
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
sergant LML ir esant splenomegalijai, gali
būti spaudžiamos intraabdominalinės venos
ir tokiu būdu dar labiau didėja veninė stazė
(13,14). Viename 2019 metų leidimo turkų
urologijos žurnale pristatytas 71 paciento,
susidūrusio su priapizmo problema, tyrimas.
Buvo aprašyti visi atvejai per 12 metų (nuo
2005 iki 2017 metų) trečio lygio stacionare.
Paaiškėjo, jog 40,85 proc. atvejų (29
pacientai) buvo idiopatiniai, o net trečdalis,
33,80 proc. (24 pacientai) atvejų buvo sukelti
lėtinės mieloidinės leukemijos (13,15).
Kitame, 2019 metais pristatytame tyrime, 11
iš 202 tirtų pacientų buvo nustatytas
piktybinės kilmės priapizmas. Iš jų, 36,36
procentams (4 pacientams) buvo nustatyta
lėtinė mieloidinė leukemija. Taip pat
pastebėta, jog piktybinės kilmės priapizmo
atvejais buvo rastas statistiškai reikšmingai
mažesnis hemoglobino kiekis kraujyje (p =
0,0046). Taigi, jei pacientui pasireiškė
idiopatinis priapizmas kartu su sumažėjusiu
hemoglobino kiekiu, svarbu žinoti, jog tai –
galimo piktybinio proceso ženklas. Todėl
labai svarbu tolesni išsamūs tyrimai (16).
Pavienių aprašytų klinikinių atvejų metu
pacientai kreipėsi į Priėmimo – skubios
pagalbos skyrių dėl skausmingos, 4 – 48
valandas besitęsiančios erekcijos. Atlikus
kraujo tyrimus buvo rastas sumažėjęs
hemoglobino kiekis (89 g/l, 90 g/l, 97 g/l) bei
ryškiai padidėjęs leukocitų skaičius (82 x
10
9
/l, 239 x 10
9
/l, 526 x 10
9
/l). Suteikus
pirminę pagalbą ir vėliau išsamiai ištyrus
šiuos pacientus, visiems trims buvo atliktas
PGR tyrimas, rastas BCR-ABL transkriptas
bei nustatyta LML diagnozė (14,17).
Tokiems pacientams, be specifinio priapizmo
gydymo, labai svarbu ir tinkamas leukemijos
valdymas, kadangi nesumažinus
hiperleukocitozės, būklė kartosis. Jie turėtų
būti gydomi multidisciplininiu požiūriu, nes
šiems pacientams prireikia tiek skubios
medicinos gydytojų, tiek urologų, tiek
hematologų pagalbos (15). Šiuo metu
pagrindinė hematologų siūloma taktika tokių
būklių metu yra leukoferezė, ją kombinuojant
su citotoksiniu gydymu hidroksikarbamidu ar
tirozino kinazės inhibitoriais (13,15).
Išvados
Nepaisant to, jog priapizmas yra itin reta
LML išraiška, tačiau tai vis dažnesnis
simptomas pacientams (vyrams), kurie iki tol
neturėjo jokių leukemijos simptomų. Esant
urgentinei priapizmo būklei ir anemijai bei
leukocitozei bendrame kraujo tyrime,
specialistai turėtų įtarti piktybinę ligą. LML
sukelto priapizmo metu geriausiai tinka
skubus sisteminio leukemijos ir vietinio
akytkūnio gydymo derinys. Dažniausiai tai
duoda gerus ilgalaikius rezultatus ir
priapizmas nebesikartoja (14).
Literatūra
1. Salonia A, Eardley I, Giuliano F,
Hatzichristou D, Moncada I, Vardi
Y, ir kt. European association of
urology guidelines on priapism.
European Urology.
2014;65(2):480–9.
2. Eland IA, van der Lei J, Stricker BH,
Sturkenboom MJ. Incidence of