Margarita Slabadienė 1*, Indrė Gadeikytė2, Vesta Steiblienė1,2
1 Psychiatry Clinic, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania,
2 Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
3 Neurosciences Institute, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Summary
There are more than 2.6 million internet users in Lithuania. The increased prevalence of daily internet users linked to growing increased amount of the Problematic internet use (PIU). PIU could be defined as “The use of the internet that creates significant psychological, social, behavioral, social and / or work difficulties in a person’s life”. It is known that the individuals with difficulties in daily functioning are linked to alcohol consumption. The harmful alcohol consumption causes approximately 60 different diseases and conditions, including mental and behavioral disorders. However, the associations among PIU, alcohol use and health problems have not been clearly assessed.
Aim: To evaluate the associations among Problematic internet use (PIU), symptoms of general health symptoms and harmful alcohol consumption.
Methods: An anonymous online survey conducted in the fall of 2019 and included 272 individuals, mean age 26.75 (9.32) years old; of these, 45 (16.5%) were men. Study subjects completed the “Problematic Internet Use Questionnaire” (PIUQ-9), which distinguished three subscales: Obsession, Denial, Control Disorder, and the Patient Health Questionnaire (PHQ), which allows the identification of harmful alcohol consumption. In addition, disorders of daily functioning in relations with the use of the internet, were assessed. Subjects who reported that the internet use disrupted their daily functioning were rated as the problematic internet users.
Results: Of 272 respondents 39 (14.3%) indicated that the use of the internet disrupted their normal daily functioning and / or relationships with others: they were rated as problematic internet users. Individuals in the problem internet use group had a significantly higher overall PIUQ-9 score (27.1 vs. 17.0, respectively; p <0.001) compared to non-problematic users, as well as significantly higher obsessions (8.4 vs. 4, 8, p <0.001), denial (8.7 vs. 5.9, p <0.001), and loss of control (10.0 vs. 6.3, p <0.001) subscales. In addition, the problematic group of internet users had significantly higher rates of somatic health (11.6 vs. 8.1, p <0.001), depression (12.2 vs. 7.0, p <0.001), and anxiety (7.2 vs. 4.6, p <0.001). Out of 272 respondents, for 43 (15.8%) alcohol consumption was assessed as harmful. Comparing the group of harmful alcohol users with other respondents, no differences in daily functioning caused by the use of the internet were found between the groups. However, in the group of harmful alcohol users, the overall score of the PIUQ-9 scale was significantly higher (21.1 vs. 18.0, p = 0.007), as well as significantly higher in obsessions (6.4 vs. 5.1, p = 0.003) and negation (7.3 vs. 6.1, p = 0.002) scores in the absence of significant differences in control disorder, also in the absence of significant differences in overall health outcomes.
Conclusions: Individuals who have disrupted their normal daily functioning and / or relationships with others may be considered problematic internet users, because of their significantly higher rates of loss of control, denial, and obsession, as well as more severe symptoms of somatic health, depression, and anxiety. Although individuals who considered alcohol use to be harmful did not significantly interfere with their daily functioning, this group had significantly higher rates of Problematic internet use, especially in the subscales of denial and obsession. The study showed associations among harmful alcohol consumption and Problematic internet use, but due to the small sample size, the results are considered as preliminary.
Keywords: Harmful alcohol consumption, Problematic internet use, daily functioning, anxiety, depression.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (2), p. 63-71
The association among problematic internet use, symptoms of
general health and harmful alcohol consumption among everyday
internet users
Margarita Slabadienė
1*
, Indrė Gadeikytė
2,
Vesta Steiblienė
1,2
1
Psychiatry Clinic, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania,
2
Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
3
Neurosciences Institute, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Summary
There are more than 2.6 million internet users in Lithuania. The increased prevalence of daily internet users linked to
growing increased amount of the Problematic internet use (PIU). PIU could be defined as “The use of the internet that
creates significant psychological, social, behavioral, social and / or work difficulties in a person’s life”. It is known
that the individuals with difficulties in daily functioning are linked to alcohol consumption. The harmful alcohol
consumption causes approximately 60 different diseases and conditions, including mental and behavioral disorders.
However, the associations among PIU, alcohol use and health problems have not been clearly assessed.
Aim: To evaluate the associations among Problematic internet use (PIU), symptoms of general health symptoms and
harmful alcohol consumption.
Methods: An anonymous online survey conducted in the fall of 2019 and included 272 individuals, mean age 26.75
(9.32) years old; of these, 45 (16.5%) were men. Study subjects completed the “Problematic Internet Use
Questionnaire” (PIUQ-9), which distinguished three subscales: Obsession, Denial, Control Disorder, and the Patient
Health Questionnaire (PHQ), which allows the identification of harmful alcohol consumption. In addition, disorders
of daily functioning in relations with the use of the internet, were assessed. Subjects who reported that the internet use
disrupted their daily functioning were rated as the problematic internet users.
Results: Of 272 respondents 39 (14.3%) indicated that the use of the internet disrupted their normal daily functioning
and / or relationships with others: they were rated as problematic internet users. Individuals in the problem internet
use group had a significantly higher overall PIUQ-9 score (27.1 vs. 17.0, respectively; p <0.001) compared to non-
problematic users, as well as significantly higher obsessions (8.4 vs. 4, 8, p <0.001), denial (8.7 vs. 5.9, p <0.001),
and loss of control (10.0 vs. 6.3, p <0.001) subscales. In addition, the problematic group of internet users had
significantly higher rates of somatic health (11.6 vs. 8.1, p <0.001), depression (12.2 vs. 7.0, p <0.001), and anxiety
(7.2 vs. 4.6, p <0.001). Out of 272 respondents, for 43 (15.8%) alcohol consumption was assessed as harmful.
Comparing the group of harmful alcohol users with other respondents, no differences in daily functioning caused by
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
the use of the internet were found between the groups. However, in the group of harmful alcohol users, the overall
score of the PIUQ-9 scale was significantly higher (21.1 vs. 18.0, p = 0.007), as well as significantly higher in
obsessions (6.4 vs. 5.1, p = 0.003) and negation (7.3 vs. 6.1, p = 0.002) scores in the absence of significant differences
in control disorder, also in the absence of significant differences in overall health outcomes.
Conclusions: Individuals who have disrupted their normal daily functioning and / or relationships with others may be
considered problematic internet users, because of their significantly higher rates of loss of control, denial, and
obsession, as well as more severe symptoms of somatic health, depression, and anxiety. Although individuals who
considered alcohol use to be harmful did not significantly interfere with their daily functioning, this group had
significantly higher rates of Problematic internet use, especially in the subscales of denial and obsession. The study
showed associations among harmful alcohol consumption and Problematic internet use, but due to the small sample
size, the results are considered as preliminary.
Keywords: Harmful alcohol consumption, Problematic internet use, daily functioning, anxiety, depression.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
Probleminio interneto naudojimo sąsajos su bendraisiais sveikatos
simptomais ir žalingu alkoholio vartojimu tarp kasdienio interneto
naudotojų
Margarita Slabadienė
1*
, Indrė Gadeikytė
2,
Vesta Steiblienė
1,2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinika
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas
3
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institutas
Santrauka
Lietuvoje internetu naudojasi daugiau kaip 2,6 mln. gyventojų. Išaugus interneto naudojimui, kartu didėja ir
probleminio interneto naudojimo (PIN) mastas. PIN gali būti apibrėžiamas kai „naudojimasis internetu sukuria
psichologinius, socialinius, mokyklos ir/ar darbo sunkumus žmogaus gyvenime“. Yra žinoma, kad asmenų kasdienio
funkcionavimo sutrikimų sunkumai dažnai kompensuojami vartojant alkoholį. Žalingas alkoholio vartojimas sukelia
apytiksliai 60 skirtingų ligų ir būklių, įskaitant psichikos bei elgesio sutrikimus. Iki šiol nėra aiškiai įvertintos PIN
sąsajos su alkoholio vartojimu ir sveikatos sutrikimais.
Tyrimo tikslas: nustatyti probleminio interneto naudojimo (PIN) sąsajas su bendraisiais sveikatos simptomais bei
žalingu alkoholio vartojimu.
Tyrimo dalyviai ir metodika: Anoniminėje internetinėje apklausoje, kuri vykdyta 2019 metų rudenį, dalyvavo 272
asmenys, amžiaus vidurkis 26,75 (9,32) metai; iš jų 45 (16,5 proc.) buvo vyrai. Tiriamieji pildė „Probleminio interneto
naudojimo klausimyną“ (PIUQ-9), kuriame išskirtos trys poskalės – obsesijų, neigimo, kontrolės sutrikimo bei
„Paciento sveikatos klausimyną“ (PHQ), kuris viena dalis leidžia identifikuoti žalingą alkoholio vartojimą.
Papildomai vertintas kasdienio funkcionavimo ir santykių su aplinkiniais sutrikimas, sąsajoje su interneto naudojimu.
Tiriamieji, nurodę, kad interneto naudojimas sutrikdė jų kasdienį funkcionavimą buvo vertinti kaip probleminiai
interneto naudotojai.
Rezultatai: Iš 272 tiriamųjų –39 (14,3 proc.) asmenys nurodė, kad interneto naudojimas sutrikdė jų įprastą kasdienę
veiklą ir/ar santykius su aplinkiniais: jie buvo vertinti kaip probleminiai interneto naudotojai. Probleminio interneto
naudojimo grupės asmenims, lyginant su neprobleminio naudojimo, nustatytas reikšmingai aukštesnis bendras PIUQ-
9 skalės rodiklis ( 27,1 vs. 17,0, atitinkamai; p < 0,001), taip pat reikšmingai aukštesni obsesijos (8,4 vs. 4,8, p <
0,001), neigimo (8,7 vs. 5,9, p < 0.001) ir kontrolės praradimo (10,0 vs. 6,3, p < 0,001) poskalių rodikliai. Dar be to,
probleminio interneto naudotojų grupė turėjo reikšmingai aukštesnius somatinės sveikatos (11,6 vs. 8,1, p < 0,001),
depresiškumo (12,2 vs. 7,0, p < 0,001), nerimastingumo (7,2 vs. 4,6, p < 0,001) rodiklius. Iš 272 tiriamųjų – 43 (15.8
proc.) alkoholio vartojimas vertintas kaip žalingas. Lyginant žalingo alkoholio vartotojų grupę su kitais tiriamaisiais,
tarp grupių nenustatyta interneto naudojimo sukeltų kasdienio funkcionavimo skirtumų. Tačiau žalingo alkoholio
vartotojų grupėje nustatytas reikšmingai aukštesnis bendras PIUQ-9 skalės bendras balas (21,1 vs. 18,0, p = 0,007),
taip pat reikšmingai aukštesni obsesijų (6,4 vs. 5,1, p = 0,003) ir neigimo (7,3 vs. 6,1, p = 0.002) balai, nesant
reikšmingų skirtumų kontrolės sutrikime, nesant reikšmingų skirtumų bendruosiuose sveikatos rodikliuose.
Išvados: Asmenys, kuriems interneto naudojimas sutrikdė jų įprastą kasdienę veiklą ir/ar santykius su aplinkiniais
gali būti vertinami kaip probleminiai interneto naudotojai, nes pasižymi reikšmingai aukštesniais kontrolės praradimo,
neigimo ir obsesyvumo rodikliais, greta pasireiškiant ir sunkesniems somatinės sveikatos sutrikimo, depresiškumo ir
nerimastingumo simptomams. Nors asmenys, kuriems alkoholio vartojimas vertintas kaip žalingas, interneto
naudojimas reikšmingai nesutrikdė jų kasdienio funkcionavimo, bet ši grupė pasižymėjo reikšmingai aukštesniais
probleminio interneto naudojimo rodikliais, ypač neigimo ir obsesyvumo poskalėse. Tyrimas parodė žalingo alkoholio
vartojimo sąsajas su probleminiu interneto naudojimu, bet dėl mažos tiriamosios imties rezultatai vertinami kaip
preliminarūs.
Reikšminiai žodžiai: žalingas alkoholio vartojimas, probleminis interneto naudojimas, kasdienis funkcionavimas,
nerimastingumas, depresiškumas.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
Įvadas
Pasaulyje internetu naudojasi apie 4,9 bilijonai
gyventojų, o tai sudaro 63,2 proc. pasaulio gyventojų
[1]. Lietuvoje kasdienio interneto vartotojais laikomi
daugiau kaip 2,6 mln. gyventojų [2]. Išaugus kasdienio
interneto naudojimui, kartu didėja ir probleminio
interneto naudojimo (PIN) apimtys [3]. PIN
apibrėžiamas, kai „naudojimasis internetu sukuria
psichologinius, socialinius, mokyklos ir/ar darbo
sunkumus žmogaus gyvenime“ [4]. PIN apima šias
internetinės veiklos sritis: kompiuteriniai žaidimai,
azartiniai lošimai, tiesioginis vaizdo transliavimas
(angl. streaming), įvairaus pobūdžio skelbimų
publikavimas, pornografijos žiūrėjimas ir įsitraukimas
į socialinius tinklus [3]. Jau diskutuojama, kad PIN
tampa rimta problema, nes gali sukelti įvairius
sveikatos sutrikimus (migreną, nugaros skausmą,
ansvorį ar nutukimą, poilsio trūkumą, miego
sutrikimus bei mieguistumą dienos metu, dantų ligas
dėl prastos burnos ertmės higienos), o ypač psichikos
sutrikimus ir jų didėjimo riziką (valgymo sutrikimus,
depresiją, nerimo sutrikimus, polinkį į savižudybę,
psichoaktyvių medžiagų vartojimą: tabako, alkoholio,
įvairių narkotinių medžiagų), įvairias problemas
šeimoje, nepakankamą jos paramą bei diskriminaciją
[5-18]. Literatūroje minima, kad PIN sukeltų
kasdienio funkcionavimo sutrikimų sukelti sunkumai
dažnai yra kompensuojami vartojant alkoholį ir kitas
psichoaktyvias medžiagas [7,18]. Vertinant alkoholio
vartojimo sukeltus sutrikimus yra žinoma, kad
žalingas alkoholio vartojimas sukelia apie 60 skirtingų
ligų ir būklių, įskaitant psichikos bei elgesio
sutrikimus [19]. Gaunasi uždaras ir vienas kitą
sąlygojančių veiksnių ratas - abipusis ryšys.
Todėl šio tyrimo tikslas – nustatyti PIN sąsajas su
kasdienio interneto naudotojų bendraisiais sveikatos
simptomais bei žalingu alkoholio vartojimu.
Tyrimo populiacija
Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
(LSMU) Bioetikos centro leidimą (Nr. BEC- MF-32),
2019 metų rugsėjo – spalio mėnesiais buvo vykdytas
kasdienio interneto vartotojų tyrimas. Tyrime
dalyvauti buvo pakviesti vyresni nei 18 metų asmenys,
kasdien vartojantys internetą ne darbo ar mokslo
tikslais. Sutikę dalyvauti tiriamieji dalyvavo
anoniminėje internetinėje apklausoje: 45 (16,5 proc.)
dalyviai buvo vyrai ir 227 (83,5 proc.) – moterys;
tiriamųjų amžius nuo 18 iki 65 metų, amžiaus vidurkis
– 26,8 ± 9,3 metai.
Metodai
Anketinėje apklausoje vertinti sociodemografiniai
rodikliai: amžius ir lytis, bei naudoti du standartizuoti
klausimynai.
Probleminio interneto naudojimo klausimyno
devynių klausimų versija (angl. The nine-item
Problematic Internet Use Questionnaire, PIUQ-9)
naudota gavus autorių sutikimą. Klausimynas skirtas
nustatyti, kiek probleminis yra interneto vartojimas
tarp kasdienio interneto naudotojų [20]. Klausimyną
sudaro 3 poskalės: (1) obsesijos, kuri matuoja, kiek
asmuo yra įsitraukęs į internetines veiklas; (2)
neigimo, kuri matuoja, kiek asmuo neigia įsitraukimą
į internetą ir (3) kontrolės sutrikimo, kuri matuoja,
kiek asmuo yra nepajėgus nutraukti veiklas internete
[21]. Probleminio interneto vartojimo sunkumas
vertintas pagal Likert skalę, nuo 1 – niekada, iki 5 –
visada/beveik visada. Suminis atsakymų balas yra nuo
9 iki 45. Aukštesnis suminis balas rodo sunkesnį
probleminio interneto vartojimo laipsnį. PIUQ-9
klausimyno lietuviška versija pasižymi aukšto vidinio
suderinamimo parametrais: obsesijos poskalės 3
klausimų vidinio suderinanamumo (Cronbach‘s alpha)
rodiklis nustatytas 0,834; neigimas poskalės 3
klausimų – 0,679, kontrolės sutrikimo poskalės 3
klausimų – 0,769 ir bendras skalės rodiklis – 0,891.
Paciento sveikatos vertinimo klausimynas (PSK)
(angl. Patient Health Quetionaire, PHQ) yra laisvai
prieinamas naudojimui. Šį klausimyną sudaro 6
poskalės, (1) 15 klausimų poskelė, rodanti somatinių
simptomų išreikštumą; (2) devynių klausimų poskalė,
rodanti depresinių simptomų išreikštumą; (3) 15
klausimų poskalė, rodanti panikos sindromą; (4)
septynių klausimų poskalė, rodanti nerimo sindromų
išreikštumą; (5) 5 klausimų poskalė apie žalingą
alkoholio vartojimą; (6) stresorius (nediagnostinis
modulis ir neskaičiuojamas). Nustatyta, kad lietuviška
PSK versija pasižymi aukštais vidinio suderinamumo
rodikliais: Somatinių simptomų išreikštumo poskalės
vidinio suderinamumo (Cronbach‘s alpha) rodiklis
0,745; depresinių simptomų išreikštumo– 0,852;
panikos sutrikimo poskalės– 0,978; nerimo
simptomų– 0,796 ir žalingo alkoholio vartojimo
poskalės– 0,944.
Taip pat tyrimo metu vertintos interneto naudojimo
sąsajos su tiriamojo kasdiene veikla, funkcionavimu
ir/ar santykiais su aplinkiniais. (Papildomai buvo
klausiama – Ar minėti simptomai, susiję su interneto
vartojimu, reikšmingai sutrikdė Jums įprastą kasdienę
veiklą ir/ ar santykius su aplinkiniais?). Tiriamieji,
nurodę, kad interneto naudojimas sutrikdė jų kasdienį
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
funkcionavimą buvo vertinti kaip probleminiai
interneto naudotojai.
Statistinė duomenų analizė
Duomenų analizei naudota kompiuterinė duomenų
analizės programa SPPS 22.0 (Statistical Package for
the Social Sciences, IBM® SPSS Statistics).
Kintamųjų skirstinio normalumas vertintas
Kolmogorov’o-Smirnov’o statistika. Kiekybinių
duomenų rezultatai pateikti vidurkis ± standartinis
nuokrypis (SN), kategorinių dydžių – dažniu (proc.).
Dviejų nepriklausomų grupių lyginimui taikytas
Stjudent’o t testas. Kokybinių duomenų tarp grupių
palyginimui naudotas Pirson’o chi kvadrato (χ²) testas
arba Fišerio testas. Pasirinktas statistinio
reikšmingumo lygmuo – 0,05.
Rezultatai
Probleminio interneto naudojimo sąsajos su
bendraisiais sveikatos simptomais
Pirmiausia buvo siekta nustatyti, kiek apklausoje
dalyvaujančių tiriamųjų galima priskirti probleminio
interneto naudotojų grupei: vertinti tiriamųjų
atsakymai apie kasdienio funkcionavimo sutrikimus.
Iš 272 tiriamųjų – 39 (14,3 proc.) asmenys nurodė, kad
interneto naudojimas sutrikdė įprastą kasdienę veiklą
ir/ar santykius su aplinkiniais: jie buvo vertinti kaip
probleminiai interneto naudotojai. Siekiant išsiaiškinti
probleminio interneto naudojimo ryšį su bendraisiais
sveikatos simptomais, visi tiriamieji buvo padalinti į
dvi grupes: probleminis interneto naudojimas, kai
sutrikdomas asmens kasdienis socialinis
funkcionavimas (sutrikdė įprastas kasdienes veiklas
ir/ar santykius su aplinkiniais, n = 39) ir kai nėra
probleminio interneto naudojimo bei nesutrikdomas
kasdienis socialinis funkcionavimas. Minėtos grupės
buvo lyginamos tarpusavyje. Rezultatai pateikiami 1
lentelėje. Matyti, kad probleminiai interneto vartotojai
buvo reikšmigai jaunesni už neprobleminius
(23,9±5,9 vs. 27,3± 9,7; atitinkamai, p=0.003), tačiau
pagal lytį skirtumų tarp grupių nensutatyta.
1 lentelė. Kasdienio funkcionavimo sąsajos su interneto vartojimo parametrais (PIUQ-9) ir bendraisiais sveikatos
rodikliais (PSK)
Visi
tiriamieji,
n=272
Nesutrikdė įprastos
kasdienės veiklos ir/ar
santykius su aplinkiniais,
n=233
Sutrikdė įprastos kasdienės
veiklos ir/ar santykius su
aplinkiniais,
n=39
p
vidurkis±SN
Amžius, metai
Lytis, n (%)
26,8±9,4
27,3±9,7
23,9±5,9
0,003
Vyrai
45(16,5)
38(16,3)
7(17,9)
0,799
Moterys
227(83,5)
195(83,7)
32(82,1)
PIUQ-9, balai
227(83,5)
195(85,9)
11(25,6)
Suminis
18,4±6,9
17,0±7,5
27,1±7,5
<0,001
Kontrolės
sutrikimas
6,9±2,7
6,3±2,2
10,0±3,1
<0,001
Neigimas
6,3±2,5
5,9±2,3
8,7±2,3
<0,001
Obsesija
5,3±2,7
4,8±2,1
8,4±3,4
<0,001
PSK, balai
Somatinių
simptomų
išreikštumas
8,6±4,5
8,1±4,4
11,6±4,2
<0,001
Depresinių
simptomų
išreikštumas
7,7±5,2
7,0±4,9
12,2±4,5
<0,001
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
Nerimo simptomų
išreikštumas
4,9±3,5
4,6±3,4
7,2±3,0
<0,001
p<0,05
Lyginant dvi tiriamųjų grupes nustatyta, kad pagal
PIUQ-9 įverčius probleminio interneto naudojimo
grupėje statistiškai reikšmingai aukštesni kontrolės
praradimo (p<0,001), neigimo (p<0,001) ir
obsesyvumo (p<0,001) balai, t.y.visų trijų poskalių
rezultatai. Vertinant bendrus sveikatos rodiklius
matyti, kad probleminiai interneto naudotojai
pasižymi reikšmingai didesniais somatinių simptomų
išreištumo rodikliais (P<0,001), sunkesniais
depresiškumo (p<0,001) ir nerimastingumo (P<0,001)
rodikliais pagal PSK skalę, lyginant su ne
probleminiais interneto naudotojais.
Žalingo alkoholio vartojimo sąsajos su
probleminiu interneto naudojimu
Vertinant „Paciento sveikatos klausimyno“ (PSK)
žalingo alkoholio vartojimo poskalės rezultatus buvo
nustatyta, kad 43 (15,8 proc.) tiriamųjų patys įvertino
turintys probleminio alkoholio vartojimo simptomus
paskutinių 6 mėnesių laikotarpiu.
Siekiant nustatyti žalingo alkoholio vartojimo sąsajas
su probleminiu interneto naudojimu (su sutrikusiu
kasdieniu funkcionavimu dėl interneto naudojimo, n=
39), tarpusavyje lygintos dvi tiriamųjų grupės: kurie
turi žalingo vartojimo simptomus (n=31) ir ir kurie jų
neturi (n=8); reikšmingų dažnių skirtumų tarp šių
grupių nenustatyta (p=0,384). Taip pat šios grupės
tiramiesiems nenustatyta skirtumų tarp interneto
vartojimo parametruose irų ir bendruose sveikatos
rodikliuose (2 lentelė).
2 lentelė. Probleminio interneto vartotojų grupės (n=39) interneto vartojimo parametrų ir bendųjų sveikatos rodiklių
sąsajos su žalingu alkoholio vartojimu
Visi tiriamieji su
probleminiu interneto
vartojimu, n=39
Nėra žalingo
alkoholio vartojimo,
(n=31)
Žalingas alkoholio
vartojimas, (n=8)
p
vidurkis±SN
Amžius, metai
Lytis, n (%)
23,9±5,9
23,4±5,5
25,9±7,4
0,286
Vyrai
7(17,9)
5(16,1)
2(25,0)
0,560
Moterys
32(82,1)
26(83,9)
6(75,0)
PIUQ-9, balai
Suminis
27,1±7,5
27,4±7,0
25,9±9,7
0,610
Kontrolės
sutrikimas
10,0±3,1
10,4±2,9
8,6±3,6
0,159
Neigimas
8,7±2,3
8,8±2,0
8,4±3,2
0,661
Obsesija
8,4±3,4
8,3±3,3
8,9±3,8
0,669
PSK, balai
Somatinių
simptomų
išreikštumas
11,6±4,2
11,5±4,3
12,3±3,9
0,639
Depresinių
simptomų
išreikštumas
12,2±3,9
11,9±4,2
13,4±5,8
0,426
Nerimo simptomų
išreikštumas
7,2±3,0
7,2±2,5
7,1±4,6
0,976
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
69
Kasdienio interneto vartotojų sveikatos rodiklių ir
interneto vartojimo parametrų sąsajos su žalingu
alkoholio vartojimu
Lyginant visus tiriamuosius kasdienio interneto
vartotojus su žalingu alkoholio vartojimu (n=43) ir be
žalingo vartojimo (n=229), statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp grupių nei pagal amžių, nei pagal lytį
nenustatyta (3 lentelė).
Siekiant įvertinti kaip žalingas alkoholio vartojimas
siejasi su kasdienio interneto naudojimo parametrais ir
bendraisiais sveikatos rodikliais, buvo lyginamos
“Probleminio interneto naudojimo klausimyno“
(PIUQ-9) ir Pacientų sveikatos klausimyno (PSK)
rodikliai tarp grupių.
3 lentelė. Žalingo alkoholio vartojimo sąsajos su interneto vartojimo parametrais (PIUQ-9) ir bendraisiais sveikatos
rodikliais (PHQ)
Rodikliai
Nėra žalingo alkoholio
vartojimo, (n=229)
Žalingas alkoholio vartojimas, (n=43)
p
Amžius, vidurkis ± SN
26,6±9,3
28,2±9,9
0,295
Lytis, n (%)
Vyrai
34(14,8)
32(74,4)
0,082
Moterys
195(85,9)
11(25,6)
PIUQ-9, balai
Suminis
18,0±6,8
21,1±7,1
0,007
Kontrolės sutrikimas
6,8±2,7
7,3±2,4
0,267
Neigimas
6,1±2,4
7,3±2,7
0,002
Obsesija
5,1±2,1
6,4±3,0
0,003
PSK, balai
Somatinių simptomų
išreikštumas
8,4±4,5
9,5±4,7
0,150
Depresinių simptomų
išreikštumas
7,6±5,1
8,7±5,6
0,169
Nerimo simptomų
išreikštumas
4,9±3,4
5,1±4,1
0,863
p<0,05;
Nustatyta, kad kasdienio interneto vartotojai su
žalingu alkoholio vartojimu turi statistiškai
reikšmingai didesnius interneto vartojimo skalės
rodiklius: tiek bendrą (p=0,007), tiek neigimo
(p=0,002) bei obsesijos (p=0,003) poskalėse, lyginant
su neturinčiais žalingo alkoholio vartojimo.
Reikšmingų skirtumų somatinės ir psichikos sveikatos
poskalių rodikliuose tarp grupių nenustatyta.
Diskusija
Šio tyrimo metu nustatyti aukštesni somatinių
simptomų išreikštumo, depresiškumo ir
nerimastingumo rodikliai tarp probleminių interneto
vartotojų neabejotinai rodo, kad probleminis interneto
naudojimas daro neigiamą įtaką tiek somatinei, tiek
psichinei sveikatai, o asmenys, kuriems interneto
naudojimas sutrikdė jų įprastą kasdienę veiklą ir/ar
santykius su aplinkiniais gali būti vertinami kaip
probleminiai interneto naudotojai. Nors asmenims,
kuriems alkoholio vartojimas vertintas kaip žalingas,
kasdienis interneto naudojimas, pasak jų pačių,
reikšmingai nesutrikdė kasdienio jų funkcionavimo,
bet gauti PIUQ-9 klausimyno rodiklių palyginimai
atskleidžia žalingo alkoholio vartojimo ir probleminio
interneto naudojimo sąsajas, ypač neigimo ir
obsesyvumo poskalėse.
Panašūs rezultatai gauti Tania Fernández-Villa su
bendraautorių tyrimuose, kur analizuotos probleminio
interneto naudojimo bei psichikos sutrikimų,
somatinių simptomų bei ligų tarpusavio sąsajos.
Tyrėjai nustatė reikšmingą PIN tarpusavio ryšį su
paciento sveikatos problemomis (migrena, nugaros
skausmais, antsvoriu ar nutukimu, poilsio trūkumu)
bei psichikos sutrikimais (nustatyta reikšminga
valgymo sutrikimų, depresijos bei kitų psichikos ligų
išsivystymo rizika); sąsajų su alkoholio vartojimo
parametrais tyrime nebuvo nustatyta [5]. Priešingi
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
70
rezultatai gauti tyrimuose, kur vertintos tiesioginės
PIN sąsajos su alkoholio vartojimu: Hisayoshi
Morioko bei jo kolegų bei Roberto Sacades-Villa ir
kitų bendraautorių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad
suaugę probleminio interneto naudotojai daug dažniau
bei didesniais kiekiais vartoja alkoholį nei ne
probleminiai interneto naudotojai [7,18].
Tokie prieštaringi rezultatai leidžia teigti, kad PIN
apimtys ir sąsajos su žalingais sveikatos įpročiais
reikalauja platesnės ir detalesnės mokslinių tyrimų
analizės.
Išvados
1. Kas šeštas kasdienis interneto vartotojas
pripažino, kad interneto naudojimas sutrikdė jų
įprastą kasdienę veiklą ir/ar santykius su
aplinkiniais; Vadinasi, jie gali būti vertinami kaip
probleminiai interneto naudotojai
2. Probleminiai interneto naudotojai pasižymėjo
reikšmingai aukštesniais kontrolės praradimo,
neigimo ir obsesyvumo rodikliais, greta
pasireiškiant ir sunkesniems somatinės sveikatos
sutrikimo, depresiškumo ir nerimastingumo
simptomams.
3. Nors asmenys, kuriems alkoholio vartojimas
vertintas kaip žalingas, interneto naudojimas
reikšmingai nesutrikdė jų kasdienio
funkcionavimo, bet ši grupė pasižymėjo
reikšmingai aukštesniais probleminio interneto
naudojimo rodikliais, ypač neigimo ir
obsesyvumo poskalėse.
4. Tyrimas parodė žalingo alkoholio vartojimo
sąsajas su probleminiu interneto naudojimu, bet
dėl mažos tiriamosios imties rezultatai vertinami
kaip preliminarūs.
Literatūra:
1. World Internet Usage and Population Statistics
2020 Year. Prieiga per internetą:
https://www.internetworldstats.com/stats.htm
(Peržiūros data: 2020-12-07)
2. Internet Stats and Facebook Usage in Europe June
2019 Statistics. Prieiga per internetą:
https://www.internetworldstats.com/stats4.htm#e
urope (Peržiūros data: 2020-12-07)
3. J. Burkauskas. Neurobiologiniai ir psichologiniai
ir probleminio interneto naudojimo aspektai.
Lietuvos psichologų kongresas „Dialogai“,
Vilniaus universitetas, Vilnius, 2019.
4. Beard KW, Wolf EM. Modification in the
proposed diagnostic criteria for internet addiction.
Cyberpsychology & behavior. 2001;4(3):377–
83.
5. Fernández-Villa T, Alguacil Ojeda J, Almaraz
Gómez A, Cancela Carral JM, Delgado-
Rodríguez M, García-Martín M, Jiménez-Mejías
E, Llorca J, Molina AJ, Ortíz Moncada R, Valero-
Juan LF, Martín V. Problematic Internet Use in
University Students: associated factors and
differences of gender. Adicciones. 2015 Dec
15;27(4):265-75.
6. Poorolajal J, Ahmadpoor J, Mohammadi Y,
Soltanian AR, Asghari SZ, Mazloumi E.
Prevalence of problematic internet use disorder
and associated risk factors and complications
among Iranian university students: a national
survey. Health Promot Perspect. 2019 Aug
6;9(3):207-213.
7. Secades-Villa R, Calafat A, Fernández-Hermida
JR, Juan M, Duch M, Skärstrand E, Becoña E,
Talic S. Duration of Internet use and adverse
psychosocial effects among European
adolescents. Adicciones. 2014;26(3):247-53.
8. Do KY, Lee KS. Relationship between
Problematic Internet Use, Sleep Problems, and
Oral Health in Korean Adolescents: A National
Survey. Int J Environ Res Public Health. 2018
Aug 29;15(9):1870.
9. Kojima R, Sato M, Akiyama Y, Shinohara R,
Mizorogi S, Suzuki K, Yokomichi H, Yamagata
Z. Problematic Internet use and its associations
with health-related symptoms and lifestyle habits
among rural Japanese adolescents. Psychiatry
Clin Neurosci. 2019 Jan;73(1):20-26.
10. Shadzi MR, Salehi A, Vardanjani HM.
Problematic Internet Use, Mental Health, and
Sleep Quality among Medical Students: A Path-
Analytic Model. Indian J Psychol Med. 2020 Mar
9;42(2):128-135.
11. Balhara YPS, Mahapatra A, Sharma P, Bhargava
R. Problematic internet use among students in
South-East Asia: Current state of evidence. Indian
J Public Health. 2018 Jul-Sep;62(3):197-210.
12. Tan Y, Chen Y, Lu Y, Li L. Exploring
Associations between Problematic Internet Use,
Depressive Symptoms and Sleep Disturbance
among Southern Chinese Adolescents. Int J
Environ Res Public Health. 2016 Mar
14;13(3):313.
13. Kitazawa M, Yoshimura M, Murata M, Sato-
Fujimoto Y, Hitokoto H, Mimura M, Tsubota K,
Kishimoto T. Associations between problematic
Internet use and psychiatric symptoms among
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
71
university students in Japan. Psychiatry Clin
Neurosci. 2018 Jul;72(7):531-539.
14. Park S, Lee JH. Associations of Internet Use with
Oral Hygiene Based on National Youth Risk
Behavior Survey. Soa Chongsonyon Chongsin
Uihak. 2018 Jan 1;29(1):26-30.
15. Park MH, Park S, Jung KI, Kim JI, Cho SC, Kim
BN. Moderating effects of depressive symptoms
on the relationship between problematic use of the
Internet and sleep problems in Korean
adolescents. BMC Psychiatry. 2018 Sep
4;18(1):280.
16. Mo PK, Li JB, Jiang H, Lau JTF. Problematic
Internet Use and Smoking among Chinese Junior
Secondary Students: The Mediating Role of
Depressive Symptomatology and Family Support.
Int J Environ Res Public Health. 2019 Dec
11;16(24):5053.
17. Guo L, Luo M, Wang WX, Huang GL, Xu Y, Gao
X, Lu CY, Zhang WH. Association between
problematic Internet use, sleep disturbance, and
suicidal behavior in Chinese adolescents. J Behav
Addict. 2018 Dec 1;7(4):965-975.
18. Morioka H, Itani O, Osaki Y, Higuchi S, Jike M,
Kaneita Y, Kanda H, Nakagome S, Ohida T. The
association between alcohol use and problematic
internet use: A large-scale nationwide cross-
sectional study of adolescents in Japan. J
Epidemiol. 2017 Mar;27(3):107-111.
19. Anderson P, Baumberg B. Alcohol in Europe: A
Public Health Perspective. Institute of Alcohol
studies, London, 2006. Prieiga per internetą:
https://ec.europa.eu/health/archive/ph_determina
nts/life_style/alcohol/documents/alcohol_europe
_en.pdf (Peržiūros data: 2020-12-07)
20. Kelley KJ, Gruber EM. Psychometric properties
of the Problematic Internet Use
Questionnaire. Computers in Human Behavior.
2010 Nov 1;26(6):1838-1845.
21. Demetrovics Z, Szeredi B, Rózsa S. The three-
factor model of Internet addiction: the
development of the Problematic Internet Use
Questionnaire. Behav Res Methods. 2008
May;40(2):563-74.