Arvydas Čejauskas1, Indrė Dzinzinaitė1, Tautvydas Uža1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract: COVID-19 is an infectious disease, caused by SARS-CoV-2 virus. Patients, who already recovered from the disease, often develop long-term symptoms such as breathlessness, fatigue and pain. Also, there are more and more clinical cases presented in scientific literature describing patients with residual (cardiopulmonary, neurological, psychological) complications. The combination of these symptoms is also known as Post-COVID-19 Syndrome. Primary health care specialists play a huge role in diagnosis, management, and rehabilitation of this disease. Aim: to review the diagnostics and rehabilitation peculiarities in the primary health care of Post-COVID-19 Syndrome. Methods: literature analysis using PubMed database was performed. We discussed the most relevant aspects of strategies and management of this syndrome based on scientific data. Conclusions. After COVID-19 disease, 10 % of patients experience prolonged symptoms and up to 20 % of patients develop Post-COVID-19 Syndrome. The vast majority of those patients are being treated by primary health care specialists, but the lack of treatment guidelines causes many challenges. In order to solve this problem, close follow-up of these patients is required as this would facilitate the workload of primary health care specialists.
Keywords: COVID – 19, complications, post-COVID-19 syndrome, primary health care, rehabilitation.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
99
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (6), p. 99-106, https://doi.org/10.53453/ms.2021.08.13
Diagnosis and Management of Post-COVID-19 Syndrome in
Primary Heath Care
Arvydas Čejauskas
1
, Indrė Dzinzinaitė
1
, Tautvydas Uža
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract: COVID-19 is an infectious disease, caused by SARS-CoV-2 virus. Patients, who already recovered
from the disease, often develop long-term symptoms such as breathlessness, fatigue and pain. Also, there are
more and more clinical cases presented in scientific literature describing patients with residual
(cardiopulmonary, neurological, psychological) complications. The combination of these symptoms is also
known as Post-COVID-19 Syndrome. Primary health care specialists play a huge role in diagnosis,
management, and rehabilitation of this disease. Aim: to review the diagnostics and rehabilitation peculiarities
in the primary health care of Post-COVID-19 Syndrome. Methods: literature analysis using PubMed database
was performed. We discussed the most relevant aspects of strategies and management of this syndrome based
on scientific data. Conclusions. After COVID-19 disease, 10 % of patients experience prolonged symptoms
and up to 20 % of patients develop Post-COVID-19 Syndrome. The vast majority of those patients are being
treated by primary health care specialists, but the lack of treatment guidelines causes many challenges. In order
to solve this problem, close follow-up of these patients is required as this would facilitate the workload of
primary health care specialists.
Keywords: COVID – 19, complications, post-COVID-19 syndrome, primary health care, rehabilitation.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
100
Pokovidinio sindromo diagnostika ir valdymas pirminės
sveikatos priežiūros grandyje
Arvydas Čejauskas
1
, Indrė Dzinzinaitė
1
, Tautvydas Uža
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka: COVID – 19 – infekcinė liga, sukeliama SARS-CoV-2 viruso. Persirgus šia liga dažnai pasireiškia
liekamieji ligos požymiai, pavyzdžiui, dusulys, nuovargis, skausmas. Taip pat, mokslinėje literatūroje aprašoma
vis daugiau atokiųjų (kardiopulmoninių, neurologinių, psichologinių) šios ligos sukeltų komplikacijų. Visų šių
simptomų derinys vadinamas pokovidiniu sindromu. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai atlieka svarbų
vaidmenį šios ligos diagnozėje, tolimesniame valdyme ir reabilitacijos etape. Tikslas: apžvelgti pokovidinio
sindromo diagnostiką, reabilitacijos ypatumus pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje. Metodai: literatūros
paieškai ir analizei naudota mokslinė duomenų bazė PubMed. Remiantis moksline literatūra aptarti svarbiausi
pokovidinio sindromo valdymo aspektai bei strategijos. Išvados: persirgus COVID – 19 infekcija užsitęsę ligos
simptomai stebimi apie 10 % pacientų, o net iki 20 % pacientų išsivysto pokovidinis sindromas. Didžioji dalis
šių pacientų gydomi pirminės sveikatos priežiūros specialistų, tačiau dėl tikslių gydymo gairių trūkumo tai kelia
daug iššūkių. Norint išspręsti šią problemą, reikalingas tikslesnis tokių pacientų sekimas tam, kad būtų galima
palengvinti ir paspartinti pirminės sveikatos priežiūros specialistų darbą.
Raktiniai žodžiai: COVID – 19, komplikacijos, pokovidinis sindromas, pirminė sveikatos priežiūra,
reabilitacija.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
101
COVID-19 klinika ir diagnostika
COVID-19 yra infekcinė liga, sukeliama
koronaviruso SARS-CoV-2, kuri šiuo laikotarpiu
yra pasaulinio masto problema sveikatos sistemai
dėl savo didelio užkrečiamumo ir dažnų
komplikacijų, galinčių pasibaigti mirtimi. SARS-
CoV-2 plinta oro lašeliniu būdu, tačiau gali būti
perduodamas ir aerozoliniu būdu. Inkubacinis
periodas gali trukti nuo 2 iki 14 dienų, retais
atvejais ilgiau (1). Dažniausiai kliniškai
pasireiškiantys simptomai COVID-19 pacientams
yra karščiavimas (78,4 %) ir kosulys (58,3 %),
nuovargis (34 %), raumenų skausmas (21,9 %),
anoreksija (22,9 %), skausmas krūtinėje (22,9 %),
dusulys (20,6 %). Retesni simptomai, kuriuos gali
nurodyti pacientai - pykinimas ir vėmimas (6,6 %),
viduriavimas (8,2 %), galvos skausmas (11,3 %),
ryklės skausmas (11,6 %), drebulys (15,2 %) ir
rinorėja (7,3 %) ir tik 5,4 % neturi jokių
nusiskundimų (2).
Vienas iš dažniausiai naudojamų diagnostinių
metodų nustatant COVID-19 infekciją yra PGR
(polimerazės grandininė reakcija) SARS-CoV-
2 tyrimas. Tai diagnostinis metodas, kuris
atliekamas imant tepinėlį iš nosiaryklės ir paimtoje
medžiagoje ieškant viruso RNR. Pacientams, kurie
serga COVID-19 sukelta pneumonija, svarbus
tyrimas yra krūtinės ląstos kompiuterinė
tomografija. Pakitimai matomi plaučiuose būna
daugiausiai periferinėse, apatinėse dalyse, išsidėstę
matinio stiklo infiltratai, kurie vėliau linkę
konsoliduotis, o vėlesnėse stadijose - fibrozuotis
(3). Kituose laboratoriniuose tyrimuose nėra labai
specifinių pakitimų, bet buvo pastebėta, kad
COVID-19 sergantiems pacientams buvo
randamas normalus leukocitų skaičius (64,7 %) su
dideliu C reaktyvinio baltymo kiekiu (65,9 %).
Taip pat pas kai kuriuos pacientus buvo rasta
limfocitopenija (47,6 %) kartu su pakilusia
miokardo biožymenų koncentracija (49,4 %) ir
sutrikusia kepenų funkcija (26,4 %) (2).
Pokovidinis sindromas
Vienas iš simptomų, kuris vargina pacientus
persirgus COVID-19 ir reikalauja tinkamos
reabilitacijos, yra silpnumas ir nuolatinis nuovargis
(4). Šio simptomo varginamiems pacientams ne tik
sutrikdoma kasdieninė veikla, bet ir nėra galimybės
gauti tinkamos reabilitacijos dėl duomenų
trūkumo, kurie nurodytų efektyviausią gydymą (5).
Nors ir nėra patvirtinto gydymo, tačiau buvo
pastebėta, kad atliekant mažo krūvio fizinius
tempimo pratimus, galima palengvinti simptomus
(4,5).
Kvėpavimo sistemos komplikacijos ir
reabilitacija
Nors COVID-19 liga pasaulyje yra nauja, tačiau
kitų koronavirusų sukelto sunkaus ūmaus
respiracinio sindromo infekcijos protrūkių buvo ir
anksčiau (6). Tiriant pacientus, persirgusius šia
infekcija, buvo matyti, kad po metų laiko jie vis dar
turėjo kvėpavimo funkcijos sutrikimą, bendra
sveikatos būklė ir fizinis pajėgumas palyginus su
nesirgusiais buvo prastesni, krūtinės ląstos
rentgenogramose galima matyti pakitimus
plaučiuose (7). Būtent dėl šių priežasčių, norint
išvengti ilgalaikio plaučių funkcijos sutrikimo, yra
labai svarbi ankstyva COVID-19 liga persirgusių
pacientų reabilitacija.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
102
Vieni pagrindinių liekamųjų simptomų po
koronavirusinės ligos yra kosulys, kuris dažnai
tampa lėtiniu ir trunka ilgiau nei 8 savaites, bei
dusulys (4). Šiems reiškiniams sumažinti yra
naudinga reabilitacija, kuri apima kvėpavimo
pratimus, pacientų mokymą, psichologinę paramą
bei kitas elgesio modifikavimo strategijas (8). Šios
priemonės padeda pagerinti fizinį aktyvumą,
gyvenimo kokybę, leidžia pacientams grįžti į
įprastą gyvenimą ir profesinę veiklą (9).
Naudingiausi yra diafragminio kvėpavimo
pratimai, nes po ligos diafragma gali nusilpti,
tuomet kvėpavimui labiau naudojami kaklo ir pečių
judesiai, dėl ko dar labiau padidėja nuovargis ir
dusulys, kvėpavimas tampa paviršutinis. Dėl šios
priežasties reikalinga stiprinti diafragmą ir atlikti
diafragminio kvėpavimo pratimus. Esant
varginančiam kosuliui ir atsiradus refliuksui,
galimas ir medikamentinis gydymas protonų
siurblio inhibitoriais. Pacientams, kuriems po
ūmios ligos išlieka hipoksemija ir nuolatinis
dusulys, deguonies kraujyje kiekiui matuoti
namuose yra rekomenduojamas pulsoksimetras.
Informavus pacientus ir paaiškinus apie teisingai
atliekamą matavimą bei galimas saturometro
reikšmes, staiga paūmėjus kvėpavimo
nepakankamumui galima greitesnė ir efektyvesnė
pagalba. Svarbu paminėti, kad pandemijos fone, ši
reabilitacija gali būti suteikiama ne tik stacionare ar
ambulatorinėje grandyje, tačiau pasitelkiant
virtualias priemones, video pamokas ir
telemediciną (4).
Kardiopulmoninės komplikacijos ir
reabilitacija
Svarbu pacientus stebėti ir dėl atokiųjų
kardiopulmoninių komplikacijų, kadangi net iki 20
% pacientų, stacionarizuotų dėl COVID-19, gali
turėti kliniškai svarbius simptomus, kurie kelių
savaičių bėgyje po ligos gali sukelti tokias
komplikacijas kaip: miokarditą, perikarditą,
miokardo infarktą, aritmijas ir plaučių emboliją
(4,8). Stebint šiuos pacientus yra rekomenduojama
rutiniškai atlikti kraujo tyrimus,
elektrokardiogramą, echokardiogramą, jei reikia ir
magnetinio rezonanso tomografiją. Tokiems
pacientams yra rekomenduojama kelių savaičių
poilsis nuo intensyvaus fizinio krūvio, o jei
pasireiškė viena iš kardiopulmoninių komplikacijų,
net iki 6 mėnesių ribojamas fizinis krūvis (8).
Krūtinės skausmas yra dažnas simptomas, kurį
patiria pacientai, persirgę COVID-19, tačiau norint
tiksliai įvertinti skausmo priežastį, labai svarbu jį
diferencijuoti nuo muskuloskeletinio ir
nespecifinio krūtinės skausmo (4,10). Krūtinės
skausmo vertinimas atliekamas įprasta tvarka:
remiantis paciento ankstesnių ligų istorija, rizikos
veiksniais, atliekant fizinį ištyrimą bei reikalingus
laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Jei
krūtinės skausmas ūmus ir negalima nustatyti
tikslios jo priežasties, labai svarbu stebėti dėl
kardiologinės problemos (4).
Pacientams, pasveikusiems nuo COVID-19, gali
būti išlikusi kairiojo skilvelio sistolinė disfunkcija
ir širdies funkcijos sutrikimas (11). Tokiems
pacientams yra rekomenduojama vengti
intensyvios fizinės veiklos bent tris mėnesius ir
toliau periodiškai vertinti širdies veiklą, stebint
elektrokardiogramas, echokardiogramas, miokardo
biožymenis (12).
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
103
Tromboembolinės komplikacijos
COVID-19 yra uždegiminė ir hiperkoaguliacinė
būklė, dėl ko yra padidėjusi rizika
tromboembolijoms įvykti (13,14). Dėl šios
priežasties hospitalizuotiems pacientams yra
įprasta profilaktiškai skirti antikoaguliantus.
Tačiau, ar išrašytiems pacientams gydymas
antikoaguliantais bus tęsiamas, priklauso nuo
pasveikusio žmogaus būklės. Jei pacientas turėjo
krešumo sutrikimų, jam įprastai yra tęsiami
antikoaguliantai ir skiriamas stebėjimas pagal
įprastas gydymo gaires, tačiau tiksliai nėra žinoma,
kiek tokia profilaktika turėtų tęstis (4).
Neurologinių komplikacijų valdymas
Nurodoma, kad 35 % COVID-19 sergančių
pacientų turi neurologinių simptomų. Dažniau jie
pasireiškia sunkia forma sergantiems pacientams,
galimai dėl kvėpavimo nepakankamumo ir
hipoksijos (15). Simptomai gali būti suskirstomi į
centrinės ir periferinės nervų sistemos simptomus.
Dažniausiai pasireiškiantys CNS simptomai yra
galvos skausmas ir svaigimas, sutrikusi sąmonė,
ūmi smegenų kraujagyslių liga, epilepsija, ataksija,
ūmus diseminuotas encefalomielitas ir virusinis
encefalitas. PNS simptomai dažnai nėra tokie
sunkūs, įprastai pasireiškia hiposmija/anosmija,
hipogeusija/ageusija, raumenų skausmas ir
Guillain – Barre sindromas (16). Vienas dažnesnių
simptomų, uoslės ir skonio praradimas, gali
pasireikšti tiek nuo pat ligos pradžios ar jos eigoje,
tiek jau pasveikus ir trukti mėnesį bei ilgiau (10).
Įvykus grėsmingoms komplikacijoms pacientai turi
būti nukreipti neurologo konsultacijai. Pirminės
sveikatos priežiūros grandyje pasireiškus
įprastiniams nespecifiniams simptomams
rekomenduojamas sekimas ir simptominis
gydymas (4).
Geriatriniai pacientai
Vyresnio amžiaus pacientai yra labiausiai
pažeidžiama COVID-19 ligos visuomenės grupė.
Dėl senėjimo procesų ir susilpnėjusio imuniteto šių
pacientų išgyvenamumo prognozė yra prastesnė
(17). Svarbu nepamiršti, jog senyviems
pacientams, kurie jau turi gretutinių ligų, atsiradusi
infekcija gali pasireikšti sąmonės sutrikimu ir
delyru. Tie, kurie pasveiksta, ilgalaikėje
perspektyvoje susiduria su didesne sarkopenijos,
prastos mitybos, depresijos ir delyro rizika. Senyvo
amžiaus pacientai dažnai skundžiasi skausmu, o po
koronavirusinės ligos šis simptomas gali dar
sustiprėti (18). Naujai atsiradę ar paūmėję
simptomai sutrikdo galimybę naudotis sveikatos
priežiūros paslaugomis, sumažėja galimybės
pasirūpinti savimi, nuvykti į parduotuvę, atsiranda
socialinė atskirtis, prie kurios prisideda ir karantino
ribojimai. Šie veiksniai dažnai lemia senų žmonių
vienišumą ir polinkį į depresiją (19). Dėl to pirminė
sveikatos priežiūros grandis čia vaidina svarbų
vaidmenį. Tokiems pacientams yra reikalinga
daugiaprofesinė pagalba, susidedanti iš bendrosios
praktikos gydytojo, slaugytojos, psichologo,
socialinio darbuotojo bei reabilitacijos komandos
(4).
Psichosocialinė reabilitacija
Pasaulyje paskelbus pandemiją, daugelis šalių,
siekdamos suvaldyti infekcijos protrūkį ir
sumažinti jos plitimą, ėmėsi įvairių apsaugos
priemonių – karantino, asmens izoliacijos ir kt.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
104
(20). Įvedus griežtus apribojimus, neretam tai
galėjo turėti įtakos psichologinės sveikatos
suprastėjimui. Žmonės jaučia nerimą ir baimę dėl
ateities, finansinės padėties, savo bei artimųjų
sveikatos. Nemažai žmonių neteko darbo dėl įvestų
apribojimų, todėl jaučiasi nepilnaverčiai, dingsta
saugumo ir pasitikėjimo jausmas, dėl to svarbu
laiku kreiptis socialinės pagalbos. Yra žinoma, jog
padidėjus nerimui, norėdami jį numalšinti, žmonės
dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, daugiau rūko
ar piktnaudžiauja kitomis psichotropinėmis
medžiagomis (21,22). Pacientai, kurie sirgo sunkia
ligos forma, gali patirti potrauminį streso sindromą
(23). Norint pagerinti psichologinę sveikatą,
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO)
rekomenduoja bendrauti virtualiai su savo
artimaisiais, sveikai maitintis, laikytis dienos
rutinos, į kurią būtų įtrauktas fizinis aktyvumas ir
kita mėgstama veikla, pakankamai miegoti. Vertėtų
atsisakyti alkoholio, nerūkyti ir nevartoti
narkotinių medžiagų, riboti informacijos srautą,
esant reikalui kreiptis profesionalios psichologinės
pagalbos (24).
Pirminės sveikatos priežiūros specialistų svarba
ir iššūkiai
Dabartiniais duomenimis apie 10 % pacientų turi
užsitęsusius simptomus po COVID-19, tačiau tai
nėra tikslūs duomenys dėl per prasto duomenų
sekimo pacientams išvykus iš gydymo įstaigos.
Galima manyti, kad šis skaičius turėtų būti
didesnis, kas rodo šios problemos aktualumą (4).
Norint įvertinti, kur ši problema kelia daugiausiai
sunkumų, buvo surinkta informacija apie
pacientus. Iš pateiktų duomenų buvo galima daryti
prielaidą, kad dauguma pacientų su užsitęsusiais
COVID-19 simptomais bus gydomi ir stebimi
pirminės sveikatos priežiūros specialistų. Tai gali
apsunkinti jų darbą, kadangi kol kas nėra parengta
tikslių gydymo gairių, o tai gali privesti prie
perteklinės diagnostikos ir sulėtėjusio darbo (10).
Todėl yra labai svarbu stebėti ir sekti pacientus,
pasveikusius nuo COVID-19, rinkti apie juos
duomenis, kad būtų galima palengvinti ir
paspartinti pirminės sveikatos priežiūros
specialistų darbą.
Literatūra
1. Sharma A, Tiwari S, Deb MK, Marty JL.
Severe acute respiratory syndrome
coronavirus-2 (SARS-CoV-2): a global
pandemic and treatment strategies.
International Journal of Antimicrobial Agents.
2020;56(2):106054.
2. Zhu J, Zhong Z, Ji P, Li H, Li B, Pang J, et al.
Clinicopathological characteristics of 8697
patients with COVID-19 in China: a meta-
analysis. Family Medicine and Community
Health. 2020;8(2).
3. Pascarella G, Strumia A, Piliego C, Bruno F,
Del Buono R, Costa F, et al. COVID‐19
diagnosis, and management: a comprehensive
review. Journal of Internal Medicine.
2020;288(2):192–206.
4. Greenhalgh T, Knight M, A’Court C, Buxton
M, Husain L. Management of post-acute
covid-19 in primary care. BMJ.
2020;370:m3026.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
105
5. Ferraro F, Calafiore D, Dambruoso F,
Guidarini S, Sire A. COVID‐19 related
fatigue: Which role for rehabilitation in post‐
COVID‐19 patients? A case series. Journal of
Medical Virology. 2020;93(4):1896–9.
6. Lee N, Hui D, Wu A, Chan P, Cameron P,
Joynt GM, ir kt. A major outbreak of severe
acute respiratory syndrome in hong kong. N
Engl J Med. 2003 m. gegužės 15
d.;348(20):1986–94.
7. Hui DS, Wong KT, Ko FW, Tam LS, Chan
DP, Woo J, ir kt. The 1-year impact of severe
acute respiratory syndrome on pulmonary
function, exercise capacity, and quality of life
in a cohort of survivors. Chest. 2005 m.
spalio;128(4):2247–61.
8. Barker-Davies RM, O'Sullivan O, Senaratne
KP, Baker P, Cranley M, Dharm-Datta S, et al.
The Stanford Hall consensus statement for
post-COVID-19 rehabilitation. British Journal
of Sports Medicine. 2020;54(16):949–59.
9. Spruit MA, Singh SJ, Garvey C, ZuWallack R,
Nici L, Rochester C, ir kt. An official american
thoracic society/european respiratory society
statement: key concepts and advances in
pulmonary rehabilitation. Am J Respir Crit
Care Med. 2013 m. spalio 15 d.;188(8):e13–
64.
10. Pavli A, Theodoridou M, Maltezou HC. Post-
COVID syndrome: Incidence, clinical
spectrum, and challenges for primary
healthcare professionals. Arch Med Res
[Internet]. 2021; Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S0188440921000813
11. Overview | Chronic heart failure in adults:
diagnosis and management | Guidance | NICE.
[cited 2021 May 16]; Available from:
https://www.nice.org.uk/guidance/ng106
12. Pelliccia A, Solberg EE, Papadakis M, Adami
PE, Biffi A, Caselli S, et al. Recommendations
for participation in competitive and leisure
time sport in athletes with cardiomyopathies,
myocarditis, and pericarditis: position
statement of the Sport Cardiology Section of
the European Association of Preventive
Cardiology (EAPC). European Heart Journal.
2018;40(1):19–33.
13. Cui S, Chen S, Li X, Liu S, Wang F.
Prevalence of venous thromboembolism in
patients with severe novel coronavirus
pneumonia. Journal of Thrombosis and
Haemostasis. 2020;18(6):1421–4.
14. Klok FA, Kruip MJHA, van der Meer NJM,
Arbous MS, Gommers DAMPJ, Kant KM, et
al. Incidence of thrombotic complications in
critically ill ICU patients with COVID-19.
Thrombosis Research. 2020;191:145–7.
15. Jiang F, Deng L, Zhang L, Cai Y, Cheung CW,
Xia Z. Review of the clinical characteristics of
coronavirus disease 2019(COVID-19). J GEN
INTERN MED. 2020 m. gegužės;35(5):1545–
9.
16. Niazkar HR, Zibaee B, Nasimi A, Bahri N.
The neurological manifestations of COVID-
19: a review article. Neurol Sci. 2020 m.
liepos;41(7):1667–71.
17. Chen Y, Klein SL, Garibaldi BT, Li H, Wu C,
Osevala NM, ir kt. Aging in COVID-19:
Vulnerability, immunity and intervention.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
106
Ageing Research Reviews. 2021 m.
sausio;65:101205.
18. Kemp HI, Corner E, Colvin LA. Chronic pain
after COVID-19: implications for
rehabilitation. British Journal of Anaesthesia.
2020 m. spalio;125(4):436–40.
19. Hoffman GJ, Webster NJ, Bynum JPW. A
framework for aging-friendly services and
supports in the age of covid-19. Journal of
Aging & Social Policy. 2020 m. liepos 3
d.;32(4–5):450–9.
20. Usher K, Bhullar N, Jackson D. Life in the
pandemic: Social isolation and mental health.
J Clin Nurs. 2020;29(15-16):2756-2757.
21. Sidor A, Rzymski P. Dietary choices and
habits during covid-19 lockdown: experience
from poland. Nutrients. 2020;12(6):1657.
22. McCauley JL, Killeen T, Gros DF, Brady KT,
Back SE. Posttraumatic stress disorder and co-
occurring substance use disorders: advances in
assessment and treatment. Clin Psychol Sci
Pract. 2012;19(3):283-304.
23. Simani L, Ramezani M, Darazam IA,
Sagharichi M, Aalipour MA, Ghorbani F, ir kt.
Prevalence and correlates of chronic fatigue
syndrome and post-traumatic stress disorder
after the outbreak of the COVID-19. J
Neurovirol. 2021 m. vasario;27(1):154–9.
24. Coping with stress during the 2019-nCoV
outbreak. World Health Organization. [Prieiga
per internetą]. Adresas:
https://www.who.int/docs/default-
source/coronaviruse/coping-with-
stress.pdf?sfvrsn=9845bc3a_8