Viltė Fominskytė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Post-traumatic stress disorder (PTSD) is possibly the most common mental disorder that occurs after a traumatic event, with a prevalence of about 3.9 percent in the general population. PTSD causes impaired functioning in personal, social, professional areas of life and is associated with faster aging, increased risk of chronic diseases and early death. The difficulties caused by this disorder call for the identification of effective treatments for PTSD.
Aim. Based on the latest literature, to present and analyze PTSD treatment methods.
Materials and methods. The literature review was performed using Pubmed and Google Scholar databases. Keywords used during the search and their combinations in English: “post-traumatic stress disorder”, “treatment”, “eye movement desensitization and reprocessing”, “trauma focused cognitive behavioral therapy”, “cognitive processing therapy”, “prolonged exposure”, “cognitive therapy for post-traumatic stress disorder”, “pharmacotherapy”. The literature on the treatment of PTSD in children and adolescents was not examined. More than 20 articles in English published between 2013 and 2023 were included in the review.
Results. Psychotherapy may provide more effective and longer-lasting improvement in PTSD than medication. Pharmacotherapy is recommended as a second-line option and should be considered in the presence of comorbidities, insufficient response to primary treatment, lack of access to psychotherapy, or as a matter of personal patient preference. New treatment perspectives are seen in methylenedioxymethamphetamine (MDMA) assisted psychotherapy.
Conclusions. Brief trauma-focused cognitive behavioral and eye movement desensitization and reprocessing therapies are currently the most effective of the available research-based treatments for PTSD.
Keywords: post-traumatic stress disorder, cognitive behavioral therapy, psychotherapy.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.20
Post-traumatic stress disorder and its treatment options: literature
review
Viltė Fominskytė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Post-traumatic stress disorder (PTSD) is possibly the most common mental disorder that occurs after a
traumatic event, with a prevalence of about 3.9 percent in the general population. PTSD causes impaired functioning
in personal, social, professional areas of life and is associated with faster aging, increased risk of chronic diseases and
early death. The difficulties caused by this disorder call for the identification of effective treatments for PTSD.
Aim. Based on the latest literature, to present and analyze PTSD treatment methods.
Materials and methods. The literature review was performed using Pubmed and Google Scholar databases.
Keywords used during the search and their combinations in English: "post-traumatic stress disorder", "treatment",
"eye movement desensitization and reprocessing", "trauma focused cognitive behavioral therapy", "cognitive
processing therapy", "prolonged exposure", "cognitive therapy for post-traumatic stress disorder", "pharmacotherapy".
The literature on the treatment of PTSD in children and adolescents was not examined. More than 20 articles in English
published between 2013 and 2023 were included in the review.
Results. Psychotherapy may provide more effective and longer-lasting improvement in PTSD than medication.
Pharmacotherapy is recommended as a second-line option and should be considered in the presence of comorbidities,
insufficient response to primary treatment, lack of access to psychotherapy, or as a matter of personal patient
preference. New treatment perspectives are seen in methylenedioxymethamphetamine (MDMA) assisted
psychotherapy.
Conclusions. Brief trauma-focused cognitive behavioral and eye movement desensitization and reprocessing therapies
are currently the most effective of the available research-based treatments for PTSD.
Keywords: post-traumatic stress disorder, cognitive behavioral therapy, psychotherapy.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 173-181, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.20
173
Potrauminio streso sutrikimas ir jo gydymo galimybės: literatūros
apžvalga
Viltė Fominskytė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) galimai yra dažniausias psichikos sutrikimas, atsirandantis po trauminio
įvykio, jo paplitimas bendroje populiacijoje yra apie 3,9 proc. PTSS sukelia reikšmingą funkcionavimo sutrikimą
asmeninėse, socialinėse, profesinėse srityse ir yra siejamas su greitesniu senėjimu, padidėjusia lėtinių ligų rizika,
ankstyva mirtimi. Šio sutrikimo sukeliami sunkumai pabrėžia poreikį nustatyti veiksmingus PTSS gydymo būdus.
Tyrimo tikslas: Remiantis naujausia literatūra, pristatyti bei išanalizuoti PTSS gydymo metodus.
Tyrimo medžiaga ir metodai: Literatūros apžvalga atlikta naudojantis „Pubmed“ ir „Google Scholar“ duomenų
bazėmis. Paieškos metu naudoti raktažodžiai ir jų kombinacijos anglų kalba: „potrauminis streso sutrikimas“,
„gydymas“, „nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija“, „į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija“,
„kognityvinio apdorojimo terapija“, „ilgalaikės ekspozicijos terapija“, „kognityvinė terapija“, „farmakoterapija“.
Literatūra apie vaikų ir paauglių PTSS gydymą nagrinėjama nebuvo. Į apžvalgą buvo įtraukta daugiau nei 20 straipsnių
anglų kalba, publikuotų nuo 2013-2023 metais.
Rezultatai. Psichoterapija gali suteikti veiksmingesnį ir ilgiau išliekantį pagerėjimą PTSS, lyginant su
medikamentiniu gydymu. Farmakoterapija rekomenduojama kaip antros eilės pasirinkimas ir turėtų būti svarstoma
esant gretutinėms ligoms, nepakankamam atsakui į pirminį gydymą, prieigos prie psichoterapijos trūkumui ar kaip
asmeninis paciento pasirinkimas. Naujos gydymo perspektyvos matomos metilendioksimetamfetamino (MDMA)
padedamoje psichoterapijoje.
Išvados. Trumpalaikės į traumą orientuota kognityvinė elgesio ir nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapijos
šiuo metu yra veiksmingiausios iš prieinamų tyrimais pagrįstų PTSS gydymo metodų.
Raktažodžiai: potrauminio streso sutrikimas, kognityvinė elgesio terapija, psichoterapija.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
174
1. Įvadas
Nustatyta, jog apie 70 proc. žmonių per gyvenimą
patiria traumuojančius įvykius [1]. Potrauminio streso
sutrikimas (PTSS) galimai yra dažniausias psichikos
sutrikimas, atsirandantis po trauminio įvykio. PTSS
paplitimas bendroje populiacijoje yra apie 3,9 proc., o
tarp traumas patyrusiųjų siekia iki 5,6 proc. [2].
Išsivysčius šiam sutrikimui, pasireiškia vis
pasikartojantys trauminės patirties išgyvenimai,
košmariški sapnai, prisiminimų blyksniai, trauminį
įvykį primenančių minčių, jausmų, situacijų
vengimas, nuolatinis grėsmės jausmas bei įtampa.
Patiriami PTSS simptomai sukelia reikšmingą
funkcionavimo sutrikimą asmeninėse, socialinėse bei
profesinėse srityse [3]. PTSS siejamas su greitesniu
senėjimu, padidėjusia lėtinių ligų rizika, ankstyva
mirtimi [2]. Šio sutrikimo sukeliami sunkumai
pabrėžia poreikį nustatyti veiksmingus PTSS gydymo
būdus.
2. Tyrimo metodika
Literatūros apžvalga atlikta naudojantis „Pubmed“ ir
„Google Scholar“ duomenų bazėmis. Paieškos metu
naudoti raktažodžiai ir jų kombinacijos anglų kalba:
„potrauminis streso sutrikimas“, „gydymas“,
„nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija“, „į
traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija“,
„kognityvinio apdorojimo terapija“, „ilgalaikės
ekspozicijos terapija“, „kognityvinė terapija“,
„farmakoterapija“. Literatūra apie vaikų ir paauglių
PTSS gydymą nagrinėjama nebuvo. Į apžvalgą buvo
įtraukta daugiau nei 20 straipsnių anglų kalba,
publikuotų nuo 2013 - 2023 metais.
3. Rezultatai
3.1. Rizikos veiksniai
Moterims PTSS diagnozuojamas maždaug du kartus
dažniau nei vyrams [2]. Tokie prieštrauminiai
veiksniai kaip anksčiau patirtas stresas, kognityvinis
pažeidžiamumas, galvos smegenų trauma,
asmenybiniai faktoriai, ankstesni psichikos sutrikimai
ar šeiminė psichikos sutrikimų istorija, mažesnė
socialinė parama ar žemesnė socioekonominė padėtis
ir netgi genetiniai faktoriai yra taip pat siejami su
didesne PTSS rizika [2,4].
3.2. Gretutiniai sutrikimai
PTSS komorbidiškumas su kitais psichikos
sutrikimais yra dažnas ir gali siekti net iki 80 proc. [5].
Depresija yra viena iš dažniausių gretutinių ligų, kartu
su PTSS pasireiškianti maždaug pusei pacientų [5].
Depresija apsunkina PTSS simptomatiką, gali lemti
lėtinę sutrikimo eigą, yra susijusi su padidėjusia
neigiamų sveikatos pasekmių tikimybe, suprastėjusia
gyvenimo kokybe, taip pat apsunkina PTSS gydymo
procesą, gali lemti mažesnį atsaką į gydymą bei didina
papildomų pagalbos priemonių poreikį [6]. Kartu su
PTSS taip pat dažnai pasireiškia nerimo sutrikimai,
psichozė, ribinis asmenybės sutrikimas, alkoholio ir
psichoaktyvių medžiagų vartojimo sutrikimai,
savižudiškos mintys [5].
3.3. Potrauminio streso sutrikimo gydymas
Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos
institutas (angl. National institute of health and
clinical excellence, NICE), Pasaulio sveikatos
organizacija (PSO) bei daugelis kitų gairių
rekomenduoja individualią į traumą orientuotą
kognityvinę elgesio terapiją (angl. trauma-focused
cognitive behavior therapy, TF-CBT) ir nujautrinimo
akių judesiais ir perdirbimo terapiją (angl. Eye
Movement Desensitization and Reprocessing, EMDR)
kaip pirmo pasirinkimo gydymą PTSS [7,8].
Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai
(SSRI) ir venflaksinas yra veiksmingi, gydant PTSS,
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
175
tačiau medikamentinis gydymas neturėtų būti
siūlomas kaip pirmas pasirinkimas [7].
3.3.1. Psichoterapija
TF-CBT yra plati įvairių psichologinių intervencijų
grupė, kurioje pagrinde yra naudojamos į trauma
orientuotos kognityvinės, elgesio ar kognityvinės-
elgesio technikos bei ekspozicijos metodai. Iš šios
grupės stiprios rekomendacijos suaugusiųjų PTSS
gydymui pateikiamos ilgalaikės ekspozicijos (angl.
prolonged exposure, PE), kognityvinio apdorojimo
terapijos (angl. cognitive processing therapy, CPT),
kognityvinės terapijos (angl. cognitive therapy for
PTSD, CT-PTSD) intervencijoms [8,9]. Tyrimai
patvirtina individualios trumpalaikės TF-CBT ir
EMDR veiksmingumą bei ilgainiui išliekantį
pagerėjimą, o nauda matoma tarp įvairios kilmės
traumų, įskaitant net ir daugybines traumas [8,10,11].
Vis dėlto verta paminėti, jog pacientams galimi ir ne
tokie palankūs gydymo rezultatai. Problema ypač
stebima kareivių ir karo veteranų populiacijose, kur
dažnai matomas nepakankamas atsakas į intervencijas,
o remisiją pasiekia tik maždaug trečdalis pacientų
[12]. Būtent rekomenduojamų psichoterapijų PTSS
gydymui nutraukimo dažnis gali būti aukštas. 2020 m.
atliktoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje
pastebėta, jog pacientai dažniausiai nutraukia TF-
CBT, nepabaigę pilno gydymo, lyginant su kitomis
psichologinėmis intervencijomis. Nustatytas bendras
psichoterapijų nutraukimo dažnis buvo 16 proc. [13].
Atsižvelgiant į tai, vis daugiau dėmesio skiriama
rekomenduojamų intervencijų intensyvumo ir trukmės
pritaikymui, kuomet atliekami kasdieniai seansai per
trumpesnį laikotarpį. Atlikti atsitiktinių imčių
klinikiniai tyrimai rodo, jog tai gali būti greitas bei tiek
pat kiek standartinės procedūros efektyvus būdas
PTSS gydyme. Pastebėta, jog intensyvios TF-CBT
gerina pacientų įsitraukimą ir turi žemą nutraukimo
dažnį [14,15].
3.3.2. Ilgalaikės ekspozicijos terapija
PE yra tyrimais pagrįsta individuali kognityvinės
elgesio terapijos rūšis, kuri moko žmogų palaipsniui
priartėti prie su trauma susijusių prisiminimų, jausmų,
situacijų. Pagrindiniai PE terapijos komponentai yra in
vivo ekspozicija ir ekspozicija vaizduotėje. Taip pat
įtraukiama psichoedukacija, kvėpavimo pratimų
mokymas bei namų darbai. In vivo ekspozicijos metu
pacientas laipsniškai artėja prie stresą keliančių
situacijų, žmonių, vietovių, kurių įprastai vengia dėl
traumą primenančių aplinkybių. Ekspozicija
vaizduotėje apima pakartotinį prisiminimą bei detalų
traumuojančių įvykių atpasakojimą, tuo pačiu ryškiai
įsivaizduojant įvykius [16].
PE efektyvumas PTSS gydyme įrodytas tyrimais
[10,11]. PE taip pat gali būti veiksminga gydant PTSS
kartu su gretutinėms ligomis tokiomis kaip
generalizuotas nerimas, depresija, o be to prisidėti prie
teigiamų pokyčių socialinėje ir darbinėje
aplinkoje [17].
3.3.3. Kognityvinio apdorojimo terapija
CPT remiasi prielaida, jog bandydami integruoti
trauminį įvykį į savo mąstymo schemas, žmonės
dažnai asimiliuoja, akomoduoja, o tai neretai gali
iškreipti savęs ir aplinkos pažinimą. CPT tikslas yra
sumažinti PTSS simptomus, nustatant bei
modifikuojant netinkamas kognicijas. Gydymas
prasideda psichoedukacija apie traumos poveikį bei
PTSS. Išsiaiškinama kaip neigiama patirtis paveikė
paciento mąstymą apie save bei jį supančią aplinką,
nustatomi probleminiai įsitikimai, susiję su
traumuojančia patirtimi, išmokstama įgūdžių
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
176
padedančių keisti šiuos įsitikinimus kasdieninėje
praktikoje [16].
CPT gali būti taikoma individualiai arba grupėje,
tačiau tyrimai rodo, kad individuali terapija gali būti
veiksmingesnė [18,19]. Šis terapijos būdas gerina
įvairių socialinių grupių asmenų tiek fizinį, tiek
psichosocialinį funkcionavimą, įskaitant tokias sritis
kaip kasdienį gyvenimą, darbą ir asmeninius
santykius. CPT gali būti veiksminga gydant PTSS
kartu su tokiais gretutiniais sutrikimais kaip depresija,
nerimu, taip pat gali mažinti savižudiškų minčių
pasireiškimą bei pagerinti gyvenimo kokybę [18,20].
Kitas nustatytas CPT privalumas – 2022 m. atlikto
atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo metu nustatyta, jog
įmanoma pritaikyti CPT nuotoliniu būdu ar atvykus į
paciento namus [21]. Tai ne tik didina pagalbos
pasiekiamumą PTSS pacientams, bet ir sumažina
gydymo nutraukimo dažnį.
3.3.4. Kognityvinė terapija
KT – PTSS metu siekiama sumažinti jaučiamą esamos
grėsmės jausmą, keičiant pernelyg neigiamą traumos
bei su ja susijusių pasekmių vertinimą, koreguoti
kognityvines strategijas ir elgseną, sumažinti
pasikartojantį traumos išgyvenimą, atnaujinant ir
pakeičiant traumos prisiminimus ir nutraukiant ryšius
tarp šių prisiminimų ir juos sukeliančių dirgiklių. Taip
pat padedama pacientui sugrįžti į veiklas, kurios
suteikia prasmės jausmą [22]. KT - PTSS efektyvumas
matomas ne tik įvairiuose atsitiktinių imčių tyrimuose,
bet ir klinikinėje praktikoje [23]. KT veiksmingumas
išlieka ir tarp pacientų patyrusių daugybines įvairios
kilmės traumas [23].
3.3.5. Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo
terapija
EMDR veikimas remiasi adaptyviu informacijos
apdorojimu (angl. adaptive information processing,
AIP) – teorija, aiškinančia, jog psichotrauminiai
išgyvenimai nulemia netinkamą prisiminimų
apdorojimą, saugojimą, todėl atsiranda neigiamos
mintys, jausmai, elgesys. EMDR metu naudojamas 8
fazių modelis, skirtas apimti visus klinikinius
nusiskundimus, kuriuos sukėlė ar paūmino neigiami
išgyvenimai, įvertinti teigiamas kognicijas.
Užsiėmimų metu dėmesys sutelkiamas į su trauminiu
įvykiu susijusias emocijas, vaizdus, mintis, pojūčius ir
tuo pačiu metu vyksta bilateralinis smegenų
stimuliavimas, kuris dažniausiai atliekamas
sakadiniais akių judesiais. Tikslas - traumuojančių
prisiminimų perdirbimas ir su trauma susijusių
emocijų ryškumo sumažinimas, pakeitimas
pozityviomis [24].
Atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti EMDR
gydymo programos įgyvendinimą ir rezultatus, gydant
moteris patyrusias PTSS po gimdymo. Po vidutiniškai
5 savaitinių EMDR terapijos seansų nė viena moteris
nebeatitiko PTSS diagnozės kriterijų. Šie rezultatai yra
daug žadantys, kadangi buvo pasiekti tarp moterų,
turėjusių gana didelį gretutinių psichikos ligų lygį
(64 proc.) bei aukštą ankstesnių psichikos sveikatos
gydymų lygį (80 proc.). Taip pat buvo pastebėta, jog
naudojant EMDR, PTSS simptomai kartais gali
sumažėti po vienos gydymo seanso [25].
3.4. Farmakoterapija
PSO ir NICE farmakoterapiją PTSS gydymui
rekomenduoja kaip antro pasirinkimo būdą,
pirmenybę teikiant į trauma orientuotai terapijai [7,8].
Priežastys, dėl kurių reikėtų apsvarstyti galimybę
skirti vaistus PTSS gydymui, yra gretutinės ligos (pvz.
psichozė, depresija), prieigos prie psichoterapijos
trūkumas, jos netoleravimas ar teigiamo atsako
nebuvimas, asmeninis paciento pasirinkimas. Nors
daugelyje PTSS gydymo gairių pateikiamos įvairios
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
177
rekomendacijos dėl farmakoterapijos vartojimo,
tačiau selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai
(SSRI) bei serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos
inhibitoriai (SNRI) išlieka pirmo pasirinkimo vaistais
PTSS gydymui [7]. Sisteminės apžvalgos ir
metaanalizės rodo, jog sertralinas, fluoksetinas,
paroksetinas ir venflaksinas yra veiksmingi mažinant
PTSS simptomus [26, 27]. Mirtazapinas bei
amitriptilinas taip pat galimai gerina PTSS simptomus,
tačiau tai grindžiama mažo patikimumo įrodymais
[26]. Aiškių skirtumų nematoma, kai kalbama apie
kitas psichotropinių vaistų klases [26].
Antipsichotikų ir nuotaikos stabilizatorių vartojimas
turėtų būti paliktas esant gretutinėms ligoms [28].
Benzodiazepinai yra neveiksmingi PTSS gydyme, o
taip pat siejami su bendru būklės pablogėjimu,
prastesniais psichoterapijos rezultatais, agresija bei
depresija. Su jų vartojimu susijusi rizika nusveria
galimą trumpalaikę naudą, todėl sergantiems PTSS
benzodiazepinai turėtų būti laikomi santykinai
kontraindikuotinais [29].
Alfa – 1 adrenoreceptorių antagonistas prazosinas yra
vartojamas su PTSS susijusių košmarų, miego
sutrikimų gydymui. 2020 m. Zhang ir bendraautoriai
publikavo sisteminę apžvalgą ir metaanalizę, kurioje
apžvelgė prazosino skyrimą nemigos, košmarų ir
bendrų PTSS simptomų gydymui. Metaanalizės
duomenimis, prazosinas buvo reikšmingas košmarų
gydyme, lyginant su placebu, tačiau nesiskyrė nuo
placebo, vertinant efektyvumą bendriems PTSS
simptomams bei miego kokybei [30]. Skiriant
prazosiną pacientai turėtų būti tinkamai informuojami
dėl šio vaisto efektyvumo, galimų nepageidaujamų
reakcijų bei hipotenzijos rizikos. Visgi įvairių
dabartinių gairių rekomendacijos dėl šio vaisto
vaidmens PTSS gydyme skiriasi ir pastaruoju metu
kyla diskusijų dėl tolesnio jo vartojimo šiuo
tikslu [28].
Parenkant tinkamą vaistą pacientui, kuriam
diagnozuotas PTSS, turėtų būti atsižvelgiamą į esamus
simptomus, gretutines ligas bei įrodymais pagrįstą
gydymą.
3.5. Naujos gydymo perspektyvos
Dabartinių gydymo būdų neveiksmingumas, aukštas
gydymo nutraukimo lygis skatina ieškoti naujų PTSS
gydymo metodų. Pastaruoju metu daug dėmesio
sulaukė metilendioksimetamfetamino (MDMA)
padedama terapija (angl. MDMA assisted therapy,
MDMA-AT). Klinikiniai tyrimai rodo, kad MDMA-
AT galimai yra saugus ir efektyvus PTSS gydymo
būdas. II fazės MDMA-AT skirtos gydymui atspariam
PTSS tyrimų duomenys rodo, jog 54 proc. tiriamųjų
gydytų MDMA-AT po dviejų gydymo seansų
nebeatitiko PTSS diagnozės kriterijų, lyginant su
23 proc. kontrolinėje grupėje [31]. Pirmame III fazės
klinikiniame tyrime 88 proc. MDMA-AT grupės
dalyvių turėjo kliniškai reikšmingą atsaką į gydymą, o
67 proc. tiriamųjų po trijų seansų nebeatitiko PTSS
diagnozės [32]. Galimo šio gydymo patvirtinimo iš
JAV Maisto ir vaistų administracijos (angl. Food and
drug administration, FDA) tikimąsi sulaukti dar 2024
m. [33].
4. Išvados
TB-CBT ir EMDR šiuo metu yra veiksmingiausi iš
prieinamų tyrimais pagrįstų PTSS gydymo metodų.
Lyginant su farmakoterapija, psichoterapija gali
suteikti veiksmingesnį ir ilgiau išliekantį pagerėjimą
PTSS. Medikamentinis gydymas rekomenduojamas
kaip antros eilės pasirinkimas ir turėtų būti svarstomas
esant gretutinėms ligoms, nepakankamam atsakui į
pirminį gydymą, prieigos prie psichoterapijos
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
178
trūkumui ar kaip asmeninis paciento pasirinkimas.
SSRI ir SNRI yra pirmo pasirinkimo vaistai.
Visgi, šiuo metu prieinami PTSS gydymo metodai turi
trūkumų. Esant reikšmingam gydymo nutraukimų
dažniui, nepakankam atsakui į gydymą, išlieka
poreikis tobulinti PTSS gydymo metodus bei ieškoti
naujų išeičių. Naujos gydymo perspektyvos matomos
MDMA padedamoje psichoterapijoje.
Literatūros šaltiniai
1. Kessler RC, Aguilar-Gaxiola S, Alonso J, et al.
Trauma and PTSD in the WHO World Mental Health
Surveys. Eur J Psychotraumatol.
2017;8(sup5):1353383.
2. Koenen KC, Ratanatharathorn A, Ng L, et al.
Posttraumatic stress disorder in the World Mental
Health Surveys. Psychol Med. 2017;47(13):2260-
2274.
3. World Health Organization. ICD-11: International
Classification of Diseases 11th Revision. 2019.
https://icd.who.int/en/
4. Sareen J. Posttraumatic stress disorder in adults:
impact, comorbidity, risk factors, and treatment. Can J
Psychiatry. 2014;59(9):460-467.
5. Qassem T, Aly-ElGabry D, Alzarouni A, Abdel-
Aziz K, Arnone D. Psychiatric Co-Morbidities in Post-
Traumatic Stress Disorder: Detailed Findings from the
Adult Psychiatric Morbidity Survey in the English
Population. Psychiatr Q. 2021;92(1):321-330.
6. Kline AC, Cooper AA, Rytwinski NK, Feeny NC.
The Effect of Concurrent Depression on PTSD
Outcomes in Trauma-Focused Psychotherapy: A
Meta-Analysis of Randomized Controlled
Trials. Behav Ther. 2021;52(1):250-266.
7. Martin A, Naunton M, Kosari S, Peterson G,
Thomas J, Christenson JK. Treatment Guidelines for
PTSD: A Systematic Review. J Clin Med.
2021;10(18):4175.
8.National Institute for Health and Care
Excellence. Post-traumatic stress disorder
NG116. 2018. https://www.nice.org.uk/guidance/ng1
16
9. American Psychological Association. Clinical
practice guideline for the treatment of posttraumatic
stress disorder (PTSD) in adults. 2017.
https://www.apa.org/ptsd-guideline
10. Forman-Hoffman V, Middleton JC, Feltner C, et
al. Psychological and Pharmacological Treatments for
Adults With Posttraumatic Stress Disorder: A
Systematic Review Update. Rockville (MD): Agency
for Healthcare Research and Quality (US); May 2018.
11. Lewis C, Roberts NP, Andrew M, Starling E,
Bisson JI. Psychological therapies for post-traumatic
stress disorder in adults: systematic review and meta-
analysis. Eur J Psychotraumatol. 2020;11(1):1729633.
12. Levi O, Ben Yehuda A, Pine DS, Bar-Haim Y. A
sobering look at treatment effectiveness of military-
related posttraumatic stress disorder. Clinical
Psychological Science. 2022.10(4), 690-699.
13. Lewis C, Roberts NP, Gibson S, Bisson JI.
Dropout from psychological therapies for post-
traumatic stress disorder (PTSD) in adults: systematic
review and meta-analysis. Eur J Psychotraumatol.
2020;11(1):1709709.
14. Foa EB, McLean CP, Zang Y, et al. Effect of
Prolonged Exposure Therapy Delivered Over 2 Weeks
vs 8 Weeks vs Present-Centered Therapy on PTSD
Symptom Severity in Military Personnel: A
Randomized Clinical Trial [published correction
appears in JAMA. 2018 Aug 21;320(7):724]. JAMA.
2018;319(4):354-364
15. Peterson AL, Blount TH, Foa EB, et al. Massed vs
Intensive Outpatient Prolonged Exposure for Combat-
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
179
Related Posttraumatic Stress Disorder: A Randomized
Clinical Trial. JAMA Netw Open.
2023;6(1):e2249422.
16. Watkins LE, Sprang KR, Rothbaum BO. Treating
PTSD: A Review of Evidence-Based Psychotherapy
Interventions. Front Behav Neurosci. 2018;12:258.
17. van Minnen A, Zoellner LA, Harned MS, Mills K.
Changes in comorbid conditions after prolonged
exposure for PTSD: a literature review. Curr
Psychiatry Rep. 2015;17(3):549.
18. Resick PA, Wachen JS, Dondanville KA, et al.
Effect of Group vs Individual Cognitive Processing
Therapy in Active-Duty Military Seeking Treatment
for Posttraumatic Stress Disorder: A Randomized
Clinical Trial [published correction appears in JAMA
Psychiatry. 2017 Jun 1;74(6):655]. JAMA Psychiatry.
2017;74(1):28-36.
19. Chen S, Spry C. Group Cognitive Processing
Therapy for Adults with Post-Traumatic Stress
Disorder, Anxiety, or Mood Disorders: A Review of
Clinical Effectiveness and Guidelines. Ottawa (ON):
Canadian Agency for Drugs and Technologies in
Health; June 12, 2017.
20. Tran K, Moulton K, Santesso N, Rabb
D. Cognitive Processing Therapy for Post-Traumatic
Stress Disorder: A Systematic Review and Meta-
Analysis. Ottawa (ON): Canadian Agency for Drugs
and Technologies in Health; March 2016.
21. Peterson AL, Mintz J, Moring JC, et al. In-office,
in-home, and telehealth cognitive processing therapy
for posttraumatic stress disorder in veterans: a
randomized clinical trial. BMC Psychiatry.
2022;22(1):41.
22. Murray H, Grey N, Wild J, et al. Cognitive therapy
for post-traumatic stress disorder following critical
illness and intensive care unit admission. Cogn Behav
Therap. 2020;13:e13.
23. Ehlers A, Grey N, Wild J, et al. Implementation of
cognitive therapy for PTSD in routine clinical care:
effectiveness and moderators of outcome in a
consecutive sample. Behav Res Ther.
2013;51(11):742-752.
24. Hase M. The Structure of EMDR Therapy: A
Guide for the Therapist. Front Psychol.
2021;12:660753.
25. Kranenburg LW, Bijma HH, Eggink AJ, Knijff
EM, Lambregtse-van den Berg MP. Implementing an
Eye Movement and Desensitization Reprocessing
Treatment-Program for Women With Posttraumatic
Stress Disorder After Childbirth. Front Psychol.
2022;12:797901.
26. Williams T, Phillips NJ, Stein DJ, Ipser JC.
Pharmacotherapy for post traumatic stress disorder
(PTSD). Cochrane Database Syst Rev.
2022;3(3):CD002795.
27. Hoskins M, Pearce J, Bethell A, et al.
Pharmacotherapy for post-traumatic stress disorder:
systematic review and meta-analysis. Br J Psychiatry.
2015;206(2):93-100.
28. Ehret M. Treatment of posttraumatic stress
disorder: Focus on pharmacotherapy. Ment Health
Clin. 2019;9(6):373-382.
29. Guina J, Rossetter SR, DeRHODES BJ, Nahhas
RW, Welton RS. Benzodiazepines for PTSD: A
Systematic Review and Meta-Analysis. J Psychiatr
Pract. 2015;21(4):281-303.
30. Zhang Y, Ren R, Sanford LD, et al. The effects of
prazosin on sleep disturbances in post-traumatic stress
disorder: a systematic review and meta-analysis. Sleep
Med. 2020;67:225-231.
31. Mithoefer MC, Feduccia AA, Jerome L, et al.
MDMA-assisted psychotherapy for treatment of
PTSD: study design and rationale for phase 3 trials
based on pooled analysis of six phase 2 randomized
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
180
controlled trials. Psychopharmacology (Berl).
2019;236(9):2735-2745.
32. Mitchell JM, Bogenschutz M, Lilienstein A, et al.
MDMA-assisted therapy for severe PTSD: a
randomized, double-blind, placebo-controlled phase 3
study. Nat Med. 2021;27(6):1025-1033.
33. Marseille E, Bertozzi S, Kahn JG. The economics
of psychedelic-assisted therapies: A research
agenda. Front Psychiatry. 2022;13:1025726.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
181