Arūnas Petkevičius1, Rytis Tumasonis1, Andrius Čitavičius2
1 Lithuanian University of Health Sciences, Department of Surgery
2 Lithuanian University of Health Sciences, Medicine Faculty
Abstract
Stomach cancer is the 5th most common neoplasm and the 3rd most deadly cancer in the world. Surgery is the primary treatment of gastric cancer. Subtotal resection is performed when the tumour is in distal part of the stomach and total gastrectomy is performed when cancer is in the middle or proximal part of the stomach.
Gastric cancer usually does not have any specific symptoms. Symptoms usually differ depending on localization of tumor, growth characteristics, morfologic structure, invasion to the surrounding organs.
Usually extended R0 resection with D2 lymphanedectomy is performed when choosing the surgical treatment for gastric cancer.
Longer survival rates are achieved when subtotal resection is used to treat distal gastric cancer in comparison with total gastrectomy. However survival rates are similar when the tumour is localized in antrum.
Studies have shown that better results are achieved when laparoscopic total gastrectomy is performed in comparison with open total gastrectomy. On the other hand, laparoscopic approach can cause spreading of the cancer because of the increased intraabdominal pressure during the operation. What is more, cancer cells can spread via laparoscopic surgical equipment.
During the first five years after total gastrectomy the most frequent side effects are diarrhea, dysphagia, increased acid and eating problems. Total gastrectomy is also associated with worse quality of life than subtotal resection.
Total gastrectomy can also be performed in 18-40 year people who have the mutation of CDH1 gene.
Total gastrectomy combined with chemotherapy is also recommended to treat advanced gastric cancer because longer survival rates are achieved than using only palliative treatment.
Total gastrectomy is associated with increased risk for tuberculosis because of weakened immunity, poor nutrition and malabsorbtion after the operation.
Keywords: Tumor, gastrectomy, stomach, cancer.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
231
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (1), p. 231-239
Pecularities of total gastrectomy for treatment of gastric cancer
Arūnas Petkevičius
1
, Rytis Tumasonis
1
, Andrius Čitavičius
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Departament of Surgery
2
Lithuanian University of Health Sciences, Medicine Faculty
Abstract
Stomach cancer is the 5th most common neoplasm and the 3rd most deadly cancer in the world. Surgery is the
primary treatment of gastric cancer. Subtotal resection is performed when the tumour is in distal part of the stomach
and total gastrectomy is performed when cancer is in the middle or proximal part of the stomach.
Gastric cancer usually does not have any specific symptoms. Symptoms usually differ depending on localization of
tumor, growth characteristics, morfologic structure, invasion to the surrounding organs.
Usually extended R0 resection with D2 lymphanedectomy is performed when choosing the surgical treatment for
gastric cancer.
Longer survival rates are achieved when subtotal resection is used to treat distal gastric cancer in comparison with
total gastrectomy. However survival rates are similar when the tumour is localized in antrum.
Studies have shown that better results are achieved when laparoscopic total gastrectomy is performed in comparison
with open total gastrectomy. On the other hand, laparoscopic approach can cause spreading of the cancer because of
the increased intraabdominal pressure during the operation. What is more, cancer cells can spread via laparoscopic
surgical equipment.
During the first five years after total gastrectomy the most frequent side effects are diarrhea, dysphagia, increased
acid and eating problems. Total gastrectomy is also associated with worse quality of life than subtotal resection.
Total gastrectomy can also be performed in 18-40 year people who have the mutation of CDH1 gene.
Total gastrectomy combined with chemotherapy is also recommended to treat advanced gastric cancer because
longer survival rates are achieved than using only palliative treatment.
Total gastrectomy is associated with increased risk for tuberculosis because of weakened immunity, poor nutrition
and malabsorbtion after the operation.
Keywords: Tumor, gastrectomy, stomach, cancer.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
232
Skrandžio vėžio totalinės gastrektomijos ypatumai
Arūnas Petkevičius
1
, Rytis Tumasonis
1
, Andrius Čitavičius
2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Chirurgijos Klinika
2
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Fakultetas
Santrauka
Nustatyta, kad skrandžio vėžys yra penktoje vietoje pagal dažnį ir trečioje - pagal mirtingumą liga pasaulyje.
Dažniausiai gydant skrandžio vėžį pasitelkiami chirurginiai gydymo metodai.. Navikui esant distalinėje skrandžio
dalyje atliekama subtotalinė rezekcija, o vidurinėje ar proksimalinėje –totalinė gastrektomija.
Skrandžio vėžys dažniausiai nepasireiškia aiškiais, specifiniais simptomais. Simptomai labai priklauso nuo nuo
naviko lokalizacijos, augimo savitumų, morfologinės struktūros, gretimų organų įtraukimo į navikinį procesą
Dažniausiai pasirenkama chirurginio gydymo apimtis yra išplėstinė rezekcinė R0 operacija kartu su plačia (D2)
limfanedektomija.
Lyginant subtotalinę rezekciją su totaline gastrektomiją nustatytas panašus išgyvenamumas gydant antrum
lokalizacijos vėžį ir geresnis išgyvenamumas gydant distalinės dalies vėžį.
Nustatyta, kad geresnių pooperacinių rezultatų sulaukiama atliekant laparoskopinę totalinę gastrektomiją lyginant su
atvira totaline gastrektomija, tačiau didėja metastazių rizika dėl laparoskopinės įrangos naudojimo bei padidėjusio
intraabdominalio slėgio operacijos metu.
Taikant totalinę gastrektomiją pirmus 5 metus po operacijos dažniausiai pasitaiko tokie šalutiniai poveikiai kaip
viduriavimas, disfagija, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, valgymo sutrikimai. Taip pat totalinė gastrektomija
siejama su prastesne pooperacine gyvenimo kokybe nei subtotalinė gastrektomija.
Totalinė gastrektomija taip pat galima kaip profilaktinė procedūra 18-40 metų asmenims esant CDH1 geno
mutacijai.
Rekomenduojama taikyti totalinę gastrektomiją kartu chemoterapiniu gydymu esant išplitusiam skrandžio vėžiui,
nes pasiekiamas ilgesnis išgyvenamumas.
Totalinė gastrektomija siejama su padidėjusia rizika susirgti tuberkulioze dėl susilpnėjusio imuniteto, prastesnės
mitybos ir maistinių medžiagų pasisavinimo.
Raktažodžiai: navikas, gastrektomija, skrandis, vėžys.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
233
Įvadas
Nustatyta, kad skrandžio vėžys yra penktoje vietoje
pagal dažnį ir trečioje pagal mirtingumą liga
pasaulyje [1]. Dažniausiai gydant skrandžio vėžį
pasitelkiami chirurginiai gydymo metodai. Navikui
esant distalinėje skrandžio dalyje atliekama
subtotalinė rezekcija, o vidurinėje ar proksimalinėje –
totalinė gastrektomija [2].
Epidemiologija
Remiantis statistiniais duomenimis, skrandžio vėžys
Lietuvoje 2012 metais pareikalavo 690 gyvybių
(23.1/100000 gyv.) [3]. Lietuvoje skrandžio vėžiui
tenka 3 vieta vertinant mirtingumą tarp vyrų (389
atvejai, 28.3/100000 gyv.) ir 2 vieta tarp moterų (301
atvejis, 18.7/100000 gyv.). Vertinant sergamumą
skrandžio vėžiui Lietuvoje tenka 4 vieta tarp vyrų
(545 atvejai, 39.6/100000 gyv.) ir 5 vieta tarp moterų
(402 atvejai, 24.9/100000 gyv.). Vertinant 2018
metų duomenis didžiausias sergamumas skrandžio
vėžiu nustatytas Pietų Korėjoje, Mongolijoje ir
Japonijoje [4]. Pastaruoju metu nustatomas
mažėjantis sergamumas skrandžio vėžiu, galimai dėl
gyvenimo būdo pokyčių (sumažėjusi mityba sūdytais,
konservuotais maisto produktais, didesnis vaisių ir
daržovių vartojimas, mažesnis rūkymas ir
Helicobacter pylori bakterijos ankstyva diagnostika ir
gydymas) [13,14].
Klinika
Skrandžio vėžys dažniausiai nepasireiškia aiškiais,
specifiniais simptomais. Iš pradžių klinikai būdingi
neryškūs virškinimo sutrikimai (sunkumo jausmas
pavalgius, atsirūgimas nemaloniu kvapu, apetito
stoka). Simptomai labai priklauso nuo naviko
lokalizacijos, augimo savitumų, morfologinės
struktūros, gretimų organų įtraukimo į navikinį
procesą [5].
Tik apie 10 % pacientų, sergančių ankstyvuoju (T1)
vėžiu, čiuopiant jaučia skausmą epigastriume, o kiti
pacientai skausmu nesiskundžia. Tačiau navikui
augant dažnai atpažįstami 5 požymiai: 1) per
pastarąsias savaites sumažėjęs darbingumas,
padidėjęs bendras silpnumas; 2) depresija; 3)
sumažėjęs apetitas; 4) pilnumo, sunkumo, tempimo
jausmas; 5) svorio kritimas, odos blyškumas [5].
Diagnostika
Ankstyvojoje stadijoje skrandžio vėžys dažniausiai
yra besimptomis, todėl yra neretai diagnozuojamas
ligai pažengusioje stadijoje. Dažniausiai naudojama
skrandžio vėžio diagnostikos priemonė –
endoskopinis tyrimas. Jo metu galima tiksliai sužinoti
naviko lokalizaciją, paimti mėginį histologiniam
tyrimui. Rekomenduojama paimti bent 6-8 mėginius
biopsijai.
Diagnozei patikslinti taikoma krūtinės, pilvo, dubens
kompiuterinė tomografija naudojant geriamą arbą
intraveninį kontrastą [2].
Gydymas
Pagrindinis skrandžio vėžio gydymo būdas – plačiai
pašalinti pirminį židinį, vienu bloku pašalinant
limfinio nutekėjimo sistemos elementus: limfagysles,
regioninius limfmazgius, didžiąją ir mažąją taukines.
Pagal dabartinę skrandžio vėžio biologijos sampratą
ir dėl ribotų chemoterapijos galimybių dažniausiai
pasirenkama chirurginio gydymo apimtis yra
išplėstinė rezekcinė R0 operacija kartu su plačia (D2)
limfanedektomija. Gydymo tipas priklauso nuo ligos
stadijos. Šiuo metu labiausiai naudojama American
Joint Committee on Cancer (AJCC) klasikacijos
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
234
gairės, kurios remiasi TNM (Tumor – vietinis naviko
išplitimas; Node – limfmazgių įtraukimas į navikinį
procesą; Metastasis – tolimosios metastazės)
grupavimu. [16,17] Jei navikas perauga skrandžio
pogleivį, vėžys laikomas išplitusiu. Išskyrus
T1aN0M0 klasifikacijos skrandžio vėžį, kuomet
galimas endoskopinis gydymas ir IV stadijos vėžį,
kuomet rekomenduojamas tik paliatyvus gydymas,
dažniausiai taikomi chirurginiai metodai skrandžio
vėžiui gydyti [18,19,20].
Totalinė gastrektomija
Totalinė gastrektomija yra būtina esant difuzinio tipo
navikui pagal Lauren klasifikaciją bei esant
proksimalinėje skrandžio dalyje. Tiek subtotalinės,
tiek totalinės gastrektomijos pagrindinis tikslas -
makrokopiškai ir mikroskopiškai radikali operacija
(R0) [5].
Po operacijos virškinamojo trakto vientisumas
atkuriamas stemplę sujungiant su tuščiąja žarna.
Taikomos ,,Omega‘‘ (plonoji žarna sujungiama
jungtimi su stemple ,,galas su šonu‘‘ 45-50 cm nuo
tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos klostės, o 25-30
cm žemiau pirmosios anostomozės sudaroma
papildoma tarpžarninė jungtis ,,šonas su šonu‘‘) arba
Roux-en-Y (plonosios žarnos kilpa perpjaunama 20-
25 cm nuo tuščiosios ir dvylikapirštės žarnos klostės,
distalinis perpjautos tuščiosios žarnos galas
anostomozuojamas su stemple ,,galas su šonu‘‘ ar
,,galas su galu‘‘, o proksimalinis sujungiamas su
nuvedamąja žarnos dalimi atliekant jungtį ,,galas su
šonu‘‘) jungtys [6].
Operacijos ypatumai klinikinėje praktikoje
2017 metais atliktame tyrime nustatyta, kad lyginant
totalinę gastrektomiją su subtotaline gydant distalinį
skrandžio vėžį pasiekiamas didesnis 5 metų
išgyvenamumas taikant subtotalinę gastrektomiją III
stadijos skrandžio vėžiui gydyti. Tyrime 1157
pacientams atlikta subtotalinė rezekcija, o 157
pacientams – totalinė gastrektomija. [10]
Schema. Gastrektomijų rūšys
[31]
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
235
Kitas, 2003 metais atliktas tyrimas lygino subtotalinę
rezekciją su totaline gastrektomija gydant antrum
lokalizacijos skrandžio vėžį, peraugantį serozą.
Tyrime 40 pacientų atlikta totalinė gastrektomija, o
77 pacientam – subtotalinė gastrektomija. Nustatyta,
kad 5 metų išgyvenamumas atliekant tiek vieno, tiek
kito tipo operaciją beveik nesiskiria. [7]
2017m. Atliktame tyrime nustatya, kad gydant
vidurinio trečdalio skrandžio vėžį geriau taikyti
subtotalinę gastrektomiją, o ne totalinę. Gydant
pacientus mažesnės apimties operacija nustatytas
trumpesnis praleistas laikas ligoninėje po operacijos
ir mažesnis pooperacinių komplikacijų skaičius. Be
to, pacientų gyvenimo kokybė po abiejų tipų
operacijų nesiskyrė. [12]
2016 metais atliktame tyrime nustatyta, kad
pirmuosius 5 metus po totalinės gastrektomijos
pacientams dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai
poveikiai: viduriavimas, disfagija, padidėjęs
skrandžio rūgštingumas, valgymo sutrikimai. Tyrime
dalyvavo 254 pacientai, kiekvienais metais pildę
gyvenimo kokybės klausimynus QLQ-C30 ir STO-
22. [8]
Taip pat nustatyta, kad totalinė gastrektomija susijusi
su prastesne gyvenimo kokybe po operacijos. 2011
metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 98
pacientai (8 pacientams atlikta atvira totalinė
gastrektomija, 24 pacientams atlikta atvira
subtotalinė gastrektomija, o 44 pacientams atlikta
laparoskopinė subtotalinė gastrektomija), nustatyta
geriausia gyvenimo kokybė atlikus laparoskopinę
subtotalinę gastrektomiją. Gyvenimo kokybė vertinta
naudojant klausimynus QLQ-C30 ir STO-22 [27].
Kitame 2016 metais atliktame tyrime lyginta atvira ir
laparoskopinė totalinė gastrektomija. 1288 tyrimo
dalyviams atlikta laparoskopinė gastrektomija, o
1240 – atvira totalinė gastrektomija. Nustatyta, kad
ankstyvas pooperacinis išgyvenamumas nesiskiria
lyginant abu operacijos būdus. [11]
Tačiau 2013 metais atliktoje metaanalizėje,
apėmusioje 15 nerandomizuotų tyrimų (2022
pacientai), nustatyta, kad atliekant laparoskopinę
totalinę gastrektomiją pasiekiami geresni rezultatai:
mažesnis kiekis netenkamo kraujo operacijos metu,
trumpesnis pooperacinis laikotarpis ligoninėje,
mažiau pooperacinių žaizdų komplikacijų [9].
Kita vertus, diskutuojama apie naviko pašalinimo
efektyvumą atliekant laparoskopinę gastrektomiją.
Grafikas. 5 metų išgyvenamumas
taikant skirtingas operacijas [10]
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
236
Aprašyti portinių metastazių atvejai (vėžio recidyvai
laparoskopinio troakaro dūrio vietoje) [23,24,25].
Tyrimai su gyvūnais nurodė galimą vėžinių ląstelių
išsisėjimą dėl laparoskopinės operacijos metu
padidėjusio intraabdominalio slėgio
(pneumoperitoneumo) [26]. Metastazių rizika taip pat
didėja dėl metastatinių ląstelių prikibimo prie
laparoskopinių instrumentų galimybės operacijos
metu [26]. Taip pat kyla recidyvo rizika dėl
sudėtingesnio radikalaus naviko bei limfmazgių
pašalinimo atliekant laparoskopinę totalinę
gastrektomiją.
Profilaktinė totalinė gastrektomija (be D2
limfanedektomijos) taip pat rekomenduoja esant
paveldimam difuziniam skrandžio vėžiui 18-40 metų
asmenims, turintiems CDH1 geno mutaciją [2]. Po
operacijos visiškai pašalinama rizika susirgti
paveldimu skrandžio vėžiu. Diskutuojama, kad
operaciją tinkamiau vadinti ,,riziką mažinančia‘‘, o
ne profilaktine, nes daugeliui pacientų po operacijos
histologiškai randami T1 N0 navikai. Operacijos
metu sudaroma Roux-en-Y jungtis, užtikrinant bent
50 cm atstumą tarp jejunojenunalinės ir
ezofagogastrinės jungties siekiant išvengti tulžies
refliukso [15].
Totalinė gastrektomija taip pat indikuotina
išplitusiam skrandžio vėžiui gydyti. 2013 metais
atliktoje metaanalizėje, apėmusioje 14 tyrimų su
3003 pacientais nustatyta, kad taikant totalinę
gastrektomiją pacientams su išplitusiu skrandžio
vėžiu pasiekiamas ilgesnis išgyvenamumas nei
netaikant chirurginio gydymo. Taip pat naudinga
kartu taikyti hepatinę rezekciją esant metastazėms
kepenyse [21].
Kita, 2018 metais atlikta metaanalizė, įtraukusi 1
randomizuotą tyrimą su 175 pacientais ir 12
kohortinių tyrimų su 2193 pacientais, nustatė, kad
gydant pacientus su išplitusiu skrandžio vėžiu taip pat
naudinga taikyti chemoterapinį gydymą su totaline
gastrektomija. Taikant kombinuotą gydymą
nustatytas ilgesnis išgyvenamumas negu tik
chemoterapiją, tačiau berecidyvinis periodas
nesiskyrė taikant kombinuotą gydymą arba tik
chemoterapiją. [22]
Nustatyta, kad pacientai susiduria su padidėjusia
rizika susirgti tuberkulioze po atliktos totalinės
gastrektomijos. Rizika siejama su latentine M.
tuberculosis infekcija (LTBI) dėl po operacijos
nusilpusio imuniteto, suprastėjusios mitybos ir
maistinių medžiagų įsisavinimo [28,29,30].
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
237
Išvados
Totalinė gastrektomija rekomenduojama esant
proksimalinės dalies skrandžio vėžiui arba esant
difuziniam naviko augimui nepriklausomai nuo
lokalizacijos. Operacijos metu gali būti sudaromos
,,Omega’’ arba Roux-en-Y jungtys.
Lyginant totalinę gastrektomiją su subtotaline
nustatyta, kad gydant distalinės skrandžio vėžį
pasiekiamas geresnis išgyvenamumas taikant
subtotalinę rezekciją, o gydant antrum kilmės
skrandžio vėžį, peraugantį serozą, išgyvenamumas
taikant tiek vieną, tiek kitą operaciją, beveik
nesiskiria.
Taikant totalinę gastrektomiją pirmus 5 metus po
operacijos dažniausiai pasitaiko tokie šalutiniai
poveikiai kaip viduriavimas, disfagija, padidėjęs
skrandžio rūgštingumas, valgymo sutrikimai. Taip
pat totalinė gastrektomija siejama su prastesne
pooperacine gyvenimo kokybe nei subtotalinė
rezekcija.
Lyginant laparoskopinę bei atvirą totalinę
gastrektomiją pasiekiami geresni rezultatai taikant
laparoskopinį būdą, tačiau kyla portinių metastazių
pavojus dėl metastatinių ląstelių išsisėjimo naudojant
laparoksopinę įrangą bei padidėjusio
intraabdominalinio slėgio operacijos metu.
Totalinė gastrektomija taip pat galima kaip
profilaktinė procedūra 18-40 metų asmenims esant
CDH1 geno mutacijai. Operacijos metu visiškai
panaikinama rizika susirgti skrandžio vėžiu.
Totalinė gastrektomija taip pat rekomenduojama
esant išplitusiam skrandžio vėžiui, nes pailgėja
gyvenimo trukmė lyginant su paliatyviu gydymu.
Papildomai rekomenduojama taikyti chemoterapinį
gydymą.
Totalinė gastrektomija siejama su padidėjusia rizika
susirgti tuberkulioze dėl susilpnėjusio imuniteto,
prastesnės mitybos ir maistinių medžiagų
pasisavinimo.
Literatūros šaltiniai
1. Rawla P, Barsouk A. Epidemiology of gastric
cancer: global trends, risk factors and prevention.
Prz Gastroenterol. 2019;(1):26-38.
2. Elektroninis įšteklius: nccn.org [interneto
pagrindinis puslapis]. NCCN clinical practice
guidelines in oncology Gastric cancer. 2020.
[cituota 2020-11-12] Internetinė prieiga:
https://www.nccn.org/professionals/physician
_gls/pdf/gastric.pdf
3. Elektroninis išteklius:
https://www.wcrf.org/dietandcancer [interneto
pagrindinis puslapis] Stomach cancer statistics.
2018. [cituota 2020-11-12]. Internetinė prieiga:
https://www.wcrf.org/dietandcancer/cancer-
trends/stomach-cancer-statistics
4. Elektroninis išteklius:
http://gco.iarc.fr/today/home [interneto
pagrindinis puslapis] Globocan, 2018. [cituota
2020-11-12]. Internetinė prieiga:
http://gco.iarc.fr/today/online-analysis-
table?v=2018&mode=cancer&mode_populat
ion=continents&population=900&population
s=440&key=asr&sex=0&cancer=39&type=0
&statistic=5&prevalence=0&population_gro
up=0&ages_group%5B%5D=0&ages_group
%5B%5D=17&nb_items=5&group_cancer=
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
238
1&include_nmsc=1&include_nmsc_other=1#
collapse-by_country
5. Pundzius J. Chirurgija. 2 tomas. Specialioji dalis.
2013; 591-594
6. Eugenijus Stratilatovas. Aktualūs skrandžio
vėžio gydymo klausimai. 2004. 48-51
7. Manzoni G, Verlato G, Roviello F, Leo A,
Marelli D et al. Subtotal versus total gastrectomy
for T3 adenocarcinoma of the antrum. Gastric
Cancer. 2003;6(4):237-42
8. Yu W, Park K, Chung H, Kwon O, Lee S.
Chronological Changes of Quality of Life in
Long-Term Survivors after Gastrectomy for
Gastric Cancer. Cancer Res Treat.
2016;48(3):1030-6.
9. Xiong J, Nunes Q, Huang W, Tan C, Ke N.
Laparoscopic vs open total gastrectomy for
gastric cancer: a meta-analysis. 2013.
19(44):8114-32
10. Liu Z, Feng F, Guo M, Liu S, Zheng G et al.
Distal gastrectomy versus total gastrectomy for
distal gastric cancer. Medicine (Baltimore).
2017: 96(5)
11. Best L, Mughal M, Gurusamy K. Laparoscopic
versus open gastrectomy for gastric cancer.
Cochrane Database Syst Rev. 2016: 31;3(3)
12. Ji X, Yan Y, Bu Z, Li Z, Wu A. The optimal
extent of gastrectomy for middle-third gastric
cancer: distal subtotal gastrectomy is superior to
total gastrectomy in short-term effect without
sacrificing long-term survival. BMC Cancer.
2017; 17: 345.
13. Cancer Research UK. Stomach cancer incidence
statistics. www.cancerresearchuk.org/cancer‐info
/cancerstats/types/stomach/incidence/#trends [cit
uota 2020-11-19].
14. Clavien PA, Barkun J, Oliveira ML, Vauthey
JN, Dindo D, Schulick RD, et al. The
Clavien‐Dindo classification of surgical
complications: five‐year experience. Annals of
Surgery 2009;250(2):187‐96
15. Van der Post, R. S., Vogelaar, I. P., Carneiro, F.,
Guilford, P., Huntsman, D., et al. 2015.
Hereditary diffuse gastric cancer: updated
clinical guidelines with an emphasis on
germlineCDH1mutation carriers. Journal of
Medical Genetics, 52(6), 361–374.
16. Edge SB, Byrd DR, Compton CC, Fritz AG,
Greene FL, Trotti A. AJCC Cancer Staging
Manual. 7th Edition. New York: Springer, 2010
17. Washington K. 7th edition of the AJCC cancer
staging manual: stomach. Annals of Surgical
Oncology 2010;17(12):3077‐9.
18. Bennett C, Wang Y, Pan T. Endoscopic mucosal
resection for early gastric cancer. Cochrane
Database of Systematic Reviews 2009, Issue 4
19. Japanese Gastric Cancer Association. Japanese
gastric cancer treatment guidelines: 3rd English
Edition. Gastric Cancer 2011;14(2):113‐23.
20. Waddell T, Verheij M, Allum W, Cunningham
D, Cervantes A, Arnold D. Gastric cancer:
ESMO‐ESSO‐ESTRO Clinical Practice
Guidelines for diagnosis, treatment and
follow‐up. Annals of Oncology 2013;24
21. Sun, J., Song, Y., Wang, Z., Chen, X., Gao et al
.2013. Clinical significance of palliative
gastrectomy on the survival of patients with
incurable advanced gastric cancer: a systematic
review and meta-analysis. BMC Cancer, 13(1).
22. Wu, Pei; Wang, Pengliang; Ma, Bin et al. 2018.
Palliative gastrectomy plus chemotherapy versus
chemotherapy alone for incurable advanced
gastric cancer: a meta-analysis. Cancer
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
239
Management and Research, Volume 10, 4759–
4771.
23. Kais H, Hershkovitz Y, Sandbank J, Halevy A.
Port site metastases in squamous cell carcinoma
of the gallbladder. Israel Medical Association
Journal 2014;16(3):177‐9.
24. Palomba S, Mandato VD, Sala GB. Isolated
port‐site metastasis after robotic hysterectomy
for stage IA endometrial adenocarcinoma.
Obstetrics and Gynecology 2014;123(3):664.
25. Song J, Kim E, Mobley J, Vemana G, Tanagho
Y, Vetter J, et al. Port site metastasis after
surgery for renal cell carcinoma: harbinger of
future metastasis. Journal of Urology
2014;192(2):364‐8.
26. Hopkins MP, Dulai RM, Occhino A, Holda S.
The effects of carbon dioxide pneumoperitoneum
on seeding of tumor in port sites in a rat model.
American Journal of Obstetrics and Gynecology
1999;181(6):1329‐34
27. Daisuke K, Kodera Y, Michitaka F, Masahiko K,
Goro N et al. 2011. Assessment of Quality of
Life After Gastrectomy Using EORTC QLQ-
C30 and STO22. , 35(2), 357–364.
28. Jung W, Park Y, Song J, Chung K, Kim S et al.
Risk factors for tuberculosis after gastrectomy in
gastric cancer. World J Gastroenterol. 2016;
22(8): 2585–2591.
29. Huang SF, Li CP, Feng JY, Chao Y, Su WJ.
Increased risk of tuberculosis after gastrectomy
and chemotherapy in gastric cancer: a 7-year
cohort study. Gastric Cancer. 2011;14:257–265.
30. Yokoyama T, Sato R, Rikimaru T, Hirai R,
Aizawa H. Tuberculosis associated with
gastrectomy. J Infect Chemother. 2004;10:299–
302.
31. McCall, M. D. (2016). Quality of life: A critical
outcome for all surgical treatments of gastric
cancer. World Journal of Gastroenterology,
22(3), 1101