Kamilė Dumalakaitė1, Eglė Belousovienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Intensive Care department, Kaunas, Lithuania
Abstract
Backround. Propofol infusion syndrome is a rare but life-threatening adverse effect of propofol that develops after long-term and/or high-dose administration of the drug. Although this complication is rare, it is very important to be able to recognize it and treat it, because if administration of propofol is not discontinued on time, the patient is at risk of death.
Aim: to review the incidence, mechanism, risk factors, clinical features and treatment methods of propofol infusion syndrome.
Methodology. A literature review was conducted by using PubMed database. A total of 16 literature sources examining the propofol infusion syndrome, the action of propofol and its influence on the development on complications were selected.
Results. Propofol causes changes in the mitochondria, which disrupts the electron transport chain and the Krebs cycle; that leads to a lack of ATP in the body. Risk factors include congenital mitochondrial disorders, use of vasopressors and glucocorticosteroids, lack of carbohydrates and other critical conditions. The main clinical symptoms are cardiac rhythm and conduction disturbances, metabolic acidosis, hyperkalemia, rhabdomyolysis, renal failure and hepatomegaly. The main treatment option is discontinuing the infusion of propofol.
Conclusion. Since the mortality of propofol infusion syndrome is very high, it is important to choose the right dose and duration of administration for patients receiving propofol, to constantly monitor them and to replace propofol with another sedating drug when the safe dose limit is reached.
Key words: propofol infusion syndrome, propofol, intensive care unit
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.9
Propofol infusion syndrome
Kamilė Dumalakaitė
1
, Eglė Belousovienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Intensive Care department, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Backround. Propofol infusion syndrome is a rare but life-threatening adverse effect of propofol that develops
after long-term and/or high-dose administration of the drug. Although this complication is rare, it is very important
to be able to recognize it and treat it, because if administration of propofol is not discontinued on time, the patient
is at risk of death.
Aim: to review the incidence, mechanism, risk factors, clinical features and treatment methods of propofol
infusion syndrome.
Methodology. A literature review was conducted by using PubMed database. A total of 16 literature sources
examining the propofol infusion syndrome, the action of propofol and its influence on the development on
complications were selected.
Results. Propofol causes changes in the mitochondria, which disrupts the electron transport chain and the Krebs
cycle; that leads to a lack of ATP in the body. Risk factors include congenital mitochondrial disorders, use of
vasopressors and glucocorticosteroids, lack of carbohydrates and other critical conditions. The main clinical
symptoms are cardiac rhythm and conduction disturbances, metabolic acidosis, hyperkalemia, rhabdomyolysis,
renal failure and hepatomegaly. The main treatment option is discontinuing the infusion of propofol.
Conclusion. Since the mortality of propofol infusion syndrome is very high, it is important to choose the right
dose and duration of administration for patients receiving propofol, to constantly monitor them and to replace
propofol with another sedating drug when the safe dose limit is reached.
Key words: propofol infusion syndrome, propofol, intensive care unit
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 77-84, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.9
77
Propofolio infuzijos sindromas
Kamilė Dumalakaitė
1
, Eglė Belousovienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Intensyviosios terapijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Propofolio infuzijos sindromas yra retas, bet pavojingas propofolio nepageidaujamas poveikis,
išsivystantis šį vaistą skiriant ilgai ir/ar didelėmis dozėmis. Nors ši komplikacija yra reta, labai svarbu mokėti ją
laiku atpažinti ir gydyti, kadangi laiku nenutraukus propofolio vartojimo pacientui kyla mirties rizika.
Tikslas. Apžvelgti propofolio infuzijos sindromo paplitimą, mechanizmą, rizikos veiksnius, kliniką ir gydymo
metodus.
Metodika. PubMed duomenų bazėje atrinkta 18 literatūros šaltinių, nagrinėjančių propofolio infuzijos sindromą,
propofolio veikimą ir jo įtaką komplikacijų išsivystymui.
Rezultatai. Propofolis sukelia pakitimus mitochondrijose, o tai sutrikdo elektronų pernašos grandinę bei Krebso
ciklą ir lemia ATP trūkumą organizme. Rizikos faktoriais gali būti įgimti mitochondrijų sutrikimai, vazopresorių
ir gliukokortikosteroidų vartojimas, angliavandenių trūkumas bei kitos kritinės būklės. Pagrindiniai klinikiniai
simptomai yra širdies ritmo ir laidumo sutrikimai, metabolinė acidozė, hiperkalemija, rabdomiolizė, inkstų
nepakankamumas ir hepatomegalija. Pagrindinis gydymo būdas – propofolio infuzijos nutraukimas.
Išvados. Kadangi propofolio infuzijos sindromo mirtingumas yra itin didelis, pacientams, kuriems skiriamas
propofolis, svarbu parinkti tinkamą dozę, trukmę, juos pastoviai monitoruoti, o pasiekus saugios dozės ribą -
propofolį pakeisti kitu seduojančiu vaistu.
Raktažodžiai: propofolio infuzijos sindromas, propofolis, intensyviosios terapijos skyrius.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
1. Įvadas
Propofolis – trumpai veikiantis intraveninis
anestetikas, plačiai vartojamas anestezijos
indukcijai, anestezijos palaikymui, kritinės
būklės pacientų sąmonei slopinti. Šis vaistas
pasižymi seduojančiu, anksiolitiniu ir
prieštraukuliniu poveikiu. Nors šio vaisto
vartojimas dažniausiai yra saugus, kaip ir
daugeliui medikamentų, propofoliui būdingos
tam tikros nepageidaujamos reakcijos, kurių
pobūdis, sunkumas ir dažnis gali būti susijęs su
paciento būkle ir atliekamomis procedūromis.
Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra
galvos skausmas, bradikardija ar tachikardija,
hipotenzija, laikina apnėja, kosulys ir žagsulys,
pykinimas ar vėmimas pabudus [1]. Skiriant
propofolį ilgą laiką ir/ar didelėmis dozėmis gali
išsivystyti propofolio infuzijos sindromas (PIS).
Tai reta, bet ypač pavojinga komplikacija,
sukelta ilgalaikio (>48 val.) propofolio
vartojimo didelėmis dozėmis (>4 mg/kg/val.)
[2]. Laiku nenutraukus propofolio skyrimo gali
sutrikti įvairių organų veikla, išsivystyti širdies
ritmo sutrikimai, metabolinė acidozė,
hiperkalemija, rabdomiolizė, inkstų
nepakankamumas ir hepatomegalija [1–3]. Vis
dėlto, PIS neturi specifinių klinikinių požymių,
tik propofolio vartojimą, todėl jį atpažinti gali
būti sunku. Literatūroje aprašomas mirtingumas
nuo šio sindromo siekia 52,4 % suaugusiesiems
ir 47,7 % vaikams [3]. Dėl paminėtų priežasčių
pasirinkome aptarti šią retą komplikaciją,
galinčią sukelti labai sunkias pasekmes –
propofolio infuzijos sindromą.
2. Tyrimo metodika
Literatūros paieška atlikta naudojantis PubMed
duomenų baze, Google Scholar paieškos
sistema. Naudoti raktažodžiai: propofolis,
propofolio infuzijos sindromas (propofol,
propofol infusion syndrome). Įtrauktos
publikacijos nuo 1996 iki 2022 metų, parašytos
anglų kalba. Straipsniai apie kitas propofolio
komplikacijas buvo atmesti. Papildomai atrinkti
atitinkantys temą siūlomi susiję straipsniai. Iš
viso atrinkta 16 literatūros šaltinių ir atlikta jų
apžvalga.
3. Tyrimo rezultatai
3.1. Propofolio infuzijos sindromo
patofiziologija
Kaip ir propofolio veikimo mechanizmas, taip ir
PIS patofiziologija iki šiol nėra tiksliai žinoma.
Manoma, kad propofolis sukelia pakitimus
mitochondrijose, jų fermentuose bei
receptoriuose, o tai sutrikdo riebalų rūgščių beta
oksidaciją bei elektronų pernašos grandinę [1–
4]. Propofolis inhibuoja mitochondrijų išorinės
membranos fermento karnitino palmitoil
transferazės I veikimą, kuris perneša riebalų acil
grupes karnitinui, kad suformuotų acilkarnitiną.
Tuomet ši medžiaga gali būti pernešta per vidinę
mitochondrijos membraną, kur jos metabolitai
dalyvauja Krebso cikle, ketoninių kūnų
gamyboje ir elektronų pernašos grandinėje.
Sutrikus pernašai, Krebso ciklui ir elektronų
pernašos grandinei, organizme nepagaminama
pakankamai ATP [3].
Šią teoriją pagrindžia pacientų, kuriems
diagnozuotas PIS, kraujo tyrimai. Ištyrus 5
mėnesių kūdikio, kuris susirgo PIS po 62
valandas trukusios propofolio infuzijos
11,7 mg/kg/val. greičiu, kraujo serumą, rasti
dideli kiekiai acetil ir hidroksibutiril produktų,
taip pat bendras acilkarnitino tarpinių produktų
padidėjimas; tokie pokyčiai nebūdingi esant
normaliai fermentų veiklai. Pakartojus tyrimą
kūdikiui pasveikus, šie rodikliai buvo
normalūs [5].
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
Laisvos riebalų rūgštys yra pagrindinis miokardo
ir skeleto raumenų energijos šaltinis badaujant ar
kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kritinės būklės
pacientams. Šiais atvejais elektronų produkcija
vykdoma per riebalų rūgščių oksidaciją
mitochondrijose, kur gauti elektronai
panaudojami elektronų pernašos (kvėpavimo)
grandinėje. Bet kokio lygio laisvų riebalų
rūgščių šalinimo sutrikimas sukelia
miocitolizę [4].
Dėl propofolio sukeltų riebalų rūgščių beta-
oksidacijos defektų, riebalų rūgštys kaupiasi
įvairiuose organuose, pavyzdžiui kepenyse.
Todėl pacientai, sergantys PIS, turi padidėjusį
laisvų riebalų rūgščių kiekį, o tai gali skatinti
širdies aritmijas [2]. Šis mechanizmas tikriausiai
yra susijęs su per dideliu kalcio jonų kiekiu
miokarde [4].
Kiti faktoriai, skatinantys PIS atsiradimą, yra
sumažėjusios angliavandenių atsargos, didelis
stresas ar katecholaminų bei gliukokortikoidų
vartojimas. Angliavandenių kiekio sumažėjimas
sukelia citrinos rūgšties kiekio sumažėjimą, o tai
slopina riebalų metabolizmą [2]. Tyrimai su
gyvūnais parodė, jog propofolis inhibuoja beta-
adrenerginius receptorius, todėl pacientams,
kuriems skiriamas propofolis, gali reikėti
didesnių egzogeninių katecholaminų dozių.
Tačiau didelis kiekis katecholaminų skatina
propofolio pašalinimą iš organizmo, todėl gali
padidėti propofolio poreikis, norint išlaikyti tą
patį terapinį efektą, o tai savo ruožtu didina PIS
išsivystymo riziką [6,7]. Taip pat
gliukokortikosteroidų ir katecholaminų, streso
hormonų, poveikis yra skatinti lipolizę. Be viso
to, propofolis blokuoja kalcio jonų kanalus
širdyje, o tai slopina širdies veiklą ir skatina
miokardo uždegimą [2].
Taigi, pacientai, sergantys PIS, turi sumažėjusį
energijos kiekį esant padidėjusiam energijos
poreikiui. Ši energijos stoka galimai paaiškina
raumenų ir širdies raumens miocitolizę.
Raumenų žūtis sukelia kreatinkinazės,
mioglobino, kalio bei laktatų padidėjimą; taip
pat rabdomiolizė yra rizikos faktorius ūmiam
inkstų pažeidimui, kurio atsiradimas gali dar
labiau pasunkinti metabolinę acidozę [2]. Be
viso to, metabolinė acidozė savaime skatina
aritmijų atsiradimą [8].
3.2. Epidemiologija
Pirmoji mirtis, siejama su propofolio infuzija,
aprašyta 1990 metais Danijoje – pacientė buvo 3
metų mergaitė [2]. Pirmasis suaugusiųjų PIS
atvejis aprašytas 1996 metais[9], o pirmoji mirtis
1998 metai s[10]. 2018 metais atliktoje PIS
apžvalgoje suskaičiuota, jog iki to literatūroje
buvo aprašyti tik 124 suaugusiųjų ir 44 vaikų,
sirgusių PIS, atvejai; iš jų išgyveno 65
suaugusieji ir 21 vaikas. Šie skaičiai parodo, jog
mirtingumas siekia 52,4 % suaugusiesiems ir
47,7 % vaikams. Vidutinis sirgusiųjų amžius yra
33 ir 3,9 metai, moterų ir vyrų kiekis panašus[3].
Niujorko universiteto ligoninėje atliktame
tyrime stebėti 424 pacientai, gaunantys
propofolio infuziją >48 valandas arba
>60 mcg/kg/min. dozę >24 valandas. 21
pacientui išsivystė PIS (kriterijai – acidozė ir
širdies sutrikimai bei bent 2 kiti simptomai);
rastas PIS paplitimas – 4,9 %[11]. Šis skaičius
šiek tiek skiriasi nuo 2009 metais atliktos
studijos, kur ištyrus 1017 pacientų susirgimo PIS
dažnis siekė 1 % [10].
Šis sindromas nėra priklausomas nuo amžiaus.
Dauguma pacientų sirgo ūmiomis
neurologinėmis ligomis ar ūmiais uždegimais,
komplikavusiais infekcija ar sepsiu ir vartojo
katecholaminus ar kortikosteroidus kartu su
propofoliu[4].
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
80
3.3. Klinika
Sergant PIS gali sutrikti įvairių organų veikla.
Pagrindiniai klinikiniai simptomai yra širdies
ritmo sutrikimai (bradikardija, prieširdžių
virpėjimas, ventrikulinė ir supraventrikulinė
tachikardija, asistolija), metabolinė acidozė,
hiperkalemija, rabdomiolizė (skeleto ir širdies
raumenų), inkstų nepakankamumas ir
hepatomegalija [1,3,4]. Sąraše pateikiamos
komplikacijos, galinčios išsivystyti kiekvienoje
organų sistemoje sergant PIS.
• Kardiovaskulinės sistemos sutrikimai:
širdies nepakankamumas (su ar be plaučių
edemos), ritmo bei laidumo sutrikimai,
kardiogeninis šokas.
• Raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai:
rabdomiolizė, miopatija.
• Šlapimo organų sistemos sutrikimai: ūmus
inkstų pažeidimas, šlapimo spalvos
pokyčiai.
• Homeostazės sutrikimai: metabolinė
acidozė, lipemija, hiperkalemija, laktatų
kiekio padidėjimas.
• Hepatobiliarinės sistemos sutrikimai:
hepatomegalija, kepenų steatozė, kepenų
nepakankamumas.
Svarbu paminėti, jog PIS neturi specifinių
simptomų, išskyrus propofolio vartojimą, o
klinikiniai požymiai persidengia su kitomis
galimai esančiomis ligomis ir/ar
komplikacijomis, tokiomis kaip įvairių formų
šokas, inkstų ligos dėl kitų priežasčių ir kt. Todėl
gydytojai, įtarę PIS, turėtų tinkamai
diferencijuoti ir atmesti visas kitas galimas
priežastis [2,3]. Vis dėlto, PIS turėtų būti
įtariamas visiems pacientams, pasireiškus
minėtiems simptomams ir gaunantiems dideles
dozes propofolio (>4 mg/kg/val. ar
>67 mcg/kg/min.) ir/ar infuzijai trunkant >48
valandas [2].
3.4. Galimos priežastys ir rizikos faktoriai
Labai svarbu apskaičiuoti tinkamą vaisto dozę,
ypač pacientams, kurių KMI yra didesnis nei
normalus. Nors atliekant tyrimus nebuvo rasta
koreliacijos tarp nutukimo ir blogesnių ligos
išeičių, farmakokinetikos studijos rekomenduoja
propofolio dozę nutukusiems pacientams
apskaičiuoti pagal idealią kūno masę, o ne pagal
tikrąjį svorį, kadangi šiuo atveju dozės gali būti
labai didelės ir viršyti terapines[4]. Literatūroje
aprašytas atvejis, kai pacientė su KMI 75 kg/m
2
(ūgis 160cm, svoris 192kg) susirgo PIS po
operacijos patekusi į intensyviosios terapijos
skyrių ir labiausiai tikėtina to priežastis – per
didelė dozė, apskaičiuota pagal tikrąjį pacientės
svorį [12].
Kiti galimi rizikos faktoriai: įgimti
mitochondrijų sutrikimai, vazopresorių ir/ar
gliukokortikosteroidų vartojimas,
angliavandenių trūkumas bei kitos kritinės
būklės. Vertinant rizikos veiksnius reikia žinoti,
jog dalis PIS tyrimų yra atlikti su pediatriniais
pacientais, todėl ne visus duomenis galima
tiesiogiai pritaikyti suaugusiesiems.
3.4.1. Įgimti mitochondrijų sutrikimai
Yra keletas genetinių faktorių, galinčių
predisponuoti susirgimą PIS. Pats dažniausiai
sutrikimas, sutrikdantis riebalų rūgščių
metabolizmą, yra vidutinės grandinės riebalų
rūgščių acil-CoA dehidrogenazės (MCAD)
trūkumas, kuris trikdo riebalų rūgščių
metabolizmą ir sukelia ūmią metabolinę
dekompensaciją katabolizmo metu. Vis dėlto,
genetinės ligos kaip PIS rizikos faktorius yra
minimos tik aprašant sirgusius vaikus; apie
suaugusiuosius informacijos literatūroje šiuo
metu nėra[2,4].
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
81
3.4.2. Vazopresoriai
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Viskonsino
medicinos koledžo ligoninės neurologijos
intensyviosios terapijos skyriuje atliktame
tyrime rasta sąsaja tarp vazopresorių vartojimo ir
PIS išsivystymo. Autoriai mano, jog tai gali būti
susiję su propofolio (energijos poreikio ir
sunaudojimo disbalansas) ir vazopresorių
(vazokonstrikcija ir stipresnis susitraukimas)
poveikiu širdžiai [13]. Su gyvūnais atliktas
tyrimas parodė, jog pastoviai skiriant
vazopresorius mažėja propofolio koncentracija
kraujyje; manoma, jog tai vyksta dėl
pagreitėjusio klirenso, kurį sukelia padidėjęs
širdies minutinis tūris [14]. Tai gali lemti
didesnės propofolio dozės poreikį, o šis savo
ruožtu – didesnę riziką PIS. Tačiau literatūroje
randama ir priešingų rezultatų. 2022 metais
atliktame tyrime, naudojant keturgalvio šlaunies
raumens ląsteles, siekta sužinoti, ar
noradrenalinas iš tiesų daro įtaką PIS
išsivystymui. Gauti rezultatai prieštarauja
ankstesnėms studijoms – nustatyta, jog
noradrenalinas ne tik neblogina propofolio
sukelto ląstelių pažeidimo, bet ir gali
neutralizuoti daugumą jo sukeltų
nepageidaujamų poveikių, padidindamas
mitochondrijų masę ir skatindamas egzogeninių
riebalų rūgščių oksidaciją [15].
3.4.3. Gliukokortikosteroidai
Steroidų vartojimas galimai sukelia
rabdomiolizę. Vartojant GK aktyvinama
ubikvitino-proteazomų sistema, kuri sukelia
miofilamentų pažeidimą ir taip sąlygoja
raumenų disfunkciją. Taip pat įrodyta, jog GK
mažina mitochondrijų energijos gamybą
paveikdami genų transkripciją, o tai dar labiau
prisideda prie energijos poreikio ir sunaudojimo
disbalanso sergant PIS [3].
3.4.4. Angliavandenių trūkumas
Angliavandenių trūkumas yra rizikos faktorius
todėl, nes trūkstant angliavandenių energijos
poreikis pasiekiamas per lipolizę, o tai skatina
laisvų riebalų rūgščių kaupimąsi. Vis dėlto, šiam
faktoriui mažiau atsparūs yra vaikai, nes jų
organizmas kaupia mažiau glikogeno [4].
3.4.5. Kitos kritinės būklės
Diskutuojama, jog propofolis išprovokuoti PIS
gali tik esant sunkiai paciento būklei.
Pagrindiniai ligos faktoriai gali būti kritinės
būklės (pvz.: sepsis, galvos trauma), kurių metu
vartojami vaistai skatina PIS išsivystymą. Jeigu
sergant PIS sukeliamas sisteminis uždegimas,
pereinantis į acidozę ir raumenų nekrozę, esant
kritinės būklės organizmo gebėjimas slopinti
uždegimą išsenka ir todėl pastovi uždegiminė
būklė sukelia progresuojantį organų
nepakankamumą [4].
Nėra žinoma, ar šie faktoriai (išskyrus
propofolio vartojimą) iš tiesų skatina propofolio
infuzijos sindromo atsiradimą, ar tiesiog atspindi
sunkią paciento būklę. Vis dėlto
rekomenduojama neskirti GK ir vazopresorių
pacientams, sergantiems PIS, nesant
būtinybės [2].
3.5. Gydymas
Kadangi PIS specifinio gydymo nėra, labai
svarbu pacientus, kuriems įtariamas šis
sindromas, pastoviai monitoruoti. Taip pat
svarbu neviršyti saugių propofolio dozių ir
skyrimo laiko, o esant galimybei pakeisti kitu
seduojančiu vaistu pasiekus saugios dozės ribą.
Jei PIS vis dėlto išsivysto, gydymas yra
simptominis ir palaikomasis.
Pirmasis gydymo žingsnis – nedelsiant nutraukti
propofolio skyrimą. Metabolinės acidozės
gydymui naudojamas natrio bikarbonatas ir,
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
esant reikalui, hemodializė. Hiperkalemijos ir
rabdomiolizės gydymui taip pat veiksminga
pakaitinė inkstų terapija, be to, šiuos simptomus
turintiems pacientams reikia palaikyti optimalią
volemiją ir adekvačią diurezę, kad būtų atkurta
inkstų perfuzija ir nereikalingų medžiagų
perteklius greičiau pasišalintų iš
organizmo [2,16]. Išimtis taikoma pacientams su
smegenų trauma, kuriems turėtų būti palaikoma
euvolemija [17]. Hiperkalemijai taip pat
tikslingas medikamentinis gydymas pagal
gydymo algoritmą. Tam, kad būtų išvengta
lipemijos išsivystymo, reikalinga stebėti
trigliceridų koncentraciją kraujyje.
4. Išvados
Propofolio infuzijos sindromas yra retas, bet
gyvybei pavojingas propofolio nepageidaujamas
poveikis, išsivystantis šį vaistą skiriant ilgai ir/ar
didelėmis dozėmis. Svarbu parinkti tinkamą
dozę, trukmę, pacientus, kuriems skiriamas
propofolis, pastoviai monitoruoti, o pasiekus
saugios dozės ribą - propofolį pakeisti kitu
seduojančiu vaistu.
Literatūros šaltiniai
1. Aronson JK. Meyler’s Side Effects of Drugs.
16th ed. 2016. 988–1016 p.
2. Mirrakhimov AE, Voore P, Halytskyy O,
Khan M, Ali AM. Propofol Infusion Syndrome
in Adults: A Clinical Update. Crit Care Res
Pract. 2015.
3. Hemphill S, Mcmenamin L, Bellamy MC,
Hopkins PM. Propofol infusion syndrome: a
structured literature review and analysis of
published case reports. Br J Anaesth. 2019;
122:448–59.
4. Fodale V, La Monaca E. Propofol Infusion
Syndrome. Drug Saf 2008 314. 2012 Oct 19;
31(4):293–303.
5. Cravens GT, Packer DL, Johnson ME.
Incidence of Propofol Infusion Syndrome during
Noninvasive Radiofrequency Ablation for Atrial
Flutter or Fibrillation. Anesthesiology. 2007
Jun; 106(6):1134–8.
6. Zhou W, Fontenot HJ, Wang SN, Kennedy
RH. Propofol-induced alterations in myocardial
beta-adrenoceptor binding and responsiveness.
Anesth Analg. 1999 Sep; 89(3):604–8.
7. Myburgh JA, Upton RN, Grant C, Martinez A.
Epinephrine, norepinephrine and dopamine
infusions decrease propofol concentrations
during continuous propofol infusion in an ovine
model. Intensive Care Med. 2001; 27(1):276–82.
8. Stelow EB, Johari VP, Smith SA, Crosson JT,
Apple FS. Propofol-associated rhabdomyolysis
with cardiac involvement in adults: chemical
and anatomic findings. Clin Chem. 2000
Apr;46(4):577–81.
9. Marinella MA. Lactic acidosis associated with
propofol. Chest. 1996; 109(1):292.
10. Hanna JP, Ramundo ML. Rhabdomyolysis
and hypoxia associated with prolonged propofol
infusion in children. Neurology. 1998;
50(1):301–3.
11. Li WK, Chen XJ, Altshuler D, Islam S,
Emerson L, Spiegler P, et al. 925: prevalence of
propofol infusion syndrome in critically ill
patients. Crit Care Med. 2022 Jan; 50(1):459–
459.
12. Ramaiah R, Lollo L, Brannan D, Bhananker
SM. Propofol infusion syndrome in a super
morbidly obese patient (BMI = 75). Int J Crit Illn
Inj Sci. 2011; 1(1):84.
13. Smith H, Sinson G, Varelas P. Vasopressors
and propofol infusion syndrome in severe head
trauma. Neurocrit Care. 2009 Apr 3; 10(2):166–
72.
14. Zhou W, Fontenot HJ, Liu S, Kennedy RH.
Modulation of cardiac calcium channels by
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
propofol. Anesthesiology. 1997 Mar; 86(3):670–
5.
15. Krajčová A, Skagen C, Džupa V, Urban T,
Rustan AC, Jiroutková K, et al. Effect of
noradrenaline on propofol-induced
mitochondrial dysfunction in human skeletal
muscle cells. Intensive Care Med Exp. 2022 Dec
1; 10(1):1–14.
16. Zimmerman JL, Shen MC. Rhabdomyolysis.
Chest. 2013; 144(3):1058–65.
17. J M, DJ C, S F, R B, R N, N B, et al. Saline
or albumin for fluid resuscitation in patients with
traumatic brain injury. N Engl J Med. 2007 Aug
30; 357(9):874–84.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
84