https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.9
Postmenopausal osteoporosis: prevention, screening and treatment
methods
Miglė Montvidaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Osteoporosis is a bone disease characterized by low bone mass and breakdown of bone tissue,
leading to fragility, increased fracture risk. Osteoporotic fractures are associated with limited mobility, chronic
pain, disability, loss of independence. The main cause of primary osteoporosis in women is menopause, due to
decrease in estrogen. The aim of this article is to determine the basic principles of prevention, screening and
treatment of postmenopausal osteoporosis.
Aim. To review current prevention, screening and treatment methods of postmenopausal osteoporosis using recent
literature.
Methods. A literature review was performed using PubMed and ScienceDirect databases. Scientific articles were
analyzed according to keywords and their combinations: postmenopausal osteoporosis, prevention, screening,
treatment.
Results. Hormone replacement therapy is no longer widely prescribed for preventing postmenopausal
osteoporosis. Only dual-beam radioabsorptimetry (DEXA) can confirm osteoporosis. Patients at high risk of bone
fractures should be treated with bisphosphonates or denosumab. For patients at very high fracture risk - with
severe/multiple vertebral fractures, teriparatide is recommended, but if there is also history of fractures and T-
scores are below -2,5, consider romosozumab. Bone-forming drugs are preferred over bone resorption inhibitors.
Conclusion. Elimination of risk factors, increase of physical activity, sufficient intake of calcium and vitamin D
can reduce risk of postmenopausal osteoporosis. Osteoporosis is diagnosed using DEXA. Treatment is determined
by the risk of bone fractures, each patient's general state of health.
Keywords: postmenopausal osteoporosis, prevention, screening, treatment.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 73-78, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.9
73
Pomenopauzinės osteoporozės prevencijos, diagnostikos ir gydymo
galimybės: literatūros apžvalga
Miglė Montvidaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Osteoporozė - tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio
mikroarchitekūrinis irimas, lemiantis kaulų trapumą ir padidėjusią riziką lūžiams. Osteoporoziniai klubų, stuburo
ir dilbių lūžiai yra susiję su judėjimo apribojimu, lėtiniu skausmu ir negalia, savarankiškumo praradimu.
Pagrindinė priežastis, lemianti moterų sergamumą pirmine osteoporoze yra menopauzė, kadangi sumažėja
estrogenų kiekis organizme. Siekiant sumažinti sergamumą pomenopauzine osteoporoze bei jos sukeliamas
pasekmes, svarbu išsiaiškinti pagrindinius prevencijos, diagnostikos bei tinkamo gydymo principus.
Tikslas. Remiantis naujausia literatūra, apžvelgti pomenopauzinės osteoporozės prevencijos, diagnostikos ir
gydymo galimybes.
Metodika. Atlikta literatūros apžvalga PubMed ir ScienceDirect duomenų bazėse. Analizuoti moksliniai
straipsniai pagal raktinius žodžius: pomenopauzinė osteoporozė, prevencija, diagnostika, gydymas.
Rezultatai.
Pomenopauzinės osteoporozės prevencijai pakaitinė hormone terapija nebėra plačiai skiriama. Osteoporozės
diagnozę patvirtinti gali tik dvisrautės radioabsorbcimetrijos tyrimas (DXA). Esant didelei kaulų lūžių rizikai,
rekomenduojamas gydymas bisfosfonatais ar denozumabu. Esant labai didelei lūžių rizikai su nustatytais sunkiais
ar daugybiniais slankstelių lūžiais skiriamas teriparatidas, bet jei dar anamnezėje yra buvę kaulų lūžiai ir T lygmuo
mažesnis nei -2,5 - rekomenduojamas romosozumabas. Pirmenybė teikiama kaulus formuojantiems vaistams,
lyginant su kaulų rezorbciją mažinančiais.
Išvados. Rizikos veiksnių šalinimas, fizinis aktyvumas, pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas gali
sumažinti pomenopauzinės osteoporozės riziką. Pagrindinė osteoporozės diagnostikos priemonė – DXA tyrimas.
Pomenopauzinės osteoporozės gydymas skiriamas atsižvelgiant į kaulų lūžių riziką, paciento bendrą sveikatos
būklę.
Raktažodžiai: pomenopauzinė osteoporozė, prevencija, diagnostika, gydymas.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
74
1. Įvadas
Osteoporozė apibūdinama, kaip sisteminė kaulų
liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio
audinio mikroarchitekūrinis irimas, lemiantis kaulų
trapumą ir padidėjusią riziką lūžiams [1].
Osteoporozę sukelia padidėjusi kaulinio audinio
rezorbcija, kurią vykdo osteoklastai, ir sumažėjusi
kaulinio audinio gamyba, kurią vykdo osteo-
blastai [2]. Osteoporozė yra kliniškai reikšminga,
kadangi ji yra pagrindinis kaulų lūžių rizikos
veiksnys. Šia liga serga daugiau kaip 500 milijonų
pasaulio gyventojų [3]. Osteoporoziniai klubų,
stuburo ir dilbių lūžiai yra susiję su judėjimo
apribojimu, lėtiniu skausmu ir negalia,
savarankiškumo praradimu ir pablogėjusia
gyvenimo kokybe. 21–30 proc. pacientų patyrusių
šlaunikaulio lūžį miršta per vienerius metus [4,5].
Pagrindinė priežastis, lemianti moterų sergamumą
pirmine osteoporoze yra menopauzė [6].
Pomenopauzinė osteoporozė pasireiškia dėl
sumažėjusio estrogenų kiekio organizme ir yra
nustatoma beveik kas trečiai moteriai po
menopauzės [7–9]. Siekiant sumažinti sergamumą
pomenopauzine osteoporoze bei jos sukeliamas
pasekmes, svarbu išsiaiškinti pagrindinius preven-
cijos, diagnostikos bei tinkamo gydymo principus.
2. Metodika
Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant PubMed
ir ScienceDirect duomenų bazes. Analizuoti
moksliniai straipsniai pagal raktinius žodžius ir jų
kombinacijas: pomenopauzinė osteoporozė,
prevencija, diagnostika, gydymas. Iš viso atrinkti 23
straipsniai, kurie publikuoti anglų kalba ir nėra
senesni nei 5 m.
3. Rezultatai
3.1. Prevencija
Osteoporozė yra dažnai vadinama „nebylia“ liga,
nes pacientai įprastai kaulų retėjimo nejaučia. Kaulų
tankio sumažėjimas yra laipsniškas ir
neskausmingas, todėl ši liga dažniausiai yra
diagnozuojama per vėlai, tai yra patyrus kaulo lūžį
[10]. Osteoporozei būdingi stuburo slankstelių lūžiai
– dažnai lieka nepastebėti. [10,11]. Dėl šių
priežasčių yra itin svarbu laiku pradėti
pomenopauzinės osteoporozės prevenciją.
Padidėjusią šios ligos riziką turi moterys, kurios yra
virš 50 m. amžiaus, turinčios kūno masės indeksą
mažesnį nei 21 kg/m
2
, rūkančios, sergančios
lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, kaip
reumatoidiniu artritu, celiakija, taip pat įtakos turi
genetika [12].
Anksčiau pakaitinė hormonų terapija buvo plačiai
naudojama simptomų, susijusių su menopauze
lengvinimui, pavyzdžiui karščio pylimo, naktinio
prakaitavimo ir miego sutrikimų simptomams,
kadangi buvo manoma, jog tuo pačiu pacientėms
suteikiama osteoporozės prevencija [13,14]. Tačiau,
moksliniai tyrimai nustatė, kad pakaitinės hormonų
terapijos vartojimas gali didinti sergamumą širdies ir
kraujagyslių ligomis, neurodegeneracinėmis
ligomis, krūtų ir gimdos vėžiu, taip pat didina
tromboembolijų riziką [13]. Siekiant išvengti šių
pasekmių, buvo nuspręsta hormonų terapiją skirti
moterims, kurioms menopauzė prasidėjo per
pastaruosius dešimt metų, besiskundžiančioms
menopauzės sukeltais simptomais, esančioms
mažiau nei 60 metų amžiaus ir turinčioms nedidelę
komplikacijų riziką [14]. Jungtinių Amerikos
Valstijų Maisto ir vaistų administracija
rekomenduoja pakaitinę hormonų terapiją vartoti
mažiausia reikalinga doze ir kuo trumpiau [15,16]
Tinkama mityba yra itin svarbi pomenopauzinės
osteoporozės bei kaulų lūžių prevencijai. Moterims
rekomenduojama per dieną suvartoti 1000-1500 mg
kalcio su maistu, taip pat rekemonduojami 600-
800 TV vitamino D papildai. Vartojant kalcio ir
vitamino D papildus, svarbu pacientes stebėti dėl
galimų sveikatos sutrikimų, kaip hiperkalcemijos,
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
75
inkstų akmenų susiformavimo [4]. Moksliniai
tyrimai taip pat rodo fizinio aktyvumo naudą
osteoporozės prevencijai. Didelio ir mažo
intensyvumo treniruotės su svoriais turėtų būti
atliekamos bent 30 minučių 5-7 dienas per
savaitę [2,10].
3.2. Diagnostika
Osteoporozės diagnostikos auksiniu standartu
laikomas kaulų mineralų tankio (KMT) radiologinis
tyrimas dvisraute radioabsorbcimetrija (DXA)
[17,18]. Normalus KMT yra, kai T lygmuo −1,0 ar
daugiau. Esant T lygmeniui nuo −1,0 iki −2,5
nustatoma osteopenija, o mažiau ar lygu −2,5 -
osteoporozė [15].
Kiti KMT matavimo metodai apima kiekybinę
kompiuterinę tomografiją, kiekybinį ultragarsinį
tyrimą, skaitmeninę rentgenografiją [19]. Šie
radiologiniai tyrimai gali padėti numatyti kaulų
lūžių riziką, įvertinant kaulų tankį, tačiau jie nėra
lygiaverčiai DXA tyrimui ir negali būti naudojami
osteoporozei diagnozuoti [16,19].
Pomenopauzinė osteoporozės diagnostikai yra
svarbu surinkti pacientės anamnezę ir atlikti
klinikinį ištyrimą. Vertinama raumenų jėga,
pusiausvyra, laikysena [12]. Ūgis turėtų būti tiksliai
matuojamas kasmet, naudojant stadiometrą ar
liniuotę, pritvirtintą prie sienos. Nustačius 2 cm ar
didesnį ūgio sumažėjimą nuo ankstesnio matavimo
arba bent 3,8 cm skirtumą nuo ūgio, buvusio 20
metų amžiuje, didėja tikimybė, jog pacientei jau yra
įvykęs stuburo slankstelio lūžis [12].
3.3.Gydymo galimybės
Osteoporozė yra lėtinė, progresuojanti ir šiuo metu
nepagydoma liga, kuriai reikalinga tęstinė priežiūra
visą gyvenimą. Nėra vieno konkretaus gydymo
plano, todėl skiriant medikamentus, svarbu įvertinti
kiekvieną klinikinį atvejį individualiai, taip pat
gydymo naudą ir riziką bei atsižvelgti į paciento
norus, amžių, lūžių riziką [10,12]. Pagrindiniai
osteoporozės gydymo tikslai yra sumažinti lūžių
tikimybę, lėtinant ar sustabdant kaulų masės
praradimą, gerinti kaulų architektūrą, palaikyti ar
pagerinti kaulų stiprumą ir sumažinti griuvimų
riziką [10].
Moterims po menopauzės, esant didelei lūžių rizikai,
rekomenduojama pradėti gydymą bisfosfonatais
(alendronatu, risedronatu, zoledrono rūgštimi ar
ibandronatu). Gydymas skiriamas 5 m., o vėliau
svarstoma dėl pertraukos, jei neįvyksta kaulų lūžių
ir T lygmuo nėra mažesnis nei -2,5 [20]. Kitas
galimas medikamentas – denozumabas. Vartojant šį
vaistą 5-10 m., pertraukos nėra rekomenduojamos,
kadangi nustojus vartoti, KMT greitai mažėja.
Išliekant didelei lūžių rizikai, vaistą galima vartoti
ilgiau arba pakeisti kitu [21].
Esant labai didelei lūžių rizikai, pavyzdžiui, jau
nustačius sunkius ar daugybinius slankstelių lūžius,
rekomenduojamas gydymas teriparatidu iki 2 m, po
to gydymą tęsti bisfosfonatais ar denozumabu. Jei
lūžių rizika labai didelė ir yra nustatyta sunki
osteoporozė, tai yra T lygmuo mažesnis nei -2,5,
anamnezėje yra buvę kaulų lūžiai ir nustatyti
daugybiniai stuburo slankstelių lūžiai, įprastai
labiausiai tinka gydymas romosuzumabu iki 1 m., po
to gydymą tęsti bisfosfonatais ar
denozumabu [11,22].
Esant labai didelei lūžių rizikai, pirmenybė teikiama
kaulus formuojantiems vaistams, kaip teriparatidui
ar romosozumabui, lyginant su kaulų rezorbciją
mažinančiais, kaip alendronatu ar risedronatu,
kadangi pirmiausia reikėtų inicijuoti gydymą kaulus
formuojančiu medikamentu ir tik po to mažinti
rezorbciją [23]. Gydymas teriparatidu ir
romosozumabu visada turėtų būti pratęstas
rezorbciją mažinančiais vaistais, siekiant sustabdyti
staigų KMT mažėjimą, nutraukus pirminį gydymą
[22,23]. Pacientams, kurie negali vartoti peroralinių
vaistų, pavyzdžiui dėl žarnyno ligos ar atminties
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
problemų, reikėtų apsvarstyti injekcinių vaistų, kaip
zoledrono rūgšties, denozumabo, teriparatido ir
romosozumabo skyrimą [20].
Osteoporozės gydymo trukmė priklauso nuo
paciento amžiaus, KMT atsako į gydymą bei
bendros organizmo būklės ir įvykusių kaulų lūžių
gydymo metu [17]. Rekomenduojama atlikti DXA
tyrimą kas 1-2 m., skiriant medikamentinį gydymą,
kol tyrimo rezultatai išliks pastovūs [20].
4. Išvados
Pomenopauzinė osteoporozė yra klastinga liga,
kuriai svarbi prevencija. Būdamos fiziškai
aktyviomis, gaudamos pakankamą kalcio ir
vitamino D kiekį, moterys gali sumažinti
pomenopauzinės osteoporozės riziką. Pakaitinė
hormonų terapija nebėra taip plačiai taikoma
prevencijos priemonė, kaip anksčiau ir turėtų būti
skiriama tik įvertinus galimą naudą ir riziką.
Pagrindinė osteoporozės diagnostikos priemonė –
DXA tyrimas. Pomenopauzinės osteoporozės
gydymo metodai apima bisfosfonatų, denozumabo,
teriparatido ir romosozumabo vartojimą ir yra
skiriami priklausomai nuo kaulų lūžių rizikos, KMT,
paciento bendros sveikatos būklės.
Literatūros šaltiniai
1. Kanis JA, Cooper C, Rizzoli R, Reginster JY.
European guidance for the diagnosis and
management of osteoporosis in postmenopausal
women. Osteoporos Int. 2019 Jan 18;30(1):3–44.
2. Su Y, Chen Z, Xie W. Swimming as Treatment
for Osteoporosis: A Systematic Review and Meta-
analysis. Vol. 2020, BioMed Research International.
Hindawi Limited; 2020.
3. Kunioka CT, Manso MC, Carvalho M.
Association between Environmental Cadmium
Exposure and Osteoporosis Risk in Postmenopausal
Women: A Systematic Review and Meta-Analysis.
Vol. 20, International Journal of Environmental
Research and Public Health. MDPI; 2023.
4. Yong EL, Logan S. Menopausal osteoporosis:
Screening, prevention and treatment. Vol. 62,
Singapore Medical Journal. Wolters Kluwer --
Medknow Publications; 2021. p. 159–66.
5. Słupski W, Jawień P, Nowak B. Botanicals in
postmenopausal osteoporosis. Vol. 13, Nutrients.
Multidisciplinary Digital Publishing Institute
(MDPI); 2021.
6. Wu D, Cline-Smith A, Shashkova E, Perla A,
Katyal A, Aurora R. T-Cell Mediated Inflammation
in Postmenopausal Osteoporosis. Vol. 12, Frontiers
in Immunology. Frontiers Media SA; 2021.
7. Yang C, Ren J, Li B, Jin C, Ma C, Cheng C, et al.
Identification of gene biomarkers in patients with
postmenopausal osteoporosis. Mol Med Rep. 2019
Feb 1;19(2):1065–73.
8. Rossi LMM, Copes RM, Dal Osto LC, Flores C,
Comim FV, Premaor MO. Factors related with
osteoporosis treatment in postmenopausal women.
Med (United States). 2018 Jul 1;97(28).
9. Yang X, Chang T, Yuan Q, Wei W, Wang P, Song
X, et al. Changes in the composition of gut and
vaginal microbiota in patients with postmenopausal
osteoporosis. Front Immunol. 2022 Aug 12;13.
10. Pinkerton JA V., Chelmow D, Witkop CT.
Management of Postmenopausal Osteoporosis:
ACOG Clinical Practice Guideline No. 2. Obstet
Gynecol. 2022 Apr 1;139(4):698–717.
11. Anthamatten A, Parish A. Clinical Update on
Osteoporosis. Vol. 64, Journal of Midwifery and
Women’s Health. John Wiley & Sons, Ltd; 2019. p.
265–75.
12. McClung M, Pinkerton J, Blake J, Cosman F.
Management of osteoporosis in postmenopausal
women: the 2021 position statement of The North
American Menopause Society. Menopause. 2021
Sep 1;28(9):973–97.
13. Pan M, Pan X, Zhou J, Wang J, Qi Q, Wang L.
Update on hormone therapy for the management of
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
postmenopausal women. Biosci Trends. 2022 Feb
28;16(1):46–57.
14. Rozenberg S, Al-Daghri N, Aubertin-Leheudre
M, Brandi ML, Cano A, Collins P, et al. Is there a
role for menopausal hormone therapy in the
management of postmenopausal osteoporosis? Vol.
31, Osteoporosis International. Springer; 2020. p.
2271–86.
15. Arceo-Mendoza RM, Camacho PM.
Postmenopausal Osteoporosis: Latest Guidelines.
Vol. 50, Endocrinology and Metabolism Clinics of
North America. 2021. p. 167–78.
16. Rizzoli R. Postmenopausal osteoporosis:
Assessment and management. Vol. 32, Best Practice
and Research: Clinical Endocrinology and
Metabolism. Baillière Tindall; 2018. p. 739–57.
17. Briot K, Roux C, Thomas T, Blain H, Buchon D,
Chapurlat R, et al. 2018 update of French
recommendations on the management of
postmenopausal osteoporosis. Jt Bone Spine.
2018;85(5):519–30.
18. Bonaccorsi G, Giganti M, Nitsenko M,
Pagliarini G, Piva G, Sciavicco G. Predicting
treatment recommendations in postmenopausal
osteoporosis. J Biomed Inform. 2021 Jun
1;118:103780.
19. Anam AK, Insogna K. Update on Osteoporosis
Screening and Management. Vol. 105, Medical
Clinics of North America. 2021. p. 1117–34.
20. Camacho PM, Petak SM, Binkley N, Diab DL,
Eldeiry LS, Farooki A, et al. American Association
of Clinical Endocrinologists/American College of
Endocrinology Clinical Practice Guidelines for the
Diagnosis and Treatment of Postmenopausal
Osteoporosis—2020 Update. Endocr Pract. 2020
May 1;26(s1):1–46.
21. Shoback D, Rosen CJ, Black DM, Cheung AM,
Murad MH, Eastell R. Pharmacological
Management of Osteoporosis in Postmenopausal
Women: An Endocrine Society Guideline Update.
Vol. 105, Journal of Clinical Endocrinology and
Metabolism. Oxford Academic; 2020. p. 587–94.
22. Brown JP. Long-Term Treatment of
Postmenopausal Osteoporosis. Vol. 36,
Endocrinology and Metabolism. Korean
Endocrinology Society; 2021. p. 544–52.
23. Eastell R, Rosen CJ, Black DM, Cheung AM,
Murad MH, Shoback D. Pharmacological
management of osteoporosis in postmenopausal
women: An endocrine society clinical practice
guideline. Vol. 104, Journal of Clinical
Endocrinology and Metabolism. 2019. p. 1595–622.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
78