Vytautas Abraitis1, Saulė Kržčonavičiūtė1, Marija Vaitkevičiūtė2
1 Department of Obstetrics and Gynecology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Eivenių g. 2, LT-50161 Kaunas, Lithuania
2 Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction: Ovarian Hyperstimulation Syndrome (OHSS) is an iatrogenic complication manifested by suprafysiological ovarian stimulation. This syndrome is commonly related to assisted reproduction. OHSS has been associated with an increased risk of miscarriage, multiple pregnancies, and more severe clinical course of the syndrome. However, there are few studies examining the relationship between OHSS and pregnancy, and more consistent studies are needed. The aim – to discuss the characteristics of OHSS and it‘s possible links with pregnancy. Research method: systematic literature review was conducted. Articles, describing OHSS and its links to pregnancy, were selected. The review was done using the electronic database Pub-Med (Medline). Results: OHSS prevention is selected individually based on risk factors, anti-müllerian hormone concentration, and number of tertiary follicles. Mild to moderate OHSS may regress spontaneously and treatment is not always necessary. Patients who develop signs of severe OHSS should be hospitalized and treated with medication and (or) surgery. In case of unclear pathogenesis of the disease, only symptomatic treatment is possible. A correlation was observed between OHSS and an increased risk of miscarriage, preterm birth, gestational hypertension and low birth weight. Conclusions: OHSS is an iatrogenic complication that can occur at different stages and degrees due to variety of risk factors and prevention. Mild to moderate OHSS is often a transient condition, however, severe OHSS can be potentially life-threatening. The complications associated with OHSS are miscarriage and preterm birth, although there are also associations between this syndrome and gestational hypertension as well as low birth weight.
Keywords: ovarian hyperstimulation syndrome, OHSS treatment, pregnancy.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
35
Medical Sciences 2021 Vol. 10 (1), p. 35-41, https://doi.org/10.53453/ms.2022.03.4
Ovarian hyperstimulation syndrome and its relation to pregnancy
Vytautas Abraitis
1
, Saulė Kržčonavičiūtė
1
, Marija Vaitkevičiūtė
2
1
Department of Obstetrics and Gynecology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences,
Eivenių g. 2, LT-50161 Kaunas, Lithuania
2
Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas,
Lithuania
Abstract
Introduction: Ovarian Hyperstimulation Syndrome (OHSS) is an iatrogenic complication manifested by
suprafysiological ovarian stimulation. This syndrome is commonly related to assisted reproduction. OHSS has
been associated with an increased risk of miscarriage, multiple pregnancies, and more severe clinical course of
the syndrome. However, there are few studies examining the relationship between OHSS and pregnancy, and
more consistent studies are needed. The aim - to discuss the characteristics of OHSS and it‘s possible links with
pregnancy. Research method: systematic literature review was conducted. Articles, describing OHSS and its links
to pregnancy, were selected. The review was done using the electronic database Pub-Med (Medline). Results:
OHSS prevention is selected individually based on risk factors, anti-müllerian hormone concentration, and
number of tertiary follicles. Mild to moderate OHSS may regress spontaneously and treatment is not always
necessary. Patients who develop signs of severe OHSS should be hospitalized and treated with medication and
(or) surgery. In case of unclear pathogenesis of the disease, only symptomatic treatment is possible. A correlation
was observed between OHSS and an increased risk of miscarriage, preterm birth, gestational hypertension and
low birth weight. Conclusions: OHSS is an iatrogenic complication that can occur at different stages and degrees
due to variety of risk factors and prevention. Mild to moderate OHSS is often a transient condition, however,
severe OHSS can be potentially life-threatening. The complications associated with OHSS are miscarriage and
preterm birth, although there are also associations between this syndrome and gestational hypertension as well as
low birth weight.
Keywords: ovarian hyperstimulation syndrome, OHSS treatment, pregnancy.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
36
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas ir jo sąsajos su nėštumu
Vytautas Abraitis
1
, Saulė Kržčonavičiūtė
1
, Marija Vaitkevičiūtė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos skyrius, Eivenių g. 2,
LT-50161 Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas: Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS) yra jatrogeninė komplikacija, pasireiškianti
suprafiziologiniu kiaušidžių stimuliavimu. Šis sindromas dažniausiai siejamas su pagalbiniu apvaisinimu.
Nustatyta, jog KHSS yra susijęs su persileidimo rizika, didesniu daugiavaisių nėštumų dažniu ir sunkesne
klinikine sindromo eiga. Vis dėlto, tyrimų, nagrinėjančių KHSS ryšį su nėštumo ypatybėmis, nėra daug, todėl
reikalingos nuoseklesnės studijos. Tyrimo tikslas - aptarti dažniausiai literatūroje aprašomas KHSS eigos ir
gydymo ypatybes bei sąsajas su nėštumu. Tyrimo metodai: sisteminė literatūros apžvalga, kurios metu atrinkti
straipsniai, aprašantys KHSS ir jo sąsajas su nėštumu. Apžvalga atlikta naudojantis elektronine duomenų baze
Pub-Med (Medline). Rezultatai: KHHS prevencija parenkama indvidualiai, atsižvelgiant į rizikos veiksnius,
antimiulierinio hormono koncentraciją ir tretinių folikulų skaičių. Lengvas ir vidutinis KHSS gali spontaniškai
regresuoti ir gydymas būtinas ne visada. Pacientės, kurioms pasireiškė sunkūs KHSS požymiai, turi būti
stacionarizuojamos ir gydomos medikamentiniu ir (arba) chirurginiu būdu. Esant neaiškiai ligos patogenezei, gali
būti taikomas tik simptominis gydymas. Pastebėta koreliacija tarp KHSS, pasireiškusio nėštumo metu, ir didesnės
persileidimo, priešlaikinio gimdymo, nėščiųjų hipertenzijos, mažo naujagimo svorio tikimybės. Išvados: KHSS –
jatrogeninė komplikacija, kuri dėl rizikos faktorių ir taikytų prevencijos metodų, pasireiškia skirtingomis
stadijomis ir laipsniais. Lengvo ir vidutinio sunkumo KHSS dažnai yra greitai ir savaime praeinančios būklės,
visgi sunkus KHSS gali būti potencialiai grėsmingas gyvybei ir turi būti gydomas. KHSS yra siejamas su
persileidimu ir priešlaikiniu gimdymu, pastebima šio sindromo sąsajų su nėščiųjų hipertenzija ir mažu naujagimio
svoriu.
Raktažodžiai: kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas, KHSS gydymas, nėštumas.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
37
Įvadas. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas
(KHSS) yra potencialiai grėsminga jatrogeninė
komplikacija, pasireiškianti suprafiziologiniu
kiaušidžių stimuliavimu. Šis sindromas dažniausiai
siejamas su pagalbiniu apvaisinimu, kai kiaušidės
yra stimuliuojamos siekiant daugiau nei vieno
folikulo subrendimo. Rečiau KHSS gali išsivystyti
dėl ovuliacijos indukcijos [1]. KHSS yra būklė,
reikalaujanti ypatingo budrumo, nes net ir gydymo
metu galimas įvairių komplikacijų pasireiškimas,
pvz.: dauginis organų nepakankamumas ar pacientės
mirtis. Taip pat nustatyta, jog ankstyvasis KHSS
(įvykęs 3-7 d. po ovuliacijos) yra susijęs su didesne
persileidimo rizika, o vėlyvasis KHSS (12–17 dienų
po ovuliacijos) gali būti susijęs su daugiavaisiais
nėštumais ir sunkesne klinikine sindromo eiga [2].
Remiantis tyrimais nustatyta sąsaja tarp KHSS ir
nepageidaujamo nėštumo bei mažo gimimo svorio
[3]. Vis dėlto, tyrimų, nagrinėjančių KHSS ryšį su
nėštumo ypatybėmis, nėra daug ir reikalingos
nuoseklesnės studijos, apibendrinančios ir
patvirtinančios pavienių autorių išvadas. Šios
sisteminės literatūros apžvalgos tikslas
yra išsiaiškinti ir aptarti dažniausiai literatūroje
aprašomas KHSS eigos ir gydymo ypatybes bei
sąsajas su nėštumu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta sisteminė
literatūros apžvalga, kurios metu buvo atrinkti
straipsniai, nagrinėjantys kiaušidžių
perstimuliavimo sindromą ir jo sąsajas su nėštumu.
Literatūros apžvalga atlikta naudojantis „PubMed“
moksline duomenų baze, atrenkant publikacijas
anglų bei lietuvių kalba ir naudojant raktažodžius:
kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas, KHSS
gydymas, nėštumas. Atlikta 40 straipsnių analizė ir
buvo pašalinti besidubliuojantys, pagal pavadinimą
ir santrauką temos neatitinkantys straipsniai.
Išnagrinėti šių publikacijų pilni tekstai ir iš jų
atrinkti 19 straipsnių. Didžioji dalis nagrinėtų
straipsnių buvo publikuoti per paskutinius 5 metus,
tačiau citavimo laikotarpis nebuvo ribojamas.
1. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas
Prevencija. Svarbiausia KHSS prevencija -
išankstinis šio sindromo išsivystymo tikimybės
įvertinimas, atsižvelgiant į rizikos veiksnius [4].
Antimiulerinio hormono (AMH) koncentracija
kraujo serume tiesiogiai koreliuoja su KHSS
išsivystymo rizika: viename tyrime teigiama, jog jei
AMH koncentracija didesnė nei 3,36 ng/l, moteris
turi didesnę KHSS išsivystimo riziką. Nustatyta, jog
antralinių folikulų skaičius taip pat tiesiogiai
koreliuoja su KHSS išsivystimo tikimybe [6].
Atsižvelgiant į šiuos rodiklius ir rizikos veiksnius
bei nustačius aukštą KHSS išsivystymo tikimybę,
taikomos indvidualiai parenkamos prevencijos
priemonės, pavyzdžiui, skiriamas metforminas,
gonadotropiną atpalaiduojančio hormono
antagonistai ar albuminas, mažinamos hCG dozės
[4,5].
Klinikinės išraiškos ir klasifikacija. Dažniausiai
naudojama Gloan et al. 1989 metais aprašyta
klasifikavimo sistema [7]. Šios klasifikacijos
kriterijai sudaryti atsižvelgiant į klinikinius
simptomus, laboratorinių ir ultragarso tyrimų
duomenis (1 lentelė). Pradinis KHSS simptomų
pasireiškimas dažniausiai yra pilvo pūtimas,
atsirandantis dėl padidėjusių kiaušidžių. Sunkesniais
atvejais yra stebimas padidėjęs kraujagyslių
pralaidumas ir ascitas bei dėl to sumažėjęs
intravaskulinis tūris, sukeliantis inkstų funkcijos
pažeidimus [9]. Esant inkstų parenchimos
suspaudimui sumažėja inkstų kraujotaka, atsiranda
kanalėlių disfunkcija; diurezės sutrikimai (oligurija
ir anurija); prerenalinė azotemija ir didėjanti
antidiurezinio hormono, renino, angiotenzino,
aldosterono koncentracija lemia arterinę
vazokonstrikciją [10].
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
38
1 lentelė. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo klasifikacija ir klinikinės išraiškos
Laipsnis
KPS stadija
Lengvas
Vidutinis
Sunkus
1
Pilvo pūtimas,
diskomfortas.
2
Pilvo pūtimas,
diskomfortas, pykinimas,
vėmimas ir/arba
viduriavimas.
Kiaušidžių padidėjimas
iki 5 – 12 cm.
3
Lengvo KHSS
požymiai +
ultragarsu
nustatytas ascitas.
4
Vidutinio KHSS požymiai + klinikiniai ascito
požymiai ir/arba hidrotoraksas arba
apsunkintas kvėpavimas.
5
Visi aukščiau išvardyti KHSS požymiai +
kraujo tūrio pokyčiai, padidėjęs kraujo
klampumas, krešėjimo anomalijos, sumažėjusi
inkstų perfuzija ir sutrikusi funkcija.
Golan A. et al., Ovarian hyperstimulation syndrome an update review. Obstet Gynecol Surv. 1989; 44: 430-
440
Gydymas. Esant neaiškiai ligos patogenezei, gali
būti taikomas tik simptominis gydymas. Gydymo
rekomendacijos skiriamos pagal KHSS stadijas.
Nastri et al. teigia, jog lengvas ir vidutinis KHSS
gali spontaniškai regresuoti per 10 – 14 dienų ir
gydymas šiuo atveju nėra būtinas [11], tačiau
gydymo gali prireikti, jei įvyksta implantacija ir
savaiminio KHSS išnykimo tikimybė mažėja, didėja
progresavimo į vidutinio sunkumo KHSS rizika
[12]. Tyrėjai siūlo lengvo ir vidutinio laipsnio
atvejais skirti palaikomąjį gydymą, susidedantį iš
stebėjimo, lovos rėžimo, skysčių ir elektrolitų
balanso korekcijos [11, 13]. Svarbu echoskopu
stebėti kiaušidžių dydžio pokyčius ir laboratorinius
rodiklius. Rekomenduojama pacientes
ambulatoriškai stebėti mažiausiai 2 savaites [13].
Kumar et al. rekomenduoja, jog pacientės, kurioms
pasireiškė sunkaus KHSS požymiai, nedelsiant turi
būti stacionarizuojamos [12]. Stacionare gali būti
taikomas medikamentinis ir (arba) chirurginis
gydymas. Medikamentinis gydymas parenkamas
atsižvelgiant į simptomus, įvertinus gyvybinius
rodiklius, pilvo apimtį, ultragarso rodiklius, krūtinės
rentgenogramą, elektrolitų ir kreatinino
koncentracijas ir nustačius, ar yra nėštumas [4].
Kumar et al. Nurodo, kad pagrindinis
medikamentinis sunkaus KHSS gydymo metodas
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
39
yra elektrolitų ir hipovolemijos korekcija
fiziologiniu arba 5 proc. dekstrozės tirpalu,
infuzuojant 125 – 150 ml/h greičiu. Jei šlapimo
išsiskyrimo tūris išlieka nepakankamas, skiriama
hiperosmolinė intraveninė 200 ml 25proc. žmogaus
albumino infuzija [12]. Diuretikų vartojimas
sunkaus KHSS atveju gali būti kenksmingas, nes
didėja hipovolemijos progresavimo tikimybė, gali
didėti kraujo klampumas ir venų trombozės rizika.
Įprastai diuretikai skiriami tik plaučių edemos
gydymui [14]. Siekiant išvengti trombozės, pirmąją
stacionarizavimo dieną turi būti pradedama MMMH
terapija profilaktinėmis dozėmis. Ascito gydymui
gali būti atliekama paracentezė ultragarso
kontrolėje, jei pacientė jaučia didelį diskomfortą,
skausmą arba jeigu nustatomas plaučių ar inkstų
pažeidimas [12]. Chirurginis gydymas yra specifinis
ir atliekamas tik pagal tam tikras indikacijas: plyšus
kiaušidės cistai, esant kiaušidžių apsisukimui,
nustačius ektopinį arba heterotopinį nėštumą arba
esant nėštumo nutraukimo būtinybei [4]. Kritinės
būklės atveju, kai stebimas inkstų
nepakankamumas, kepenų pažeidimai,
tromboembolijos reiškiniai, KHSS serganti pacientę
Kumar et al. rekomenduoja perkelti į intensyvios
terapijos skyrių ir gydoma kompleksiškai [12].
Naudingas paracentezės poveikis užfiksuotas
gydant ascitą, įskaitant ir pacientėms, sergančioms
KHSS. Žinoma, kad paracentezė kepenų ciroze
sergantiems pacientams sumažina intraabdominalinį
slėgį ir padidina širdies tūrį, vėliau taip padidėja
kraujo grįžimas ir pagerėja širdies kamerų
užpildymas [10]. Thaler et al. pirmieji aprašė
paracentezės naudą pacientėms, sergančioms
KHSS, ir nustatė reikšmingą klinikinį pagerėjimą po
ascitinio skysčio pašalinimo [15]. Po pacienčių,
sergančių KHSS, ascito pašalinimo, taip pat
pastebimas hematokrito ir leukocitozės
sumažėjimas. Teigiamą dinamiką po paracentezės
galima paaiškinti intraabdominalinio slėgio
sumažėjimu dėl skysčio pašalinimo. Daugeliu atvejų
statistiškai reikšmingas slėgio sumažėjimas
fiksuojamas tik tada, kai buvo pašalinta mažiausiai
2000 ml skysčio [10].
2. KHSS sąsajos su nėštumu
Pastebėtos KHSS sąsajos su daugiavaisiu nėštumu.
Nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis
daugiavaisio nėštumo dažnis vėlyvoje KHSS,
lyginant su ne KHSS pacientėmis (atitinkamai 45,5
proc. ir 29,1 proc.) [2]. Nors Mathur et al. nustatė,
kad daugiavaisio nėštumo, susijusio su vėlyvuoju
KHSS, rodikliai yra žymiai didesni nei ankstyvosios
grupės [16], Papnikalaou et al. tyrimas parodė 5,5
proc. skirtumą vėlyvojo tipo naudai, tačiau tai
nebuvo statistiškai reikšminga (45,5 proc. palyginti
su 40 proc. atitinkamai) [2]. Šis daugybinių nėštumų
padidėjimas rodo endogeninio hCG poveikį KHSS
patogenezėje.
Luke et al. tyrime nustatyta, kad tiek sunkus, tiek
lengvas KHSS padidina nepageidaujamo nėštumo
(priešlaikinio gimdymo ar negimusio, mažo gimimo
svorio naujagimio) riziką 26 proc., o mažo gimimo
svoris buvo stebimas 40 proc. atvejų [3]. Taip pat
Abramov et al. tyrime nustatytas ryšys tarp
persileidimo ir KHSS, iš 29,8 proc. persileidimų 25
proc. buvo ankstyvi (7–13 savaičių) ir 4,8 proc. -
vėlyvieji persileidimai (13 - 20 savaičių) [17].
Nors IVF laikomas saugiu būdu pastoti ir susilaukti
naujagimio, tačiau vis tiek išlieka KHSS rizika. JAV
atliktame tyrime nustatyta kad, KHSS dėl IVF nuo
2000 m. iki 2006 m. padidėjo nuo 10,0 iki 14,3 iš
1 000 atvejų, o nuo 2006 iki 2015 m. sumažėjo iki
5,3 iš 1 000 atvejų. Priežastis, kodėl 2000–2006 m.
KHSS atvejų padažnėjo, yra neaiški, o sumažėjimas
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
nuo 2006 m. iki 2015 m. gali atspindėti vis didesnį
GnRH antagonistų vartojimą, kuris yra veiksminga
ir gerai ištirta KHSS prevencijos priemonė [18].
Kitame tyrime nustatyta, jog hospitalizavimas dėl
KHSS buvo reikalingas 1,14 proc. atvejų iš 1504
tirtų IVF ciklų [19]. Keturios pacientės
hospitalizuotos dėl sunkaus KHSS. Tyrimo
duomenimis ankstyvasis KHSS (3–7 dienos po
ovuliacijos) pasireiškė 22,5 proc. pacienčių, o
vėlyvasis KHSS (12–17 dienų po ovuliacijos) -
likusiuose 77,5 proc. pacienčių. KHSS grupėje 10
proc. atvejų buvo stebimos tromboembolinės
komplikacijos. Nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinis
gimdymas dažniau pasireiškė KHSS nei
kontrolinėje grupėje (atitinkamai 21,2 proc.,
palyginti su 9,2 proc. ir 36 proc., palyginti su 10,7
proc.) [19].
Išvados. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas –
jatrogeninė komplikacija, kuri dėl rizikos faktorių ir
taikytų prevencijos metodų, pasireiškia skirtingomis
stadijomis ir laipsniais. Lengvo ir vidutinio
sunkumo KHSS dažnai yra greitai ir savaime
praeinančios būklės, visgi sunkus KHSS gali sukelti
potencialiai gyvybei grėsmingų komplikacijų, todėl
turi būti gydomas. KHSS siejamas su didesniu
persileidimo ir priešlaikinio gimdymo dažniu,
pastebima šio sindromo sąsajų su nėščiųjų
hipertenzija ir mažu naujagimio svoriu.
Literatūra
1.
Mathur RS, Tan BK. British Fertility Society
Policy and Practice Committee: prevention of
ovarian hyperstimulation syndrome. Hum Fertil
(Camb). 2014;17(4):257–68.
2.
Preventing ovarian hyperstimulation syndrome:
guidance for the clinician
Humaidan P, Quartarolo J, Papanikolaou EG.
Fertil. Steril., 2010 - Review in journal
3.
The high responder: a review of
pathophysiology and outcomes during IVF
treatment
Mascarenhas M, Balen AH. Hum. Fertil.
(Camb.), 2017 - Journal article
4.
Namavar Jahromi B MD, Parsanezhad ME MD,
Shomali Z MD, Bakhshai P MD, Alborzi M
MD, Moin Vaziri N MD PhD, et al. Ovarian
hyperstimulation syndrome: A narrative review
of its pathophysiology, risk factors, prevention,
classification, and management. Iran J Med Sci.
2018;43(3):248–60.
5.
Nastri CO, Ferriani RA, Rocha IA, Martins WP.
Ovarian hyperstimulation syndrome:
pathophysiology and prevention. J Assist
Reprod Genet. 2010;27(2–3):121–8.
6.
Lee T-H, Liu C-H, Huang C-C, Wu Y-L, Shih
Y-T, Ho H-N, et al. Serum anti-Müllerian
hormone and estradiol levels as predictors of
ovarian hyperstimulation syndrome in assisted
reproduction technology cycles. Hum Reprod.
2008;23(1):160–7.
7.
Jayaprakasan K, Chan Y, Islam R, Haoula Z,
Hopkisson J, Coomarasamy A, et al. Prediction
of in vitro fertilization outcome at different
antral follicle count thresholds in a prospective
cohort of 1,012 women. Fertil Steril.
2012;98(3):657–63.
8.
Update on management of ovarian
hyperstimulation syndrome. Chen CD, Wu MY,
Chao KH, Lien YR, Chen SU, Yang YS.
Taiwan. J. Obstet. Gynecol., 2011 - Review in
journal
9.
Shmorgun D, Claman P, JOINT SOGC-CFAS
CLINICAL PRACTICE GUIDELINES
COMMITTEE. The diagnosis and management
of ovarian hyperstimulation syndrome. J Obstet
Gynaecol Can. 2011;33(11):1156–62.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
41
10.
Petrenko AP, Castelo-Branco C, Marshalov DV,
Salov IA, Shifman EM. Ovarian
hyperstimulation syndrome. A new look at an
old problem. Gynecol Endocrinol.
2019;35(8):651–6.
11.
Ovarian hyperstimulation syndrome:
pathophysiology, staging, prediction and
prevention: Pathophysiology, staging,
prediction and prevention of OHSS. Nastri CO,
Teixeira DM, Moroni RM, Leitão VM, Martins
WP. Ultrasound Obstet.
Gynecol., 2015 - Review in journal
12.
Current medical strategies in the prevention of
ovarian hyperstimulation syndrome
Kasum M. Acta Clin. Croat., 2017 - Journal
article
13.
Ovarian hyperstimulation syndrome
management strategies: where are we going?
Eskew AM, Omurtag KR. Minerva
Endocrinol., 2018 - Review in journal
14.
Jakimiuk AJ, Fritz A, Grzybowski W, Walecka
I, Lewandowski P. Diagnosing and management
of iatrogenic moderate and severe ovarian
hyperstymulation syndrome (OHSS) in clinical
material. Folia Histochem Cytobiol. 2007;45
Suppl 1:S105-8.
15.
Prevention and treatment of moderate and severe
ovarian hyperstimulation syndrome: a guideline.
Practice Committee of the American Society for
Reproductive Medicine. Electronic address:
ASRM@asrm.org, Practice Committee of the
American Society for Reproductive Medicine
Fertil. Steril., 2016 - Review in journal
16.
Prevention and management of ovarian
hyperstimulation syndrome
Nelson SM. Thromb. Res., 2017 - Review in
journal
17.
Aboulghar M. Prediction of ovarian
hyperstimulation syndrome (OHSS). Estradiol
level has an important role in the prediction of
OHSS. Hum Reprod. 2003;18(6):1140–
1.Schirmer DA 3rd, Kulkarni AD, Zhang Y,
Kawwass JF, Boulet SL, Kissin DM. Ovarian
hyperstimulation syndrome after assisted
reproductive technologies: trends, predictors,
and pregnancy outcomes. Fertil Steril.
2020;114(3):567–78.
18.
Schirmer DA 3rd, Kulkarni AD, Zhang Y,
Kawwass JF, Boulet SL, Kissin DM. Ovarian
hyperstimulation syndrome after assisted
reproductive technologies: trends, predictors,
and pregnancy outcomes. Fertil Steril.
2020;114(3):567–78.
19.
Courbiere B, Oborski V, Braunstein D,
Desparoir A, Noizet A, Gamerre M. Obstetric
outcome of women with in vitro fertilization
pregnancies hospitalized for ovarian
hyperstimulation syndrome: a case-control
study. Fertil Steril. 2011;95(5):1629–32.