Augustina Zaveriuchaitė1, Gabrielė Gogelytė1, Inga Kisielienė1,2
1 Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2 Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Clinical Medicine, Clinic of Infectious diseases and Dermatovenerology, Center of Dermatovenerology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. COVID-19 pandemic forced people to use personal protective measures, in order to stop virus from spreading. Frequent hand washing and use of protective gloves had a negative effect on hand skin.
The aim of this study was to find out the most often used hand hygiene prevention measures among the Lithuanian population during the COVID-19 pandemic and to determine the impact they had on the condition of hands skin.
Materials and methods. An anonymous online survey was conducted. Statistical analysis was performed using R Commander and Microsoft Excel programs. Results are considered statistically significant when the p value is less than 0,05.
Results. The questionnaire was completed by 237 respondents. During the pandemic, disposable gloves were mostly chosen to ensure hand hygiene – 52,7% (N = 125). Increased usage of hand hygiene products resulted in hand skin problems – 54,4% (N = 129), including dehydration – 96,2% (N = 127), itching – 35,6% (N = 47) and stinging – 34,1% (N = 45). An association between hand skin burning and glove replacement rates (p = 0,007) also with a higher number of hours spent with disposable gloves (p = 0,004) was observed. Frequent use of disinfectant correlated with a higher incidence of rashes (p = 0,025), wounds (p = 0,022), itching (p = 0,003) and dehydration (p < 0,001).
Conclusions. Due to the increased usage of hand hygiene measures during the COVID-19 pandemic, most respondents experienced symptoms of hand skin damage such as dryness, itching and stinging.
Keywords: prevention of COVID-19, hand skin damage, hand hygiene.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
135
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (4), p. 135-144, https://doi.org/10.53453/ms.2022.11.15
Prevalence of changes in skin condition due to hand hygiene
measures applied during the Covid-19 pandemic among the
Lithuanian population
Augustina Zaveriuchaitė
1
, Gabrielė Gogelytė
1
, Inga Kisielienė
1,2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Clinical Medicine, Clinic of Infectious diseases and
Dermatovenerology, Center of Dermatovenerology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. COVID-19 pandemic forced people to use personal protective measures, in order to stop virus
from spreading. Frequent hand washing and use of protective gloves had a negative effect on hand skin.
The aim of this study was to find out the most often used hand hygiene prevention measures among the
Lithuanian population during the COVID-19 pandemic and to determine the impact they had on the condition
of hands skin.
Materials and methods. An anonymous online survey was conducted. Statistical analysis was performed using
R Commander and Microsoft Excel programs. Results are considered statistically significant when the p value
is less than 0,05.
Results. The questionnaire was completed by 237 respondents. During the pandemic, disposable gloves were
mostly chosen to ensure hand hygiene - 52,7% (N = 125). Increased usage of hand hygiene products resulted
in hand skin problems - 54,4% (N = 129), including dehydration - 96,2% (N = 127), itching - 35,6% (N = 47)
and stinging - 34,1% (N = 45). An association between hand skin burning and glove replacement rates (p =
0,007) also with a higher number of hours spent with disposable gloves (p = 0,004) was observed. Frequent use
of disinfectant correlated with a higher incidence of rashes (p = 0,025), wounds (p = 0,022), itching (p = 0,003)
and dehydration (p < 0,001).
Conclusions. Due to the increased usage of hand hygiene measures during the COVID-19 pandemic, most
respondents experienced symptoms of hand skin damage such as dryness, itching and stinging.
Keywords: prevention of COVID-19, hand skin damage, hand hygiene.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
136
Odos būklės pokyčių dėl Covid-19 pandemijos metu taikomų
rankų higienos priemonių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų
Augustina Zaveriuchaitė
1
, Gabrielė Gogelytė
1
, Inga Kisielienė
1,2
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas, Infekcinių ligų ir
Dermatovenerologijos klinika, Dermatovenerologijos centras, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. COVID-19 pandemija privertė žmones kasdien naudoti apsaugos priemones, plautis rankas, norint
išvengti viruso plitimo. Dažnas rankų plovimas ir pirštinių naudojimas turėjo neigiamą poveikį rankų odos
būklei.
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, dažniausiai naudojamas rankų higienos prevencijos priemones tarp Lietuvos
gyventojų COVID-19 pandemijos metu ir jų poveikį rankų odos būklei.
Tiriamieji ir metodika – buvo vykdoma anoniminė internetinė apklausa. Statistinė analizė padaryta naudojant
R Commander ir Microsoft Excel programas. Rezultatai vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p reikšmė
mažiau 0,05.
Rezultatai. Klausimyną užpildė 237 respondentai. Pandemijos metu, rankų higienai užtikrinti, daugiausiai
buvo pasirenkamos vienkartinės pirštinės – 52,7% (N = 125). Dažniau taikant rankų higienos priemones,
dauguma apklaustųjų susidūrė su rankų odos problemomis - 54,4% (N = 129), tarp kurių buvo išsausėjimas –
96,2% (N = 127), niežėjimas – 35,6% (N = 47) ir perštėjimas – 34,1% (N = 45). Pastebėtas ryšys tarp rankų
odos deginimo ir pirštinių keitimo dažnio (p = 0,007) bei su vienkartinėmis pirštinėmis praleisto didesnio
valandų skaičiaus (p = 0,004). Rankų plovimasis 5 ir daugiau kartų per dieną siejosi su tokiais rankų odos
pažeidimų simptomais kaip išsausėjimas (p < 0,001), bėrimas (p = 0,023) ir niežėjimas (p = 0,024).
Dezinfekcinio rankų skysčio naudojimas 5 ir daugiau kartų per dienąkoreliavo su dažnesniu bėrimų (p = 0,025)
ir žaizdelių atsiradimu (p = 0,022), niežėjimu (p = 0,003) ir išsausėjimu (p < 0,001).
Išvados. Dėl dažnesnio rankų higienos priemonių taikymo COVID-19 pandemijos metu dauguma apklaustųjų
susidūrė su rankų odos pažeidimo simptomais, kurie pasireiškė išsausėjimu, niežėjimu ir perštėjimu.
Raktažodžiai: COVID-19 prevencija, rankų odos pažeidimas, rankų higiena.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
137
1. Įvadas
COVID-19 virusas paveikia kvėpavimo sistemą ir
gali sukelti pneumoniją bei ūminio kvėpavimo
distreso sindromą, kurie laikomi pagrindinėmis
infekuotų asmenų mirties priežastimis, todėl
siekiant užkirsti kelią jo plitimui socialiai įprastas
elgesys buvo gerokai pakeistas (1). Pasaulio
sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu
rekomenduoja įvairias prevencines priemones,
įskaitant socialinį atsiribojimą, vengimą liesti
veidą, dėvėti kaukes, mūvėti vienkartines pirštines
ir dažnai plauti rankas muilu ar alkoholio
turinčiomis dezinfekavimo priemonėmis (2).
Rankų higiena, rankų plovimas ir pirštinių
naudojimas yra pagrindinės Pasaulio sveikatos
organizacijos ir Ligų kontrolės ir prevencijos
centro rekomendacijos, taip pat standartinės
sveikatos priežiūros darbuotojų apsaugos ir
kontaktinės izoliacijos priemonės (3,4). Dažnas
rankų plovimas (40–60 sekundžių naudojant muilą
ir vandenį) tapo svarbiausia veikla COVID-19
pandemijos metu, vadovaujantis PSO
rekomendacijomis (2), tačiau šios priemonės gali
sutrikdyti normalią odos florą ir natūralų apsauginį
odos barjerą, sukelti įvairias odos ligas, dažniausiai
iritacinį ir alerginį kontaktinį dermatitą (5).
Darbo tikslas buvo išsiaiškinti dažniausiai
naudojamas rankų higienos prevencijos priemones
COVID-19 pandemijos metu tarp Lietuvos
gyventojų ir jų poveikį odos būklės pokyčiams.
2. Tiriamieji ir metodai
2.1 Tyrimas, tiriamasis objektas, tiriamųjų
imtis
Tyrime dalyvavo Lietuvos gyventojai. Kadangi
apklausa buvo anoniminė ir vyko internete,
apklausiamųjų amžiui nebuvo taikyti ribojimai.
Tyrimo imtis priklausė nuo savanorių įsitraukimo į
tyrimą. Galutinis imties dydis buvo 237.
2.2 Tyrimo metodika
2022 m. vasario – kovo mėnesiais buvo atlikta
anoniminė internetinė apklausa. Klausimynas buvo
sudaryta iš 41 klausimo ir trijų dalių: bendra
informacija, klausimai apie veido odos ir rankų
odos pokyčius. Buvo vertinti tik duomenys, gauti iš
bendrųjų ir apie rankų odos būklės pokyčius
susijusių klausimų.
2.3 Statistinė duomenų analizė
Statistinė analizė atlikta naudojant R Commander
ir Microsoft Excel programas ir taikyta tik
duomenims, gautiems iš klausimų apie bendrą
informaciją ir rankų odos būklės pokyčius.
Vertinant duomenis buvo skaičiuojami: aritmetinis
vidurkis, standartinis nuokrypis, Spearmano
koreliacijos koeficientas. Rezultatai buvo
vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
3. Rezultatai
Tyrime dalyvavo 237 respondentai. Iš jų dauguma
buvo moterys - 197 ir mažesnė dalis - 40 vyrų
(pav.1).
Paveikslas 1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
138
Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 37,62 ± 13,1 metų
(pav.2). Daugiausiai, iš anketoje paminėtų sričių,
tyrime dalyvavo biuro darbuotojai - 65 ir sveikatos
priežiūros srityje dirbantys asmenys – 61 (pav.3).
Dar prieš COVID-19 pandemiją darbo
vietoje dalis apklaustųjų naudojo apsaugines
pirštines - 28,3% (N = 67). Pandemijos metu
įvairias rankų higienos priemones dažniau pradėjo
naudoti absoliuti dauguma respondentų (94,5%, N
= 224). Didžioji jų dalis (43%, N = 102) dažniau
plovė rankas, naudojo dezinfekcinį skystį ir
vienkartines pirštines. Dėl padažnėjusio šių
priemonių naudojimo didesnė dalis respondentų
(54,4%, N = 129) susidūrė su rankų odos
problemomis. Tarp jų dažniausiai pasireiškė rankų
odos išsausėjimas (96,2%, N = 127), toliau sekė
niežėjimas (35,6%, N = 47), perštėjimas (34,1%, N
= 45), pleiskanojimas (29,5%, N = 39), žaizdelių
atsiradimas (25,8%, N = 34), deginimas (17,4%, N
= 23), bėrimas (15,9%, N = 21) ir rečiausiai
pūslelės (3,8%, N = 5) (pav.4).
Pandemijos metu vienkartines pirštines naudojo
125 (52,7%) apklaustieji, daugiausia iš jų - 49
asmenys (39,2%) - įvairių rūšių pirštines. Per dieną
pirštinės dažniausiai buvo keičiamos 5 ir daugiau
kartų (43,4%, N = 53) ir su jomis praleidžiama
vidutiniškai iki 1 valandos (43,4%, N = 53).
Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas
ryšys tarp naujai atsiradusio rankų odos deginimo
ir su vienkartinėmis pirštinėmis praleisto didesnio
valandų skaičiaus (p = 0,004) bei jų keitimo dažnio
(p = 0,007).
Kaip jau buvo paminėta, respondentai taip pat
dažniau plovėsi rankas. Dauguma vidutiniškai net
5 ir daugiau kartų per dieną – 197 asmenys (83,1%)
- bei plaudami naudojo muilą – 215 asmenų
(90,7%). Populiariausias muilo tipas – paprastas
šarminis muilas (72,2%, N = 171), mažesnė dalis
apklaustųjų naudojo muilą skirtą sausai ir jautriai
odai (16,9%, N = 40). Respondentai, kurie rankas
plovėsi 5 ir daugiau kartų per dieną, statistiškai
reikšmingai dažniau susidūrė su tokiomis rankų
odos problemomis kaip bėrimas (p = 0,023),
niežėjimas (p = 0,024) ir išsausėjimas (p < 0,001).
Po rankų plovimo didžioji dalis respondentų rankas
sausino medžiaginiu rankšluosčiu (63,7%, N =
151) ir/arba popierinėmis servetėlėmis (62,9%, N =
149). Pastarųjų naudojimas statistiškai reikšmingai
koreliavo su naujai pasireiškusiu rankų odos
deginimu (p = 0,039) ir išsausėjimu (p = 0,013).
Dar viena dažniau naudota rankų higienos
priemonė – dezinfekcinis rankų skystis. Jį
pandemijos metu nuolatos naudojo 81,4% (N =
193) apklaustųjų, o kartais – 14,8% (N = 35). Tarp
šių visų asmenų labiausiai buvo būdinga
dezinfekcinį skystį naudoti 5 ir daugiau kartų per
dieną (41%, N = 91). Dažnesnis šios higienos
priemonės naudojimas statistiškai reikšmingai
koreliavo su tokiomis naujomis rankų odos
problemomis kaip žaizdelių (p = 0,002), bėrimų (p
= 0,025) atsiradimas, niežėjimas (p = 0,003) ir odos
išsausėjimas (p < 0,001). Visos anksčiau minėtos
koreliacijos pateiktos lentelėje 1.
Dėl pablogėjusios rankų odos būklės į gydytojus
kreipėsi mažuma apklaustųjų (6%, N = 9), tačiau
didesnė dalis naudojo gydomąsias priemones ir/ar
vaistus odos būklei pagerinti (75,7%, N = 112).
Populiariausia priemonė – kremas rankoms
drėkinti (90,3%, N = 140), pagal gautus skaičius
galima teigti, kad jį naudojo ir dalis nesusidūrusių
su problemomis apklaustųjų.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
139
12
71
100
25
37
48
Metai
0
20
40
60
80
100
120
Amžius
61
65
4
5
5
97
0 20 40 60 80 100 120
Sveikatos priežiūra
Biuro darbuotojai
Grožio industrija
Pardavėjai/Padavėjai
Gamybos sektorius
Kita
Vei k lo s s r it i s
Paveikslas. 2 Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
Paveikslas. 3. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal veiklos sritį
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
140
Rankų odos pažeidimo
simptomas
Higienos priemonė/metodas
P reikšmė
Deginimas
Su vienkartinėmis pirštinėmis praleistų val. skaičius
0,004
Vienkartinių pirštinių keitimo dažnis
0,007
Popierinių servetėlių naudojimas
0,039
Išsausėjimas
Rankų plovimosi dažnis
< 0,001
Dezinfekcinio skysčio naudojimo dažnis
< 0,001
Popierinių servetėlių naudojimas
0,013
Bėrimas
Rankų plovimosi dažnis
0,023
Dezinfekcinio skysčio naudojimo dažnis
0,025
Niežėjimas
Rankų plovimosi dažnis
0,024
Dezinfekcinio skysčio naudojimo dažnis
0,003
Žaizdelių atsiradimas
Dezinfekcinio skysčio naudojimo dažnis
0,022
127
47
45
39
34
23
21
5
0 20 40 60 80 100 120 140
Išsausėjimas
Niežėjimas
Perštėjimas
Pleiskanojimas
Žaizdelių atsiradimas
Deginimas
Bėrimas
Pūslelės
Rankų odos problemos
Paveikslas. 4. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal rankų odos problemas
Lentelė. 1. Rankų odos pažeidimų simptomų ir higienos priemonių/metodų ypatumų koreliacijos
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
141
4. Diskusija
Pastaroji COVID-19 pandemija prisidėjo prie
didesnio supratimo apie rankų higieną ir rankų
plovimą (1). Šių higienos priemonių naudojimas
yra svarbi intervencija siekiant užkirsti kelią virusų
ir bakterijų plitimui (6,7). Todėl prasidėjus
COVID-19 pandemijai, suaktyvėjo šių priemonių
taikymas (7,8). Mūsų apklausos duomenimis net
94,5% (N = 224) respondentų atsakė, kad dažniau
pradėjo naudoti įvairias rankų higienos priemones,
siekdami apsisaugoti nuo SARS-CoV-2 viruso.
2020 m. Kendziora et al. Miunchene atlikto tyrimo
metu nustatyta, kad po šio viruso protrūkio
padidėjo rankų plovimo ir rankų dezinfekcijos
dažnis tarp apklaustųjų (p<0,001) (9). Rankų odos
ligų skaičius pandemijos laikotarpiu žymiai labiau
išaugo, priešingai nei prieš šio viruso paplitimą
(10). Dėl padažnėjusio rankų higienos prevencijos
priemonių taikymo daugiau nei pusei apklaustųjų
(54,4%, N = 129) pasireiškė rankų odos pažeidimų
simptomai. 2020 m. Techasatian et al. Tailande
atlikto tyrimo metu rankų egzemos paplitimas
tiriamojoje populiacijoje, taikant šias priemones,
pandemijos metu buvo 20,87 % (11). Dažna rankų
higiena gali sukelti įvairius odos tekstūros
pokyčius, pradedant odos kseroze (odos
išsausėjimu) ir baigiant dirginančiu kontaktiniu
dermatitu arba, retai, net alerginiu kontaktiniu
dermatitu. Šiuos odos sutrikimus sukelia įvairūs
fiziniai, cheminiai ir imunologiniai mechanizmai.
Dažniau taikant rankų higienos priemones, šie
mechanizmai gali įsijungti labiausiai dėl (12):
1) ilgalaikio vandens ir drėgnos aplinkos
poveikio odai, kuris sukelia didelį raginio
sluoksnio (išorinio odos sluoksnio) patinimą ir
tarpląstelinių lipidų ultrastruktūros sutrikimus,
padidina odos pralaidumą ir jautrumą fiziniams ar
cheminiams dirgikliams (13) Be to, ilgalaikis
apsauginių pirštinių dėvėjimas gali sukelti pernelyg
didelį rankų prakaitavimą, taip dar labiau
padidindamas uždegiminį atsaką į dirgiklius (10).
Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad pandemijos
laikotarpiu vienkartines pirštines naudojo šiek tiek
daugiau nei pusė apklaustųjų (52,7% N = 125).
Dažniausiai pirštinės buvo keičiamos 5 ir daugiau
kartų per dieną (43,4%, N = 53), o dėvimos
vidutiniškai iki valandos (43,4%, N = 53).
Apklausos metu gauti duomenys leido padaryti
išvadas, kad didesnis vienkartinių pirštinių
dėvėjimo valandų skaičius (p = 0,004) ir jų keitimo
dažnis (p = 0,007) turėjo įtakos naujai pasireiškusių
rankų odos deginimo pojūčių atsiradimui.
Techasatian et al. tyrimo metu nustatė, kad pirštinių
dėvėjimas kiekvieną dieną tarp respondentų
pandemijos metu buvo vienas iš rankų egzemos
išsivystymo rizikos veiksnių (p = 0.001) (11).
2) Pakartotinio muilo, ploviklių ar tirpiklių
naudojimo: šios medžiagos yra silpnai dirginančios
ir paprastai labai gerai toleruojamos. Nepaisant to,
pakartotinis šių medžiagų poveikis gali sukelti
lėtinį kumuliacinį iritacinį kontaktinį dermatitą,
dažniausiai dėl jų gebėjimo pašalinti odos
paviršiaus lipidus, pažeisti odos baltymus,
denatūruoti epidermio keratiną ir netgi sukelti
keratinocitų ląstelių membranos pokyčius (14).
Retai kai kuriems asmenims gali išsivystyti
alerginis kontaktinis dermatitas su, T-ląstelėmis
sukelta, uždelsto tipo padidėjusio jautrumo reakcija
į su rankų higiena susijusio produkto sudedamąją
dalį, pavyzdžiui, muilą ar ploviklius (15). Mūsų
atlikto tyrimo metu nustatėme, kad respondentai,
kurie per dieną rankas plovėsi 5 ir daugiau kartų,
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
142
dažniau susidūrė su tokiais rankų odos pažeidimo
simptomais kaip išsausėjimas (p < 0,001), bėrimas
(p = 0,023) ir niežėjimas (p = 0,024). Po rankų
plovimo dauguma apklaustųjų rankas sausino
medžiaginiu rankšluosčiu (63,7%, N = 151) ir/arba
popierinėmis servetėlėmis (62,9%, N = 149).
Pastarųjų naudojimas turėjo įtakos naujai
pasireiškusio rankų odos deginimo (p = 0,039) ir
išsausėjimo (p = 0,013) atsiradimui. Techasatian et
al. tyrimo duomenimis rankų plovimo dažnis
daugiau nei 10 kartų per dieną padidina rankų
egzemos riziką ( p = 0.0015). Rankų sausumas
buvo dažniausias tyrimo populiacijos simptomas (n
= 117, 14,5%), niežulys (n = 71, 8,8%), pūslelės ir
pūslių susidarymas (n = 18, 2,2%), įtrūkimai ir
kraujavimas (n = 13, 1,6%) (11). Tačiau Kendziora
et al. teigė, kad nerado ryšio tarp rankų egzemos
simptomų ir rankų plovimo ar darbo drėgnomis
sąlygomis dažnio (9).
3) Pakartotinio alkoholio turinčių rankų
dezinfekavimo priemonių naudojimo: PSO teigia,
kad rankų įtrynimas šiomis priemonėmis, kuriose
yra ne mažiau kaip 60% alkoholio, yra pagrįsta
alternatyva, jei nėra vandens ir muilo iki tol, kol
rankos nėra akivaizdžiai nešvarios (16). Dažnas šių
produktų naudojimas taip pat gali sukelti odos
sausumą ir sudirginimą. Kita vertus, alergija
pačiam alkoholiui yra nežinoma, o alerginis
kontaktinis dermatitas, kurį sukelia kiti junginiai,
dedami į alkoholinius rankų gelius, yra labai retas
(17). Mūsų atlikto tyrimo metu nemaža dalis
respondentų (41%, N = 91) nurodė, kad
dezinfekcinį skystį naudojo 5 ir daugiau kartų per
dieną. Tai paskatino rankų odos žaizdelių (p =
0,002) ir bėrimų (p = 0,025) atsiradimą, niežėjimą
(p = 0,003) ir išsausėjimą (p < 0,001). Kendziora et
al. nustatė, kad didelis rankų dezinfekcijos dažnis
buvo susijęs su padidėjusia rankų egzemos
simptomų rizika jų tirtoje populiacijoje (9).
5. Išvados
• COVID-19 pandemijos metu rankų
higienai užtikrinti dažniausiai buvo pasirenkamos
vienkartinės pirštinės.
• Dėl dažnesnio jų ir kitų rankų higienos
prevencijos priemonių naudojimo COVID-19
pandemijos metu, siekiant išvengti SARS-CoV-2
viruso, daugumai respondentų pasireiškė įvairūs
rankų odos pažeidimo simptomai, pagrinde
išsausėjimas, niežėjimas ir perštėjimas.
• Suprastėjus rankų odos būklei, į gydytojus
kreipėsi nedidelė dalis respondentų, tačiau
dauguma iš patyrusių rankų odos problemas
nurodė, kad naudojo gydomąsias priemones ir/ar
vaistus simptomams palengvinti.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
143
Literatūros šaltiniai
1. ZahrAllayali A, Al-Doboke A, Alosaimy R,
Alabbasi R, Alharbi S, Fageeh S, et al. The
Prevalence and Clinical Features of Skin Irritation
Caused by Infection Prevention Measures During
COVID-19 in the Mecca Region, Saudi Arabia.
Clin Cosmet Investig Dermatol. 2021 Jul
13;14:889–99.
2. Water, sanitation, hygiene, and waste
management for SARS-CoV-2, the virus that
causes COVID-19 [Internet]. [cited 2022 Apr 13].
Available from: https://www.who.int/publications-
detail-redirect/WHO-2019-nCoV-IPC-WASH-
2020.4
3. Organization WH. Coronavirus disease (
COVID-19) outbreak: rights, roles and
responsibilities of health workers, including key
considerations for occupational safety and health:
interim guidance, 19 March 2020. World Health
Organization; 2020.
4. Hand Hygiene Guidance | Hand Hygiene |
CDC [Internet]. 2020 [cited 2022 Apr 13].
Available from:
https://www.cdc.gov/handhygiene/providers/guide
line.html
5. Guertler A, Moellhoff N, Schenck TL, Hagen
CS, Kendziora B, Giunta RE, et al. Onset of
occupational hand eczema among healthcare
workers during the SARS-CoV-2 pandemic:
Comparing a single surgical site with a COVID-19
intensive care unit. Contact Dermatitis.
2020;83(2):108–14.
6. Assefa D, Melaku T, Bayisa B, Alemu S.
Knowledge, Attitude and Self-Reported
Performance and Challenges of Hand Hygiene
Using Alcohol-Based Hand Sanitizers Among
Healthcare Workers During COVID-19 Pandemic
at a Tertiary Hospital: A Cross-Sectional Study.
Infect Drug Resist. 2021;14:303–13.
7. Hui-Beckman J, Leung D, Goleva E. Hand
hygiene impact on the skin barrier in health care
workers and individuals with atopic dermatitis.
Ann Allergy Asthma Immunol. 2021;
8. Rundle CW, Presley CL, Militello M, Barber
C, Powell DL, Jacob SE, et al. Hand hygiene during
COVID-19: Recommendations from the American
Contact Dermatitis Society. J Am Acad Dermatol.
2020 Dec;83(6):1730–7.
9. Kendziora B, Guertler A, Ständer L, Frey S,
French LE, Wollenberg A, et al. Evaluation of hand
hygiene and onset of hand eczema after the
outbreak of SARS-CoV-2 in Munich. Eur J
Dermatol EJD. 2020 Dec 1;30(6):668–73.
10. Altunisik Toplu S, Altunisik N, Turkmen D,
Ersoy Y. Relationship between hand hygiene and
cutaneous findings during COVID-19 pandemic. J
Cosmet Dermatol. 2020 Oct;19(10):2468–73.
11. Techasatian L, Thaowandee W, Chaiyarit J,
Uppala R, Sitthikarnkha P, Paibool W, et al. Hand
Hygiene Habits and Prevalence of Hand Eczema
During the COVID-19 Pandemic. J Prim Care
Community Health. 2021
Dec;12:21501327211018012.
12. Beiu C, Mihai M, Popa L, Cima L, Popescu
MN. Frequent Hand Washing for COVID-19
Prevention Can Cause Hand Dermatitis:
Management Tips. Cureus. 2020 Apr
2;12(4):e7506.
13. Warner RR, Boissy YL, Lilly NA, Spears MJ,
McKillop K, Marshall JL, et al. Water disrupts
stratum corneum lipid lamellae: damage is similar
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
144
to surfactants. J Invest Dermatol. 1999
Dec;113(6):960–6.
14. Khosrowpour Z, Ahmad Nasrollahi S,
Ayatollahi A, Samadi A, Firooz A. Effects of four
soaps on skin trans-epidermal water loss and
erythema index. J Cosmet Dermatol. 2019
Jun;18(3):857–61.
15. Yazar K, Lundov M d., Faurschou A, Matura
M, Boman A, Johansen J d., et al.
Methylisothiazolinone in rinse-off products causes
allergic contact dermatitis: a repeated open-
application study. Br J Dermatol.
2015;173(1):115–22.
16. Wilder-Smith A, Chiew CJ, Lee VJ. Can we
contain the COVID-19 outbreak with the same
measures as for SARS? Lancet Infect Dis. 2020
May;20(5):e102–7.
17. Widmer AF. Replace hand washing with use
of a waterless alcohol hand rub? Clin Infect Dis Off
Publ Infect Dis Soc Am. 2000 Jul;31(1):136–43.