Evaldas Šivickas1, Benediktas Antanas Los1, Mantas Giedraitis2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2 Department of Orthopedics-Traumatology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction: Although proximal humerus fractures are not very common in the current population, there is a tendency for this type of fracture to increase in the future due to longer lifespan. Most of these fractures are associated with osteoporosis and because of the aging population it is expected that proximal humerus fractures in the future will become a more and more common problem for surgeons and it will receive more attention in the academic community. At this moment there is no sufficient data for publishing guidelines and surgeons don’t agree on the same management options. This topic is quite controversial. In this literature review we discussed and concluded indications for surgical and conservative treatment, most common surgical management options, including benefits and drawbacks for each of the methods.
Aim: To review and analyze scientific publications, including indications and different surgical management options for proximal humerus fractures.
Methods: A search of scientific articles was performed in PubMed, ClinicalKey databases. The literature review includes more than 30 scientific publications including indications and surgical management options for proximal humerus fractures.
Results: After analysis of the literature detailed indications and different surgical manegement options are presented in this review.
Keywords: Proximal humerus fracture, operative treatment, conservative treatment, intramedullary nail.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
25
Medical Sciences 2021 Vol. 10 (1), p. 25-34, https://doi.org/10.53453/ms.2022.03.3
Proximal humerus fractures: indications for operative treatment
and management options. Literature review
Evaldas Šivickas
1
, Benediktas Antanas Los
1
, Mantas Giedraitis
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Department of Otrthopedics-Traumatology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Introduction: Although proximal humerus fractures are not very common in the current population, there is a
tendency for this type of fracture to increase in the future due to longer lifespan. Most of these fractures are associated
with osteoporosis and because of the aging population it is expected that proximal humerus fractures in the future will
become a more and more common problem for surgeons and it will receive more attention in the academic community.
At this moment there is no sufficient data for publishing guidelines and surgeons don’t agree on the same management
options. This topic is quite controversial. In this literature review we discussed and concluded indications for surgical
and conservative treatment, most common surgical management options, including benefits and drawbacks for each
of the methods.
Aim: To review and analyze scientific publications, including indications and different surgical management options
for proximal humerus fractures.
Methods: A search of scientific articles was performed in PubMed, ClinicalKey databases. The literature review
includes more than 30 scientific publications including indications and surgical management options for proximal
humerus fractures.
Results: After analysis of the literature detailed indications and different surgical manegement options are presented
in this review.
Keywords: Proximal humerus fracture, operative treatment, conservative treatment, intramedullary nail.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
26
Proksimalinių žastikaulio lūžių indikacijos operacijai ir gydymo
būdai: literatūros apžvalga
Evaldas Šivickas
1
, Benediktas Antanas Los
1
, Mantas Giedraitis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Ortopedijos-Traumatologijos klinika, Kaunas,
Lietuva
Santrauka
Įvadas: Nors proksimaliniai žastikaulio lūžiai ir nėra itin dažni, kiekvienais metais jų daugėja dėl vis senėjančios
populiacijos. Pažymint tai, jog šie lūžiai būdingiausi vyresniems žmonėms, dažniausiai jie siejami su osteoporoze.
Tikėtina, jog dėl populiacijos senėjimo bei ilgėjančios gyvenimo trukmės ateityje osteoporozinių lūžių tik daugės,
įskaitant ir proksimalinius žastikaulio lūžius, todėl ši problema taps vis aktualesne ir sulauks daugiau dėmesio
literatūroje. Šiuo metu mokslininkų bendruomenėje nėra prieita vieningos nuomonės dėl gydymo būdų taikymo bei
nėra patikimų įrodymų vieningų rekomendacijų formavimui. Šioje literatūros apžvalgoje yra aptartos ir
apibendrintos indikacijos proksimalinių žastikaulio lūžių chirurginiam gydymui, bei dažniausiai taikomi operaciniai
gydymo būdai, jų pranašumai bei trūkumai.
Tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose aprašomos proksimalinių žastikaulio lūžių
indikacijos chirurginiam gydymui ir galimos operavimo metodikos.
Metodai: mokslinių straipsnių paieška vykdyta PubMed, ClinicalKey duomenų bazėse. Į literatūros apžvalgą
įtraukta daugiau nei 30 mokslinių publikacijų, kuriose aprašomi proksimaliniai žastikaulio lūžiai su indikacijomis
bei metodikomis chirurginiam gydymui
Rezultatai: atlikus literatūros analizę pateiktos išsamios indikacijos chirurginiam gydymui ir skirtingos operacinės
technikos gydant proksimalinius žastikaulio lūžius.
Raktiniai žodžiai: proksimaliniai žastikaulio lūžiai, operacinis gydymas, konservatyvus gydymas, intramedulinė
vinis.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
Pristatymas
Proksimaliniai žastikaulio lūžiai (PŽL) vakarų
pasaulyje užima 6% visų lūžių, iš kurių 85% nutinka
vyresniems nei 50 metų asmenims. Šio tipo lūžiai yra
dvigubai dažnesni moterims nei vyrams [1]. Toks
pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų sietinas su
osteoporoze. PŽL dažnėja vyresniems asmenims, virš
65 metų amžiaus užima 10% visų lūžių [2,3]. Ir tai yra
trečia pagal dažnį osteoporozinių lūžių lokalizacija
[4]. Apie Apie pusę lūžių yra dislokuoti ir 77% jų yra
per chirurginį žastikaulio kaklą. Lūžio gydymo
sprendimas priklauso nuo lūžio tipo ir paciento
amžiaus, funkcinių poreikių bei sąmoningumo lygio.
Dažniausiai naudojami gydymo būdai: konservatyvus
– imobilizacija įtvaru, chirurginis – lūžgalių fiksacija
arba artroplastika. Esant nedislokuotiems lūžiams
optimaliausias gydymas yra konservatyvus ir
ortopedai traumatologai šiuo klausimu vieningai
sutaria. Tuo tarpu dislokuotų lūžių gydymas yra
kontraversiškas ir gali būti naudojami tiek
konservatyvūs ar operaciniai būdai.
Indikacijos chirurginiam gydymui
Pasirinkimas gydyti lūžį konservatyviai ar chirurgiškai
yra itin sunkus. Tai priklauso nuo paciento amžiaus,
kaulų tankio, funkcinio ir socialinio aktyvumo, o
svarbiausia – nuo lūžio tipo. 2012 metais atlikus
sisteminę meta analizę apimančią 23 randomizuotus
tyrimus [5], prieita prie išvados, jog nėra pakankamai
patikimų įrodymų formuojant rekomendacijas, o tai
apsunkina gydymo taktikos pasirinkimą. Paprastai
dažniausiai esant minimaliai dislokuotiems 1, 2 ar 3
dalių lūžiams pagal Neers klasifikaciją ar pacientams,
kuriems kontraindikuotinas operacinis gydymas ar jų
socialiniai ir funkciniai poreikiai yra nedideli,
taikomas konservatyvus gydymas imobilizuojant
ranką įtvaru ir pradedant ankstyvą reabilitaciją 10-14
dieną nuo traumos [6]. Tokių minimaliai dislokuotų
didžiojo gumburėlio ir/ar chirurginio kaklo lūžių,
kuriems yra taikomas konservatyvus gydymas, yra
apie 50% iš visų PŽL [7]. Konservatyvaus gydymo
efektyvumas siekia apie 80-85% imant visus PŽL
atvejus.
Absoliučios indikacijos operaciniam gydymui esant
PŽL yra retos, jos gali būti esant daugybiniam
fragmentų lūžiui su dislokacija, lūžiui einant per
žastikaulio galvos sąnarinį paviršių, patologiniams,
atviriems lūžiams ar esant neurovaskulinės sistemos
pažaidai. Esant dviejų fragmenų lūžiui, randomizuotų
tyrimų metu nerasta reikšmingo skirtumo tarp
konservatyvaus ir chirurginio gydymo metodų
rezultatų pacientams virš 60 metų, todėl nesant
naudingumo šio šipo lūžiui autoriai siūlo atsisakyti
operacinio gydymo [8]. Kitoje studijoje prieita
panašios išvados, jog PŽL gydyme su dislokacija nėra
reikšmingo skirtumo tarp chirurginio ir
konservatyvaus gydymo vertinant paciento gyvenimo
kokybę po dviejų metų nuo lūžio [9]. Kiti autoriai
neįtraukia multifragmentinio PŽL į absoliučias
indikacijas operacijai ir atlikę sisteminę apžvalgą
nerado reikšmingo skirtumo tarp konservatyvaus
gydymo būdo ir rakinamos plokštelės. Abiejose
išskirtose pacientų grupėse nebuvo reikšmingo
skirtumo tarp neįgalumo, gyvenimo kokybės ar
skausmo įvertinimo [10]. Panašių išvadų prieita ir
naujai atliktame randomizuotame tyrime, apėmusiame
1250 pacientų iš kurių buvo atrinkti tik 250, kurie
neturėjo absoliučių indikacijų operaciniam gydymui.
Šio tyrimo metu prieita išvados, jog esant 2, 3 ar 4
fragmentų PŽL, nėra statistiškai reikšmingo rezultatų
skirtumo tarp operacinio ir konservatyvaus gydymo 5
metų laikotarpyje [11]. Esant vyresniems pacientams
(>65metų) pirmumas turėtų būti teikiamas
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
neoperaciniam gydymo būdui, kuris siejamas su
žymiai mažesne rizika komplikacijoms ir revizinėms
operacijoms [10,12].
Uždara repozicija ir perkutaninė fiksacija
Perkutaninė fiksacija prieš kitas metodikas pranaši
tuo, kad minimaliai pažeidžiami audiniai, mažesnė
avaskulinės nekrozės rizika bei mažiau pooperacinių
randėjimo reiškinių. Vienos retrospektyvinės studijos
metu, buvo lyginami konservatyvaus ir operacinio
gydymo būdų (intramedulinės vinies, plokštelės,
perkutaninės vielos) efektyvumai ir paskelbti
rezultatai rodo, jog perkutaninė operacija naudojant
kiršnerio vielas turėjo reikšmingai palankesnes išeitis
negu konservatyvus gydymas, ypatingai vyresnio
amžiaus pacientams ar esant dviejų fragmentų lūžiui
[13]. Kito tyrimo metu gauta, jog išorinė fiksacija
leidžia išsaugoti fragmentų kraujotaką, pasižymi
ankstesne mobilizacija ir užtikrina saugų gijimą bei
geras išeitis [14]. Uždara repozicija ir perkutaninės
vielos yra taikomos, kuomet lūžiai yra dviejų dalių,
trijų fragmentų , einantys per chirurginį kaklą arba po
lūžio atsiradusiai keturių fragmentų žastikaulio galvos
valgus dislokacijai. Šio metodo pirmumas suteikiamas
jauniems pacientams, kurių kaulo struktūra nėra
pažeista osteoporozės. Kiekviena kiršnerio vielų
įvedimo metodika yra specifinė ir priklauso nuo
fragmentų kiekio ir poslinkių. Pavyzdžiui esant
žastikaulio chirurginio kaklo lūžiui, ties deltinio
raumens prisitvirtinimo vieta įvedamos dvi vielos link
žastikaulio galvos, po to, dar dvi vielos yra įvedamos
nuo didžiojo gumburėlio žastikaulio diafizės link.
Viena iš naujesnių perkutaninių metodikų yra
naudojant žastikaulio bloką . Jo metu prie žastikaulio
lateralinės žievės pritvirtinamas metalinis blokas į kurį
vėliau užrakinamos kiršnerio vielos. Naudojant vedlį
dvi kiršnerio vielos, tarpusavyje nukreiptos 25° kampu
viena į kitą, vedamos 35° kampu link žastikaulio
galvos. Atstačius fragmentus į norimą padėtį vielos
užrakinamos bloke. Ši procedūra siejama su geromis
klinikinėmis išeitimis, trumpesniu stacionarizavimo
laikotarpiu, mažesnėmis išlaidomis ir mažesne
avaskulinės nekrozės rizika [15].
Atvira repozicija ir vidinė fiksacija
Rakinamos plokštelės dažniausiai naudojamos esant
lūžiui per chirurginį kaklą, tačiau jos turi vieną didelį
trūkumą – didelę pakartotinės operacijos tikimybę,
kuri gali siekti net 30 proc. Dažniausia to priežastis yra
sraigtų išklibimas [16], kuris siejamas su
osteoporozės pažeistu kaulu. Tobulinant vidinės
žastikaulio fiksacijos būdus, šią problemą buvo
bandoma spręsti su rakinamomis plokštelėmis, kurios
sumažina trintį tarp kaulo ir plokštelės, suteikia
rotacinį ir kampinį stabilumą bei didesnį atsparumą
jėgų apkrovoms [17,18]. Siekiant geresnių rezultatų
buvo tobulinamos užrakinimo technologijos,
plokštelės pritaikomos tik konkrečiai vietai, buvo
taikomos skirtingos proksimalinių sraigtų
kombinacijos ir trajektorijos siekiant maksimaliai
padidinti žastikaulio galvos fiksaciją. Plokštelės
geriausiai tinka jauniems pacientams su tvirta kaulo
struktūra ar esant dviejų fragmentų didžiojo
gumburėlio lūžiui. Sėkmingas gydymas priklauso nuo
kaulo kokybės, repozicijos tikslumo ir žastikaulio
galvos kraujotakos [16,19,20]. Dedant plokštelę yra
itin svarbu parinkti tinkamą jos ilgį siekiant išvengti
išsikišimo ties žastikaulio galva, kuris abdukcijos
metu gali remtis į gretimas struktūras ir riboti judesių
amplitudę. Esant sudėtingiems lūžiams ar
osteoporozės pažeistiems kaulams, gumburėliai gali
būti fiksuojami siūlais, kauliniu cementu ar
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
panaudojus donorinį kaulinį audinį siekiant sumažinti
komplikacijų skaičių [21]. Nepaisant visų pasiekimų
tobulinant plokšteles, vis dar išlieka didelis
komplikacijų dažnis. Po operacijos gali būti stebima
sumažėjusi peties sąnario amplitudė, žastikaulio
galvos avaskulinė nekrozė, plokštelės išklibimas,
sąnarinių paviršių pažeidimas sraigtais ar žastikaulio
galvos fiksacija varus padėtyje [22]. Pagrindinės
komplikacijų priežastys yra osteoporoziniai kaulai,
implanto rigidiškumas, nepakankama implanto vidinė
atrama ir didelės stresinės jėgos kaulo implanto
sandūroje [23–25].
Intramedulinė vinis
Intramedulinės vinys (IMV) kai kurių autorių
siūlomos kaip alternatyvos plokštelei ir
sraigtams[26,27]. IMV taipogi dažniausiai
naudojamos žastikaulio chirurginio kaklo lūžiams,
esant jauniems pacientams su trijų ar keturių
fragmentų žastikaulio lūžiais ar apimantčiais
žastikaulio metafizę ir diafizę [28]. IMV įvedamos
šiek tiek medialiau didžiojo gumburėlio ir rotatorių
manžetės sausgyslių tvirtinimosi vietų. Ši technika
laikoma mažiau invazyvia aplinkiniams audiniams,
tačiau susirūpinimą kelia galimas rotatorių manžetės
pažeidimas. Todėl reikalingas labai didelis atidumas
atidalijant audinius bei parenkant IMV įvedimo vietą,
svarbu kuo labiau sumažinti IMV išsikišimą iš kaulo
siekiant sumažinti pooperacinio peties skausmo
tikimybę [26,27]. Šiuo metu tiesios IMV yra dažniau
naudojamos nei lenktos, kadangi pastarosios linkusios
labiau pažeisti rotatorių manžetę ir turi didesnį
revizinės operacijos dažnį nei tiesios IMV [29–31].
Hemiartroplastika
Peties sąnario hemiartroplastika yra dar vienas
chirurginis būdas PŽL gydyme, pasitelkiamas kai
negalima vidinė fiksacija IMV ar plokštele ar įtariama
žastikaulio galvos destrukcija. Dažniausiai šis būdas
naudojamas esant sudėtingam lūžiui senyvo amžiaus
pacientams [32,33]. Jauniems pacientams
hemiartroplastika taikoma tik tokiais atvejais, kai
negalima fragmentų rekonstrukcija. Taip pat šis būdas
indikuotinas kai yra įtarimų dėl žastikaulio galvos
išemijos ar silpno kaulinio audinio, pažeisto
osteoporozės. Protezas gali būti sustiprintas
autotransplantu panaudojant nuosavą kaulą. Po
autotransplantato pritaikymo, didysis ir mažasis
gumburėliai pirmiausia yra prisiuvami prie implanto ir
po to prie žastikaulio žievės. Operacijos technika yra
sudėtinga ir reikalaujanti tinkamos gumburėlių
repozicijos ir rotatorių manžetės išsaugojimo. Vis dėl
to, rotatorių manžetės sausgyslės ir didysis bei mažasis
gumburėliai yra dažnai pažeidžiami procedūros metu,
todėl sunkiau gyja ir suauga nei atliekant atvirkštinę
peties sąnario artroplastiką. Šios operacijos
komplikacijos gali būti pooperacinis peties skausmas,
rotatorių manžetės ar gumburėlių funkcijos
sutrikimas, raumenų silpnumas, komponentų
išklibimas, nestabulumas, glenoidinio paviršiaus
erozijos. Visos šios komplikacijos gali būti indikacijos
revizinei operacijai [34].
Atvirkštinė peties sąnario artroplastika
Vis didesnio dėmesio susilaukia atvirkštinė peties
sąnario artroplastika, pasižyminti geresnėmis
išeitimis, didesne sąnario judesio apmplitude ir
paciento pasitenkinimu, lyginant su kitomis
chirurginėmis operacijomis. Todėl vis dažniau ši
operacija atliekama esant 3, 4 fragmentų PŽL ar esant
skilusiai žastikaulio galvai vyresniems pacientams
[35]. Atvirkštinė peties sąnario artroplastika
nereikalauja sveikos rotatorių manžėtes ir jos
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
30
pažeidimą galima kompensuoti medializuojant
rotacijos centrą ir atitolinant deltinio raumens
tvirtinimo vietą. Šis privalumas naudingas esant PŽL
ir rotatorių manžetės pažeidimams, būdingiems
vyresniems pacientams. Neseniai atliktoje sisteminėje
apžvalgoje, apėmusioje 22 studijas, prieita išvadų, kad
lyginant su hemiartroplastika, atvirkštinė peties
sąnario artroplastika pasižymi geresnėmis išeitimis,
didesne fleksijos ir abdukcijos amplitude, net kai
gumburėliai nepritvirtinti ar pilnai neprigiję. Esant
mažai rotacijos amplitudei revizijos metu gali būti
pritvirtinami gumburėliai. Nors komplikacijų dažnis
atvirkštinės peties sąnario artroplastikos metu didesnis
nei hemiartroplastikos, tačiau pakartotinės operacijos
rizika yra panaši, o revizinių operacijų dažnis
mažesnis [36]. Atvirkštinė sąnario artroplastika gali
būti taikoma ne tik kaip pirminė operacija, bet kaip ir
antrinė, po nesėkmingos hemiartroplastikos ar atviros
repozicijos [36]. Tuo tarpu kitu randomizuotu aklu
tyrimu nustatyta, jog revizinė operacija iš
hemiartroplastikos į atvirkštinę peties sąnario
artroplastiką nepagerina išeičių [37]. Atvirkštinės
peties sąnario artroplastikos rezultatai yra labai daug
žadantys, bet vis dar reikia nuodugnesnių ir didesnių
apimčių tyrimų, kad būtų galima teikti
rekomendacijas.
Apibendrinimas
Proksimaliniai žastikaulio lūžiai būdingiausi
vyresniąjai populiacijai ir yra sietini su osteoporoze.
Ilgėjant gyvenimo trukmei ateityje tokių lūžių
sulauksime vis daugiau ir tai taps vis aktualesne
problema ortopedijoje traumatologijoje. Gydymo
būdai labai priklauso nuo paciento ir lūžio tipo.
Dauguma minimaliai dislokuotų lūžių gali būti
gydomi konservatyviai su ankstyva reabilitacija.
Gydant lūžį su poslinkiu reikėtų įvertinti paciento
savarankiškumo lygį, kaulo tvirtumą, chirurginius
rizikos veiksnius. Chirurginiai gydymo metodai apima
lūžgalių fiksaciją perkutaniškai, intramedulines vinis,
rakinamas plokšteles ar artroplastiką. Vieni ar kiti
būdai turi savas indikacijas ir kontraindikacijas, tačiau
mokslinėje bendruomenėje dar nepakanka sistemingų
duomenų rekomendacijoms formuoti. Taipogi,
atsiranda vis daugiau duomenų už konservatyvaus
gydymo pranašumą lyginant su chirurginiu esant net
sudėtingiems lūžiams, todėl esant abejotinai situacijai,
rekomenduojama rinktis konservatyvų metodą.
Literatūros sąrašas
1. Court-Brown CM, Caesar B. Epidemiology of adult
fractures: A review. Injury. Elsevier; 2006. p. 691–7.
2. Baron JA, Karagas M, Barrett J, Kniffin W,
Malenka D, Mayor M, et al. Basic epidemiology of
fractures of the upper and lower limb among
americans over 65 years of age. Epidemiology
[Internet]. Lippincott Williams and Wilkins; 1996
[cited 2020 Nov 10];7:612–8. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/8899387/
3. Sabharwal S, Patel NK, Griffiths D, Athanasiou T,
Gupte CM, Reilly P. Trials based on specific fracture
configuration and surgical procedures likely to be
more relevant for decision making in the management
of fractures of the proximal humerus: Findings of a
meta-analysis. Bone Jt Res [Internet]. British Editorial
Society of Bone and Joint Surgery; 2016 [cited 2020
Nov 10];5:470–80. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27756738/
4. Calvo E, Morcillo D, Foruria AM, Redondo-
Santamaría E, Osorio-Picorne F, Caeiro JR.
Nondisplaced proximal humeral fractures: High
incidence among outpatient-treated osteoporotic
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
31
fractures and severe impact on upper extremity
function and patient subjective health perception. J
Shoulder Elb Surg. Mosby; 2011;20:795–801.
5. Handoll HH, Brorson S. Interventions for treating
proximal humeral fractures in adults [Internet].
Cochrane Database Syst. Rev. John Wiley and Sons
Ltd; 2015 [cited 2020 Nov 10]. Available from:
http://doi.wiley.com/10.1002/14651858.CD000434.p
ub4
6. Schumaier A, Grawe B. Proximal Humerus
Fractures: Evaluation and Management in the Elderly
Patient. Geriatr Orthop Surg Rehabil [Internet]. SAGE
Publications; 2018 [cited 2020 Nov
11];9:215145851775051. Available from:
/pmc/articles/PMC5788098/?report=abstract
7. Bergdahl C, Ekholm C, Wennergren D, Nilsson F,
Möller M. Epidemiology and patho-anatomical
pattern of 2,011 humeral fractures: Data from the
Swedish Fracture Register. BMC Musculoskelet
Disord [Internet]. BioMed Central; 2016 [cited 2020
Nov 11];17. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27072511/
8. Launonen AP, Sumrein BO, Reito A, Lepola V,
Paloneva J, Jonsson KB, et al. Operative versus non-
operative treatment for 2-part proximal humerus
fracture: A multicenter randomized controlled trial.
PLoS Med [Internet]. Public Library of Science; 2019
[cited 2020 Nov 11];16. Available from:
/pmc/articles/PMC6638737/?report=abstract
9. Song JQ, Deng XF, Wang YM, Wang XB, Li X, Yu
B. Operative vs. nonoperative treatment for
comminuted proximal humeral fractures in elderly
patients: A current meta-analysis. Acta Orthop
Traumatol Turc [Internet]. Ekin Medical Publishing;
2015 [cited 2020 Nov 11];49:345–53. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26312459/
10. Launonen AP, Lepola V, Flinkkilä T, Laitinen M,
Paavola M, Malmivaara A. Treatment of proximal
humerus fractures in the elderly. Acta Orthop
[Internet]. Informa Healthcare; 2015 [cited 2020 Nov
12];86:280–5. Available from:
/pmc/articles/PMC4443467/?report=abstract
11. Handoll HH, Keding A, Corbacho B, Brealey SD,
Hewitt C, Rangan A. Five-year follow-up results of
the PROFHER trial comparing operative and non-
operative treatment of adults with a displaced fracture
of the proximal humerus. Bone Jt J [Internet]. British
Editorial Society of Bone and Joint Surgery; 2017
[cited 2021 Feb 15];99B:383–92. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28249980/
12. Beks RB, Ochen Y, Frima H, Smeeing DPJ, van
der Meijden O, Timmers TK, et al. Operative versus
nonoperative treatment of proximal humeral fractures:
a systematic review, meta-analysis, and comparison of
observational studies and randomized controlled trials
[Internet]. J. Shoulder Elb. Surg. Mosby Inc.; 2018
[cited 2020 Nov 11]. p. 1526–34. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29735376/
13. Tamimi I, Montesa G, Collado F, González D,
Carnero P, Rojas F, et al. Displaced proximal humeral
fractures: When is surgery necessary? Injury
[Internet]. Elsevier Ltd; 2015 [cited 2021 Feb
15];46:1921–9. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26120018/
14. Monga P, Verma R, Sharma VK. Closed reduction
and external fixation for displaced proximal humeral
fractures. J Orthop Surg (Hong Kong) [Internet]. J
Orthop Surg (Hong Kong); 2009 [cited 2021 Feb
15];17:142–5. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19721139/
15. Vundelinckx BJ, Dierickx CA, Bruckers L,
Dierickx CH. Functional and radiographic medium-
term outcome evaluation of the Humerus Block, a
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
32
minimally invasive operative technique for proximal
humeral fractures. J Shoulder Elb Surg [Internet]. J
Shoulder Elbow Surg; 2012 [cited 2021 Feb
15];21:1197–206. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22036547/
16. Olerud P, Ahrengart L, Ponzer S, Saving J,
Tidermark J. Internal fixation versus nonoperative
treatment of displaced 3-part proximal humeral
fractures in elderly patients: A randomized controlled
trial. J Shoulder Elb Surg. Mosby; 2011;20:747–55.
17. Hettrich CM, Boraiah S, Dyke JP, Neviaser A,
Helfet DL, Lorich DG. Quantitative assessment of the
vascularity of the proximal part of the humerus. J Bone
Jt Surg - Ser A [Internet]. Journal of Bone and Joint
Surgery Inc.; 2010 [cited 2021 Feb 15];92:943–8.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20360519/
18. Voigt C, Geisler A, Hepp P, Schulz AP, Lill H. Are
polyaxially locked screws advantageous in the plate
osteosynthesis of proximal humeral fractures in the
elderly? A prospective randomized clinical
observational study [Internet]. J. Orthop. Trauma. J
Orthop Trauma; 2011 [cited 2021 Feb 15]. p. 596–602.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21670709/
19. Solberg BD, Moon CN, Franco DP, Paiement GD.
Surgical treatment of three and four-part proximal
humeral fractures. J Bone Jt Surg - Ser A [Internet].
Journal of Bone and Joint Surgery Inc.; 2009 [cited
2021 Feb 15];91:1689–97. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19571092/
20. Fjalestad T, Hole M, Hovden IAH, Blücher J,
Strømsøe K. Surgical treatment with an angular stable
plate for complex displaced proximal humeral
fractures in elderly patients: A randomized controlled
trial. J Orthop Trauma [Internet]. J Orthop Trauma;
2012 [cited 2021 Feb 15];26:98–106. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21804410/
21. Jung SW, Shim SB, Kim HM, Lee JH, Lim HS.
Factors that influence reduction loss in proximal
humerus fracture surgery. J Orthop Trauma [Internet].
Lippincott Williams and Wilkins; 2015 [cited 2021
Feb 15];29:276–82. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25470562/
22. Owsley KC, Gorczyca JT. Displacement/screw
cutout after open reduction and locked plate fixation
of humeral fractures. J Bone Jt Surg - Ser A [Internet].
Journal of Bone and Joint Surgery Inc.; 2008 [cited
2021 Feb 16];90:233–40. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18245580/
23. Thanasas C, Kontakis G, Angoules A, Limb D,
Giannoudis P. Treatment of proximal humerus
fractures with locking plates: A systematic review
[Internet]. J. Shoulder Elb. Surg. J Shoulder Elbow
Surg; 2009 [cited 2021 Feb 15]. p. 837–44. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19748802/
24. Brunner F, Sommer C, Bahrs C, Heuwinkel R,
Hafner C, Rillmann P, et al. Open reduction and
internal fixation of proximal humerus fractures using
a proximal humeral locked plate: A prospective
multicenter analysis. J Orthop Trauma [Internet]. J
Orthop Trauma; 2009 [cited 2021 Feb 15];23:163–72.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19516088/
25. Ricchetti ET, Warrender WJ, Abboud JA. Use of
locking plates in the treatment of proximal humerus
fractures [Internet]. J. Shoulder Elb. Surg. J Shoulder
Elbow Surg; 2010 [cited 2021 Feb 15]. p. 66–75.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20188270/
26. Gradl G, Dietze A, Kääb M, Hopfenmüller W,
Mittlmeier T. Is locking nailing of humeral head
fractures superior to locking plate fixation? Clin
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
33
Orthop Relat Res [Internet]. Springer New York LLC;
2009 [cited 2021 Feb 15];467:2986–93. Available
from: /pmc/articles/PMC2758984/
27. Koike Y, Komatsuda T, Sato K. Internal fixation
of proximal humeral fractures with a Polarus humeral
nail. J Orthop Traumatol [Internet]. J Orthop
Traumatol; 2008 [cited 2021 Feb 15];9:135–9.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19384609/
28. Hatzidakis AM, Shevlin MJ, Fenton DL, Curran-
Everett D, Nowinski RJ, Fehringer E V. Angular-
stable locked intramedullary nailing of two-part
surgical neck fractures of the proximal part of the
humerus: A multicenter retrospective observational
study. J Bone Jt Surg - Ser A [Internet]. Journal of
Bone and Joint Surgery Inc.; 2011 [cited 2021 Feb
15];93:2172–9. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22159852/
29. Lopiz Y, Garcia-Coiradas J, Garcia-Fernandez C,
Marco F. Proximal humerus nailing: A randomized
clinical trial between curvilinear and straight nails. J
Shoulder Elb Surg [Internet]. J Shoulder Elbow Surg;
2014 [cited 2021 Feb 15];23:369–76. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24291047/
30. Popescu D, Fernandez-Valencia JA, Rios M, Cuñé
J, Domingo A, Prat S. Internal fixation of proximal
humerus fractures using the T2-proximal humeral nail.
Arch Orthop Trauma Surg [Internet]. Arch Orthop
Trauma Surg; 2009 [cited 2021 Feb 15];129:1239–44.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19066921/
31. Dilisio MF, Nowinski RJ, Hatzidakis AM,
Fehringer E V. Intramedullary nailing of the proximal
humerus: Evolution, technique, and results [Internet].
J. Shoulder Elb. Surg. Mosby Inc.; 2016 [cited 2021
Feb 15]. p. e130–8. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26895601/
32. Ross M, Hope B, Stokes A, Peters SE, McLeod I,
Duke PFR. Reverse shoulder arthroplasty for the
treatment of three-part and four-part proximal humeral
fractures in the elderly. J Shoulder Elb Surg [Internet].
Mosby Inc.; 2015 [cited 2021 Feb 16];24:215–22.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25168347/
33. Chalmers PN, Slikker W, Mall NA, Gupta AK,
Rahman Z, Enriquez D, et al. Reverse total shoulder
arthroplasty for acute proximal humeral fracture:
Comparison to open reduction-internal fixation and
hemiarthroplasty. J Shoulder Elb Surg [Internet]. J
Shoulder Elbow Surg; 2014 [cited 2021 Feb
16];23:197–204. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24076000/
34. Hackett DJ, Hsu JE, Matsen FA. Primary Shoulder
Hemiarthroplasty: What Can Be Learned from 359
Cases That Were Surgically Revised? Clin Orthop
Relat Res [Internet]. Lippincott Williams and Wilkins;
2018 [cited 2021 Feb 16];476:1031–40. Available
from: /pmc/articles/PMC5916625/
35. Kelly BJ, Myeroff CM. Reverse Shoulder
Arthroplasty for Proximal Humerus Fracture
[Internet]. Curr. Rev. Musculoskelet. Med. Springer;
2020 [cited 2020 Nov 12]. p. 186–99. Available from:
/pmc/articles/PMC7174456/?report=abstract
36. Gallinet D, Ohl X, Decroocq L, Dib C, Valenti P,
Boileau P. Is reverse total shoulder arthroplasty more
effective than hemiarthroplasty for treating displaced
proximal humerus fractures in older adults? A
systematic review and meta-analysis [Internet].
Orthop. Traumatol. Surg. Res. Elsevier Masson SAS;
2018 [cited 2021 Feb 16]. p. 759–66. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29969722/
37. Sebastiá-Forcada E, Cebrián-Gómez R, Lizaur-
Utrilla A, Gil-Guillén V. Reverse shoulder
arthroplasty versus hemiarthroplasty for acute
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
34
proximal humeral fractures. A blinded, randomized,
controlled, prospective study. J Shoulder Elb Surg
[Internet]. Mosby Inc.; 2014 [cited 2021 Feb
16];23:1419–26. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25086490/