagnozuojama nemažai ligos
atvejų, išlieka aukštas mirtingumas (1–5).
Neisseria meningitidis (N. meningitidis)
bakterijai patekus į sisteminę kraujotaka, gali
išsivystyti invazinė meningokokinė liga (angl.
invasive meningococcal disease – IMD) (6,7).
Meningokokinė infekcija yra dažniausia vaikų
meningito ir sepsio priežastis bei yra vyraujanti
vaikų mirties priežastis visame pasaulyje (6,8).
Daugiausiai mirčių įvyksta per pirmąsias 24
ligos valandas, kartais dar prieš padedant teikti
specializuotą medicininę pagalbą. Neisseria
meningitidis (N. meningitidis) sukelta bakterinė
infekcija yra viena rimčiausių ligų vaikų tarpe
(9,10). Pradėjus sėkmingą visuotiną vaikų
vakcinaciją nuo šios infekcijos, susirgimų atvejų
skaičius sumažėjo (4,6,11,12). Ankstyva ligos
diagnostika, gydymas ir komplikacijų valdymas
yra vieninteliai veiksniai, galintys pagerinti ligos
išeitį. Ankstyvas ligos atpažinimas vis dar kelia
nemažai iššūkių (8). Net ir mažėjant IMD
sergamumui, vaikų ligų gydytojai turi išlikti
budrūs, žinoti svarbiausius ligą padedančius
atpažinti požymius ir laiku suteikti gairėmis
pagrįsta pagalbą (8).
2. Metodika
Atrinkus ir išanalizavus mokslinės literatūros
straipsnius, pasitelkus Pubmed ir Wiley Online
Library duomenų medicinos duomenų
bazes,literatūros yra apžvelgiamaIMD ligos
svarba, epidemiologija, klinika, diagnostika ir
gydymo rekomendacijos.
3. Rezultatai
3.1. Epidemiologija ir patogenezė
Kiekvienais metais IMD infekcija sukelia apie
500 tūkst. susirgimų atvejų visame pasaulyje (8).
Iki 75 % sergančiųjų sudaro vaikai iki 5 m.,
daugiausiai vaikų tarpe serga kūdikiai iki 1 m.
(8,10,13). Tokį jauną susirgimo amžių lemia
laipsniškas antikūnių, gautų per placentą,
mažėjimas per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo
mėn. ir pilnai neišsivysčiusi imuninė sistema
(8,10). Pradėjus globalinę vaikų vakcinaciją nuo
meningokokinės infekcija sumažėjo susirgimų
atvejų. Susirgus invazine meningokokine liga,
mirties rizika siekia 10 % (4,7,8,14).
N. meningitidis yra aerobinis gram - neigiamas
diplokokas, kurio pagrindinis virulentiškumo
veiksnys yra išorinė polisacharidinė kapsulė,
sudaryta iš 3 sluoksnių (6). Ligos sukėlėjas
dažniausiai kolonizuojasi žmonių nosiaryklėje ir
nesukelia jokių simptomų, kol bakterija
nepatenka į kraują (6). Meningokokinės
infekcijos kolonizacija nosiaryklėje siekia 25 %
vaikų tarpe (6,8,15). Iki šiol nėra aišku, kodėl
išsivysto IMD, kaip manoma įtakos turi bakterijų
virulentiškumo faktoriai, aplinkos veiksniai ir
vaikų imuninės sistemos sutrikimai (8).
Bakterijai patekus į kraują, ji pradeda greitai
daugintis, sukelia bakteremiją, asocijuotą su
citokinų audra (6). Susirgus invazine ligos forma
vystosi organų disfunkcija ir diseminuota
intravaskulinė koaguliacija (DIK sindromas), jei
infekcijos sukėlėjas praeina pro
hematoencefalinį barjerą – gali vystytis
meningitas (6).
3.2. Klinika ir diagnostika
Vienas didžiausių iššūkių IMD diagnostikoje yra
tai, kad liga gali pasireikšti itin įvairiais ir
nespecifiniais simptomais – maždaug pusės
susirgimų atvejų metu infekcija nėra atpažįstama
pirmosios apžiūros metu, esant ankstyvai ligos
stadijai (6). Invazinė klinikinė forma dažniausiai
pasireiškia trimis formomis – meningokokemija,
meningokokiniu meningitu ar meningokokemija
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
126
ir meningitu (16,17). Pradžioje dėl nespecifinių
simptomų, IMD gali priminti paprastą virusinę
infekciją (18,19). Klasikiniai IMD ligai būdingi
simptomai atsiranda tik vėlyvoje ligos stadijoje
(10). Bendras silpnumas ir apetito stoka ar
pykinimas, vėmimas bei pilvo skausmas gali
suklaidinti įtarus visai kitą virusinę ar bakterinę
ligą. Invazinės meningokokinės ligos
ankstyvojoje stadijoje pacientams dažniausiai
pasireiškia nespecifiški ligos simptomai –
karščiavimas, bendras silpnumas, pykinimas ir
apetito stoka. Ligai progresuojant gali išryškėti
kojų skausmas, šalti galūnės, pasikeisti odos
spalva.
Dažniausia IMD klinikinė forma yra meningitas
(18). Klasikiniai meningito simptomai išsivysto
per 12-15 val. (9). Meningitui būdingas
karščiavimas, bendras silpnumas, galvos
skausmas, šviesos baimė bei kaklo raumenų
rigidiškumas. Tiriant meninginius simptomus,
neretai būna teigiamai Kernigo ir Brudzinskio
simptomai (20). Meningitas gali sukelti sąmonės
būklės sutrikimus, komą, traukulius, kartais
padidėja intrakranijinis spaudimas (8). Jei nėra
meningitui būdingos simptomatikos, IMD rizika
yra maža, tačiau iki galo negalima atmesti šios
diagnozės (20). Maždaug 20 % išsivysto žaibinė
ligos forma – meningokokinė septicemija. Jos
metu stebima pakilusi kūno temperatūra, ant
odos atsiradusios patechijos, ryškėja šoko
simptomai. Meningokokemijos metu būdingas
kojų skausmas, gali atšalti galūnės, pasikeisti
odos spalva, mažesniems vaikams dažniau
pasireiškia sunkumas kvėpuoti, viduriavimas
(9). Išsivysčius sepsiniui šokui, liga gali greitai
progresuoti širdies nepakankamumu, DIK
sindromu, dauginiu organų nepakankamumu ar
netgi mirtimi. Neblykštantis, nuo tiesioginio
spaudimo neišnykstantis bėrimus yra ne tik
vienas dažniausių ir geriausiai visuomenėje
žinomų IMD simptomų, bet ir vienas pirmųjų
specifinių simptomų, atsirandantis ligos eigoje
(9). Maždaug 80 % invazine meningokokine liga
sergantiems vaikams pasireiškia hemoraginis
bėrimas, tačiau daliai vaikų bėrimo gali nebūti,
ar pradžioje jis gali būti makulopapulinis (8,9).
Kojų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas ir
kiti simptomai dažniausiai išryškėja per 12
susirgimo valandų (8). Yra keli simptomai ir
požymiai, aprašomi tarptautinės gairėse, kurie
atlikus detalesnį paciento ištyrimą padeda įtarti
IMD (žiūrėti 1-ąją lentelę) (6,21).
Lentelė 1. IMD padedantys atpažinti požymiai
(6,21).
*GKS – Glazgo komos skalė.
Šie požymiai ne tik palengvina ankstyvąją
invazinės meningokokinės ligos diagnostiką, bet
ir padeda įvertinti susirgimo riziką (21,22).
Infekcijos klinikinė išraiška priklauso ir nuo
paciento amžiaus. Kūdikiams ir mažiems
vaikams meningokokinė infekcija dažniau
sukelia tachipnėją, odos blyškumą, traukulius,
dirglumą, apetito stoką, tuo tarpu vyresniems
vaikams įprastai išryškėja kaklo raumenų
rigidiškumas, galvos skausmas, šviesos baimė,
kojų skausmas, gali būti pykinimas ir vėmimas
(20,23). Į gydymo įstaigas, kuriose tiekiama
skubi medicininė pagalba, atvykus kūdikiams ir
mažiems vaikams, nereiktų iš karto atmesti IMD
diagnozės, per pirmąsias 4-8 ligos valandas gali
nebūti ligai specifinių požymių, todėl pacientus
reikėtų stebėti. Ankstyvieji ligos pasireiškimo
požymiai dažniausiai yra ligai nespecifiniai, bet
gali padėti įtarti pavojingą ligą, kuomet vaikui
reikalingas tolimesnis ištyrimas (žiūrėti 2-ąją
lentelę) (9).
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
127
Lentelė 2. IMD požymiai, būdingi skirtingoms amžiaus grupės pagal ligos pasireiškimo trukmę (9).
Tokius vaikus reikia nuolatos stebėti ir vertinti,
ar neatsirado nauji, meningokokinei infekcijai
būdingi simptomai. Laboratorinė Neisseria
meningitidis bakterijų sukeltos infekcijos
diagnostika remiasi polimerazės grandinine
reakcija (PGR) ir smegenų skysčio punkcija
(17,24,25). PGR tyrimas ne tik drastiškai pakeitė
IMD ankstyvąją diagnostika, bet yra svarbus
tyrimas, siekiant nustatyti N. meningitidis
bakterijos serogrupę ir serotipą, todėl galima
sekti ligos epidemiologiją ir kontroliuoti ligos
proveržius (8,25,26). Likvoro pasėlį
rekomenduojama atlikti vaikams, jei įtariamas
meningitas ir pacientas neturi sepsiui būdingų
požymių (25,26). Likvoro punkcijos atlikti
negalima, jei yra kontraindokacijų – intra-
kranijinio spaudimo padidėjimo požymiai,
šokas, neblykštantis bėrimas, nestabili paciento
hemodinamika, krešėjimo sutrikimai, lokalūs
uždegiminiai pokyčiai punkcijos vietoje,
kvėpavimo nepakankamumo požymiai (26).
Svarbiausi ligos diagnostikos kriterijai yra
klinikė ligos išraiška ir diplokoko N.
meningitidis identifikavimas.
3.3. Gydymas
IMD gydymas remiasi sunkaus vaikų sepsio
gydymo gairėmis (27,28). Prieš pradedant
gydymą būtina įvertinti paciento būklę.
Svarbiausia yra užtikrinti laisvus kvėpavimo
takus, adekvačią ligonio oksigenaciją ir kraujo
cirkuliaciją (8,29). Kvėpavimo takai sergant
IMD dažniausiai būna praeinami, bet dėl
galimos plaučių edemos gali vystytis hipoksija ir
respiratorinis distresas, dėl to sutrinka kraujo
cirkuliacija (8). Klinikinio ištyrimo metu taip pat
patikrinti, ar nėra šoko požymiu, pakilusio
intrakranijinio spaudimo, ar nesivysto DIK
sindromas. Jei yra papildomas deguonies
poreikis, rekomenduojama deguonies terapiją
pradėti pro nesandarią kaukę, prireikus tiek
didelės tėkmės deguonį ar apsvarstyti dirbtinės
plaučių ventiliacijos poreikį. Atpažinus šoko
požymius yra būtina kuo skubiau pradėti skysčių
infuzinę terapinė kristaloidų boliusais (10-20
ml/kg), rekomenduojama per 5-10 min nuo šoko
įtarimo (8,26). Svarbu sekti, ar pacientui nėra
skysčių pertekliaus, stebėti, ar nesivysto plaučių
edema, hepatosplenomegalija. Įtarus IMD, kai
atsiranda neblykštantis bėrimas, išryškėja
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
128
bakterinio meningito ar meningokokemijos
požymiai, yra būtina pradėti antibakterinį
gydymą – rekomenduojama skirti III kartos
cefalosporinus - ceftriaksoną intraveniškai (dozė
100 mg/kg) 1 kartą per parą, jei yra
kontraindikacijų – galima skirti cefotaksimą (80
mg/kg) (17,26,27). Norint pagerinti miokardo
funkciją, kuri prastėja šoko metu, galimas
ankstyvas gydymas adrenalinu ar noradrenalinu.
Esant reikalui galima apsvarstyti inotropinių
vaistų skyrimo galimybes (8). Svarbiausi
gydymo uždaviniai yra kuo anksčiau pradėti
taikyti antibakterinį gydymą ir užtikrinti
gyvybinių funkcijų palaikymą, siekiant užkirsti
kelią tolimesniam ligos progresavimui ir
komplikacijų vystymuisi.
3.4. Ilgalaikės IMD pasekmės
Invazine meningokokinė infekcija pasižymi
sunkia ligos eiga, didele komplikacijų ir
mirtingumo rizika (30). Viena dažniausių ligos
komplikacijų, siejamų su meningokokemija yra
odos randėjimas (8,31). Beveik pusei vaikų,
kuriems išsivysto meningokokinė septicemija,
lieka odos randai, daugiausiai randami ant rankų
ir kojų, veido ir liemens. Maždaug trečdaliui
pacientų, kuriems liko randai, prireikė odos lopo
persodinimo dėl buvusios odos nekrozės
(8,31,32). Kartais rimtų ligos padarinių,
pacientams gali reikėti pašalinti galūnes – 1-3 %
pacientų, kuriems nustatyta invazinė
meningokokinė liga, tenka atlikti galūnių
amputaciją (8,33). Jei ligos metu yra
pažeidžiamos kaulų epizinės plokštelės,
atsakingos už kaulų augimą, vaikui augant gali
būti stebimi galūnių ilgio neatitikimai (8,34).
Persirgus meningitu > 30 % vaikų gali
pasireikšti mokymosi sutrikimai, rečiau
išsivysto klausos ir regėjimo sutrikimai,
vyresniems vaikams taip pat pasireiškia
kognityvinių funkcijų suprastėjimas (8,30,35).
4. Išvados
Pradėjus visuotiną imunizaciją nuo
meningokokinės infekcijos, pasaulyje ženkliai
sumažėjo IMD sergančių vaikų skaičius.
Nepaisant sumažėjusio sergamumo, vis dar
išlieka nemažas sergamumas IMD. Dėl
apsunkintos ankstyvos ligos diagnostikos, liga
diagnozuojama dažnai vėlyvoje stadijoje, todėl
ligai progresavus gali išlikti ilgalaikės ligos
pasekmės. Invazinės meningokokinės ligos
gydymas remiasi vaikų sepsio gydymo
algoritmu. Net ir užtikrinus adekvatų šios
bakterinės infekcijos gydymą, mirštamumas
išlieka itin aukštas vaikų tarpe. Svarbu žinoti
IMD požymius, kurie atpažinus ligą leistų
pradėti savalaikį gydymą, siekiant išvengti ligos
komplikacijų ir prastos ligos išeities.
Literatūros šaltiniai
1. Guidelines: Management of Invasive
Meningococcal Disease in Children and Young
People: Summary of SIGN Guidelines on
JSTOR [Prieiga per internetą]
https://www.jstor.org/stable/20510041
2. Maturana Martínez D, Aguilera-Alonso D,
García Mancebo J, Navarro ML, Hernández
Sampelayo T, Rincón López EM, ir kt. Invasive
meningococcal disease in children and adults in
a tertiary level hospital. Recent epidemiology
and prognostic factors. An Pediatría Engl Ed.
2019;91(5):296–306.
3. Sadarangani M, Pollard AJ. Can we control
all-cause meningococcal disease in Europe? Clin
Microbiol Infect. 2016;22:S103–12.
4. Baloche A, Jung C, Levy M, Elbez-
Rubinstein A, Béchet S, Layouni I, ir kt. Long-
term impact of invasive meningococcal disease
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
129
in children: SEINE study protocol. PLOS ONE.
2022;17(5):e0268536.
5. Deng L, Barton B, Lorenzo J, Rashid H,
Dastouri F, Booy R. Longer term outcomes
following serogroup B invasive meningococcal
disease. J Paediatr Child Health.
2021;57(6):894–902.
6. Corr M, Waterfield T, Shields M. Fifteen-
minute consultation: Symptoms and signs of
meningococcal disease. Arch Dis Child Educ
Pract Ed. 2020;105(4):200–3.
7. Stinson C, Burman C, Presa J, Abalos M.
Atypical presentation of invasive meningococcal
disease caused by serogroup W meningococci.
Epidemiol Infect. 2020;148:e12.
8. Nadel S, Ninis N. Invasive Meningococcal
Disease in the Vaccine Era. Front Pediatr
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpe
d.2018.00321
9. Thompson MJ, Ninis N, Perera R, Mayon-
White R, Phillips C, Bailey L, ir kt. Clinical
recognition of meningococcal disease in children
and adolescents. Lancet Lond Engl.
2006;367(9508):397–403.
10. Huang HR, Chen HL, Chu SM. Clinical
Spectrum of Meningococcal Infection in Infants
Younger than Six Months of Age. 2006;29(1).
11. Lorton F, Chalumeau M, Martinot A,
Assathiany R, Roué JM, Bourgoin P, ir kt.
Epidemiology of Community-Onset Severe
Bacterial Infections in Children and Its
Evolution: A Population-Based Study in France.
Pediatr Crit Care Med J Soc Crit Care Med
World Fed Pediatr Intensive Crit Care Soc.
2020\;21(6):e325–32.
12. Di Pietro GM, Biffi G, Castellazzi ML,
Tagliabue C, Pinzani R, Bosis S, ir kt.
Meningococcal Disease in Pediatric Age: A
Focus on Epidemiology and Prevention. Int J
Environ Res Public Health. 2022;19(7):4035.
13. Meningitis.: https://www.who.int/news-
room/fact-sheets/detail/meningitis
14. Madhi F, Ouldali N, Levy C, Taha MK,
Cohen R, Abdelhadi, ir kt. Factors associated
with death in children with purpura fulminans: a
French national prospective cohort study. Crit
Care. 2021;25(1):181.
15. Christensen H, May M, Bowen L, Hickman
M, Trotter CL. Meningococcal carriage by age:
a systematic review and meta-analysis. Lancet
Infect Dis. 2010;10(12):853–61.
16. Hart CA, Thomson APJ. Meningococcal
disease and its management in children. BMJ.
2006;333(7570):685–90.
17. Bosis S, Mayer A, Esposito S.
Meningococcal disease in childhood:
epidemiology, clinical features and prevention. J
Prev Med Hyg. 2015;56(3):E121–4.
18. Posadas E, Fisher J. Pediatric bacterial
meningitis: an update on early identification and
management. Pediatr Emerg Med Pract.
2018;15(11):1–20.
19. Waterfield T, Fairley D, Lynn F, Blackwood
B, Shields MD. A protocol for a systematic
review of the diagnostic accuracy of Loop-
mediated-isothermal AMPlification (LAMP) in
diagnosis of invasive meningococcal disease in
children. Syst Rev. 2018.;7(1):86.
20. Tracy A, Waterfield T. How to use clinical
signs of meningitis. Arch Dis Child Educ Pract
Ed. 2020;105(1):46–9.
21. Overview | Meningitis (bacterial) and
meningococcal septicaemia in under 16s:
recognition, diagnosis and management |
Guidance | NICE. NICE;
2010https://www.nice.org.uk/guidance/cg102
22. Waterfield T, Dyer EM, Lyttle MD. Fifteen-
minute consultation: the child with a non-
blanching rash. Arch Dis Child - Educ Pract.
2018;103(5):236–40.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
130
23. Johansson Kostenniemi U, Norman D,
Borgström M, Silfverdal SA. The clinical
presentation of acute bacterial meningitis varies
with age, sex and duration of illness. Acta
Paediatr. 2015;104(11):1117–24.
24. Health (UK) NCC for W and C. Bacterial
Meningitis and Meningococcal Septicaemia.
RCOG Press; 2010
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK8307
8/
25. Vázquez Ja, Taha Mk, Findlow J, Gupta S,
Borrow R. Global Meningococcal Initiative:
guidelines for diagnosis and confirmation of
invasive meningococcal disease. Epidemiol
Infect. 2016;144(14):3052–7.
26. Meningitis (bacterial) and meningococcal
septicaemia in under 16s: recognition, diagnosis
and management. National Institute for Health
and Care Excellence (NICE);
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK5551
82/
27. Millar B, Banks L, Bourke T, Cunningham
M, Dooley J, Elshibly S, ir kt. Meningococcal
Disease Section 3: Diagnosis and Management.
Ulster Med J. 2018;87(2):94–8.
28. Davis AL, Carcillo JA, Aneja RK, Deymann
AJ, Lin JC, Nguyen TC, ir kt. American college
of critical care medicine clinical practice
parameters for hemodynamic support of
pediatric and neonatal septic shock. Crit Care
Med. 2017;45(6):1061–93.
29. Guimont C, Hullick C, Durrheim D, Ryan N,
Ferguson J, Massey P. Invasive meningococcal
disease--improving management through
structured review of cases in the Hunter New
England area, Australia. J Public Health.
2010;32(1):38–43.
30. Borg J, Christie D, Coen PG, Booy R, Viner
RM. Outcomes of Meningococcal Disease in
Adolescence: Prospective, Matched-Cohort
Study. Pediatrics. 2009;123(3):e502–9.
31. Deng L, Barton B, Lorenzo J, Rashid H,
Dastouri F, Booy R. Longer term outcomes
following serogroup B invasive meningococcal
disease. J Paediatr Child Health.
2021;57(6):894–902.
32. Buysse CMP, Oranje AP, Zuidema E,
Hazelzet JA, Hop WCJ, Diepstraten AF, ir kt.
Long-term skin scarring and orthopaedic
sequelae in survivors of meningococcal septic
shock. Arch Dis Child. 2009;94(5):381–6.
33. Viner RM, Booy R, Johnson H, Edmunds
WJ, Hudson L, Bedford H, ir kt. Outcomes of
invasive meningococcal serogroup B disease in
children and adolescents (MOSAIC): a case-
control study. Lancet Neurol. 2012.;11(9):774–
83.
34. Bache CE, Torode IP. Orthopaedic Sequelae
of Meningococcal Septicemia. J Pediatr Orthop.
2006;26(1):135.
35. Academic and behavioral limitations and
health-related quality of life in school-age
survivors of bacterial meningitis | SpringerLink
https://link.springer.com/article/10.1007/s11136
-004-7706-z
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
131