Valerija Čukanova1
1Vilnius City Clinical hospital, Vilnius, Lithuania
Abstract
Respiratory distress is one of the most common causes for an infant to be admitted to an intensive care unit. In 2011, respiratory distress accounted for 15,4% of total deaths among newborns in European maternity hospitals. In 2010, due to respiratory-related problems 1.4% of infants died in Lithuania, 1.6% – in Latvia and 2.9% – in Estonia. Respiratory distress usually occurs shortly after the birth and can be caused by transient tachypnea, meconium aspiration syndrome, respiratory distress syndrome and other complications. Main risk factors include: uncorrected diabetes, various infections, c-section during labor, premature birth (< 34 weeks) and asphyxiation. The diagnosis of respiratory distress is based on the following symptoms: tachypnea, nasal flaring, cyanosis, expiratory grunting, intercostal, subxiphoid and subcostal retractions. Causes of a respiratory distress vary among neonates and do not always involve lung-related complications. In order to determine the cause of a respiratory disorder, it is necessary to differentiate between commonly occurring diseases. However, if symptoms of such diseases are not present, other illnesses must be taken into consideration. A widely documented cause of respiratory distress is primary ciliary dyskinesia, or immotile-cilia syndrome (ICS). It is inherited in an autosomal recessive way and causes dysfunction of the motile cilia. Clinical symptoms include various upper and lower respiratory tracts diseases, otologic complications such as chronic secretory otitis media and conductive hearing loss. In addition, symptoms can manifest in impaired fertility, situs inversus totalis and other types of heterotaxy. Average age of patients is 5 – 5,5 years. ICS is not widely researched disease. Although primary ciliary dyskinesia is not fully curable, healing of the symptoms and complications is possible through medications, physiotherapy, surgery and other medical therapies. The main aim of treatment is to restore and maintain functionality of lungs as well as control for complications. Patients should be prescribed individual and versatile treatments, combining medications and physiotherapy. Main groups of medications: antibiotics, mucolytics, bronchodilators, anti-inflammatory drugs. Given the severity of possible complications, it is crucial to educate parents, medical professionals and society in general. This will highly contribute towards avoiding future health-related issues and improving life quality of patients.
Keywords: Respiratory distress infants, primary ciliary dyskinesia, PCD, hyaline membrane disease, stratified epithelium diseases.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
99
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (17), p. 99-104
Primary ciliary dyskinesia: symptoms and treatment
Valerija Čukanova
1
1
Vilnius City Clinical hospital, Vilnius, Lithuania
Abstract
Respiratory distress is one of the most common causes for an infant to be admitted to an intensive care unit. In 2011,
respiratory distress accounted for 15,4% of total deaths among newborns in European maternity hospitals. In 2010,
due to respiratory-related problems 1.4% of infants died in Lithuania, 1.6% – in Latvia and 2.9% – in Estonia.
Respiratory distress usually occurs shortly after the birth and can be caused by transient tachypnea, meconium
aspiration syndrome, respiratory distress syndrome and other complications. Main risk factors include: uncorrected
diabetes, various infections, c-section during labor, premature birth (< 34 weeks) and asphyxiation. The diagnosis of
respiratory distress is based on the following symptoms: tachypnea, nasal flaring, cyanosis, expiratory grunting,
intercostal, subxiphoid and subcostal retractions. Causes of a respiratory distress vary among neonates and do not
always involve lung-related complications. In order to determine the cause of a respiratory disorder, it is necessary to
differentiate between commonly occurring diseases. However, if symptoms of such diseases are not present, other
illnesses must be taken into consideration. A widely documented cause of respiratory distress is primary ciliary
dyskinesia, or immotile-cilia syndrome (ICS). It is inherited in an autosomal recessive way and causes dysfunction of
the motile cilia. Clinical symptoms include various upper and lower respiratory tracts diseases, otologic complications
such as chronic secretory otitis media and conductive hearing loss. In addition, symptoms can manifest in impaired
fertility, situs inversus totalis and other types of heterotaxy. Average age of patients is 5 – 5,5 years. ICS is not widely
researched disease. Although primary ciliary dyskinesia is not fully curable, healing of the symptoms and
complications is possible through medications, physiotherapy, surgery and other medical therapies. The main aim of
treatment is to restore and maintain functionality of lungs as well as control for complications. Patients should be
prescribed individual and versatile treatments, combining medications and physiotherapy. Main groups of
medications: antibiotics, mucolytics, bronchodilators, anti-inflammatory drugs. Given the severity of possible
complications, it is crucial to educate parents, medical professionals and society in general. This will highly contribute
towards avoiding future health-related issues and improving life quality of patients.
Keywords: Respiratory distress infants, primary ciliary dyskinesia, PCD, hyaline membrane disease, stratified
epithelium diseases.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
100
Pirminė ciliarinė diskinezija: simptomai ir gydymas
Valerija Čukanova
1
1
Vilniaus Miesto Klinikinė Ligoninė, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Kvėpavimo sutrikimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios naujagimiui gali prireikti gydymo intensyviosios
terapijos skyriuje. 2011 metais Europoje 15,4% naujagimių mirė gimdymo namuose dėl kvėpavimo sutrikimų.
Lietuvoje dėl kvėpavimo sistemos ligų 2010 metais mirė 1,4% kūdikių, tuo tarpu Latvijoje – 1,6%, o Estijoje – 2,9%.
Kvėpavimo sutrikimas dažniausiai pasireiškia pirmomis gyvenimo valandomis arba dienomis. Pagrindiniai rizikos
veiksniai: nekoreguotas cukrinis diabetas, infekcijos, gimdymas per cezario pjūvį, priešlaikinis gimdymas (< 34
savaitės), asfiksija. Pagrindinės kvėpavimo sutrikimo priežastys yra praeinanti naujagimių tachipnėja, mekonijaus
aspiracijos sindromas, naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromas ir kitos. Pagrindiniai simptomai kuriais remiantis
reikėtų įtarti kvėpavimo sutrikimą yra tachipnėja, nosies sparnelių judėjimas, cianozė, triukšmingas kvėpavimas,
krūtinės ląstos ir pagalbinių raumenų dalyvavimas kvėpavime. Siekiant išsiaiškinti kvėpavimo sutrikimo priežastį
reikėtų diferencijuoti su pagrindinėmis dažniausiai pasitaikančiomis ligomis. Neradus šio sutrikimo priežasties reikėtų
ieškoti ir galvoti apie rečiau pasitaikančias ligas. Pirminė ciliarinė diskinezija (PCD) tai virpamojo epitelio funkcijos
sutrikimo liga, paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Ji gali reikštis įvairiais simptomais: kvėpavimo sutrikimas,
klausos pablogėjimas arba praradimas, nevaisingumas, atvirkštinė vidaus organų padėtis bei daugelis kitų būklių ir
simptomų. Vidutinis pasireiškimo amžius 5 - 5,5 amžiaus vaikams. Pirminė ciliarinė diskinezija yra mažai ištirta liga.
Liga šiuo metu nėra išgydoma, o tik kontroliuojama, gydymo algoritmai nėra visuotinai priimti, bei pats gydymas
remiasi labiau simptomų ir komplikacijų gydymu. Pagrindinė gydymo užduotis atkurti ir palaikyti normalią plaučių
funkciją, bei komplikacijų gydymas. Sergantiesiems turėtų būti taikomas įvairiapusis ir individualus gydymas, kurio
metu kombinuojama medikamentinė terapija ir fizioterapija. Pagrindinės vaistų grupės naudojamos PCD gydymui
yra: antibiotikai, mukolitikai, bronchodilatatoriai, priešuždegiminiai vaistai. Fizioterapija yra neatsiejama PCD
gydymo dalis. Tyrimai parodė jog medikamentinis gydymas nėra efektyvus, jeigu kvėpavimo takai yra obturuoti
gleivėmis. Chirurginis gydymas yra simptominis gydymas, taikomas bronchektazių pašalinimui, operacijos metu
atliekamos lobektomijos. Atsižvelgiant į šios ligos sukeliamus padarinius pacientams, siekiant išvengti rimtesnių
komplikacijų bei suteikti pacientams tinkamą gyvenimo kokybę, svarbu šviesti tėvus, sergančiuosius, gydytojus ir
visuomenę.
Raktažodžiai: Naujagimio kvėpavimo sutrikimas, pirminė ciliarinė diskinezija, PCD, hialininių membranų liga,
virpamojo epitelio struktūros ir funkcijos sutrikimas
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
101
Įvadas
Kvėpavimo sutrikimas tai gyvybei pavojinga būklė,
reikalaujanti greitos pagalbos naujagimiui.
Kvėpavimo sutrikimas tai viena dažniausių priežasčių,
dėl kurios naujagimis guldomas į intensyvios terapijos
skyrių [1]. Remiantis EuroNeoNet duomenimis 15,4%
naujagimių miršta dėl kvėpavimo priežasčių dar
gimdymo namuose [2]. Kvėpavimo sutrikimą
naujagimiams sukeliančios priežastys yra skirtingos ir
daugiasisteminės. Rizikos veiksniai: nekoreguotas
cukrinis diabetas, infekcijos, gimdymas per cezario
pjūvį, priešlaikinis gimdymas (< 34 savaitės),
asfiksija. Pirminė ciliarinė diskinezija tai reta
autosominiu recesyviniu būdu paveldima liga,
pasireiškianti blakstienėlių ir žiuželių disfunkcija.
Pirmą kartą ši liga aprašyta 1904 metais, ją aprašė
A.K.Siewert [3]. Pirminės ciliarinės diskinezijos
paplitimas svyruoja nuo 1:4000 iki < 1:50000.
Manoma tai gali būti susiję su nevienodomis
diagnostikos galimybėmis skirtingose šalyse bei
ligoninėse. Siekiant patvirtinti PCD diagnozę reikia
atlikti eilę diagnostikos tyrimų, kurie ne visur yra
prieinami, todėl neretai ši liga lieka nediagnozuota [4].
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius pirminės
ciliarinės diskinezijos simptomus ir gydymą.
Klinika
Pagrindiniai kvėpavimo simptomai, kuriais remiantis
reikia įtarti ir diagnozuoti kvėpavimo sutrikimą yra:
1. Tachipnėja – naujagimio kvėpavimo dažniui
esant > 60 įkvėpimų per minutę. Tachipnėja
yra kompensacinis mechanizmas
hiperkarbijai, hipoksemijai ir acidozei.
Tachipnėja yra dažna būklė, bet nespecifinė
siekiant nustatyti diagnozę. Ji būdinga
kvėpavimo takų, kardiovaskulinėms,
metabolinėms ar sisteminėms ligoms. Esant
tachipnėjai matoma tarpšonkaulinė bei
krūtinės ląstos retrakcija;
2. Nosies sparnelių judėjimas (nasal flaring) –
tai kompensacinis simptomas, kuris padidina
viršutinių kvėpavimo takų diametrą ir
sumažiną rezistentiškumą bei kvėpavimo
darbą, jo metu naudojami papildomi
kvėpavimo raumenys;
3. Retrakcija – tai pagalbinių kvėpavimo
raumenų (kaklo, tarpšonkaulinių,
krūtinkaulio, pilvo) naudojimas, esant
žemam krūtinės ląstos paslankumui, arba
aukštam kvėpavimo takų rezistentiškumui;
4. Triukšmingas kvėpavimas – gali būti sukeltas
padidėjusio kvėpavimo takų rezistentiškumo,
auskultacija gali padėti lokalizuoti
kvėpavimo takų obstrukcijos vietą. Išskiriami
sekantys triukšmingo kvėpavimo tipai:
§ Knarkimas (stertor)– garsus, knarkimą
primenantis garsas, girdimas ne krūtinės
ląstos esančiuose kvėpavimo takuose.
Nurodo į obstrukciją esančią
nosiaryklėje;
§ Švilpimas (stridor) – aukšto tembro
kvėpavimo garsas, monofoninis. Nurodo
į esančia obstrukciją gerklose, balso
plyšyje arba subglotinėje srityje;
§ Švokštimas (wheezing) – taip pat gali
būti aukštas, dažniausiai polifoninis
garsas, girdimas iškvėpimo metu. Jį
girdint, galima įtarti tracheobronchinę
obstrukciją;
§ Kriokimas (grunting) – iškvėpimo metu
girdimas garsas, kurį sukelia balso plyšio
užsidarymas iškvėpimo metu.
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
102
5. Cianozė – tampa pastebima kai arterinio
kraujo įsotinimas deguonimi žemesnis nei 40
mmHg [5].
Didieji kriterijai:
1. Nepaaiškinamas naujagimio kvėpavimo
sutrikimas, plaučių skilties kolapsas ir / arba
reikalingas kvėpavimo palaikymas su ĮNTSR
ir/arba reikalingas papildomas deguonis > 24
val;
2. Bet koks organų neanatominis išsidėstymas
(situs inversus totalis, situs ambiguus arba
heterotaksija);
3. Pastovus, nepraeinantis drėgnas kosulys,
kuris prasidėjo pirmais gyvenimo metais arba
matomos bronchektazės krūtinės ląstos
kompiuterinėje tomografijoje;
4. Pastovus, nepraeinantis nosies užgulimas,
kuris prasidėjo pirmais gyvenimo metais arba
kompiuterinėje tomografijoje matomas
pansinusitas [6].
Gydymas
Pirminė ciliarinė diskinezija yra mažai ištirta liga.
Nors šiuo metu nėra visuotinai priimto gydymo
algoritmo, tačiau nuolatos išleidžiamos gydymo ir
diagnostikos gairės, kuriomis siūloma vadovautis.
Pagrindinė gydymo užduotis atkurti ir palaikyti
normalią plaučių funkciją, bei komplikacijų gydymas
[7]. Sergantiesiems turėtų būti taikomas įvairiapusis ir
individualus gydymas, kurio metu kombinuojama
medikamentinė terapija ir fizioterapija. Pagrindinės
vaistų grupės naudojamos PCD gydymui yra:
antibiotikai, mukolitikai, bronchodilatatoriai,
priešuždegiminiai vaistai.
Antibiotikai – reguliariai, kas 3 mėnesius atlikti
skreplių pasėlį. Vadovaujantis pasėlio kultūros
atsakymais, parenkama antibakterinė terapija. Jei
kosulys yra neproduktyvus reikia atlikti
bronchoalveolinį lavažą, kurio metu gaunami skrepliai
pasėliui. Dažniausiai kvėpavimo takų pasitaikančios
infekcijos yra sukeltos Haemophilus influenzae,
Staphylococcus aureus ir Streptococcus pneumoniae.
Šiuo metu nėra patvirtintų klinikinių įrodymų, kurie
teigtų jog reikia profilaktiškai geriamųjų antibiotikų
vartojimo, tačiau kai kuriose valstybėse ir ligoninėse
ši taktika yra taikoma. Antibakterinė terapija yra
rekomenduojama pastebėjus pirmus kvėpavimo
infekcijos požymius arba pastebėjus plaučių funkcijos
pablogėjimą. Dažniausiai taikoma geriamųjų
antibakterinių vaistų terapija, tuo atveju kai geriamieji
antibiotikai nėra veiksmingi taikoma intraveninė
antibakterinė terapija.
Mukolitikai – ši medikamentų terapija taikoma esant
sutrikusiai virpamojo epitelio funkcijai. Terapija
skirta, siekiant suskystinti gleives, palengvinti
atsikosėjimą ir skreplių pasišalinimą iš kvėpavimo
takų. Šių medikamentų skyrimas turi būti svarstomas
individualiai dėl savo kainos ir galimo poveikio
nebuvimo.
Bronchodilatatoriai – vartojami bronchinės astmos
gydymui. Pagrindinis šių preparatų pliusas, jog jų
poveikis pasireiškia greitai ir jie neveikia kvėpavimo
takų judrumo.
Priešuždegiminiai vaistai – priešuždegiminiai vaistai
dažnai vartojami sergant cistine fibroze, šios terapijos
būtinumas remiasi hipoteze, jog uždegimas sukelia
sunkius respiracinės sistemos pažeidimus.
Fizioterapija yra neatsiejama PCD gydymo dalis. Šių
procedūrų metu gerinamas mechaninis kvėpavimo
takų valymasis. Atlikti tyrimai parodė jog
fizioterapijos veiksmingumas yra didesnis nei beta-2-
agonistų vartojimas. Tyrimai parodė jog
medikamentinis gydymas nėra efektyvus, jeigu
kvėpavimo takai yra obturuoti gleivėmis. Vaikus
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
103
rekomenduojama imunizuoti nuo gripo bei
pneumokokinės infekcijos. Chirurginis gydymas – yra
simptominis gydymas, taikomas bronchektazių
pašalinimui, operacijos metu atliekamos lobektomijos.
Vyresniems pacientams gali būti atliekamos plaučių
transplantacijos operacijos.
Rekomenduojamas nuolatinis lankymasis pas
gydytojus specialistus, tokius kaip audiologus,
pediatrus, otorinolaringologus, pulmonologus. Tokiu
būdu bus užtikrintas pilnavertis visapusiškas gydymas
bei galimų komplikacijų išvengimas [8].
Išvados
Kvėpavimo sutrikimas –tiek išnešiotiems tiek
neišnešiotiems naujagimiams grėsminga būklė, kurią
reikia greitai nustatyti ir gydyti. Europoje remiantis
Euroneonet duomenimis 2011 metais 15,4%
naujagimių mirė gimdymo namuose dėl kvėpavimo
priežasčių. Remiantis Lietuvos Higienos Instituto
duomenimis, Lietuvoje dėl kvėpavimo sistemos ligų
2010 metais mirė 1,4% kūdikių, tuo tarpu Latvijoje –
1,6%, o Estijoje – 2,9% [9]. Kvėpavimo sutrikimo
priežastys yra skirtingos, diferencijuoti reikėtų nuo
dažniausiai pasitaikančių iki rečiausių priežasčių. Prie
retų kvėpavimo sutrikimą sukeliančių priežasčių
priskiriamas pirminės ciliarinės diskinezijos
sindromas. Ligos paplitimas svyruoja nuo 1:4000 iki <
1:50000. Brangios diagnostikos tyrimų galimybės
apsunkina ligos nustatymą, todėl ji dažnai lieka
nediagnozuota. Pirminė ciliarinė diskinezija įtariama
esant nepaaiškinamos kilmės kvėpavimo sutrikimui,
besikartojančioms kvėpavimo takų infekcijoms,
dekstrokardijai, situs inversus totalis. Šiuo metu nėra
visuotinai priimtų pirminės ciliarinės diskinezijos
diagnostikos gairių, kurios palengvintų ligos
nustatymą. Šiuo metu liga itin retai diagnozuojama
naujagimiams ir kūdikiams. Sindromą reikėtų įtarti jei
naujagimis turi/turėjo nepaaiškinamą kvėpavimo
sutrikimą ir hipoksemiją, o vėliau pasireiškė nuolatinis
kosulys ar lėtinis vidurinės ausies uždegimas. Paciento
gydymas turi būti paskirtas remiantis nusiskundimais
ir simptomais. Kadangi kiekvienas atvejis yra
išskirtinis, o simptomų ir sindromų pasireiškimas
varijuoja, kiekvienam pacientui gydymas turi būti
parenkamas individualiai [10].
Literatūros sąrašas
1. Suzanne R, Moser C, Baack Michelle.
Respiratory Distress in the Newborn. Pediatrics in
Review 2014; 35(10): 417–429.
2. Valls A, Cuttini M, et al. Extended Europeal
Information System to Monitor Short-term
Morbidity Outcomes to Improve Quality of Care
and Patient-Safety for VLBWI. 2013 Jul; 19:289.
3. Graželytė A, Dumčius S, Kinčinienė O, Ėmužytė
E. Pirminė ciliarinė diskinezija: diagnostika ir
gydymas (klinikinis atvejis). 2013; 105–111.
4. Werner C, Onnebrink JG, Omran H. Diagnosis
and manegment of primary ciliary dyskinesia
2015; 4(1): 2.
5. Robertson E, Lissauer T. Perinatal outcome of
neonates born by caesarean section. Oxford
University Press, 2016.
6. Kuehni CE, Frischer T, Strippoli MP, et al.
Factors influencing age at diagnosis of primary
ciliary dyskinesia in European children. Eur
Respir J 2010; 36: 1248.
7. Shapiro AJ. Et al. Diagnosis, Monitoring and
Treatent of Primary Ciliary Dyskinesias: PCD
Foundation Consensus Recommendation Based
on State of the Art Review 2016; 51: 115–132.
8. Valler C, Escudier E, Roudot-Thoraval F, et al.
Primary ciliary dyskinesia presentation in 60
Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592
104
children according to ciliary ultrastructure. Eur J
Pediatr 2013; 172:1052.
9. Health in the Baltic Countries 2010. 19th ed.
Health Information Centre, Institute of Hygiene,
Lithuania. National Institute for Health
Development of Estonia, Department of Health
Statistics. The National Health Service of Latvia,
2011.
10. Boon M, Jorissen M, Proesmans M, et al. Primary
ciliary dyskinesia, an orphan disease. Eur J
Pediatr 2013; 172: 151.