https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.10
Identification of GCK - Monogenic diabetes (GCK-MODY) in
gestational diabetes subjects – diagnostic and treatment
approach: literature review
Agnė Boguševičiūtė
1
1
Vilnius university, faculty of Medicine, Vilnius, Lietuva
Abstract
Background. Maturity-onset diabetes of the young (MODY) is an autosomal dominant diabetes caused by a
single gene mutation, leading to early-onset pancreatic beta-cell dysfunction. Its non-specific symptoms often
result in misdiagnosis. Monogenic diabetes represents 1–5% of cases, with most pregnant women having a
glucokinase (GCK) gene mutation. Accurate diagnosis is essential, as treatment strategies vary by diabetes type.
Aim: to analyze and review scientific literature describing diagnostic possibilities, and treatment strategies for
GCK MODY.
Material and methods. A literature review was conducted by searching scientific publications in the PubMed
database. The review included articles written in English and published within the last 10 years (2014–2024).
Results. GCK-MODY diabetes typically has a mild course with a low risk of chronic complications, so
pharmacological treatment is usually unnecessary. In pregnant women, treatment may be considered based on
the fetus's genotype, especially if there are concerns about macrosomia, in which case insulin therapy is
recommended. As GCK-MODY is not always diagnosed, improving identification and applying routine
prenatal tests is important to reduce fetal complications.
Conclusions. The diagnosis of GCK-MODY is complicated by non-specific symptoms. Genetic tests are
performed to confirm the diagnosis, which are expensive, so special criteria are needed. Differentiating between
MODY and gestational diabetes is important, as it determines different treatment and care strategies during
pregnancy and after delivery.
Keywords: MODY in gestational diabetes, GCK-MODY, GCK-MODY during pregnancy, GCK-MODY
treatment in gestational diabetes.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (1), p. 91-98, https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.10
91
GCK monogeninio diabeto (GCK-MODY) atpažinimas
gestaciniu diabetu sergančiosioms – diagnostiniai ir gydymo
ypatumai: literatūros apžvalga
Agnė Boguševičiūtė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Jaunų suaugusiųjų diabetas (MODY) - autosominiu dominantiniu būdu paveldima cukrinio diabeto
forma, pasireiškianti dėl kasos beta ląstelių disfunkcijos. Šios ligos simptomai nėra specifiniai, todėl šis tipas
klaidingai diagnozuojamas kaip kitų tipų cukrinis diabetas. Monogeninis diabetas sudaro 1 – 5 % visų atvejų,
o diagnozavimo ir gydymo metodai nėščioms moterims nėra standartizuoti. Dažniausiai nėščiosioms nustatoma
gliukokinazės (GCK) genų mutacija. Tiksli diagnozė svarbi nėščiosioms, kadangi nuo monogeninio diabeto
tipo priklauso gydymo taktika.
Tikslas: išanalizuoti ir apžvelgti mokslinę literatūrą, aprašančią diagnostikos ir gydymo galimybes
nėščiosioms, sergančioms GCK-MODY.
Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių publikacijų paiešką PubMed
duomenų bazėje. Į apžvalgą buvo įtraukti straipsniai anglų kalba, publikuoti 10 metų laikotarpyje (2014 – 2024).
Rezultatai. GCK-MODY diabeto eiga dažniausiai yra lengva, o lėtinių komplikacijų rizika maža, todėl
medikamentinis gydymas paprastai nereikalingas. Nėščioms moterims, atsižvelgiant į vaisiaus genotipą, gali
būti pradėtas gydymas, ypač esant įtarimams dėl makrosominio vaisiaus, kai rekomenduojama insulino terapija.
Tačiau, kadangi GCK-MODY ne visada nustatomas, svarbu gerinti šio diabeto tipo identifikavimą ir taikyti
įprastus prenatalinius tyrimus, siekiant sumažinti komplikacijų riziką vaisiui.
Išvados. GCK-MODY diagnostiką sunkina nespecifiniai simptomai. Diagnozei patikslinti atliekami genetiniai
tyrimai, kurie yra brangūs, todėl reikalingi specialūs kriterijai. MODY ir nėščiųjų diabeto diferencijavimas yra
svarbus, nes tai lemia skirtingą gydymo ir priežiūros taktiką nėštumo metu ir po gimdymo.
Raktažodžiai: MODY nėščiųjų diabetu sergančiosioms, GCK-MODY, GCK-MODY nėštumo metu, GCK-
MODY gydymas nėščiųjų diabetu sergančioms.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
92
1. Įvadas
Jaunų suaugusiųjų diabetas (angl. Maturity onset
diabetes of the young, (MODY)) – tai nuo insulino
nepriklausoma cukrinio diabeto forma,sukelta
vienos geno mutacijos. Tai heterogeninė sutrikimų
grupė, pasireiškianti jauname amžiuje, dažniausiai
iki 30 metų. MODY yra skirstoma į subtipus pagal
pažeistus genus, sukeliančius mutacijas. Šiuo metu
žinoma apie 14 MODY subtipų [1–3]. Dažnai
MODY klaidingai diagnozuojamas kaip 1 tipo arba
2 tipo cukrinis diabetas (CD), nes klinikiniai
simptomai nėra specifiniai ir gali sutapti su kitų
diabeto tipų požymiais [2].
Nėštumo metu visoms moterims atliekami tyrimai
dėl gliukozės apykaitos sutrikimų, o nėščiųjų
diabetas (ND) dažnai nustatomas neturint
klinikinių simptomų. MODY ir ND diferencija-
vimas yra svarbus, nes tai lemia skirtingą gydymo
ir priežiūros taktiką nėštumo metu ir po gimdymo.
MODY dažnis ND populiacijoje pagal įvairius
autorius svyruoja nuo 5 iki 12 % [3]. Klinikinėje
praktikoje dažniausiai nustatomi šie MODY
subtipai: GCK-MODY (gliukokinazės (GCK) geno
mutacija), HNF1A-MODY ir HNF4A-MODY
(hepatocitų branduolio faktorių (HNF) 1α ir 4α
geno mutacijos)[4].
Galutinė diagnozė patvirtinama tik atlikus gene-
tinius tyrimus, kurie reikalauja didelių finansinių
išteklių, todėl visų ND sergančių moterų tyrimas
dėl MODY nėra tikslingas. Nėštumo metu siūlomi
įvairūs atrankos kriterijai tyrimui dėl MODY,
tačiau dėl jų taikymo vieningo sutarimo nėra.
2. Metodika
Literatūros apžvalgai mokslinių straipsnių paieška
vykdyta PubMed elektroninėje duomenų bazėje už
10-ties metų laikotarpį (2014-2024), pasitelkiant
raktinius žodžius:
MODY nėščiųjų diabetu sergančiosioms (angl.
MODY in gestational diabetes),- GCK-MODY
(angl. GCK-MODY), GCK-MODY nėštumo metu
(angl. GCK-MODY during pregnancy), GCK-
MODY gydymas nėščiųjų diabetu sergančioms
(angl. GCK-MODY treatment in gestational
diabetes).
Apžvelgti ir įtraukti straipsniai anglų kalba,
kuriuose buvo aprašomi:
1) GCK-MODY atrankos kriterijai ND
sergančioms;
2) nėščiųjų, sergančių GCK-MODY, stebėjimas
ir gydymas;
3) moterų, sergančių GCK-MODY, priežūra po
gimdymo;
4) vaisių, kurių motinos serga GCK-MODY,
tolimesnės prognozės.
Į apžvalgą neįtraukti straipsniai parašyti kitomis
užsienio kalbomis, bei yra senesni nei 10 m.
3. Rezultatai
3.1 GCK-MODY klinikinis pasireiškimas ir
gydymas
GCK yra fermentas, kuris dalyvauja insulino
sekrecijoje ir gliukozės homeostazėje [2,6].
Daugiausia šio fermento stebima kasos beta
ląstelėse, kur katalizuoja gliukozės fosforilinimą į
gliukozės-6-fosfatą. Esant hiperglikemijai,
kepenyse GCK skatina gliukozės virsmą
glikogenu. Veikdamas kaip gliukozės sensorius,
GCK reguliuoja gliukozės fosforilinimo greitį
kasos beta ląstelėse priklausomai nuo gliukozės
koncentracijos kraujyje, taip kontroliuodamas
insulino sekreciją [6]. Tai užtikrina adekvatų
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
93
insulino išsiskyrimą, kai kraujyje padidėja
gliukozės koncentracija. Esant hiperglikemijai
insulinas skatina gliukozės kaupimąsi kepenyse
glikogeno pavidalu.
GCK geno mutacija sutrikdo insulino sekreciją, nes
pakitus fermento veikimui sumažėja kasos beta
ląstelių jautrumas gliukozei. Dėl to pacientams,
turintiems GCK-MODY, reikalinga aukštesnė
gliukozės koncentracija kraujyje insulino
išsiskyrimui. Be to, ši mutacija mažina glikogeno
sintezę ir padidina gliukozės gamybą kepenyse.
Dėl šių pokyčių pacientams, sergantiems GCK-
MODY, pagrindinis sutrikimas yra lengva alkio
hiperglikemija (5,4 – 8,3 mmol/l) ir nedidelis
gliukozės koncentracijos padidėjimas po valgio (iki
8,6 mmol/l) [6,8,9].
Tyrimai rodo, kad pacientams su GCK geno
mutacija jautrumas insulinui yra šiek tiek
sumažėjęs, lyginant su giminaičiais, nepaveiktais
mutacijos, tačiau nėra aišku, ar šis pokytis
pasireiškia ir nėštumo metu [6].
GCK-MODY sergantiems pacientams nėra
taikomas gydymas insulinu ar kitais hipoglikemi-
niais vaistais, kadangi jie neturi jokių klinikinių
cukrinio diabeto požymių, o glikozilinto
hemoglobino (HbA1c) lygis dažniausiai būna
normalus arba saikiai padidėjęs [1,2]. CD
komplikacijos pasitaiko itin retai –
mikrovaskulinių komplikacijų dažnis buvo tik 1%
ir reikšmingai nesiskyrė nuo sveikųjų (2 %), be to,
jis buvo mažesnis nei pacientų, sergančių 2 tipo
cukriniu diabetu (36 %). Makrovaskulinių
komplikacijų dažnis (4 %) taip pat reikšmingai
nesiskyrė nuo nesergančių cukriniu diabetu (11 %)
ir buvo mažesnis nei pacientų, sergančių 2 tipo
cukriniu diabetu (30 %). Vienintelė dažniau
pasireiškusi komplikacija buvo retinopatija. Jos
dažnis lyginant su sveikais buvo 30 % ir 14 %
atitinkamai, tačiau rečiau nei sergantiems 2 tipo CD
(63 %) [8].
3.2. Atrankos kriterijai tyrimui dėl GCK-
MODY nėštumo metu
Dažnai padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje
moterims nustatoma, kai jos nėštumo metu yra
tiriamos dėl gliukozės apykaitos sutrikimų, atlikus
3 taškų gliukozės tolerancijos mėginį (GTM).
Nustačius ND, svarbu diferencijuoti jį nuo MODY,
kadangi tai lemia moters gydymo ir priežiūros
taktikas nėštumo metu bei po gimdymo. Deja, iki
šiol nėra vieningų gairių, kaip atrinkti moteris
MODY ištyrimui tarp ND sergančiųjų. Tiksliai
MODY diagnozei nustatyti reikalingi genetiniai
tyrimai, tačiau dėl didelių kaštų tirti visas moteris,
sergančias ND, būtų ekonomiškai neracionalu.
Šiuo metu siūlomi įvairūs atrankos kriterijai, kurie
padėtų įtarti MODY nėščioms moterims. GCK-
MODY subtipą pirmiausiai reikėtų įtarti
nėščiosioms, kurios atitinka du būtinuosius
kriterijus: stabili alkio glikemija 5,5 - 8 mmol/l ir
normalus KMI < 25 kg/m² iki nėštumo. Šie
kriterijai buvo pasiūlyti 2014 metais ir pavadinti
„Naujaisiais nėštumui specifiniais atrankos
kriterijais“ (NNSAK), skirtais GCK-MODY įtarti.
Remiantis šiais kriterijais, pirmiausia GCK-
MODY paplitimas buvo įvertintas „Atlantic
Diabetes In Pregnancy” tyrimo kohortoje, ir
nustatytas 1 % tiriamųjų. Šio tyrimo atrankos
kriterijų jautrumas buvo 68 %, o specifiškumas –
99 % [9].
Po dvejų metų tie patys NNSAK ir papildomai
HbA1c kriterijus buvo pritaikyti tyrime dėl MODY,
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
94
kuriame dalyvavo įvairių etninių grupių nėščiosios
Australijoje. Kaip ir 2014 metų tyrime, KMI < 25
kg/m² iki nėštumo buvo jautrus ir specifiškas
anglokelčių (Australijos gyventojos, kilusios iš
Britų salų) moterų grupėje, tačiau mažiau tikslus
kitose etninėse grupėse [10].
Nepastebėta reikšmingo HbA1c skirtumo tarp
grupių (GCK-MODY atveju 5,6 ± 0,4 %, ND 5,3 ±
0,4 %, p = 0,9), todėl jis nepasitvirtino kaip
potencialus atrankos kriterijus tyrimui dėl MODY
nėštumo metu [10].
Italijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 409
nėščiosios, sergančios ND ir sirgusios 2 tipo
cukriniu diabetu prieš nėštumą bei turinčios
neigiamus antikūnus prieš glutamo rūgšties
dekarboksilazę (GAD). Tyrimo metu priimtas
sprendimas genetiniam ištyrimui nėščiąsias atrinkti
taikant kriterijus: neigiami anti-GAD ir alkio
glikemija pirmo vizito metu ≥ 5,1 mmol/l.
Remiantis šiais kriterijais atrinkta 21 nėščioji, iš
kurių 8-ioms (38 %) nustatytas GCK-MODY.
NNSAK kriterijų jautrumas šioje grupėje buvo
87 %, o specifiškumas - 30 % [3].
Tyrime taip pat pastebėta, kad italės moterys,
sergančios gestaciniu diabetu (GDM), nėra
nutukusios ar turinčios antsvorio. Naudojant
standartinius NNSAK kriterijus, genetiniam
tyrimui dėl GCK-MODY būtų atrinkta 41 pacientė
(10 %) iš 409 tiriamųjų. Atsižvelgiant į etninį
specifiškumą, buvo pasiūlyta pritaikyti koreguotą
KMI dydį. Tyrimo metu buvo diskutuojama, kad
pritaikius standartinio dydžio NNSAK alkio
glikemijos kriterijų, bet pasirinkus KMI < 30 kg/m²
iki nėštumo (vietoje < 25 kg/m²), genetiniam
tyrimui dėl GCK-MODY būtų atrinktos 70
pacientės (17,1 %.). Taip pat siūloma sumažinti
alkio glikemijos ribą iki 5,1 mmol/l (vietoje
5,5 mmol/l), kadangi daug italių moterų yra
normalaus svorio, tačiau turi alkio hiperglikemiją.
Pritaikius koreguotą alkio glikemijos kriterijų
genetiniam ištyrimui dėl GCK-MODY, būtų
atrinktos 85 pacientės (20,7 %). Taikant abu
koreguotus atrankos kriterijus, būtų atrinkta 146
moterys (35,7 %) [3].
Danijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad
standartiniai NNSAK nepadeda tiksliai atrinkti
nėščiųjų, sergančių GCK-MODY. Tyrimą atlikus
354 ND sergančiųjų grupėje, nustatyta, jog moterų,
kurioms diagnozuotas GCK-MODY, KMI buvo
vidutiniškai 24,2 kg/m
2
, o moterų, neturinčių GCK
mutacijos – 24,6 kg/m
2
, taigi kriterijus KMI < 25
kg/m
2
prieš nėštumą nebuvo patikimas. Be to,
moterys, sergančios GCK-MODY turėjo didesnę
alkio glikemiją (vidutiniškai 7,70 mmol/l), nei šios
geno mutacijos neturinčios (vidutiniškai 6,20
mmol/l), taigi ir antrasis NNSAK reikšmingai
nepadidina GCK-MODY įtarimo [11].
Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad
atrenkant nėščias moteris genetiniams tyrimams
dėl GCK-MODY, skirtingoms etninėms grupėms,
reikėtų taikyti koreguotus NNSAK kriterijus.
3.3 Vaisiaus genotipo nustatymas
Nėštumo metu diagnozavus MODY, specifinė
priežiūra ir gydymas yra taikomi priklausomai nuo
MODY tipo. GCK-MODY sergančios nėščiosios
tolimesnė stebėsena ir gydymo planas parenkami,
atsižvelgiant į vaisiaus genotipą, kadangi nuo jo
priklausys, koks bus vaisiaus atsakas į motinos
hiperglikemiją.
Tikimybė, jog vaisius paveldės mutaciją yra 50 %.
Jei vaisius paveldi mutaciją, jo insulino sekrecija ir
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
95
gimimo svoris bus normalūs, nes kasos beta ląstelių
veikla bus tokia pati kaip ir motinos, sergančios
GCK-MODY [12]. Tuo tarpu vaisius, nepaveldėjęs
šios mutacijos, bus veikiamas negydomos motinos
hiperglikemijos, todėl didės jo insulino sekrecija ir
tai sąlygos 600 g - 700 g didesnį vaisiaus svorį
[2,8,11,14–18].
Šiuo metu nėra įrodymų, jog naujagimiai,
nepaveldėję GCK geno mutacijos iš motinos,
patiria ilgalaikes pasekmes. Lengva motinos
hiperglikemija vaisiui būnant gimdoje, neturi
įtakos gliukozės tolerancijai, insulino sekrecijai bei
jautrumui, kraujo spaudimui ir lipidų apykaitai
vaikui suaugus [16].
Vaisiaus genotipas ankstyvuoju nėštumo laiko-
tarpiu gali būti nustatomas atliekant choriono
gaurelių biopsiją (jautrumas 98,9 – 99,6 %, speci-
fiškumas 98,5 – 98,8 %), tačiau tai yra invazyvus
tyrimas, didinantis persileidimo riziką [2,18].
Neinvazyvus alternatyvus tyrimas yra reguliarus
vaisiaus augimo monitoravimas ultragarsu (UG),
matuojant pilvo apimtį (vidutinė paklaida siekia
5 %.) [21,22]. Vaisiaus genotipui identifikuoti yra
siūlomas daug žadantis dar vienas neinvazyvus
prenatalinis tyrimas, nustatant laisvą vaisiaus DNR
(angl. cell-free fetal DNA, (cffDNR)) motinos
kraujyje [2,14]. Nors tyrimas pasižymi aukštu
tikslumu įtariant kitus genetinius sutrikimus ir
nesukelia komplikacijų - iki šiol nėra
rekomendacijų dėl cffDNR naudojimo, nustatant
MODY sergančios nėščiosios vaisiaus genotipą
[19,20].
3.4 Sergančių GCK-MODY nėščiųjų priežiūra
ir gydymas, kai vaisiaus genotipas nėštumo
metu nežinomas.
Nustačius GCK geno mutaciją nėščiajai, rekomen-
duojama vaisiaus augimą vertinti kas 2 savaites,
pradedant nuo 26-os gestacijos savaitės.
Jeigu vaisiaus, kurio motinos hiperglikemija nėra
koreguojama, pilvo apimtis yra virš 75-tos pro-
centilės, tikėtina, jog jis nepaveldėjo GCK geno
mutacijos. Tokiu atveju nėščiajai pradedama
insulino terapija ir skiriama viso nėštumo metu,
siekiant tikslinių glikemijos rodiklių [1,25–27].
Patariama gimdymą skatinti 38-tą nėštumo savaitę
[1,15]. Po gimdymo motinos gydymas insulinu yra
stabdomas, įvertinama naujagimio hipoglikemija
[4]. Jei įtariama, jog vaisius paveldėjo GCK
mutaciją, motinos hiperglikemijos gydyti nereikia.
Nėščiajai vartojant insuliną, vaisiaus kraujyje
sumažėtų gliukozės koncentracija, o tai padidintų
vaisiaus augimo sulėtėjimo riziką [6,23].
4. Išvados
GCK-MODY diabetą sukelia GCK geno mutacija.
Šio diabeto eiga dažniausiai būna besimptomė ir
lėtinių diabeto komplikacijų rizika maža, todėl
medikamentinis gydymas nėra reikalingas. Tačiau
išimtis yra nėščiosios moterys, kurioms įtariamas
GCK-MODY. Šiam diabeto tipui nustatyti
reikalingi genetiniai tyrimai, kurių kaštai
dažniausiai būna dideli, todėl yra siūlomi įvairūs
atrankos kriterijai tyrimui dėl MODY. Tačiau dėl
kriterijų taikymo vieningo sutarimo nėra.
Genetiniam ištyrimui dėl GCK-MODY nėščiosios
atrenkamos taikant du būtininuosius kriterijus,
kuriuos siūloma modifikuoti atsižvelgiant į etnines
grupes. Nustačius šį diabetą sutelkiamas dėmesys į
vaisiaus genotipo nustatymą, kadangi tai lemia
tolimesnę priežiūrą ir taikomą gydymą nėštumo
metu ir po jo.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
96
Literatūros sąrašas
1. Delvecchio M, Pastore C, Giordano P.
Treatment Options for MODY Patients: A
Systematic Review of Literature. Diabetes Ther.
2020 Aug;11(8):1667–85.
2. Jeeyavudeen MS, Murray SR, Strachan MWJ.
Management of monogenic diabetes in pregnancy:
A narrative review. World J Diabetes. 2024 Jan
15;15(1):15–23.
3. Yau TTL, Yu SCY, Cheng JYK, Kwok JSS,
Ma RCW. GCK-MODY in pregnancy: A pregnant
woman with diabetes and a small-for-gestational-
age fetus. Clin Case Rep. 2022;10(12):e6629.
4. Skoczek D, Dulak J, Kachamakova-
Trojanowska N. Maturity Onset Diabetes of the
Young-New Approaches for Disease Modelling. Int
J Mol Sci. 2021 Jul 14;22(14):7553.
5. Bitterman O, Giuliani C, Festa C, Napoli A.
Glucokinase Deficit Prevalence in Women With
Diabetes in Pregnancy: A Matter of Screening
Selection. Front Endocrinol. 2020 May 20;11:268.
6. Urbanová J, Brunerová L, Nunes M, Brož J.
Identification of MODY among patients screened
for gestational diabetes: a clinician’s guide. Arch
Gynecol Obstet. 2020 Aug;302(2):305–14.
7. Lima Ferreira J, Voss G, Sá Couto A, Príncipe
RM. Monogenic diabetes caused by GCK gene
mutation is misdiagnosed as gestational diabetes -
A multicenter study in Portugal. Diabetes Metab
Syndr Clin Res Rev. 2021 Sep;15(5):102259.
8. Timsit J, Ciangura C, Dubois-Laforgue D,
Saint-Martin C, Bellanne-Chantelot C. Pregnancy
in Women With Monogenic Diabetes due to
Pathogenic Variants of the Glucokinase Gene:
Lessons and Challenges. Front Endocrinol. 2022
Jan 5;12:802423.
9. Amed S, Oram R. Maturity-Onset Diabetes of
the Young (MODY): Making the Right Diagnosis
to Optimize Treatment. Can J Diabetes. 2016
Oct;40(5):449–54.
10. Crowley MT, Paponette B, Bacon S, Byrne
MM. Management of pregnancy in women with
monogenic diabetes due to mutations in GCK,
HNF1A and HNF4A genes. Front Genet. 2024 Jun
12;15:1362977.
11. Steele AM, Shields BM, Wensley KJ,
Colclough K, Ellard S, Hattersley AT. Prevalence
of Vascular Complications Among Patients With
Glucokinase Mutations and Prolonged, Mild
Hyperglycemia. JAMA. 2014 Jan 15;311(3):279–
86.
12. Chakera AJ, Spyer G, Vincent N, Ellard S,
Hattersley AT, Dunne FP. The 0.1% of the
Population With Glucokinase Monogenic Diabetes
Can Be Recognized by Clinical Characteristics in
Pregnancy: The Atlantic Diabetes in Pregnancy
Cohort. Diabetes Care. 2014 Apr 10;37(5):1230–6.
13. Rudland VL, Hinchcliffe M, Pinner J, Cole S,
Mercorella B, Molyneaux L, et al. Identifying
Glucokinase Monogenic Diabetes in a Multiethnic
Gestational Diabetes Mellitus Cohort: New
Pregnancy Screening Criteria and Utility of
HbA1c. Diabetes Care. 2015 Jun 24;39(1):50–2.
14. Gjesing AP, Rui G, Lauenborg J, Have CT,
Hollensted M, Andersson E, et al. High Prevalence
of Diabetes-Predisposing Variants in MODY
Genes Among Danish Women With Gestational
Diabetes Mellitus. J Endocr Soc. 2017 Jun
1;1(6):681–90.
15. Chakera AJ, Steele AM, Gloyn AL, Shepherd
MH, Shields B, Ellard S, et al. Recognition and
Management of Individuals With Hyperglycemia
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
97
Because of a Heterozygous Glucokinase Mutation.
Diabetes Care. 2015 Jun 11;38(7):1383–92.
16. Lopez Tinoco C, Sanchez Lechuga B, Bacon
S, Colclough K, Ng N, Wong E, et al. Evaluation of
pregnancy outcomes in women with GCK-MODY.
Diabet Med. 2021 Jun;38(6):e14488.
17. Colom C, Corcoy R. Maturity onset diabetes
of the young and pregnancy. Best Pract Res Clin
Endocrinol Metab. 2010 Aug 1;24(4):605–15.
18. Hulin J, Skopkova M, Valkovicova T,
Mikulajova S, Rosol’ankova M, Papcun P, et al.
Clinical Implications of the Glucokinase Impaired
Function - GCK-MODY Today. Physiol Res. 2020
Dec;69(6):995–1011.
19. Ren Q, Wang Z, Yang W, Han X, Ji L.
Maternal and Infant Outcomes in GCK-MODY
Complicated by Pregnancy. J Clin Endocrinol
Metab. 2023 Sep 18;108(10):2739–46.
20. Rudland VL. Diagnosis and management of
glucokinase monogenic diabetes in pregnancy:
current perspectives. Diabetes Metab Syndr Obes-
Targets Ther. 2019;12:1081–9.
21. Hahnemann JM, Vejerslev LO. Accuracy of
cytogenetic findings on Chorionic Villus Sampling
(CVS)—diagnostic consequences of CVS
Mosaicism and non-Mosaic Discrepancy in
Centres contributing to EUCROMIC 1986–1992.
Prenat Diagn. 1997;17(9):801–20.
22. Nesbitt‐Hawes EM, Tetstall E, Gee K, Welsh
AW. Ultrasound (in)accuracy: it’s in the formulae
not in the technique – assessment of accuracy of
abdominal circumference measurement in term
pregnancies. Australas J Ultrasound Med. 2014
Feb;17(1):38–44.
23. Hughes AE, Houghton JAL, Bunce B,
Chakera AJ, Spyer G, Shepherd MH, et al.
Bringing precision medicine to the management of
pregnancy in women with glucokinase-MODY: a
study of diagnostic accuracy and feasibility of non-
invasive prenatal testing. Diabetologia. 2023
Nov;66(11):1997–2006.
24. Mackie F, Hemming K, Allen S, Morris R,
Kilby M. The accuracy of cell-free fetal DNA-
based non-invasive prenatal testing in singleton
pregnancies: a systematic review and bivariate
meta-analysis. BJOG Int J Obstet Gynaecol.
2017;124(1):32–46.
25. Dickens LT, Naylor RN. Clinical Management
of Women with Monogenic Diabetes During
Pregnancy. Curr Diab Rep. 2018 Mar;18(3):12.
26. Nouspikel T, Blouin J, Puder JJ, Köhler Ballan
B, Schwitzgebel VM. Precision medicine in
diabetes: A non‐invasive prenatal diagnostic test
for the determination of fetal glucokinase
mutations. J Diabetes Investig. 2022
Feb;13(2):256–61.
27. Bacon S, Schmid J, McCarthy A, Edwards J,
Fleming A, Kinsley B, et al. The clinical
management of hyperglycemia in pregnancy
complicated by maturity-onset diabetes of the
young. Am J Obstet Gynecol. 2015 Aug
1;213(2):236.e1-236.e7.
28. Riddle MC, Philipson LH, Rich SS, Carlsson
A, Franks PW, Greeley SAW, et al. Monogenic
Diabetes: From Genetic Insights to Population-
Based Precision in Care. Reflections From a
Diabetes Care Editors’ Expert Forum. Diabetes
Care. 2020 Dec;43(12):3117–28.
Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
98