
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
priežastys, dėl kurių poros nebandė spręsti
problemos yra: partneris nematė tame
problemos arba atsisakė ją spręsti, moterys
bijojo siūlyti problemos sprendimo būdus.
Penktadalis moterų nebandė kartu spręsti
problemos, nes joms lytinio akto trukmė nėra
svarbi. Tikriausiai tai susiję su tuo, kad lytinis
partneris sugeba suteikti malonumą kitais
būdais.
Rezultatai parodė, kad 63,8 proc.
moterų bandė kartu spręsti problemą.
Internetinėje erdvėje galima labai greitai rasti
informaciją apie greitą ejakuliaciją ir jos
gydymą. Dėl greitai prieinamos informacijos
didžioji dalis porų (66 proc.) informacijos dėl
galimų sprendimo būdų ieškojo internete. Tik
nedidelė dalis porų (15 proc.) kreipėsi į
gydytoją. Vyrai jaučia gėdą diskutuodami apie
seksualines sveikatos problemas, todėl ir
nesikreipia gydytojų pagalbos. Požiūris ir
kliūtys yra menkai suprantami. Sveikatos
priežiūros įstaigos turi atlikti pagrindinį
vaidmenį suteikiant galimybę sergantiems
greita ejakuliacija ir jų partneriams suprasti
ligos medicininę svarbą, paplitimą, gydymą ir
neigiamą poveikį seksualiniams ir
tarpasmeniniams santykiams [12]. Išanalizavus
anketos duomenis, paaiškėjo, kad populiariausi
lytinio akto trukmės prailginimo būdai yra
prezervatyvų naudojimas ir stop-start metodika,
atitinkamai 41,1 proc. ir 31,5 proc. Stop-start
metodika yra priskiriama elgesio terapijai ir yra
plačiai naudojama lytinių santykiui trukmei
prailginti. Užsienyje atlikus tyrimą paaiškėjo,
kad elgesio terapija su farmakologiniu gydymu
leido pasiekti efektyvesnį gydymą nei vien tik
farmakologinis gydymas [13]. Nenuostabu, kad
tik 6,8 proc. porų naudojo medikamentus. Tai
tiesiogiai susiję su tuo, kad labai nedidelė dalis
porų kreipėsi į gydytojus. Užsienio šaltiniai
teigia, kad farmacinė terapija yra pagrindinis
greitos ejakuliacijos gydymo būdas visame
pasaulyje, todėl gydytojo konsultacija yra
pirmas žingsnis tikslo link [14].
Apklausos rezultatai parodė, kad
didžiajai porų daliai pavyko pagerinti situaciją
(visiškai – 18,2 proc., tik iš dalies – 63.6 proc.).
Skaičiai puikiai iliustruoja, kad greitos
ejakuliacijos problema yra koreguojama.
Svarbu kreiptis į gydytojus ir bandyti skirtingus
gydymo būdus.
Moterys, kurios užpildė anketą, iš
dalies negali atstovauti visai moterų
populiacijai dėl apriboto respondentų amžiaus
ir mažo imties dydžio. Gali būti, kad anketą
pildė savo gyvenimą atviriau analizuojančios ir
labiau su šia problema susidūrusios moterys.
Nepaisant tyrimo ribotumų, surinkti duomenys
reprezentuoja greitos ejakuliacijos naštą ne tik
vyrams, bet ir jų partnerėms. Svarbu suprasti,
kad greita ejakuliacija yra gydomas sutrikimas.
Lytinis švietimas galėtų padėti formuoti ir
skatinti sveiką seksualinį elgesį.
IŠVADOS
Beveik pusė apklaustų moterų turėjo
lytinių santykių su greitą ejakuliaciją
patiriančiu vyru. Dažniausiai su greitos
ejakuliacijos problema moterys susiduria 19
metų amžiaus. Didžioji dalis vyrų, patiriančių
greitą ejakuliaciją, yra 18-25 metų amžiaus.
Susidūrus su greita ejakuliacija, daugelis porų
mėgina spręsti problemą, jeigu lytiniai
santykiai nebuvo vienkartiniai. Pagrindinis
gydymo paieškos šaltinis yra internetas.
Dažniausiai poros lytinį aktą prailgina
naudodami prezervatyvus, stop-start metodiką
ir masturbaciją prieš lytinį aktą. Tik nedidelė
dalis porų kreipėsi gydytojo pagalbos.
Neišnaudota galimybių niša yra gydytojo
pagalba vaistais, todėl jos žinomumą reikia
didinti. Reikalingi papildomi tyrimai apie
efektyviausius informacijos skleidimo būdus
tarp jaunų asmenų, didinant
medikamentinio gydymo panaudojimo
galimybę. Didžiajai porų daliai pavyko išspręsti
problemą visiškai arba iš dalies.
LITERATŪRA
1. Serefoglu EC, McMahon CG,
Waldinger MD, Althof SE, Shindel A, Adaikan
G, et al. An evidence-based unified definition
of lifelong and acquired premature ejaculation:
report of the second international society for
sexual medicine ad hoc committee for the
definition of premature ejaculation. Sex
Med 2014; 2:41–59.
2. Laumann EO, Pail A, Rosen
RC. Sexual dysfunction in the United States:
prevalence and predictors. JAMA 1999;
281:537–544.
3. Frank E, Anderson C,
Rubistein D. Frequency of sexual dysfunction
in ‘normal’ couples. N Engl J Med 1978;
299:111–115.