https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.12
Statin intolerance: clinical significance and treatment optimization
options
Dovydas Stankevičius
1
, Rūta Bleifertaitė
2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Klinikos, Department of Family Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. Statin intolerance is a complex and clinically significant problem that limits effective dyslipidemia
management and the achievement of low-density lipoprotein cholesterol (LDL-C) target levels, particularly in patients
at high cardiovascular risk. Despite the well-established benefits of statins, their use in real-world clinical practice is
often discontinued due to subjective or objective adverse effects.
Aim of the study. To systematically evaluate the definition, pathophysiological mechanisms, clinical significance,
and treatment optimization strategies of statin intolerance, with emphasis on evidence-based clinical decision-making.
Methods. A narrative literature review was conducted using the PubMed database. Randomized controlled trials
(RCTs), meta-analyses, systematic reviews, and international guidelines published within the last 10 years were
included.
Results. Evidence indicates that true statin intolerance is less common than previously assumed, and a substantial
proportion of symptoms may be attributed to the nocebo effect. The pathophysiology involves mitochondrial
dysfunction, metabolic and genetic factors, as well as drug interactions. In most cases, complete statin discontinuation
is not warranted, as the majority of patients are able to tolerate modified statin regimens. Treatment optimization
includes dose reduction, statin switching, alternative dosing strategies, and combination therapy. Novel therapies, such
as PCSK9 inhibitors, inclisiran, and bempedoic acid, significantly expand treatment options.
Conclusions. The management of statin intolerance should be based on an individualized, evidence-based approach
aimed at maintaining optimal lipid-lowering efficacy while minimizing cardiovascular risk.
Keywords: statin intolerance, dyslipidemia, LDL-C, nocebo effect.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (5), p. 99-110, https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.12
99
Statinų netoleravimas: klinikinė reikšmė ir gydymo optimizavimo
galimybės
Dovydas Stankevičius
1
, Rūta Bleifertaitė
2
1
Vilniaus universitetas, medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Šeimos medicinos centras, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Statinų netoleravimas yra kompleksinė ir kliniškai reikšminga problema, ribojanti efektyvų dislipidemijos
gydymą ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) tikslinių reikšmių pasiekimą, ypač didelės
kardiovaskulinės rizikos pacientams. Nepaisant įrodytos statinų naudos, realioje klinikinėje praktikoje jų vartojimas
dažnai nutraukiamas dėl subjektyvių ar objektyvių nepageidaujamų reiškinių.
Tyrimo tikslas. Įvertinti statinų netoleravimą, patofiziologinius mechanizmus, klinikinę reikšmę ir gydymo
optimizavimo strategijas, remiantis įrodymais pagrįstais klinikiniais sprendimais. .
Metodai. Atlikta literatūros apžvalga naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Įtraukti atsitiktinių imčių klinikiniai
tyrimai, metaanalizės, sisteminės apžvalgos ir tarptautinės gairės, publikuoti per pastaruosius 10 metų.
Rezultatai. Tyrimų duomenys rodo, kad tikras statinų netoleravimas yra retesnis nei manoma, o didelė dalis simptomų
gali būti susiję su nocebo efektu. Statinų netoleravimas siejamas su keliais pagrindiniais mechanizmais, tokiais
kaipmitochondrijų funkcijos sutrikimas, pakitusia raumenų ląstelių energetika, genetiniai veiksniai bei vaistų sąveika.
Daugeliu atvejų visiškas statinų nutraukimas nėra pagrįstas sprendimas, nes dauguma pacientų gali toleruoti
modifikuotas statinų terapijos schemas. Gydymo optimizavimas apima šias strategijas: dozės mažinimą, statino
keitimą, alternatyvų dozavimą ir kombinuotą terapiją. Naujos terapijos, tokios kaip PCSK9 inhibitoriai, inklisiranas
ir bempedono rūgštis reikšmingai išplečia gydymo galimybes.
Išvados. Statinų netoleravimo valdymas turėtų būti pagrįstas individualizuotu, įrodymais paremtu požiūriu, siekiant
išlaikyti maksimalų lipidų mažinimo efektyvumą ir sumažinti kardiovaskulinę riziką.
Raktažodžiai: statinų netoleravimas, dislipidemija, MTL-C, nocebo efekta
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
100
1. Įvadas
Dislipidemija - tai lipidų apykaitos sutrikimas,
pasireiškiantis padidėjusia mažo tankio lipoproteinų
cholesterolio (MTL-C, angl. low-density lipoprotein
cholesterol) ar trigliceridų koncentracija ir/ar
sumažėjusia didelio tankio lipoproteinų cholesterolio
koncentracija kraujyje. Šis lipidų apykaitos sutrikimas
išlieka vienu svarbiausių modifikuojamų
kardiovaskulinės rizikos veiksnių, tiesiogiai susijusių
su aterosklerozės progresavimu ir padidėjusiu
sergamumu bei mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių
ligų [1]. Mažo tankio lipoproteinų cholesterolio
mažinimas yra pagrindinis terapinis tikslas tiek
pirminėje, tiek antrinėje kardiovaskulinių ligų
prevencijos programoje, nes šio rodiklio sumažėjimas
tiesiogiai koreliuoja su mažesne kardiovaskulinių
įvykių rizika [2]. Statinai (HMG-CoA reduktazės
inhibitoriai) yra pirmos eilės lipidų mažinimo terapija.
Jie efektyviai mažina MTL-C (iki 50–60 %,
priklausomai nuo dozės ir preparato) ir pasižymi
papildomais poveikiais, tokiais kaip endotelio
funkcijos gerinimas, uždegimo slopinimas ir
aterosklerozinių plokštelių stabilizavimas [1].
Nepaisant įrodytos naudos, dalis pacientų statinų
netoleruoja arba nutraukia gydymą dėl
nepageidaujamų reiškinių. Statinų netoleravimas
apibrėžiamas kaip simptomai ar laboratoriniai
pokyčiai, siejami su statinų vartojimu ir išnykstantys
sumažinus dozę ar nutraukus gydymą, nesant aiškios
alternatyvios priežasties. Dažniausiai ji pasireiškia su
statinais susijusiais raumenų simptomais (SAMS, angl.
statin-associated muscle symptoms), kurie apima
mialgiją, raumenų silpnumą ar diskomfortą,
dažniausiai nesant reikšmingo kreatinkinazės (CK)
padidėjimo [3]. Pastaraisiais metais daug dėmesio
skiriama skirtumui tarp tikro farmakologinio
netoleravimo ir nocebo efekto, kai simptomai
atsiranda dėl neigiamų paciento lūkesčių. Klinikiniai
tyrimai rodo, kad atsitiktinių imčių tyrimuose (angl.
randomised trials) raumenų simptomų dažnis
paprastai nesiskiria nuo placebo, tuo tarpu stebėjimo
tyrimuose (angl. observational studies) gali siekti 20–
30 % [4, 5]. Tai rodo reikšmingą psichologinių ir
kontekstinių veiksnių įtaką. Klinikinė statinų
netoleravimo reikšmė yra didelė dėl griežtų MTL-C
tikslinių reikšmių, didelės ir labai didelės rizikos
pacientams rekomenduojama atitinkamai pasiekti
<1,8 mmol/l ir <1,4 mmol/l [1]. Tokiose situacijose net
dalinis netoleravimas gali riboti gydymo efektyvumą.
Tokiu atveju būtinos alternatyvios arba kombinuotos
terapinės strategijos.
2. Metodika
Parengta literatūros apžvalga, kuria siekiama įvertinti
statinų netoleravimo apibrėžimą, patofiziologiją,
klinikinę reikšmę ir gydymo strategijas. Literatūros
paieška atlikta naudojantis „PubMed“ duomenų baze,
atrenkant publikacijas anglų kalba, publikuotas per
pastaruosius 10 metų, taip pat įtraukiant reikšmingas
aktualią informaciją pateikiančias seniau publikuotas
studijas. Paieškai naudoti raktiniai žodžiai ir jų
deriniai: „statinų netoleravimas“, „su statinais susiję
raumenų simptomai“, „su statinais susijęs raumenų
simptomų sindromas“, „dislipidemijos gydymas“,
„PCSK9 inhibitoriai“, „nocebo efektas“ (angliškai:
„statin intolerance“, „statin-associated muscle
symptoms“, „SAMS“, „dyslipidemia treatment“,
„PCSK9 inhibitors“, „nocebo effect“.) Prioritetas
teiktas atsitiktinių imčių klinikiniams tyrimams (RCT,
angl. randomised controlled trials), metaanalizėms,
sisteminėms apžvalgoms bei tarptautinėms gairėms:
Europos kardiologų draugijos (ESC, angl. European
Society of Cardiology) ir Europos aterosklerozės
draugijos (EAS, angl. European Atherosclerosis
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
101
Society), Nacionalinės lipidų asociacijos (NLA, angl.
National Lipid Association), Amerikos kardiologijos
koledžo (ACC, angl. American College of Cardiology).
Atrinktų šaltinių kokybė vertinta remiantis
publikacijos tipu, tyrimo dizainu, imties dydžiu ir
klinikine reikšme. Duomenų analizė atlikta
apibendrinant pagrindines koncepcijas ir klinikines
įžvalgas. Straipsnio turinys parengtas laikantis
įrodymais pagrįstos medicinos principų, integruojant
naujausius klinikinius duomenis su praktiniais
klinikinio dislipidemijos gydymo aspektais.
3. Rezultatai
3.1. Statinų netoleravimo apibrėžimas ir
klasifikacija
Statinų netoleravimas išlieka sudėtinga ir nevienalytė
klinikinė būklė, kurios apibrėžimas pastaraisiais
metais buvo nuosekliai tikslinamas, siekiant didesnio
diagnostinio aiškumo ir geresnio klinikinių tyrimų
rezultatų palyginimo tarpusavyje. Remiantis
Nacionalinės lipidų asociacijos (NLA, angl. National
Lipid Association) 2022 m. atnaujinta pozicija, statinų
netoleravimas apibrėžiamas kaip vieno ar kelių su
statinų vartojimu susijusių nepageidaujamų reiškinių
pasireiškimas, kurie sumažėja ar išnyksta koregavus
dozę arba nutraukus gydymą ir atsinaujina
pakartotinai paskyrus bent du skirtingus statinus, iš
kurių vienas vartotas mažiausia registruota doze [1].
Toks apibrėžimas akcentuoja būtinybę patvirtinti
priežastinį ryšį ir atmesti kitus galimus simptomų
paaiškinimus. Europos kardiologų draugija (ESC, angl.
European Society of Cardiology) ir Europos
aterosklerozės draugija (EAS, angl. European
Atherosclerosis Society) rekomenduoja statinų
netoleravimą vertinti tik tais atvejais, kai simptomai
yra kliniškai reikšmingi, riboja galimybę pasiekti
tikslines mažo tankio lipoproteinų cholesterolio
koncentracijas ir negali būti paaiškinti kitomis
priežastimis, pavyzdžiui, hipotiroze, vitamino D
trūkumu ar intensyviu fiziniu krūviu [6].
Literatūroje dažniausiai išskiriamos dvi šios būklės
formos: dalinis ir visiškas netoleravimas. Dalinis
netoleravimas apibūdina situaciją, kai pacientas
toleruoja mažesnes statinų dozes ar alternatyvius
vartojimo režimus, tačiau nepavyksta pasiekti
rekomenduojamų MTL-C tikslų. Tuo tarpu visiškas
netoleravimas reiškia, kad pacientas netoleruoja jokio
statino, nepriklausomai nuo dozės ar pakartotinių
statino skyrimo bandymų [6]. Atkreiptinas dėmesys,
kad dauguma pacientų patenka į dalinio netoleravimo
kategoriją, o visiškas netoleravimas nustatomas
palyginti retai (mažiau nei 5 %), todėl tai turi
tiesioginę įtaką gydymo taktikos parinkimui [7].
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama
skirtumui tarp tikro farmakologinio netoleravimo ir
nocebo efekto. Tikras netoleravimas siejamas su
biologiniais mechanizmais, tokiais kaip raumenų
ląstelių pažeidimas ar metaboliniai pokyčiai, o nocebo
efektas dažniau susijęs su paciento lūkesčiais ar
neigiamu informacijos kontekstu [8]. Randomizuotų
tyrimų duomenys rodo, kad iki 90 % statinams
priskiriamų simptomų gali būti paaiškinami nocebo
efektu, nes nepageidaujamų reakcijų dažnis nesiskiria
tarp statino ir placebo vartojimo [4]. Tai pabrėžia
objektyvaus vertinimo ir pacientų edukacijos svarbą.
Klinikinėje praktikoje statinų netoleravimas taip pat
vertinamas pagal klinikinę raišką [9]. Dažniausiai
pasireiškia su statinais susiję raumenų simptomai,
tokie kaip mialgija ar miopatija. Rečiau nustatomi
laboratoriniai pokyčiai, įskaitant kreatinkinazės (CK)
ar kepenų fermentų padidėjimą. Sunkios formos,
tokios kaip imuninė nekrotizuojanti miopatija (IMNM,
angl. Immune-Mediated Necrotizing Myopathy) ar
rabdomiolizė, pasitaiko itin retai, tačiau turi didelę
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
102
klinikinę reikšmę vertinant būklės sunkumą ir
parenkant gydymą. Nepaisant pastangų standartizuoti
diagnostinius kriterijus, praktikoje išlieka nemažas
statinų netoleravimo neapibrėžtumas [3]. Iki šiol nėra
patikimo biomarkerio, kuris leistų objektyviai
patvirtinti statinų netoleravimą. Dėl šios priežasties
diagnozė išlieka iš esmės klinikinė ir reikalauja
nuoseklaus vertinimo, apimančio pakartotinį statinų
skyrimą (angl. rechallenge), diferencinę diagnostiką
bei individualų rizikos ir naudos santykio verti-
nimą [10].
3.2. Statinų nutraukimo/netoleravimo epidemio-
logija ir klinikinė reikšmė
Didžiausia iki šiol publikuota metaanalizė, apėmusi
daugiau nei 4 milijonus pacientų, parodė, kad bendras
statinų netoleravimo paplitimas siekia apie 9,1 %,
tačiau šis rodiklis ženkliai skiriasi priklausomai nuo
tyrimo tipo: atsitiktinių imčių klinikiniuose tyrimuose
apie 4-5 %, tuo tarpu stebėjimo tyrimuose – iki 17-30 %
[11]. Reikšminga tai, kad didžioji dalis pacientų,
kuriems diagnozuojamas statinų netoleravimas, iš
tikrųjų gali toleruoti bent vieną statiną ar mažesnę jo
dozę. Prospektyviniai tyrimai rodo, kad pakartotinai
paskyrus statinus, net iki 60–80 % pacientų gali tęsti
gydymą, ypač parenkant individualias strategijas [12].
Tai pabrėžia, kad visiškas statinų netoleravimas yra
santykinai retas reiškinys.
3.2.1. Statinų nutraukimo dažnis ir priežastys
Realios klinikinės praktikos duomenys rodo, kad per
pirmuosius gydymo metus statinų vartojimą nutraukia
20–30 % pacientų, o ilgalaikėje perspektyvoje šis
rodiklis gali siekti net 50 % [4]. Dažniausia
nutraukimo priežastis yra su raumenimis susiję
simptomai, kurie sudaro iki 60-70 % visų
nepageidaujamų reiškinių, siejamų su statinais [13].
Svarbu pažymėti, kad tik nedidelė dalis šių atvejų yra
patvirtinami objektyviais laboratoriniais rodikliais
(pvz., reikšmingu kreatinkinazės padidėjimu), tai dar
kartą rodo subjektyvių veiksnių svarbą[11].
3.2.2. Statinų nutraukimo/netoleravimo įtaka
lipidų kontrolei
Statinų netoleravimas yra viena pagrindinių priežasčių,
dėl kurių pacientai nepasiekia tikslinių MTL-C
koncentracijų. Tyrimai rodo, kad pacientai, kurie
sumažina statinų dozę arba nutraukia gydymą, turi
vidutiniškai 20-40 % didesnę MTL-C koncentraciją,
palyginti su tais, kurie laikosi rekomenduojamo
gydymo režimo [2].
Didelės ir labai didelės kardiovaskulinės rizikos
pacientų grupėse MTL-C tikslinio kiekio
nepasiekimas turi ypatingą reikšmę, nes net nedidelis
šio rodiklio padidėjimas yra susijęs su proporcingai
didesne aterotrombozinių įvykių rizika. Remiantis
genetiniais ir epidemiologiniais duomenimis,
kiekvienas 1 mmol/l MTL-C sumažėjimas lemia apie
20-25 % santykinės didžiųjų kardiovaskulinių įvykių
rizikos sumažėjimą [2].
3.2.3. Statinų nutraukimas/netoleravimas ir
kardiovaskulinės rizikos padidėjimas
Statinų netoleravimas ir su juo susijęs gydymo
nutraukimas yra nepriklausomas neigiamų
kardiovaskulinių baigčių prediktorius. Didelės
apimties kohortiniai tyrimai rodo, kad pacientai, kurie
nutraukia statinų vartojimą dėl nepageidaujamų
reiškinių, turi 30-50 % didesnę miokardo infarkto,
insulto ar kardiovaskulinės mirties riziką, palyginti su
tais, kurie tęsia gydymą [14].
Be to, statinų vartojimo pertraukos taip pat yra
susijusios su padidėjusia rizika, net jei gydymas nėra
visiškai nutrauktas. Tai rodo, kad nuoseklus lipidų
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
103
mažinimas yra kritiškai svarbus siekiant ilgalaikės
naudos.
3.2.4. Statinų nutraukimo/netoleravimo ir
sveikatos sistemos ekonomikos aspektai
Statinų netoleravimas turi reikšmingą ekonominį
poveikį sveikatos sistemoms. Pacientams, kurie
netoleruoja statinų, dažniau skiriami brangesni
alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip PCSK9
inhibitoriai ar naujos kartos lipidų mažinimo vaistai.
Nors šie preparatai pasižymi dideliu efektyvumu, jų
kaštai yra ženkliai didesni, o tai riboja jų prieinamumą
plačiajai populiacijai [15]. Be to, neoptimalus lipidų
kontrolės lygis lemia didesnį hospitalizacijų ir
intervencinių procedūrų skaičių, kuris dar labiau
didina bendras sveikatos priežiūros išlaidas.
3.3. Statinų nutraukimo/netoleravimo patofizio-
logija ir mechanizmai
Statinų netoleravimo patofiziologija išlieka sudėtinga
ir iki galo neišaiškinta. Literatūros duomenimis, ji
apima kelis tarpusavyje susijusius mechanizmus –
farmakokinetinius, genetinius ir ląstelinius.
Klinikinėje praktikoje dažniausiai dominuoja su
raumenimis susiję simptomai, kurių kilmė yra
nevienalytė ir negali būti paaiškinama vien tiesioginiu
miocitų pažeidimu [16]. Vienas iš pagrindinių
mechanizmų siejamas su mevalonato kelio slopinimu.
Statinai inhibuoja HMG-CoA reduktazę, todėl mažėja
ne tik cholesterolio, bet ir izoprenoidinių junginių
sintezė [1]. Dėl to sumažėja ubichinono (kofermento
Q10) koncentracija, o tai gali sutrikdyti mitochondrijų
kvėpavimo grandinės funkciją. Tokie pokyčiai siejami
su energijos deficitu ir padidėjusiu oksidaciniu stresu
raumenų ląstelėse [17]. Mitochondrijų disfunkcija
laikoma vienu svarbiausių SAMS patogenezės
veiksnių. Eksperimentiniai ir klinikiniai duomenys
rodo, kad statinai gali mažinti kvėpavimo grandinės
aktyvumą, skatinti reaktyviųjų deguonies formų
susidarymą ir pažeisti mitochondrijų DNR. Dėl to
sutrinka ATP sintezė, didėja oksidacinis stresas ir
pažeidžiama miocitų membranų struktūra, kas gali
lemti raumenų funkcijos sutrikimą, padidėjusį
jautrumą fiziniam krūviui ir klinikinių simptomų,
tokių kaip mialgija, atsiradimą. [18]. Lipofiliniai
statinai lengviau prasiskverbia į miocitus, todėl jų
poveikis gali būti ryškesnis nei hidrofilinių preparatų
[19]. Papildomai svarbūs ir kalcio homeostazės
sutrikimai: statinų sukelti mitochondrijų ir membranų
funkcijos pokyčiai gali sutrikdyti kalcio reguliaciją
miocituose, didindami intraceliulinę Ca²⁺
koncentraciją. Tai gali aktyvuoti proteolitinius
procesus ir skatinti miocitų pažeidimą, ypač esant
fiziniam krūviui [20].
Genetiniai veiksniai taip pat turi reikšmingos įtakos.
SLCO1B1 geno polimorfizmas (c.521T>C) mažina
statinų patekimą į hepatocitus ir didina jų
koncentraciją periferiniuose audiniuose, todėl
reikšmingai padidėja miopatijos rizika [21]. Didelę
reikšmę turi ir vaistų sąveikos. Statinai
metabolizuojami per citochromo P450 sistemą, todėl
CYP3A4 inhibitoriai gali padidinti jų koncentraciją ir
toksinio poveikio riziką [22]. Retais atvejais
pasireiškia imuninė nekrotizuojanti miopatija, susijusi
su autoantikūnais prieš HMG-CoA reduktazę. Ji
pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu,
dideliu kreatinkinazės padidėjimu ir simptomų
išlikimu nutraukus statinus [23].
Galiausiai, dalis simptomų gali būti susiję su nocebo
efektu. Neurovaizdiniai tyrimai rodo, kad neigiami
lūkesčiai gali aktyvuoti skausmo suvokimo centrus
nepriklausomai nuo farmakologinio poveikio [24].
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
104
3.4. Statinų nutraukimo/netoleravimo rizikos
veiksniai
Statinų netoleravimo rizikos veiksniai yra įvairialypiai
ir susiję tiek su paciento savybėmis, tiek su
vartojamais vaistais bei jų farmakologinėmis
ypatybėmis. Įtakos turi demografiniai veiksniai,
gretutinės ligos, genetinė predispozicija ir statinų
dozės bei savybės. Epidemiologiniai duomenys rodo,
kad tam tikros pacientų grupės yra labiau linkusios
patirti su statinais susijusius nepageidaujamus
reiškinius. Vyresnis amžius (>75 metų) siejamas su
didesne miopatijos rizika, tikėtina dėl sumažėjusios
raumenų masės, pakitusios farmakokinetikos ir
dažnesnės polifarmacijos [11]. Moterims simptomai
nustatomi dažniau, galimai dėl mažesnės kūno masės
ir su tuo susijusių farmakokinetinių skirtumų [25].
Mažas kūno masės indeksas (KMI) svarbus, nes didina
sisteminę statinų ekspoziciją ir toksinio poveikio
tikimybę [9]. Be to, intensyvus fizinis krūvis gali
veikti kaip papildomas provokuojantis veiksnys, ypač
vartojant didesnes statinų dozes [5]. Reikšmingą
vaidmenį atlieka ir gretutinės ligos. Hipotirozė
laikoma viena svarbiausių modifikuojamų priežasčių,
galinčių sukelti mialgiją ir padidinti kreatinkinazės
(CK) koncentraciją, nes sutrikdo raumenų energijos
apykaitą ir skatina miocitų pažeidimą [1]. Lėtinė
inkstų liga siejama su sumažėjusiu vaistų klirensu ir
didesne nepageidaujamo poveikio rizika, o kepenų
funkcijos sutrikimai gali keisti statinų metabolizmą ir
didinti jų koncentraciją kraujyje [1, 26]. Taip pat
svarbu įvertinti vitamino D koncentraciją, nes jo
trūkumas gali imituoti ar sustiprinti raumenų
simptomus.
Farmakologiniai veiksniai ir vaistų sąveikos yra vieni
svarbiausių modifikuojamų rizikos veiksnių: statinų
koncentracija reikšmingai didėja vartojant CYP3A4
inhibitorius (pvz., makrolidus, azolų grupės
priešgrybelinius vaistus ar kai kuriuos kalcio kanalų
blokatorius), o fibratai, ypač gemfibrozilis, didina
miopatijos riziką dėl konkurencijos metabolizmo
keliuose; be to, polifarmacija (≥5 vaistai) siejama su
didesniu nepageidaujamų reiškinių dažniu, o tai ypač
aktualu vyresnio amžiaus pacientams [11, 27, 28].
Genetiniai veiksniai taip pat turi svarbią, nors dar
nepakankamai klinikoje išnaudojamą reikšmę:
SLCO1B1 geno polimorfizmai, ypač c.521T>C
variantas, siejami su sumažėjusiu statinų patekimu į
hepatocitus ir padidėjusia jų koncentracija
periferiniuose audiniuose, dėl ko reikšmingai padidėja
miopatijos rizika, ypač vartojant dideles simvastatino
dozes; tai sudaro pagrindą farmakogenetinei rizikos
stratifikacijai, nors rutininis genetinis testavimas dar
nėra plačiai taikomas [29].
Galiausiai reikšmingą įtaką turi tiek dozė, tiek pačių
statinų farmakologinės savybės. Statinų
netoleravimas yra aiškiai nuo dozės priklausomas
reiškinys, o didelio intensyvumo terapija (pvz.,
atorvastatinas ≥40 mg ar rosuvastatinas ≥20 mg)
siejama su didesne nepageidaujamų reiškinių rizika.
Taip pat reikšmingos farmakologinės charakteristikos,
tokios kaip lipofiliškumas (lemiantis didesnį
prasiskverbimą į raumenų audinį), metabolizmo keliai
(ypač priklausomybė nuo CYP fermentų) ir pusinės
eliminacijos laikas. Jie daro įtaką tiek sisteminei
ekspozicijai, tiek dozavimo režimams, todėl
klinikinėje praktikoje statino pakeitimas ar dozės
korekcija dažnai leidžia sumažinti nepageidaujamų
reakcijų dažnį ir pagerinti gydymo toleravimą [19, 30].
3.5. Statinų netoleravimo klinikinė raiška
3.5.1. Raumenų simptomai (SAMS)
Su statinų vartojimu susiję raumenų simptomai yra
dažniausia statinų netoleravimo forma, sudaranti iki
60-80 % visų su statinais siejamų nepageidaujamų
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
105
reiškinių [31]. Klinikiniu požiūriu jie gali pasireikšti
įvairiomis formomis:
Mialgija – raumenų skausmas ar
diskomfortas be kreatinkinazės (CK) padidėjimo
Miopatija – raumenų simptomai su CK
padidėjimu (>ULN)
Miozitas – uždegiminiai pokyčiai su
simptomais ir laboratoriniais pakitimais
Rabdomiolizė – sunki būklė, kuriai būdingas
CK >10× ULN, mioglobinurija ir galimas ūminis
inkstų pažeidimas.
Tipiškai simptomai yra simetriški, lokalizuoti
proksimalinėse raumenų grupėse (šlaunys, sėdmenys,
pečių juosta) ir atsiranda per pirmas 4-12 savaičių nuo
gydymo pradžios arba dozės didinimo [25]. Tačiau
daliai pacientų simptomai gali pasireikšti ir vėliau,
ypač esant papildomiems rizikos veiksniams.
Svarbu pabrėžti, kad daugeliu atvejų CK koncentracija
išlieka normos ribose, todėl diagnozė dažnai remiasi
klinikiniu vertinimu, o ne laboratoriniais rodikliais
[25].
3.5.2. Kreatinkinazės (CK) interpretacija
CK koncentracijos vertinimas yra svarbus
diferencijuojant klinikinę būklę:
Normali CK - dažniausiai mialgija,
nereikalaujanti nutraukti gydymo
CK <4× ULN - galima tęsti gydymą stebint
CK 4-10 × ULN - rekomenduojama nutraukti
statiną ir įvertinti simptomus
CK >10× ULN - įtarti rabdomiolizę, būtina
skubi intervencija.
Vis dėlto CK padidėjimas ne visada koreliuoja su
simptomų intensyvumu, todėl klinikinis kontekstas
yra esminis [7].
3.5.3. Su raumenimis nesusiję simptomai
Nors rečiau, statinų netoleravimas gali pasireikšti ir
kitais simptomais:
Hepatotoksiškumas - aspartato
aminotransferazės (AST) ir alanino aminotransferazės
(ALT) padidėjimas, dažniausiai besimptomis
Kognityviniai simptomai - atminties
sutrikimai, „smegenų rūkas“ (priežastinis ryšys
diskutuotinas)
Nuovargis ir bendras silpnumas
Didelės apimties tyrimai nerodo aiškaus ryšio tarp
statinų ir reikšmingų kognityvinių sutrikimų [32].
3.5.4. Imuninės kilmės miopatija
Retais atvejais statinai gali sukelti imuninę
nekrotizuojančią miopatiją. Ši būklė pasižymi:
Progresuojančiu proksimalinių raumenų
silpnumu
Labai aukšta CK koncentracija (dažnai >10×
ULN)
Išliekančiais simptomais nutraukus statinus
Anti-HMG-CoA reduktazės autoantikūnų
nustatymu.
Tai kliniškai reikšminga, tačiau reta komplikacija,
reikalaujanti imunosupresinio gydymo [23].
3.5.5. Simptomų laiko ryšys ir diagnostinė reikšmė
Vienas svarbiausių diagnostinių aspektų yra laiko
ryšys tarp statinų vartojimo pradžios ar nutraukimo ir
simptomų atsiradimo ar išnykimo:
Simptomų atsiradimas pradėjus gydymą
Simptomų pagerėjimas nutraukus statiną
(angl. dechallenge)
Simptomų pasikartojimas pakartotinai
paskyrus statiną (angl. rechallenge).
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
106
Šis modelis laikomas vienu patikimiausių kriterijų
nustatant priežastinį ryšį [7].
3.5.6. Diferencinė diagnostika
Statinų netoleravimo diagnostika reikalauja
kruopščios diferencinės analizės, nes daugelis būklių
gali imituoti SAMS:
Hipotirozė
Vitamino D trūkumas
Reumatinė polimialgija
Uždegiminės miopatijos
Intensyvus fizinis krūvis
Vaistų sukeltos miopatijos (pvz.,
kortikosteroidai, antipsichotikai).
Neteisingai diagnozuotas statinų netoleravimas gali
lemti nepagrįstą gydymo nutraukimą ir padidėjusią
kardiovaskulinę riziką.
3.6. Statinų vartojimo optimizavimo strategijos
Statinų netoleravimo valdymo esmė – išlaikyti
veiksmingą mažo tankio lipoproteinų cholesterolio
(MTL-C) kontrolę, kartu maksimaliai sumažinant
nepageidaujamus reiškinius. Praktikoje dažniausiai
siekiama nenutraukti gydymą, o parinkti pacientui
tinkamiausią ir toleruojamą režimą. Tam taikomas
dozės koregavimas, statino pakeitimas, alternatyvūs
dozavimo būdai bei kombinuota terapija [1]. Kadangi
netoleravimas dažnai priklauso nuo dozės, pirmasis
žingsnis paprastai yra jos mažinimas. Net ir mažos
statinų dozės gali sumažinti MTL-C koncentraciją
apie 20–30 %, o tolesnis dozės didinimas suteikia
palyginti nedidelę papildomą naudą [30]. Dėl šios
priežasties saikingas dozavimas neretai yra
racionalesnis pasirinkimas nei intensyvus dozės
eskalavimas. Ne mažiau svarbus yra ir konkretaus
statino parinkimas. Lipofiliniai statinai lengviau
prasiskverbia į raumenų audinį, o hidrofiliniai
pasižymi didesniu selektyvumu kepenyse, todėl
preparato keitimas gali pagerinti toleravimą [30]. Kai
kuriems pacientams naudingi alternatyvūs dozavimo
režimai, pavyzdžiui, vartojimas kas antrą dieną ar kelis
kartus per savaitę. Tokia taktika leidžia sumažinti
simptomus, išlaikant reikšmingą MTL-C sumažėjimą
(apie 20–40 %) [33]. Plačiai taikomas ir mažų statinų
dozių derinimas su kitais lipidų mažinimo vaistais,
tokiais kaip ezetimibas ar PCSK9 inhibitoriai. Šis
metodas leidžia pasiekti didesnį lipidų mažinimo
efektą nedidinant statino dozės ir su ja susijusios
nepageidaujamų reiškinių rizikos [34]. Pacientams,
kuriems nustatoma didesnė netoleravimo tikimybė,
rekomenduojamas laipsniškas dozės titravimas. Taip
pat būtina įvertinti galimas vaistų sąveikas, ypač
susijusias su CYP3A4 sistemą veikiančiais preparatais,
ir prireikus koreguoti gydymą [30]. Papildų, tokių kaip
kofermentas Q10 ar vitaminas D, skyrimas kartu su
statinais gali būti svarstomas, tačiau papildų
efektyvumas išlieka nepakankamai pagrįstas [17].
4. Išvados
Statinų netoleravimas išlieka reikšmingu klinikiniu
išsūkiu, turinti tiesioginę įtaką dislipidemijos gydymo
efektyvumui ir kardiovaskulinių įvykių prevencijai.
Nors statinai yra efektyvi MTL-C mažinimo terapija,
jų vartojimą dažnai riboja su toleravimu susiję
veiksniai, kurie neretai yra heterogeniški ir ne visada
tiesiogiai susiję su farmakologiniu poveikiu. Naujausi
tyrimų duomenys rodo, kad tikras visiškas statinų
netoleravimas yra palyginti retas, o didelė dalis
pacientų gali toleruoti mažas dozes ar alternatyvius
vartojimo režimus, todėl gydymo nutraukimas
neturėtų būti pirmo pasirinkimo strategija.
Patofiziologiniai netoleravimo mechanizmai apima
mitochondrijų disfunkciją, metabolinius pokyčius,
genetinę predispoziciją ir vaistų sąveikas, tačiau
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
107
reikšmingą vaidmenį atlieka ir nocebo efektas, kuris
gali lemti nepageidaujamų reakcijų pervertinimą
klinikinėje praktikoje. Tinkamas diagnostinis
įvertinimas, diferencinė diagnostika ir sistemingas
požiūris leidžia sumažinti klaidingo netoleravimo
diagnozavimo riziką. Klinikinėje praktikoje
svarbiausia yra gydymo optimizavimas, apimantis
dozės koregavimą, statino keitimą ir kombinuotą
terapiją su kitais lipidų mažinimo vaistais, siekiant
išlaikyti efektyvią lipidų kontrolę. Naujos terapinės
galimybės, tokios kaip PCSK9 inhibitoriai ar
bempedono rūgštis, dar labiau išplečia gydymo
pasirinkimo galimybes pacientams, netoleruojantiems
statinų. Apibendrinant, įrodymais pagrįstas, nuoseklus
požiūris yra esminis siekiant optimalios
kardiovaskulinės rizikos kontrolės.
Literatūros šaltiniai:
[1] Mach F, Baigent C, Catapano AL, Koskinas
KC, Casula M, Badimon L, et al. 2019 ESC/EAS
Guidelines for the management of dyslipidaemias:
lipid modification to reduce cardiovascular risk. Eur
Heart J 2020;41:111-88.
https://doi.org/10.1093/eurheartj/ehz455.
[2] Ference BA, Ginsberg HN, Graham I, Ray
KK, Packard CJ, Bruckert E, et al. Low-density
lipoproteins cause atherosclerotic cardiovascular
disease. 1. Evidence from genetic, epidemiologic, and
clinical studies. A consensus statement from the
European Atherosclerosis Society Consensus Panel.
Eur Heart J 2017;38:2459–72.
https://doi.org/10.1093/eurheartj/ehx144.
[3] Ruscica M, Ferri N, Banach M, Sirtori CR,
Corsini A. Side effects of statins: from
pathophysiology and epidemiology to diagnostic and
therapeutic implications. Cardiovasc Res
2023;118:3288–304.
https://doi.org/10.1093/cvr/cvac020.
[4] Wood FA, Howard JP, Finegold JA, Nowbar
AN, Thompson DM, Arnold AD, et al. N-of-1 trial of
a statin, placebo, or no treatment to assess side effects.
N Engl J Med 2020;383:2182–4.
https://doi.org/10.1056/NEJMc2031173.
[5] Gupta A, Thompson D, Whitehouse A,
Collier T, Dahlof B, Poulter N, et al. Adverse events
associated with unblinded, but not with blinded, statin
therapy in the Anglo-Scandinavian Cardiac Outcomes
Trial-Lipid-Lowering Arm (ASCOT-LLA): a
randomised double-blind placebo-controlled trial and
its non-randomised non-blind extension phase. Lancet
2017;389:2473–81. https://doi.org/10.1016/S0140-
6736(17)31075-9.
[6] Cheeley MK, Saseen JJ, Agarwala A, Ravilla
S, Ciffone N, Jacobson TA, et al. NLA scientific
statement on statin intolerance: a new definition and
key considerations for ASCVD risk reduction in the
statin intolerant patient. J Clin Lipidol 2022;16:361–
75. https://doi.org/10.1016/j.jacl.2022.05.068.
[7] Alonso R, Cuevas A, Cafferata A. Diagnosis
and management of statin intolerance. J Atheroscler
Thromb 2019;26:207–15.
https://doi.org/10.5551/jat.RV17030.
[8] Tobert JA, Newman CB. The nocebo effect in
the context of statin intolerance. J Clin Lipidol
2016;10:739–47.
https://doi.org/10.1016/j.jacl.2016.05.002.
[9] Thompson PD, Panza G, Zaleski A, Taylor B.
Statin-associated side effects. J Am Coll Cardiol
2016;67:2395–410.
https://doi.org/10.1016/j.jacc.2016.02.071.
[10] Writing Committee, Lloyd-Jones DM, Morris
PB, Ballantyne CM, Birtcher KK, Covington AM, et
al. 2022 ACC expert consensus decision pathway on
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
108
the role of nonstatin therapies for LDL-cholesterol
lowering in the management of atherosclerotic
cardiovascular disease risk: A report of the American
college of cardiology solution set oversight committee.
J Am Coll Cardiol 2022;80:1366–418.
https://doi.org/10.1016/j.jacc.2022.07.006.
[11] Bytyçi I, Penson PE, Mikhailidis DP, Wong
ND, Hernandez AV, Sahebkar A, et al. Prevalence of
statin intolerance: a meta-analysis. Eur Heart J
2022;43:3213–23.
https://doi.org/10.1093/eurheartj/ehac015.
[12] Vinogradova Y, Coupland C, Brindle P,
Hippisley-Cox J. Discontinuation and restarting in
patients on statin treatment: prospective open cohort
study using a primary care database. BMJ
2016;353:i3305. https://doi.org/10.1136/bmj.i3305.
[13] Arnett DK, Blumenthal RS, Albert MA,
Buroker AB, Goldberger ZD, Hahn EJ, et al. 2019
ACC/AHA guideline on the primary prevention of
cardiovascular disease: A report of the American
college of cardiology/American heart association task
force on clinical practice guidelines: A report of the
American college of cardiology/American heart
association task force on clinical practice guidelines.
Circulation 2019;140:e596–646.
https://doi.org/10.1161/CIR.0000000000000678.
[14] Serban M-C, Colantonio LD,
Manthripragada AD, Monda KL, Bittner VA, Banach
M, et al. Statin intolerance and risk of coronary heart
events and all-cause mortality following myocardial
infarction. J Am Coll Cardiol 2017;69:1386–95.
https://doi.org/10.1016/j.jacc.2016.12.036.
[15] Alorfi NM, Harbi MH, El Hajj MS, Alayoubi
S, Ibrahim NA, Alayoubi FZ. Use and effectiveness of
PCSK-9 inhibitors in heart diseases: A review.
Medicine (Baltimore) 2024;103:e39308.
https://doi.org/10.1097/MD.0000000000039308.
[16] Rosenson RS, Baker SK, Jacobson TA. Statin
intolerance: clinical implications. J Am Coll Cardiol
2019;72:96–118.
[17] Banach M, Serban C, Sahebkar A, Ursoniu S,
Rysz J, Muntner P, et al. Effects of coenzyme Q10 on
statin-induced myopathy: a meta-analysis of
randomized controlled trials. Mayo Clin Proc
2015;90:24–34.
https://doi.org/10.1016/j.mayocp.2014.08.021.
[18] Dai Y-L, Luk T-H, Siu C-W, Yiu K-H, Chan
H-T, Lee SWL, et al. Mitochondrial dysfunction
induced by statin contributes to endothelial
dysfunction in patients with coronary artery disease.
Cardiovasc Toxicol 2010;10:130–8.
https://doi.org/10.1007/s12012-010-9071-1.
[19] Ward NC, Watts GF, Eckel RH. Statin
toxicity: Mechanistic insights and clinical
implications. Circ Res 2019;124:328–50.
https://doi.org/10.1161/CIRCRESAHA.118.312782.
[20] Bortolin RH, de Souza Leite F, Luchessi AD,
Esposito J, Barbosa IN, Freitas RCC de, et al.
Translational insights into statin-induced myotoxicity:
Differential impact of lipophilic and hydrophilic
statins on iPSC-derived skeletal muscle cells from
patients with familial hypercholesterolemia.
Toxicology 2025;515:154159.
https://doi.org/10.1016/j.tox.2025.154159.
[21] Vladutiu GD, Isackson PJ. SLCO1B1
variants and statin-induced myopathy. N Engl J Med
2009;360:304. https://doi.org/10.1056/NEJMc081975.
[22] Wiggins BS, Saseen JJ, Page RL 2nd, Reed
BN, Sneed K, Kostis JB, et al. Recommendations for
management of clinically significant drug-drug
interactions with statins and select agents used in
patients with cardiovascular disease: A scientific
statement from the American heart association.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
109
Circulation 2016;134:e468–95.
https://doi.org/10.1161/CIR.0000000000000456.
[23] Tiniakou E. Statin-associated autoimmune
myopathy: Current perspectives. Ther Clin Risk
Manag 2020;16:483–92.
https://doi.org/10.2147/TCRM.S197941.
[24] Colloca L, Barsky AJ. Placebo and nocebo
effects. N Engl J Med 2020;382:554–61.
https://doi.org/10.1056/NEJMra1907805.
[25] Stroes ES, Thompson PD, Corsini A,
Vladutiu GD, Raal FJ, Ray KK, et al. Statin-associated
muscle symptoms: impact on statin therapy-European
Atherosclerosis Society Consensus Panel Statement
on Assessment, Aetiology and Management. Eur Heart
J 2015;36:1012–22.
https://doi.org/10.1093/eurheartj/ehv043.
[26] Rysz J, Gluba-Brzózka A, Banach M, Więcek
A. Should we use statins in all patients with chronic
kidney disease without dialysis therapy? The current
state of knowledge. Int Urol Nephrol 2015;47:805–13.
https://doi.org/10.1007/s11255-015-0937-9.
[27] Hernández-Lorca M, Timón IM, Ballester P,
Henarejos-Escudero P, García-Muñoz AM, Victoria-
Montesinos D, et al. Dietary modulation of CYP3A4
and its impact on statins and antidiabetic drugs: A
narrative review. Pharmaceuticals (Basel)
2025;18:1351. https://doi.org/10.3390/ph18091351.
[28] Fiévet C, Staels B. Combination therapy of
statins and fibrates in the management of
cardiovascular risk. Curr Opin Lipidol 2009;20:505–
11. https://doi.org/10.1097/MOL.0b013e328332e9ef.
[29] SEARCH Collaborative Group, Link E,
Parish S, Armitage J, Bowman L, Heath S, et al.
SLCO1B1 variants and statin-induced myopathy--a
genomewide study. N Engl J Med 2008;359:789–99.
https://doi.org/10.1056/NEJMoa0801936.
[30] Grundy SM, Stone NJ, Bailey AL, Beam C,
Birtcher KK, Blumenthal RS, et al. 2018
AHA/ACC/AACVPR/AAPA/ABC/ACPM/ADA/AG
S/APhA/ASPC/NLA/PCNA guideline on the
management of blood cholesterol: A report of the
American college of cardiology/American heart
association task force on clinical practice guidelines:
A report of the American college of
cardiology/American heart association task force on
clinical practice guidelines. Circulation
2019;139:e1082–143.
https://doi.org/10.1161/CIR.0000000000000625.
[31] Bytyçi I, Penson PE, Mikhailidis DP.
Prevalence and clinical presentation of statin
intolerance. Eur Heart J 2022;43:3213–23.
[32] Richardson K, Schoen M, French B,
Umscheid CA, Mitchell MD, Arnold SE, et al. Statins
and cognitive function: a systematic review: A
systematic review. Ann Intern Med 2013;159:688–97.
https://doi.org/10.7326/0003-4819-159-10-
201311190-00007.
[33] Keating AJ, Campbell KB, Guyton JR.
Intermittent nondaily dosing strategies in patients with
previous statin-induced myopathy. Ann Pharmacother
2013;47:398–404. https://doi.org/10.1345/aph.1R509.
[34] Sabatine MS, Giugliano RP, Keech AC,
Honarpour N, Wiviott SD, Murphy SA, et al.
Evolocumab and clinical outcomes in patients with
cardiovascular disease. N Engl J Med 2017;376:1713–
22. https://doi.org/10.1056/NEJMoa1615664.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
110