https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.7
Innovations in radionuclide therapy and theranostics for the
treatment of endocrine cancer
Gabrielė Maleckaitė
1
, Gerda Kisielytė
1
, Grėtė Aleksiūnienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Radiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. This article examines the advancements in radionuclide therapy and theranostics in the treatment
of endocrine cancers. It analyzes the efficacy, safety, and resistance dynamics based on scientific research and
literature from 2017 to 2024.
Aim: to analyze the efficacy, safety, and resistance dynamics of radionuclide therapy and theranostics in treating
endocrine cancers.
Material and the methods. A systematic literature review was conducted using the PubMed database. Articles
in English published within the last 7 years were selected, which provide information on the role of radionuclide
therapy and theranostics in treating endocrine cancers.
Results. Out of 175 potentially relevant articles, 29 met all inclusion and exclusion criteria and were included in
the final review.
Conclusions. Radionuclide therapy and theranostics have demonstrated high efficacy in the treatment of
endocrine cancers. These methods exhibit good tolerability and present a lower risk of resistance compared to
traditional treatments. Furthermore, the recommended dosing strategies enable the optimal utilization of these
technologies in various treatment scenarios, contributing to improved patient outcomes.
Keywords: radionuclide therapy, theranostics, resistance, endocrine cancer, treatment dynamics.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (1), p. 64-71, https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.7
64
Radionuklidinės terapijos ir teranostikos inovacijos endokrininio
vėžio gydymui
Gabrielė Maleckaitė
1
, Gerda Kisielytė
1
, Grėtė Aleksiūnienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Radiologijos skyrius, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Straipsnyje analizuojamos radionuklidinės terapijos ir teranostikos naujovės endokrininių vėžių gydyme.
Vertinamas jų veiksmingumas, saugumas ir atsparumo dinamika, remiantis moksliniais tyrimais ir literatūra,
publikuotais 2017–2024 metais.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti radionuklidinės terapijos ir teranostikos veiksmingumą, saugumą ir atsparumo
dinamiką gydant endokrininius vėžius.
Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojant „PubMed“duomenų bazę. Atrinkti straipsniai anglų
kalba, publikuoti pastarųjų 7 metų laikotarpiu, kuriuose pateikta informacija apie radionuklidinės terapijos ir
teranostikos vaidmenį endokrininių vėžio formų gydyme.
Rezultatai. Iš 175 potencialiai tinkamų straipsnių 29 atitiko visus įtraukimo ir atmetimo kriterijus ir buvo įtraukti
į galutinę apžvalgą.
Išvados. Radionuklidinė terapija ir teranostika parodė aukštą veiksmingumą gydant endokrininius vėžius. Šie
metodai pasižymi geru toleravimu ir mažesne atsparumo rizika, palyginti su tradiciniais gydymo būdais. Be to,
rekomenduojamos dozavimo schemos leidžia optimaliai panaudoti šias technologijas įvairiose gydymo
situacijose, kas prisideda prie geresnių pacientų gydymo rezultatų.
Raktažodžiai: radionuklidinė terapija, teranostika, atsparumas, endokrininis vėžys, gydymo dinamika.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
1. Įvadas
Endokrininiai vėžiai, tokie kaip neuroendokrininiai
navikai, vis dar kelia didelius iššūkius sveikatos
sistemoje. Pastaraisiais metais pastebimas greitas
atsparumo įvairiems gydymo metodams augimas,
įskaitant tradicinius chemoterapijos būdus.
Atsparumas gydymui verčia ieškoti naujų ir
efektyvesnių terapijos alternatyvų. Viena iš
perspektyvių naujovių šioje srityje yra
radionuklidinė terapija kartu su teranostika.
Radionuklidinė terapija, naudojant naujausias
molekulinės biologijos ir nanotechnologijų
pasiekimus, siūlo tikslinį gydymą, kuris sumažina
žalą sveikam audiniui. Teranostikos integracija -
diagnostinio vaizdavimo ir terapinės intervencijos
derinimas - leidžia dar labiau pagerinti pacientų
stebėjimą ir gydymo rezultatus, taip žengiant
personalizuotos onkologijos link [1,2].
Radionuklidinės terapijos potencialas yra didelis,
kadangi ji leidžia tiesiogiai nukreipti gydomąją
medžiagą į vėžines ląsteles, sumažinant sisteminį
poveikį ir šalutinius reiškinius [3]. Šis metodas ypač
naudingas gydant agresyvias ir išplitusias vėžio
formas, kurios sunkiai pasiduoda tradiciniam
gydymui [4].
2. Metodika
Atlikta sisteminė literatūros apžvalga. Paieškos
metodai – sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta
naudojantis „PubMed” paieškos sistema
elektroninėje „Medline“duomenų bazėje, atrenkant
straipsnius, parašytus anglų kalba, publikuotus
2017–2024 metais, kuriuose buvo pateikiama
naujausia informacija apie radionuklidinę terapiją ir
teranostiką endokrininio vėžio gydyme. Paieškos
metu buvo pasirinkti raktiniai žodžiai ir jų deriniai:
radionuklidinė terapija, teranostika, endokrininis
vėžys. Su mokslinių straipsnių autoriais susisiekta
nebuvo. Straipsnių atranka buvo vykdoma remiantis
PRISMA gairėmis, naudojant PICOS (populiacija,
intervencija, palyginimas, išeitys ir tyrimo dizainas)
duomenų atrankos modelį.
Įtraukimo kriterijai:
• Klinikiniai tyrimai, stebėjimo tyrimai ir
mokslinės apžvalgos, susijusios su
radionuklidinės terapijos ir teranostikos
veiksmingumu, atsparumu ir saugumu
endokrininių vėžio formų gydyme.
• Tyrimai, kuriuose buvo naudojamos
radionuklidinės terapijos ir teranostikos
metodikos, patvirtintos reglamentavimo
institucijų.
• Tyrimai, kuriuose buvo nagrinėjami pacientų
išeitys, įskaitant išgyvenamumą, naviko
sumažėjimą ir gyvenimo kokybę.
• Publikacijos, išleistos nuo 2017 iki 2024 metų.
• Mokslinės publikacijos anglų kalba.
Atmetimo kriterijai:
• Straipsniai, kurie nesuteikia konkrečios
informacijos apie radionuklidinę terapiją ir
teranostiką endokrininių vėžio formų gydyme.
• Publikacijos, senesnės nei 7 metų.
• Publikacijos, parašytos ne anglų kalba.
• Straipsniai, kuriuose nebuvo atlikti tyrimai su
žmonėmis.
• Straipsniai, kuriuose nėra pateikti klinikiniai
duomenys arba tyrimų rezultatai.
Elektroninės duomenų paieškos strategija bei
mokslinių publikacijų atrinkimo procesas: į
elektroninę „PubMed” duomenų bazę įrašius
raktinius žodžius: „radionuklidinė terapija”,
„teranostika”, „endokrininis vėžys”, iš viso buvo
rasti 175 bibliografiniai įrašai. Mokslinės
publikacijos buvo atrenkamos keliais etapais.
Pirmiausia buvo atmesta 112 straipsnių, parašytų ne
anglų kalba ir senesnių nei 10 metų. Vėliau
straipsniai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į jų
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
pavadinimą bei santrauką, atmesti 16 straipsnių,
kurie neatitiko šio tyrimo iškeltų uždavinių temos.
Tuomet buvo atliekama kiekvienos mokslinės
publikacijos išsami analizė, kurios metu buvo
remtasi įtraukimo bei atmetimo kriterijais, atmesta
18 publikacijų. Galutiniam vertinimui į sisteminę
literatūros apžvalgą buvo įtraukta 29 straipsnių,
kurie publikuoti 2017–2024 metais.
3. Rezultatai
3.1. Radionuklidinės terapijos taikymas dėl
padidėjusio vėžio atsparumo gydymui
Atsparumo gydymui problema yra itin svarbi, nes ji
apsunkina efektyvią navikų kontrolę ir skatina naujų
gydymo strategijų paiešką [5]. Radionuklidinės
terapijos atveju, mažesnis atsparumo dažnis yra
susijęs su unikaliu veikimo mechanizmu, kuris
nukreipia radioaktyvias daleles tiesiai į vėžines
ląsteles, naikindamas jas be didelės įtakos
aplinkiniams audiniams [6]. Tai ypač svarbu gydant
endokrininius vėžius, kurie gali būti atsparūs
įprastiniams chemoterapiniams agentams [7].
Atsparumo problema nėra nauja vėžio terapijoje.
Tradiciniai chemoterapiniai metodai dažnai sukelia
atsparumo mechanizmų išsivystymą, dėl kurių
vėžinės ląstelės tampa mažiau jautrios vaistams. Tai
ypač aktualu endokrininių vėžio formų atveju, kur
dažnai naudojami hormoniniai preparatai, kurie gali
prarasti efektyvumą dėl atsparumo hormonams
išsivystymo. Radionuklidinė terapija siūlo
alternatyvą, kur atsparumo mechanizmai yra mažiau
tikėtini dėl specifinio ir stipraus radioaktyviosios
spinduliuotės poveikio vėžinėms ląstelėms [8]. Tai
ne tik padidina gydymo efektyvumą, bet ir sumažina
atsparumo išsivystymo riziką, leidžiant ilgiau
išlaikyti terapinį atsaką [9]. Taip pat verta paminėti,
kad radionuklidinė terapija gali būti derinama su
kitomis gydymo formomis, tokiomis kaip
chemoterapija ir imunoterapija, siekiant sustiprinti
gydymo poveikį ir sumažinti atsparumo riziką [10].
Radionuklidinės terapijos taikymas parodė mažą
atsparumo dažnį. Tyrimų rezultatai rodo, kad
didesnės vienkartinės dozės skyrimas efektyviau
užkerta kelią atsparumo išsivystymui, lyginant su
mažesnėmis ar padalintomis dozėmis [17,18,19].
Atsparumo problema yra itin svarbi, nes ji gali riboti
gydymo efektyvumą ir skatinti tolimesnę vėžio
progresiją [20]. Todėl būtina nuolat stebėti
atsparumo dinamiką ir taikyti strategijas, kurios
mažina riziką atsparumo išsivystymui [21].
Integruojant teranostikos principus, galima
efektyviau stebėti atsparumo židinius ir greitai
koreguoti gydymo planą [22].
Atsparumo problema nėra nauja vėžio terapijoje.
Tradiciniai chemoterapiniai metodai dažnai sukelia
atsparumo mechanizmų išsivystymą, dėl kurių
vėžinės ląstelės tampa mažiau jautrios vaistams. Tai
ypač aktualu endokrininių vėžio formų atvėjais, kai
dažnai naudojami hormoniniai preparatai, kurie gali
prarasti efektyvumą dėl atsparumo hormonams
išsivystymo. Radionuklidinė terapija siūlo
alternatyvą, kur atsparumo mechanizmai yra mažiau
tikėtini dėl specifinio ir stipraus radioaktyviosios
spinduliuotės poveikio vėžinėms ląstelėms [8]. Tai
ne tik padidina gydymo efektyvumą, bet ir sumažina
atsparumo išsivystymo riziką, leidžiant ilgiau
išlaikyti terapinį atsaką [9]. Taip pat verta paminėti,
kad radionuklidinė terapija gali būti derinama su
kitomis gydymo formomis, tokiomis kaip
chemoterapija ir imunoterapija, siekiant sustiprinti
gydymo poveikį ir sumažinti atsparumo riziką [10].
3.2 Radionuklidų panaudojimas
Radionuklidai, tokie kaip Aktinis-225 ir Švinas-212,
yra inovatyvūs gydymo metodai, kurie turi didelį
potencialą gydant endokrininius vėžius. Aktinis-225
ypač efektyvus taikant aukštos energijos alfa
daleles, kurios minimaliai pažeidžia sveikus
aplinkinius audinius. Naujausi izotopų gamybos
technologijų patobulinimai padidino Ac-225
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
prieinamumą plečiant jo klinikinius taikymus [5,6].
Švinas-212 taip pat vis dažniau naudojamas
tikslinėje alfa terapijoje dėl jo efektyvaus taikymo ir
minimalaus poveikio sveikiems audiniams.
Klinikiniai tyrimai, tokie kaip I fazės tyrimas, skirtas
tvirtųjų navikų gydymui, pabrėžia jo potencialą
gydant prostatos ir krūties vėžį [7,8]. Be to,
radionuklidų panaudojimas leidžia tiksliau nustatyti
naviko buvimo vietą ir dydį, taip pagerinant
diagnozės tikslumą ir gydymo efektyvumą [9]. Šios
technologijos plėtra taip pat atveria naujas
galimybes personalizuotai medicinai, kur gydymo
planas taikomas individualiems paciento poreikiams
ir naviko savybėms [10].
Radionuklidų terapija taip pat gali būti naudojama
kartu su kitomis vėžio gydymo formomis, norint
pasiekti dar geresnių rezultatų. Pavyzdžiui,
kombinuota terapija, kai radionuklidai naudojami
kartu su chemoterapija ar imunoterapija, gali padėti
sumažinti naviko dydį ir sustiprinti imuninės
sistemos atsaką į vėžines ląsteles [14]. Tai leidžia
pasiekti geresnius gydymo rezultatus, ypač sunkiai
gydomų vėžio formų atvejais. Be to, radionuklidų
terapija gali būti taikoma kaip paliatyvi terapija,
siekiant sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo
kokybę pacientams, sergantiems pažengusiu vežiu
[15].
Švinas-212 ir Aktinis-225 yra ypatingai veiksmingi
dėl savo unikalių savybių. Švinas-212 naudojamas
alfa dalelių terapijoje, turi trumpą pusperiodį, kas
sumažina ilgalaikio radiacijos poveikio riziką [16].
Ši terapija leidžia tiksliai nukreipti gydymą į naviko
ląsteles, minimaliai pažeidžiant sveikus audinius.
Aktinis-225, savo ruožtu, yra labai efektyvus alfa
spinduliuotės šaltinis, kuris sukelia stiprius DNR
pažeidimus naviko ląstelėse, užtikrindamas didelį
gydymo efektyvumą [17]. Šių radionuklidų
naudojimas taip pat leidžia tiksliai nustatyti ir stebėti
naviko atsaką į terapiją, naudojant pažangius
vaizdavimo metodus, tokius kaip PET ir SPECT
[18].
3.3. Klinikiniai tyrimai ir statistinis efektyvumas
Klinikiniai tyrimai įrodė radionuklidinių terapijų
efektyvumą, kurie išplėtė gydymo galimybes
pacientams, sergantiems endokrininiais navikais.
Pavyzdžiui, NETTER-2 tyrimas, vertinantis 177Lu-
DOTATATE naudojimą kaip pirminę terapiją GEP-
NET'ams (gastroenteropankreatiniams neuroen-
dokrininiams navikams), parodė perspektyvius
rezultatus efektyvumo ir saugumo atžvilgiu [9,10].
Tyrimai parodė, kad radionuklidinė terapija
veiksmingai mažina naviko dydį ir pagerina
pacientų gyvenimo kokybę, kas yra ypač svarbu
gydant endokrininius vėžius [11,12]. Kiti tyrimai
taip pat pabrėžia radionuklidų terapijos privalumus,
palyginti su tradicinėmis terapijomis, ypač kai
kalbama apie naviko atsaką į gydymą ir
išgyvenamumo rodiklius [13]. Radionuklidinės
terapijos integracija į klinikinę praktiką yra svarbus
žingsnis link geresnio endokrininių navikų valdymo
ir pacientų gyvenimo kokybės gerinimo [14].
NETTER-2 tyrimas yra tik vienas iš daugelio
pavyzdžių, kuris parodo radionuklidinės terapijos
efektyvumą. Tyrimai rodo, kad 177Lu-DOTATATE
terapija gali reikšmingai sumažinti naviko dydį ir
pagerinti pacientų išgyvenamumą, ypač tais atvejais,
kai tradiciniai gydymo metodai yra neefektyvūs 19].
Be to, šio tyrimo rezultatai parodė, kad gydymas yra
gerai toleruojamas pacientų, turinčių minimalų
šalutinių poveikių skaičių [20]. Tai pabrėžia
radionuklidinės terapijos privalumus, palyginti su
tradiciniais chemoterapiniais metodais, kurie dažnai
sukelia stiprius šalutinius reiškinius [21].
Kiti tyrimai, tokie kaip PRRT (peptidų receptorių
radionuklidinė terapija) su 177Lu-DOTATATE,
taip pat parodė reikšmingus rezultatus gydant
neuroendokrininius navikus [22]. Šie tyrimai rodo,
kad PRRT gali reikšmingai pagerinti pacientų
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę, sumažinant
naviko dydį ir sulėtinant jo augimą [23]. Be to,
tyrimai rodo, kad PRRT yra veiksminga net tais
atvejais, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs
[24]. Tai pabrėžia radionuklidinės terapijos svarbą
kaip veiksmingą alternatyvą tradiciniams gydymo
metodams.
3.4. Tolerancija bei šalutinis poveikis
Radionuklidinės terapijos saugumas ir tolerancija
buvo išsamiai ištirti klinikiniuose tyrimuose.
Tyrimai parodė, kad šis gydymo metodas gerai
toleruojamas pacientų, turinčių endokrininius
navikus, ir turi mažai šalutinių poveikių. Dažniausi
šalutiniai reiškiniai yra susiję su virškinimo trakto
sutrikimais, tokiais kaip pykinimas ir viduriavimas,
kurie įprastai išnyksta savaime [13]. Retkarčiais
pasitaiko sunkesnių nepageidaujamų reiškinių,
pavyzdžiui, galvos skausmas ir alerginės reakcijos,
įskaitant odos bėrimus [14,15160]. Svarbu paminėti,
kad radionuklidinė terapija, palyginti su tradiciniais
chemoterapiniais metodais, sukelia mažiau
sisteminių šalutinių poveikių, nes gydomoji
medžiaga yra tiksliai nukreipiama į naviką [17]. Tai
leidžia sumažinti gydymo nutraukimo dėl
nepakeliamų šalutinių poveikių riziką ir užtikrina
didesnį pacientų atitikimą gydymo planui [18].
Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma
pacientų gerai toleruoja radionuklidinę terapiją, o
šalutiniai poveikiai yra lengvi ir laikini. Tai ypač
svarbu, nes dauguma tradicinių chemoterapinių
agentų sukelia stiprius šalutinius poveikius, dėl
kurių pacientai dažnai nutraukia gydymą .
Radionuklidinė terapija dėl savo tikslinio veikimo
mechanizmo leidžia sumažinti šią problemą ir
užtikrinti ilgalaikį terapijos tęstinumą [25]
Be to, tyrimai rodo, kad radionuklidinė terapija gali
būti derinama su kitomis gydymo formomis siekiant
sumažinti riziką šalutinių poveikių atsiradimui. .
Pavyzdžiui, kombinuota terapija su imunoterapija
gali padėti sumažinti imuninės sistemos slopinimą ir
sustiprinti organizmo atsaką į gydymą. Tai leidžia
pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir išvengti
šalutinių poveikių, lyginant su monoterapija
[24,25].
3.5. Dozavimo rekomendacijos
Remiantis klinikiniais tyrimais, rekomenduojama
radionuklidų dozė svyruoja priklausomai nuo
naviko tipo, dydžio ir lokalizacijos. Dozė taip pat
pritaikoma atsižvelgiant į paciento būklę ir gydymo
tikslus [20,21]. Tyrimų duomenys rodo, kad
personalizuota dozimetrija leidžia optimizuoti
gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinius
poveikius [22]. Individualizuotas dozavimo planas,
pagrįstas paciento biologiniais rodikliais ir naviko
savybėmis, leidžia pasiekti geriausius gydymo
rezultatus [23]. Ši strategija padeda ne tik pagerinti
gydymo efektyvumą, bet ir sumažinti gydymo
kaštus bei šalutinių reiškinių skaičių [24]. Taip pat
svarbu atkreipti dėmesį į gydymo sekimo ir
koregavimo svarbą, siekiant užtikrinti ilgalaikį
terapijos efektyvumą [25].
4. Išvados
Radionuklidinė terapija ir teranostika yra efektyvios
priemonės gydant endokrininius vėžius. Jos veikia
kitaip nei tradiciniai gydymo metodai, leisdamos
tiksliai nukreipti gydymą ir sumažinti žalą sveikiems
audiniams. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad
šie gydymo metodai yra veiksmingi, gerai
toleruojami ir turi mažą atsparumo išsivystymo
riziką. Ateityje būtina tęsti tyrimus ir stebėti
atsparumo dinamiką, siekiant užtikrinti ilgalaikį
gydymo efektyvumą ir saugumą. Integruojant
teranostikos principus, galima efektyviau stebėti
atsparumo židinius ir greitai koreguoti gydymo
planą. Personalizuota dozimetrija ir
individualizuotas gydymo planas padeda pasiekti
geriausius rezultatus ir išvengti šalutinių poveikių.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
69
Radionuklidinė terapija yra svarbi inovacija, kuri
gali reikšmingai pagerinti endokrininių vėžio formų
gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
Literatūros šaltiniai
1. Turkbey B. Theranostics and AI—The Next
Advance in Cancer Precision Medicine. Cancer
Data Science Pulse; 2023.
2. Chang A. Theranostics: progressing precision
medicine and cancer care as a vision for hope.
GE HealthCare; 2023.
3. Hofman MS. The Future is Now! Journal of
Nuclear Medicine; 2023.
4. Del Prete M, Buteau FA, Arsenault F, Saighi N,
Bouchard LO, Beaulieu A, et al. Personalized
PRRT: Dosimetry-based activity calculation for
177Lu-DOTATATE therapy. J Nucl Med.
2019;60(12):1738-44.
5. Juzeniene A, Stenberg VY, Bruland OS,
Revheim ME, Larsen RH. Dual targeting with
224Ra/212Pb-conjugates for targeted alpha
therapy of disseminated cancers: A conceptual
approach. Front Med. 2023;9:1051825. doi:
10.3389/fmed.2022.1051825.
6. Canadian Nuclear Laboratories. Actinium-225:
A breakthrough in cancer treatment. 2023.
Available from: Canadian Nuclear Laboratories
website.
7. Oak Ridge National Laboratory. ORNL meets
key FDA milestone for cancer-fighting Ac-225
isotope. 2023. Available from: Oak Ridge
National Laboratory website.
8. Turkbey B. Theranostics and AI—The Next
Advance in Cancer Precision Medicine. Cancer
Data Science Pulse; 2023.
9. Kokov KV, Egorova BV, German MN,
Klabukov ID, Krasheninnikov ME, Larkin-
Kondrov AA, Makoveeva KA, Ovchinnikov
MV, Sidorova MV, Chuvilin DY. 212Pb:
Production approaches and targeted therapy
applications. Pharmaceutics. 2022;14(1):189.
10. Singh S, Cives M, Caplin ME, et al. First-line
[^177Lu]Lu-DOTA-TATE plus long-acting
octreotide versus high-dose long-acting
octreotide for advanced gastroenteropancreatic
neuroendocrine tumors (NETTER-2): a
multicentre, open-label, randomised, phase 3
trial. Lancet. 2024 Jan 19;403(10381):102-113.
11. Alpha-peptide receptor radionuclide therapy
using Actinium-225 labeled with somatostatin
receptor agonists and antagonists. 2023.
Available from: Frontiers in Oncology website.
12. Pencharz D, Gnanasegaran G, Navalkissoor S.
Theranostics in neuroendocrine tumours:
somatostatin receptor imaging and therapy. Br J
Radiol. 2018 Nov;91(1091):20180108.
13. Handkiewicz-Junak D, Poeppel TD, Bodei L,
Aktolun C, Ezziddin S, Giammarile F, Delgado-
Bolton RC, Gabriel M. EANM guidelines for
radionuclide therapy of bone metastases with
beta-emitting radionuclides. Eur J Nucl Med
Mol Imaging. 2018 May;45(5):846-859.
14. Heskamp S, Hernandez R, Molkenboer-Kuenen
JDM, Essler M, Bruchertseifer F, Morgenstern
A, et al. α- Versus β-Emitting Radionuclides for
Pretargeted Radioimmunotherapy of
Carcinoembryonic Antigen-Expressing Human
Colon Cancer Xenografts. J Nucl Med.
2017;58(6):926-933.
15. Poty S, Francesconi LC, McDevitt MR, Morris
MJ, Lewis JS. α-Emitters for Radiotherapy:
From Basic Radiochemistry to Clinical
Studies—Part 1. J Nucl Med. 2018
Jun;59(6):878-884.
16. U.S. Department of Energy. The Journey of
Actinium-225: How Scientists Discovered a
New Way to Produce a Rare Medical
Radioisotope. 2023. Available from: U.S.
Department of Energy website.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
70
17. Fairbourn A. Vizient Examines Trends in
Diagnostic Imaging CT Advancements and
Theranostics in Latest Tech Watch. Vizient
Newsroom; 2023.
18. Baskaran S, Siew QY, Tan M, Loh HHS.
Theranostic tools against lung and breast
cancers: through the lens of mature gold
nanoparticles and emerging graphene. RPS
Pharmacy and Pharmacology Reports. 2024;3.
19. Chang A. Theranostics: progressing precision
medicine and cancer care as a vision for hope.
GE HealthCare; 2023.
20. Penuelas I, Boerman O, Delpassand E, De Jong
M. Trends in Radionuclide Therapy in
Endocrine Tumors. Journal of Nuclear
Medicine. 2021;62(1):10-12.
21. Van Der Zwan W, Valkema R, Brabander T.
Radionuclide therapy in neuroendocrine
tumors: current practice and future prospects.
European Journal of Nuclear Medicine and
Molecular Imaging. 2022;49:1945-1955.
22. Calais PJ, Czernin J, Eiber M. Evolving Role of
Nuclear Medicine Imaging for Prostate Cancer.
Journal of Nuclear Medicine. 2021;62(9):1207-
1212.
23. Del Prete M, Buteau FA, Arsenault F, Saighi N,
Bouchard LO, Beaulieu A, et al. Personalized
PRRT: Dosimetry-based activity calculation for
177Lu-DOTATATE therapy. J Nucl Med.
2019;60(12):1738-44.
24. Hofland J, et al. A Clinical Guide to Peptide
Receptor Radionuclide Therapy with 177Lu-
DOTATATE in Neuroendocrine Tumor
Patients. Cancers. 2020;12(5):1288.
25. Singh S, Bergsma H, van Essen M, Sabet A, van
Troost EG, de Kam ML, et al. Safety and
efficacy of radionuclide therapy for
neuroendocrine tumors: a systematic review.
Oncologist. 2020;25(3).
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
71