Saulė Starkauskaitė¹

¹Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract: epidural analgesia is considered to be the most effective and most often recommended method of pain relief during labour. Anyway, in literature epidural analgesia is associated with various childbirth complications – increased rates of instrumental delivery, caesarean section, dystocia, longer duration of labour and worse neonatal outcomes.

Aim: to investigate whether the use epidural analgesia can be associated with worse rates of labor and neonatal outcomes.

Methods: in this retrospective cohort study, we reviewed medical records of 609 primiparous women, who gave birth in the hospital of Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinics. The study group of 220 pregnant women at term who delivered under epidural analgesia was compared with the control group of 389 patients, who delivered without epidural analgesia. The rates of vacuum extraction, caesarean section, dystocia and the status of newborns were reviewed and compared between the groups.

Results: caesarean section was significantly more common among controls (26.2% vs 19.1%, p=0.048). They also showed a greater need of vacuum extraction although the difference was statistically insignificant (2.3% vs 1.4%, p=0.551). Dystocia was more often diagnosed for women, who delivered under epidural analgesia (11.4% vs 5.1%, p=0.006). The longer duration of labour was also found in the study group (602 ± 358 min vs 480 ± 384 min; p<0.0001). The neonatal status according to Apgar score after 1 and 5 minutes did not differ significantly between the groups (p=0.335 and p=0.691).

Conclusions:  the use of epidural analgesia for the pain relief during labour did not increase the incidence of instrumental delivery or caesarean section and did not cause worse neonatal outcomes. Women who delivered under epidural analgesia had a significantly longer duration of labor and were more likely to require drug induction of labour.

Keywords: epidural analgesia, caesarean section, vacuum extraction, dystocia, duration of the delivery.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

260

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (17), p. 260-266

The effect of epidural analgesia on the course of the labour

and neonatal outcomes

Saulė Starkauskaitė

1

1

Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract: epidural analgesia is considered to be the most effective and most often recommended method

of pain relief during labour. Anyway, in literature epidural analgesia is associated with various childbirth

complications – increased rates of instrumental delivery, caesarean section, dystocia, longer duration of

labour and worse neonatal outcomes.

Aim: to investigate whether the use epidural analgesia can be associated with worse rates of labor and

neonatal outcomes.

Methods: in this retrospective cohort study, we reviewed medical records of 609 primiparous women,

who gave birth in the hospital of Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinics. The study

group of 220 pregnant women at term who delivered under epidural analgesia was compared with the

control group of 389 patients, who delivered without epidural analgesia. The rates of vacuum extraction,

caesarean section, dystocia and the status of newborns were reviewed and compared between the groups.

Results: caesarean section was significantly more common among controls (26.2% vs 19.1%, p=0.048).

They also showed a greater need of vacuum extraction although the difference was statistically

insignificant (2.3% vs 1.4%, p=0.551). Dystocia was more often diagnosed for women, who delivered

under epidural analgesia (11.4% vs 5.1%, p=0.006). The longer duration of labour was also found in the

study group (602 ± 358 min vs 480 ± 384 min; p<0.0001). The neonatal status according to Apgar score

after 1 and 5 minutes did not differ significantly between the groups (p=0.335 and p=0.691).

Conclusions: the use of epidural analgesia for the pain relief during labour did not increase the incidence

of instrumental delivery or caesarean section and did not cause worse neonatal outcomes. Women who

delivered under epidural analgesia had a significantly longer duration of labor and were more likely to

require drug induction of labour.

Keywords: epidural analgesia, caesarean section, vacuum extraction, dystocia, duration of the delivery.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

261

Epidurinės analgezijos įtaka gimdymo eigai ir naujagimio

sveikatos būklei

Saulė Starkauskaitė

1

1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Įvadas: Epidurinė analgezija laikoma pačiu efektyviausiu ir labiausiai rekomeduojamu gimdymo

skausmo malšinimo būdu. Vis dėlto literatūros šaltiniuose šis analgezijos metodas labai dažnai yra

siejamas su įvairiomis gimdymą komplikuojančiomis būklėmis – didesniu instrumentinio gimdymo

užbaigimo, cezario pjūvio operacijos (CPO), distocijos dažniu, ilgesne gimdymo trukme bei blogesniais

naujagimių sveikatos būklės rodikliais.

Tikslas: išsiaiškinti, ar epidurinės analgezijos taikymas gimdymo skausmo malšinimui gali būti siejamas

su blogesniais gimdymo ir naujagimių būklės rodikliais.

Tyrimo objektas ir metodai: Atliktas retrospektyvus tyrimas, kuriame analizuoti 609 gimdyvių,

gimdžiusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose (LSMUL KK), duomenys.

Tiriamųjų grupė, sudaryta iš 220 pirmą kartą gimdžiusių moterų, kurioms buvo atlikta epidurinė

analgezija, buvo palyginta su kontroline grupe – 389 gimdyvėmis, gimdžiusiomis be nuskausminimo ar

pasirinkusiomis kitus skausmo malšinimo metodus. Įvertinti ir palyginti gimdymo eigos rodikliai:

vakuumekstrakcijos, CPO, distocijos dažnis, gimdymo trukmė, naujagimių sveikatos būklė.

Rezultatai: Cezario pjūvio operacija statistiškai reikšmingai dažniau buvo atliekama kontrolinės grupės

pacientėms (26,2% ir 19,1%, p=0,048). Joms taip dažniau prireikė vakuumekstracijos gimdymo

užbaigimui, nors dažnis tarp grupių reikšmingai nesiskyrė (2,3% ir 1,4%, p=0,551). Distocija dažniau

diagnozuota pacientėms, kurioms buvo taikyta epidurinė analgezija (11,4% ir 5,1%, p=0,006). Taip pat

nustatyta ilgesnė tiriamųjų gimdymo trukmė (602 ± 358 min. ir 480 ± 384 min., p<0,0001). Naujagimių

būklė pagal Apgar praėjus 1 ir 5 minutėms po gimdymo reikšmingai nesiskyrė (p=0,335 ir p=0,691).

Išvados: Mūsų atliktame tyrime nustatyta, jog epidurinės analgezijos taikymas gimdymo skausmo

malšinimui nepadidina instrumentinio gimdymo užbaigimo ar cezario pjūvio operacijos atlikimo dažnio ir

neturi įtakos blogesnėms naujagimių būklėms. Gimdyvių, pasirinkusių epidurinę analgeziją, gimdymo

trukmė buvo reikšmingai didesnė ir joms dažniau prireikė medikamentinio gimdymo sužadinimo.

Raktiniai žodžiai: epidurinė analgezija, cezario pjūvio operacija, vakuumekstracija, distocija, gimdymo

trukmė.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

262

1. Įvadas

Kiekvienos moters gimdymo metu patiriamas skausmas

yra individualus, tačiau daugelis jį įvardina kaip vieną

didžiausių patirtų skausmų gyvenime. Siekiant paversti

gimdymą mažiau skausmingu ir saugiu procesu,

egzistuoja daug įvairių gimdymo skausmo malšinimo

metodų – tiek medikamentinių, tokių kaip epidurinė,

parenteralinė, regioninė, inhaliuojamoji analgezija, tiek

nemedikamentinių, pavyzdžiui hidroterapija,

psichoprofilaktika, masažas, transukutainė elektrinė

nervų stimuliacija (TENS) ir daugelis kitų. 2012 metais

naudojantis Cochrane tarptautinės duomenų bazės

duomenimis buvo atlikta sisteminė literatūros apžvalga,

lyginusi įvairius analgezijos būdus tarpusavyje. Buvo

prieita išvados, jog pati efektyviausia gimdymo

skausmo malšinimo priemonė yra epidurinė analgezija

[1]. Tai metodas, kurio metu sėdinčiai ar gulinčiai ant

šono gimdyvei juosmeninėje stuburo dalyje

punktuojamas epidurinis tarpas, į jį įkišamas epidurinis

kateteris per kurį švirkščiama vietinio poveikio

anestetikų ir opioidų. Taip nugaros smegenyse

blokuojamas skausmo plitimas iš gimdymo metu

susitraukinėjančios gimdos ir todėl sumažinamas

skausmo pojūtis. Vis dėlto literatūros šaltiniuose šis

skausmo malšinimo metodas dažnai yra siejamas su

įvairiomis gimdymą komplikuojančiomis būklėmis.

Taikiant epidurinę analgeziją stebimas didesnis

instrumentinio gimdymo užbaigimo poreikis, didesnis

cezario pjūvio operacijų (CPO), distocijos dažnis,

ilgesnė gimdymo trukmė [1-3]. Šio tyrimo tikslas buvo

išsiaiškinti, ar epidurinės analgezijos taikymas gali būti

siejamas su blogesniais gimdymo ir naujagimių

sveikatos būklės rodikliais.

2. Tyrimo metodika

Atliktas retrospektyvus tyrimas, kuriame analizuoti 609

gimdyvių, gimdžiusių Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto ligoninėje Kauno Klinikose (LSMUL KK)

Akušerijos skyriuje, duomenys. Siekiant užtikrinti tyrimo

dalyvių anonimiškumą visa informacija apie pacientes

buvo koduojama, bei hospitalizuojant buvo gautas jų

sutikimas informaciją apie gydymo eigą naudoti

moksliniais tikslais. Tiriamąją grupę sudarė 220 sveikų,

jaunesnių nei 35 metų pirmą kartą gimdžiusių moterų

(toliau pirmakarčių), kurioms, joms pageidaujant, buvo

taikytas gimdymo skausmo malšinimas atliekant

epidurinę analgezija. Kontrolinę grupę sudarė 389

sveikos, jaunesnės nei 35 metai pirmakartės, kurios

gimdė be nuskausminimo ar kurioms buvo taikyti kiti

skausmo malšinimo metodai nei epidurinė analgezija.

Analizei reikalinga informacija surinkta iš LSMUL KK

Akušerijos ir Ginekologijos klinikos pacientų registro.

Įvertinti duomenys apie gimdymo eigą, trukmę,

komplikacijas, naujagimių sveikatos būklę.

Tyrimo duomenys buvo renkami ir analizuojami

naudojant SPSS (angl. Statistical Package for Social

Science) programinį paketą, 23.0 versiją. Gautų

kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios

statistikos metodai ir duomenys pateikiami absoliučiais

skaičiais (n) ir procentais (%). Normalaus skirstinio

kiekybiniams kintamiesiems aprašomoji statistika

pateikta aritmetiniu vidurkiu, standartiniu nuokrypiu ir

dviejų nepriklausomų grupių vidurkių palyginimui

naudotas Student-T testas. Nenormalaus skirstinio

kiekybiniams kintamiesiems aprašomoji statistika

pateikta mediana, tarpkvaraliniu diapazonu ir dviejų

nepriklausomų grupių vidurkių palyginimui naudotas

Mann-Whitney U testas. Kategoriniams kintamiesiems

aprašyti naudotas dažnis, palyginimui tarp grupių – Chi

square (χ2) testas. Rezultatai laikomi statistiškai

patikimais, kai p < 0,05.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

263

3. Rezultatai

Išanalizavome 609 LSMUL KK Akušerijos skyriuje

gimdžiusių pirmakarčių duomenis. Nustatyta tiriamųjų

amžiaus mediana – 26,00 ± 12 metų. Jos buvo vyresnės

už kontrolinės grupės pacientes, kurių amžiaus mediana

– 25,00 ± 11 metų (p=0,006).

3.1. Gimdymo eiga

Cezario pjūvio operacija buvo atlikta 19,1 proc.

pacienčių, kurioms buvo taikyta epidurinė analgezija, ir

26,2 proc. gimdyvių, kurios gimdė be nuskausminimo ar

pasirinko kitus skausmo malšinimo metodus. CPO

statistiškai reiškmingai dažnesnė buvo kontrolinėje

grupėje (p=0,048). Vakuumekstrakcijos taip pat dažniau

prireikė kontrolinės grupės pacientėms, nors šis

skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (2,3% ir 1,4%,

p=0,551).

Gimdymo sužadinimas oksitocinu gerokai dažniau buvo

taikomas tiriamųjų grupėje – procedūra atlikta net 75,5

proc. šios grupės pacienčių, tuo tarpu kontrolinėje

grupėje – 40,4 proc. gimdyvių (p<0,0001). Moterims,

kurioms buvo atlikta epidurinė analgezija, statistiškai

reikšmingai dažniau nei kontrolinės grupės pacientėms

buvo diagnozuota distocija (11,4% ir 5,1%, p=0,006).

Gimdymas (pirmoji ir antroji gimdymo fazė)

tiriamosioms vidutiniškai truko 602 ± 358 minutes, tuo

tarpu kontrolinėje grupėje gimdymas buvo statistiškai

reikšmingai mažesnės trukmės – truko 480 ± 384

minutes (p<0,0001).

Tiriamųjų ir kontrolinės grupės gimdymo eigos rodikliai

pavaizduoti Error! Reference source not found.Error!

Reference source not found..

3.2. Naujagimių būklės

Lyginant tiriamųjų ir kontrolinės grupės naujagimių

sveikatos būklės rodiklius nustatyta, jog moterys,

kurioms taikyta epidurinė analgezija gimdė didesnės

gestacijos naujagimius (40,00 ± 2 ir 39,00 ± 2 nėštumo

savaitės (NS), p<0,0001). Galimai dėl šios priežasties

vidutinis naujagimių svoris taip pat buvo didesnis

tiriamųjų grupėje (3470,00g ± 614 ir 3340,00g ± 819,

p=0,003).

Naujagimių būklė, įvertinus pagal Apgar skalę praėjus 1

ir 5 minutėms po gimimo statistiškai reikšmingai

nesiskyrė (p=0,335 ir p=0,691).

Gauti rezultatai pavaizduoti 2 lentelėje.

Lentelė 1. Tiriamosios ir kontrolinės grupių gimdymo eigos rodikliai

Gimdymo duomenys

Tiriamųjų grupė

(N=220)

Kontrolinė grupė

(N=389)

p reikšmė

n (%)

n (%)

Amžiaus vidurkis

26,00 ± 12

25,00 ± 11

0,006

CPO

42 (19,1)

102 (26,2)

0,048

Vakuumekstracija

3 (1,4)

9 (2,3)

0,551

Gimdymo sužadinimas

166 (75,5)

157 (40,4)

<0,0001

Distocija

25 (11,4)

20 (5,1)

0,006

Gimdymo trukmė (min)

602 ± 358

480 ± 384

<0,0001

Paryškintos reikšmės rodo statistiškai reikšmingą skirtumą, kai p<0,05.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

264

4. Literatūros apžvalga

Gimdymo skausmas susideda iš dviejų komponentų –

visceralinio ir somatinio skausmo. Visceralinis būdingas

pirmajam gimdymo laikotarpiui ir kyla dėl gimdos

kaklelio plėtimosi metu dirginamų mechanoreceptorių.

Somatinis, atsirandantis pirmojo laikotarpio pabaigoje

ir besitęsiantis iki gimdymo pabaigos, kyla dėl makšties,

tarpvietės ir dubens raiščių tempimo [4]. 35-40 proc.

gimdyvių patirtą skausmą žodinės analogijos skalėje

(ŽAS) įvardina kaip vidutinį, 30-35 proc. – kaip stiprų,

o 10-15 proc. moterų junta nepakeliamą skausmą [5]. I.

Czech et al. 2018 metais atliko tyrimą, kuriame lygino

įvairių gimdymo skausmo malšinimo metodų

efektyvumą. Nustatyta, jog didžiausiu efektyvumu

pasižymėjo epidurinė analgezija – skirtumas tarp

skausmo, kurio tikėjosi gimdyvė ir kurį patyrė, buvo

ryškiausias [6]. Tai patvirtina ir daugelio kitų tyrimų

rezultatai [7,8]. Nepaisant didelio veiksmingumo

mažinant gimdymo metu juntamą skausmą, epidurinė

analgezija neretai siejama su įvairiomis gimdymą

komplikuojančiomis būklėmis. J. Hasegawa et al. 2011

metais atliktame retrospektyviniame tyrime nustatyta,

jog gimdyvėms, kurioms buvo taikyta epidurinė

analgezija, vakuumekstrakcija ir CPO buvo reikšmingai

dažnesnė [3]. Įdomu, jog mūsų atliktoje studijoje gauti

šiems priešingi rezultatai – nors distocija gerokai

dažniau diagnozuota tiriamosioms, tiek

vakuumekstrakcija, tiek CPO dažniau buvo atliekama

kontrolinės grupės pacientėms. Panašius rezultatus

nurodo ir anksčiau Lietuvoje bei užsienyje atlikti

tyrimai [9-11]. Tai leidžia daryti išvadą, kad teorija, jog

EA didina instrumentinio gimdymo užbaigimo ir CPO

atlikimo dažnį, nėra iki galo teisinga. Literatūros

šaltiniuose vieningai teigiama, jog epidurinės

analgezijos taikymas reikšmingai prailgina gimdymo

trukmę [2,3,9,12]. Šią sąsają patvirtina ir mūsų tyrimo

rezultatai. Ilgesnė gimdymo trukmė ilgai buvo

aiškinama dubens dugno raumenų silpnumu ir mažesne

išstūmimo jėga, sąlygota centrinės nervų blokados

taikant EA [13]. Vis dėlto ši teorija nėra pagrįsta,

Lentelė 2. Naujagimių būklės

Naujagimių būklės

Tiriamųjų grupė

(N=220)

Kontrolinė grupė

(N=389)

p reikšmė

n (%)

n (%)

Gestacinis amžius (NS)

40,00 ± 2

39,00 ± 2

<0,0001

Naujagimio ūgis (cm)

51 ± 3

51 ± 3

0,01

Naujagimio svoris (g)

3470,00 ± 614

3340,00 ± 819

0,003

Apgar 1

9,00 ± 1

9,00 ± 1

0,335

Apgar 2

9,00 ± 1

10,00 ± 1

0,691

Paryškintos reikšmės rodo statistiškai reikšmingą skirtumą, kai p<0,05.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

265

kadangi EA metu naudojami skiesti anestetikų tirpalai,

tad nervų blokada yra minimali [14,15]. Atvirkščiai –

įrodyta, jog EA gali pagreitinti gimdymą, kadangi

tinkamai malšinant skausmą sumažėja gimdyvės

katecholaminų sekrecija ir taip sumažinamas jų

sukeliamas slopinamasis poveikis gimdos

susitraukimams [16].

Ilgesnė gimdymo trukmė taikant EA gali būti siejama ir

su didesniu medikamentinio gimdymo sužadinimo

poreikiu tiriamųjų grupėje, nustatytu mūsų atliktoje

studijoje. Tai sutampa su Graikijos, Jungtinių Amerikos

Valstijų (JAV) bei daugelio kitų šalių mokslininkų

tyrimų išvadomis [12,17].

Remiantis mūsų tyrimo rezultatais naujagimių būklė,

vertinant pagal Apgar skalę praėjus 1 ir 5 minutėms po

gimimo tarp tirtų grupių reikšmingai nesiskyrė. Tai

atitinka 2011 Cochrane sisteminės literatūros apžvalgos

išvadas, jog EA taikymas neturi įtakos naujagimių

būklei [2]. Vis dėlto mūsų studijoje stebėtas reiškmingas

skirtumas lyginant kitas naujagimių charakteristikas –

tiriamųjų grupėje gimė statistiškai reikšmingai mažesnio

gestacinio amžiaus ir svorio naujagimiai. Įdomu, jog

anksčiau Lietuvoje atliktas panašaus pobūdžio tyrimas

reikšmingo gestacijos ar naujagimių svorio skirtumo

tarp grupių nenustatė [9]. Skirtumas nestebėtas ir

daugelyje kitų užsienio šalyse atliktų tyrimų [3,18].

5. Išvados

Mūsų atliktame tyrime nustatyta, jog epidurinės

analgezijos taikymas gimdymo skausmo malšinimui

nepadidina instrumentinio gimdymo užbaigimo ar

cezario pjūvio operacijos atlikimo dažnio ir neturi įtakos

blogesnėms naujagimių būklėms. Gimdyvių,

pasirinkusių epidurinę analgeziją, gimdymo trukmė

buvo reikšmingai didesnė ir joms dažniau prireikė

medikamentinio gimdymo sužadinimo.

6. Literatūros šaltiniai

1. L. Jones et al. “Pain management for women in

labour: an overview of systematic reviews”.

Cochrane Database of Systematic Reviews, no. 3,

Article ID CD009234, 2012.

2. M. Anim-Somuah. Epidural versus non-epidural or

no analgesia in labour. Cochrane Database of

Systematic Reviews, vol.12, ArticleIDCD000331,

2011.

3. Hasegawa J. Effects of epidural analgesia on labor

length, instrumental delivery, and neonatal short-

term outcome. Journal of Anesthesia.

2012;27(1):43-47.

4. Labor S. The Pain of Labour. Reviews in Pain.

2008;2(2):15-19.

5. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Gimdymo

skausmo malšinimas. Vilnius, 2014.

6. Czech I. Pharmacological and Non-

Pharmacological Methods of Labour Pain Relief—

Establishment of Effectiveness and Comparison.

International Journal of Environmental Research

and Public Health. 2018;15(12):2792.

7. Koyyalamudi V. New Labor Pain Treatment

Options. Current Pain and Headache Reports.

2016;20(2).

8. Freeman, L.M. Remifentanil patient controlled

analgesia versus epidural analgesia in labour A

multicentre randomized controlled trial. BMC

Pregnancy Childbirth 2012; (63).

9. Rimaitis K. Labor epidural analgesia and the

incidence of instrumental assisted delivery.

Medicina. 2015;51(2):76-80.

10. Kukulu K. Effects of Epidural Anesthesia on Labor

Progress. Pain Management Nursing. 2008;9(1):10-

16.

11. Ohel G. Early versus Late Initiation of Epidural

Analgesia in Labor: Does It Increase the Risk of

Cesarean Section? A Randomized Trial. Obstetric

Anesthesia Digest. 2006;26(4):167-168.

12. Antonakou A. The Effect of Epidural Analgesia on

the Delivery Outcome of Induced Labour: A

Retrospective Case Series. Obstetrics and

Gynecology International. 2016;2016:1-5.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

266

13. Thorburn, J. Extradural analgesia: The influence of

volume and concentration of bupivacaine on the

mode of delivery, analgesic efficacy, and motor

block. Br J Anaesth. 1981;53:933–9

14. Mousa, WF. Epidural analgesia during labor-0.5%

lidocaine with fentanyl vs 0.08% ropivacaine with

fentanyl. Middle East J Anesthesiol. 2010;20:521–

7.

15. Nafisi S. Effects of epidural lidocaine analgesia on

labor and delivery: A randomized, prospective,

controlled trial. BMC Anesthesiol. 2006;6:15.

16. Schnider SM, Abboud TK, Artal R, Henriksen EH,

Stefani SJ, Levinson G. Maternal catecholamines

decrease during labor after lumbar epidural

anesthesia. Am J Obstet Gynecol. 1983;147:13–5.

17. Mousa W. Epidural analgesia during labor vs no

analgesia: A comparative study. Saudi Journal of

Anaesthesia. 2012;6(1):36.

18. Shrestha, B. Effects of maternal epidural analgesia

on the neonate--a prospective cohort study. Ital J

Pediatr. 2014 Dec 10;40:99.