Neringa Borodičaitė1, Vaidilė Strazdienė2
1 Vilnius University, Faculty of Medicine
2 Antakalnio policlinic
Introduction: Atopic dermatitis (AD) is a common chronic inflammatory skin disease for which patients consult General Practitioners (GPs).
Aim of the study: To evaluate GPs’ knowledge about AD pathogenesis, diagnostics, treatment and the need for clinical guidelines.
Methods: GPs and resident doctors completed an anonymous survey which consisted of 25 questions. The first 9 questions addressed sociodemographic data and clinical guidelines while the remaining 16 questions evaluated doctors’ knowledge about AD pathogenesis, diagnostics and treatment (max. 36 points). Data analysis was performed in Excel and SPSS 23.0 programmes.
Results: 107 doctors participated in the survey – 91 women (85.0%) and 16 men (15.0%). Survey participants were 42 ± 12 years old and graduated in year 2002 ± 14 years. The average score was 22 points. The study showed that 41 (38.3%) doctor had insufficient knowledge of AD. Doctors’ knowledge about AD negatively correlated with their age (r = -0.493, p < 0.001) and years after graduation (r = -0.513, p < 0.001). 27 (25.2%) doctors correctly answered all questions in the AD pathogenesis section, while 81 (75.7%) doctor correctly answered all questions in the AD co-occuring diseases section. Only 11 (10.3%) doctors knew how to accurately diagnose the disease. No respondents correctly answered the questions on the AD treatment. Only 2 (1.9%) doctors correctly responded to the AD complication treatment questions. 57 (53.3%) doctors solved clinical situations correctly. 102 doctors agreed with the need for AD clinical guidelines.
Conclusion: Almost 40% of the surveyed doctors had insufficient knowledge about the AD. Drafting AD Clinical guidelines is necessary to improve doctors’ understanding about the AD pathogenesis, diagnostic and treatment.
Keywords: Atopic dermatitis, general practitioners, knowledge, clinical guidelines.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
99
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (16), p. 99-110
General Practitioners’ knowledge about atopic dermatitis
pathogenesis, diagnostics, treatment and the need for clinical
guidelines
Neringa Borodičaitė
1
, Vaidilė Strazdienė
2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine
2
Antakalnio policlinic
Introduction: Atopic dermatitis (AD) is a common chronic inflammatory skin disease for which patients consult
General Practitioners (GPs).
Aim of the study: To evaluate GPs’ knowledge about AD pathogenesis, diagnostics, treatment and the need for
clinical guidelines.
Methods: GPs and resident doctors completed an anonymous survey which consisted of 25 questions. The first 9
questions addressed sociodemographic data and clinical guidelines while the remaining 16 questions evaluated
doctors’ knowledge about AD pathogenesis, diagnostics and treatment (max. 36 points). Data analysis was performed
in Excel and SPSS 23.0 programmes.
Results: 107 doctors participated in the survey – 91 women (85.0%) and 16 men (15.0%). Survey participants were
42 ± 12 years old and graduated in year 2002 ± 14 years. The average score was 22 points. The study showed that 41
(38.3%) doctor had insufficient knowledge of AD. Doctors’ knowledge about AD negatively correlated with their age
(r = -0.493, p < 0.001) and years after graduation (r = -0.513, p < 0.001). 27 (25.2%) doctors correctly answered all
questions in the AD pathogenesis section, while 81 (75.7%) doctor correctly answered all questions in the AD co-
occuring diseases section. Only 11 (10.3%) doctors knew how to accurately diagnose the disease. No respondents
correctly answered the questions on the AD treatment. Only 2 (1.9%) doctors correctly responded to the AD
complication treatment questions. 57 (53.3%) doctors solved clinical situations correctly. 102 doctors agreed with the
need for AD clinical guidelines.
Conclusion: Almost 40% of the surveyed doctors had insufficient knowledge about the AD. Drafting AD Clinical
guidelines is necessary to improve doctors’ understanding about the AD pathogenesis, diagnostic and treatment.
Keywords: Atopic dermatitis, general practitioners, knowledge, clinical guidelines.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
100
Šeimos gydytojų žinios apie atopinio dermatito patogenezę,
diagnostiką ir gydymą bei klinikinių gairių sukūrimo poreikis
Neringa Borodičaitė
1
, Vaidilė Strazdienė
2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine
2
Antakalnio poliklinika
Įvadas: Atopinis dermatitas (AD) – tai lėtinė, recidyvuojanti odos liga, paveikianti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
AD viena dažniausių odos ligų, dėl kurios kreipiamasi pas šeimos gydytoją (ŠG).
Darbo tikslas: Įvertinti ŠG žinias apie AD patogenezę, diagnostiką, gydymą bei poreikį klinikinių gairių sukūrimui.
Darbo metodika: Atlikta anoniminė anketinė ŠG ir rezidentų apklausa. Anketoje pateikiami 25 klausimai, iš jų 9
skirti įvertinti sociodemografinius rodiklius ir klinikinių gairių poreikis, 16 klausimų - apie atopinio dermatito
patogenezę, diagnostiką, gydymą. Bendra anketos balų suma - 36 balai. Gauti duomenys analizuoti Excel ir SPSS
23.0 programomis.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 107 gydytojai, iš jų 91 moterys (85,0 proc.) ir 16 vyrų (15,0 proc.). Apklaustųjų amžius
42 ± 12 m., studijų baigimo metai 2002 m. ± 14 m. Bendras visų tiriamųjų AD žinių įvertinimo vidurkis buvo 22 balai.
Iš visų tiriamųjų 41 (38,3 proc.) gydytojo žinios įvertintos nepatenkinamomis. Žinios apie AD neigiamai koreliavo su
gydytojų amžiumi (p < 0,001, r = -0,493) ir metais nuo studijų baigimo (p < 0,001, r = -0,513). Klausimyno apie AD
patogenezės dalį pilnai teisingai išsprendė 27 (25,2 proc.) gydytojai, lydinčių susirgimų - 81 (75,7 proc.). Klausimus
apie AD diagnostika teisingai atsakė 11 (10,3 proc.) gydytojų. Iš visų apklausoje dalyvavusių gydytojų nei vienas
neatsakė teisingai į visus AD klausimyno gydymo dalies klausimus ir 2 (1,9 proc.) gydytojai teisingai atsakė į visus
AD komplikacijų gydymo klausimus. Klinikines situacijas teisingai išsprendė 57 (53,3 proc.) gydytojų. AD klinikinių
gairių poreikį išsakė 102 gydytojai.
Išvados: Beveik 40 proc. apklaustų ŠG turi nepakankamas žinias apie AD. Klinikinių gairių sukūrimas galėtų padėti
prisidėti prie geresnio AD patogenezės supratimo, diagnostikos ir gydymo.
Raktažodžiai: Atopinis dermatitas, bendrosios praktikos gydytojai, žinios, gairės.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
101
Įvadas
Atopinis dermatitas (AD) – tai lėtinė,
recidyvuojanti odos liga, paveikianti tiek vaikus, tiek
suaugusiuosius. Liga pasireiškia intensyviu niežuliu,
paraudimu, papulėmis, odos sausumu, vėliau ir
sustorėjimu (1). Ligos patogenezė yra sudėtinga,
apimanti baltymo filagrino mutacijas, sutrikusią
epidermio barjerinę funkciją, imunoglobulino E
inicijuotą sensibilizaciją aplinkos ir maisto
alergenams (2). AD gydymo pagrindą sudaro odos
barjerinės funkcijos atkūrimas emolientais ir žinomų
alergenų vengimas bei, esant paūmėjimui, uždegimo
valdymas naudojant gliukokortikosteroidų tepalus,
fototerapiją ar kitas priemones (3).
Atopinis dermatitas išskiria iš kitų odos ligų
tuo, kad sergamumas juo per pastarąjį dešimtį
padidėjo nuo 2 iki 3 kartų skirtingose populiacijose.
Šiuo metu žinoma, jog liga paveikia apie 15-20 proc.
vaikų ir 1-3 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje (4).
Mokslinių tyrimų duomenimis, odos problemos
sudaro 24 proc. visų šeimos gydytojų konsultacijų, o
AD yra antroji liga pagal dažnumą, dėl kurios
kreipiamasi pas gydytoją (5). AD sergantys pacientai
skundžiasi ne tik bėrimais, jie taip pat turi nuolatinio
niežėjimo sąlygotų miego sutrikimų, darbingumo,
fizinio bei socialinio aktyvumo sumažėjimą ir net
sieja ligą su psichinės sveikatos pablogėjimu (6). Taip
pat moksliniais tyrimais nustatyta, kad subjektyvus
gyvenimo kokybės indeksas proporcingai mažėja
sunkėjant ligai (7).
Taigi AD pažeidžia ne tik odą, bet iš esmės
paveikia paciento kasdienį gyvenimą. Tinkamas ligos
gydymas gali užtikrinti geresnę paciento gyvenimo
kokybę. Pirminės sveikatos priežiūros gydytojų
vaidmuo yra ypatingai svarbus diagnozuojant, gydant
pacientus sergančius atopiniu dermatitu. Norėdami
išsiaiškinti šeimos gydytojų žinias apie atopinio
dermatito patogenezę, diagnostiką, gydymą ir
klinikinių gairių sukūrimo būtinybę atlikome šį
mokslinį tyrimą.
Tyrimo objektas ir metodai
2019 m. vasario – 2020 m. kovo mėn.
atliktas skerspjūvio tyrimas, norint išsiaiškinti šeimos
ir šeimos medicinos rezidentūros studijų programos
gydytojų žinias apie atopinį dermatitą.
Bendradarbiaujant šeimos gydytojams ir gydytojams
dermatovenerologams buvo sukurta originali anketa,
apklausti 108 šeimos gydytojai ir šeimos gydytojai -
rezidentai. Gydytojai užpildė 56 popierines anketas
konferencijos pertraukos metu, taip pat 57 tiriamieji
gydytojai užpildė elektronines anketos versijas
internete.
Anketoje buvo pateikti 25 klausimai, iš kurių 9 skirti
surinkti sociodemografinius rodiklius ir 16 klausimų
tikslingai įvertinti žinias apie atopinį dermatitą.
Vertinti tokie sociodemografiniai rodikliai kaip lytis,
amžius, studijų baigimo metai, darbovietė
(privati/valstybinė), apžiūrimų pacientų skaičius per
dieną. Vertinant gydytojų žinias apie atopinį
dermatitą buvo įtrauktos tokios anketos dalys: 1)
atopinio dermatito patogenezė, 2) lydintys susirgimai,
3) ligos diagnostika – skirtumai tarp vaikų ir
suaugusiųjų ligos formų, 4) skirtingo sunkumo
laipsnio AD ir komplikacijų gydymas, 5) klinikinių
situacijų analizavimas.
Bendra anketos balų suma 36 balai, vertinti
tik teisingi atsakymai. Surinkusiųjų iki 21 (< 60 proc.)
taškų šeimos gydytojų žinios buvo įvertintos
nepatenkinamomis, surinkusių 22-27 (60-75 proc.)
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
102
taškų – geromis, 28-30 (75-85 proc.) - labai geromis
ir > 30 (>85 proc.– puikiomis.
Statistiniai duomenys buvo suvesti į
Microsoft Excel lenteles, apdoroti IBM SPSS 23.0
programos pagalba. Aprašomoji statistika atlikta
naudojant dažnių ir procentinių reikšmių
skaičiavimus. Duomenų normalumas vertintas
Kolmogorovo ir Smirnovo testu. Kintamieji lyginti
naudojant Mann Whithney U ir Kruskal Wallis testus.
Duomenų tarpusavio ryšys vertintas Spearman’o
koreliacijos koeficientu. Statistinio patikimumo
lygmuo p < 0,05.
Rezultatai
Iš viso buvo surinkta 113 anketų, 6 iš jų
nevertintos, nes buvo užpildytos kitų specialybių
gydytojų arba slaugytojų. Tyrimo imtį sudarė 107
gydytojai, iš jų 93 buvo šeimos gydytojai ir 14 šeimos
gydytojai - rezidentai. Tyrime dalyvavo 91 moteris
(85,0 proc.) ir 16 vyrų (15,0 proc.). Apklaustųjų
amžiaus vidurkis 42 ± 12 m., jauniausias – 24 m.,
vyriausias – 73 m. Vidutiniai studijų baigimo metai
2002 m. ± 14 m. Tiriamieji nurodė, jog 65 asmenys
dirba valstybinėse gydymo įstaigose, 48 dirba
privačioje poliklinikoje ar ligoninėje. Vidutiniškai
gydytojai nurodė apžiūrintys 25 pacientus per dieną,
mažiausiai – 0, daugiausiai – 60. Net 72 (67,3 proc.)
gydytojų anketoje nurodė, kad jie neturi pakankamai
dermatologinių žinių. Tiriamųjų buvo klausiama ar
reikalingos šeimos gydytojams skirtos AD
diagnostikos ir gydymo gairės – 102 (95,3 proc.)
atsakė teigiamai. Duomenys pateikti lentelėje Nr. 1.
Lentelė Nr. 1. Bendrosios tiriamųjų charakteristikos
Požymis (n=107)
Dažnis (proc.)
Lytis:
Vyras
Moteris
6 (15,0 proc.)
91 (85,0 proc.)
Amžius
42 ± 12 m.
Studijų baigimo metai
2002 m. ± 14 m.
Pareigos:
Šeimos gydytojas
Rezidentas
93 (86,9 proc.)
14 (13,1 proc.)
Darbovietė:
Valstybinė ligoninė ar poliklinika
Privati poliklinika ar ligoninė
Akademinis darbas
64 (59,8 proc.)
38 (35,5 proc.)
3 (2,8 proc.)
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
103
Kita
2 (1,9 proc.)
Apžiūrimų pacientų skaičius per dieną
≤ 15 pacientų apžiūrintys gydytojai
16-30 pacientų apžiūrintys gydytojai
31-45 pacientų apžiūrintys gydytojai
> 45 pacientų apžiūrintys gydytojai
21 (19,8 proc.)
64 (60,4 proc.)
17 (16,0 proc.)
4 (3,8 proc.)
Ar manote, kad turite pakankamai dermatologinių žinių?
Taip
Ne
Neturiu nuomonės
19 (17,8 proc.)
72 (67,3 proc.)
16 (15,0 proc.)
Jūsų nuomone, ar yra reikalingos AD diagnostikos ir gydymo gairės skirtos šeimos
gydytojams?
Taip
Ne
Neturiu nuomonės
102 (95,3 proc.)
3 (2,8 proc.)
2 (1,9 proc.)
Didžiausią įvertinimą gavęs apklaustasis surinko 31 balą, mažiausiai – 6, bendras vidurkis – 22, iš
maksimalaus 36 balų skaičiaus. Įvertinus gydytojų žinių lygį nustatyta, kad net 41 (38,3 proc.)
žinios buvo nepatenkimos, 54 (50,5 proc.) – geros.
Informacija pateikta grafike nr.1.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
104
Grafikas Nr.1. Gydytojų žinių apie AD įvertinimas.
Statistiškai reikšmingo žinių apie AD skirtumo tarp
lyčių (p = 0,816), gydytojų dirbančių valstybinėse ar
privačiose gydymo įstaigose nebuvo pastebėta (p =
0,754). Tačiau žinios apie AD neigiamai koreliavo su
gydytojų amžiumi (r = -0,493, p < 0,001) ir metais nuo
studijų baigimo (r = -0,513, p < 0,001). Statistiškai
patikimos koreliacijos tarp gydytojo apžiūrimų
pacientų skaičiaus per dieną ir bendro žinių apie AD
balo nebuvo nustatyta (p= 0,083).
Žinių apie AD patogenezę vertinimas
Vertinant žinias apie AD patogenezę 27
(25,2 proc.) gydytojų teisingai, 34 (31,8 proc.)
neteisingai ir 46 (43,0 proc.) dalinai teisingai atsakė į
visus klausimus. Faktą, jog AD sergantiems
pacientams randama baltymo filagrino mutacija
žinojo 28 (26,2 proc.) gydytojai. Visgi tai, jog AD
patogenezės pagrindą sudaro sutrikusi epidermio
barjerinė funkciją žinojo net 72 (67,3 proc.) gydytojai.
Atsakymai pateikti lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2. AD patogenezės klausimų įvertinimas.
Klausimai
Teisingi
atsakymai
Neteisingi atsakymai
Kokio baltymo mutacija dažniausiai randama AD pacientams?
28
(26,2 proc.)
79
(73,8 proc.)
Kas sudaro AD patogenezės pagrindą?
72
(67,3 proc.)
35
(32,7 proc.)
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
105
Žinių apie AD lydinčius susirgimus vertinimas
Šioje dalyje 81 (75,7 proc.) atsakė teisingai
ir 26 (24,3 proc.) bent dalinai teisingai į klausimus,
nebuvo nei vieno gydytojo, atsakiusio į visus
klausimus neteisingai. Iš visų apklaustų gydytojų 91
(85,0 proc.) žinojo, jog AD dažniausiai lydi bronchinė
astma ir alerginis rinitas (lentelė Nr. 3)
Lentelė Nr.3. Klausimų apie AD lydinčius susirgimus įvertinimas
Klausimai
Teisingi
atsakymai
Dalinai teisingi
atsakymai
Neteisingi
atsakymai
AD dažniausiai lydi šios ligos:
91
(85,0 proc.)
11
(10,3 proc.)
5
(4,7 proc.)
AD turintiems pacientams didėja sergamumas
šiomis ligomis: depresija, nerimu, dėmesio trūkumo
ir hiperaktyvumo sindromu?
96
(89,7 proc.)
-
11
(10,3 proc.)
Žinių apie AD diagnostiką vertinimas
Tik 11 (10,3 proc.) gydytojų teisingai atsakė
į visus šios dalies klausimus, 95 (88,8 proc.) dalinai
teisingai, 1 (0,9 proc.) į visus klausimus atsakė
neteisingai. Klausiant apie AD didžiuosius
diagnostikos kriterijus 45 (42,1 proc.) juos įvardijo
teisingai. Tai, kas būdinga kūdikių AD bėrimam
žinojo 58 (54,3 proc.) gydytojų, tačiau suaugusiųjų
bėrimams būdingus požymius teisingai įvardijo tik 21
(19,6 proc.) gydytojų. Atsakymai pateikti lentelėje
Nr. 4.
Lentelė Nr. 4. Klausimų apie AD diagnostiką įvertinimas
Klausimai
Teisingi
atsakymai
Dalinai
teisingi
atsakymai
Neteisingi
atsakymai
Didžiaisiais diagnostikos kriterijais yra vadinami
lėtinis odos niežėjimas ir:
45
(42,1 proc.)
60
(56,1 proc.)
2
(1,9 proc.)
Kūdikių bėrimams būdinga:
58
(54,2 proc.)
33
(30,8 proc.)
16
(15,0 proc.)
Suaugusiųjų bėrimams būdinga:
21
(19,6 proc.)
68
(63,6 proc.)
18
(16,8 proc)
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
106
Žinios apie AD gydymą
Nebuvo nei vieno gydytojo tik teisingai ar tik
neteisingai atsakiusio į visus klausimus šioje dalyje.
Visi gydytojai bent dalinai teisingai atsakė į
klausimus. Tik 7 (6,5 proc.) gydytojai tinkamai
pasirinko ne-farmakologines niežulio gydymo
priemones. Nei vienas gydytojas nežinojo tinkamo
kortikosteroidų vartojimą. Bazinį AD gydymą
teisingai įvardijo 77 (72,9 proc.) gydytojai, tačiau
lengvo sunkumo AD gydymą teisingai pasirinko jau
tik 56 (52,3 proc.) ir tik 10 (9,3 proc.) gydytojų
teisingai parinko vidutinio sunkumo AD gydymą.
Gydytojų atsakymai pateikti lentelėje Nr. 5.
Lentelė Nr. 5. Klausimų apie AD gydymą įvertinimas
Klausimai
Teisingi
atsakymai
Dalinai
teisingi
atsakymai
Neteisingi
atsakymai
Kokios yra ne-farmakologinės priemonės valdyti
niežulį:
7
(6,5 proc.)
99
(92,5 proc.)
1
(0,9 proc.)
Kaip naudojami lokalūs kortikosteroidai:
0
(0,0 proc.)
61
(57,0 proc.)
46
(43,0 proc.)
Kas sudaro bazinį AD gydymą?
77
(72,0 proc.)
30
(28,0 proc.)
0
(0,0 proc.)
Lengvo sunkumo AD gydymui skiriama:
56
(52,3 proc.)
46
(43,0 proc.)
5
(4,7 proc.)
Vidutinio sunkumo AD gydymui skiriama:
10
(9,3 proc.)
93
(86,9 proc.)
4
(3,7 proc.)
Žinios apie AD komplikacijų gydymą
Iš visų tiriamųjų 2 (1,9 proc.) gydytojai
teisingai, 103 (96,3 proc.) dalinai teisingai ir 2 (1,9
proc.) neteisingai atsakė į visus šios dalies klausimus.
Bakterinių komplikacijų gydymą
teisingai parinko 23 (21,5 proc.) gydytojai, herpetinės
egzemos komplikacijoms teisingai gydymą paskyrė
13 (12,1 proc.) apklaustųjų. Gydytojų atsakymai
pateikti lentelėje Nr. 6.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
107
Lentelė Nr. 6. Klausimų apie AD komplikacijų gydymą įvertinimas
Klausimai
Teisingi
atsakymai
Dalinai
teisingi
atsakymai
Neteisingi
atsakymai
AD komplikavosi bakterine infekcija (impetigo).
Koks gydymas skiriamas?
23
(21,5 proc.)
80
(74,8 proc.)
4
(3,7 proc.)
AD komplikavosi herpetine egzema. Koks gydymas
skiriamas?
13
(12,1 proc.)
72
(67,3 proc.)
22
(20,6 proc.)
AD klininių situacijų sprendimas
Iš visų apklaustųjų 57 (53,3 proc.) gydytojų
teisingai, 37 (34,6 proc.) – dalinai teisingai, 13 (12,1
proc.) - neteisingai išsprendė visas šios dalies
klinikines situacijas. Pirmoje pateiktoje klinikinėje
situacijoje klausta – ar pacientui neturinčiam
padidėjusio IgE kiekio kraujyje galime diagnozuoti
AD. Pateikti atsakymai apie galimus kitus odos
susirgimus, tačiau net 82 (76,6 proc.) gydytojų žinojo,
jog diagnozuoti AD nebūtina rasti padidėjusį
IgE kiekį kraujyje. Antrojoje situacijoje prašyta
parinkti gydymą 2,5 m. mergaitės bėrimams veide.
Pateiktuose atsakymų variantuose buvo stiprių
gliukokortikosteroidinių tepalų, fototerapijos ar
sisteminių vaistų skyrimas. Visgi, net 69 (64,5 proc.)
gydytojai teisingai pasirinko gydymui kalcio-neurino
inhibitorius. Klinikinių situacijų atsakymų vertinimas
pateikti lentelėje Nr.7.
Lentelė Nr. 7. AD klinikinių situacijų įvertinimas
Klausimai
Teisingi
atsakymai
Neteisingi
atsakymai
Pacientui nerastas padidėjęs IgE kiekis kraujyje, nors kliniškai stebėti
būdingi AD bėrimai, tai reiškia?
82
(76,6 proc.)
25
(23,4 proc.)
2,5 metų mergaitei atsirado AD būdingas bėrimas ant skruostų. Ką
geriausiai pridėti prie bazinio gydymo?
69
(64,5 proc.)
38
(35,5 proc.)
Diskusija
Įvertinus gydytojų žinias nustatėme, kad net
41 (38,3 proc.) gydytojo žinios apie atopinį dermatitą
buvo nepatenkinamos. Jungtinėje Karalystėje 2018 m.
buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo vertintos šeimos
gydytojų žinios apie AD, atsakant į atvirus klausimus.
Tyrimo duomenys parodė, kad dauguma gydytojų
nėra užtikrinti savo žinių patikimu, jiems trūksta
šaltinių nuolatos atnaujinti turimas žinias (8).
Panašiame tyrime, 2017 m. atliktame Saudo Arabijoje
vertintos pirminės praktikos gydytojų žinios apie
dažniausiai sutinkamas odos ligas. Tyrimo metu rasta,
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
108
jog net 65,7 proc. gydytojų turėjo nepatenkinamas
žinias apie odos ligas (9). Taip pat, kitame Saudo
Arabijoje atliktame tyrime stebėta, jog vos 3,3 proc.
gydytojų, vyresnių nei 50 m. turėjo nepakankamas
žinias apie AD (10). Mūsų tyrimo metu rasta, jog
žinios apie AD neigiamai koreliavo su gydytojų
amžiumi (r = -0,493, p < 0,001) ir metais nuo studijų
baigimo (r = -0,513, p < 0,001). Tiek Lietuvoje, tiek
Saudo Arabijoje gydytojai turi nepakankamai
dermatologinių žinių, tačiau dėl taip besiskiriančių
žinių tarp amžiaus, reikia ieškoti kiekvienai šaliai
būdingų priežasčių. Jungtinėse Amerikos Valstijose
atliktoje šeimos gydytojų rezidentų apklausoje beveik
60 proc. jų teigė, jog medicinos studijų programoje
neskiriama pakankamai dėmesio pagrindinėms odos
ligoms gydyti ir diagnozuoti (11). Įvertinus šiuos
duomenis tampa aišku, jog daugelyje šalių šeimos
gydytojai turi nepakankamai dermatologinių žinių.
Pildant klausimyną mūsų tyrime net 102
(95,3 proc.) gydytojai išsakė, kad, jų nuomone,
reikalingos šeimos gydytojams skirtos atopinio
dermatito diagnostikos ir gydymo gairės. Jungtinėse
Amerikos Valstijose atliktame tyrime vertinta šeimos
gydytojams skirtų AD diagnostikos ir gydymo gairių
nauda. Vos po 2 mėn. naudojimosi jomis, gydytojų
žinios ženkliai pagerėjo. Pačių gydytojų nuomone,
gairės buvo patrauklios ir 89 proc. tęs naudojimąsi
jomis pasibaigus tyrimui (12). Šis tyrimas leidžia
manyti, jog tokių gairių sukūrimas pagerintų pacientų
priežiūrą bei palengvintų gydytojų darbą.
Atliekant tyrimą smulkiai įvertinta skirtingų
AD aspektų žinios. AD patogenezę 27 (25,2 proc.)
gydytojų žinojo teisingai. Nepaisant to, jog geras
patogenezės išmanymas nėra tiesiogiai susijęs su
kasdiene gydytojo praktika, tačiau jis leidžia suprasti
skiriamų vaistų poveikį skirtingoms ligos grandims
bei teisingai derinti įvairius gydymo metodus (13).
Šeimos gydytojo praktikoje ypač svarbu mokėti
atpažinti ir diagnozuoti susirgimus. Tačiau mūsų
tyrimo metu nustatėme, kad tik 11 (10,3 proc.)
gydytojų puikiai žino ligai būdingus bruožus. JAV
atliktame tyrime vertintas šeimos gydytojų ir
dermatovenerologų gebėjimas diagnozuoti
dažniausias odos ligas. Tyrime nustatyta, kad 32 proc.
šeimos gydytojų ir 92 proc. dermatovenerologų
gebėjo atskirti AD nuo kitų odos ligų (14). Šeimos
gydytojų žinių gerinimas svarbus tuo, jog didžioji
dauguma lengvo ir vidutinio sunkumo atopinio
dermatito atvejų galėtų būti gydomi pirminėje
sveikatos priežiūros grandyje (15). Tai užtikrintų ne
tik greitesnę pagalbą pacientams, bet ir leistų taupyti
sveikatos sistemos lėšas (16).
Mūsų atliktame tyrime buvo stebimas
šeimos gydytojų žinių trūkumas apie AD ir jo
komplikacijų gydymą. Nebuvo nei vieno gydytojo tik
teisingai atsakiusio į visus klausimus apie ligos
gydymą. Ypatingas gydytojų žinių trūkumas yra apie
gliukokortikosteroidų tepalų naudojimą. Australijoje
atliktame šeimos gydytojų žinių apie
gliukokortikosteroidų naudojimą tyrime rasta, jog net
40,7 proc. gydytojų skiria per trumpą gydymo
gliukokortikosteroidais kursą bei 47,7 proc. gydytojų
skiria per mažas vaistų dozes (17). Netinkamas
gliukokortikosteroidų vartojimas skatina dažnus ligos
recidyvus (18). Anksčiau minėtame JAV tyrime buvo
nustatyta, jog gydytojai gliukokortikosteroidų
naudojimo lentelę įvardijo kaip vieną naudingiausių
gairių dalių (12).
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
109
Bakterinių ir virusinių komplikacijų gydymą
mūsų tyrime teisingai įvardijo 2 (1,9 proc.) gydytojai.
Herpetinė egzema pacientui, sergančiam atopiniu
dermatitu gali komplikuotis sunkiomis būklėmis,
tokiomis kaip bakteriemija ar net sukelti mirtį (19).
Todėl šeimos gydytojų žinių tobulinimas šioje srityje
ypač svarbus. JAV tyrimo metu bakterinių ir virusinių
infekcijų diagnostika ypatingai pagerėjo tarp
gydytojų, kurie naudojosi gairėmis, lyginant su tais,
kurie jomis nesinaudojo (12). Įvertinus šiuos
duomenis tampa aišku, jog dauguma gydytojų neturi
pakankamai žinių teisingai paskirti gydymą, todėl šių
žinių tobulinimas yra esminis ir būtinas. Lietuvoje
anksčiau, mūsų duomenimis, nebuvo atlikta
mokslinio tyrimo, kuriame būtų vertintos šeimos
gydytojų žinios apie atopinį dermatitą. Tyrimui
įgyvendinti sudarytos anketos pildymas užtrukdavo 7-
10 min, anketoje pateikti gana sudėtingi klausimai.
Manome, jog tai turėjo įtakos gydytojų aktyvumui
pildant anketą.
Pastaraisiais metais stebimas didėjantis
sergamumas atopiniu dermatitu bei tai, jog būtent ši
liga yra viena dažniausių odos ligų, su kuria susiduria
šeimos gydytojai (4,5). Manome, kad mūsų tyrimo
metu atskleisti rezultatai apie ženklų gydytojų žinių
trūkumą bei poreikį gydymo ir diagnostikos gairių
sukūrimui taps nauja diskusijų ir pokyčių tema.
Dėkojame gydytojai-dermatovenerologei Justinai
Ūsienei už bendradarbiavimą kuriant tyrimui
naudotas anketas.
Literatūros sąrašas
1. Wolter S, Price HN. Atopic dermatitis. Pediatr
Clin North Am. 2014 Apr;61(2):241–60.
2. Sohn A, Frankel A, Patel RV, Goldenberg G.
Eczema. Mt Sinai J Med N Y. 2011
Oct;78(5):730–9.
3. Katayama I, Aihara M, Ohya Y, Saeki H,
Shimojo N, Shoji S, et al. Japanese guidelines
for atopic dermatitis 2017. Allergol Int. 2017
Apr 1;66(2):230–47.
4. Avena-Woods C. Overview of atopic
dermatitis. Am J Manag Care. 2017 Jun;23(8
Suppl):S115–23.
5. Schofield JK, Fleming D, Grindlay D, Williams
H. Skin conditions are the commonest new
reason people present to general practitioners in
England and Wales. Br J Dermatol. 2011
Nov;165(5):1044–50.
6. Koszorú K, Borza J, Gulácsi L, Sárdy M.
Quality of life in patients with atopic dermatitis.
Cutis. 2019 Sep;104(3):174–7.
7. Lifschitz C. The impact of atopic dermatitis on
quality of life. Ann Nutr Metab. 2015;66 Suppl
1:34–40.
8. Cowdell F. Knowledge mobilisation: an
ethnographic study of the influence of lay
mindlines on eczema self-management in
primary care in the UK. BMJ Open. 2018
29;8(8):e021498.
9. Dr Mohammed Abdullah A Al-Zahrani,
Professor Shamsun Nahar, Dr Sami Abdullah
Al-Zahrani, Dr Ramzy Ahmed Al-Zahrni.
Knowledge, Attitude, and Practice of Primary
Care Physicians Regarding Common
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
110
Dermatological Disorders in Abha City,
Kingdom of Saudi Arabia. IOSR Journal Of
Pharmacy. (e)-ISSN: 2250-3013, (p)-ISSN:
2319-4219. Volume 7, Issue 2 Version. 1 (Feb
2017), PP. 89-110.
10. Reham Ahmed Almalki, Wedad Bardisi.
Knowledge about Atopic Dermatitis among
Primary Health Care Physicians In Jeddah
2017. International Journal of Medical
Research Professionals (IJMRP). P-ISSN:
2454-6356; DOI: 10.21276/ijmrp.
11. Hansra NK, O’Sullivan P, Chen CL, Berger
TG. Medical school dermatology curriculum:
Are we adequately preparing primary care
physicians? J Am Acad Dermatol. 2009 Jul
1;61(1):23-29.e1.
12. Miyar ME, Brown M, Vivar KL, Jablon K,
Boscardin C, Levy ML, et al. An Atopic
Dermatitis Management Algorithm for Primary
Care Providers and Assessment of Its
Usefulness as a Clinical Tool. Pediatr
Dermatol. 2017 Jul;34(4):402–7.
13. Chong M, Fonacier L. Treatment of Eczema:
Corticosteroids and Beyond. Clin Rev Allergy
Immunol. 2016 Dec;51(3):249–62.
14. Ramsay DL, Fox AB. The ability of primary
care physicians to recognize the common
dermatoses. Arch Dermatol. 1981
Oct;117(10):620–2.
15. Munidasa D, Lloyd-Lavery A, Burge S,
McPherson T. What Should General Practice
Trainees Learn about Atopic Eczema? J Clin
Med. 2015 Feb 12;4(2):360–8.
16. Scottish Intercollegiate Guidelines Network -
2011 - Management of atopic eczema in
primary care a nat. Available from:
https://www.sign.ac.uk/assets/sign125.pdf
17. Smith SD, Harris V, Lee A, Blaszczynski A,
Fischer G. General practitioners knowledge
about use of topical corticosteroids in paediatric
atopic dermatitis in Australia. Aust Fam
Physician. 2017;46(5):335–40.
18. Hashim PW, Chen T, Hebert AA, Kircik LH.
Topical Treatment for the Management of
Atopic Dermatitis. J Drugs Dermatol JDD.
2019 Feb 1;18(s2):s112–6.
19. Vera-Kellet C, Hasbún C. Eczema herpeticum:
A medical emergency in patients with atopic
dermatitis. IDCases. 2020;19:e00663.