Artūras Kriukas1, Norvilė Jotautaitė1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine
Abstract
Radiation dermatitis is a relevant problem because it is the most common side effect of radiotherapy which is commonly used for a treatment of cancer. The first signs of radiation dermatitis can be seen in 24 hours from initial radiotherapy fraction and increase during treatment because ionizing radiation tends to accumulate. Radiation-induced skin changes are divided into acute and chronic. Many scientists run clinical trials to find effective agent for prophylaxis of radiation dermatitis. Unfortunately, there is no single agent that could prevent radiodermatitis. Wound dressing, secondary infection prevention or treatment is needed when desquamation appears. Development of agents to prevent radiation dermatitis is necessary because it is common problem among cancer patients.
Objectives. To review an epidemiology, risk factors, pathogenesis, clinical features, prevention and management of radiation dermatitis.
Methods. A review was made by using PubMed and UpToDate databases. Randomized controlled trials, meta-analysis, clinical cases published from 2004 to 2019 in English were included in this study.
Conclusions. Radiodermatitis is found in up to 95% of patients after radiotherapy. Radiodermatitis arising before 90 days after initial radiotherapy fraction is considered acute. Clinical features of radiodermatitis include erythema, desquamation, skin necrosis and fibrosis. Washing, topical steroids and moisturizing could prevent severe radiation dermatitis.
Keywords: radiation dermatitis, radiodermatitis, ionizing radiation, prevention, treatment.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
332
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 332-338
Radiodermatitis: epidemiology, pathogenesis, prevention and
management
Artūras Kriukas
1
,
Norvilė Jotautaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine
Abstract
Radiation dermatitis is a relevant problem because it is the most common side effect of radiotherapy which is
commonly used for a treatment of cancer. The first signs of radiation dermatitis can be seen in 24 hours from initial
radiotherapy fraction and increase during treatment because ionizing radiation tends to accumulate. Radiation-induced
skin changes are divided into acute and chronic. Many scientists run clinical trials to find effective agent for
prophylaxis of radiation dermatitis. Unfortunately, there is no single agent that could prevent radiodermatitis. Wound
dressing, secondary infection prevention or treatment is needed when desquamation appears. Development of agents
to prevent radiation dermatitis is necessary because it is common problem among cancer patients.
Objectives. To review an epidemiology, risk factors, pathogenesis, clinical features, prevention and management of
radiation dermatitis.
Methods. A review was made by using PubMed and UpToDate databases. Randomized controlled trials, meta-
analysis, clinical cases published from 2004 to 2019 in English were included in this study.
Conclusions. Radiodermatitis is found in up to 95% of patients after radiotherapy. Radiodermatitis arising before 90
days after initial radiotherapy fraction is considered acute. Clinical features of radiodermatitis include erythema,
desquamation, skin necrosis and fibrosis. Washing, topical steroids and moisturizing could prevent severe radiation
dermatitis.
Keywords: radiation dermatitis, radiodermatitis, ionizing radiation, prevention, treatment.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
333
Spindulinio dermatito epidemiologija, patogenezė, prevencija ir
priežiūra
Artūras Kriukas
1
,
Norvilė Jotautaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas
Santrauka
Spindulinis dermatitas yra opi problema, nes tai pagrindinė radioterapijos komplikacija, o radioterapija yra taikoma
maždaug pusei vėžiu sergančių pacientų. Radiodermatito požymiai gali išryškėti per pirmą parą nuo švitinimo
pradžios ir su laiku ryškėti ir sunkėti, nes jonizuojančios spinduliuotės poveikis sumuojasi. Pagal pasireiškimo pradžią
spindulinis dermatitas skirstomas į ūmų ir lėtinį. Daugelio mokslininkų siekiamybė yra užkirsti kelią spindulinio
dermatito pasireiškimui. Deja, bet iki šių dienų nėra vienos, veiksmingos priemonės. Egzistuoja tik kelios priemonės,
kurios gali lemti silpnesnę radiodermatito išraišką. Atsiradus deskvamacijai taikomas žaizdų tvarstymas ir antrinės
infekcijos prevencijos priemonės ar gydymas. Spindulinis dermatitas yra aktuali problema ir reikalauja daugiau
klinikinių tyrimų efektyvioms jo valdymo priemonės rasti.
Tyrimo tikslas. Apžvelgti spindulinio dermatito epidemiologiją ir rizikos veiksnius, patogenezę, kliniką bei
apibendrinti mokslinėse publikacijose siūlomas prevencijos ir gydymo priemones.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant PubMed ir UpToDate duomenų bazes. Į
sisteminę apžvalgą įtraukti anglų kalba 2004 – 2019 metais publikuoti atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, meta-
analizės, klinikinių atvejų analizės.
Išvados. Spindulinis dermatitas pasitaiko iki 95 % pacientų po radioterapijos. Radiodermatitas, pasireiškiantis iki 90
dienų nuo radioterapijos pradžios yra ūmus. Spinduliniam dermatitui būdinga eritema, deskvamacija, odos nekrozė,
fibrozė. Prausimasis, vietiniai steroidai, emolientai gali apsaugoti nuo sunkesnio laipsnio radiodermatito.
Raktažodžiai: spindulinis dermatitas, radiodermatitas, jonizuojanti spinduliuotė, prevencija, gydymas.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
334
Įvadas
Spindulinė terapija išlieka svarbi vėžinių susirgimų
gydymo dalis, apie 50 % vėžiu sergančių pacientų yra
taikomas spindulinis gydymas [1]. Spindulinis
dermatitas yra dažna radioterapijos pasekmė. Iki 95 %
radioterapija gydytų pacientų išsivysto nuo vidutinio
iki sunkaus laipsnio odos pažeidimas [2]. Odos
pažeidimas gali būti ūmus ir/ar lėtinis, neigiamai
veikiantis pacientų gyvenimo kokybę gydymo metu, o
kartais ir po jo [3]. Odos pažeidimas gali pasireikšti
kaip eritema, sausa ar šlapia epitelio deskvamacija ar
net išopėjimu [4]. Spindulinio dermatito prevencijai
buvo tiriamos keletas vietinio poveikio priemonių,
daugiausia priešuždegiminiai kremai. Deja, daugelis
jų pasižymi ribotu veiksmingumu [5].
Tyrimo tikslas – apžvelgti spindulinio dermatito
epidemiologiją ir rizikos veiksnius, patogenezę,
kliniką bei apibendrinti mokslinėse publikacijose
siūlomas prevencijos ir gydymo priemones.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant PubMed ir
UpToDate duomenų bazes. Į sisteminę apžvalgą
įtraukti anglų kalba 2004 – 2019 metais publikuoti
atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, meta-
analizės, klinikinių atvejų analizės. Paieškoje buvo
naudojami šie raktiniai žodžiai: radiation dermatitis,
radiodermatitis, ionizing radiation, prevention,
treatment.
Rezultatai ir jų aptarimas
Epidemiologija ir rizikos faktoriai
Radioterapija - vienas iš plačiausiai naudojamų vėžio
gydymo metodų. Nustatyta, kad radioterapija yra
taikoma maždaug 50 % vėžiu sergančių pacientų [1,6].
Neigiamas jonizuojančios spinduliuotės poveikis odai
pradėtas dokumentuoti 1902 metais [7]. Problema
išlieka aktuali iki šių dienų, nes 80 – 90 % pacientų,
sergančių galvos ir kaklo navikais ir gaunančių
spindulinę terapiją, kenčia nuo spindulinio dermatito
[8]. Pacienčių, sergančių krūties vėžiu, sergamumas
dar didesnis – iki 90 % [9].
Tiek su pacientu, tiek su gydymu susiję rizikos
veiksniai daro įtaką radiacijos sukeltiems odos
pokyčiams [3]. Su gydymu susijusiems veiksniams
priklauso radiacijos tipas, frakcinė ir suminė radiacijos
dozės, anatominė švitinimo vieta [10,12,13]. Didesnė
nei 2 Gy frakcijos dozė yra susijusi su sunkesne odos
reakcija [11]. Jei švitinimas derinamas su
chemoterapija, toksiškumas odai padidėja [3,14].
Nustatyta, kad veidas, kaklas, viršutinė nugaros ir
krūtinės dalis yra jautresni švitinimui [3]. Paciento
rizikos veiksniai apima amžių, odos fototipą,
gretutines ligas ir genetinę predispoziciją [4].
Patogenezė
Didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė pažeidžia
ne tik vėžines ląsteles, bet ir kitas, greitai
besidalijančias ląsteles – epidermio bazinio sluoksnio
bei dermos ląsteles [1,7]. Manoma, kad odos
pažeidimui sukelti užtenka 3,5 – 5 Gy dozės [12].
Klinikinis radioterapijos tikslas yra sunaikinti naviką
naudojant kartotines, mažos frakcijos jonizuojančios
spinduliuotės dozes [1]. Kitaip nei mechaninis ar
cheminis odos pažeidimas, jonizuojančios
spinduliuotės žalojantis poveikis akumuliuoja viso
gydymo kurso metu ir lemia atidėtą klinikinio
pasireiškimo pradžią [3]. Ūmus odos pažeidimas po
radioterapijos yra susijęs su tiesioginiu jonizuojančios
spinduliuotės poveikiu bei vietine uždegimine
reakcija. Per 24 valandas nuo gydymo pradžios
atsirandanti laikina eritema yra susijusi su kapiliarų
išsiplėtimu ir padidėjusiu jų pralaidumu dėl
atsipalaidavusių leukotrienų bei prostaglandinų [15].
Ilgiau išliekanti eritema, kuri atsiranda po 2 – 4
savaičių nuo gydymo pradžios būna kartu su
epidermio degeneracija ir dermos edema, kurios
atsiranda dėl leukocitų infiltracijos į poodį. Ūmiu
laikotarpiu taip pat stebimas odos sausumas, epiliacija
dėl sunykusių riebalų liaukų ir plaukų folikulų
[1,3,15]. Vėliau dėl pažeisto endotelio remodeliacijos
odoje galima stebėti teleangiektazijas. Melanocitai yra
gan atsparūs jonizuojančiai spinduliuotei, tačiau, jei
dozė didelė, paveiktoje odoje galima matyti
hipopigmentaciją arba hiperpigmentaciją [4,7]. Dėl
dermos fibroblastų pažeidimo vystosi dermos atrofija
ir fibrozė. Atrofija dėl sumažėjusio fibroblastų kiekio
ir nepakankamos kolageno sintezės, o fibrozė dėl
išlikusių fibroblastų sintetinamų netaisyklingų ir
tankių kolageninių skaidulų [3,14].
Klinikiniai požymiai
Radiacijos sukelti odos pažeidimai skirstomi į ūmius
ir lėtinius [3]. Odos pokyčiai, atsirandantys per 90
dienų nuo radioterapijos pradžios, yra laikomi ūmiais.
Lėtinio spindulinio dermatito požymiai gali išryškėti
praėjus mėnesiams ar metams nuo radioterapijos
pradžios [1,3,12].
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
335
Ūmaus pažeidimo požymiai atsiranda per
24 valandas nuo pirmo švitinimo, tam užtenka 2 Gy
jonizuojančios spinduliuotės frakcijos. Ši eritema
pranyksta po kelių dienų, tačiau suminei
jonizuojančios spinduliuotės dozei pasiekus apie 15
Gy (2 – 3 švitinimo savaitė) atsiranda ryškesnė eritema
ar hiperpigmentacija, taip pat vyksta epiliacija [3,12].
Maždaug ketvirtą savaitę stebima sausoji epidermio
deskvamacija, kuri kliniškai pasireiškia odos niežuliu,
sausos odos šerpetojimu, lupimusi [11,12]. Vėliau
atsiranda šlapioji deskvamacija, kuriai būdinga jautri,
raudona oda, serozinis eksudatas, hemoraginiai šašai,
gali formuotis pūslės [16]. Šiuo laikotarpiu oda labai
jautri saulės radiacijai, galima infekcija, opų
formavimasis [1]. Kartais dėl stiprios deskvamacijos
tenka laikinai sustabdyti radioterapiją, kol atsikurs
epitelio vientisumas [1,16]. Įdomu tai, kad
pacientams, gydomiems radioterapija ir cetuksimabu,
vystosi sunkesnis radiodermatitas, pasireiškiantis
ryškia kseroze, epidermio nekroze, intensyviu
uždegimu [17]. Spindulinio dermatito sunkumui
nustatyti yra naudojamos keletas klasifikacijų,
plačiausiai naudojama „Radioterapinės Onkologijos
Grupės“ (ang. „Radiation Therapy Oncology Group“
(RTOG)) klasifikacija [18] (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Ūmaus spindulinio dermatito sunkumo
vertinimas pagal RTOG [18]
Sunkumo
laipsnis
Požymiai
I
Blyški eritema, sausa
deskvamacija, epiliacija
II
Ryški eritema, vidutinė
edema, židininė šlapia
deskvamacija daugiausiai
odos raukšlėse
III
Šlapioji deskvamacija už
odos raukšlių ribų
IV
Išopėjimas, savaiminės
hemoragijos, nekrozė
V
Mirtis
Lėtinis spindulinis dermatitas
Dažniausiai pasireškia praėjus mėnesiams - metams
nuo radioterapijos pradžios[19]. Pasireiškia epidermio
plonėjimas, dermos atrofija ir fibrozė,
dispigmentacija, teleangiektazijos. Dermos nekrozė ir
opėjimas byloja apie stiprų jonizuojančios
spinduliuotės poveikį [3,20,21]. Taikyta radioterapija
didina nemelanominio odos vėžio atsiradimo riziką
[22]. Lėtinio spindulinio dermatito sunkumo
įvertinimui taip pat naudojama RTOG pasiūlyta
klasifikacija [12] (žr. 2 lentelė)
2 lentelė. Lėtinio spindulinio dermatito sunkumo
vertinimas pagal RTOG [12]
Laipsnis
Odos pokyčiai
Poodžio
pokyčiai
I
Nežymi atrofija,
spalvos pokyčiai,
nedidelė epiliacija
Nežymus
sukietėjimas ir
riebalų
praradimas
II
Vidutinė atrofija ir
teleangiektazijos,
pilna epiliacija
Vidutinis
sukietėjimas,
kontraktūra <10
%
III
Ryški atrofija ir
teleangiektazijos
Ryškus
sukietėjimas ir
poodžio audinio
praradimas,
kontraktūra >10
%
IV
Opėjimas
Nekrozė
V
Mirtis
Mirtis
Prevencija ir priežiūra
Spindulinio dermatito prevencija ir priežiūra
išlieka didelis iššūkis. Klinikiniais tyrimais bandoma
įrodyti įvairių medžiagų teigiamą poveikį slopinant
odos reakcijas į jonizuojančią spinduliuotę. Deja,
daugelis šių tyrimų nebuvo sėkmingi, todėl iki šių
dienų nėra plačiai pripažintų rekomendacijų
spindulinio dermatito priežiūrai ar prevencijai
[3,5,11,12]. Visgi, yra keletas rekomendacijų, dėl
kurių dauguma autorių sutinka:
• Švelniai prausti švitinamą vietą drungnu
vandeniu ir švelniu muilu
• Tris kartus per dieną tepti vandens pagrindo
drėkiklį be lanolino
• Vengti odos dirgiklių – kvepalų, medžiagų su
alkoholiu
• Dėvėti laisvus drabužius
• Vengti saulės šviesos
• Vartoti vietinius kortikosteroidus [7,8,11,20]
Chan RJ su kolegomis meta-analizėje apžvelgiama
prausimosi rutinos nauda švitinamiems pacientams.
Nors prausimasis ir nepadeda sumažinti spindulinio
dermatito išsivystymo dažnio, bet ryškiai sumažina
niežulį, eritemą ir deskvamaciją [23].
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
336
Keliuose klinikiniuose tyrimuose ir vienoje meta-
analizėje vertinamas vietinių kortikosteroidų poveikis
spinduliniam dermatitui. Rekomenduojama švitinamą
vietą tepti mometazono furoato 0,1 % ar
hidrokortizono 1 % kremu 1 – 2 kartus per dieną po
kiekvieno švitinimo ir dar kelias savaites po
radioterapijos kurso pabaigos. Vietinių
kortikosteroidų vartojimas sumažina niežulį ir šlapios
deskvamacijos atsiradimo riziką [23-27].
Sidabro sulfadiazinas (SSD) turi priešuždegiminių ir
barjerą atkuriančių savybių ir dažniausiai naudojamas
odos nudegimams gydyti [2]. Tiriant SSD efektyvumą
spindulinio dermatito profilaktikai buvo naudojamas
SSD 1 % kremas 3 kartus per dieną 3 kartus per savaitę
visą radioterapijos kursą ir savaitę po jo. SSD grupėje
pacientams išsivystė mažiau išreikštas radiodermatitas
lyginant su pacientais, kurie negavo SSD [33].
Klinikinėje praktikoje kartais vartojami vietiniai
preparatai su aloe vera, hialurono rūgštimi,
vaistinėmis medetkomis, trolaminu. Deja, bet
klinikiniuose tyrimuose šių medžiagų teigiamas
efektas radiodermatito profilaktikai nebuvo įrodytas
[28-31].
Spindulinio dermatito priežiūra priklauso
nuo jo sunkumo laipsnio ir apima antrinės odos
infekcijos profilaktiką bei gydymą, tvarsčių
naudojimą bei bendras odos priežiūros priemones. I
laipsnio radiodermatitas specialios priežiūros
nereikalauja, užtenka bendrųjų priemonių, išvardintų
aukščiau [1]. II ir III laipsnio spindulinio dermatito
priežiūra apima antrinės odos infekcijos profilaktiką ir
tvarsčių naudojimą odos lupimosi vietose. Jei
atsiranda antrinė bakterinė infekcija, ji gydoma įprasta
vietine ar sistemine antibiotikoterapija [20]. Šlapiai
deskvamacijai tvarstyti tinkami hidrokoloidiniai,
hidrogeliniai, poliuretaniniai, sidabru impregnuoti
tvarsčiai [12]. IV laipsnio odos pažeidimas reikalauja
radioterapijos nutraukimo ir multidisciplininio
vertinimo. Gali būti reikalingas chirurginis žaizdos
sutvarkymas, odos transplantavimas [32].
Išvados
1. Spindulinis dermatitis yra verta dėmesio
problema, nes jis pasitaiko iki 95 % pacientų,
kuriems taikoma radioterapija.
2. Radiodermatitas, pasireiškiantis iki 90 dienų nuo
radioterapijos pradžios, yra laikomas ūmiu, o
vėliau – lėtiniu.
3. Spindulinis dermatitas kliniškai pasireiškia
eritema, deskvamacija, odos nekroze, opėjimu,
fibroze, o kartais net mirtimi.
4. Prevenciškai yra taikoma: prausimasis, vietiniai
kortikosteroidai, sidabro sulfadiazinas, odos
drėkinimas. Šios priemonės gali apsaugoti nuo
sunkesnio laipsnio radiodermatito.
Literatūra
1. Leventhal J, Young MR. Radiation Dermatitis:
Recognition, Prevention, and Management.
Oncology (Williston Park). 2017 Dec
15;31(12):885-7, 894-9. PMID: 29297172.
2. A. Rosenthal, R. Israilevich, R. Moy.
Management of acute radiation dermatitis: A
review of the literature and proposal for treatment
algorithm. Journal of the American Academy of
Dermatology 2019;81(2):558-567.
https://doi.org/10.1016/j.jaad.2019.02.047.
3. Hegedus, F., Mathew, L.M. and Schwartz, R.A.
(2017), Radiation dermatitis: an overview. Int J
Dermatol, 56: 909-914. https://doi-
org.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/10.1111/ijd.13371
4. Ferreira, E.B., Vasques, C.I., Gadia, R. et
al. Topical interventions to prevent acute
radiation dermatitis in head and neck cancer
patients: a systematic review. Support Care
Cancer 25, 1001–1011 (2017). https://doi-
org.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/10.1007/s00520-
016-3521-7
5. Yee C, Wang K, Asthana R, Drost L, Lam H, Lee
J, Vesprini D, Leung E, DeAngelis C, Chow E.
Radiation-induced Skin Toxicity in Breast Cancer
Patients: A Systematic Review of Randomized
Trials. Clin Breast Cancer. 2018 Oct;18(5):e825-
e840. doi: 10.1016/j.clbc.2018.06.015. Epub
2018 Jul 4. PMID: 30072193.
6. Rosenblatt E, Fidarova E, Zubizarreta EH, Barton
MB, Jones GW, Mackillop WJ, Cordero L,
Yarney J, Lim G, Gan JV, Cernea V, Stojanovic-
Rundic S, Strojan P, Kochbati L, Quarneti A.
Radiotherapy utilization in developing countries:
An IAEA study. Radiother Oncol. 2018
Sep;128(3):400-405. doi:
10.1016/j.radonc.2018.05.014. Epub 2018 May
30. PMID: 29859755.
7. Ryan JL. Ionizing radiation: the good, the bad,
and the ugly. J Invest Dermatol. 2012 Mar;132(3
Pt 2):985-93. doi: 10.1038/jid.2011.411. Epub
2012 Jan 5. PMID: 22217743; PMCID:
PMC3779131.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
337
8. Häfner MF, Fetzner L, Hassel JC, Debus J,
Potthoff K (2013) Prophylaxis of acute radiation
dermatitis with an innovative FDA-approved two-
step skin care system in a patient with head and
neck cancer undergoing a platin-based
radiochemotherapy: a case report and review of
the literature. Dermatology 227:171–174.
doi:10.1159/000353974
9. De Langhe, S., Mulliez, T., Veldeman, L. et
al. Factors modifying the risk for developing
acute skin toxicity after whole-breast intensity
modulated radiotherapy. BMC Cancer 14, 711
(2014). https://doi.org/10.1186/1471-2407-14-
711
10. Barnett GC, West CM, Dunning AM, Elliott RM,
Coles CE, Pharoah PD, Burnet NG. Normal tissue
reactions to radiotherapy: towards tailoring
treatment dose by genotype. Nat Rev Cancer.
2009 Feb;9(2):134-42. doi: 10.1038/nrc2587.
Epub 2009 Jan 16. PMID: 19148183; PMCID:
PMC2670578.
11. McQuestion M. Evidence-based skin care
management in radiation therapy: clinical update.
Semin Oncol Nurs. 2011 May;27(2):e1-17. doi:
10.1016/j.soncn.2011.02.009. PMID: 21514477.
12. José L. Soriano, Ana C. Calpena, Eliana B. Souto
& Beatriz Clares (2019) Therapy for prevention
and treatment of skin ionizing radiation damage:
a review, International Journal of Radiation
Biology, 95:5, 537-
553, DOI: 10.1080/09553002.2019.1562254
13. Franco P, Potenza I, Moretto F, Segantin M,
Grosso M, Lombardo A, Taricco D, Vallario P,
Filippi AR, Rampino M, Ricardi U
(2014) Hypericum perforatum and neem oil for
the management of acute skin toxicity in head and
neck cancer patients undergoing radiation or
chemo-radiation: a single-arm prospective
observational study. Radiat Oncol 9:297.
doi:10.1186/s13014-014-0297-0
14. Bensadoun RJ, Humbert P, Krutman J, Luger T,
Triller R, Rougier A, Seite S, Dreno B (2013)
Daily baseline skin care in the prevention,
treatment, and supportive care of skin toxicity in
oncology patients: recommendations from a
multinational expert panel. Cancer Manag Res
5:401–408.
15. Wickline MM. Prevention and treatment of acute
radiation dermatitis: a literature review. Oncol
Nurs Forum. 2004 Mar-Apr;31(2):237-47. doi:
10.1188/04.ONF.237-247. PMID: 15017440.
16. Zenda S, Ota Y, Tachibana H, Ogawa H, Ishii S,
Hashiguchi C, Akimoto T, Ohe Y, Uchitomi Y. A
prospective picture collection study for a grading
atlas of radiation dermatitis for clinical trials in
head-and-neck cancer patients. J Radiat Res. 2016
Jun;57(3):301-6. doi: 10.1093/jrr/rrv092. Epub
2016 Feb 4.
17. Koutcher LD, Wolden S, Lee N. Severe radiation
dermatitis in patients with locally advanced head
and neck cancer treated with concurrent radiation
and cetuximab. Am J Clin Oncol. 2009
Oct;32(5):472-6. doi:
10.1097/COC.0b013e318193125c. PMID:
19487913.
18. Kole AJ, Kole L, Moran MS. Acute radiation
dermatitis in breast cancer patients: challenges
and solutions. Breast Cancer (Dove Med Press).
2017 May 5;9:313-323. doi:
10.2147/BCTT.S109763. PMID: 28503074;
PMCID: PMC5426474.
19. Salvo N, Barnes E, van Draanen J, Stacey E,
Mitera G, Breen D, Giotis A, Czarnota G, Pang J,
De Angelis C. Prophylaxis and management of
acute radiation-induced skin reactions: a
systematic review of the literature. Curr Oncol.
2010 Aug;17(4):94-112. doi:
10.3747/co.v17i4.493. PMID: 20697521;
PMCID: PMC2913836.
20. Wong RK, Bensadoun RJ, Boers-Doets CB,
Bryce J, Chan A, Epstein JB, Eaby-Sandy B,
Lacouture ME. Clinical practice guidelines for the
prevention and treatment of acute and late
radiation reactions from the MASCC Skin
Toxicity Study Group. Support Care Cancer. 2013
Oct;21(10):2933-48. doi: 10.1007/s00520-013-
1896-2. Epub 2013 Aug 14. PMID: 23942595.
21. Brown KR, Rzucidlo E. Acute and chronic
radiation injury. J Vasc Surg. 2011 Jan;53(1
Suppl):15S-21S. doi: 10.1016/j.jvs.2010.06.175.
Epub 2010 Sep 16. Erratum in: J Vasc Surg. 2012
Feb;55(2):627. PMID: 20843630.
22. Martin MT, Vulin A, Hendry JH. Human
epidermal stem cells: Role in adverse skin
reactions and carcinogenesis from radiation.
Mutat Res. 2016 Oct-Dec;770(Pt B):349-368.
doi: 10.1016/j.mrrev.2016.08.004. Epub 2016
Aug 17. PMID: 27919341.
23. Chan RJ, Webster J, Chung B, Marquart L,
Ahmed M, Garantziotis S. Prevention and
treatment of acute radiation-induced skin
reactions: a systematic review and meta-analysis
of randomized controlled trials. BMC Cancer.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
338
2014 Jan 31;14:53. doi: 10.1186/1471-2407-14-
53. PMID: 24484999; PMCID: PMC3909507.
24. Meghrajani CF, Co HS, Arcillas JG, Maaño CC,
Cupino NA. A randomized, double-blind trial on
the use of 1% hydrocortisone cream for the
prevention of acute radiation dermatitis. Expert
Rev Clin Pharmacol. 2016;9(3):483-91. doi:
10.1586/17512433.2016.1126506. Epub 2016 Jan
9. PMID: 26619355.
25. Ulff E, Maroti M, Serup J, Nilsson M, Falkmer U.
Prophylactic treatment with a potent
corticosteroid cream ameliorates radiodermatitis,
independent of radiation schedule: A randomized
double blinded study. Radiother Oncol. 2017
Jan;122(1):50-53. doi:
10.1016/j.radonc.2016.11.013. Epub 2016 Nov
29. PMID: 27913066.
26. Hindley A, Zain Z, Wood L, Whitehead A,
Sanneh A, Barber D, Hornsby R. Mometasone
furoate cream reduces acute radiation dermatitis
in patients receiving breast radiation therapy:
results of a randomized trial. Int J Radiat Oncol
Biol Phys. 2014 Nov 15;90(4):748-55. doi:
10.1016/j.ijrobp.2014.06.033. Epub 2014 Oct 18.
Erratum in: Int J Radiat Oncol Biol Phys. 2015
Mar 15;91(4):882. PMID: 25585779.
27. Ho AY, Olm-Shipman M, Zhang Z, Siu CT,
Wilgucki M, Phung A, Arnold BB, Porinchak M,
Lacouture M, McCormick B, Powell SN,
Gelblum DY. A Randomized Trial of
Mometasone Furoate 0.1% to Reduce High-Grade
Acute Radiation Dermatitis in Breast Cancer
Patients Receiving Postmastectomy Radiation. Int
J Radiat Oncol Biol Phys. 2018 Jun 1;101(2):325-
333. doi: 10.1016/j.ijrobp.2018.02.006. Epub
2018 Feb 14. Erratum in: Int J Radiat Oncol Biol
Phys. 2018 Sep 1;102(1):231. PMID: 29726361.
28. Menêses AG, Reis PEDD, Guerra ENS, Canto
GL, Ferreira EB. Use of trolamine to prevent and
treat acute radiation dermatitis: a systematic
review and meta-analysis. Rev Lat Am
Enfermagem. 2018;26:e2929. doi: 10.1590/1518-
8345.2035.2929. Epub 2018 May 7. PMID:
29742271; PMCID: PMC5942864.
29. Hoopfer D, Holloway C, Gabos Z, Alidrisi M,
Chafe S, Krause B, Lees A, Mehta N, Tankel K,
Strickland F, Hanson J, King C, Ghosh S, Severin
D. Three-Arm Randomized Phase III Trial:
Quality Aloe and Placebo Cream Versus Powder
as Skin Treatment During Breast Cancer
Radiation Therapy. Clin Breast Cancer. 2015
Jun;15(3):181-90.e1-4. doi:
10.1016/j.clbc.2014.12.006. Epub 2014 Dec 24.
PMID: 25619686.
30. Sharp L, Finnilä K, Johansson H, Abrahamsson
M, Hatschek T, Bergenmar M. No differences
between Calendula cream and aqueous cream in
the prevention of acute radiation skin reactions--
results from a randomised blinded trial. Eur J
Oncol Nurs. 2013 Aug;17(4):429-35. doi:
10.1016/j.ejon.2012.11.003. Epub 2012 Dec 13.
PMID: 23245940.
31. Pinnix, Chelsea, et al. "Topical hyaluronic acid
vs. standard of care for the prevention of radiation
dermatitis after adjuvant radiotherapy for breast
cancer: single-blind randomized phase III clinical
trial." International Journal of Radiation
Oncology* Biology* Physics 83.4 (2012): 1089-
1094
32. Bernier J, Bonner J, Vermorken JB, Bensadoun
RJ, Dummer R, Giralt J, Kornek G, Hartley A,
Mesia R, Robert C, Segaert S, Ang KK.
Consensus guidelines for the management of
radiation dermatitis and coexisting acne-like rash
in patients receiving radiotherapy plus EGFR
inhibitors for the treatment of squamous cell
carcinoma of the head and neck. Ann Oncol. 2008
Jan;19(1):142-9. doi: 10.1093/annonc/mdm400.
Epub 2007 Sep 4. PMID: 17785763.
33. Hemati S, Asnaashari O, Sarvizadeh M,
Motlagh BN, Akbari M, Tajvidi M, Gookizadeh
A. Topical silver sulfadiazine for the
prevention of acute dermatitis during
irradiation for breast cancer. Support Care
Cancer. 2012 Aug;20(8):1613-8. doi:
10.1007/s00520-011-1250-5. Epub 2011 Oct
19. PMID: 22006502.