https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.1
Overview of the etiology, risk factors, clinic, diagnostics and
treatment of acute bronchiolitis
Rugilė Grincevičiūtė
1
, Raminta Jovaišaitė
1
, Raminta Oleškevičiūtė
1
, Lukas Olendra
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos, Department of Pediatrics, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Acute bronchiolitis is a viral infection of the lower respiratory tract. It is most common in infants
and children under 2 years old. In most children bronchiolitis is a mild and self-limiting infection but sometimes
it can progress to respiratory failure. The most common cause is the respiratory syncytial virus (RSV). The
diagnosis of acute bronchiolitis should be assessed based on the clinical presentation, medical history and physical
findings.
Aim: to review the etiology, risk factors, clinical symptoms, diagnostic methods and treatment of acute
bronchiolitis.
Methods. The research method is a literature review. Publications were searched on PubMed, Google Scholar
databases, according to the following keywords and their combinations: bronchiolitis, acute, viral, respiratory
syncytial virus, infants, children, treatment. Criteria for selection of publications: scientific articles in English and
Lithuanian, corresponding to the research topic and published from 2013 to 2023.
Results. Using theoretical analysis methods, 20 publications meeting the inclusion criteria were found. A further
27 publications were rejected because they did not meet the inclusion criteria.
Conclusion. Clinicians should assess risk factors for severe disease such as age less than 3 months, a history of
prematurity, underlying cardiopulmonary disease, or immunodeficiency when making decisions about evaluation
and management of children with bronchiolitis. The aim of treatment is to maintain adequate oxygen saturation
and ensure nutritional and fluid requirements. Antibiotics should only be administered to children with clear
evidence of concomitant bacterial infection.
Keywords: acute bronchiolitis, wheezing, respiratory syncytial virus, infants, children.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 2-9, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.1
2
Ūminio bronchiolito etiologijos, rizikos veiksnių, klinikos,
diagnostikos ir gydymo apžvalga
Rugilė Grincevičiūtė
1
, Raminta Jovaišaitė
1
, Raminta Oleškevičiūtė
1
, Lukas Olendra
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos, Vaikų ligų klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Ūminis bronchiolitas – tai ūminė virusinė apatinių kvėpavimo takų infekcija. Šia liga dažniausiai serga
kūdikiai ir vaikai iki 2 metų. Daugumai vaikų bronchiolitas yra lengva, savaime praeinanti infekcija, tačiau kartais
ji gali progresuoti iki kvėpavimo nepakankamumo. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra viena iš dažniausių
bronchiolito priežasčių. Ši infekcija diagnozuojama remiantis klinika, medicinine anamneze ir apžiūra.
Tikslas: apžvelgti ūminio bronchiolito etiologiją, rizikos veiksnius, klinikinius simptomus, diagnostiką ir gydymo
galimybes.
Metodika. Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Publikacijų ieškota PubMed, Google Scholar duomenų bazėse,
pagal toliau išvardintus raktinius žodžius ir jų derinius: bronchiolitas (angl. bronchiolitis), ūminis (angl. acute),
virusinis (angl. viral), respiracinis sincitinis virusas (angl. respiratory syncytial virus), kūdikiai (angl. infants),
vaikai (angl. children), gydymas (angl. treatment). Publikacijų atrankos kriterijai: moksliniai straipsniai anglų,
lietuvių kalbomis, atitinkantys tyrimo temą ir paskelbti nuo 2013 iki 2023 metų.
Rezultatai. Taikant teorinės analizės metodus buvo atrinkta 20 publikacijų, atitinkančių įtraukimo kriterijus.
Kitos 27 publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų.
Išvados. Priimant sprendimus dėl ūminiu bronchiolitu sergančių vaikų gydymo, svarbu įvertinti sunkios ligos
rizikos veiksnius, tokius kaip jaunesnis nei 3 mėnesių amžius, neišnešiotumas, hemodinamiškai reikšminga širdies
ir kraujagyslių liga ar imunodeficitas. Gydymo tikslas – palaikyti tinkamą deguonies saturaciją ir užtikrinti
maitinimo bei skysčių poreikį. Antibiotikai turėtų būti skiriami tik tiems vaikams, kuriems yra aiškių įrodymų
apie gretutinę bakterinę infekciją.
Raktiniai žodžiai: ūminis bronchiolitas, švokštimas, respiracinis sincitinis virusas, kūdikiai, vaikai.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Ūminis bronchiolitas – tai dažniausia apatinių
kvėpavimo takų infekcijos priežastis pirmaisiais
dviem vaiko gyvenimo metais. Daugumai vaikų
ši liga yra lengva ir savaime praeinanti, tačiau 2-
3% visų vaikų iki vienerių metų dėl šios
infekcijos patenka į ligoninę (1,2). Tai yra viena
iš pagrindinių kūdikių hospitalizacijos
priežasčių visame pasaulyje (3,4). Nepaisant to,
kad ūminis bronchiolitas tyrinėjamas jau
daugiau kaip 70 metų, jo diagnostika ir gydymas
vis dar išlieka prieštaringi (5). Atnaujinus
klinikinės praktikos gaires sumažėjo
diagnostikos ir terapijos išteklių naudojimas,
tačiau nereikalingi diagnostiniai tyrimai ir
farmakologinis gydymas vis dar labai dažni (4).
2. Metodika
Tyrimo metodas – literatūros apžvalga.
Publikacijų ieškota PubMed, Google Scholar
duomenų bazėse, pagal toliau išvardintus
raktinius žodžius ir jų derinius: bronchiolitas
(bronchiolitis), ūminis (acute), virusinis (viral),
respiracinis sincitinis virusas (respiratory
syncytial virus), kūdikiai (infants), vaikai
(children), gydymas (treatment). Publikacijų
atrankos kriterijai: moksliniai straipsniai anglų,
lietuvių kalbomis, atitinkantys tyrimo temą ir
paskelbti nuo 2013 iki 2023 metų.
3. Rezultatai
3.1. Etiologija ir patogenezė
Dažniausias ūminio bronchiolito sukėlėjas yra
respiracinis sincitinis virusas (RSV). Įvairių
tyrimų duomenimis jis sukelia 60-80 % ligos
atvejų (1,6–9). Antras pagal dažnumą virusas yra
rinovirusas (14-30 %). Kiti galimi sukėlėjai yra
bocavirusas (14-15 %), žmogaus metapneumo-
virusas (MPV) (3-15 %), koronavirusas,
paragripo, gripo, adeno-, entero- ir kiti virusai
(1-8%) (1,4,7,10). Retai bronchiolitą sukelti gali
ir netipiniai sukėlėjai, tokie kaip Mycoplasma
pneumonia ar Chlamydia pneumonia (8). 10-
30% vaikų būdinga koinfekcija, tačiau
nemanoma, kad tai susiję su sunkesne ligos eiga
(1,2). Kaip koinfekcija bocavirusas sergant
bronchiolitu nustatomas 80% atvejų. Šio viruso
patogenezė vis dar tiriama (11).
Infekcijos šaltinis yra ūmine virusine kvėpavimo
takų infekcija sergantis suaugęs asmuo arba
vaikas (8,10). Užsikrečiama per artimą arba
tiesioginį sąlytį su užterštu sekretu. RSV ant
rankų gali išlikti gyvybingas iki valandos, ant
įvairių paviršių iki 5 valandų, o panaudotose
servetėlėse iki kelių valandų (11).
Ligai būdingas sezoniškumas – epidemijos
dažniausiai pasireiškia žiemos mėnesiais (12).
Vidutinio klimato šiauriniame pusrutulyje liga
paprastai prasideda spalio pabaigoje, piką
pasiekia sausio arba vasario mėnesiais, o baigiasi
gegužės mėnesį (1,12,13).
Infekcija prasideda viršutiniuose kvėpavimo
takuose, kuri per kelias dienas išplinta į apatinius
kvėpavimo takus (1). Būdinga dalinė arba
visiška smulkiųjų kvėpavimo takų obstrukcija
dėl ūmaus uždegimo, gleivinės ir pogleivio
edemos, padidėjusios gleivių produkcijos,
kvėpavimo takų epitelio ląstelių nekrozės bei
deskvamacijos (1,8). Dėl bronchiolių
užsikimšimo ir spindžio susiaurėjimo sutrinka
ventiliacijos perfuzija, kuri sukelia hipoksemiją
ir padidėjusį kvėpavimo raumenų darbą (1,10).
3.2. Rizikos veiksniai
Rizika susirgti sunkios eigos ūminiu
bronchiolitu didesnė neišnešiotiems (kurie
negavo pakankamo antikūnų prieš RSV
transplacentiniu būdu), mažo gimimo svorio
naujagimiams, jaunesniems nei 3 mėnesių
amžiaus kūdikiams, sergantiems lėtinėmis
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
plaučių ligomis (ypač bronchopulmonine
displazija), hemodinamiškai reikšmingomis
įgimtomis širdies ydomis, cistine fibroze, nervų-
raumenų ligomis ar esant imunodeficitinei
būklei (4,8,10,14). Nustatyta, kad berniukams
sunkios ligos rizika yra didesnė nei mergaitėms
(9). Šį skirtumą gali lemti plaučių ir kvėpavimo
takų vystymosi skirtumai bei genetiniai
veiksniai (13).
Keliuose naujausiuose tyrimuose daug dėmesio
skiriama aplinkos rizikos veiksniams. Įrodyta,
kad įkvepiami cigarečių dūmai turi įtakos
bronchiolito dažnumui ir sunkumui (9). Kiti
rizikos veiksniai yra trumpa žindymo trukmė (<6
mėnesiai) ir (arba) žindymo nebuvimas, astma
serganti motina, prasti socialiniai ir ekonominiai
veiksniai, kolektyvo lankymas, to paties amžiaus
ar vyresni broliai ar seserys (1,2). Nustatyta, kad
aukštis virš jūros lygio (>2500 m), klimatas ir
meteorologinės sąlygos (pvz., vėjo greitis) turi
ryšį su bronchiolitu (13). Didelę riziką turintiems
kūdikiams būdingi apnėjos epizodai, sunkus
kvėpavimo sutrikimas ir kvėpavimo
nepakankamumas (1 lentelė).
1 lentelė. Ūminiu bronchiolitu sergančių vaikų sunkios ligos rizikos veiksniai ir patiriamos komplikacijos (11)
3.3. Klinika
Daugumai vaikų ūminis bronchiolitas yra lengva
ir savaime praeinanti liga, trunkanti nuo 7 iki 10
dienų. Simptomų pikas būna 3-5 ligos
dieną (11). Būdingas 1-3 dienas trunkantis ligos
prodromas, kurio metu vyrauja viršutinių
kvėpavimo takų infekcijos simptomai: nosies
užgulimas, rinorėja, kosulys ir nedidelis
karščiavimas, rečiau faringitas, otitas ar
konjunktyvitas (1,8,11). Temperatūros
padidėjimas būdingas maždaug trečdaliui
bronchiolitu sergančių kūdikių; dažniausiai ji
būna žemesnė nei 39°C (13). Svarbu pabrėžti,
jog normali temperatūra diagnozės neatmeta.
Palyginti su kitais bronchiolitą sukeliančiais
virusais, karščiavimas RSV atveju paprastai
būna mažesnis, o adenoviruso – didesnis (11).
Per kelias dienas infekcija pereina į apatinius
kvėpavimo takus. Atsiranda švokštimas,
dusulys, pasunkėja alsavimas bei kosulys (8,10).
Dažnu atveju kosulys išnyksta per 14 dienų,
tačiau maždaug 10% vaikų jis gali tęstis ir
daugiau nei 3 savaites (15). Ryškėja ir
kvėpavimo distreso simptomai: tachipnėja,
nosies sparnelių plėtimasis, padidėjęs
kvėpavimo raumenų darbas (pasireiškia
tarpšonkaulinių ir viršraktikaulinių raumenų
retrakcijomis), cianozė, jų periferinė perfuzija
gali būti prasta (10,13). Labai mažiems vaikams
(ypač tiems, kurie buvo neišnešioti ar gimė mažo
svorio) pagrindinis ir/ar vienintelis simptomas
gali būti apnėja (1,10). Auskultuojant plaučius
girdimas prailgėjęs iškvėpimas, smulkūs drėgni
karkalai įkvėpimo metu. Taip pat galimi sausi
cypiantys karkalai abipus iškvėpimo pabaigoje
ir/arba įkvėpimo metu (8,11). Vyresnio amžiaus
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
vaikams galimas ryškus, aukšto dažnio
iškvėpimo švokštimas (1). Nustatyta, jog
karkalai plaučiuose gali būti girdimi net iki
keturių savaičių (16). Esant galimybei į klinikinį
bronchiolito vertinimą turėtų būti įtraukta
pulsoksimetrija, nes ją naudojant galima
nustatyti hipoksemiją, kuri gali būti neįtariama
klinikinio tyrimo metu (1). Kūdikis gali tapti
dirglus, o esant kvėpavimo distresui gali atsirasti
maitinimosi problemų bei dehidratacija (4).
Ūminiam bronchiolitui būdinga, kad klinikiniai
duomenys kiekvieną minutę kinta, nes
kvėpavimo takuose esančios gleivės pasišalina
kosint arba kai vaiko būsena keičiasi (nuo
mieguistumo iki susijaudinimo). Šis svyravimas
gali apsunkinti klinikinį vertinimą, todėl dažnai
gali prireikti pakartotinių patikrinimų (13).
Apsvarstyti bakterinę pneumoniją reikėtų
tuomet, jei karščiavimas yra aukštesni nei 39 °C
arba auskultuojant girdimi karkalai vienoje
krūtinės ląstos pusėje (15).
3.4. Komplikacijos
Bronchiolitas dažniausiai praeina per 3-4
savaites be jokių pasekmių (7). Komplikacijų
rizika yra tik 1–3 %, tačiau ši infekcija ir toliau
išlieka viena dažniausia vaikų iki vienerių metų
hospitalizavimo priežastimi (8). Dažniausios
komplikacijos yra dehidratacija ir ūminis
kvėpavimo nepakankamumas (4). Kvėpavimo
nepakankamumas yra viena iš sunkiausių
bronchiolito komplikacijų ir dažniausiai
pasireiškia vaikams, turintiems rizikos veiksnių
(11). Kitos galimos komplikacijos yra antrinės
bakterinės infekcijos. Dažniausia jų – vidurinės
ausies uždegimas (otitas), retesnės yra šlapimo
takų infekcija bei plaučių uždegimas (apie 1 %
atvejų) (7,8,10). Nustatyta, jog sunkesnė ūminio
bronchiolito eiga yra siejama su padidėjusia
rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis
vėlesniame amžiuje (7). Ilgalaikėms
komplikacijoms priskiriami užsitęsę ar
pasikartojantys švokštimo epizodai vaikui
paaugus bei padidėjęs alerginis jautrumas
(7,10,17). Tyrimai rodo, kad asmenims, kurie
pirmaisiais gyvenimo metais sirgo ūminiu RSV
ar rinoviruso sukeltu bronchiolitu, yra didesnė
rizika vėliau vaikystėje susirgti bronchine
astma (3).
3.5. Diagnostika
Tarptautinėse rekomendacijose sutariama, kad
ūminis bronchiolitas yra klinikinė diagnozė, kuri
pagrįsta anamnezės ir apžiūros rezultatais (4,18).
Kūdikiams, kuriems kliniškai diagnozuotas
bronchiolitas, įprastiniai kraujo, virusologiniai
ar vaizdiniai tyrimai nerekomenduojami, nes jie
didina medicinines išlaidas, o jų nauda nėra
įrodyta (13). Detalesni tyrimai atliekami esant
netipiniam ar sunkios eigos ūminiam
bronchiolitui bei kitoms priežastims atmesti
(2,10).
Bronchiolitu sergantiems vaikams siūloma
įtraukti bendrą kraujo ir C reaktyviojo baltymo
tyrimus tais atvejais, jei įtariama antrinė
bakterinė infekcija. Esant maitinimosi
sutrikimams ar dehidratacijos požymiams gali
būti atliktas elektrolitų tyrimas. Kraujo dujų
tyrimai yra pagrįsti ir naudingi kūdikiams su
sunkiu kvėpavimo sutrikimu ir galimu
kvėpavimo nepakankamumu (1). Šlapimo
tyrimai ir pasėliai gali būti atliekami
karščiuojantiems jaunesniems nei 60 dienų
kūdikiams bei vyresniems vaikams, kuriems,
nepriklausomai nuo paskirto gydymo, toliau
kyla temperatūra ir nenustatytas joks kitas
infekcijos šaltinis (2,13). Virusologiniai tyrimai
(ypatingai dėl RSV) naudingi atliekant
epidemiologinius tyrimus, norint nustatyti
pacientų kohortą infekcijos kontrolei.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
Atsižvelgiant į polimerazės grandininė reakcijos
(PGR) tyrimo jautrumą, rezultatus reikėtų
interpretuoti atsargiai. Kai kurie virusai, pvz.,
rinovirusas, gali būti aptikti dėl to, kad virusas
išsiskiria iš nesusijusios ligos ar kolonizacijos;
tuo tarpu kai kurie kiti virusai, pvz., RSV ir
metapneumovirusas, beveik visada yra susiję su
ūmia infekcija (13). Krūtinės ląstos
rentgenogramose matomi pokyčiai yra
nespecifiniai. Gali būti matomi difuziniai
intersticiniai ir peribronchiniai pokyčiai,
hipoventiliacijos plotai ar atelektazės (7,9,10). Šį
tyrimą reikia skirti tik tuo atveju, jei kliniškai
įtariama komplikacija, pvz., pneumotoraksas ar
bakterinė pneumonija, bei tiems pacientams,
kurie paguldyti intensyvios terapijos skyriuje
(4). Plaučių ultragarsas (UG) vis dažniau
naudojamas vaikų širdies ir plaučių būklės
vertinimui. Keliuose tyrimuose nagrinėtas
plaučių UG naudojimas bronchiolitui
diagnozuoti. Dviejų nedidelių tyrimų metu
nustatyta, kad ultragarsinio tyrimo duomenys
ūminiu bronchiolitu sergantiems kūdikiams
koreliuoja su klinikiniais duomenimis ir gali būti
tikslesni nei krūtinės ląstos rentgenograma,
tačiau norint nustatyti, ar ultragarsinis tyrimas
yra svarbus diagnozuojant ar vertinant ligos
sunkumą, reikia papildomų tyrimų (13).
3.6. Diferencinė diagnostika
Diferencijuoti reikėtų su pneumonija (būdingi
infiltraciniai plaučių pakitimai rentgeno-
gramoje), virusiniu bronchitu (būdingas
paryškėjęs plaučių intersticinis ir peribronchinis
piešinys), bronchine astma (svarbi alerginė ir
šeiminė anamnezė), gastroezofagine refliukso
liga (GERL), cistine fibroze (diagnozę
patvirtintų Cl kiekio tyrimas prakaite) (2,10,19).
Nesant viršutinių kvėpavimo takų simptomų
reikėtų įtarti kitas kūdikių kvėpavimo sutrikimo
priežastis, tokias kaip širdies ligas (pvz., širdies
nepakankamumą), įgimtas anomalijas (tracheo-
zofaginę fistulę, laringo-tracheomaliaciją, bron-
chogeninę cistą) arba svetimkūnio aspiraciją
(13,19). Taip pat reikėtų įvertinti kokliušo
tikimybę tiems kūdikiams, kuriems pasireiškia
sunkus ar priepuolinis sausas kosulys, gilūs
įkvėpimai po ilgesnių kosėjimo epizodų bei
tiems, kurie yra nevakcinuoti (10,13). Diagnozę
patvirtintų antikūnų IgA ar IgM prieš Bordetella
pertussis tyrimas kraujo serume (10).
3.7. Gydymas
Sprendimas hospitalizuoti ūminiu bronchiolitu
sergantį vaiką turi būti vertinamas kiekvienu
konkrečiu atveju, atsižvelgiant į simptomų
sunkumą ir rizikos veiksnius (4,18). Gydymas
paprastai būna simptominis. Tikslas – palaikyti
tinkamą deguonies saturaciją ir užtikrinti
maitinimo bei skysčių poreikį (11).
Lengvu bronchiolitu sergantys kūdikiai, kurių
būklė gera ir kurie neturi rizikos veiksnių, gali
būti gydomi ir stebimi namuose. Svarbi yra
viršutinių kvėpavimo takų priežiūra, o esant
dideliam sekreto kiekiui siūlomas nosies tualetas
(14,15). Rekomenduojamas tik paviršinis, o ne
gilus nosies sekreto atsiurbimas (13). Jei
temperatūra yra didesnė 38°C, skiriami
antipiretikai (2,10).
Esant sunkios eigos bronchiolitui (kūdikis blogai
maitinasi ir geria, ryškėja kvėpavimo distreso
požymiai, saturacija kvėpuojant aplinkos oru
mažesnė nei 92 % arba jis priklauso rizikos
grupei) reikalingas stacionarinis gydymas (10).
Įvairios literatūros duomenimis, svarbu
užtikrinti, kad taikant oksigenoterapiją
deguonies saturacija būtų palaikoma 92-93 % ir
didesnė (2,9,11,16). Kūdikiams, kuriems nėra
galimybės užtikrinti skysčių poreikį geriamuoju
būdu ar esant maitinimosi sutrikimui, gali būti
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
7
taikytina intraveninė skysčių korekcija ir/ar
nazogastrinis maitinimas (10,18). Reko-
menduojama rutiniškai nenaudoti bronchus
plečiančių vaistų. inhaliuojamo adrenalino,
kortikosteroidų ir mukolitikų (16,18,20). Gydant
bronchiolitą nerekomenduojami ir antibiotikai.
Jų vartojimo reikia vengti dėl šalutinio poveikio
rizikos, didelių išlaidų ir galimo antibakterinio
atsparumo išsivystymo. Vienintelis racionalus
antibiotikų vartojimas yra tuomet, kai kartu
pasireiškia ir bakterinė infekcija – bronchiolito
komplikacija (dažniausiai pasitaikanti –
bakterinė pneumonija) (4,16). Esant bakterinei
infekcijai, ji turėtų būti gydoma taip pat, kaip ir
nesant bronchiolitui (11). Specifinio
antivirusinio gydymo indikacijos sergant
bronchiolitu yra prieštaringos. Nors ribavirinas
gali sumažinti mechaninės ventiliacijos ir
hospitalizacijos dienų skaičių, duomenų
nepakanka, kad jį būtų galima įprastai naudoti
RSV bronchiolitui gydyti (11). Keli tyrimai
atskleidė, kad 3 % NaCl hipertoninis fiziologinis
tirpalas yra saugus bei veiksmingas
ambulatoriškai gydant bronchiolitą ir buvo
susijęs su vidutinės buvimo ligoninėje trukmės
sutrumpinimu (2,11).
Kūdikiams, kurie turi didelę sunkios ligos riziką,
rekomenduojama profilaktika palivizumabu. Tai
monokloninis antikūnas, kuris sumažina
hospitalizacijų dėl RSV infekcijos skaičių. Jis
skiriamas mėnesinėmis injekcijomis RSV
sezono metu (11). Turėtų būti skiriamos ne
daugiau kaip 5 mėnesinės palivizumabo dozės
(15 mg/kg) (18,20).
4. Išvados
Gydytojai turėtų diagnozuoti ūminį bronchiolitą
ir įvertinti ligos sunkumą remdamiesi klinika,
ligos anamneze ir apžiūra. Priimant sprendimus
dėl bronchiolitu sergančių vaikų gydymo, svarbu
įvertinti sunkios ligos rizikos veiksnius, tokius
kaip jaunesnis nei 3 mėnesių amžius,
neišnešiotumas, hemodinamiškai reikšminga
širdies ir kraujagyslių liga ar imunodeficitas.
Gydymo tikslas – palaikyti tinkamą deguonies
saturaciją ir užtikrinti maitinimo bei skysčių
poreikį. Antibiotikai turėtų būti skiriami tik
tiems vaikams, kuriems yra aiškių įrodymų apie
gretutinę bakterinę infekciją.
Literatūros šaltiniai
1. Øymar K, Skjerven HO, Mikalsen IB. Acute
bronchiolitis in infants, a review. Scand J
Trauma Resusc Emerg Med 2014; 22: 23.
2. Justice NA, Le JK. Bronchiolitis. In:
StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls
Publishing; 2022.
3. Solé D, Matsumoto F, Wandalsen GF.
Azithromycin in acute bronchiolitis. J Bras
Pneumol 2020; 46(3).
4. Biagi C, Betti L, Manieri E, Dondi A,
Pierantoni L, Ramanathan R, Zama D, Gennari
M, Lanari M. Different Pediatric Acute Care
Settings Influence Bronchiolitis Management: A
10-Year Retrospective Study. Life (Basel) 2023;
13(3): 635.
5. Midulla F, Petrarca L, Frassanito A, Di Mattia
G, Zicari AM, Nenna R. Bronchiolitis clinics
and medical treatment. Minerva Pediatr 2018;
70(6): 600–611.
6. Skjerven HO, Hunderi JO, Brügmann-Pieper
SK, Brun AC, Engen H, Eskedal L, Haavaldsen
M, Kvenshagen B, Lunde J. Racemic adrenaline
and inhalation strategies in acute bronchiolitis. N
Engl J Med 2013; 368(24): 2286–2293.
7. Vaidelienė L. Vaikų bronchiolitas: smulkiųjų
kvėpavimo takų pažeidimo priežastys ir
pasekmės. Pulmonologija, imunologija ir
alergologija 2013; 2(13): 19–22.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
8
8. Misevičienė V., Kėvalas R. Ūminis
bronchiolitas. Lietuvos gydytojo žurnalas 2016;
1(84): 8-10.
9. Silver AH, Nazif JM. Bronchiolitis. Pediatr
Rev 2019; 40(11): 568–576.
10. Bagdzevičius R., Bakštienė N., Barauskas
V., Dagys A., Dambrauskienė A.,
Dambrauskienė K., Grinkevičiūtė D. Gurskis V.,
Kasparavičienė J., Kėvalas R. ir kt. Vaikų ligos.
Modulio vadovas. Kaunas: LSMU Leidybos
namai; 2014. p. 101–109.
11. Teshome G, Gattu R, Brown R. Acute
bronchiolitis. Pediatr Clin North Am 2013;
60(5): 1019–1034.
12. Birkhaug IM, Inchley CS, Aamodt G,
Ånestad G, Nystad W, Nakstad B. Infectious
burden of respiratory syncytial virus in relation
to time of birth modifies the risk of lower
respiratory tract infection in infancy: the
Norwegian Mother and Child Cohort. Pediatr
Infect Dis J 2013; 32(6): 235–241.
13. Florin TA, Plint AC, Zorc JJ. Viral
bronchiolitis. Lancet. 2017; 389(10065): 211–
224.
14. Bronchiolitis in children: diagnosis and
management. London: National Institute for
Health and Care Excellence (NICE); 2021.
15. Gill PJ, Anwar MR, Kornelsen E, Parkin P,
Mahood Q, Mahant S. Parenteral versus enteral
fluid therapy for children hospitalised with
bronchiolitis. Cochrane Database Syst Rev
2021; 12(12).
16. Hadj I, Trabelsi I, Tinsa F, Ben Romdhane
M, Fersi N, Khalsi F, Boussetta K. Acute
bronchiolitis management in Tunisia: Impact of
the national guidelines. Tunis Med 2021; 99(2):
238–242.
17. Rinawi F, Kassis I, Tamir R, Kugelman A,
Srugo I, Miron D. Bronchiolitis in young infants:
is it a risk factor for recurrent wheezing in
childhood? World J Pediatr 2017; 13(1): 41–48.
18. Ralston SL, Lieberthal AS, Meissner HC,
Alverson BK, Baley JE, Gadomski AM, Johnson
DW, Light MJ, Maraqa NF, Mendonca EA et al.
Clinical practice guideline: the diagnosis,
management, and prevention of bronchiolitis.
Pediatrics 2014; 134(5): 1474–1502.
19. Joseph MM, Edwards A. Acute bronchiolitis:
assessment and management in the emergency
department. Pediatr Emerg Med Pract 2019;
16(10): 1–24.
20. Dalziel SR, Haskell L, O’Brien S, Borland
ML, Plint AC, Babl FE, et al. Bronchiolitis. The
Lancet 2022; 400(10349): 392–406.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
9