Karolina Meyer1, Kamilė Žilinskienė1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Pertussis (known as „whooping cough“) – is a highly contagious respiratory tract disease caused by Bordetella pertussis which affects children and other people with risk factors. In the prevaccination era before the 1940s, thousands of infants and children were getting infected by pertussis. The incubation period of pertussis can be 1 to 3 weeks but usually is 7 to 10 days. Pertussis is also called “the cough of 100 days” and is usually diagnosed to a patient with over 2 weeks lasting paroxysmal cough, inspiratory whoop and posttussive vomiting. To confirm the diagnosis additional laboratory tests are typically performed. Apnea, pneumonia, weight loss due to an eating disorder and vomiting are the most common complications of whooping cough. If the symptoms are mild, patients can be treated at home. The antimicrobial therapy of macrolide antibiotics is usually used for pertussis treatment. The same therapy can be used for people who were in contact with pertussis infected person. The most important prevention of whooping cough is a routine immunization according to vaccination schemes and booster shots later on. Isolation for infected people is recommended until 5 days of the start of an effective antimicrobial therapy or 21 days from the onset of the symptoms for the untreated patients.
Keywords: pertussis, paroxysmal cough, inspiratory whoop, infants.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
87
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (16), p. 87-98
Pertussis infection in infants and children: etiology, clinical features,
diagnosis, treatment and prevention
Karolina Meyer
1
, Kamilė Žilinskienė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Pertussis (known as „whooping cough“) – is a highly contagious respiratory tract disease caused by Bordetella pertussis
which affects children and other people with risk factors. In the prevaccination era before the 1940s, thousands of infants
and children were getting infected by pertussis. The incubation period of pertussis can be 1 to 3 weeks but usually is 7 to 10
days. Pertussis is also called “the cough of 100 days” and is usually diagnosed to a patient with over 2 weeks lasting
paroxysmal cough, inspiratory whoop and posttussive vomiting. To confirm the diagnosis additional laboratory tests are
typically performed. Apnea, pneumonia, weight loss due to an eating disorder and vomiting are the most common
complications of whooping cough. If the symptoms are mild, patients can be treated at home. The antimicrobial therapy of
macrolide antibiotics is usually used for pertussis treatment. The same therapy can be used for people who were in contact
with pertussis infected person. The most important prevention of whooping cough is a routine immunization according to
vaccination schemes and booster shots later on. Isolation for infected people is recommended until 5 days of the start of an
effective antimicrobial therapy or 21 days from the onset of the symptoms for the untreated patients.
Keywords: pertussis, paroxysmal cough, inspiratory whoop, infants.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
88
Kokliušas kūdikiams ir vaikams: etiologija, klinikiniai požymiai,
diagnostika, gydymas bei prevencija
Karolina Meyer
1
, Kamilė Žilinskienė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitet, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Kokliušas – tai Bordetella pertussis sukeliama kvėpavimo takų liga, labiausiai pažeidžianti vaikus bei rizikos grupės
asmenis. Iki vakcinos sukūrimo 1940 metais, liga sirgdavo šimtai tūkstančių kūdikių ir vaikų visame pasaulyje. Inkubacinis
periodas trunka 1-3 savaites, tačiau dažniausiai 7-10 dienų. Kokliušas, dar vadinamas „100 dienų kosuliu“, diagnozuojamas
nustačius bent 2 savaites trunkantį paroksizminį kosulį, kuriam būdingi reprizai bei vėmimas. Diagnozei patvirtinti
atliekami papildomi laboratoriniai tyrimai. Dažniausios kokliušo komplikacijos yra apnėja, pneumonija bei svorio
netekimas dėl valgymo sutrikimo ir vėmimo. Ne visi kokliušo atvejai reikalauja hospitalizacijos – lengvesnės eigos ligą
galima gydyti namuose. Gydymui taikoma antibiotikoterapija makrolidų grupės antibiotikais. Antibiotikoterapija taip pat
taikoma kaip profilaktikos priemonė asmenims, turėjusiems artimą kontaktą su patvirtintu kokliušo atveju. Pati svarbiausia
prevencijos nuo kokliušo priemonė yra savalaikė imunizacija, išpildant skiepijimo schemą, o vėliau skiriant stiprinamąsias
vakcinos dozes. Izoliacija reikalinga ne mažiau 5 dienų nuo antibiotikoterapijos pradžios gydomiems asmenims, o
negydytiems asmenims – mažiausiai 21 diena nuo simptomų pasireiškimo pradžios.
Raktažodžiai: kokliušas, paroksizminis kosulys, reprizai, kūdikiai.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
89
Įvadas
Kokliušas yra labai užkrečiama, kvėpavimo takus
pažeidžianti liga, kurią sukelia Bordetella pertussis
mikroorganizmai. Priešvakcinacinės eros metu, ši liga
labiausiai paveikdavo vaikus iki 10 metų [1] ir taip pat
buvo viena dažniausių kūdikių sergamumo bei
mirtingumo priežasčių [2,3]. Nuo to laiko, kai buvo
sukurta vakcina vėlyvais 1940 metais, epidemiologija ir
paskelbti užsikrėtimo atvejai labai pasikeitė. Jungtinės
Amerikos Valstijos 1990 – aisiais paskelbė, kad daugiau
nei pusė užsikrėtusiųjų kokliušo infekcija buvo
suaugusieji [4]. Klinikiniai požymiai gali varijuoti
priklausomai nuo amžiaus bei vakcinacijos ar jau
persirgtos infekcijos [5], tačiau tipiškai liga pasireiškia
paroksizminio kosulio epizodais, reprizais (taip vadinami
gilūs įkvėpimai, po ilgo kosėjimo), bei vėmimu [5,6].
Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis,
kokliušo diagnozė daugiausia remiasi klinika bei kartu
esančiu bent vienu laboratoriniu ar epidemiologiniu
rodikliu, patvirtinančiu diagnozę [7]. Geriausia ligos
prevencija yra DTaP vakcina, kuri pirmą kartą Lietuvoje
atliekama vaikams 2 mėnesių amžiuje [8], o gydymui
arba prevencijai po kontakto su sergančiuoju dažniausiai
pasirenkami makrolidiniai antibiotikai [9].
Etiologija
Bordetella pertussis yra patogeninis mikroorganizmas
žmogui, tačiau nėra žinoma jokių šio patogeno gyvūnų ar
aplinkos rezervuarų [10]. Tai yra labai išranki
gramneigiama kokobakterija, kuri kvėpavimo takų
sekrete išgyvena tik kelias valandas. Kitos Bordetella
rūšys, tokios kaip Bordetella parapertussis, Bordetella
bronchiseptica bei Bordetella holmesii taip pat gali
sukelti į kokliušą panašų klinikinį sindromą, tačiau
simptomai dažniausiai yra ne tokie sunkūs [11,12].
Epidemiologija
Inkubacinis periodas kokliušo infekcijai gali būti nuo 1
iki 3 savaičių, tačiau dažniausiai būna 7- 10 dienos.
Kokliušo bakterijos plinta oro lašeliniu būdu, per
kvėpavimo takų paskleidžiamus lašelius paroksizminio
kosulio metu [13].
Prieš atsirandant vakcinoms, kokliušas buvo labai stipriai
paveikianti liga, su gana dideliu kūdikių mirtingumo
dažniu. Vėlyvaisiais 1940 – aiasiais Jungtinėse Amerikos
Valstijose atsiradus vakcinoms, vaikų sergamumo
kokliušu skaičiai krito nuo 250,000 atvejų 1934 metais
iki 1010 atvejų 1976 – aisiai [4]. Tačiau kokliušo
epidemijos vis dar pasitaiko kas du – penkis metus [14].
Štai 2010 metais JAV buvo nustatyta 27,550 atvejų
(protrūkiai buvo keliose valstijose) ir daugiau nei 48,000
atvejų pranešta 2012 metais [15,16]. Priežastys, dėl kurių
kokliušo atvejų skaičiai yra augantys – nežinomi [17].
Klinikiniai požymiai
Klasikiniai kokliušo požymiai yra paroksizminis kosulys,
reprizai bei vėmimas, tačiau jie paprastai pasireiškia
esant pirminiam užsikrėtimui nevakcinuotiems vaikams
iki 10 metų amžiaus [18].
Klasikinis kokliušas (“100 dienų kosulys“) yra skiriamas
į tris stadijas:
Katarinė stadija – jos metu dažniausiai pasireiškia į
virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją panašūs
simptomai, tokie kaip kosulys bei sloga. Karščiavimas
dažniausiai nepasireiškia arba yra nedidelis [19].
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
90
Katariniai reiškiniai dažniausiai trunka nuo vienos iki
dviejų savaičių [20].
Paroksizminė stadija – jos metu atsiranda paroksizminis
kosulys, kuris sparčiai intensyvėja. Kosulio epizodai yra
saviti – būna ilga serija kosulių, tarp kurių yra labai
nedideli arba visai nėra įkvėpimų [18]. Triukšmingas
įkvėpimas po serijos kosulių (vadinamasis reprizas) gali
pasitaikyti ne visada. 2010 metais kokliušo protrūkio
metu (sirgo daugiausiai vakcinuoti vaikai), reprizai buvo
nustatyti 22 – 44 proc. atvejų ir buvo dažnesni vaikams
iki 1 metų amžiaus [21]. Paroksizminė stadija trunka nuo
dviejų iki aštuonių savaičių [20].
Sveikimo stadija – šios stadijos metu kosulys išnyksta
per kelias savaites ar netgi mėnesius [19]. Epizodinis
kosulys gali pasitaikyti ar suintensyvėti susirgus
virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis [20].
Atipiniai klinikiniai požymiai dažniausiai pasitaiko labai
mažiems kūdikiams arba tiems pacientams, kurie buvo
vakcinuoti, tačiau gali pasitaikyti ir nevakcinuotiems
vaikams [22,23]. Atipiniai simptomai varijuoja
priklausomai nuo amžiaus bei laiko, kuris praėjo po
vakcinacijos [20].
Diagnostika
Diagnostika pirmiausia apima ligos įtarimą remiantis
klinikiniais simptomais. Dažniausiai klinikinei diagnozei
patvirtinti reikia bent dvi savaites trunkančio kosulio bei
bent vieno šalia esančio simptomo (paroksizmai, reprizai
ar vėmimas) [18].
Laboratorinė diagnostika apima nespecifinius radinius,
tokius kaip leukocitozė – leukocitų padidėjimas (kuri
dažniausiai yra lemiama limfocitozės – limfocitų
padidėjimo) [24]. Kūdikiams leukocitų skaičiaus
didėjimas yra tiesiogiai siejamas su ligos sunkumu [25].
Nors laboratorinis kokliušo infekcijos patvirtinimas nėra
būtinas, jis dažniausiai atliekamas kai norima įsitikinti ar
profilaktika kontaktavusiems asmenims yra reikalinga
[7]. Mikrobiologiniai tyrimai, kurie gali patvirtinti
kokliušo diagnozę įtraukia bakterijų kultūrą, PGR testą
bei serologiją [26]. Reikia paminėti, kad laboratorinių
tyrimų jautrumas bei specifiškumas priklauso nuo
amžiaus, laiko nuo simptomų pradžios, vakcinacijos bei
prieš tai buvusio kontakto su sukėlėju [20].
Radiologiniai radiniai – jei kokliušas yra
nekomplikuotas, krūtinės rentgenogramose pakitimų
dažniausiai nerandama arba randami nespecifiniai
pakitimai, tokie kaip peribronchinė infiltracija ar
atelektazė [24].
Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centro
informacija kokliušo diagnozė patvirtinama klinikiniais
atvejais, nurodytais 1 lentelėje.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
91
1 lentelė. Ligų kontrolės ir prevencijos centro kokliušo diagnozės apibrėžimas [27].
Klinikiniai kriterijai
Kosulio epizodai, trunkantys 2 savaites, atmetus kitas diagnozes ir bent vienas iš šių požymių:
• Kosulio paroksizmai
• Reprizai
• Vėmimas
• Kūdikiams, <1 metų amžiaus – apnėja (su ar be cianozės)
Laboratoriniai kriterijai
• Bordetella pertussis išauginimas iš tiriamosios medžiagos
• Teigiamas PGR testas
Epidemiologinė grandis
Kontaktas su pacientu, kuriam laboratoriškai patvirtinta kokliušo diagnozė*
Atvejų klasifikacija
NEABEJOTINA
Ūmus susirgimas su neribotą laiką trunkančiais kosulio epizodais bei išauginta B. pertussis iš tiriamosios
medžiagos, arba
Klinikinis kriterijus (vienas iš minėtų) bei teigiamu PGR testu, arba
Klinikinis kriterijus (vienas iš minėtų) bei buvęs kontaktas su pacientu, kuriam laboratoriškai patvirtinta kokliušo
diagnozė
GALIMA
• Klinikinis kriterijus (vienas iš minėtų) bei laboratorinių kriterijų ar epidemiologinės grandies nebuvimo,
arba
• Kūdikiams <1 metų, ūmus susirgimas su neribotą laiką trunkančiu kosuliu bei bent vienu iš šių požymių:
- Paroksizminis kosulys
- Reprizai
- Vėmimas
- Apnėja ( su ar be cianozės)
IR :
- Teigiamas PGR testas, arba
- Kontaktas su pacientu, kuriam laboratoriškai patvirtinta kokliušo diagnozė
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
92
* Kontaktas su pacientu turėtų būti klasifikuojamas kaip “galimas”, o ne “neabejotinas” diagnozės patvirtinimas, ypač jei
buvo kontaktuota su pacientu, kuris yra <1 metų kūdikis, kuriam nustatytas teigiamas PGR testas ir kuris turi ≥1 požymį ar
simptomą ir kosulio trukmė yra <14 dienos.
Komplikacijos
Pačios dažniausios kokliušo komplikacijos yra apnėja,
pneumonija bei svorio netekimas dėl valgymo sutrikimo
ir vėmimo [19,20, 28]. Šios komplikacijos yra
dažniausios kūdikystėje. Kitos galimos komplikacijos,
tokios kaip traukuliai, encefalopatija, mirtis, miego
sutrikimai, pneumatoraksas, kraujavimas iš nosies,
pojungininė kraujosruva, subdūrinė hematoma, tiesiosios
žarnos prolapsas, šlapimo nelaikymas bei šonkaulių
lūžimas [20, 28, 29].
Apnėja – ji pasitaiko išimtinai kūdikiams, dažniausiai
jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus [19,21]. Apnėja
paprastai yra siejama su kosulio paroksizmais, bet taip
pat gali būti spontaninė, galbūt susijusi su vegetacine
stimuliacija [30].
Pneumonija – plaučių parenchimos infekcija – yra viena
iš dažniausių kokliušo komplikacijų [19, 29]. Pirminė B.
pertussis pneumonija yra susijusi su stipria leukocitoze,
plaučių hipertenzija, padidėjusiu mirtingumu, ypatingai
mažesniems kūdikiams [31].
Traukuliai ir encefalopatija – pirmas traukulių epizodas
pasitaiko 1 – 2 proc. kūdikių bei mažų vaikų, o
encefalopatijos dažnis yra <1 proc. [32].
Mirtis – daugiausia mirčių atvejų pasitaiko kūdikiams iki
6 mėnesių amžiaus, kurie yra dar per maži ir nėra
vakcinuoti visomis pirminėmis kokliušo vakcinomis [29].
Gydymas
Hospitalizacijos indikacijos kūdikiams bei vaikams su
patvirtinta ar įtariama kokliušo diagnoze yra šios [33] :
• Respiracinis distresas, pasireiškiantis tachipnėja,
šonkaulių retrakcijomis, nosies sparnelių
plėtimusi ir pagalbinių kvėpavimo raumenų
darbu;
• Pneumonijos pasireiškimu;
• Valgymo sutrikimai;
• Cianozė ar apnėja, su ar be kosulio;
• Traukuliai;
• Amžius <4 mėnesiai.
Izoliacija – standartinės saugumo priemonės (pvz., veido
kaukė), rekomenduojamos visiems vaikams, kurie pateko
į ligoninę dėl kokliušo [34]. Šios apsisaugojimo
priemonės turėtų būti naudojamos iki 5 dienų nuo
efektyvios gydymo terapijos pradžios arba 21 dieną po
simptomų pradžios negydytiems pacientams [35].
Antibiotikoterapija – laiku pradėjus skirti antibiotikus (
per septynias dienas nuo simptomų pradžios), galima
sutrumpinti simptomų trukmę bei sumažinti užkrato
tikimybę aplinkiniams [36]. Gydymas yra ypatingai
svarbus kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, nes jie turi
didesnę komplikacijų riziką. Taip pat, jei negydytiems,
jiems ilgesnį laiką galima išskirti teigiamą bakterijų
kultūrą nei vyresniems vaikams [37].
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
93
Pasirenkant antibiotikus, kokliušo gydymui pirmenybė
teikiama makrolidiniams preparatams – eritromicinui,
azitromicinui bei klaritromicinui [34, 38]. Makrolidams
atsparios B.pertussis pasitaiko retai, nors buvo pranešta
apie atvejus Kinijoje bei Irane [39]. Antibiotiko
pasirinkimas priklauso nuo amžiaus – tai parodyta 2
lentelėje.
2 lentelė. Peroralinių antibiotikų rekomendacijos kokliušo gydymui bei profilaktikai po kontakto pagal amžiaus
grupes [34].
Pirmo pasirinkimo antibiotikai
Alternatyvūs
antibiotikai
Amžiaus
grupė
AZITROMICINAS
ERITROMICINAS
KLARITROMICINAS
TMP-SMX
<1 mėnuo
Rekomenduojamas, 10
mg/kg per dieną po
vieną kartą 5 dienas
Nėra pageidaujamas; jis
yra siejamas su
infantiline hipertrofine
pylorostenoze; naudoti
tik kai azitromicinas
neprieinamas; 40 mg/kg
per dieną (padalinta į 4
dozes) 14 dienų
Nerekomenduojamas
Kontraindikuoti
nas kūdikiams <2
mėnesių amžiaus
(sukelia
kernicterus)
1 – 5
mėnesiai
10 mg/kg per dieną po
vieną kartą 5 dienas
40 mg/kg per dieną
(padalinta į 4 dozes) 14
dienų
15 mg/kg per dieną (padalinta
į 2 dozes) 7 dienas
Kontraindikuoti
nas kūdikiams <2
mėnesių amžiaus.
Kūdikiams ≥2
mėnesių amžiaus
TMP 8 mg/kg per
dieną, SMX 40
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
94
mg/kg per dieną
i(padalinta į 2
doze) 14 dienų
Kūdikiai
(≥6
mėnesių)
bei vaikai
10 mg/kg per dieną po
vieną kartą pirmą dieną (
maksimali dozė 500mg).
tada 5mg/kg per dieną
(maksimali dozė 250
mg) 2 - 5 dienas
40 mg/kg per dieną
(padalinta į 4 dozes) 7 -
14 dienų (maksimali
dozė 2g/d)
15 mg/kg per dieną (padalinta
į 2 dozes) 7 dienas
(maksimali dozė 1g/d)
TMP 8 mg/kg per
dieną, SMX 40
mg/kg per dieną
i(padalinta į 2
doze) 14 dienų
(maksimali dozė
TMP 320 mg,
SMX 1600 mg per
dieną)
Gydymo antibiotikais trukmė priklauso nuo to, koks
antibitiokas pasirenkamas. Rekomenduojama gydymo
trukmė azitromicinu yra 5 dienos, eritromicinu – 14
dienų, klaritromicinu – 7 dienos bei trimetoprimo –
metoksazolo deriniu – 14 dienų [36].
Kai kurie autoriai rekomenduoja, kad kvėpavimo dažnis,
pulsas, deguonies saturacija bei leukocitų skaičius turi
būti stebimas kūdikiams, patekusiems į ligoninė dėl
kokliušo [40]
Profilaktika
Poekspozicinė profilaktika – antibiotikoterapija
rekomenduojama visiems asmenims, turėjusiems artimą
kontaktą su patvirtintu ūmiu ar komplikuotu kokliušo
atveju, nepaisant to, kad asmuo yra buvęs paskiepytas,
taip pat visiems aukštos rizikos grupės (kūdikiai, nėščios
moterys, sergantys imunodeficitinėmis ligomis, turintys
artimą kontaktą su kūdikiais) asmenims. Poekspozicinė
profilaktika efektyviausia pradėjus taikyti per 21 dieną
po kontakto su užkrėstuoju, skaičiuojant nuo kosulio
epizodų pradžios [38]. Tyrimai rodo, kad ankstyva
chemoprofilaktika sumažina sukėlėjo perdavimo riziką,
tačiau prieš skiriant profilaktinį gydymą derėtų atidžiai
pasverti naudą su galimais šalutiniais poveikiais ir
chemoprofilaktikos būtinumą [41-43]. Profilaktinio
gydymo schema sutampa su ligonių gydymu.
Imunizacija – pati svarbiausia yra rutininė vaikų,
paauglių ir suaugusiųjų (ypač nėščių moterų)
imunizacija. Artimi atvejo kontaktai, kurie anksčiau
nebuvo skiepyti ar nėra pilnai išpildyta skiepijimo
schema, privalo būti paskiepyti pagal galiojančias
kokliušo skiepijimo rekomendacijas [34]. Po
imunizacijos susidariusio imuniteto trukmė nėra tiksliai
žinoma, todėl Amerikos Pediatrų Akademija (American
Academy of Pediatrics) rekomenduoja pilnai išpildyti
skiepijimo planą, skiepijant DtaP ar Tdap vakcinomis
[3]. Tačiau net skiepo efektyvumui siekiant 80-90%,
patikimai apsaugai labai reikalingos stiprinamosios
skiepo dozės [44-46].
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
95
Ligos išeitys
Simptominiai pacientai ir artimą kontaktą turėję asmenys
turėtų vengti tęstinio kontakto su rizikos grupės
asmenimis bent 5 dienas po antibiotikoterapijos pradžios.
Asimptoniams asmenims, kuriems yra taikoma
antibiotikoterapija, izoliacija nėra būtina [47].
Dėl didelio ligos užkrečiamumo, vaikai, sergantys
kokliušu turėtų nelankyti kolektyvo ir mokyklos bent 5
dienas nuo antibiotikoterapijos pradžios arba 21 dieną
nuo simptomų pradžios, jei gydymas nėra skirtas. Su
sergančiu vaiku buvę artimieji ar kiti kontaktai privalo
būti atidžiai stebimi dėl ligos manifestacijos bent 21
dieną po paskutinio artimo kontakto su sergančiuoju [34].
Literatūros sąrašas
1. Güriş D, Strebel PM, Bardenheier B, et al.
Changing epidemiology of pertussis in the
United States: increasing reported incidence
among adolescents and adults, 1990-1996. Clin
Infect Dis 1999; 28:1230.
2.
Leong RNF, Wood JG, Turner RM, Newall AT.
Estimating seasonal variation in Australian
pertussis notifications from 1991 to 2016:
evidence of spring to summer peaks. Epidemiol.
Infect. 2019 Jan;147:e155.
3.
Xu J, Liu S, Liu Q, Rong R, Tang W, Wang Q,
Kuang S, Zhou C. The effectiveness and safety
of pertussis booster vaccination for adolescents
and adults: A systematic review and meta-
analysis. Medicine (Baltimore). 2019
Apr;98(16):e15281.
4. Centers for Disease Control and Prevention
(CDC). Pertussis--United States, 1997-2000.
MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2002; 51:73.
5. Long SS, Edwards KM, Mersola J. Bordetella
pertussis and other species. In: Long SS,
Pickering LK, Prober CG, editors. Principles
and Practice of Pediatric Infectious
Diseases. 4th ed. Ch. 162. Philadelphia, PA:
WB Saunders, An Imprint of Elsevier; 2012. pp.
865–73.e5.
6. American Academy of Pediatrics. Pertussis. In:
Pickering LK, Baker CJ, Kimberlin DW, Long
SS, editors. Red Book: 2012 Report of the
Committee on Infectious Diseases. 29th ed. Elk
Grove Village, IL: American Academy of
Pediatrics; 2012. pp. 553–566.
7. Centers for Disease Control and Prevention.
Pertussis (whooping cough). Surveillance &
Reporting. http://www.cdc.gov/pertussis/surv-
reporting.html (Accessed on September 29,
2016).
8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerija, Įsakymas Nr. V-322, 2019-03-13,
paskelbta TAR 2019-03-13, i. k. 2019-04049
9. American Academy of Pediatrics. Pertussis. In
Pickering LK, editor. Red book 2003. Report of
the Committee on Infectious Diseases. 26th ed.
Elk Grove Village (IL): The Academy; 2003. p.
472-86.
10. Cotter PA, Miller JF. Bordetella. In: Principles
of bacterial pathogenesis, Groisman EA (Ed),
Academic Press, Ltd, London 2001. p.619.
11. Cherry JD, Seaton BL. Patterns of Bordetella
parapertussis respiratory illnesses: 2008-2010.
Clin Infect Dis 2012; 54:534.
12. Koepke R, Bartholomew ML, Eickhoff JC, et al.
Widespread Bordetella parapertussis Infections-
Wisconsin, 2011-2012: Clinical and
Epidemiologic Features and Antibiotic Use for
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
96
Treatment and Prevention. Clin Infect Dis 2015;
61:1421.
13. Warfel JM, Beren J, Merkel TJ. Airborne
transmission of Bordetella pertussis. J Infect Dis
2012; 206:902.
14. Mink CM, Cherry JD, Christenson P, et al. A
search for Bordetella pertussis infection in
university students. Clin Infect Dis 1992;
14:464.
15. Winter K, Harriman K, Schechter R, et al. Notes
from the field: Pertussis--California, January-
June 2010. MMWR Morb Mortal Wkly Rep
2010; 59:817.
16. Centers for Disease Control and Prevention.
Pertussis (Whooping cough): Pertussis cases by
year (1922-2015).
https://www.cdc.gov/pertussis/surv-
reporting/cases-by-year.html (Accessed on
August 15, 2017).
17. Centers for Disease Control and Prevention
(CDC). Pertussis epidemic--Washington, 2012.
MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2012; 61:517.
18. Cherry JD, Tan T, Wirsing von König CH, et al.
Clinical definitions of pertussis: Summary of a
Global Pertussis Initiative roundtable meeting,
February 2011. Clin Infect Dis 2012; 54:1756.
19. Heininger U, Klich K, Stehr K, Cherry JD.
Clinical findings in Bordetella pertussis
infections: results of a prospective multicenter
surveillance study. Pediatrics 1997; 100:E10.
20. Mattoo S, Cherry JD. Molecular pathogenesis,
epidemiology, and clinical manifestations of
respiratory infections due to Bordetella pertussis
and other Bordetella subspecies. Clin Microbiol
Rev 2005; 18:326.
21. Chan MH, Ma L, Sidelinger D, et al. The
California Pertussis Epidemic 2010: A Review
of 986 Pediatric Case Reports From San Diego
County. J Pediatric Infect Dis Soc 2012; 1:47.
22. Crowcroft NS, Booy R, Harrison T, et al. Severe
and unrecognised: pertussis in UK infants. Arch
Dis Child 2003; 88:802.
23. Hoppe JE. Neonatal pertussis. Pediatr Infect Dis
J 2000; 19:244.
24. Cherry JD, Heininger U. Pertussis and other
Bordetella infections. In: Feigin and Cherry’s
Textbook of Pediatric Infectious Diseases, 8th
ed, Cherry JD, Harrison G, Kaplan SL, et al
(Eds), Elsevier, Philadelphia 2018. p.1159.
25. Murray EL, Nieves D, Bradley JS, et al.
Characteristics of severe Bordetella pertussis
infection among infants ≤90 days of age
admitted to pediatric intensive care units -
Southern California, September 2009-June
2011. J Pediatric Infect Dis Soc 2013; 2:1.
26. Centers for Disease Control and Prevention.
Pertussis (whooping cough). Diagnosis
confirmation. Available
at: http://www.cdc.gov/pertussis/clinical/diagno
stic-testing/diagnosis-
confirmation.html (Accessed on June 28, 2018).
27. National Notifiable Diseases Surveillance
System (NNDSS). Pertussis (Whooping Cough)
(Bordetella pertussis): 2014 Case Definition.
Centers for Disease Control and Prevention.
Available
at: http://wwwn.cdc.gov/nndss/conditions/pertus
sis/case-definition/2014/ (Accessed on June 28,
2018).
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
97
28. Mbayei SA, Faulkner A, Miner C, et al. Severe
Pertussis Infections in the United States, 2011-
2015. Clin Infect Dis 2019; 69:218.
29. Winter K, Harriman K, Zipprich J, et al.
California pertussis epidemic, 2010. J Pediatr
2012; 161:1091.
30. Surridge J, Segedin ER, Grant CC. Pertussis
requiring intensive care. Arch Dis Child 2007;
92:970.
31. Mikelova LK, Halperin SA, Scheifele D, et al.
Predictors of death in infants hospitalized with
pertussis: a case-control study of 16 pertussis
deaths in Canada. J Pediatr 2003; 143:576.
32. Centers for Disease Control and Prevention
(CDC). Pertussis--United States, 2001-2003.
MMWR Morb Mortal Wkly Rep 2005; 54:1283.
33. Cherry JD, Harrison R, Bradley JS, et al.
Pertussis in young infants -- Guidance for
clinicians. May 2010, updated June 2011.
34. American Academy of Pediatrics. Pertussis
(whooping cough). In: Red Book: 2018 Report
of the Committee on Infectious Diseases, 31st
ed, Kimberlin DW, Brady MT, Jackson MA,
Long SS (Eds), American Academy of
Pediatrics, Itasca, IL 2018. p.620.
35. United States Center for Disease Control and
Prevention. 2007 Guideline for Isolation
Precautions: Preventing Transmission of
Infectious Agents in Healthcare Settings.
https://www.cdc.gov/infectioncontrol/pdf/guidel
ines/isolation-guidelines.pdf (Accessed on
August 01, 2018).
36. Altunaiji S, Kukuruzovic R, Curtis N, Massie J.
Antibiotics for whooping cough (pertussis).
Cochrane Database Syst Rev 2007; :CD004404.
37. Riitta H. The effect of early erythromycin
treatment on the infectiousness of whooping
cough patients. Acta Paediatr Scand 1982;
298:10.
38. Tiwari T, Murphy TV, Moran J, National
Immunization Program, CDC. Recommended
antimicrobial agents for the treatment and
postexposure prophylaxis of pertussis: 2005
CDC Guidelines. MMWR Recomm Rep 2005;
54:1.
39. Liu X, Wang Z, Zhang J, et al. Pertussis
Outbreak in a Primary School in China:
Infection and Transmission of the Macrolide-
resistant Bordetella pertussis. Pediatr Infect Dis
J 2018; 37:e145.
40. Cherry JD, Wendorf K, Bregman B, et al. An
Observational Study of Severe Pertussis in 100
Infants ≤120 Days of Age. Pediatr Infect Dis J
2018; 37:202.
41. Dodhia H, Miller E. Review of the evidence for
the use of erythromycin in the management of
persons exposed to pertussis. Epidemiol Infect.
1998;120(2):143.
42. De Serres G, Boulianne N, Duval B. Field
effectiveness of erythromycin prophylaxis to
prevent pertussis within families. Pediatr Infect
Dis J. 1995;14(11):969.
43. Yeh SH. Pertussis: persistent pathogen,
imperfect vaccines. Expert Rev Vaccines.
2003;2(1):113.
44. Centers for Disease Control and Prevention
(2017) Pertussis frequently asked questions.
Available:
https://www.cdc.gov/pertussis/about/faqs.html.
Accessed: 10 February 2019.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
98
45. World Health Organization (2010) The
immunological basis for immunization series:
module 4: Pertussis, Update 2009. Available:
http://www.who.int/iris/handle/10665/44311.
Accessed: 10 February 2019
46. Chen Z, He Q (2017) Immune persistence
after pertussis vaccination. Hum Vaccin
Immunother 13: 744-756.
47. Advisory Committee on Immunization
Practices, Centers for Disease Control and
Prevention (CDC). Immunization of health-care
personnel: recommendations of the Advisory
Committee on Immunization Practices (ACIP).
MMWR Recomm Rep. 2011;60(RR-7):1.