https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.1
Overview of the epidemiology, etiology, diagnostics and treatment
of generalized anxiety disorder
Evelina Stukaitė
1
, Indrė Daubarytė
1
, Vilija Chadyšaitė-Navickienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Rokiškis Hospital of Psychiatry, Rokiškis, Lithuania
Abstract
Background. Generalized anxiety disorder (GAD) is characterized as a chronic, persistent, and difficult to control
state of anxiety, often lacking a specific cause. It stands as one of the most commonly diagnosed anxiety disorders.
Individuals with GAD not only experience psychological difficulties but also physical symptoms, which, over an
extended period, may be a threat to patient‘s well-being. Due to its high comorbidity with other mental disorders,
somatic illnesses, and its complex etiology, GAD is frequently not precisely diagnosed and treated, meaning the
importance to increase knowledge the etiology of GAD, diagnostic principles, and treatment.
Aim. To review latest literature about epidemiology, etiology, diagnostics and management of GAD.
Material and methods. The research method is a literature review. Publications were searched on PubMed,
Google Scholar databases. According to the following keywords and their combinations: „generalized anxiety
disorder“, „anxiety“, „management“, „prevalence“, „causes“. Inclusion criteria: publications only in English,
relevant to the topic and published in the last 10 years.
Results. Using theoretical analysis methods, 22 publication meeting the inclusion criteria were found. A further
26 publications were rejected because they did not meet the inclusion criteria.
Conclusions. GAD is multi- etiological disorder. Studies indicate that up to 50 % of individuals suffering from
GAD have mood or other anxiety disorders. Due to the high comorbidity of GAD with other mental disorders and
somatic illnesses, diagnostic of GAD becomes complicated. To achieve optimal treatment effect, it is
recommended to combine pharmacological and non- pharmacological treatment methods.
Keywords: generalized anxiety disorder, anxiety, management, prevalence, causes.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (1), p. 2-9, https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.1
2
Generalizuoto nerimo sutrikimo epidemiologijos, etiologijos,
diagnostikos ir gydymo apžvalga
Evelina Stukaitė
1
, Indrė Daubarytė
1
, Vilija Chadyšaitė-Navickienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Rokiškio psichiatrijos ligoninė, Rokiškis, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) apibūdinamas kaip lėtinis, nuolatinis, sunkiai kontroliuojamas
nerimavimas, dažnai neturintis vienos specifinės priežasties. Tai vienas dažniausiai diagnozuojamų nerimo
sutrikimų. GNS pacientai patiria ne tik psichologinius sunkumus, tačiau susiduria ir su fiziniais nerimo
sukeliamais simptomais, kurie ilguoju laikotarpiu gali tapti pavojingi paciento sveikatai. Dėl didelio
komorbidiškumo su kitais psichikos sutrikimais, somatinėmis ligomis ir sudėtingos etiologijos GNS dažnu atveju
nėra tiksliai diagnozuojamas bei gydomas, todėl yra svarbu gilintis į GNS etiologiją, diagnostikos principus bei
gydymo metodus.
Tikslas. Apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie generalizuoto nerimo sutrikimo epidemiologiją, etiologiją,
diagnostikos principus ir gydymo metodus.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Publikacijų ieškota PubMed duomenų
bazėje ir Google Scholar paieškos sistemoje, naudojant toliau išvardintus raktinius žodžius ir jų derinius anglų
kalba: generalizuotas nerimo sutrikimas (angl. generalized anxiety disorder), nerimas (angl. anxiety), valdymas
(angl. management), paplitimas (angl. prevalence), priežastys (angl. causes). Publikacijų atrankos kriterijai:
moksliniai straipsniai anglų kalba, atitinkantys tyrimo temą ir paskelbti per pastaruosius 10 metų.
Rezultatai. Taikant teorinės analizės metodus buvo atrinktos 22 publikacijos, atitinkančios įtraukimo kriterijus.
Kitos 26 publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų.
Išvados. GNS yra daugiaetiologinis sutrikimas. Tyrimai rodo, kad iki 50 % sergančiųjų GNS turi nuotaikos ar
kitus nerimo sutrikimus. Dėl stebimo GNS komorbidiškumo su psichikos sutrikimais ir somatinėmis ligomis,
GNS diagnostika tampa sudėtinga. Norint pasiekti optimalų gydymo efektą, rekomenduojama derinti
medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo būdus.
Raktiniai žodžiai: generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimas, valdymas, paplitimas, priežastys.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitusi
psichikos sutrikimų grupė visame pasaulyje.
Vienas dažniausiai diagnozuojamų nerimo
sutrikimų – generalizuotas nerimo sutrikimas
(GNS) [1]. Jis apibūdinamas kaip lėtinis, nuola-
tinis, sunkiai kontroliuojamas nerimavimas,
kuris dažnai neturi konkrečios priežasties ir jį
lydi nespecifiniai psichologiniai ir fiziniai
simptomai (neramumas, dirglumas, nuovargis,
apsunkintas dėmesio koncentravimas, raumenų
įtampa ar miego sutrikimai) [2]. GNS blogina
gyvenimo kokybę, mažina darbingumą [3].
Nustatyta, kad nerimo sutrikimai yra antroji
pagrindinė su psichikos sveikata susijusi nedar-
bingumą lemianti priežastis visame pasaulyje
[4]. Tyrimai rodo, kad, nepaisant skiriamų lėšų,
GNS dažnai yra nepakankamai efektyviai diag-
nozuojamas ir gydomas [5]. Todėl labai svarbu
didinti supratimą apie šį sutrikimą ir ieškoti kuo
efektyvesnių diagnostikos ir gydymo būdų.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Publi-
kacijų ieškota PubMed duomenų bazėje ir
Google Scholar paieškos sistemoje, naudojant
toliau išvardintus raktinius žodžius ir jų derinius
anglų kalba: generalizuotas nerimo sutrikimas
(angl. generalized anxiety disorder), nerimas
(angl. anxiety), valdymas (angl. management),
paplitimas (angl. prevalence), priežastys (angl.
causes). Publikacijų atrankos kriterijai:
moksliniai straipsniai anglų kalba, atitinkantys
tyrimo temą ir paskelbti per pastaruosius 10
metų.
3. Rezultatai
3.1. Epidemiologija
Literatūros duomenimis, Jungtinėse Amerikos
Valstijose GNS paplitimas bendrojoje
populiacijoje siekia iki 3% [6], Italijoje – iki
2,3% [7], Singapūre – iki 1,6% [8]. Moterims
(3,6%) šis sutrikimas yra nustatomas dažniau nei
vyrams (0,9%) [7]. Nustatyta, kad asmenims,
turintiems žemesnę socialinę ir ekonominę
padėtį, turintiems ribotas galimybes gauti
sveikatos priežiūros paslaugas, patiriantiems
reikšmingus stresorius (darbo praradimas,
skyrybos, trauminiai įvykiai) GNS pasireiškimo
tikimybė yra didesnė [9]. Remiantis literatūros
šaltiniais, GNS yra reikšmingai susijęs su kitais
psichikos sutrikimais. Tyrimai parodė, kad iki
50% sergančiųjų GNS taip pat nustatytas
nuotaikos ar kitas nerimo sutrikimas [10]. GNS
dažnai diagnozuojamas kartu su bipoliniu
sutrikimu ir gali būti susijęs su sunkesne
bipolinio sutrikimo eiga bei padidėjusia
savižudybės rizika [11]. Taip pat stebimas GNS
komorbidiškumas ne tik su psichikos
sutrikimais, bet ir su somatinėmis ligomis
(kardiovaskulinėmis, neurologinėmis, onkolo-
ginėmis) [1].
3.2. Etiologija
Dėl didelio nerimo sutrikimų paplitimo, studijų
poreikis šios grupės sutrikimų prevencijai vis
didėja. Tačiau norint kokybiškai kurti
prevencijos programas ar atrasti kuo
efektyvesnių gydymo būdų, svarbu suprasti
nerimo sutrikimų etiologiją [1]. GNS yra
daugiaetiologinis sutrikimas, jo kilmė litera-
tūroje aiškinama neurobiologiniais pakitimais,
genetiniais ir aplinkos veiksniais [12].
Neurobiologiniai veiksniai
Neuroradiologiniai tyrimai (fMRT) tyrė
metabolito N-acetilaspartato kiekį prefro-
ntalinėje žievėje (atsakingoje už sprendimų
priėmimą ir kognityvinius procesus). Atlikti
tyrimai parodė, jog metabolito kiekiai buvo
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
didesni tarp pacientų sergančių GNS. Tokie
rezultatai rodo, kad prefrontalinės žievės
funkcija gali būti sutrikusi tarp GNS sergančių
pacientų, kas lemtų ir sutrikusius kognityvinius
procesus. Taip pat įvairios studijos teigia, jog
sergančių GNS smegenyse vyrauja panašūs
pakitimai kaip ir sergant depresija. Buvo
nustatyta, jog tiek depresijos, tiek GNS metu
padidėja aktyvumas amygdaloje – smegenų
dalyje atsakingoje už jausmus, ypač baimės
jausmą. Be jau paminėtų smegenų struktūrų,
kuriose buvo stebimi pakitimai, taip pat buvo
stebimi pokyčiai ir juostinėje smegenų žievėje,
kurios aktyvumas buvo didesnis nei tarp sveikų
asmenų, kuomet dalyvių buvo prašoma įvertinti
kaip stipriai jie buvo išsigandę stebėdami pyktį
vaizduojančius veidų piešinius [12,13]. Kalbant
apie neurobiologinius veiksnius, šių trijų
struktūrų disfunkcija gali turėti didžiausios
įtakos GNS pasireiškimui.
Genetiniai veiksniai
Be neuroradiologinių tyrimų, atlikti ir genetiniai
tyrimai, nagrinėjantys GNS paveldimumą.
Literatūros šaltiniai nagrinėjantys genetinius
GNS veiksnius nustatė apie 23 % paveldimumą.
Su lytimi paveldimumas nebuvo reikšmingai
susijęs. Nors yra daugelis studijų, kurios stebi
didesnį nerimo sutrikimą moterų tarpe.
Literatūroje išskiriami genai, kurie turi reikšmės
nerimo sutrikimų paveldimumui: 5-HTIA, ACE,
ADORA2A, 5-HHT, MAO-A, COMT, CCK-B
[14].
Aplinkos veiksniai
Manoma, jog aplinkos veiksniai turi daugiausiai
reikšmės GNS išsivystymui. Traumuojantys
gyvenimo įvykiai, lėtiniai psichikos sutrikimai,
patiriamas lėtinis stresas yra reikšmingiausi
rizikos veiksniai. Taip pat ypač svarbi genetinių
veiksnių įtaka, reakcijai į aplinkos įvykius.
Įrodyta, jog turint genetinius rizikos veiksnius
nerimo vystymuisi bei aplinkos veiksnius, GNS
vystymasis tampa greitesnis, vystosi
hiperreakcija į aplinkos veiksnius. Tarp
sergančiųjų taip pat stebimas didesnis žalingų
įpročių (rūkymas, alkoholio vartojimas)
paplitimas nei tarp sveikų asmenų, todėl polinkis
į priklausomybes taip pat yra siejamas su GNS
atsiradimu [14].
3.3. Diagnostika
GNS apibūdinamas kaip lėtinis, nuolatinis
nerimavimas, kuris gali neturėti vienos
specifinės nerimo priežasties, jį sunku
kontroliuoti ir jį dažnai lydi nespecifiniai
psichologiniai ir fiziniai simptomai. Nerimas
gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių (finansinių,
sveikatos, kasdienių gyvenimo įvykių, ateities)
[15]. GNS daugeliu atveju persipina ir su kitais
nerimo sutrikimais, nuotaikos afektiniais
sutrikimais, todėl GNS diagnostika tampa
sudėtinga. Pagrindinis kriterijus GNS
diagnostikoje yra nerimo trukmė. Pacientas turi
jausti nerimą bent 6 mėnesius. Įdomu tai, jog
dažniausiai pacientai kreipiasi ne dėl juntamo
nuolatinio nerimavimo, tačiau jau dėl atsiradusių
somatinių simptomų susijusių su nerimu t.y.
virškinimo sutrikimų, pilvo, galvos skausmų,
širdies veiklos pokyčių. Tai reiškia, jog
dažniausiai nerimas kankina pacientus daug
ilgiau nei pusę metų ir dažnai gydymas
pradedamas jau atsiradus fiziologiniams su
nerimu susijusiems simptomams [15].
DSM-5 kriterijai GNS diagnostikai:
1) Hiperreaktyvi reakcija į aplinkos įvykius ir
nerimas besitęsiantis bent 6 mėn.;
2) Žmogus negali kontroliuoti nerimo;
3) Nerimas ir jaudinimasis yra susiję bent su
trimis išvardintais simptomais (vaikams
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
reikalingas bent vienas): bejėgiškumas dėl
nerimo sukeliamo įkalinimo jausmo,
greitas įsijautrinimas, sunku
susikoncentruoti, irzlumas, raumenų
įtampa, miego sutrikimai;
4) Nerimas sukelia fizinius simptomus, kurie
trukdo kasdieniame gyvenime ir eigoje
gali išsivystyti į rimtus sveikatos
sutrikimus;
5) Fiziniai simptomai nėra tiesiogiai susiję su
medžiagų vartojimu ar gretutinėmis
ligomis;
6) Neatrandama “tinkamesnio” psichikos
sutrikimo.
Visi išvardinti kriterijai turėtų būti, norint
diagnozuoti GNS [12,15].
GNS diagnostikai naudojama ir GAD-7 skalė,
kurios tikslas – išsiaiškinti nerimo įtaką
kasdieniam gyvenimui. Simptomai skalėje
vertinami dviejų savaičių laikotarpyje, pacientas
savo pojūčius įvertina balais nuo 0 iki 3.
Surinktų balų suma atspindi GNS sunkumą [12].
Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos
sutrikimų klasifikacijoje TLK-10 GNS žymimas
F41.1, priklauso kitiems nerimo sutrikimams ir
yra vertinamas kitais kriterijais nei DSM-5.
TLK-10 kriterijai įtraukia 5 ir 6 DSM-5
kriterijus, tačiau taip pat apibrėžia daugiau
fiziologinius nerimo sukeliamus simptomus: 1)
vertina autonominės sistemos veiklą (padažnėjęs
širdies ritmas, prakaitavimas, atsiradęs drebulys,
gleivinių sausumas); 2) simptomus jaučiamus
krūtinėje ( sunkumas kvėpuojant, krūtinės
skausmas), virškinamojo trakto simptomus
(springimo jausmas, pykinimas); 3)
neurologinius, psichiatrinius simptomus (galvos
svaigimas, depersonalizacijos jausmas, mirties
baimė); 4) bendrus simptomus (karščio bangos,
tirpimai); 5) įtampos simptomus (raumenų
įtampa, psichologinė įtampa, bejėgiškumo
jausmas) 6) nespecifinius simptomus (miego
sutrikimai, hiperreakcija į aplinkos veiksnius,
nuolatinis įsijautrinimas, sunkumas susikon-
centruoti) [16]. Naujoje TLK-11 klasifikacijoje
siūloma jaučiamo nerimo neapibrėžti bent 6
mėnesių trukme, verčiau vertinti kelių mėnesių
simptomatiką. Taip pat TLK-11 labiau išplėtė
GNS metu jaučiamus simptomus bei įtraukė
komorbidiškumą su kitais psichikos sutrikimais,
t.y. TLK-11 klasifikacija leidžia GNS
diagnozuoti kartu su panikos sutrikimu ar
obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, ko nebuvo
TLK-10 klasifikacijoje [17].
3.4. Gydymas
GNS yra sudėtinga būklė, kuri dažnai gydoma
nepakankamai efektyviai [5]. Norint pasiekti
optimalų gydymo efektą, rekomenduojama
derinti medikamentinius ir nemedikamentinius
gydymo būdus [12]. Literatūros duomenimis,
psichoterapija yra vienas veiksmingiausių
nemedikamentinio gydymo būdų. D. Papola ir
kt. bendraautorių parengtoje sisteminėje
apžvalgoje, sudarytoje iš 66 tyrimų, kuriuose
dalyvavo 5597 dalyviai nustatyta, kad
kognityvinė elgesio terapija (KET) yra laikoma
pirmo pasirinkimo psichoterapijos rūšimi gydant
GNS, kadangi ji yra susijusi su ilgalaikiu
veiksmingumu. Įrodyta, kad kitos psicho-
terapijos rūšys taip pat yra efektyvios, tačiau turi
tik trumpalaikį poveikį šio sutrikimo gydyme
[18]. Farmakologiniu požiūriu pirmo pasirin-
kimo vaistai yra antidepresantai, t.y. selektyvūs
serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir
serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibito-
riai (SNRI). Benzodiazepinai, nors ir veiksmingi
trumpalaikiam GNS gydymui, paprastai nesk-
iriami dėl galimos priklausomybės ir
nepageidaujamo šalutinio poveikio [12].
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
Emily Carl ir kt. bendraautorių publikuotoje
sisteminėje apžvalgoje, sudarytoje iš 79
atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų,
kuriuose dalyvavo 11002 pacientai sergantys
GNS, buvo lyginamas psichoterapijos ir
medikamentinio gydymo veiksmingumas
gydant GNS. Įrodyta, kad empiriškai pagrįstos
psichoterapijos intervencijos turi didesnį poveikį
GNS gydymo rezultatams nei gydymas tik
medikamentais. Taip pat nustatyta, kad jaunesnis
amžius buvo susijęs su didesniu psichoterapijos
poveikio dydžiu [19].
Tyrimai parodė, kad 30-40 % GNS sergančiųjų
dėl nepakankamo tradicinio gydymo veiks-
mingumo naudoja alternatyvius gydymo
metodus (sąmoningumo meditacija, kvėpavimo
pratimai, aromaterapija, akupunktūra, reguliarus
fizinis aktyvumas, subalansuota mityba) [20].
Tačiau literatūroje nėra pakankamai duomenų,
įrodančių šių metodų veiksmingumą, todėl
negalime teigti, jog jie prilygsta tradiciniams
mokslu paremtiems gydymo metodams.
Rekomenduojama alternatyvius gydymo
metodus taikyti kaip papildomą GNS gydymą
[12,20]. Vienas iš alternatyvių gydymo būdų
GNS pacientams yra metakognityvinė terapija
[21]. H.M Nordahl ir bendraautoriai atliko
viengubai aklą tyrimą tarp pacientų sergančių
GNS, kurio rezultatai parodė, jog
metakognityvinė terapija buvo veiksmingesnė
nei KET [22]. Į tyrimą buvo įtraukti 246
pacientai. Dalis pacientų užsiėmė KET, kitai
daliai buvo taikyta metakognityvinė terapija.
Tyrimo rezultatai, parodė, jog metakognityvinė
terapija sukėlė remisiją 65 % šia terapija
užsiimančių pacientų, o po KET seansų, remisiją
pasiekė 38%. Metakognityvinės terapijos metu
stengiamasi pakeisti ne pačias mintis ar jų turinį,
tačiau minčių kontroliavimo procesus. Daugelis
pacientų įvertino, jog šis būdas reikalauja
mažiau pastangų ir rezultatus jie pastebi greičiau
[21,22].
4. Išvados
GNS yra daugiaetiologinis sutrikimas, jo kilmė
literatūroje aiškinama neurobiologiniais,
genetiniais ir aplinkos veiksniais. Moterims šis
sutrikimas yra nustatomas dažniau nei vyrams.
Taip pat tyrimai rodo, kad iki 50% sergančiųjų
GNS turi nuotaikos ar kitus nerimo sutrikimus.
Dėl stebimo GNS komorbidiškumo su psichikos
sutrikimais ir somatinėmis ligomis, GNS
diagnostika tampa sudėtinga. Pagrindinis
kriterijus diagnozuojant GNS yra juntamo
nerimo trukmė. Norint pasiekti optimalų
gydymo efektą, rekomenduojama derinti
medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo
būdus. Literatūros duomenimis, KET yra vienas
veiksmingiausių nemedikamentinio gydymo
būdų gydant GNS. Farmakologiniu požiūriu
pirmo pasirinkimo vaistai yra antidepresantai,
t.y. selektyvūs serotonino reabsorbcijos
inhibitoriai (SSRI) ir serotonino-norepinefrino
reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).
Literatūros šaltiniai
1. Moreno-Peral P, Conejo-Cerón S, Motrico E,
Rodríguez-Morejón A, Fernández A, García-
Campayo J, Roca M, Serrano-Blanco A, Rubio-
Valera M, Bellón JÁ. Risk factors for the onset
of panic and generalised anxiety disorders in the
general adult population: a systematic review of
cohort studies. J Affect Disord. 2014
Oct;168:337-48.
2. DeMartini J, Patel G, Fancher TL.
Generalized Anxiety Disorder. Ann Intern Med.
2019 Apr 2;170(7):49-64.
3. Remes O, Brayne C, van der Linde R,
Lafortune L. A systematic review of reviews on
the prevalence of anxiety disorders in adult
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
7
populations. Brain Behav. 2016 Jun
5;6(7):e00497.
4. Xiong P, Liu M, Liu B, Hall BJ. Trends in the
incidence and DALYs of anxiety disorders at the
global, regional, and national levels: Estimates
from the Global Burden of Disease Study 2019.
J Affect Disord. 2022 Jan 15;297:83-93;
5. Showraki M, Showraki T, Brown K.
Generalized Anxiety Disorder: Revisited.
Psychiatr Q. 2020 Sep;91(3):905-914.
6. Sapra A, Bhandari P, Sharma S, Chanpura T,
Lopp L. Using generalized anxiety disorder-2
(GAD-2) and GAD-7 in a primary care setting.
Cureus. 2020 May 21;12(5).
7. Preti A, Demontis R, Cossu G, Kalcev G,
Cabras F, Moro MF, Romano F, Balestrieri M,
Caraci F, Dell'Osso L, Di Sciascio G, Drago F,
Hardoy MC, Roncone R, Faravelli C, Gonzalez
CIA, Angermayer M, Carta MG. The lifetime
prevalence and impact of generalized anxiety
disorders in an epidemiologic Italian National
Survey carried out by clinicians by means of
semi-structured interviews. BMC Psychiatry.
2021 Jan 20;21(1):48.
8. Chang S, Abdin E, Shafie S, Sambasivam R,
Vaingankar JA, Ma S, Chong SA, Subramaniam
M. Prevalence and correlates of generalized
anxiety disorder in Singapore: Results from the
second Singapore Mental Health Study. J
Anxiety Disord. 2019 Aug;66:102106.
9. Newman MG, Shin KE, Zuellig AR.
Developmental risk factors in generalized
anxiety disorder and panic disorder. J Affect
Disord. 2016 Dec;206:94-102.
10. Ruscio AM, Hallion LS, Lim CCW, Aguilar-
Gaxiola S, Al-Hamzawi A, Alonso J, Andrade
LH, Borges G, Bromet EJ, Bunting B, Caldas de
Almeida JM, Demyttenaere K, Florescu S, de
Girolamo G, Gureje O, Haro JM, He Y, Hinkov
H, Hu C, de Jonge P, Karam EG, Lee S, Lepine
JP, Levinson D, Mneimneh Z, Navarro-Mateu F,
Posada-Villa J, Slade T, Stein DJ, Torres Y, Uda
H, Wojtyniak B, Kessler RC, Chatterji S, Scott
KM. Cross-sectional Comparison of the
Epidemiology of DSM-5 Generalized Anxiety
Disorder Across the Globe. JAMA Psychiatry.
2017 May 1;74(5):465-475.
11. Preti A, Vrublevska J, Veroniki AA, Huedo-
Medina TB, Fountoulakis KN. Prevalence,
impact and treatment of generalised anxiety
disorder in bipolar disorder: a systematic review
and meta-analysis. Evid Based Ment Health.
2016 Aug;19(3):73-81.
12. Locke AB, Kirst N, Shultz CG. Diagnosis
and management of generalized anxiety disorder
and panic disorder in adults. Am Fam Physician.
2015 May 1;91(9):617-24. PMID: 25955736.
13. Patriquin MA, Mathew SJ. The
Neurobiological Mechanisms of Generalized
Anxiety Disorder and Chronic Stress. Chronic
Stress. 2017 Jan;1(1):247054701770399.
14. Gottschalk MG, Domschke K. Genetics of
generalized anxiety disorder and related traits.
Generalized Anxiety Disorders. 2017
Jun;19(2):159–68.
15. Stein MB, Sareen J. Generalized Anxiety
Disorder. Solomon CG, editor. New England
Journal of Medicine. 2015 Nov
19;373(21):2059–68.
16. WHO. ICD-10 Version:2016. 2016.
17. Reed GM, First MB, Kogan CS, Hyman SE,
Gureje O, Gaebel W, et al. Innovations and
changes in the ICD-11 classification of mental,
behavioural and neurodevelopmental disorders.
World Psychiatry. 2019 Jan 2;18(1):3–19.
18. Papola D, Miguel C, Mazzaglia M, Franco P,
Tedeschi F, Romero SA, Patel AR, Ostuzzi G,
Gastaldon C, Karyotaki E, Harrer M, Purgato M,
Sijbrandij M, Patel V, Furukawa TA, Cuijpers P,
Barbui C. Psychotherapies for Generalized
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
8
Anxiety Disorder in Adults: A Systematic
Review and Network Meta-Analysis of
Randomized Clinical Trials. JAMA Psychiatry.
2023 Oct 18:e233971.
19. Carl E, Witcraft SM, Kauffman BY,
Gillespie EM, Becker ES, Cuijpers P, et al.
Psychological and pharmacological treatments
for generalized anxiety disorder (GAD): a meta-
analysis of randomized controlled trials.
Cognitive Behaviour Therapy. 2019 Feb
14;49(1):1–21.
20. Song K, Wang Y, Shen L, Wang J, Zhang R.
Complementary and alternative therapies for
generalized anxiety disorder: A protocol for
systematic review and network meta-analysis.
Medicine (Baltimore). 2022 Dec
23;101(51):e32401.
21. Hammersmark AT, Odin Hjemdal, Marit
Hannisdal, Hilde Dallavara Lending, Silje
Endresen Rème, Hodne K, et al. Metacognitive
therapy for generalized anxiety disorders in
group: A case study. Journal of Clinical
Psychology. 2023 Nov 3;(1).
22. Nordahl HM, Borkovec TD, Hagen R,
Kennair LEO, Hjemdal O, Solem S, et al.
Metacognitive therapy versus cognitive–
behavioural therapy in adults with generalised
anxiety disorder. BJPsych Open. 2018
Sep;4(5):393–400.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
9