Rugilė Klimaitė1, Marija Vaitkevičiūtė1, Darius Leckauskas2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2 Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry
Abstract
The aim- to find out how adverse childhood experiences are related to psychological problems in adulthood. Research method- systematic literature review was conducted. Articles, describing assocations of adverse childhood experiences with psychological problems in adulthood, were selected. The review was done using the electronic database Pub-Med (Medline). Results- individuals who experienced sexual abuse before the age of 12 were at higher risk of developing depression, and those who experienced it from the age of 12 developed severe symptoms of post-traumatic stress disorder. The risk of suicide among young people was found to be 3,7 times higher for those who had experienced emotional neglect in childhood compared to those who had not. Patients with a higher negative experience were associated with at least four types of harmful behaviors (e.g., use of laxatives or diuretics, self-induced vomiting) per month. Difficulties experienced at a young age have also been shown to be associated with the mood disorders. Conclusions- the environment and conditions in which a child grew up shape his / her behavior and character traits, which help to adapt to the difficulties of life in adulthood. Early negative life experiences are increasingly recognized as health determinants in later life. Childhood psychological and physical violence increases the risk of depression, eating disorders and other psychological illnesses in adulthood. It can be said that a safe environment for a child is a foundation that helps maintain a healthy mental state in the future.
Keywords: adverse experiences, childhood, psychological problems.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
Medical Sciences 2021 Vol. 10 (1), p. 50-57, https://doi.org/10.53453/ms.2022.03.6
Associations of adverse childhood experiences with
psychological problems in adulthood. Literature review
Rugilė Klimaitė
1
, Marija Vaitkevičiūtė
1
, Darius Leckauskas
2
1
Lithuanian University of Health sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health sciences, Department of Psychiatry
Abstract
The aim- to find out how adverse childhood experiences are related to psychological problems in adulthood.
Research method- systematic literature review was conducted. Articles, describing assocations of adverse
childhood experiences with psychological problems in adulthood, were selected. The review was done
using the electronic database Pub-Med (Medline). Results- individuals who experienced sexual abuse
before the age of 12 were at higher risk of developing depression, and those who experienced it from the
age of 12 developed severe symptoms of post-traumatic stress disorder. The risk of suicide among young
people was found to be 3,7 times higher for those who had experienced emotional neglect in childhood
compared to those who had not. Patients with a higher negative experience were associated with at least
four types of harmful behaviors (e.g., use of laxatives or diuretics, self-induced vomiting) per month.
Difficulties experienced at a young age have also been shown to be associated with the mood disorders.
Conclusions- the environment and conditions in which a child grew up shape his / her behavior and
character traits, which help to adapt to the difficulties of life in adulthood. Early negative life experiences
are increasingly recognized as health determinants in later life. Childhood psychological and physical
violence increases the risk of depression, eating disorders and other psychological illnesses in adulthood.
It can be said that a safe environment for a child is a foundation that helps maintain a healthy mental state
in the future.
Keywords: adverse experiences, childhood, psychological problems
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
Neigiamų vaikystės patirčių sąsajos su psichologinėmis
problemomis suaugus. Literatūros apžvalga
Rugilė Klimaitė
1
, Marija Vaitkevičiūtė
1
, Darius Leckauskas
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Psichiatrijos klinika
Santrauka
Tyrimo tikslas- išsiaiškinti, kaip neigiamos vaikystės patirtys siejasi su psichologinės sveikatos
problemomis suaugus. Tyrimo metodai- sisteminė literatūros apžvalga, kurios metu atrinkti straipsniai,
aprašantys neigiamas vaikystės patirtys ir jų sasajas su psichologinėmis problemomis suaugus. Apžvalga
atlikta naudojantis elektronine duomenų baze Pub-Med (Medline). Rezultatai- asmenys, kurie patyrė
seksualinę prievartą iki 12 metų amžiaus, turėjo didesnę riziką susirgti depresija, o tie, kurie tai patyrė nuo
12 metų, pasireikšdavo stiprūs potrauminio streso sindromo simptomai. Nustatyta, kad jaunuolių
savižudybės rizika yra 3,7 karto didesnė tiems, kurie buvo susidūrę su emocine nepriežiūra vaikystėje,
lyginant su tais, kurie tokios patirties nepatyrė. Pacientai, turintys didesnę neigiamą patirtį, buvo susiję su
mažiausiai keturiais žalingo elgesio būdais (pavyzdžiui: laisvinamųjų ar diuretikų vartojimas, pačių
sukeltas vėmimas) per mėnesį. Taip pat įrodyta, kad sunkumai patirti jauname amžiuje yra siejami su
nuotaikos sutrikimų patogeneze, eiga bei gydymu. Išvados- Aplinka ir sąlygos, kuriomis vaikas užaugo,
formuoja jo elgesį ir charakterio savybes, padedančias prisitaikyti prie gyvenimo sunkumų suaugus.
Ankstyvosios neigiamos gyvenimo patirtys vis labiau pripažįstamos kaip darančiais įtaką sveikatai
veiksniais vėlesniame gyvenimo periode. Vaikystėje patirtas psichologinis ir fizinis smurtas didina
depresijos, mitybos sutrikimų bei kitų psichologinių ligų riziką suaugus. Galima teigti, kad vaikui saugi
aplinka yra pamatas, padedantis ateityje išsaugoti sveiką psichinę būklę.
Raktiniai žodžiai: neigiamos patirtys, vaikystė, psichologinės problemos.
Įvadas
Neigiama vaikystės patirtis (toliau –
NVP) yra susijusi su trumpalaikėmis ir
ilgalaikėmis neigiamomis vaikų ir suaugusiųjų
fizinėmis ir psichinėmis sveikatos pasekmėmis
(1). NVP daro įtaką įvairiems veiksniams,
įskaitant mirtingumą. Tyrimais įrodyta, kad
asmenų, kurie turėjo rimtų neigiamų patirčių
vaikystėje, mirtingumas sulaukus ≤75 metų yra
1,7 karto didesnis nei tų, kurie šių patirčių
neturėjo (2).
NVP dažniausiai asocijuojamos su
nepritekliumi ir nelygybe (3,4). Yra išskiriamos
10 dažniausiai pasitaikančių NVP: smurtas
(emocinis, fizinis, seksualinis), nepriežiūra
(psichologinė, fizinė), bloga aplinka namuose
(smurtas šeimoje, piktnaudžiavimas
narkotinėmis medžiagomis, artimųjų
psichologinės psichiatrinės ligos, kriminalinė
veikla, tėvų netekimas). Kitos neigiamos patirtys
yra skurdas, patyčios, smurtas mokykloje (1).
Ilgalaikis stresas dėl neigiamos aplinkos
gali sukelti nervinės, endokrininės ir imuninės
sistemos problemas, skatina alkoholizmą,
depresiją, valgymo sutrikimus, širdies problemas
ir kitas lėtines ligas (5,6). Visgi, pačios pasekmės
priklauso nuo jų sunkumo, patirčių pasikartojimo
ir vaiko amžiaus (7).
Nepaisant to, kad neigiamos ankstyvojo
gyvenimo patirtys yra prioritetas daugelyje PSO
narių šalių, nedaug kas skyrė pakankamai
išteklių ir dėmesio šios opios problemos
prevencijai. Traumuojantys išgyvenimai
vaikystėje yra socialinių, kultūrinių, ekonominių
ir biologinių veiksnių rezultatas, egzistuojantis
visose bendruomenėse (8). Todėl yra svarbu
išsiaiškinti, kaip neigiamos vaikystės patirtys
siejasi su psichologinės sveikatos problemomis
suaugus.
Tyrimo tikslas
Išsiaiškinti, kaip neigiamos vaikystės patirtys
siejasi su psichologinės sveikatos problemomis
suaugus.
Tyrimo medžiaga ir metodai.
Atlikta sisteminė literatūros
apžvalga, kurios metu atrinkti straipsniai,
aprašantys neigiamų vaikystės patirčių sąsajas su
psichologinėmis problemomis suaugus.
Literatūros apžvalga atlikta remiantis „PubMed“
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
moksline duomenų baze, atrenkant publikacijas
anglų bei lietuvių kalba, naudojant raktažodžius:
psichologinės problemos, neigiamos vaikystės
patirtys, savižudybė, depresija, valgymo
sutrikimai. Atlikta nuosekli 90 straipsnių
peržiūra ir pašalinti besidubliuojantys, pagal
pavadinimą ir santrauką temos neatitinkantys
straipsniai. Išnagrinėti šių publikacijų pilni
tekstai arba santraukos ir iš jų atrinkta 49
straipsniai. Nepaisant to, kad stengtasi
koncentruotis į paskutinių 5 metų publikacijas,
citavimo laikotarpis nebuvo ribojamas.
DISKUSIJA
Jau anksčiau atlikti tyrimai parodė,
kad palanki aplinka šeimoje, geri auklėjimo
modeliai teigiamai veikia psichologinę ir fizinę
vaiko sveikatą. Deja, buvo apskaičiuota, jog
mažiausiai 18 milijonų vaikų vien tik Europoje
patiria netinkamą elgesį vaikystėje (8).
Balkanuose atliktų tyrimų metu buvo
išsiaiškinta, jog bent vieną NVP patiria 65-83%
vaikų (9).Visgi pirmiausia, norint suprasti kaip
pasireiškia ilgalaikės NVP pasekmės, svarbu
pripažinti, kad visi šie išgyvenimai vienaip ar
kitaip yra kenksmingi psichologinei būklei (8).
NVP IR DEPRESIJA
Depresija yra dažnas psichikos
sutrikimas, paveikiantis daugiau nei 264
milijonus žmonių visame pasaulyje. Jam
būdingas nuolatinis liūdesys ir sumažėjęs
susidomėjimas ar malonumas anksčiau naudinga
ar malonia veikla (10). 2017 metais depresija
pasaulyje sirgo 322 mln. (4,4 proc.) žmonių (11),
o 2020 metais Lietuvoje buvo užregistruoti
41734 asmenys sergantys šia liga (12). Saudo
Arabijoje atliktame tyrime buvo pastebėta, kad
net viena NVP žymiai padidina riziką susirgti
depresija lyginant su asmenimis, neturėjusiais nė
vienos NVP (13). Tyrimais įrodyta, jog
specifiniai NVP tipai yra susiję su didesne
tikimybe įgyti tam tikrą psichopatologinį
sutrikimą. Pavyzdžiui, asmenys, vaikystėje
patyrę emocinį smurtą turi didesnį šansą susirgti
depresija lyginant su asmenimis, patyrusiais
fizinį smurtą (14). Yra tyrimų įrodančių sąsają
tarp amžiaus, kai buvo patirtos NVP, ir psichikos
sutrikimų tipo. Tie asmenys, kurie patyrė
seksualinę prievartą iki 12 metų amžiaus, turėjo
didesnę riziką susirgti depresija, o tie, kurie tai
patyrė nuo 12 metų, pasireikšdavo stiprūs
potrauminio streso sindromo simptomai (15).
Taip pat buvo pastebėta, jog tiriamiesiems su
panašiais NVP modeliais vaikystėje dažniausiai
pasireikšdavo visiškai skirtingi sutrikimai
suaugus. Taip gali nutikti dėl aplinkos ir paties
asmens psichologinių faktorių (pasitikėjimo
savimi, bendravimo įgūdžių), tačiau didelę
reikšmę turi ir genetiniai skirtumai bei
epigenetiniai mechanizmai. Įrodyta, jog vaiko
genotipas iš dalies gali lemti didesnę riziką
patyrus NVP susirgti psichikos sutrikimu, tame
tarpe ir depresija (16).
NVP IR NERIMAS
Didesnis patirtų sunkumų vaikystėje
skaičius yra susijęs su didesniais asmenybės
sutrikimų ir šiek tiek didesniais nerimo sutrikimų
skaičiais (17). Buvo pastebėta, jog nerimo
sutrikimai susiję su 4 ar daugiau patirtų NVP
(18–21). Tokių patirčių pasekmės pradedamos
jausti pakankamai ankstyvame amžiuje.
Atliekant tyrimus išsiaiškinta, jog asmenys su 4
ar daugiau NVP turi didesnę riziką patirti
patologinį nerimą būdami jauno amžiaus (8-17
metų) (18). Taip pat buvo iškelta hipotezė, jog
moterų NVP gali padidinti riziką įgyti psichinės
sveikatos sutrikimus nėštumo bei pogimdyminiu
laikotarpiu. Atlikus įvairių tyrimų metaanalizę
rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp
moterų NVP ir nerimo išsivystymo nėštumo
metu (22). Tačiau NVP paveikia ne tik jas
patyrusį asmenį, pasekmės gali būti
perduodamos ir kitoms kartoms. Vaikai, kurių
tėvai buvo paveikti 4 ar daugiau NVP, turėjo tris
kartus didesnę tikimybę patirti nerimą nei vaikai,
kurių tėvai nebuvo susidūrę su šiomis patirtimis
(19). Hye YeonLee bei kitų atliktame tyrime
visos NVP buvo suskirstytos į 4 klases:
daugybinės didelės rizikos NVP (angl. „Multiple
High-Risk“), daugybinės mažos rizikos NVP
(angl. „Multiple Low-Risk“), sugedusios šeimos
NVP (angl. „Broken Family“) bei pajamų
sunkumų NVP (angl. „Income Hardship“).
Pastebėta, jog didžiausia rizika patirti nerimą
suaugus buvo tiems vaikams, kurie susidūrė su
daugybinėmis didelės rizikos NVP, o mažiausia
tikimybė buvo vaikams, išgyvenusiems pajamų
sunkumo NVP (23).
NVP IR SAVĘS
ŽALOJIMAS/SAVIŽUDYBĖ
Neigiama patirtis asmeniui
ankstyvajame gyvenimo periode turi įtakos
ateityje kuriant santykius ir sveiką prieraišumą
(24,25). Saugus prieraišumas vystosi
palaikančioje aplinkoje, kur tėvai ar artimieji
suteikia „saugų prieglobstį“ vaikui pažinti
pasaulį. Augdamas motyvuojančioje ir
mylinčioje aplinkoje, vaikas ugdo gebėjimą
valdyti savo emocijas ir nuraminti save ištikus
gyvenimiškai situacijai(26). Smurtas ir
nepriežiūra vaikystėje siejami su netinkamu
prieraišumu su kitais žmonėmis suaugus, kas
dažnai lemia netinkamą emocinį elgesį, įskaitant
savęs žalojimą (27). Atliktuose tyrimuose su
paaugliais, patyrusiais neigiamą patirtį, buvo
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
įrodyta, kad savęs žalojimas yra priemonė,
padedanti reguliuoti emocijas (28). Žvelgiant iš
neurofiziologinės pusės, neigiamos patirtys yra
susijusios su smegenų struktūros ir funkcijos
pokyčiais bei į stresą reaguojančiomis
neurologinėmis sistemomis, o tai lemia įvairias
psichines sveikatos problemas, savižudiškus
jausmus, savęs žalojimą ir didina savižudybės
riziką (29).Išsiaiškinta, jog jaunuolių
savižudybės rizika yra 3,7 karto didesnė tiems,
kurie buvo susidūrę su emocine nepriežiūra
vaikystėje, lyginant su tais, kurie tokios patirties
nepatyrė (30). Skandinavijoje atliktame tyrime
vaikai, kurių tėvai mirė jiems dar nebūnant
suaugusiais, dukart dažniau nusižudė, lyginant su
vaikais, kurie buvo tokio paties amžiaus ir lyties,
tačiau vaikystėje tėvų neprarado (31). Švedijos
nacionaliniai duomenys parodė, kad tėvų netektis
vaikystėje buvo susijusi su padidėjusia patekimo
į ligoninę rizika dėl bandymo nusižudyti jauname
amžiuje (32).
NVP IR VALGYMO SUTRIKIMAI
Kita opi problema – mitybos sutrikimai,
dėl kurių mirštamumas yra didžiausias iš
psichinių ligų. Vien nervinės anoreksijos
mirštamumo koeficientas yra 5,86 (33). Valgymo
sutrikimų atsiradimo priežastys gali būti įvairios,
tačiau didžiausią įtaką darantis veiksnys yra
neigiami išgyvenimai ankstyvajame gyvenimo
periode. Maždaug 50% žmonių, kuriems
diagnozuoti valgymo sutrikimai, teigė, kad
susidūrė su neigiamomis vaikystės patirtimis
(34,35). Lietuvoje daug tyrimų atlikta nėra, bet
mokyklose nustatyta, jog mokiniams,
patiriantiems patyčias, psichologinį smurtą ar
krizes šeimoje, pasireiškia potrauminio streso
sutrikimo simptomai, turintys sąsajas su valgymo
sutrikimais, pasižyminčiais neracionaliu maisto
ar alkoholio vartojimu (36). Užsienyje atlikta
nemažai tyrimų, kuriuose ieškomas ryšys tarp
vaikystės traumuojančių patirčių ir valgymo
sutrikimų vėlesniame laikotarpyje. Daugiau nei
du trečdaliai dalyvių, turinčių valgymo
sutrikimus, teigė, kad yra patyrę NVP, įskaitant
nesantaiką tarp tėvų (30,4%), artimojo draugo ar
giminaičio mirtį (21,4%), yra sirgęs ar sužeistas
(18,8%), patyręs seksualinę prievartą (16,1%) ar
smurtą (4,5%). Rezultatai parodė, kad pacientai,
turintys didesnę neigiamą patirtį, buvo susiję su
mažiausiai keturiais žalingo elgesio būdais
(pavyzdžiui: laisvinamųjų ar diuretikų
vartojimas, pačių sukeltas vėmimas) per mėnesį
(37). Taip pat būtent vyrams yra nustatyta didesnė
sąsaja tarp valgymo sutrikimų ir vaikystėje
patirtos seksualinės prievartos bei tėvų aplaidumo
vaikui, o moterų- seksualinės ir emocinės
prievartos (38). Prancūzijoje atliktame tyrime
buvo nustatyta, kad 71,9% vyrų, sergančių
persivalgymo sutrikimu, patyrė emocinę
nepriežiūra ar prievartą, 20,2% - fizinę prievartą,
o 23,6% buvo smurto šeimoje liudininkais (39).
Seksualinė prievarta vaikystėje yra susijusi su
vėliau atsirandančiu prastu požiūriu į savo kūną ir
su pagrindiniais nervinės bulimijos simptomais:
persivalgymo priepuoliais lydimais vėmimu,
badavimu, laisvinamųjų vartojimu ir impulsyviu
elgesiu (40).
NVP IR NEMIGA
Tiek teigiamos, tiek neigiamos
vaikystės patirtys gali daryti įtaką miegui. Buvo
pastebėta, jog asmenys patyrę NVP statistiškai
reikšmingai dažniau susiduria su nemiga (41).
Asmenys, patyrę bent vieną NVP turi didesnę
riziką nemigai, lyginant su asmenimis,
neturėjusiais nė vienos iš šių patirčių. Ši rizika
priklauso tiek nuo amžiaus, kada buvo patirta
pirma NVP, tiek nuo NVP tipo. Lyginant šiuos
tipus tarpusavyje, stipriausias ryšys buvo rastas
tarp vienišumo jausmo vaikystėje ir nemigos
(42). Taip pat svarbu pabrėžti, kad kuo daugiau
NVP turėjo asmuo, tuo didesnė tikimybė patirti
miego sutrikimus (43). Atlikus tyrimus buvo
pastebėta, jog yra sąsaja tarp NVP skaičiaus ir
miego laiko. Tiriamieji, su didesniu NVP
skaičiumi dažniausiai miegodavo mažiau
valandų lyginant su tiriamaisiais, patyrusiais
mažiau sunkumų vaikystėje, t. y. didėjant NVP
skaičiui, trumpėja miego laikas (44). Vis dėlto
buvo pastebėta, jog nors ir NVP kiekis prisideda
prie nemigos ar kitų miego sutrikimų bei miego
kokybės ir jo laiko, tačiau nėra sąsajų su
nuovargiu (42).
NVP IR NUOTAIKOS SUTRIKIMAI
Lietuvoje 2020 metais buvo
užregistruota 43048 asmenys, sergantys
nuotaikos (afektiniais) sutrikimais (12). Įrodyta,
jog susidūrimas su viena ar keliomis NVP didina
riziką suaugus patirti nuotaikų kaitas (45).
Atlikus tyrimus pastebėta, kad asmenys, turintys
nuotaikų sutrikimus, vaikystėje dažniausiai
patirdavo fizinį smurtą bei smurtą artimoje
aplinkoje (46). Sunkumai patirti jauname amžiuje
yra siejami su nuotaikos sutrikimų patogeneze,
eiga bei gydymu. NVP įtaka centrinei nervų
sistemai gali sukelti struktūrinių ir funkcinių
smegenų pokyčių, pavyzdžiui, Amonio rago arba
migdolinių kūnų, ir sąlygoti nuotaikų sutrikimus,
tokius kaip bipolinis sutrikimas (toliau – BS). BS
patogenezei yra svarbūs serotonino transporterio
ir FKBP5 genai, kurių sąveikai įtaką gali daryti
NVP (47). Tyrimais buvo įrodyta, kad pacientai
turėję NVP statistiškai reikšmingai anksčiau
pajausdavo pirmuosius bipolinio sutrikimo
požymius nei pacientai neturėję NVP (48). Taip
pat asmenys patyrę NVP turėjo sunkesnius
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
bipolinio sindromo simptomus. Vis dėlto manijos
ir depresijos epizodų skaičius per metus nesiskyrė
lyginant pacientus su ir be NVP (49).
IŠVADOS
Aplinka ir sąlygos, kuriomis vaikas
užaugo, formuoja jo elgesį ir charakterio savybes,
padedančias prisitaikyti prie gyvenimo sunkumų
suaugus. Ankstyvosios neigiamos gyvenimo
patirtys vis labiau pripažįstamos kaip darančiais
įtaką sveikatai veiksniais vėlesniame gyvenimo
periode. Vaikystėje patirtas psichologinis ir
fizinis smurtas didina depresijos, mitybos
sutrikimų bei kitų psichologinių ligų riziką
suaugus. Galima teigti, kad vaikui saugi aplinka
yra pamatas, padedantis ateityje išsaugoti sveiką
psichinę būklę.
Literatūra
1. Oral R, Ramirez M, Coohey C, Nakada
S, Walz A, Kuntz A, et al. Adverse
childhood experiences and trauma
informed care: the future of health care.
2016;
2. Brown DW, Anda RF, Felitti VJ,
Edwards VJ, Malarcher AM, Croft JB, et
al. Adverse childhood experiences are
associated with the risk of lung cancer: A
prospective cohort study. BMC Public
Health [Internet]. 2010 Dec 19;10(1):20.
Available from:
http://bmcpublichealth.biomedcentral.co
m/articles/10.1186/1471-2458-10-20
3. Houweling TAJ, Kunst AE. Socio-
economic inequalities in childhood
mortality in low-and middle-income
countries: a review of the international
evidence. Br Med Bull [Internet].
2010;93:7–26. Available from:
https://academic.oup.com/bmb/article/9
3/1/7/308136
4. Stamatakis E, Wardle J, Cole TJ.
PEDIATRIC HIGHLIGHT Childhood
obesity and overweight prevalence
trends in England: evidence for growing
socioeconomic disparities. Int J Obes
[Internet]. 2010; Available from:
www.nature.com/ijo
5. Hughes K, Bellis MA, Hardcastle KA,
Sethi D, Butchart A, Mikton C, et al.
Articles The effect of multiple adverse
childhood experiences on health: a
systematic review and meta-analysis
[Internet]. 2017 [cited 2020 Oct 11].
Available from: www.thelancet.com/
6. WHO | Adverse Childhood Experiences
International Questionnaire (ACE-IQ).
WHO [Internet]. 2018; Available from:
http://www.who.int/violence_injury_pre
vention/violence/activities/adverse_chil
dhood_experiences/en/
7. Pechtel P, Pizzagalli DA. Effects of early
life stress on cognitive and affective
function: an integrated review of human
literature.
8. Sethi D, Bellis M, Hughes K, Gilbert R,
Mitis F, Galea G. European report on
preventing child maltreatment [Internet].
2013. Available from:
http://www.euro.who.int/pubrequest
9. Final Report Summary - BECAN
(Balkan Epidemiological Study on Child
Abuse and Neglect) | Report Summary |
BECAN | FP7 | CORDIS | European
Commission [Internet]. Available from:
https://cordis.europa.eu/project/id/2234
78/reporting
10. World Health Organization. Health
Topics. Depression [Internet]. Available
from: https://www.who.int/health-
topics/depression#tab=tab_1
11. World Health Organization.
Publications. Overview. Depression and
Other Common Mental Disorders
[Internet]. Available from:
https://www.who.int/publications/i/item
/depression-global-health-estimates
12. Higienos institutas [Internet]. Available
from:
https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=
237
13. Almuneef M, Hollinshead D, Saleheen
H, AlMadani S, Derkash B, AlBuhairan
F, et al. Adverse childhood experiences
and association with health, mental
health, and risky behavior in the
kingdom of Saudi Arabia. Child Abus
Negl. 2016 Oct 1;60:10–7.
14. Norman RE, Byambaa M, De R,
Butchart A, Scott J, Vos T. The Long-
Term Health Consequences of Child
Physical Abuse, Emotional Abuse, and
Neglect: A Systematic Review and
Meta-Analysis [Internet]. Vol. 9, PLoS
Medicine. PLoS Med; 2012. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23209
385/
15. Schoedl AF, Costa MCP, Mari JJ, Mello
MF, Tyrka AR, Carpenter LL, et al. The
clinical correlates of reported childhood
sexual abuse: An association between
age at trauma onset and severity of
depression and PTSD in adults. J Child
Sex Abus [Internet]. 2010
Mar;19(2):156–70. Available from:
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
/pmc/articles/PMC3580171/
16. Turecki G, Ota VK, Belangero SI,
Jackowski A, Kaufman J. Early life
adversity, genomic plasticity, and
psychopathology [Internet]. Vol. 1, The
Lancet Psychiatry. Elsevier Ltd; 2014. p.
461–6. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26361
201/
17. Raposo SM, Mackenzie CS, Henriksen
CA, Afifi TO. Time does not heal all
wounds: Older adults who experienced
childhood adversities have higher odds
of mood, anxiety, and personality
disorders. Am J Geriatr Psychiatry
[Internet]. 2014 Nov 1;22(11):1241–50.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24012
227/
18. Elmore AL, Crouch E. The Association
of Adverse Childhood Experiences With
Anxiety and Depression for Children and
Youth, 8 to 17 Years of Age. Acad
Pediatr. 2020 Jul 1;20(5):600–8.
19. Haynes E, Crouch E, Probst J, Radcliff
E, Bennett K, Glover S. Exploring the
association between a parent’s exposure
to Adverse Childhood Experiences
(ACEs) and outcomes of depression and
anxiety among their children. Child
Youth Serv Rev. 2020 Jun
1;113:105013.
20. Watt T, Ceballos N, Kim S, Pan X,
Sharma S. The Unique Nature of
Depression and Anxiety among College
Students with Adverse Childhood
Experiences. J Child Adolesc Trauma
[Internet]. 2020 Jun 1;13(2):163–72.
Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007
/s40653-019-00270-4
21. Hedrick J, Bennett V, Carpenter J,
Dercher L, Grandstaff D, Gosch K, et al.
A descriptive study of adverse childhood
experiences and depression, anxiety, and
stress among undergraduate nursing
students. J Prof Nurs. 2021 Mar
1;37(2):291–7.
22. Racine N, Devereaux C, Cooke JE,
Eirich R, Zhu J, Madigan S. Adverse
childhood experiences and maternal
anxiety and depression: a meta-analysis.
BMC Psychiatry [Internet]. 2021 Jan
11;21(1):1–10. Available from:
https://doi.org/10.1186/s12888-020-
03017-w
23. Lee HY, Kim I, Nam S, Jeong J. Adverse
childhood experiences and the
associations with depression and anxiety
in adolescents. Child Youth Serv Rev.
2020 Apr 1;111:104850.
24. Salter Ainsworth MD. Attachments
across the life span. Bull New York Acad
Med J Urban Heal [Internet].
1985;61(9):792–812. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/artic
les/PMC1911889/
25. Hazan C, Shaver PR. Attachment as an
Organizational Framework for Research
on Close Relationships. Psychol Inq
[Internet]. 1994 Jan 1;5(1):1–22.
Available from:
https://www.tandfonline.com/doi/abs/10
.1207/s15327965pli0501_1
26. Attachment– Volume One of the
Attachment and Loss Trilogy - E J M
Bowlby - Google knygos [Internet].
Available from:
https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=
&id=3kDdOnrVCrUC&oi=fnd&pg=PR
11&dq=Bowlby,+J.+Attachment+and+
Loss:+Attachment%3B&ots=4MY4a0f
mWo&sig=YTbl8RSsHMI7jH6QZ8y-
RR2r8U0&redir_esc=y#v=onepage&q=
Bowlby%2C J. Attachment and
Loss%3A Attachment%3B&f=false
27. Lee Raby K, Labella MH, Martin J,
Carlson EA, Roisman GI. Childhood
abuse and neglect and insecure
attachment states of mind in adulthood:
Prospective, longitudinal evidence from
a high-risk sample. Dev Psychopathol
[Internet]. 2017 May 1;29(2):347–63.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28401
830/
28. Joiner TE, Sachs-Ericsson NJ, Wingate
LRR, Brown JS, Anestis MD, Selby EA.
Childhood physical and sexual abuse and
lifetime number of suicide attempts: A
persistent and theoretically important
relationship. Behav Res Ther [Internet].
2007 Mar;45(3):539–47. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16765
909/
29. Rytilä-Manninen M, Haravuori H, Fröjd
S, Marttunen M, Lindberg N. Mediators
between adverse childhood experiences
and suicidality. Child Abus Negl
[Internet]. 2018 Mar 1;77:99–109.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29324
274/
30. Felitti VJ, Anda RF, Nordenberg D,
Williamson DF, Spitz AM, Edwards V,
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
et al. Relationship of childhood abuse
and household dysfunction to many of
the leading causes of death in adults: The
adverse childhood experiences (ACE)
study. Am J Prev Med [Internet]. 1998
May;14(4):245–58. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/96350
69/
31. Guldin MB, Li J, Pedersen HS, Obel C,
Agerbo E, Gissler M, et al. Incidence of
suicide among persons who had a parent
who died during their childhood a
population-based cohort study. JAMA
Psychiatry [Internet]. 2015 Dec
1;72(12):1227–34. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26558
351/
32. Rostila M, Berg L, Arat A, Vinnerljung
B, Hjern A. Parental death in childhood
and self-inflicted injuries in young
adults-a national cohort study from
Sweden. Eur Child Adolesc Psychiatry.
2016 Oct 1;25(10):1103–11.
33. Arcelus J, Mitchell AJ, Wales J, Nielsen
S. Mortality Rates in Patients With
Anorexia Nervosa and Other Eating
Disorders A Meta-analysis of 36 Studies.
Vol. 68, Arch Gen Psychiatry. 2011.
34. Briggs-Gowan MJ, Carter AS, Ford JD.
Parsing the effects violence exposure in
early childhood: Modeling
developmental pathways. J Pediatr
Psychol [Internet]. 2012 Jan 1;37(1):11–
22. Available from:
https://academic.oup.com/jpepsy/article/
37/1/11/906563
35. Rodriguez CM, Smith TL, Silvia PJ.
Parent–Child Aggression Risk in
Expectant Mothers and Fathers: A
Multimethod Theoretical Approach. J
Child Fam Stud [Internet]. 2016 Nov
1;25(11):3220–35. Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007
/s10826-016-0481-y
36. Didrikaitė E. Vidurinių mokyklų
moksleivių psichosocialinių rizikos
veiksnių, neracionalios mitybos ir
sveikatos nusiskundimų sąsajų tyrimas.
Magistro diplominis darbas. 2013.
Available from:
https://publications.lsmuni.lt/object/elab
a:2202155/
37. Groth T, Hilsenroth M, Boccio D, Gold
J. Relationship between Trauma History
and Eating Disorders in Adolescents. J
Child Adolesc Trauma. 2020 Dec
1;13(4):443–53.
38. Afifi TO, Sareen J, Fortier J, Taillieu T,
Turner S, Cheung K, et al. Child
maltreatment and eating disorders
among men and women in adulthood:
Results from a nationally representative
United States sample. Int J Eat Disord
[Internet]. 2017 Nov 1;50(11):1281–96.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28990
206/
39. Quilliot D, Brunaud L, Mathieu J,
Quenot C, Sirveaux MA, Kahn JP, et al.
Links between traumatic experiences in
childhood or early adulthood and
lifetime binge eating disorder.
Psychiatry Res. 2019 Jun 1;276:134–41.
40. Imperatori C, Innamorati M, Lester D,
Continisio M, Balsamo M, Saggino A, et
al. The association between food
addiction and early maladaptive schemas
in overweight and obese women: A
preliminary investigation. Nutrients
[Internet]. 2017 Nov 17;9(11). Available
from: /pmc/articles/PMC5707731/
41. Geng F, Zou J, Liang Y, Zhan N, Li S,
Wang J. Associations of positive and
adverse childhood experiences and
adulthood insomnia in a community
sample of Chinese adults. Sleep Med.
2021 Apr 1;80:46–51.
42. Em H, Palmer C, Rufino K, Alfano C,
Patriquin M, Barnard S, et al. Sleep
problems mediate the impact of emotion
regulation on suicide ideation adverse
childhood experiences among student
athletes are associated with sleep
disturbances: evaluating the mediating
roles of depression and anxiety. Vol. 41.
Abstract Supplement; 2018.
43. Wang Y, Raffeld MR, Slopen N, Hale L,
Dunn EC. Childhood adversity and
insomnia in adolescence. Sleep Med.
2016 May 1;21:12–8.
44. Sullivan K, Rochani H, Huang LT,
Donley DiK, Zhang J. Adverse
childhood experiences affect sleep
duration for up to 50 years later. Sleep
[Internet]. 2019 Jul 1;42(7). Available
from: www.cdc.gov/brfss.
45. Selous C, Kelly-Irving M, Maughan B,
Eyre O, Rice F, Collishaw S. Adverse
childhood experiences and adult mood
problems: Evidence from a five-decade
prospective birth cohort. Psychol Med
[Internet]. 2020 Oct 1;50(14):2444–51.
Available from:
https://www.cambridge.org/core/journal
s/psychological-
medicine/article/abs/adverse-childhood-
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
experiences-and-adult-mood-problems-
evidence-from-a-fivedecade-
prospective-birth-
cohort/7BA2F6CB3851DD0714D356F
00C5089E5
46. Lu W, Mueser KT, Rosenberg SD,
Jankowski MK. Correlates of adverse
childhood experiences among adults
with severe mood disorders. Psychiatr
Serv. 2008;59(9):1018–26.
47. Jaworska-Andryszewska P, Rybakowski
JK. Childhood trauma in mood
disorders: Neurobiological mechanisms
and implications for treatment. Vol. 71,
Pharmacological Reports. Elsevier B.V.;
2019. p. 112–20.
48. Park YM, Shekhtman T, Kelsoe JR.
Effect of the type and number of adverse
childhood experiences and the timing of
adverse experiences on clinical
outcomes in individuals with bipolar
disorder. Brain Sci [Internet]. 2020 May
1;10(5):254. Available from:
www.mdpi.com/journal/brainsci
49. Park YM, Shekhtman T, Kelsoe JR.
Interaction between adverse childhood
experiences and polygenic risk in
patients with bipolar disorder. Transl
Psychiatry [Internet]. 2020 Dec
1;10(1):1–7. Available from:
https://doi.org/10.1038/s41398-020-
01010-1