Agnė Timlerytė¹

¹Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine

Abstract

Hallucinogen persistent perception disorder is a quite rare and often misdiagnosed condition. It is characterised by reoccuring perception disorders, previously experienced after using hallucinogen drugs, which now occur while the person is sober. This disorder is most commonly caused by d-lysergic acid diethylamide, also known as LSD. The exact mechanism of this disorder is unclear and only explained by theories. Hallucinogen persistent perception disorder is diagnosed with the help of diagnostic criteria in DSM-V classification and has a variety of clinical symptoms. Patiens may experience any perception disorder that they have experienced during previous use of hallucinogens – visual hallucinations, false perceptions of movement in the peripheral visual fields, flashes of color, intensified colors, trails of moving objects, palinopsia, depersonalization, derealization, synesthesia, etc. Most common are visual disturbancies. According to the severity of the condition and distress caused to the patient, this disorder is classified into two types: the first one – milder, not causing significant changes of functioning and usually without the demand of treatment, and the second one – more severe, intense and responsible for the impairment of the patients‘ general condition.

Due to the unclear mechanism, the treatment options for this disorder are limited. Most commonly described is the use of clonidine, which successfully reduces reoccuring perception disorders, visual disturbances and anxiety. Patients who are suffering from hallucinogen persistent perception disorder may also be aided by benzodiazepines, especially clonazepam, antipsychotics and anitepileptic drugs. SSRIs, naltrexone, calcium channel blockers and beta blockers can also be used to treat this disorder.

Keywords: hallucinogens, drugs, hallucinogen persistent perception disorder, perception disorder.

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592

89

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (19), p. 89-95

The dangers of hallucinogens: a review of hallucinogen

persistent perception disorder

Agnė Timlerytė

1

1

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine

Abstract

Hallucinogen persistent perception disorder is a quite rare and often misdiagnosed condition. It is

characterised by reoccuring perception disorders, previously experienced after using hallucinogen drugs,

which now occur while the person is sober. This disorder is most commonly caused by d-lysergic acid

diethylamide, also known as LSD. The exact mechanism of this disorder is unclear and only explained by

theories. Hallucinogen persistent perception disorder is diagnosed with the help of diagnostic criteria in

DSM-V classification and has a variety of clinical symptoms. Patiens may experience any perception

disorder that they have experienced during previous use of hallucinogens – visual hallucinations, false

perceptions of movement in the peripheral visual fields, flashes of color, intensified colors, trails of moving

objects, palinopsia, depersonalization, derealization, synesthesia, etc. Most common are visual

disturbancies. According to the severity of the condition and distress caused to the patient, this disorder is

classified into two types: the first one - milder, not causing significant changes of functioning and usually

without the demand of treatment, and the second one – more severe, intense and responsible for the

impairment of the patients‘ general condition.

Due to the unclear mechanism, the treatment options for this disorder are limited. Most commonly

described is the use of clonidine, which successfully reduces reoccuring perception disorders, visual

disturbances and anxiety. Patients who are suffering from hallucinogen persistent perception disorder may

also be aided by benzodiazepines, especially clonazepam, antipsychotics and anitepileptic drugs. SSRIs,

naltrexone, calcium channel blockers and beta blockers can also be used to treat this disorder.

Keywords: hallucinogens, drugs, hallucinogen persistent perception disorder, perception disorder.

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592

90

Haliucinogenų keliami pavojai: persistuojančio suvokimo

sutrikimo dėl haliucinogenų vartojimo apžvalga

Agnė Timlerytė

1

1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Medicinos Fakultetas

Santrauka

Persistuojantis suvokimo sutrikimas dėl haliucinogenų vartojimo yra ganėtinai reta bei dažnai klaidingai

diagnozuojama būklė. Jai būdingi pasikartojantys suvokimo sutrikimai, patirti anksčiau vartojus

haliucinogeninių narkotikų, dabar pasireiškiantys žmogui esant blaiviam. Dažniausiai šį sutrikimą sukelia

d-liserginės rūgšties dietilamidas, kitaip žinomas kaip LSD. Tikslus būklės išsivystymo mechanizmas nėra

aiškus, egzistuoja tik įvairios jį aiškinančios teorijos. Persistuojantis suvokimo sutrikimas dėl haliucinogenų

vartojimo diagnozuojamas remiantis DSM-V klasifikacijoje nurodytais diagnostikos kriterijais, o jo

klinikiniai simptomai yra labai įvairūs. Pacientams gali pasireikšti visi suvokimo sutrikimai, patirti per

anksčiau buvusius haliucinogenų vartojimo epizodus - regos haliucinacijos, klaidingi judesių periferinėse

regėjimo lauko dalyse jutimai, spalvų blyksniai ar suintensyvėjusios spalvos, judančių objektų paliekamos

linijos ar juostos, palinopsija, depersonalizacija, derealizacija, sinestezija ir kt. Dažniausiai pasireiškia

vizualiniai trikdžiai. Pagal būklės sunkumą ir pacientui keliamą distresą yra išskiriami du šio sutrikimo

tipai: pirmasis - lengvesnis, nesukeliantis reikšmingų funkcionavimo pokyčių bei dažniauiai

nereikalaujantis gydymo ir antrasis - sunkesnis, intensyvesnis bei sukeliantis bendros paciento būklės

blogėjimą.

Dėl nevisiškai aiškaus išsivystymo mechanizmo, šio sutrikimo gydymo galimybės yra apsunkintos.

Daugiausiai aprašytas klonidino, kuris sėkmingai slopina pasikartojančius suvokimo sutrikimus,

vizualinius iškraipymus bei jų keliamą nerimą, vartojimas. Nuo persistuojančio suvokimo sutrikimo

kenčiantiems pacientams taip pat padeda benzodiazepinai, ypač klonazepamas, antipsichotikai bei

antiepilepsiniai vaistai. SSRI grupės vaistai, naltreksonas, kalcio kanalų blokatoriai ir beta-blokeriai taip

pat gali būti vartojami šio sutrikimo gydymui.

Raktažodžiai: haliucinogenai, narkotikai, persistuojantis suvokimo sutrikimas dėl haliucinogenų

vartojimo, suvokimo sutrikimas.

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592

91

Įvadas

Persistuojantis suvokimo sutrikimas dėl

haliucinogenų vartojimo (hallucinogen persistent

perception disorder, toliau – HPPD) – reta ir

ganėtinai prastai suprantama būklė. Jos pagrindą

sudaro dalinai ar visiškai sugrįžtantys suvokimo

sutrikimai, patirti per anksčiau buvusius

haliucinogeninių narkotikų vartojimo epizodus.

Būklės pasireiškimo metu žmonės nebūna

pavartoję narkotinių medžiagų [1]. Nors yra

manoma, jog haliucinogeniniai narkotikai sukelia

mažiau žalos juos vartojančiam asmeniui bei

aplinkiniams nei tokios medžiagos kaip tabakas,

alkoholis, kokainas ar heroinas, jie gali būti

atsakingi už psichikos būklės sutrikimus ar net

psichozę [2]. Sutrikimas gali išsivystyti tiek nuolat

haliucinogenus vartojantiems asmenims, tiek po

vienkartinio pavartojimo. Pastaruoju metu žmonių,

besikreipiančių pagalbos dėl šio sutrikimo,

daugėja – tai siejama su dažnesniu

haliucinogeninių medžiagų vartojimu. Tyrimų

duomenimis, tarp haliucinogeninius narkotikus

vartojančių asmenų šio sutrikimo dažnis

apytiksliai siekia 4,2 proc. [3]. Vis dėlto šie

skaičiai gali būti ne visai tikslūs, atsižvelgiant į tai,

jog nuo 1960-ųjų metų yra suvartota milijonai

haliucinogenų dozių, o HPPD aprašytų atvejų

skaičius nėra didelis [4]. Be to, ne visi nuo šio

sutrikimo kenčiantys žmonės kreipiasi pagalbos,

bijodami baudžiamosios atsakomybės, kaltės ar

stigmatizacijos [5]. Amerikiečių duomenimis, tik

1,1 proc. pacientų, sergančių HPPD, ieško

profesionalios pagalbos [6].

Medžiagos, galinčios sukelti HPPD

a. LSD

Pagrindinis haliucinogenas, dažniausiai

asocijuojamas su HPPD – d-liserginės rūgšties

dietilamidas, kitaip žinomas kaip LSD [1]. Pirmą

kartą susintetinta 1938-iais metais, ši medžiaga

veikia per įvairių neurotransmiterių sistemas –

serotonerginę, dopaminerginę, glutamaterginę -

bei sukelia simptomus, galinčius priminti

psichozę. Dažniausiai patiriami mąstymo bei laiko

suvokimo sutrikimai, depersonalizacija, sunkumas

išreikšti mintis, euforija, regos haliucinacijos.

Suvokimo sutrikimai pasireiškia kintančiomis

daiktų formomis bei spalvomis, jautresne klausa,

galima sinestezija. Būdingi somatiniai simptomai

– hipertermija, kraujo spaudimo padidėjimas,

galvos svaigimas, drebulys, pykinimas,

parestezijos [7,8]. Dažniausiai LSD yra

ištirpinamas vandenyje ir užlašinamas ant

popieriaus, vartojamas per burną. Šis

haliucinogeninis narkotikas buvo itin populiarus

praėjusiame amžiuje, kai buvo naudojamas tiek

rekreaciniais, tiek terapiniais tikslais, vėliau jo

klinikinis vartojimas buvo sustabdytas. Vis dėlto

pastaruoju metu vėl imta diskutuoti apie

haliucinogenų panaudijimą medicinoje [8,9].

b. Fenciklidinas

Kita dažnai HPPD sukelianti medžiaga – sintetinis

haliucinogenas fenciklidinas (PCP) [1, 10].

Anksčiau šis narkotikas buvo vartojamas kaip

anestetikas, tačiau neužilgo buvo pastebėta, jog

didelė dalis juo gydytų pacientų po pavartojimo

patiria psichozės epizodus. To pasekoje

medicininis fenciklidino vartojimas buvo

nutrauktas, tačiau jis įsitvirtino rinkoje kaip

nelegalus narkotikas [10]. PCP gali būti

vartojamas tablečių pavidale, injekuojamas,

įtraukiamas per nosį ar net rūkomas [11]. Nervų

sistemoje jis veikia kaip NMDA receptoriaus

antagonistas, taip slopindamas GASR-erginės

sistemos inhibiciją bei didindamas serotonerginės,

dopaminerginės bei norepinefrino sistemų

aktyvumą. Poveikiai organizmui yra įvairūs – PCP

pasižymi haliucinogeniniu, stimuliuojančiu ir

slopinančiu efektu. Pagrindiniai simptomai,

pavartojus šio narkotiko, yra haliucinacijos (ypač

klausos), stiprūs mąstymo sutrikimai, atitrūkimo

nuo realybės bei euforijos jausmas, nemiga,

tachikardija, padidėjęs kraujo spaudimas, dėmesio

suprastėjimas. Apsinuodijimas turėtų būti

diferencijuojamas nuo ūmios psichozės [10].

c. Psilocybinas

Psilocybinas – natūrali medžiaga, randama

haliucinogeniniuose grybuose, kurių

suskaičiuojama daugiau nei 100 rūšių [12,13].

Praėjusiame amžiuje jis buvo plačiai naudojamas

mokslo tikslais bei psichoterapijoje, tačiau,

panašiai kaip ir LSD, buvo pradėtas naudoti kaip

haliucinogeninis narkotikas, ko pasekoje buvo

uždraustas. Dažniausiai vartojamas per burną,

organizme veikia pagrinde per serotonino bei

dopamino receptorius. Šios medžiagos sukeliami

simptomai labai panašūs į kitų haliucinogenų – tai

suvokimo sutrikimai, iliuzijos, haliucinacijos

(dažniausiai regos), sinestezijos,

depersonalizacija, sutrikęs laiko ir erdvės

suvokimas, sunkumas sutelkiant dėmesį.

Psilocybinas taip pat sukelia kraujospūdžio

padidėjimą, tachikardiją, galvos svaigimą,

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592

92

pykinimą ar vėmimą, silpnumą [12]. Nors

duomenų apie šios medžiagos ryšį su HPPD nėra

daug, vis dėlto kai kuriuose šaltiniuose

psilocibinas nurodomas kaip vienas iš sutrikimą

sukeliančių haliucinogenų [3].

d. Kitos medžiagos

Literatūroje yra aprašyta pavienių atvejų, kai

HPPD sukėlė ir kitos medžiagos, tokios kaip 3,4-

metilenedioksimetamfetaminas (MDMA),

meskalinas, muskimolas, kanapės, sintetiniai

kanabinoidai ir kt. [1,2,3,14]. Nors MDMA pats iš

savęs nėra laikomas haliucinogenu, šis narkotikas

savo veikimo mechanizmu (serotonino išskyrimo

skatinimu bei reabsorbcijos slopinimu) primena

serotonerginius haliucinogenus [2]. Todėl jo

vartojimas galėtų sukelti simptomus, panašius į

HPPD – klaidingus judėjimo periferinėse regėjimo

lauko dalyse jutimus, daiktus supančias aureoles,

suintensyvėjusias šviesas, depersonalizaciją bei

derealizaciją [15]. Meskalinas – natūralus

alkaloidas, randamas tam tikruose kaktusuose bei

jau nuo seno naudojamas indėnų religiniuose

ritualuose. Jis taip pat vartojamas ir nelegaliai kaip

haliucinogeninis narkotikas bei literatūroje

nurodomas kaip viena iš medžiagų, galinti sukelti

HPPD [3,16]. Taip pat yra aprašyta atvejų, kai

HPPD buvo sukeltas muskimolo (randamas tam

tikruose musmirių genties grybuose), kanapių

[1,3,17] bei sintetinių kanabinoidų [1,3,18].

HPPD išsivystymo mechanizmas

Tikslus HPPD išsivystymo mechanizmas, deja,

nėra aiškus, tačiau literatūroje galima sutikti

įvairių jį aiškinančių teorijų. Viena iš jų spėja, jog

pasikartojantys suvokimo sutrikimai (angl.

„flashbacks“) yra tiesiog padidėjusio jautrumo

normaliai vizualinei stimuliacijai pasekmė. Šie

pasikartojantys suvokimo sutrikimai gali būti ir

paprasti prisiminimai, lydimi stipraus emocinio

distreso, patirto vartojant haliucinogenus [4]. Šių

medžiagų vartojimas galimai „atveria“ sensorinį

kelią, leidžiantį lengviau atkreipti dėmesį į bet

kokius vizualinius nukrypimus, kurie iki tol

nebuvo pastebimi [3]. Kita teorija, aiškinanti

HPPD mechanizmą, teigia, jog haliucinogeninių

narkotikų vartotojams ilgainiui išsivysto

vizualinės informacijos apdorojimo sutrikimas, kai

ji yra nepakankamai slopinama. Tai gali būti susiję

su slopinamųjų serotonerginių interneuronų

sunykimu žievėje [4,19]. Vis dėlto, tokiu atveju

būtų stebimas ryšis tarp suvartotų narkotikų kiekio

bei HPPD pasireiškimo dažnio, tačiau taip nėra [4].

Dar viena šio sutrikimo mechanizmo hipotezė –

laikinas ar nuolatinis šoninio kelinio kūno (nuc.

geniculatus lateralis), kuris yra atsakingas už

vizualinės informacijos perdavimą, pažeidimas

[1]. Taip pat svarbu paminėti, jog HPPD

išsivystymą gali paskatinti kiti veiksniai,

vadinamieji „trigeriai“. Vienas iš tokių veiksnių –

kanapės, kai kuriems asmenims sukeliančios

suvokimo sutrikimų, patirtų pavartojus

haliucinogeninių narkotikų, pasikartojimą [4]. Kiti

HPPD išprovokuoti galintys veiksniai – alkoholio

vartojimas, stresas, lytiniai santykiai, tamsi

aplinka, kitos psichoaktyvios medžiagos,

triukšmas, fizinė veikla, nėštumas, ryškios šviesos.

Dažniausiai pacientai gali konkrečiai nurodyti,

kokia medžiaga ar aplinkos veiksnys išprovokavo

HPPD epizodą [1,3,19]. Vis dėlto, dėl didelės

pasireiškiančių simptomų įvairovės bei sutrikimą

sukeliančių medžiagų gausos, tikslus HPPD

mechanizmas išlieka iki galo nesuprastas [19].

HPPD diagnostikos kriterijai

TLK-10-AM klasifikacijoje diagnozės,

atspindinčios būtent šį sutrikimą, nėra.

Artimiausias variantas galėtų būti F16.7 diagnozė

– Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl haliucinogenų

vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis

psichozinis sutrikimas. Tai gali apsunkinti šio

sutrikimo diagnostiką. HPPD diagnozė ir jos

diagnostikos kriterijai yra nurodomi DSM-V

klasifikacijoje [3].

HPPD diagnostikos kriterijai DSM-V

klasifikacijoje:

1. Vienas ar daugiau suvokimo sutrikimas, kuris

buvo patirtas pavartojus haliucinogeno,

pakartotinai patiriamas nustojus vartoti

haliucinogeną (pvz.: geometrinės haliucinacijos,

klaidingi judėjimo periferinėse regėjimo lauko

dalyse jutimai, spalvų blyksniai, ryškesnės

spalvos, besidriekiantys judančių objektų vaizdai

(angl. „trails“), antriniai vaizdai, išlaikantys

pirminių vaizdų spalvas (angl. „positive

afterimages“), daiktus supančios aureolės,

makropsija ir mikropsija).

2. Simptomai sukelia kliniškai reikšmingą distresą ar

pakenkimą socialinėje, darbo, ar kitose svarbiose

srityse.

3. Simptomai negali būti priskirti kitai medicininei

būklei (pvz.: anatominiams smegenų pažeidimams

ir infekcijoms, vizualiai išprovokuojamiems

epilepsijos priepuoliams) ir negali būti

paaiškinami kitu psichikos sutrikimu (delyru,

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592

93

sunkiu neurokognityviniu sutrikimu, šizofrenija)

ar hipnopompinėmis haliucinacijomis [3].

Diagnozuojant šį sutrikimą, svarbu diferencijuoti jį

nuo tokių ligų kaip šizofrenija, insultas, smegenų

navikai ar galvos trauma, migrena, epilepsija bei

kitų medžiagų vartojimo sukeltų simptomų [6,20].

Rekomenduojama atlikti visapusišką fizinį bei

laboratorinį ištyrimą, oftalmologinį ir neurologinį

paciento įvertinimą. Kartais rekomenduojami ir

EEG, KT bei BMR tyrimai [2]. Nors HPPD yra

laikomas savarankišku sutrikimu, jis kartais

pasireiškia pacientams, sergantiems kitomis

psichikos ligomis – depresija, bipoliniu sutrikimu,

šizofrenija, nerimo sutrikimais, obsesiniu-

kompulsiniu sutrikimu, hipochondrija [1,3].

HPPD klinikiniai simptomai

Suvokimo sutrikimai, pasireiškiantys HPPD metu,

yra ganėtinai įvairūs – šios būklės metu gali

pasireikšti visi suvokimo sutrikimai, patirti

vartojus haliucinogeninių medžiagų. Dažniausiai

aprašomi vizualiniai trikdžiai [1].

HPPD simptomai:

• Regos haliucinacijos: objektų išnykimas,

geometrinės figūros;

• Klaidingi judesių periferinėse regėjimo lauko

dalyse jutimai;

• Spalvų blyksniai bei suintensyvėjusios spalvos;

• Judančių objektų paliekamos linijos ar juostos,

matomos po to, kai objektas jau nustojo judėti

(angl. trails) [1];

• Palinopsija – antriniai vaizdai, matomi po to, kai

pirminis vaizdas jau nebėra regimas. Šie vaizdai

būna teigiami, t.y. išlaiko pirminių vaizdų spalvas.

Neigiami antriniai vaizdai, esantys invertuotų

spalvų, yra retesni [1,2].

• Aplink daiktus matomos aureolės;

• Mikropsija ir makropsija – daiktai atrodo mažesni

ar didesni, nei iš tiesų yra;

• Regėjimo lauke judantys taškai;

• Negyvų ar judančių raštų ir motyvų kartojimasis,

geometriniai raštai;

• Sutrikęs atstumo suvokimas;

• Sunkumas skaityti, nepaisant normalaus protinio

pajėgumo;

• Aeropsija (vizualinis sniegas) – vizualiai regimos

oro dalelės [1];

• Kritika savo mintims bei sutrikęs savęs ir savo ego

suvokimas;

• Depersonalizacija – įsitikinimas, jog pats žmogus

ar jį supantis pasaulis yra netikri;

• Derealizacija – žmogaus minčių ir kūno

atitrūkimas, apibūdinamas kaip gebėjimas stebėti

save iš šono [14];

• Sinestezija – vieno juslinio kelio stimuliacija

sukelia automatinį, nevalingą kito juslinio kelio

atsaką [19].

Patiriant HPPD epizodą, pacientai išlieka

sąmoningi bei suvokia, jog jų patiriami simptomai

yra apgaulingi ir susiję su prieš tai buvusiu

haliucinogeninių narkotikų vartojimu [3].

HPPD tipai

Yra išskiriami du HPPD tipai: HPPD I ir HPPD II.

Abu tipai gali prasidėti spontaniškai ar būti

išprovokuoti aplinkos veiksnių, epizodų trukmė

varijuoja nuo labai trumpos (kelių sekundžių) iki

ilgalaikės (dar vadinamos „užstrigimu“).

Latentinis periodas, būdingas šiam sutrikimui, taip

pat yra įvairus – HPPD gali pasireikšti po

haliucinogenų vartojimo praėjus kelioms

valandoms, dienoms ar netgi keliems metams

[1,19].

HPPD I (angl. „flashback type“) yra laikinas,

pasikartojantis ir grįžtamas bei nebūtinai sukelia

reikšmingą distresą ar pakenkimą jį patiriančiam

asmeniui. Jo pradžia yra dažnai lydima tokių

prodromo simptomų kaip tipinės „auros“, lengvas

atsiskyrimas nuo savęs, depersonalizacija ir

derealizacija, suglumimas, nesmarkus atsiskyrimo

jausmas. Dažniausiai šis tipas prasideda

palaipsniui, o epizodai trunka trumpiau, nei antrojo

tipo metu. Epizodų dažnis bei intensyvumas ligos

eigoje mažėja. Dėl šių požymių HPPD I tipas yra

laikomas gerybiniu, palankios eigos sutrikimu, o

kai kurie pacientai netgi apibūdina jį kaip malonią

haliucinogeninę patirtį [3,19]. Kadangi ši patirtis,

nors ir gali būti šiek tiek nemaloni, nesukelia

stipraus nerimo, dažniausiai ją išgyvenantys

žmonės į gydytojus nesikreipia [19].

HPPD II, arba tikrasis persistuojantis suvokimo

sutrikimas dėl haliucinogenų vartojimo, tipiškai

būna lėtinis, pasikartojantis, lėtai grįžtamas ar visai

negrįžtamas sutrikimas, jį patiriančiam asmeniui

sukeliantis reikšmingą distresą. Tarp prodromo

simptomų yra staigi „aura“, atsiskyrimas nuo

savęs, grėsmingas nekontroliuojamų pokyčių

jausmas, aštri depersonalizacija ir derealizacija.

Šiam tipui būdinga ūmi pradžia, o laikui bėgant

epizodai kartojasi vis dažniau bei būna labiau

intensyvūs, todėl HPPD II yra apibūdinamas kaip

ūmi bei nemaloni piktybinė būklė. Šio sutrikimo

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592

94

sunkumas lemia tai, jog daug pacientų nesugeba

prisitaikyti prie jo sukeliamų nukrypimų ir

ilgainiui išgyvena bejėgiškumo jausmą, sunkumus

funkcionuojant svarbiose gyvenimo sferose bei

bendros būklės blogėjimą [1,3,19]. Manoma, jog

didelė dalis šio sutrikimo yra nediagnozuojama ar

diagnozuojama klaidingai, o negydomas jis gali

pereiti į rimtą ir sunkų psichinį sutrikimą.

HPPD I, net ir negydomas, dažnai praeina savaime

ir retai kada pereina į HPPD II. Priešingai, HPPD

II gali išlikti net ir skiriant gydymą, o kartais

pereina į mažiau kenksmingą HPPD I [19].

Gydymas

Kadangi šio reto sutrikimo tikslus mechanizmas

nėra aiškus bei nėra atlikta kokybiškų tyrimų,

gydymo galimybės taip pat yra apsunkintos, o

konkrečios gairės neegzistuoja. Medicininės

pagalbos dažniau kreipiasi pacientai, sergantys

HPPD II tipu [3,19,21]. Pagrindiniai gydyme

naudojami medikamentai yra klonidinas,

benzodiazepinai, antipsichotikai ir

antikonvulsiniai vaistai [3].

Klonidinas priklauso α

2

–adrenerginių receptorių

agonistų grupei ir yra plačiausiai aprašytas vaistas

HPPD gydyti. Jo efektyvumas kyla iš to, jog šis

vaistas slopina noradrenerginių neuronų aktyvumą

ir didina GASR kiekį plazmoje. Toks

mechanizmas slopina neurozinių ir panikos

sutrikimų pasireiškimą [3]. HPPD metu, kaip ir

sergant potrauminio streso sutrikimu, kylantys

prisiminimai (angl. „flashbacks“) yra siejami su

suintensyvėjusia simpatinės nervų sistemos veikla,

todėl gali būti koreguojami klonidino pagalba

[1,19]. Taip pat šis vaistas gali būti efektyvus

slopinant nuolat regimus vizualinius iškraipymus

bei jų keliamą nerimą [3]. Gydymą

rekomenduojama pradėti mažomis dozėmis -

0.050-0.075 mg/parą, o efektyvia laikoma dozė

nuo 0.25 iki 0.75 mg/parą [1,3].

Benzodiazepinai yra labiau tinkami HPPD I nei

HPPD II tipo gydymui - jų skyrimas, nors ir

pagerina bendrą būklę, ne visada panaikina

haliucinacijas [3]. Dažniausiai literatūroje minimi

alprazolamas (skiriama 0.25-0.75 mg/parą dozė) ir

klonazepamas (skiriama 0.5-1.5 mg/parą dozė)

[1,3]. Klonazepamas, nors laikomas labiausiai

tinkančiu benzodiazepinu šio sutrikimo gydymui,

ne visada panaikina vizualinius simptomus, tokius

kaip judantys juodi taškai ar judančių objektų

paliekamos linijos (ang. trails) [1]. Taip pat svarbu

atkreipti dėmesį į tai, jog benzodiazepinai yra

laikomi lengvai priklausomybę sukeliančiais

vaistais, todėl skiriant juos pacientai turėtų būti

monitoruojami [19].

Pirmos kartos antipsichotikai laikomi

veiksmingais gydant HPPD, tačiau pacientus

reikia stebėti dėl ekstrapiramidinių reiškinių

atsiradimo [1]. Literatūros duomenimis, HPPD

simptomus sėkmingai mažina tokie vaistai kaip

haloperidolis, trifluoperazinas, perfenazinas (paros

dozė 4-8 mg), zuklopentiksolis (2-10 mg/ parą) ir

sulpiridas (50-100 mg/parą) [3]. Antros kartos

antipsichotikų naudingumas šio sutrikimo gydyme

yra diskutuotinas – risperidonas, nors yra tinkamas

haliucinacijų koregavimui sergant šizofrenija, kai

kuriais atvejais netgi pablogina HPPD sergančių

pacientų patiriamus vizualinius trikdžius bei

nerimą [2,5,19]. Jo ankstesnis skyrimas buvo

grindžiamas tuo, jog šis vaistas veikia kaip 5-HT

2

ir D

2

receptorių antagonistas, o šis veikimas yra

priešingas LSD (serotonino receptorių agonisto)

veikimui. Vėliau prieita išvados, jog su risperidono

skyrimu susijęs pacientų būklės blogėjimas įvyko

dėl jo α-2 presinapsinio antagonizmo bei

noradrenalino išskyrimo [19]. Vis dėlto yra

duomenų, jog tokie vaistai kaip kvetiapinas,

olanzapinas, amisulpridas bei mažomis dozėmis

skiriami aripiprazolis ir asenapinas gali būti

veiksmingi gydant HPPD [1,3,19].

Vizualiniai trikdžiai, turintys staigią, paroksizminę

pradžią, galėtų būti interpretuojami kaip

vizualiniai traukuliai – tai paskatino antiepileptinių

vaistų taikymą HPPD gydyme [1]. Pirmasis taip

išmėgintas vaistas buvo fenitoinas, dabar

nebevartojamas saugumo sumetimais [3].

Valproinė rūgštis, karbamazepinas, gabapentinas,

topiramatas ir lamotriginas gali būti veiksmingi

gydant šį sutrikimą, o jų dozės turėtų būti

nustatomos individualiai [19]. Šie vaistai taip pat

gali būti naudingi tada, kai kartu su HPPD

pasireiškia nuotaikų svyravimai ir nuotaikos

sutrikimai [1].

Tarp kitų vaistų, galinčių padėti pacientams,

sergantiems HPPD, yra SSRI grupės vaistai, (nors

jų poveikis diskutuotinas, o kai kuriais

duomenimis, jie gali net pabloginti sergančiųjų

būklę), naltreksonas, kalcio kanalų blokatoriai ir

beta-blokeriai. Šie vaistai yra labiau tinkami tada,

kai HPPD lydi nerimas ar nuotaikos sutrikimai

[2,3,19].

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592

95

Literatūros sąrašas

1. Martinotti G, Santacroce R, Pettorruso M, Mo

ntemitro C, Spano MC, Lorusso M, di

Giannantonio M, Lerner AG. Hallucinogen

persisting perception disorder: etiology,

clinical features, and therapeutic perspectives.

Brain Sci 2018; 8 (3): 47.

2. Litjens RPW, Brunt TM, Alderliefste GJ,

Westerink RHS. Hallucinogen persisting

perception disorder and the serotonergic

system: A comprehensive review including

new MDMA-related clinical cases. Eur

Neuropsychopharmacol. 2014; 24(8): 1309-

1323.

3. Skryabin VY, Vinnikova M, Nenastieva A,

Alekseyuk V. Hallucinogen persisting

perception disorder: A literature review and

three case reports. J Addict D 2018; 37 (3-4):

268-278.

4. Halpern JH, Harrison GP Jr. Hallucinogen

persisting perception disorder: what do we

know after 50 years? Drug and Alcohol

Dependance 2003; 69 (2): 109-119.

5. Brodrick J, Mitchell BG. Hallucinogen

Persisting Perception Disorder and Risk of

Suicide. Journal of Pharmacy Practice.

2016; 29(4):431–434.

6. Hanck L, Schellekens AF. Persisterende

waarnemingsstoornissen na het gebruik van

ecstasy [Hallucinogen persisting perception

disorder after ecstasy use]. Ned Tijdschr

Geneeskd. 2013;157(24):A5649.

7. Gregorio DD, Comai S, Posa L, Gobbi G. d-

Lysergic Acid Diethyamide (LSD) as a Model

of Psychosis: Mechanism of Action and

Pharmacology. Int J Mol Sci 2016; 17(11):

1953.

8. Libânio Osório

Marta RF. Metabolism of

lysergic acid diethylamide (LSD): an update.

Drug Metab Rev 2019; 51(3): 378-387.

9. Liechti ME. Modern Clinical Research on

LSD. Neuropsychopharmacology 2017;

42(11): 2114-2127.

10. Høiseth G, Hjelmeland K, Bachs L.

Phencyclidine – angel dust. Tidsskr Nor

Laegeforen 2005; 125(20): 2775-2776.

11. NIDA. Hallucinogens DrugFacts. National

Institute on Drug Abuse website.

https://www.drugabuse.gov/publications/drugf

acts/hallucinogens. July 6, 2020 Accessed

August 12, 2020.

12. Tylš F, Páleníček T, Horáček J. Psilocybin –

Summary of knowledge and new perspectives.

European Neuropsychopharmacology 2014;

24(3): 342-356.

13. Johnson MW, Griffiths RR. Potential

Therapeutic Effects of

Psilocybin. Neurotherapeutics.

2017;14(3):734-740.

14. Orsolini L, Papanti GD, De Berardis D,

Guirguis A, Corkery JM, Schifano F. The

"Endless Trip" among the NPS Users:

Psychopathology and Psychopharmacology in

the Hallucinogen-Persisting Perception

Disorder. A Systematic Review. Front

Psychiatry. 2017; 8: 240.

15. Anderson, L, Lake, H, Walterfang, M. The trip

of a lifetime: hallucinogen persisting

perceptual disorder. Australasian Psychiatry

2018; 26(1): 11–12.

16. Dinis-Oliveira RJ, Pereira CL, da Silva DD.

Pharmacokinetic and Pharmacodynamic

Aspects of Peyote and Mescaline: Clinical and

Forensic Repercussions. Curr Mol Pharmacol.

2019; 12(3):184-194.

17. Benkherouf AY, Taina KR, Meera P, et al.

Extrasynaptic δ-GABA

A

receptors are high-

affinity muscimol receptors. J Neurochem.

2019;149(1):41-53.

18. G Lerner A, Goodman C, Bor O, Lev-Ran S.

Synthetic Cannabis Substances (SPS) Use and

Hallucinogen Persisting Perception Disorder

(HPPD): Two Case Reports. Isr J Psychiatry

Relat Sci. 2014;51(4):277-280.

19. Lerner AG, Rudinski D, Bor O, Goodman C.

Flashbacks and HPPD: A Clinical-oriented

Concise Review. Isr J Psychiatry Relat Sci

2014; 51(4): 296-302.

20. Kurtom M, Henning A, Espiridion ED.

Hallucinogen-persisting Perception Disorder in

a 21-year-old Man. Cureus. 2019;11(2):e4077.

21. Hermle L, Simon M, Ruchsow M, Geppert M.

Hallucinogen-persisting perception

disorder. Ther Adv Psychopharmacol.

2012;2(5):199-205.