https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.9
Psychiatric symptoms associated with fluoroquinolone
therapy: a review of recent literature and clinical cases
Morta Juciūtė
1
, Agnė Pašilytė
1
, Algirdas Musneckis
1,2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
The Hospital of Lithuanian University of Health Science, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. The psychiatric side effects of antibiotics, particularly fluoroquinolones, such as anxiety,
psychosis, and depression, are becoming an increasingly relevant concern due to their widespread use.
Older adults and individuals with a history of psychiatric disorders are at the highest risk. To ensure safe
treatment, healthcare professionals must be well-informed and closely monitor patients during antibiotic
therapy.
Aim: to review the latest literature and clinical cases on psychiatric symptoms most associated with
fluoroquinolones.
Material and Methods. A literature review was conducted using PubMed, Google Scholar, and Cochrane
databases. Inclusion criteria: publications in English from the past 10 years. A total of 52 relevant studies
were included.
Results. The studies highlighted a connection between fluoroquinolones and psychiatric symptoms,
especially anxiety, psychosis, and cognitive disturbances. Psychiatric side effects were observed in 2-11%
of patients, with higher risks in older adults and those with pre-existing psychiatric conditions. Proposed
mechanisms include GABA receptor modulation, mitochondrial toxicity, and gut microbiome changes.
Symptoms typically resolve after discontinuing the drug, though some cases require antipsychotics or
hemodialysis.
Conclusions. Fluoroquinolones may cause psychotic symptoms, particularly in older patients or those with
CNS disorders. Further research is needed to clarify the mechanisms and identify biomarkers for sensitive
individuals. Until then, caution is advised when prescribing fluoroquinolones to vulnerable populations.
Keywords: fluoroquinolones, anxiety, psychosis, depression, hallucinations, side effects, prevalence,
mechanisms.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (1), p. 80-90, https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.9
80
Psichiatriniai simptomai, susiję su fluorchinolonų terapija,
literatūros ir klinikinių atvejų apžvalga
Morta Juciūtė
1
, Agnė Pašilytė
1
, Algirdas Musneckis
1,2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno ligoninė, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Antibiotikų, ypač fluorchinolonų, sukelti psichiatriniai šalutiniai poveikiai, tokie kaip nerimas,
psichozė ir depresija, tampa vis aktualesne problema dėl jų plataus vartojimo. Didžiausia rizika kyla
vyresnio amžiaus pacientams anamnezėje turintiems psichikos sutrikimų. Siekiant užtikrinti saugų gydymą,
būtina didinti sveikatos priežiūros specialistų informuotumą ir atidžiai stebėti pacientų būklę terapijos metu.
Tikslas. Peržiūrėti naujausią literatūrą ir klinikinius atvejus, susijusius su psichiatrijos simptomais,
dažniausiai susijusiais su fluorochinolonais.
Medžiaga ir metodai. Literatūros peržiūra atlikta naudojant PubMed, Google Scholar ir Cochrane
duomenų bazes. Įtraukimo kriterijai: publikacijos anglų kalba per pastaruosius 10 metų. Iš viso į peržiūrą
įtraukta 52 tinkamos studijos.
Rezultatai. Studijos parodė ryšį tarp fluorchinolonų ir psichiatrijos simptomų, ypač nerimo, psichozės ir
kognityvinių sutrikimų. Psichiatrijos šalutiniai poveikiai pasireiškė 2-11% pacientų, ypač vyresnio amžiaus
ir turintiems ankstesnių psichiatrijos sutrikimų. Pasiūlyti mechanizmai apima GABA receptorių
moduliaciją, mitochondrinį toksiškuną ir mikrobiomo pokyčius. Simptomai dažnai išnyksta nutraukus
vaisto vartojimą, tačiau kai kuriais atvejais buvo reikalingas gydymas antipsichotikais ar hemodialize.
Išvados. Fluorchinolonai gali sukelti psichozinius simptomus, ypač vyresnio amžiaus pacientams arba
pacientams, turintiems su CNS susijusių sutrikimų. Reikia atlikti daugiau tyrimų giliau ištirti patologinius
mechanizmus bei nustatyti biomarkerius jautriems pacientams. Kol kas rekomenduojama atsargiai skirti
fluorchinolonus pažeidžiamoms grupėms.
Raktažodžiai: fluorchinolonai, nerimas, psichozė, depresija, haliucinacijos, šalutiniai poveikiai,
paplitimas, mechanizmai.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
81
1. Įvadas
Antibiotikai yra viena plačiausiai vartojamų
vaistų grupių pasaulyje ir turi didelę terapinę
vertę, tačiau beveik visos antibiotikų grupės gali
sukelti psichiatrinius pašalinius poveikius[1].
Įvairios būklės, kilusios dėl šių preparatų
vartojimo, gali paveikti tiek ligos diagnozavimą,
tiek gydymą. Dažniausiai pasitaikantys psichia-
triniai šalutiniai poveikiai centrinei nervų
sistemai yra šie: nerimas, galvos skausmas,
psichozė, traukuliai, haliucinacijos, depresija,
savižudiškas elgesys [2-4]. Tokios būklės kaip
galvos svaigimas, drebulys ar haliucinacijos
pasireiškia 9–11% pacientų, vartojančių antibio-
tikus[5,6]. Išvardinti požymiai gali pasireikšti
antibiotikams perėjus kraujo- smegenų barjerą ir
pažeidžiant neuronų funkciją, arba veikiant į
mikrobiomą ir sukeliant disbiozę[7]. Vis
daugėjantys įrodymai rodo, kad imuninė
aktyvacija ir nedidelio laipsnio uždegimas gali
būti laikomi rizikos veiksniais nuotaikos epizodų
vystymuisi ir progresavimui[8].
Fluorochinolonai mokslinėje literatūroje minimi
dažniausiai galintys sukelti pašalinius
simptomus tokius kaip nerimas, susijaudinimas,
psichozė dėl savo neurotoksiškumo [3,9].
Stipriai pažeidžiama žmonių grupė yra
sergantieji psichikos ligomis [10], vartojantys
antipsichotinius vaistus bei vyresnio amžiaus
pacientai[11]. Tačiau yra nustatytų atvejų, kai
psichiatriniai šalutiniai poveikiai atsiranda ir
jaunesniems pacientams, neturintiems
anamnezėje jokių kitų susirgimų[12]. Svarbu
suprasti, kad šie simptomai yra įvairių veiksnių
sąveikos rezultatas, kuris susiję su antibiotikų
vartojimu. Todėl būtina atidžiai įvertinti galimus
antibakterinės terapijos šalutinius poveikius ir
siekti išvengti neteisingo ar atidėto reikalingo
gydymo. Šiame straipsnyje apžvelgsime
fluorchinolonų pašalinius poveikius, atsiradimo
mechanizmus bei klinikinius atvejus.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Tyrimo metodas – literatūros apžvalga.
Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant
duomenų bazes: PubMed, Google Scholar,
Cochrane. Paieška atlikta pagal šiuos
raktažodžius ir jų derinius anglų kalba:
fluorchinolone (angl. fluoroquinolones), nerimas
(angl. anxiety), psichozė (angl. psychosis),
depresija (angl. depression), haliucinacijos (angl.
hallucinations) , šalutiniai poveikiai (angl. side
effects), paplitimas (angl. prevalence),
mechanizmai (angl. mechanisms). Publikacijų
atrankos kriterijai: moksliniai straipsniai anglų
kalba, atitinkantys tyrimo temą ir paskelbti per
pastaruosius 10 metų. Iš viso atrinkti 52
straipsniai.
3. Rezultatai ir jų aptarimas
3.1 Fluorochinolonai ir jų nepageidaujami
poveikiai
Fluorochinolonai yra plataus spektro antibiotikų
klasė, plačiai naudojama klinikinėje praktikoje
[13]. Jie išsiskiria dideliu biologiniu prieina-
mumu per burną ir dideliu pasiskirstymo tūriu, o
tai prisideda prie stipraus antimikrobinio
veiksmingumo prieš gramteigiamas ir
gramneigiamas bakterijas[14]. Fluorochinolonai
daugiausia yra naudojami bakterinėms
infekcijoms gydyti, įskaitant, bet neapsiribojant,
šlapimo takų infekcijas, pneumoniją, sinusitą,
tuberkuliozę ir lytiniu keliu plintančias
infekcijas[15]. Fluorochinolonų antimikrobinis
poveikis yra susijęs su bakterijų DNR girazės ir
topoizomerazės IV, DNR replikacijai būtinų
fermentų, slopinimu[16]. Fluorochinolonai
patenka į ląsteles per porinus, slopina DNR
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
replikaciją bakterijų ląstelėse ir tokių būdu
sutrikdo bakterijų augimą ir infekcijos
plitimą[17]. Antras dažniausiai pasitaikantis
nepageidaujamas poveikis po virškinamojo
trakto sutrikimų, susijęs su gydymu fluoro-
chinolonais, yra poveikis centrinei nervų
sistemai (CNS)[18]. Šie antibiotikai yra treti
pagal naudojimo dažnumą, todėl dėl plataus
fluorchinolonų vartojimo padaugėjo pranešimų
apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus[19,20].
Dažniausiai literatūroje minimi levofloksacinas,
ir ciprofloksacinas [3,21]. Zafiropoulos N.
statistinės literatūros apžvalgos duomenimis,
neuropsichiatrinių nepageidaujamų reakcijų
dažnis pacientams, gydomiems fluoro-
chinolonais, gali svyruoti nuo 1 iki 4,4 %, api-
mančių įvairių pasireiškimų spektrą nuo lengvų
simptomų, tokių kaip sumišimas, nerimas-
tingumas ir nemiga, iki sunkių būklių, įskaitant
encefalopatiją [22,23]. Svarbu atkreipti dėmesį,
kad pati bakterinė infekcija gali būti psichikos
būklę veikiančių rizikos veiksniu, o infekcijos ir
antibiotiko sąveika gali reikšmingai padidinti
psichoneurologinių reakcijų riziką [24,25].
Literatūros duomenimis, vartojant fluorochi-
nolonus, psichiatrinių simptomų atsiradimo
pradžia svyruoja nuo 10 minučių [26] iki 3 savai-
čių [3,27]. Be to, 67,74 % psichikos šalutinių
reiškinių išnyko per tris dienas po vaisto
vartojimo nutraukimo, nors kai kuriais atvejais
buvo taikomas papildomas gydymas kitais
vaistais [20]. Didžiausi rizikos veiksniai psicho-
zei ar kliedesiams išsivystyti buvo aprašyti
senyvas amžius ir kartu vartojami anti-
psichoziniai vaistai[28].
3.2 Mechanizmai
Nors fluorchinolonų vartojimas yra paplitęs dėl
plataus antibakterinio aktyvumo spektro, didelio
biologinio prieinamumo ir veiksmingumo, jie
gali sukelti psichiatrinius šalutinius poveikius dėl
kelių literatūroje aprašomų mechanizmų, nors ir
vieningos nuomonės nėra.
Visų pirma, fluorochinolonai geba peržengti
kraujo-smegenų barjerą, pasiekti centrinę nervų
sistemą ir sąveikauti su gaba amino sviesto
rūgšties (GABA) receptoriais [29] kurie yra
atsakingi už smegenų slopinimo procesus ir turi
svarbų vaidmenį psichikos reguliavime [21].
Blokuodami GABA receptorius, fluoro-
chinolonai gali sukelti tokius psichiatrinius
šalutinius poveikius kaip nerimas, haliucinacijos
ar net psichozės epizodus, nes sumažėja
slopinamosios smegenų funkcijos, o tai gali
paskatinti nervų sistemos hiperaktyvumą
[30,31]. Haliucinacijos ir delyras, taip pat
psichozės epizodai, priskiriami prie sunkesnių
šalutinių reakcijų ir yra gana dažni pacientams,
vartojantiems tokius fluorchinolonų atstovus
kaip ciprofloksaciną ar levofloksaciną [3,32].
Kitas galimas mechanizmas yra oksidacinio
streso padidėjimas ir mitochondrijų funkcijos
sutrikimai, kuriuos sukelia fluorchinolonų
poveikis neuronams[33]. Oksidacinis stresas
smegenyse atsiranda dėl padidėjusios laisvųjų
radikalų gamybos ir nepakankamos antioksi-
dacinės apsaugos[34], o fluorochinolonai
dalyvauja šiame procese, skatindami mitochon-
drijų pažeidimą neuronų ląstelėse [31,35,36]. Dėl
šio pažeidimo gali atsirasti psichiatriniais
simptomai, tokie kaip nerimas, depresija ir
pažintinių funkcijų sutrikimai[3,37] Be to,
oksidacinis stresas, kartu su uždegiminiais
procesais smegenyse, gali skatinti neuroužde-
gimą [38], kuris siejamas su ilgalaikiais
psichikos sveikatos sutrikimais ir neuro-
degeneracija [39]. Viename tyrime nurodoma,
kad ciprofloksacinas gali tiesiogiai pažeisti
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
mitochondrijas, todėl sustiprėja oksidacinis
stresas, ir kartu CNS pažeidimai, kurie prisideda
prie neuropsichiatrinių simptomų atsiradimo
[32].
Be to, kai kurie tyrimai atskleidžia, kad
fluorochinolonai gali paveikti ir kitus
neurotransmiterius, įskaitant serotonino ir
dopamino sistemas, kurios svarbios nuotaikos ir
emocijų reguliavimui [6,40]. Yra duomenų, kad
fluorochinolonai daro poveikį serotonino ir
glutamato sistemoms smegenyse, mažindami
serotonino lygį ir didindami glutamato
koncentraciją, o tai gali dar labiau prisidėti prie
tokių psichinių būklių kaip depresija ir nerimas
[3,41].
Taigi, fluorchinolonų sukeliami psichiatriniai
šalutiniai poveikiai dažnai kyla dėl kompleksinio
poveikio CNS sistemai, apimančio tiek
tiesioginę GABA receptorių blokadą, tiek ir
ląstelinio oksidacinio streso sukėlimą bei
neurotransmiterių disbalansą.
3.3 Klinikinių atvejų apžvalga
Nors fluorochinolonai yra veiksmingi gydant
įvairias infekcines ligas, vis daugiau tyrimų
atkreipia dėmesį į retai pasitaikančius
psichiatrinius šalutinius poveikius, kurie yra
rimti ir gana dažnai lieka netinkamai įvertinti.
Literatūroje sistemizuojant daugybė atvejų
ataskaitų ir retrospektyvinių tyrimų, atrasta, jog
naudojant florchinolonus gali dažniau pasitaikyti
ne tik nerimas ir depresija[3], bet ir
psichozės[21,42], haliucinacijos ir net
savižudiškas elgesys[2,43]. Pasaulio sveikatos
organizacijos nepageidaujamų reakcijų duomenų
bazės analizė rodo, kad iš 1 627 savižudiško
elgesio atvejų 608 (37,4 %) įvyko po gydymo su
fluorochinolonais[43].
Iš visų analizuotų atvejų daugiausia pastebėti šie
psichiatriniai poveikiai - delyras, psichozė,
haliucinacijos, sujaudinimas. Fluorochinolonai,
tokie kaip ciprofloksacinas ir levofloksacinas
taip pat gali sukelti ir galvos skausmą, tremorą,
sumišimą[12], psichozę[23,44], traukulius [45].
Daugeliui pacientų simptomai pasireiškė per
kelias dienas nuo gydymo fluorochinolonais
pradžios ir išnykdavo nutraukus vaisto
vartojimą.
Remiantis literatūra, žmonėms, kuriems
pasireiškė minėti klinikiniai simptomai, ligos
istorijoje turėjo tokius rizikos veiksnius kaip
epilepsiją ar traukulius[46], cerebrinę
traumą[47], centrinės nervų sistemos (CNS)
pažeidimą[44], taip pat inkstų ar kepenų
nepakankamumą[48], elektrolitų disbalansą ar
tam tikrų vaistų kryžminę sąveiką. Gydymas
ciprofloksacinu pacientams, kuriems nustatyta
tirotoksikozė, taip pat padidino psichiatrinių
simptomų atsiradimo riziką[45]. Atsiradus
neurotoksiškumo simptomams, reikia nutraukti
vaisto skyrimą, siūloma pradėti hemodializę,
ypač pacientams su inkstų nepakankamumu,
kartais gali būti pridedami antipsichoziniai
vaistai[3,21,49].
4. Klinikinių atvejų aprašymas
Nors ciprofloksacinas ir levofloksacinas
santykinai retai sukelia neuropsichiatrinius
šalutinius poveikius, tačiau yra aprašyti keli
klinikiniai atvejai, nurodantys pacientams
atsiradusį delyrą, pakitusią psichinę būklę.
4.1. Pirmasis atvejis
21 metų pacientei, gydytai ciprofloksacinu dėl
šlapimo takų infekcijos, išsivystė delyras,
pasireiškęs nerimu, sujaudinimu ir agresija.
Tyrimuose nustatytas tik padidėjęs ALT kiekis.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
84
Psichiatrinė apžiūra neatskleidė ankstesnių
sutrikimų, o naudojant "Confusion Assessment
Method" (CAM) diagnozuoti dėmesio ir
sąmonės sutrikimai. Atmetus kitas priežastis,
diagnozuotas ciprofloksacino sukeltas delyras.
Nutraukus antibiotikus ir paskyrus haloperidolį,
simptomai per savaitę palaipsniui išnyko, o ALT
lygis normalizavosi[12].
4.2. Antrasis atvejis
56 metų moteris, neturinti jokios psichiatrinės
anamnezės, po ciprofloksacino vartojimo dėl
osteomielito patyrė ilgą delyro epizodą. Svarbu
pabrėžti, jog pacientė turėjo diagnozuotą lėtinę
inkstų ligą. Nutraukus gydymą simptomai išnyko
per 24 valandas[48].
4.3. Trečiasis atvejis
45 metų moteris, po laparoskopinės
cholecistektomijos, vartojusi levofloksaciną,
patyrė staigius pašalinius psichiatrinius
poveikius. Tą pačią naktį po operacijos ji
nemiegojo ir buvo labai sujaudinta. Po trijų dienų
nemigos, tapo dirgli, įsivaizdavo esanti “dievų
avataras”, ir turinti ypatingų galių, pradėjo rėkti.
Psichiatrinės anamnezės anksčiau neturėjusi,
buvo nustatyta levofloksacino sukelta psichozė.
Po 2 mg risperidono ir 2 mg lorazepamo
gydymo, simptomai išnyko per 24 valandas[37].
4.4. Rizikos veiksnių analizė
Duomenys rodo, kad psichiatriniai
fluorchinolonų sukelti šalutiniai poveikiai
pasireiškia vyresniems pacientams, ypač
sergantiems CNS ligomis(50), turintiems
gretutinių ligų(3,51). Wierzbiński P. ir kt. autorių
sisteminės apžvalgos duomenimis, inkstų
nepakankamumas, diabetas, neurologinės ligos,
aterosklerozė, acidozė, hipoksija ir
hiponatremija yra būklės, kurios padidina
pašalinių psichiatrinių būklių riziką(17).
Hartinger JM. 2023 metų tyrime rašoma, kad iš
139 pacientų, bendras psichiatrinių šalutinių
reiškinių dažnis vartojant ciprofloksaciną visai
grupei sudarė 3,6 proc., o šis dažnis didėjo kartu
su pacientų amžiumi: 70-79 metų pacientams -
4,5 proc., o vyresniems nei 80 metų - 13,6 proc.
Vis dėlto, šiame tyrime nustatyta, kad pašalinių
poveikių rizika nebuvo susijusi su inkstų
funkcija. Taip pat nenustatytas ryšys tarp dozių ir
vaisto koncentracijos kraujyje[52]. Tai leidžia
manyti, kad psichiatrinės reakcijos į
ciprofloksaciną gali priklausyti nuo individualių
paciento savybių, o ne nuo dozės.
Li JJ ir kt. (2024) tyrimas, remdamasis FAERS
duomenų baze ir retrospektyvi klinikinių atvejų
analize, parodė, kad fluorchinolonų sukeltų
psichiatrinių šalutinių poveikių dažnis yra
didesnis moterims (51,11 % prieš 33,44 % ir
53,23 % prieš 46,77 %). Dažniausiai šalutiniai
poveikiai pasireiškė amžiaus grupėse 19–44 m.
(28,08 % ir 40,32 %) ir 45–64 m. (28,17 % ir
25,81 %), prieštaraudami ankstesniems
duomenims, kur nurodyta amžiaus mediana – 76
metai. Be to, nustatyta, kad simptomai išnyksta
per 3 dienas nuo vaisto nutraukimo 67,74 %
pacientų.[20].
Apibendrinant, nors tiek 2023, tiek 2024 metų
tyrimai rodo, kad fluorochinolonai gali sukelti
psichiatrinius šalutinius poveikius, skirtingos
išvados apie amžiaus ir lyties įtaką gali atspindėti
skirtingas metodologijas bei tyrimų imties
skirtumus. Reikalingi tolimesni tyrimai, kurie
apimtų platesnes pacientų grupes.
5. Išvados
Ši apžvalga rodo, kad fluorochinolonai gali būti
susiję su psichiatriniais poveikiais, ypač vyresnio
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
85
amžiaus ir CNS sutrikimais sergantiems
pacientams. Nors šie klinikiniai atvejai yra reti,
tačiau reikalingi tolimesni tyrimai, įskaitant
genomines ir proteomines analizes, siekiant
geriau suprasti mechanizmus, lemiančius šiuos
šalutinius poveikius ir nustatyti biologinius
žymenis, kurie padėtų atpažinti jautrius
pacientus. Kol šie žymenys nėra atrasti,
gydytojams rekomenduojama atsargiai skirti
fluorchinolonus vyresnio amžiaus pacientams ir
tiems, kuriems yra buvę neurologinių ar
psichiatrinių sutrikimų. Jei pasireiškia
neurotoksiški simptomai, siūloma nedelsiant
nutraukti gydymą ir prireikus skirti simptominį
gydymą, pvz., antipsichotinius vaistus ar
hemodializę esant inkstų nepakankamumui.
Literatūros šaltiniai:
1. Bangert MK, Hasbun R. Neurological
and Psychiatric Adverse Effects of
Antimicrobials. CNS Drugs. 2019 Aug
;33(8):727–53. Available from: https://pubmed-
ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/31321707/
2. Althubyani AA, Canto S, Pham H,
Holger DJ, Rey J. Antibiotic-induced
neuropsychiatric toxicity: epidemiology,
mechanisms and management strategies - a
narrative literature review. Drugs Context.
2024;13. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/39072301
3. Wierzbiński P, Hubska J, Henzler M,
Kucharski B, Bieś R, Krzystanek M. Depressive
and Other Adverse CNS Effects of
Fluoroquinolones. Pharmaceuticals (Basel).
2023 Aug 1;16(8). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37631020/
4. Wang JY, Li X, Chen JY, Tong B.
Epileptic Seizure after Use of Moxifloxacin in
Man with Legionella longbeachae Pneumonia.
Emerg Infect Dis. 2020 Nov 1;26(11):2725.
Available from: /pmc/articles/PMC7588506/
5. Rezaei NJ, Bazzazi AM, Alavi SAN.
Neurotoxicity of the antibiotics: A
comprehensive study. Neurol India. 2018 Nov
1;66(6):1732–40. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30504575/
6. Article R. Neuropsychiatric adverse
effects of antibacterial agents. 2021;
7. Hao WZ, Li XJ, Zhang PW, Chen JX.
A review of antibiotics, depression, and the gut
microbiome. Psychiatry Res. 2020 Feb 1;284.
Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/31791704/
8. Janowska M, Rog J, Karakula-
Juchnowicz H. Disruptions within gut
microbiota composition induced by improper
antibiotics therapy as a probable trigger factor for
development of depression - Case Reports. Ann
Agric Environ Med. 2021;28(4):713–8.
Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/34969234/
9. Abusafiyah N, Soulen MC. Driving
Patients Crazy: Acute Neuropsychiatric
Toxicities of Commonly Prescribed Antibiotics
in IR. J Vasc Interv Radiol. 2023 Oct
1;34(10):1722–4. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37321545/
10. Dubey A, Purohit D, Patel S.
Management implications for neurotoxic effects
associated with antibiotic use.; Available from:
www.neuroquantology.com
11. Leipold A, Grupa T, Swanoski M.
Adverse Events in Older Adults Taking
Fluoroquinolones. Sr Care Pharm. 2021 Oct
7;35(8):355–9.
12. Yousafzai ZA, Amin QK, Qayyum W,
Saeed A, Anthony N. Ciprofloxacin-Induced
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
86
Acute Delirium in a Young Female. Cureus.
2022 May 21;14(5). Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/35747047/
13. Sparkes D, Enoch DA. Quinolones.
Comprehensive Pharmacology. 2023 May 22
;7:240–54. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK5577
77/
14. Millanao AR, Mora AY, Villagra NA,
Bucarey SA, Hidalgo AA. Biological Effects of
Quinolones: A Family of Broad-Spectrum
Antimicrobial Agents. Molecules 2021, Vol 26,
Page 7153. 2021 Nov 25;26(23):7153. Available
from: https://www.mdpi.com/1420-
3049/26/23/7153/htm
15. Mahoney M V., Swords KE.
Fluoroquinolones: Friends or Foes? Clin Infect
Dis. 2021 Sep 1;73(5):857–8. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34492696/
16. Brar RK, Jyoti U, Patil RK, Patil HC,
Brar RK, Jyoti U, et al. Fluoroquinolone
antibiotics: An overview. Adesh University
Journal of Medical Sciences & Research. 2020
Jul 23;2(1):26–30. Available from:
http://aujmsr.com/fluoroquinolone-antibiotics-
an-overview-2/
17. Pham TDM, Ziora ZM, Blaskovich
MAT. Quinolone antibiotics. Medchemcomm.
2019;10(10):1719–39. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31803393/
18. Flynn SE, Morrison CS.
Neuropsychological Side Effects Associated
with Fluoroquinolone Therapy: A Qualitative
Review with Recommendations for Future
Research" MAR Neurology and Psychology 4.2
www.medicalandresearch.com (pg. 1). Review
Article Journal of MAR Neurology and
Psychology. 2022;4. Available from:
www.medicalandresearch.com
19. Wang J, Gagne JJ, Kattinakere-
Sreedhara S, Fischer MA, Bykov K. Association
between initiation of fluoroquinolones and
hospital admission or emergency department
visit for suicidality: population based cohort
study. BMJ. 2022;379. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36195324/
20. Sellick J, Mergenhagen K, Morris L,
Feuz L, Horey A, Risbood V, et al.
Fluoroquinolone-Related Neuropsychiatric
Events in Hospitalized Veterans.
Psychosomatics. 2018 May 1;59(3):259–66.
21. Essali N, Miller BJ. Psychosis as an
adverse effect of antibiotics. Brain Behav Immun
Health [Internet]. 2020 Dec 1;9:100148.
Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8474
525/
22. Tamune H, Hamamoto Y, Aso N,
Yamamoto N. Cefepime-induced
encephalopathy: Neural mass modeling of
triphasic wave-like generalized periodic
discharges with a high negative component (Tri-
HNC). Psychiatry Clin Neurosci. 2019 Jan
;73(1):34–42. Available from: https://pubmed-
ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/30375126/
23. Sørensen CG, Karlsson WK, Amin FM,
Lindelof M. Metronidazole-induced
encephalopathy: a systematic review. J Neurol.
2020 Jan 1;267(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30536109/
24. Regueira P, Silva AR, Cardoso AL,
Cardoso AM, Baldeiras I, Santana I, et al.
Peripheral inflammatory markers during an acute
bacterial infection in older patients with and
without cognitive dysfunction: A case control
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
87
study. Brain Behav Immun Health. 2022 Nov
1;25. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36093438/
25. Okobi OE, Ayo-Farai O, Tran M,
Ibeneme C, Ihezie CO, Ezie OB, et al. The
Impact of Infectious Diseases on Psychiatric
Disorders: A Systematic Review. Cureus. 2024
Aug 6;16(8):e66323. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC1137
7121/
26. Ghoshal A, Damani A, Salins N,
Deodhar J, Muckaden MA. Management of
levofloxacin induced anaphylaxis and acute
delirium in a palliative care setting. Indian J
Palliat Care. 2015 Jan 1;21(1):76–8. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25709191/
27. Ahmed AIA, van der Heijden FMMA,
van den Berkmortel H, Kramers K. A man who
wanted to commit suicide by hanging himself: an
adverse effect of ciprofloxacin. Gen Hosp
Psychiatry [Internet]. 2011;33(1):82.e5-82.e7.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21353135/
28. Rusu A, Munteanu AC, Arbănași EM,
Uivarosi V. Overview of Side-Effects of
Antibacterial Fluoroquinolones: New Drugs
versus Old Drugs, a Step Forward in the Safety
Profile? Pharmaceutics. 2023 Mar 1;15(3).
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36986665/
29. Champagne-Jorgensen K, Kunze WA,
Forsythe P, Bienenstock J, McVey Neufeld KA.
Antibiotics and the nervous system: More than
just the microbes? Brain Behav Immun
[Internet]. 2019 Mar 1;77:7–15. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/30582961/
30. Xie WL, Ge ML, Chen D, Chen GQ,
Mei YX, Lai YJ. Psychiatric disorders associated
with fluoroquinolones: a pharmacovigilance
analysis of the FDA adverse event reporting
system database. Front Pharmacol. 2024 Oct
14;15:1435923. Available from:
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fph
ar.2024.1435923/full
31. Kaur K, Fayad R, Saxena A, Frizzell N,
Chanda A, Das S, et al. Fluoroquinolone-related
neuropsychiatric and mitochondrial toxicity: a
collaborative investigation by scientists and
members of a social network. J Community
Support Oncol. 2016 Feb 1;14(2):54–65.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26955658/
32. Anwar AI, Lu L, Plaisance CJ, Daniel
CP, Flanagan CJ, Wenger DM, et al.
Fluoroquinolones: Neurological Complications
and Side Effects in Clinical Practice. Cureus.
2024 Feb 20;16(2):e54565. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC1095
7204/
33. Drlica K, Zhao X. Bacterial death from
treatment with fluoroquinolones and other lethal
stressors. Expert Rev Anti Infect Ther. 2021 May
4;19(5):601–18. Available from:
https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/1
4787210.2021.1840353
34. Li Z, Wang J, Chang J, Fu B, Wang H.
Insight into advanced oxidation processes for the
degradation of fluoroquinolone antibiotics:
Removal, mechanism, and influencing factors.
Science of The Total Environment. 2023 Jan
20;857:159172.
35. Jiang T, Kustermann S, Wu X,
Zihlmann C, Zhang M, Mao Y, et al.
Mitochondrial dysfunction is underlying
fluoroquinolone toxicity: an integrated
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
88
mitochondrial toxicity assessment. Mol Cell
Toxicol. 2023 Apr 1;19(2):333–42. Available
from:
https://link.springer.com/article/10.1007/s13273
-022-00263-9
36. Reinhardt T, Bach N, Rothemann A,
Jauch AT, El Harraoui Y, Müller-Deubert S, et
al. Chemical proteomics reveal human off-
targets of fluoroquinolone induced
mitochondrial toxicity. 2024 Oct 21; Available
from:
https://chemrxiv.org/engage/chemrxiv/article-
details/671240f151558a15ef6e6aba
37. Kandasamy A, Srinath D.
Levofloxacin-induced acute anxiety and
insomnia. J Neurosci Rural Pract. 2012
May;3(2):212. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3410
005/
38. Meyer JH, Cervenka S, Kim MJ, Kreisl
WC, Henter ID, Innis RB. Neuroinflammation in
psychiatric disorders: PET imaging and
promising new targets. Lancet Psychiatry. 2020
Dec 1;7(12):1064–74. Available from:
http://www.thelancet.com/article/S2215036620
302558/fulltext
39. Novellino F, Saccà V, Donato A,
Zaffino P, Spadea MF, Vismara M, et al. Innate
Immunity: A Common Denominator between
Neurodegenerative and Neuropsychiatric
Diseases. International Journal of Molecular
Sciences 2020, Vol 21, Page 1115. 2020 Feb
7;21(3):1115. Available from:
https://www.mdpi.com/1422-
0067/21/3/1115/htm
40. Freeman MZ, Cannizzaro DN,
Naughton LF, Bove C. Fluoroquinolones-
Associated Disability: It Is Not All in Your Head.
NeuroSci 2021, Vol 2, Pages 235-253. 2021 Jul
16;2(3):235–53. Available from:
https://www.mdpi.com/2673-4087/2/3/17/htm
41. Xie WL, Ge ML, Chen D, Chen GQ,
Mei YX, Lai YJ. Psychiatric disorders associated
with fluoroquinolones: a pharmacovigilance
analysis of the FDA adverse event reporting
system database. Front Pharmacol. 2024 Oct
14;15:1435923. Available from:
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fph
ar.2024.1435923/full
42. Lambrichts S, Van Oudenhove L,
Sienaert P. Antibiotics and mania: A systematic
review. J Affect Disord. 2017 Sep 1;219:149–56.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28550767/
43. Samyde J, Petit P, Hillaire-Buys D,
Faillie JL. Quinolone antibiotics and suicidal
behavior: analysis of the World Health
Organization’s adverse drug reactions database
and discussion of potential mechanisms.
Psychopharmacology (Berl). 2016 Jul
1;233(13):2503–11. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27113226/
44. Ly D, DeLisi LE. Can antibiotics cause
a psychosis?: Case report and review of the
literature. Schizophr Res. 2017 Nov 1;189:204–
7. Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/28185785/
45. Wanleenuwat P, Suntharampillai N,
Iwanowski P. Antibiotic-induced epileptic
seizures: mechanisms of action and clinical
considerations. Seizure - European Journal of
Epilepsy. 2020 Oct 1;81:167–74. Available
from: http://www.seizure-
journal.com/article/S105913112030248X/fullte
xt
46. Kushner JM, Peckman HJ, Snyder CR.
Seizures Associated with Fluoroquinolones.
https://doi.org/101345/aph10359. 2001 Oct
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
89
135(10):1194–8. Available from:
https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1345/ap
h.10359?casa_token=K8p_xA7O-
EcAAAAA%3AEj7fN4uuA3fyHsYYbmTzT2q
72XIpLPstylEg9ShAALfYx1czxlz1p-
2JswjT44_OMc5Uxkv99_bKpQ
47. Shi J, Xu H. Moxifloxacin Induced
Seizures -A Case Report. Iran J Public Health.
2014 Sep 30;43(9):1291–4. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/26175984/
48. Stroud SG, Kandemir U. Acute
Delirium Induced by Ciprofloxacin in a Patient
With Chronic Kidney Disease: A Case Report.
JBJS Case Connect. 2020 Apr ;10(2):e0603.
Available from: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/32243279/
49. Ahmadi F, Hwang YJ, Muanda FT.
Pros and cons of the use of fluoroquinolone
antibiotics in patients with kidney disease.
Nephrology Dialysis Transplantation. 2024 Jul
31;39(8):1205–9. Available from:
https://dx.doi.org/10.1093/ndt/gfae037
50. Mattappalil A, Mergenhagen KA.
Neurotoxicity with Antimicrobials in the
Elderly: A Review. Clin Ther. 2014 Nov
1;36(11):1489-1511.e4.
51. Muanda FT, Sood MM, Weir MA,
Sontrop JM, Ahmadi F, Yoo E, et al. Association
of Higher-Dose Fluoroquinolone Therapy With
Serious Adverse Events in Older Adults With
Advanced Chronic Kidney Disease. JAMA Netw
Open. 2022 Aug 1;5(8):e2224892–e2224892.
Available from:
https://jamanetwork.com/journals/jamanetwork
open/fullarticle/2794863
52. Hartinger JM, Dvorackova E,
Myslivecek M, Hruskova Z, Satny M,
Zlatohlavek L, et al. The frequency of, and
predisposing risk factors for, ciprofloxacin-
induced neuro-psychiatric adverse drug
reactions. Bratisl Lek Listy. 2023;124(10):779–
82. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37789796/
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
90