Augustina Zaveriuchaitė1
1 Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Cardiovascular disease is the leading cause of death for women and its incidence is increasing after menopause. For women, ischemic heart disease usually develops a few years later than for men. This finding led to the hypothesis that menopausal transition contributes to an increased risk of coronary heart disease.
Aim. To review scientific literature about characteristics of menopause and and its hormonal treatment with the risk of cardiovascular disease.
Materials and methods. The review of the literature was conducted using the PubMed. The literature research was conducted using predetermined keywords: menopause, perimenopause, cardiovascular disease. 934 articles were ruled out according to their title and abstract non-compliance to the subject. More than 50 articles in English published between 1989 and 2022 have been examined.
Results. The menopause transition is the period of significant symptomatic, hormonal, menstrual, and other physiological changes associated with the risk of cardiovascular disease. Prevention of cardiovascular disease in women as well as in men should be started early. Data collected over the last thirty years have shown that hormone therapy for menopause has cardioprotective effects that depend on a woman’s health status and handling characteristics.
Conclusions. Assessing menopausal transition characteristics and cardiometabolic changes in chronological aging it was proven, that these factors, which depend on the stages of reproductive aging, are associated with a risk of developing cardiovascular disease. Studies and observations have shown a cardioprotective effect of menopausal hormone therapy.
Keywords: menopause, perimenopause, cardiovascular disease.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
145
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (4), p. 145-157, https://doi.org/10.53453/ms.2022.11.16
The link between menopause and its treatment with the risk of
cardiovascular disease: literature review
Augustina Zaveriuchaitė
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Cardiovascular disease is the leading cause of death for women and its incidence is increasing
after menopause. For women, ischemic heart disease usually develops a few years later than for men. This
finding led to the hypothesis that menopausal transition contributes to an increased risk of coronary heart
disease.
Aim. To review scientific literature about characteristics of menopause and and its hormonal treatment with the
risk of cardiovascular disease.
Materials and methods. The review of the literature was conducted using the PubMed. The literature research
was conducted using predetermined keywords: menopause, perimenopause, cardiovascular disease. 934 articles
were ruled out according to their title and abstract non-compliance to the subject. More than 50 articles in
English published between 1989 and 2022 have been examined.
Results. The menopause transition is the period of significant symptomatic, hormonal, menstrual, and other
physiological changes associated with the risk of cardiovascular disease. Prevention of cardiovascular disease
in women as well as in men should be started early. Data collected over the last thirty years have shown that
hormone therapy for menopause has cardioprotective effects that depend on a woman’s health status and
handling characteristics.
Conclusions. Assessing menopausal transition characteristics and cardiometabolic changes in chronological
aging it was proven, that these factors, which depend on the stages of reproductive aging, are associated with a
risk of developing cardiovascular disease. Studies and observations have shown a cardioprotective effect of
menopausal hormone therapy.
Keywords: menopause, perimenopause, cardiovascular disease.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
146
Menopauzės ir jos gydymo sąsaja su kardiovaskulinių ligų
rizika: literatūros apžvalga
Augustina Zaveriuchaitė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinės moterų mirties priežastys, o jų dažnis padidėja po
menopauzės. Moterims išeminė širdies liga paprastai išsivysto keleriais metais vėliau nei vyrams. Šis
pastebėjimas lėmė hipotezę, kad menopauzės laikotarpis prisideda prie koronarinės širdies ligos rizikos
padidėjimo.
Tikslas. Remiantis moksline literatūra, apžvelgti ir pateikti apibendrintą informaciją apie menopauzės ypatybių
ir jos hormoninio gydymo sąsają su kardiovaskulinių ligų rizika.
Metodai. Literatūros paieška buvo atlikta tarptautinėje duomenų bazėje PubMed. Analizuoti moksliniai
straipsniai pagal raktinius žodžius ir jų kombinacijas: menopauzė, perimenopauzė, širdies ir kraujagyslių ligos.
Buvo atmesti 934 straipsniai, neatitikę paieškos temos. Išnagrinėta daugiau nei 50 straipsnių anglų kalba,
publikuotų 1989-2022 metais.
Rezultatai. Pereinamasis menopauzės periodas yra reikšmingų simptominių, hormoninių, menstruacinių ir kitų
fiziologinių pokyčių, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizika, laikotarpis. Moterų, kaip ir vyrų, širdies ir
kraujagyslių ligų profilaktika turėtų būti pradėta anksti. Per paskutinį trisdešimtmetį sukaupti duomenys įrodė,
kad menopauzės hormoninis gydymas turi kardioprotekcinį poveikį, kuris priklauso nuo moters sveikatos
būklės ir vartojimo ypatybių.
Išvados. Įvertinus menopauzės pereinamojo laikotarpio charakteristikas ir kardiometabolinius sveikatos
pokyčius chronologinio senėjimo metu, įrodyta, kad šie veiksniai, priklausomi nuo reprodukcinio senėjimo
etapų, susiję su kardiovaskulinių ligų išsivystymo rizika. Atlikti tyrimai ir stebėjimai nustatė menopauzės
hormoninio gydymo kardioprotekcinį poveikį.
Raktažodžiai: menopauzė, perimenopauzė, širdies ir kraujagyslių ligos.
1. Įvadas
Aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, kuri
apima išeminę širdies ligą ir išeminį insultą,
skirtingai paveikia vyrus ir moteris [1]. Yra
neginčijamų, bet menkai suprantamų vyrų ir
moterų širdies ir kraujagyslių ligų (KŠL) dažnio ir
pasekmių skirtumų [2]. Moterims koronarinės
širdies ligos (KŠL) rizika yra daug mažesnė nei
vyrams iki 50 metų amžiaus, tačiau po menopauzės
ji smarkiai išauga [1]. Dažniausiai moterys yra
maždaug 10 metų vyresnės už vyrus, kai pirmą
kartą pasireiškusia aterosklerozinė koronarinė
širdies liga ir tai gali būti susiję su hormonų
koncentracijos kiaušidėse sumažėjimu
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
147
menopauzės laikotarpiu ir vėliau [3]. Sergamumas
ir paplitimas širdies ir kraujagyslių ligomis
besivystančiose šalyse grėsmingai didėja [4]. Šios
ligos yra pagrindinės moterų mirties priežastys
išsivysčiusiose šalyse, dėl kurių kasmet miršta
daugiau nei 400 000 žmonių [5]. Reprodukcinio
amžiaus moterų mirštamumas nuo širdies ir
kraujagyslių ligų yra žymiai mažesnis nei panašaus
amžiaus moterų po menopauzės [4], o lyčių
skirtumas po šio moterų laikotarpio dažniausiai
praranda reikšmę kardiovaskulinių sutrikimų
išsivystymo rizikai [6]. Moterims, sulaukusioms 40
metų, rizika susirgti koronarine širdies liga yra 1 iš
3, o visų širdies ir kraujagyslių ligų – 1 iš 2 [5].
Moterų menopauzė – tai gyvenimo laikotarpis, kai
kiaušidėse išsenka kiaušialąsčių kiekis ir
prarandamas ciklinis gonadotropinų, peptidų ir
steroidų aktyvumas [7]. Tai žymi kritinį etapą,
kuriam būdingi dideli hormonų ir menstruacijų
pokyčiai, taip pat fiziologiniai ir psichosocialiniai
simptomai [8]. Estrogenai ir testosteronas turi
įtakos kraujagyslių endotelio funkcijai, tonusui ir
širdies veiklai [9]. Buvo iškelta hipotezė, kad
mažesnis endogeninių estrogenų ir didesnis
endogeninių androgenų kiekis, atsirandantis dėl
pereinamojo laikotarpio į menopauzę, gali sukelti
padidėjusią KŠL riziką moterims po menopauzės
[10]. Tikslus šio moterų laikotarpio poveikis
didinantis kardiovaskulinių ligų riziką vis dar
ginčytinas [6]. Kai kurie tyrimai rodo, kad
estrogenai gali turėti širdies ir kraujagyslių
sistemos apsauginį poveikį moterims iki
menopauzės. Amžius laikomas pagrindiniu
veiksniu patikimai interpretuojant menopauzės
poveikį kardiometaboliniams sutrikimams. Tiksliai
nėra žinoma, ar KŠL dažnio padidėjimas po
menopauzės yra tiesiogiai susijęs su estrogenų
trūkumu senstant, ar netiesiogiai dėl padidėjusių
šių ligų rizikos veiksnių [6].
Kadangi dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės daugiau
nei trečdalis gyvenimo praleidžiama po
menopauzės, labai svarbu suprasti jos įtaką būsimai
širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, be to, tai gali
padėti nustatyti veiksmingesnių prevencinių
priemonių tikslus [5].
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant
PubMed duomenų bazę. Analizuoti moksliniai
straipsniai anglų kalba pagal raktinius žodžius ir jų
kombinacijas: menopauzė, perimenopauzė, širdies
ir kraujagyslių ligos. Buvo atmesti 934 straipsniai,
neatitikę paieškos temos. Išnagrinėta daugiau nei
50 publikacijų.
3. Rezultatai
3.1 Menopauzės epidemiologija
Ne mažiau kaip 12 mėnesių iš eilės trunkanti
amenorėja, o ne kitų priežasčių pasekmė, lemia
natūralios menopauzės pradžią [11]. Tyrimų
duomenimis apskaičiuota, kad vidutinis natūralios
menopauzės amžius yra 50 metų [12]. Dažniausiai
ji prasideda tarp 49 ir 52 metų amžiaus, tačiau
skiriasi priklausomai nuo tautybės [13]. Natūrali
menopauzė laikoma priešlaikine, jei ji įvyksta iki
40 metų ir ankstyva, jei pasireiškia nuo 40 iki 45
metų [8]. Maždaug 10 proc. moterų menopauzę
patiria iki 45 metų (1,9 proc. iki 40 metų ir 7,3 proc.
40–45 metų amžiaus) [12].
3.2 Estrogenų vaidmuo
Daugiau nei 50 metų estrogenai buvo laikomi
kardioprotekciniais [14]. Yra daugybė siūlomų
mechanizmų, kuriais endogeninis estrogenas gali
apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Vienas iš
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
148
siūlomų mechanizmų yra tas, kad estrogenai turi
žinomą teigiamą poveikį plazmos lipidų profiliui,
antitrombocitinį ir antioksidacinį poveikį [14].
Žmogaus vainikinių arterijų endotelyje yra
estrogenų receptorių ir aromatazės. Estrogenų
receptoriai turi didelį poveikį raumenims ir
insulino veikimui, kurie abu yra būtini
kraujagyslėms palaikyti [15]. Estrogeno receptorių
alfa anomalijos buvo susijusios su širdies ir
kraujagyslių ligomis. Taip pat įrodyta, kad
estradiolis slopina monocitų adheziją prie
kraujagyslių endotelio, žinomą kaip ateromų ir
aterosklerozės vystymosi etapą [14].
3.3 Pagrindiniai hormoniniai menopauzės
pokyčiai
Menopauzės perėjimui būdingi dinamiški
estradiolio ir folikulus stimuliuojančio hormono
lygio pokyčiai [16]. Perspektyviniai menopauzės
tyrimai parodė, kad estradiolio kiekis sumažėjo
likus 2 metams iki paskutinių mėnesinių ir padidėjo
folikulus stimuliuojančio hormono kiekis likus 6
metams iki šio laikotarpio. Tačiau ne visos moterys
patiria vienodus šių hormonų pokyčius
pereinamuoju menopauzės laikotarpiu. Taip yra,
nes estradiolio kiekis gerokai padidėja likus 5,5
metų iki paskutinių menstruacijų 44,5 proc.
vidutinio amžiaus moterų su staigiu ankstyvu
sumažėjimu beveik 1 metus iki paskutinių
menstruacijų (estradiolio padidėjimas – ankstyvas
sumažėjimas) arba vėlyvu estradiolio sumažėjimu
po paskutinių menstruacijų (estradiolio
padidėjimas – vėlyvas sumažėjimas). Kiti du įprasti
estradiolio kiekio sumažėjimo modeliai, kuriuos
patiria 55,5 proc. vidutinio amžiaus moterų: lėto
arba tolygaus mažėjimo. Vidutinio amžiaus moterų
folikulus stimuliuojančio hormono lygis padidėja
skirtingai [16].
3.4 Menopauzės charakteristikos,
susijusios su kardiovaskulinių ligų rizika
3.4.1 Moterų amžius natūralios menopauzės
pradžioje
2017 m. Ley et al. padarė išvadas, kad ankstyva
menopauzė iki 40 metų buvo susijusi su
padidėjusia kardiovaskulinių ligų rizika, palyginus
su moterimis, kurioms menopauzė prasidėjo nuo 50
iki 55 metų [17]. 2019 m. Dam et al. nustatė, kad
amžius menopauzės metu buvo tiesiogiai susijęs su
KŠL rizika [18]. Moterims, kurioms menopauzė
prasidėjo iki 40 metų, širdies ir kraujagyslių ligų
rizika buvo 51 proc. didesnė nei toms, kurioms šis
periodas prasidėjo imtinai nuo 55 metų. Taip pat jų
atlikto tyrimo metu nustatyta, kad menopauzės
pradžios amžiaus mažėjimui kas vienerius metus,
kardiovaskulinių ligų rizika didėjo kas 2 proc. [18]
Buvo atlikta 3 perspektyvių tyrimų metaanalizė,
kuriuose buvo 3568 širdies nepakankamumo
atvejai [19]. Nustatyta, kad moterys, kurioms
menopauzė prasidėjo iki 45 metų amžiaus, turėjo
žymiai didesnę širdies nepakankamumo riziką nei
tos, kurioms šis gyvenimo periodas prasidėjo
vėliau [19].
3.4.2 Menopauzės etapai ir kilmė
Moterų nuo 44 iki 56 metų tyrimai skirtinguose
menopauzės etapuose (priešmenopauzė, ankstyva
ir vėlyva menopauzė ir pomenopauzė) parodė, kad
sistolinis ir diastolinis kraujospūdžiai buvo žymiai
didesnis tik vėlyvajame (palyginus su ankstyvuoju)
pereinamajame menopauzės laikotarpyje [20], o
išilginė analizė parodė, kad bendras cholesterolio,
didelio tankio lipoproteinų cholesterolio, mažo
tankio lipoproteinų cholesterolio, trigliceridų ir
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
149
lipoproteinų kiekis pasiekė aukščiausią tašką per
vėlyvą perimenopauzę ir ankstyvą
postmenopauzę [21].
2019 m. Honigber et al. atlikto tyrimo metu padarė
išvadas, kad natūrali ir chirurginė priešlaikinė
menopauzė (iki 40 metų) buvo susijusi su nedidele,
bet statistiškai reikšminga padidėjusia širdies ir
kraujagyslių ligų rizika moterims po menopauzės [22].
3.4.3 Endogeniniai estrogenai
Endogeninio estradiolio koncentracijos mažėjimas
menopauzės laikotarpiu taip pat buvo susijęs su
įvairiais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių
pokyčiais [16]. Tačiau šią literatūrą ribojo
skerspjūvio dizainas ir per didelis moterų po
menopauzės sureikšminimas, taip sukuriant
sudėtingas ir nenuoseklias asociacijas [16].
Priešingai, tyrimų, siejančių estradiolį su
subklinikiniais aterosklerozės rodikliais, rezultatai
buvo nuoseklesni [23]. Pavyzdžiui, atliekant
vėlyvosios perimenopauzės ir pomenopauzės
moterų skerspjūvio analizę, didesnis estradiolio
kiekis buvo susijęs su mažesniu miego arterijos
interadventiciniu skersmeniu, o didesnis estrono
kiekis buvo susijęs su didesniu brachialinio srauto
sukeltu išsiplėtimu (t.y. geresnė endotelio funkcija)
[23]. Vertinant estradiolio trajektorijas paskutinių
menstruacijų laikotarpiu, buvo pastebėtos
skirtingos asociacijos [24]. Tiksliau, tyrimo
dalyvėms, kurių estradiolio kiekis buvo didesnis
prieš paskutines menstruacijas, bet vėliau
sumažėjo, buvo mažesnė tikimybė, kad po
menopauzės susidarys miego arterijos apnašų,
lyginant su moterimis, kurių estradiolio kiekis buvo
mažas prieš ir po paskutinių menstruacijų [24].
3.4.4 Vazomotoriniai simptomai
Iš pagrindinių menopauzę sudarančių simptomų
dažniausiai pranešama apie vazomotorinius
požymius (karščio bangas ar naktinį prakaitavimą)
ir dauguma moterų juos patiria tam tikru
pereinamojo menopauzės laikotarpio etapu [25].
Šie simptomai yra susiję su nepalankiu lipidų
profiliu, atsparumu insulinui ir didesne
hipertenzijos rizika [16,26]. Skerspjūvio analizė
parodė, kad moterims, kenčiančioms nuo karščio
bangų, sumažėjo srauto sukeltas išsiplėtimas ir
padidėjo aortos kalcifikacija, nepriklausomai nuo
kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių ir
estradiolio, palyginus su moterimis, kurios
nenurodė šio vazomotorinio simptomo [27].
Viename tyrime moterys, kurios pranešė apie
karščio bangas tiek pradinių, tiek tolesnių
apsilankymų metu, kurių skirtumas buvo 2 metai,
turėjo didesnį miego arterijos intimos-medijos storį
nei tos, kurios nenurodė karščio bangų [28].
Buvo pranešta apie ryšį tarp vazomotorinių
simptomų ir kardiovaskulinių ligų išsivystymo
[29]. 10-ties tyrimų metaanalizė parodė, kad
vazomotoriniai ir kiti menopauzės simptomai buvo
susiję su padidėjusia koronarinės širdies ligos,
insulto ar kardiovaskulinių ligų rizika [29]. Kai
kurie tyrimai rodo, kad vazomotorinių simptomų ir
kardiovaskulinių ligų rizikos asociacijos gali būti
jautrios šios simptomatikos atsiradimo laikui ar
trukmei [30]. Atliktoje analizėje, tyrusiose šių
simptomų trajektorijas, buvo nustatyta, kad
moterims, kurioms vazomotoriniai požymiai
pasireiškė ankstyvoje menopauzės stadijoje, buvo
didesnis vidutinis ir maksimalus miego arterijos
intimos-medijos storis nei toms, kurių šios
simptomatikos dažnis pereinamuoju menopauzės
laikotarpiu buvo mažas [30].
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
150
3.4.5 Miego sutrikimas
Tyrimai, skirtinguose menopauzės etapuose,
parodė reikšmingą objektyvių prastesnės miego
kokybės rodiklių ryšį su miego arterijos
ateroskleroze [31]. Pranešta, kad prasta miego
kokybė buvo nepriklausomai susijusi su didesne
aortos kalcifikacijos rizika vidutinio amžiaus
moterims [32] ir didesniu arterijų standumu
perimenopauzės, bet ne priešmenopauzinio
amžiaus moterims [33].
3.5 Kardiometaboliniai sveikatos pokyčiai
chronologinio senėjimo metu
3.5.1 Lipidai, kraujospūdis, insulinas,
gliukozė ir metabolinis sindromas
Tyrimas pateikė vienus tvirčiausių įrodymų apie
reprodukcinį senėjimą ir lipidų kiekio pokyčius,
įrodančius, kad kai kurie lipidų parametrai (bendras
cholesterolis, mažo tankio lipoproteinų
cholesterolis ir apolipoproteino B lygis) labai
padidėja per gana trumpą laikotarpį (metai iki ir
metai po paskutinių menstruacijų) ir kad šios
asociacijos nepriklauso vien nuo senėjimo poveikio
[34]. Kita vertus, buvo nustatyta, kad didelio tankio
lipoproteinų lygis turi sudėtingą ryšį su
menopauze, kai pakinta jų kokybė ar funkcinis
pajėgumas [35]. Konkrečiau, pereinamasis
menopauzės periodas turi sąsają su akivaizdžiu
atvirkštiniu ryšiu tarp didelio tankio lipoproteinų ir
kardiovaskulinių ligų rizikos, kai didesnė didelio
tankio lipoproteinų koncentracija yra susijusi su
mažesne miego arterijos ateroskleroze prieš
menopauzę, bet su didesne po šio laikotarpio [36].
Didelio tankio lipoproteinų pokyčiai, pastebėti
menopauzės metu, apima jų dalelių pasiskirstymo
ir funkcijos pokyčius [37]. Be to, preliminarus
tyrimas rodo, kad pagrindinė antiaterogeninė
didelio tankio lipoproteinų dalelių funkcija [37],
gebėjimas skatinti pirmąjį atvirkštinio
cholesterolio transportavimo žingsnį, gali
susilpnėti pereinamuoju menopauzės
laikotarpiu[8].
Nors menopauzė nebuvo nepriklausomai susijusi
su kraujospūdžio, insulino ar gliukozės padidėjimu
vyresniame amžiuje [38], metabolinio sindromo
paplitimas (ir jo komponentų grupavimasis) didėja
su menopauze, o ne dėl chronologinio senėjimo
[34]. Šios asociacijos buvo nuoseklios visose
kohortinėse studijose [39]. Be to, Aterosklerozės
rizikos bendruomenės grupės ataskaitoje
užfiksuota, kad metabolinio sindromo
progresavimas ir sunkumo padidėjimas buvo
didžiausias vėlyvaisiais priešmenopauzės ir
perimenopauzės metais, o ne pomenopauziniu
laikotarpiu. Metabolinio sindromo sunkumo kitimo
greitis šioje reprodukcijos stadijoje buvo ryškesnis
juodaodžių moterų nei baltųjų moterų grupėje [39].
Hipertenzija yra labai svarbus moterų širdies ligų
rizikos veiksnys ir dažniausiai ji nepakankamai
diagnozuojama bei gydoma [40]. Kaskart
padidėjus 20 mmHg sistoliniam ir 10 mmHg
diastoliniam kraujospūdžiui, 40–89 metų moterų
mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto
padvigubėja [41]. Hipertenzijos paplitimas
moterims po menopauzės yra daugiau nei du kartus
didesnis nei moterų prieš menopauzę [42]. Net
vidutinio sunkumo ar ribinė hipertenzija (<140/90
mmHg) moterims sukelia daugiau endotelio
disfunkcijos ir širdies ir kraujagyslių komplikacijų
nei vyrams [43].
3.5.2 Svorio padidėjimas ir riebalinė masė
Dviejuose tyrimuose kūno svorio pokytis buvo
perspektyviai įvertintas pereinamuoju laikotarpiu į
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
151
menopauzę [34]. Šių tyrimų metu ir per 3 metų
laikotarpį moterys vidutiniškai priaugo apie 2,0–
2,3 kg, tačiau šie skirtumai nesusiję su menopauzės
būkle [34].
Kūno masės indekso (KMI) stratifikuoti rezultatai
parodė, kad moterims, kurių KMI yra 25 ar
didesnis, kas 1 metų amžiaus sumažėjimas
menopauzės metu padidino KŠL riziką 2 arba 4%
[18]. Moterims, kurių KMI nuo 20 iki 25, KŠL
rizika nepadidėjo, o moterims, kurių KMI buvo 20,
KŠL rizika padidėjo 1 % kaskart sumažėjus amžiui
menopauzės metu [18].
Nors svorio pokyčiai buvo labiau susiję su
chronologiniu, o ne su reprodukciniu senėjimu,
nustatyta, kad pereinamasis menopauzės
laikotarpis buvo nepriklausomai sąryšingas su
neigiamais kūno sudėties pokyčiais ir visceralinio
riebalinio audinio padidėjimu [34]. Naudodami
dvigubos energijos rentgeno spindulių absorbciją,
tyrėjai ištyrė kūno sudėties pokyčius per 18 metų
paskutiniųjų menstruacijų periodu (8 metus prieš ir
10 metų po paskutinių mėnesinių) [44].
Pažymėtina, kad likus maždaug 2 metams iki
paskutinių menstruacijų, riebalų padidėjimo greitis
padvigubėjo ir liesos masės sumažėjo, o tai tęsėsi
iki 2 metų po paskutinių menstruacijų. Tai rodo,
kad šie reiškiniai yra susiję su menopauze [44].
Atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 23 moterys,
kurioms buvo atliktas kūno sudėties vertinimas
magnetinio rezonanso tomografijos metu prieš
menopauzę ir maždaug po 8 metų, kai joms buvo
pomenopauzė, statistiškai reikšmingai padidėjo
bendras pilvo riebalų, poodinio riebalinio audinio
ir visceralinio riebalinio audinio kiekis, tačiau po
koregavimo pagal amžių reikšmingų svorio,
juosmens apimties ar liesos masės pokyčių
nenustatyta [45]. Ektopinių riebalų nusėdimas,
apibrėžiamas kaip perteklinio riebalinio audinio
kaupimasis tokiuose organuose kaip širdis ir
kepenys, kuris gali būti susijęs su pereinamuoju
menopauzės periodu [46]. Tyrimai, susiję su
vidinio krūtinės ląstos nutukimo vaizdavimu,
parodė ryšį tarp parakardinių riebalų (riebalų,
esančių už perikardo parietalinio sluoksnio) su
menopauze ir mažesniu endogeninio estradiolio
kiekiu, kuris nepriklauso nuo amžiaus. Riebalų
nusėdimas aplink širdį gali būti ypač žalingas,
atsižvelgiant į tai, kad jis yra arti miokardo ir daro
įtaką uždegiminių citokinų išsiskyrimui [46]. Vis
daugiau įrodymų patvirtina realų nusėdimo ryšį su
širdies ir kraujagyslių ligų rizika [47], taip pat
didesniu kaupimu vėlyvosios perimenopauzės ir
postmenopauzės metu, palyginus su
priešmenopauziniu laikotarpiu, nepriklausomai
nuo amžiaus ir kitų galimų priežasčių [48]. Nauji
menopauzės hormonų terapijos vartojimo ir
aterosklerozės progresavimo tyrimai moterims
menopauzėje parodė skirtingą menopauzės
hormonų terapijos poveikį (atsižvelgiant į
naudojamo agento tipą arba vartojimo būdą)
riebalų nusėdimui širdyje ir jo ryšiui su vainikinių
arterijų kalcifikacija [49], ir miego arterijos
intimos-medijos storiu [50].
Nors literatūra nėra nuosekli, manoma, kad
moterims po menopauzės gali kilti didesnė riebalų
nusėdimo kepenyse rizika, palyginus su moterimis
prieš menopauziniu periodu [51–53]. Tyrimai
atskleidė, kad kiaušidžių senėjimas sukelia kepenų
steatozės vystymąsi ir fibrozinį kepenų ligos
progresavimą [54], o tai rodo, kad su menopauze
susiję hormoniniai pokyčiai prisideda prie riebalų
kaupimosi kepenyse po menopauzės [8]. Tačiau kai
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
152
kurie tyrimai, siejantys metus nuo menopauzės [52]
ir menopauzės laiką (ankstyva [<45 metų], normali
[45–54 metų] ir vėlyvoji (≥55 metų) pomenopauzė)
[53] su nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos
rizika, nepatvirtina šio ryšio [8].
3.6 Hormoninio menopauzės gydymo
sąsaja su kardiovaskulinėmis ligomis
Manoma, kad menopauzės hormonų terapija gali
prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos
mažinimo, remiantis hipoteze, kad estrogenai
apsaugo širdį [55]. Daugelis atsitiktinių imčių
kontroliuojamų tyrimų ir stebėjimo tyrimų ištyrė
ryšį tarp gydymo menopauzės hormonais ir
kardiovaskulinių ligų rizikos, tačiau tarp tyrimų
buvo gauti nenuoseklūs rezultatai. Ankstyvieji
stebėjimo tyrimai parodė teigiamą menopauzės
gydymo hormonais poveikį širdies ir kraujagyslių
ligoms, o dideli atsitiktinių imčių kontroliuojami
tyrimai, tokie kaip Moterų sveikatos iniciatyva
(Women’s Health Initiative (WHI)) ir Širdies ir
estrogenų/progestino pakeitimo tyrimas, to
neparodė. Tačiau kai kurie pagrindiniai atsitiktinių
imčių kontroliuojamų tyrimų apribojimai kaip, kad
moterys buvo vyresnės, jos buvo pradėtos gydyti
menopauzės hormonais vėlai po menopauzės
ir/arba turėjo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos
veiksnių ar turėjo šių ligų istoriją, turėjo įtakos
priešingiems rezultatams [55]. Po Moterų sveikatos
iniciatyvos ataskaitos paskelbimo keliuose
tyrimuose buvo įvertintas gydymo menopauzės
hormonais rizikos profilis [56]. Nepaisant to,
tebėra ginčų dėl su širdies ir kraujagyslių ligomis
susijusios rizikos ir gydymo menopauzės
hormonais naudos [55]. Todėl buvo akcentuojama
papildomų tyrimų būtinybė, įvertinančių šiuos
veiksnius: estrogeno dozę, vartojimo būdą, laiką po
menopauzės, vartojimo trukmę, kitus hormonų
poveikius, esamą patologiją ir amžių [55].
Moterų sveikatos iniciatyva teigia, kad
menopauzės laikotarpiu moterims tarp 50 ir 54
metų amžiaus skirtas gydymas estrogenais turi
kardioprotekcinį poveikį [57].
Naujausioje kardioprotekcijos apžvalgoje
Slaugytojų sveikatos tyrimas parodė labai
reikšmingą santykinės pagrindinės koronarinės
ligos rizikos sumažėjimą – tikimybės santykis 0,45,
pasikliautinasis intervalas 0,34–0,60 – moterims,
kurioms buvo skirtas gydymas menopauzės
hormonais. Langerio 10 stebėjimo tyrimų rezultatų
apžvalga parodė, kad visuose tyrimuose, išskyrus
vieną, gydymas menopauzės hormonais sumažino
širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o keli tyrimai
parodė ryškų širdies ir kraujagyslių sistemos
rizikos sumažėjimą [58]. Kitos publikacijos,
pagrįstos naujausių stebėjimų tyrimų apžvalgomis,
įskaitant menopauzės amžiaus ar gydymo
menopauzės hormonais poveikį širdies
nepakankamumui, neparodė galutinio estrogeno ar
gydymo menopauzės hormonais vaidmens
rezultatams [14].
Į didelę Bajeso analizę, kurią atliko Salpeter et al.,
buvo įtrauktos ir priešlaikinės, ir natūralios
menopauzės moterys [14]. Tai yra rimtas pagrindas
estrogenams apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių
komplikacijų, ypač moterims po kiaušidžių
pašalinimo, toms, kurios estrogeną gavo iškart po
chirurginės menopauzės. Be to, ta pati grupė
parodė gydymo estrogenais ekonomiškumą
jaunoms menopauzės moterims, vartojančioms
estrogenus nuo 5 iki 30 metų. Pirmasis
retrospektyvinis miego arterijos intimos-medijos
storio ir vainikinių arterijų kalcio tyrimas parodė,
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
153
kad moterys po menopauzės, kurioms buvo
taikytas menopauzės hormoninis gydymas, turėjo
statistiškai reikšmingą apsaugą, lyginant su
negydytomis kontrolinėmis grupėmis [14].
Be novatoriškų epidemiologinių tyrimų,
palaikančių estrogeną, Hodis, Mack ir Lobo
perspektyviniame atsitiktinių imčių ankstyvosios ir
vėlyvosios intervencijos tyrime parodė, kad
gydymas estrogenais slopina širdies ir kraujagyslių
ligų vaizdinių žymenų progresavimą [14].
Ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai patvirtina
savalaikio (per 5–10 metų nuo menopauzės)
gydymo hormonais menopauzės metu
kardioprotekcinę reikšmę. Ši taisyklė galioja
nepaisant menopauzės simptomų sunkumo. Venų
tromboembolijos rizika yra susijusi su amžiumi ir
nėra kontraindikacija tinkamai patikrintoms,
ankstyvos menopauzės moterims [14].
Gydymo trukmė turi būti pagrįsta sveikatos
stebėjimu. Kartu su menopauzės hormonų terapija
turi būti atliekami reguliarūs periodiniai tyrimai,
įskaitant dubens tyrimus, gimdos kaklelio vėžio
tyrimus ir mamografiją [14].
Kim et al. padarė išvadas, kad gydymo
menopauzės hormonais rizika ir nauda greičiausiai
priklauso nuo gydomų moterų savybių [55].
Menopauzės gydymas hormonais vis dar
nerekomenduojamas lėtinių ligų profilaktikai;
tačiau, tinkamai įvertinus pagrindines ligas ir
gydymo pradžios laiką, jis gali turėti teigiamą
poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms bei
mirštamumui moterims po menopauzės,
turinčioms sunkių menopauzės simptomų. Be to,
moterims, kurioms yra didesnė venų
tromboembolijos ir insulto rizika, menopauzės
simptomams gydyti gali būti pasiūlytas neoralinis
menopauzės hormoninis gydymas, palyginus su
geriamaisiais. Reikia atlikti tolesnius tyrimus,
siekiant ištirti etninės priklausomybės ar specifinių
menopauzės hormonų gydymo tipų įtaką [55].
4. Išvados
Įrodyta, kad amžius menopauzės metu,
menopauzės tipas, stadija, endogeninis estradiolis,
su menopauze susiję simptomai, lipidų,
kraujospūdžio ir kraujagyslių pokyčiai,
metabolinis sindromas, svorio padidėjimas ir
riebalinė masė, priklausomi nuo reprodukcinio
senėjimo etapų, turi įtakos kardiovaskulinių ligų
išsivystymo rizikai. Nors dar daug reikia išmokti
apie ryšį tarp pereinamojo menopauzės laikotarpio
ir moterų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, šis
moterų gyvenimo periodas yra tiek biologiškai, tiek
kliniškai svarbus momentas, skirtas spręsti rizikos
veiksnių pokyčius.
Paskutinio trisdešimtmečio metu atlikti tyrimai ir
stebėjimai nustatė menopauzės hormoninio
gydymo (ypač estrogeno) kardioprotekcinį
poveikį, priklausantį nuo estrogeno dozės,
vartojimo būdo, laiko po menopauzės, vartojimo
trukmės, patologijos ir amžiau.
Literatūros šaltiniai
1. Zhao D, Guallar E, Ouyang P, Subramanya V,
Vaidya D, Ndumele CE, et al. Endogenous Sex
Hormones and Incident Cardiovascular Disease in
Post-Menopausal Women. J Am Coll Cardiol.
2018;71:2555–66.
2. Chiu MH, Heydari B, Batulan Z, Maarouf N,
Subramanya V, Schenck-Gustafsson K, et al.
Coronary artery disease in post-menopausal
women: are there appropriate means of
assessment? Clinical Science. 2018;132:1937–52.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
154
3. Newson L. Menopause and cardiovascular
disease. Post Reprod Health. 2018;24:44–9.
4. Celermajer DS, Chow CK, Marijon E, Anstey
NM, Woo KS. Cardiovascular disease in the
developing world: prevalences, patterns, and the
potential of early disease detection. J Am Coll
Cardiol. 2012;60:1207–16.
5. Chae CU, Derby CA. The menopausal transition
and cardiovascular risk. Obstet Gynecol Clin North
Am. 2011;38:477–88.
6. Ramezani Tehrani F, Behboudi-Gandevani S,
Ghanbarian A, Azizi F. Effect of menopause on
cardiovascular disease and its risk factors: a 9-year
follow-up study. Climacteric. 2014;17:164–72.
7. Honour JW. Biochemistry of the menopause.
Ann Clin Biochem. 2018;55:18–33.
8. El Khoudary SR, Aggarwal B, Beckie TM,
Hodis HN, Johnson AE, Langer RD, et al.
Menopause Transition and Cardiovascular Disease
Risk: Implications for Timing of Early Prevention:
A Scientific Statement From the American Heart
Association. Circulation. 2020;142:e506–32.
9. Mendelsohn ME, Karas RH. Molecular and
cellular basis of cardiovascular gender differences.
Science. 2005;308:1583–7.
10. Crandall CJ, Barrett-Connor E. Endogenous
sex steroid levels and cardiovascular disease in
relation to the menopause: a systematic review.
Endocrinol Metab Clin North Am. 2013;42:227–
53.
11. Research on the menopause in the 1990s.
Report of a WHO Scientific Group. World Health
Organ Tech Rep Ser. 1996;866:1–107.
12. Zhu D, Chung H-F, Pandeya N, Dobson AJ,
Cade JE, Greenwood DC, et al. Relationships
between intensity, duration, cumulative dose, and
timing of smoking with age at menopause: A
pooled analysis of individual data from 17
observational studies. PLoS Med.
2018;15:e1002704.
13. Zhu D, Chung H-F, Dobson AJ, Pandeya N,
Giles GG, Bruinsma F, et al. Age at natural
menopause and risk of incident cardiovascular
disease: a pooled analysis of individual patient
data. Lancet Public Health. 2019;4:e553–64.
14. Naftolin F, Friedenthal J, Nachtigall R,
Nachtigall L. Cardiovascular health and the
menopausal woman: the role of estrogen and when
to begin and end hormone treatment. F1000Res.
2019;8:1576.
15. Hevener AL, Zhou Z, Moore TM, Drew BG,
Ribas V. The impact of ERα action on muscle
metabolism and insulin sensitivity - Strong enough
for a man, made for a woman. Mol Metab.
2018;15:20–34.
16. El Khoudary SR, Thurston RC. Cardiovascular
Implications of the Menopause Transition.
Obstetrics and Gynecology Clinics of North
America. 2018;45:641–61.
17. Ley SH, Li Y, Tobias DK, Manson JE, Rosner
B, Hu FB, et al. Duration of Reproductive Life
Span, Age at Menarche, and Age at Menopause
Are Associated With Risk of Cardiovascular
Disease in Women. JAHA. 2017;6:e006713.
18. Dam V, van der Schouw YT, Onland-Moret
NC, Groenwold RHH, Peters SAE, Burgess S, et
al. Association of menopausal characteristics and
risk of coronary heart disease: a pan-European
case–cohort analysis. International Journal of
Epidemiology. 2019;48:1275–85.
19. Appiah D, Schreiner PJ, Demerath EW, Loehr
LR, Chang PP, Folsom AR. Association of Age at
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
155
Menopause With Incident Heart Failure: A
Prospective Cohort Study and Meta‐Analysis.
JAHA. 2016;5:e003769.
20. Son MK, Lim N-K, Lim J-Y, Cho J, Chang Y,
Ryu S, et al. Difference in blood pressure between
early and late menopausal transition was
significant in healthy Korean women. BMC
Women’s Health. 2015;15:64.
21. Derby CA, Crawford SL, Pasternak RC,
Sowers M, Sternfeld B, Matthews KA. Lipid
Changes During the Menopause Transition in
Relation to Age and Weight: The Study of
Women’s Health Across the Nation. American
Journal of Epidemiology. 2009;169:1352–61.
22. Honigberg MC, Zekavat SM, Aragam K,
Finneran P, Klarin D, Bhatt DL, et al. Association
of Premature Natural and Surgical Menopause
With Incident Cardiovascular Disease. JAMA.
2019;322:2411.
23. Thurston RC, Bhasin S, Chang Y, Barinas-
Mitchell E, Matthews KA, Jasuja R, et al.
Reproductive Hormones and Subclinical
Cardiovascular Disease in Midlife Women. The
Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism.
2018;103:3070–7.
24. El Khoudary SR, Santoro N, Chen H-Y, Tepper
PG, Brooks MM, Thurston RC, et al. Trajectories
of estradiol and follicle-stimulating hormone over
the menopause transition and early markers of
atherosclerosis after menopause. Eur J Prev
Cardiolog. 2016;23:694–703.
25. Biglia N, Cagnacci A, Gambacciani M, Lello S,
Maffei S, Nappi RE. Vasomotor symptoms in
menopause: a biomarker of cardiovascular disease
risk and other chronic diseases? Climacteric.
2017;20:306–12.
26. El Khoudary SR, Greendale G, Crawford SL,
Avis NE, Brooks MM, Thurston RC, et al. The
menopause transition and women’s health at
midlife: a progress report from the Study of
Women’s Health Across the Nation (SWAN).
Menopause [Internet]. 2019 [cited 2022 Apr
19];Publish Ahead of Print. Available from:
https://journals.lww.com/10.1097/GME.00000000
00001424
27. Thurston RC, Sutton-Tyrrell K, Everson-Rose
SA, Hess R, Matthews KA. Hot flashes and
subclinical cardiovascular disease: findings from
the Study of Women’s Health Across the Nation
Heart Study. Circulation. 2008;118:1234–40.
28. Thurston RC, Sutton-Tyrrell K, Everson-Rose
SA, Hess R, Powell LH, Matthews KA. Hot flashes
and carotid intima media thickness among midlife
women. Menopause. 2011;18:352–8.
29. Muka T, Oliver-Williams C, Colpani V,
Kunutsor S, Chowdhury S, Chowdhury R, et al.
Association of Vasomotor and Other Menopausal
Symptoms with Risk of Cardiovascular Disease: A
Systematic Review and Meta-Analysis. DeAngelis
MM, editor. PLoS ONE. 2016;11:e0157417.
30. Thurston RC, El Khoudary SR, Tepper PG,
Jackson EA, Joffe H, Chen H-Y, et al. Trajectories
of Vasomotor Symptoms and Carotid Intima Media
Thickness in the Study of Women’s Health Across
the Nation. Stroke. 2016;47:12–7.
31. Thurston RC, Chang Y, von Känel R, Barinas-
Mitchell E, Jennings JR, Hall MH, et al. Sleep
Characteristics and Carotid Atherosclerosis
Among Midlife Women. Sleep [Internet]. 2017
[cited 2022 Apr 19];40. Available from:
https://academic.oup.com/sleep/article/doi/10.109
3/sleep/zsw052/2666709
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
156
32. Matthews KA, Everson-Rose SA, Kravitz HM,
Lee L, Janssen I, Sutton-Tyrrell K. Do reports of
sleep disturbance relate to coronary and aortic
calcification in healthy middle-aged women?:
Study of Women’s Health Across the Nation. Sleep
Medicine. 2013;14:282–7.
33. Zhou Y, Yang R, Li C, Tao M. Sleep disorder,
an independent risk associated with arterial
stiffness in menopause. Sci Rep. 2017;7:1904.
34. Thurston RC, Karvonen-Gutierrez CA, Derby
CA, El Khoudary SR, Kravitz HM, Manson JE.
Menopause versus chronologic aging: their roles in
women’s health. Menopause. 2018;25:849–54.
35. El Khoudary SR. HDL and the menopause:
Current Opinion in Lipidology. 2017;28:328–36.
36. El Khoudary SR, Wang L, Brooks MM,
Thurston RC, Derby CA, Matthews KA. Increase
HDL-C level over the menopausal transition is
associated with greater atherosclerotic progression.
Journal of Clinical Lipidology. 2016;10:962–9.
37. Rosenson RS, Brewer HB, Chapman MJ, Fazio
S, Hussain MM, Kontush A, et al. HDL Measures,
Particle Heterogeneity, Proposed Nomenclature,
and Relation to Atherosclerotic Cardiovascular
Events. Clinical Chemistry. 2011;57:392–410.
38. Matthews KA, Crawford SL, Chae CU,
Everson-Rose SA, Sowers MF, Sternfeld B, et al.
Are Changes in Cardiovascular Disease Risk
Factors in Midlife Women Due to Chronological
Aging or to the Menopausal Transition? Journal of
the American College of Cardiology.
2009;54:2366–73.
39. Gurka MJ, Vishnu A, Santen RJ, DeBoer MD.
Progression of Metabolic Syndrome Severity
During the Menopausal Transition. JAHA.
2016;5:e003609.
40. Lloyd-Sherlock P, Beard J, Minicuci N,
Ebrahim S, Chatterji S. Hypertension among older
adults in low- and middle-income countries:
prevalence, awareness and control. Int J Epidemiol.
2014;43:116–28.
41. Lewington S, Clarke R, Qizilbash N, Peto R,
Collins R, Prospective Studies Collaboration. Age-
specific relevance of usual blood pressure to
vascular mortality: a meta-analysis of individual
data for one million adults in 61 prospective
studies. Lancet. 2002;360:1903–13.
42. Staessen J, Bulpitt CJ, Fagard R, Lijnen P,
Amery A. The influence of menopause on blood
pressure. J Hum Hypertens. 1989;3:427–33.
43. Vasan RS, Larson MG, Leip EP, Evans JC,
O’Donnell CJ, Kannel WB, et al. Impact of high-
normal blood pressure on the risk of cardiovascular
disease. N Engl J Med. 2001;345:1291–7.
44. Greendale GA, Sternfeld B, Huang M, Han W,
Karvonen-Gutierrez C, Ruppert K, et al. Changes
in body composition and weight during the
menopause transition. JCI Insight.
2019;4:e124865.
45. Franklin RM, Ploutz-Snyder L, Kanaley JA.
Longitudinal changes in abdominal fat distribution
with menopause. Metabolism. 2009;58:311–5.
46. Iacobellis G, Gao Y-J, Sharma AM. Do cardiac
and perivascular adipose tissue play a role in
atherosclerosis? Curr Diab Rep. 2008;8:20–4.
47. Rosito GA, Massaro JM, Hoffmann U, Ruberg
FL, Mahabadi AA, Vasan RS, et al. Pericardial Fat,
Visceral Abdominal Fat, Cardiovascular Disease
Risk Factors, and Vascular Calcification in a
Community-Based Sample: The Framingham
Heart Study. Circulation. 2008;117:605–13.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(No v (26,(2022(-(Volume(10(|(Issue(4.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
157
48. El Khoudary SR, Shields KJ, Janssen I, Hanley
C, Budoff MJ, Barinas-Mitchell E, et al.
Cardiovascular Fat, Menopause, and Sex
Hormones in Women: The SWAN Cardiovascular
Fat Ancillary Study. The Journal of Clinical
Endocrinology & Metabolism. 2015;100:3304–12.
49. El Khoudary SR, Zhao Q, Venugopal V,
Manson JE, Brooks MM, Santoro N, et al. Effects
of Hormone Therapy on Heart Fat and Coronary
Artery Calcification Progression: Secondary
Analysis From the KEEPS Trial. JAHA.
2019;8:e012763.
50. El Khoudary SR, Venugopal V, Manson JE,
Brooks MM, Santoro N, Black DM, et al. Heart fat
and carotid artery atherosclerosis progression in
recently menopausal women: impact of
menopausal hormone therapy: The KEEPS trial.
Menopause. 2020;27:255–62.
51. Venetsanaki V, Polyzos SA. Menopause and
Non-Alcoholic Fatty Liver Disease: A Review
Focusing on Therapeutic Perspectives. CVP.
2019;17:546–55.
52. Veronese N, Notarnicola M, Osella AR,
Cisternino AM, Reddavide R, Inguaggiato R, et al.
Menopause Does Not Affect Fatty Liver Severity
In Women: A Population Study in a Mediterranean
Area. EMIDDT. 2018;18:513–21.
53. Park SH, Park YE, Lee J, Choi JH, Heo NY,
Park J, et al. Lack of association between early
menopause and non-alcoholic fatty liver disease in
postmenopausal women. Climacteric.
2020;23:173–7.
54. Turola E, Petta S, Vanni E, Milosa F, Valenti
L, Critelli R, et al. Ovarian senescence increases
liver fibrosis in humans and zebrafish with
steatosis. Disease Models & Mechanisms.
2015;dmm.019950.
55. Kim J-E, Chang J-H, Jeong M-J, Choi J, Park
J, Baek C, et al. A systematic review and meta-
analysis of effects of menopausal hormone therapy
on cardiovascular diseases. Sci Rep.
2020;10:20631.
56. Chen L, Mishra GD, Dobson AJ, Wilson LF,
Jones MA. Protective effect of hormone therapy
among women with hysterectomy/oophorectomy.
Human Reproduction. 2017;1–8.
57. Chester RC, Kling JM, Manson JE. What the
Women’s Health Initiative has taught us about
menopausal hormone therapy. Clin Cardiol.
2018;41:247–52.
58. Bhupathiraju SN, Grodstein F, Rosner BA,
Stampfer MJ, Hu FB, Willett WC, et al. Hormone
Therapy Use and Risk of Chronic Disease in the
Nurses’ Health Study: A Comparative Analysis
With the Women’s Health Initiative. Am J
Epidemiol. 2017;186:696–708.