https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.8
Diagnosis of attention-deficit/hyperactivity disorder in adults
in Lithuania: illustrative clinical cases
Toma Misiulytė
1
, Giedrė Bulotienė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD), according to the International
Classification of Diseases (ICD-10) used in Lithuania, is classified as a behavioral and emotional disorder
within the group of hyperkinetic disorders. It is typically diagnosed in early childhood, with no specific
diagnostic criteria for adults explicitly defined. Approximately one-quarter of adults with ADHD are not
accurately diagnosed and therefore do not receive targeted treatment. This study aims to identify the
circumstances and factors that complicate and obscure the recognition of ADHD into adulthood.
Clinical Cases. Two 18-year-old individuals sought medical consultation for the first time. Their primary
complaints included restlessness, sleep disturbances, and difficulties with attention concentration. The first
patient did not report any significant issues affecting his functionality before the COVID-19 pandemic. His
mother noted characteristics suggestive of autism, which she believed most impacted his academic
performance. Psychological assessment revealed significant attention deficits and anxiety. The second
patient reported discomfort due to attention, self-regulation, and hyperactivity issues, although his academic
and social life were not disrupted. Psychological evaluation indicated high intellectual capabilities,
pronounced anxiety, and attention deficits. Both cases were diagnosed with ADHD (F90).
Conclusions. In Lithuania, the list of systemic diseases lacks refined diagnostic criteria for adults.
Currently, there is only one adapted and standardized tool available for assessing ADHD in adults.
Diagnosing ADHD in adulthood is complicated by the disorder’s comorbidity, factors that obscure the
disorder, and related circumstances.
Keywords: adult attention-deficit and hyperactivity disorder, hyperkinetic disorders, diagnostics.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (1), p. 72-79, https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.8
72
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnostika Lietuvoje
sulaukus pilnametystės: iliustruojantys klinikiniai atvejai
Toma Misiulytė
1
, Giedrė Bulotienė
1
1
Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), remiantis Lietuvoje naudojamu TLK- 10 sisteminiu ligų
sąrašu, yra elgesio ir emocijų sutrikimas, priklausantis hiperkinezinių sutrikimų grupei, kuris dažniausiai
diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje, neišskiriant patikslinančių diagnostinių kriterijų suaugusiems.
Ketvirtadaliui suaugusių su ADS nėra tinkamai nustatoma diagnozė, jie negauna tikslinio gydymo.
Siekiama atskleisti aplinkybes ir faktorius apsunkinančius bei „maskuojančius“ ADS atpažinimą iki
pilnametystės.
Klinikiniai atvejai. 18 metų jaunuoliai, pirmą kartą kreipėsi į sveikatos specialistus. Pagrindiniai išsakomi
nusiskundimai: nerimastingumas, miego problemos, akcentuojant dėmesio koncentracijos sunkumus.
Pirmasis pacientas, iki Covid-19 pandemijos nefiksavo problemų trukdžiusių jam funkcionuoti. Mama
išsakė autizmui būdingus bruožus, kurie jos teigimu labiausiai trukdė akademinėje veikloje. Atliktas
psichologinis įvertinimas parodė dėmesio sutrikimus ir išreikštą nerimastingumą. Antrasis pacientas teigė,
kad dėmesio, savireguliacijos, hiperaktyvumo problemos kelia jam diskomfortą ir reikalauja papildomų
jėgų, nors akademinis ir socialinis gyvenimas dėl to nėra sutrikdytas. Psichologinio tyrimo duomenys
parodė aukštus intelektinius gebėjimus, išreikštą nerimastingumą ir dėmesio sutrikimą. Abiem atvejais
diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90).
Išvados. Lietuvoje sisteminių ligų sąraše nėra patikslintų diagnostinių kriterijų suaugusiems. Šiuo metu yra
tik vienas adaptuotas ir standartizuotas instrumentas suaugusių ADS įvertinimui. ADS diagnozę
pilnametystėje nustatyti apsunkina sutrikimo komorbidiškumas, sutrikimą „maskuojantys“ faktoriai bei
aplinkybės.
Raktažodžiai: suaugusių aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, hiperkineziniai sutrikimai, diagnostika.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
73
1. Įvadas
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) angl.
Attention deficit hyperactivity disorder
(ADHD), remiantis Lietuvoje naudojama
TLK- 10 sisteminiu ligų sąrašu, yra elgesio ir
emocijų sutrikimas, priklausantis hiper-
kinezinių sutrikimų grupei, kuris dažniausiai
diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje. Šį
sutrikimą turintys vaikai pasižymi
hiperaktyvumu, impulsyvumu bei dėmesio
deficitu (1). Psichikos sutrikimų diagnostikos
ir statistikos vadove (DSM-5) yra patikslinti
ir išskirti diagnostiniai kriterijai, kuriais
remiantis galima diagnozuoti suaugusių
ADS. Diagnozuojant ADS turi būti stebimas
nuolatinis nedėmesingumo ir (arba)
hiperaktyvumo-impulsyvumo modelis,
kuriame išskiriami konkretūs žmogaus
elgesio ir jausenos ypatumai, trukdantys
funkcionuoti (2).
ADS stebimas 5–10% mokyklinio amžiaus
vaikų ir paveikia 2–6% pasaulio gyventojų
(3). Ilgą laiką ši liga buvo laikoma dažnesniu
vyriškos lyties atstovų sutrikimu dėl ryškaus
berniukų ir mergaičių ADS santykio (4:1) bei
dažniau pasireiškiančių hiperaktyvumo ir
impulsyvumo simptomų berniukams. Tačiau
suaugus lyčių santykis išsilygina ir tampa
artimas 1:1 (4). Apskaičiuota, kad nuo 2,5%
iki 4,4% visų suaugusiųjų atitinka ADS
kriterijus. Tačiau mažiau nei 20% suau-
gusiųjų su ADS yra tinkamai diagnozuojami
ir gydomi. Šie asmenys patiria socialinius,
akademinius ir profesinius sunkumus, dažnai
jie turi besivystančius gretutinius nerimo,
depresijos ar priklausomybių įvairioms
medžiagoms sutrikimus (5).
Galima daryti prielaidą, kad daugelis
pirminės sveikatos priežiūros gydytojų turi
nepakankamą suaugusiųjų ADS diagnostikos
patirtį, remiantis mažu suaugusių ADS
atpažinimo ir gydymo dažniu. Kaip rodo
suaugusiųjų ADS paplitimo duomenys,
didesnis dėmesys ADS diagnostikai, jos
niuansams, turėtų svarbią klininę vertę (6).
2. 1. Atvejis 1
18 m. 9 mėn. jaunuolis, lydimas mamos,
kreipėsi į pirminės sveikatos priežiūros
specialistus pats sau fiksuodamas aktyvumo
ir dėmesio sutrikimui būdingus bruožus.
Jaunuolis akademinių sunkumų vaikystėje
nepatyrė iki vėlyvos paauglystės, iki Covid-
19 pandemijos laikotarpio. Mamos teigimu,
sūnaus socialinė ir akademinė adaptacija
buvo sutrikdyta dėl sustiprėjusių jo bruožų,
panašių į autizmą (daugiausiai laiko skyrė
specifinėms veikloms, buvo linkęs atsiriboti
nuo aplinkinių, patyrė sunkumų bendravime,
sunkiai susikaupė, neišlaikė dėmesio, išsakė
sunkumus prisiversti veikti tikslingai ir kt.).
Objektyviai buvo stebimi nerimastingi
bruožai (sunkumai nustygti vietoje, baikštus
akių kontaktas ir kt.), apsunkinta kalbos
motorika, sunkumai reikšti mintis žodžiu
(mintys chaotiškos, stokojančios nuosek-
lumo, sunkumai baigti pradėtą mintį, žodžių
stygius), nenoras pasakoti apie save, polinkis
izoliuotis. Sąmoningai orientuotas. Alkoholio
vartojimą neigė, prieš metus nereguliariai
rūkė marihuaną. Nuotaikos fonas svyruo-
jantis, emocijos labilios, linkęs greitai
sudirgti. Psichozės simptomų nebuvo
stebima.
Psichologinio įvertinimo duomenys:
- HAD skalės duomenimis fiksuotas padidėjęs
nerimastingumas (N- 11, D- 3)
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
74
- ASR/18-59 klausimyno duomenimis
fiksuotas kliniškai reikšmingas dėmesio
sunkumų, nerimastingumo/depresiškumo bei
užsisklendimo skalių pakilimas.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS)
simptomų atrankos vertinimo skalės (Adult
ADHD Self-Report Scales), skirtos
suaugusiems duomenimis dažnai ir labai
dažnai pats pacientas fiksavo aktyvumo/im-
pulsyvumo (3 iš 6) bei dėmesio koncen-
tracijos ir išlaikymo sunkumus (6 iš 12).
- Diagnostinio klausimyno suaugusiųjų
ADHD nustatymui (3leidimas; DIVA – 5)
duomenimis fiksuoti kliniškai išreikšti
dėmesio sutrikimo bei hiperaktyvmo/im-
pulsyvumo kriterijai, kurie, anot paciento
mamos ir pačio paciento, pasireiškė vėlyvoje
paauglystėje.
Psichologinio vertinimo duomenys rodė
kliniškai reikšmingus dėmesio sunkumų,
nerimastingumo, depresiškumo bei užsis-
klendimo skalių pakilimus. Gydytojo
psichiatro diagnozuotas Aktyvumo ir
dėmesio sutrikimas F90.
2.2. Atvejis 2
18 m. jaunuolis ambulatoriškai savo
inciatyva kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl
sunkumų susikaupti, išsiblaškymo ir miego
problemų (sunkumai užmigti, dažnai
pabusdavo naktį). Vaikystėje teko patirti
emocinį smurtą; tėvai išsiskyrė, kai jam buvo
11m. Kai jam buvo 12-13m. šeimoje atsirado
patėvis, su kuriuo santykį vertino paten-
kinamai. Gimnazistas. Mokytis sekėsi labai
gerai, dažnai dalyvavo įvairiose olimpiadose
(anglų klb., chemijos, matematikos, bio-
logijos). 8m. susirgo inkstų akmenlige.
Genetikai patvirtino genetinę patologiją,
susijusią su kalcio apykaita. Dėl rachito
atliktos kelių operacijos. . 13m. sirgo
miokarditu, dėl to apribotas fizinis krūvis.
Objektyvios būklės aprašas: tvarkingas, lieso
kūno sudėjimo. Nurodymus vykdė. Stebėtas
padidintas nerimastingumas (įsitempimas,
sunkumai nusėdėti vietoje, nuolatinis kojų
judinimas). Mąstymas konkretus, suvokimo
sutrikimų nefiksuota. Dėmesys – blaškus.
Daug siekė pasakyti vienu metu, po kurio
laiko vis prisimindavo, ką dar norėjo arba ką
pamiršęs pasakyti. Labai motyvuotas
suprasti, kas su juo vyksta, domėjosi savo
būsena, kaip ją galima būtų pagerinti. Stebėti
hiperaktyvumo požymiai. Savivertė labai
susijusi su išoriniu vertinimu (pažymiais).
Psichologinio įvertinimo duomenys:
- HAD skalės duomenimis fiksuotas
padidintas nerimastingumas (N- 11, D- 3)
- Intelektinių gebėjimų įvertinimo WAIS – R lt
rezultatai: aukštas verbalinių intelektinių
gebėjimų išlavėjimas; neverbaliniai intelek-
tiniai gebėjimai - truputį aukštesni nei
vidutiniai (VIQ - 125; NIQ - 114), bendras
intelektinių gebėjimų išlavėjimas – aukštas
(IQ - 120).
- Dėmesio įvertinimo (naudotos Burdono ir
Krepelino metodikos) fiksuoti dėmesio
sutrikimo simptomai (dėmesio svyravimai).
Stebėta pasitikėjimo savimi stoka, didelis
jautrumas išoriniam vertinimui.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS)
simptomų vertinimo skalės (Adult ADHD
Self-Report Scales), skirtos suaugusiems,
duomenimis dažnai ir labai dažnai pats
pacientas fiksavo aktyvumo/impulsyvumo (4
iš 6) bei dėmesio koncentracijos ir išlaikymo
sunkumus (7 iš 12).
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
75
- Diagnostinio klausimyno suaugusiųjų ADS
nustatymui (3leidimas; DIVA – 5)
duomenimis fiksuoti kliniškai išreikšti
dėmesio sutrikimo bei hiperaktyvmo/impul-
syvumo kriterijai.
Vertinimo duomenys rodė kliniškai
reikšmingą padidintą nerimastingumą,
aktyvumo ir dėmesio sutrikimui būdingus
simptomus. Diagnozuotas Aktyvumo ir
dėmesio sutrikimas (F90), Kiti vaikystėje
patirti neigiami įvykiai (Z61.8)
3. Diskusija
Pasaulyje suaugusiųjų ADS diagnostikai
gydytojai pasitelkia įvairius diagnostikos
instrumentus, kurie yra efektyvūs, padeda
išvengti galimybės praleisti svarbią
informaciją ir nustatyti teisingą diagnozę:
suaugusiųjų ADS savęs vertinimo skalė,
Wender Utah vertinimo skalė, ACE+ pusiau
struktūrizuotas interviu suaugusiems su ADS,
Conners suaugusiųjų ADS vertinimo skalė
(CAARS), suaugusiųjų ADS klinikinė
vertinimo skalė (ACDC) ir kt. Lietuvoje
situacija yra kitokia: šiuo metu tik vienas
diagnostikos įrankis - DIVA-5 diagnostinis
klausimynas yra išverstas ir adaptuotas
naudojimui. (7). Toks ribotas priemonių
pasirinkimas gali apsunkinti gydytojų darbą.
Tačiau svarbu pažymėti, kad diagnostikos
instrumentai yra papildomos priemonės,
skirtos parodyti konkretaus sutrikimo
tikimybę. Norint diferencijuoti ir sėkmingai
diagnozuoti ADS, svarbu platesnis
psichologinis įvertinimas, aplinkybių
visuma, įskaitant anamnezės rinkimą per
išsamų klinikinį pokalbį (6).
Gretutinių psichinių ligų fiksavimas tam
tikrame amžiuje gali padėti patvirtinti/at-
mesti ADS diagnozę. Dažnos būklės, kurios
vaikystėje pasireiškia kartu su ADS,
yra prieštaraujančio nepaklusnumo sutriki-
mas, autizmo spektro ir nerimo sutrikimai.
Suaugusiųjų sutrikimai, dažnai pasireiš-
kiantys kartu su ADS, yra nuotaikos
(pagrindinis - depresija), bipolinis ir
medžiagų vartojimo sutrikimai (8). A.D.
Anastopoulos ir kt. atliktas tyrimas parodė
ADS ir jo neturinčių asmenų gretinių
psichinių ligų turėjimo dažnį. Atliekant
tyrimą, kuriame dalyvavo pirmakursiai
kolegijos studentai, ADS sergantys asmenys
turėjo žymiai didesnį gretutinių psichikos
sutrikimų skaičių, palyginti su ADS
nesergančiais asmenimis: ≥ 1 gretutinė liga
pasireiškė 55,0% ADS turinčių asmenų
palyginti su 11,2% ADS neturinčių, ≥ 2
gretutinės ligos pasireiškė 31,8% ADS
turinčių asmenų palyginti su 4,0% jo
neturinčių (6). Pavyzdžiui, N. O. Davis ir S.
H. Kollins publikacijoje tikslintos ADS ir
autizmo spektro sąsajos: nuo 30% iki 50 %
asmenų, kuriems diagnozuotas autizmo
spektro sutrikimas, taip pat turi ADS būdingų
simptomų (9). Maždaug 47% suaugusiųjų,
kuriems diagnozuota ADS, taip pat turi
gretutinį nerimo sutrikimą (10). Gretutiniai
susirgimai, turint ADS yra panašūs tiek
vyrams, tiek moterims. Tačiau moterys,
sergančios ADS, palyginti su jo neturinčiais
asmenimis turi didesnį nerimo, depresijos ir
bipolinio sutrikimo paplitimą, o vyrai –
didesnį priklausomybių nuo įvairių medžiagų
vartojimo paplitimą (8). ADS diagnozę gali
apsunkinti simptomų sutapimas su kitais
psichikos sutrikimais. Pavyzdžiui, išsiblaš-
kymas, pagrindinis ADS bruožas, stebimas
esant įvairioms psichikos ligoms, įskaitant
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
depresiją, bipolinį sutrikimą, nerimo
sutrikimus, psichozinius sutrikimus bei
piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis.
Nustatyta, kad suaugusieji, sergantiems ADS,
turi didesnę riziką susirgti gretutinėmis
somatinėmis ligomis, tokiomis kaip
nutukimas, astma ir migrena (6). Įvairių
specializacijų gydytojai gali susidurti su ADS
savo klinikinėje praktikoje. Kai kurios vaistų
ar medžiagų klasės, įskaitant prieštrauku-
linius vaistus, steroidus, antihistamininius
vaistus, nikotiną ir kofeiną, gali trikdyti
dėmesingumą, imituoti ADS simptomus ir
dar labiau apsunkinti diagnostikos procesą
(11).
Pristatytų klinikinių atvejų ADS diagnozė
buvo nustatyta tik sulaukus pilnametystės,
nors sutrikimui būdingi bruožai buvo stebimi
nuo vaikystės. Vienas iš vėlyvos diagnostikos
paaiškinimų galėtų būti tas, kad kai kuriems
asmenims vaikystės simptomus gali
kompensuoti aplinkybės: palanki šeimos bei
ugdymo aplinka. Tokiais atvejais simptomai
neišreikšti galėtų būti tol, kol jaunuoliai
nesusidurs su didesniais iššūkiais (12).
Covid-19 metu buvo atlikta ne vienas
tyrimas, siekiantis atskleisti šios aplinkybės
poveikį žmonių psichikos sveikatai.
Pastebėta, kad per pirmuosius pandemijos
metus depresijos ir nerimo sutrikimų
paplitimas Rytų Europoje išaugo atitinkamai
29,4 ir 30,8 proc. (13). Covid-19 pandemija
reikšmingai paveikė ADS diagnozavimą, kai
kuriais atvejais išryškindama simptomus ir
skatindama kreiptis pagalbos. Remiantis K.
Auro ir kt. atliktu tyrimu pandemijos metu
naujų ADS diagnozių skaičius reikšmingai
išaugo. Šį augimą lėmė sustiprėję dėmesio
sutrikimų ir impulsyvumo simptomai,
kuriuos išryškino socialinė izoliacija,
nuotolinis mokymas ir pasikeitusi kasdienė
rutina (14). Tokiomis aplinkybėmis daugiau
žmonių susidūrė su iššūkiais, kurie anksčiau
galėjo būti užmaskuoti įprastomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, pirmame aptartame atvejyje
jaunuolio ADS simptomai paaštrėjo būtent
pandemijos laikotarpiu, kai socialinė ir
akademinė aplinka reikšmingai pasikeitė.
Šios aplinkybės privertė pacientą ir jo šeimą
ieškoti pagalbos, o tai galiausiai leido
nustatyti diagnozę. Taigi pandemijos
aplinkybės kai kuriais atvejais padėjo
greičiau atpažinti ADS.
Kitas faktorius, turintis įtakos vėlesnei ADS
diagnozei yra asmens intelektas. Tyrimai
atskleidžia apie mažesnį IQ pacientams,
sergantiems vaikystėje diagnozuotu ADS.
Pacientų, kurie atitiko ADS diagnostikos
kriterijus, tiek vaikystėje, tiek suaugystėje,
vidutinis intelekto koeficientas buvo žymiai
mažesnis (IQ vidurkis - 88) nei pacientų,
kurių ADS diagnozei suaugystėje simptomų
išreikštumo nepakako (IQ vidurkis - 93);
pacientų, kuriems diagnozuotas ADS
suaugus intelekto koeficientas buvo
aukštesnės (IQ vidurkis - 97), bet ne toks kaip
kontrolinės grupės (IQ vidurkis - 101) (14).
Aukšti intelektiniai gebėjimai gali
„maskuoti“ ADS sutrikimo simptomatiką.
(15). Kuomet ADS simptomai, kurie
vaikystėje liko nepastebėti dėl intelektinių
gebėjimų ar aplinkos paramos, atsiskleidžia
suaugus dėl streso ar kitų veiksnių, gali būti
diagnozuota suaugusiųjų ADS (14).
4. Išvados
1. Nepaisant iki šiol trunkančių ADS
vertinimo tyrimų, Lietuvoje sisteminių
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
ligų sąraše nėra patikslintų diagnostinių
kriterijų suaugusiems.
2. Lietuvoje yra vienas adaptuotas ir
standartizuotas instrumentas suaugusių
ADS įvertinimui. Trūksta tikslinių
diagnostinių instrumentų šiam
sutrikimui nustatyti.
3. ADS diagnozę pilnametystėje nustatyti
apsunkina sutrikimo komorbidiškumas.
4. Siekiant tikslesnės ADS diagnostikos
pilnametystėje, reikalinga toliau tyrinėti
aplinkybes ir faktorius, darančius įtaką
ADS atpažinimui.
Literatūros sąrašas
1. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis
vadovas.
http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic
=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/ht
ml/icd/ivadas.html
2. Administration SA and MHS. Table 7,
DSM-IV to DSM-5 Attention-
Deficit/Hyperactivity Disorder Comparison.
Substance Abuse and Mental Health Services
Administration (US); 2016
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK51
9712/table/ch3.t3/
3. Attoe DE, Climie EA. Miss. Diagnosis: A
Systematic Review of ADHD in Adult
Women. J Atten Disord. 2023; 27(7):645–57.
4. Endres D, Tebartz van Elst L, Maier SJ,
Feige B, Goll P, Meyer SA, ir kt.
Neurochemical sex differences in adult
ADHD patients: an MRS study. Biol Sex
Differ. 2019; 10: 50.
5. Rivas-Vazquez RA, Diaz SG, Visser MM,
Rivas-Vazquez AA. Adult ADHD:
Underdiagnosis of a Treatable Condition. J
Health Serv Psychol. 2023; 49(1):11–9.
6. Jain R, Jain S, Montano CB. Addressing
Diagnosis and Treatment Gaps in Adults
With Attention-Deficit/Hyperactivity
Disorder. Prim Care Companion CNS
Disord. 2017; 19(5): 17nr02153.
7. Vickutė K. Ribinio asmenybės sutrikimo
ir suaugusiųjų aktyvumo ir dėmesio
sutrikimo diferencinės diagnostikos iššūkiai.
Master thesis, Vilniaus universitetas, Vilnius,
Lietuva, 2022. Adresas:
https://epublications.vu.lt/object/elaba:1929
63082/
8. Hartman CA, Larsson H, Vos M, Bellato
A, Libutzki B, Solberg BS, et. al. Anxiety,
mood, and substance use disorders in adult
men and women with and without attention-
deficit/hyperactivity disorder: A substantive
and methodological overview. Neurosci
Biobehav Rev. 2023; 151:105209.
9. Davis NO, Kollins SH. Treatment for Co-
Occurring Attention Deficit/Hyperactivity
Disorder and Autism Spectrum Disorder.
Neurotherapeutics. 2012; 9(3):518–30.
10. Koyuncu A, Ayan T, Ince Guliyev E,
Erbilgin S, Deveci E. ADHD and Anxiety
Disorder Comorbidity in Children and
Adults: Diagnostic and Therapeutic
Challenges. Curr Psychiatry Rep. 2022;
24(2):129–40.
11. Young JL, Goodman DW. Adult
Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder
Diagnosis, Management, and Treatment in
the DSM-5 Era. Prim Care Companion CNS
Disord. 2016; 18(6):26599.
12. Agnew-Blais JC, Polanczyk G, Danese A,
Wertz J, Moffitt TE, Arseneault L.
Persistence, Remission and Emergence of
ADHD in Young Adulthood: Results from a
Longitudinal, Prospective Population-Based
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
Cohort. JAMA Psychiatry. 2016; 73(7):713–
20.
13. Romanyukha AA, Novikov KA, Avilov
KK, Nestik TA, Sannikova TE. The trade-off
between COVID-19 and mental diseases
burden during a lockdown: Mathematical
modeling of control measures. Infect Dis
Model. 2023; 8(2):403–14.
14. Auro K, Holopainen I, Perola M,
Havulinna AS, Raevuori A. Attention-
Deficit/Hyperactivity Disorder Diagnoses in
Finland During the COVID-19 Pandemic.
JAMA Netw Open. 2024; 7(6):e2418204.
15. Kosaka H, Fujioka T, Jung M. Symptoms
in individuals with adult-onset ADHD are
masked during childhood. Eur Arch
Psychiatry Clin Neurosci. 2019; 269(6):753–
5.
16. Milioni ALV, Chaim TM, Cavallet M, de
Oliveira NM, Annes M, dos Santos B, ir kt.
High IQ May “Mask” the Diagnosis of
ADHD by Compensating for Deficits in
Executive Functions in Treatment-Naïve
Adults With ADHD. J Atten Disord. 2017;
21(6):455–64.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
79