Justė Teišerskytė1, Justė Straševičiūtė1, Algirdas Musneckis2
1Lithuanian University of Health Sciences
2Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry
Abstract
Introduction. Obsessive Compulsive Disorder is a disorder that occurs with repetitive thoughts and actions and has a significant impact on the mental state of patients of all ages.
Background. Patients with OCD are often diagnosed with comorbid conditions such as generalized anxiety disorder or major depression, which may lead to an increased risk of suicide.
Aim. The aim of this review was to discuss obsessive compulsive disorder, suicide and their correlation based on the practices of researchers and to provide effective recommendations.
Research methods. A review of literature. The search for the latest literature was performed using Google Scholar, ClinicalKey, PubMed databases. Criteria for inclusion: 1) articles, full text provided; 2) links between OCD and suicide. The analyzed literature covers the period 1999-2022. Criteria for rejecting articles: 1) unreviewed publications; 2) the article is not related to the OCD or suicide process.
Results. Although the exact mechanisms of depression and OCD comorbidity are not fully understood, major depression is said to be the most common diagnosis of OCD, which also contributes to the exacerbation of suicidal thoughts, behaviors. The scientific volume indicates that the more severe the patient’s symptoms of OCD, the more likely the patient is to have suicidal intent.
Conclusion. The findings suggest that a large proportion of people with OCD have an increased risk of suicidal behavior. It is important to monitor the risk of suicide in patients with OCD, with a particular reference to those with suicidal ideation.
Keywords: obsessive compulsive disorder, suicide, obsessions, compulsions.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
101
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (3), p. 101-108,
https://doi.org/10.53453/ms.2022.07.11
Obsessive compulsive disorder and suicide: a literature review
Justė Teišerskytė
1
, Justė Straševičiūtė
1
, Algirdas Musneckis
2
1
Lithuanian University of Health Sciences
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry
Abstract
Introduction. Obsessive Compulsive Disorder is a disorder that occurs with repetitive thoughts and actions
and has a significant impact on the mental state of patients of all ages.
Background. Patients with OCD are often diagnosed with comorbid conditions such as generalized anxiety
disorder or major depression, which may lead to an increased risk of suicide.
Aim. The aim of this review was to discuss obsessive compulsive disorder, suicide and their correlation based
on the practices of researchers and to provide effective recommendations.
Research methods. A review of literature. The search for the latest literature was performed using Google
Scholar, ClinicalKey, PubMed databases. Criteria for inclusion: 1) articles, full text provided; 2) links between OCD
and suicide. The analyzed literature covers the period 1999-2022. Criteria for rejecting articles: 1) unreviewed
publications; 2) the article is not related to the OCD or suicide process.
Results. Although the exact mechanisms of depression and OCD comorbidity are not fully understood, major
depression is said to be the most common diagnosis of OCD, which also contributes to the exacerbation of suicidal
thoughts, behaviors. The scientific volume indicates that the more severe the patient's symptoms of OCD, the more
likely the patient is to have suicidal intent.
Conclusion. The findings suggest that a large proportion of people with OCD have an increased risk of
suicidal behavior. It is important to monitor the risk of suicide in patients with OCD, with a particular reference to
those with suicidal ideation.
Keywords: obsessive compulsive disorder, suicide, obsessions, compulsions.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
102
Obsesinis kompulsinis sutrikimas ir savižudybė: literatūros
apžvalga
Justė Teišerskytė
1
, Justė Straševičiūtė
1
, Algirdas Musneckis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Psichiatrijos klinika
Santrauka
Įvadas. Obsesinis kompulsinis sutrikimas (toliau – OKS) yra sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiomis
mintimis ir veiksmais. OKS sergantiems pacientams neretai diagnozuojamos tokios komorbidinės būklės kaip
generalizuotas nerimo sutrikimas ar didžioji depresija – tai gali lemti padidėjusią savižudybės riziką. Nors tikslūs
depresijos bei OKS komorbidiškumo mechanizmai nėra aiškūs, teigiama, kad didžioji depresija yra dažniausia OKS
lydinti diagnozė, kuri skatina ir savižudiškų minčių ar tokio pobūdžio elgesio paūmėjimą.
Darbo tikslas – apžvelgti obsesinį kompulsinį sutrikimą, savižudybes ir jų sąsajas bei remiantis gerąja
užsienio tyrėjų patirtimi pateikti efektyvias obsesinio kompulsinio sutrikimo ir jį lydinčių reiškinių stebėjimo
rekomendacijas.
Tyrimo metodai – mokslinės literatūros paieška buvo atliekama naudojant PubMed, ClinicalKey, Google
Scholar, duomenų bazes. Paieškai naudoti raktažodžiai anglų kalba: obsessive compulsive disorder, obsessions,
compulsions, suicide. Analizuota literatūra, susijusi su OKS ir savižudybe, apimanti 1999-2022 metų laikotarpį.
Įtraukimo kriterijai: 1) straipsniai, kuriuose pateiktas pilnas tekstas; 2) straipsnyje analizuojamos OKS ir savižudybės
sąsajos. Straipsnių atmetimo kriterijai: 1) nerecenzuoti leidiniai; 2) straipsnis nesusijęs su OKS ar savižudybės
procesu.
Rezultatai. Obsesinis kompulsinis sutrikimas ir savižudybė – kompleksinis procesas, kurio atsiradimui ir
progresavimui įtaką daro biologiniai, psichologiniai, klinikiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai. Mokslinėje
literatūroje nurodoma, kad kuo intensyviau pacientui pasireiškia OKS simptomai (ypač seksualinės ar daiktų kaupimo
obsesijos ir kompulsijos), tuo didesnė tikimybė, kad pacientas turės suicidinių ketinimų.
Išvados. Didelė dalis OKS sergančių pacientų turi padidintą savižudybės ir savižudiško elgesio riziką, tad
galima teigti, jog svarbu pacientus, kuriems nustatytas OKS, reguliariai tirti dėl savižudybės rizikos, ypač atkreipiant
dėmesį į asmenis, kuriems pasireiškia savižudiškų ketinimų simptomai.
Raktažodžiai: Obsesinis kompulsinis sutrikimas, savižudybė, obsesijos, kompulsijos.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
103
Įvadas
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (toliau –
OKS) yra sutrikimas, pasireiškiantis
pasikartojančiomis mintimis ir veiksmais bei darantis
didelę įtaką įvairaus amžiaus pacientų psichikos
būklei – OKS paplitimas pasaulyje siekia apie 2 proc.
[1]. Neretai OKS yra gydymui atsparus psichikos
sutrikimas, neretai prasidedantis vaikystėje ir
besivystantis lėtine eiga [2]. Šis sutrikimas gali daryti
didelį neigiamą poveikį sergančių asmenų ir jų šeimos
narių gyvenimo kokybei, gerovei ir galimybei
sėkmingai įgyvendinti savo planus bei atlikti pareigas
[2,3]. Tikėtina, kad etiologiškai OKS nėra vienalytė
būklė - asmenys, turintys šį psichikos sutrikimą,
dažnai greta ar tik tam tikru gyvenimo laikotarpiu turi
papildomų – komorbidinių psichikos sutrikimų [4].
OKS sergantiems pacientams neretai diagnozuojamos
tokios komorbidinės būklės kaip generalizuotas
nerimo sutrikimas [5] ar didžioji depresija [6] – tai gali
lemti ir padidėjusią savižudybės riziką. Nors tikslūs
depresijos bei OKS komorbidiškumo mechanizmai
nėra visiškai aiškūs, teigiama, kad didžioji depresija
yra dažniausia OKS lydinti diagnozė [7], kuri skatina
ir savižudiškų minčių ar tokio pobūdžio elgesio
paūmėjimą [8]. Be to, lyginant su bendrąja
populiacija, OKS sergantys pacientai turi didesnę
savižudybės riziką [9] – literatūroje nurodoma, kad
bent 1 iš 10 pacientų, sergančių OKS, bent kartą
gyvenime bando nusižudyti [2]. Taigi, nesuteikiant
savalaikio tinkamo gydymo OKS sergantys pacientai
gali nesugebėti pasirūpinti savimi bei atlikti kasdienių
pareigų, taip pat didėja ir kitų ligų išsivystymo rizika
bei suicidinės mintys ir ketinimai [10], tad šia analize
siekiame atkreipti dėmesį į OKS ir savižudybės
sąsajas.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Naujausios su OKS ir savižudybe susijusios
mokslinės literatūros paieška buvo atliekama
naudojant Elsevier, PubMed, Google Scholar
duomenų bazes. Paieškai buvo naudoti raktažodžiai
anglų kalba: Obsessive compulsive disorder,
obsessions, compulsions, suicide. Įtraukimo kriterijai:
1) straipsniai, kuriuose pateiktas pilnas tekstas, 2)
straipsnyje analizuojamos OKS ir savižudybės
sąsajos. Atsižvelgiant į ribotą literatūros šaltinių kiekį,
analizei parinkta kuo naujesnė literatūra ją lyginant su
pirmosiomis šios temos apžvalgomis. Analizuota
literatūra apima 1999-2022 metų laikotarpį. Straipsnių
atmetimo kriterijai: 1) nerecenzuoti leidiniai; 2)
straipsnis nesusijęs su OKS ar savižudybės procesu. Į
literatūros analizę įtraukta 648 publikacijos, iš kurių
buvo atrinkti 33 recenzuojamuose leidiniuose
publikuoti moksliniai straipsniai, atitinkantys
įtraukimo ir atmetimo kriterijus bei atvejų apžvalgos,
susijusios su OKS ir savižudybe.
Tyrimo rezultatai
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
OKS sutrikimą sudaro dviejų rūšių
simptomai – pacientus lydi pasikartojančios įkyrios
mintys (obsesijos) ar/ir veiksmai (kompulsijos) [11].
Obsesijos yra nuolatinės, įkyrios, nepageidaujamos
mintys, potraukiai ar vaizdai, galintys sukelti nerimą
ar diskomfortą – neretai tai pasireiškia mikrobų baime,
idealios tvarkos siekimu, atliktų veiksmų permąstymu,
baime prarasti kontrolę ar kitomis pasikartojančiomis
mintimis [12]. Nevalingas elgesys (kompulsijos) –
pasikartojantis elgesys, kurį asmuo atlieka
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
104
reaguodamas į įkyrias mintis, bandydamas sumažinti
nerimą ir stresą [13]. Dažniausiai kompulsijos kyla dėl
reakcijos į obsesijas – pasikartojančiu elgesiu
siekiama atliepti įkyrias mintis: ypatingai dažnai
plaunamos rankos, tvarkomasi, nuolat perdėliojami
daiktai į „jiems skirtas vietas“, reguliariai tikrinami
atlikti veiksmai (tokie, kaip durų užrakinimas ar
šviesos išjungimas), kompulsyvus skaičiavimas [11].
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad OKS sergantis
pacientas negali sąmoningai kontroliuoti perteklinių
minčių ar veiksmų ir dėl to patiria sunkumų
kasdieniame gyvenime. Kad OKS simptomai būtų
kliniškai reikšmingi, jie turi pasireikšti kartu su ryškiu
distresu ir disfunkcija [14]. Subklinikiniai obsesiniai
– kompulsiniai simptomai nėra neįprasti ir yra
pastebimi normalaus vystymosi metu. OKS
pacientams gali reikšmingai sutrikdyti sveikatą ir
neigiamai paveikti gyvenimo kokybę [15]. Obsesijos
ir kompulsijos neturėtų būti painiojamos su
charakterio bruožais, kuriuos sukelia obsesinis –
kompulsinis asmenybės sutrikimas. Nors OKS kartais
sunku diferencijuoti nuo obsesinio – kompulsinio
asmenybės sutrikimo, tačiau obsesijos ir kompulsijos
sergant OKS skiriasi kokybiškai nuo obsesinio –
kompulsinio asmenybės sutrikimo bruožų, tokių kaip
perfekcionizmas ar perdėtas sąmoningumas. Taip pat,
nepaisant panašumų, OKS aiškiai skiriasi nuo baimių
ir nerimo, patiriamų sergant kitais nerimo sutrikimais,
nuo permąstymo, būdingo nuotaikos sutrikimams ir
nuo kliedesių, būdingų psichoziniams sutrikimams
[16].
Savižudybė
Savižudybė – kompleksinis procesas, kurio
atsiradimui ir progresavimui įtaką daro biologiniai
(įskaitant genetinius), psichologiniai (pvz.: tam tikri
asmenybės bruožai), klinikiniai (gretutinės psichikos
ligos), socialiniai ir aplinkos veiksniai [17].
Savižudybė yra viena pagrindinių visuomenės
sveikatos problemų, kuri, kaip manoma, visame
pasaulyje sudaro daugiau nei 800 000 mirčių per
metus, o tai yra 1,4 proc. visų mirčių visame pasaulyje
[18]. Antruoju ir trečiuoju gyvenimo dešimtmečiais
savižudybė yra antra pagrindinė mirties priežastis.
Ypač dideli paauglių ir jaunų suaugusiųjų (nuo 15 iki
29 metų) mirties, dėl įgyvendintos savižudybės,
skaičiai [19]. Statistiškai, vyrai tris kartus dažniau nei
moterys nusižudo, tačiau moterys ženkliai dažniau
bando nusižudyti. Taip pat, kaip ir lytis, į savižudybės
rizikos faktorius įeina prasta socialinė padėtis,
bedarbystė, jau nustatytas psichikos sutrikimas (ne
seniau, nei prieš 10 metų) ir jau buvę bandymai
nusižudyti [20]. Nors savižudybės riziką gali didinti
įvairūs veiksniai, psichikos sveikatos sutrikimai
išlieka dažniausia savižudybės priežastimi [19]. Kiti
rizikos veiksniai – vienatvė, ankstesni bandymai
nusižudyti ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Skirtingų rizikos veiksnių egzistavimas lemia
apsunkintą savižudybės rizikos įvertinimą, todėl
savižudybės prevencija bei savalaikės intervencijos
išlieka pagrindiniu savižudybių rodiklių mažinimo
būdu [17]. Vienas iš efektyvių būdų savižudybių
skaičiui mažinti – sveikatos priežiūros darbuotojų
kompetencijos didinimas vertinant savižudybės riziką.
Specialistus svarbu skatinti atkreipti dėmesį į didesnės
savižudybės rizikos pacientus jiems skiriant tinkamą
priežiūrą – planuoti reguliarius apsilankymus
psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ar, esant
poreikiui, sudaryti galimybes gauti gydymą
stacionare. Savižudiškas elgesys yra viena pagrindinių
socialinių ir sveikatos priežiūros problemų, todėl į jį
svarbu atkreipti dėmesį ne tik gydytojams
psichiatrams, bet ir visų specialybių sveikatos
priežiūros specialistams [19].
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
105
Obsesinio kompulsinio sutrikimo ir
savižudybės sąsajų apžvalgos pradžia
Visiems asmenims, turintiems psichikos
sveikatos sutrikimų, yra padidėjusi suicidinių minčių
ar bandymo nusižudyti rizika, o apie 90 proc. asmenų,
kurie įvykdo savižudybę, kenčia nuo psichikos
sutrikimų [21]. Pasikartojančios, nuolatinės
savižudiškos mintys turi įtakos bandymui žudytis ir
yra siejamos su įgyvendintomis savižudybėmis tarp
pacientų, kuriems yra nustatyti keli skirtingi psichikos
sutrikimai [22,23]. Deja, bet mažai dėmesio skiriama
savižudybės rizikos vertinimui tarp pacientų,
sergančių OKS – vienai iš labiausiai paplitusių ir
bejėgiškumą sukeliančių psichikos būklių [24].
Nepaisant vis didėjančio supratimo apie neigiamas
patirtis, susijusias su OKS, mažai dėmesio skiriama
šiuo sutrikimu sergančiųjų asmenų savižudiškų
minčių ir elgesio vertinimui. Pirmuosiuose atliktuose
tyrimuose apie OKS sergančius pacientus ir jų sąsajas
su savižudybės procesu, šį sutrikimą turintys pacientai
buvo įvardijami kaip priklausantys mažos savižudybės
rizikos grupei - tarp jų savižudybių skaičius siekė
mažiau nei 1 proc., o bandymai nusižudyti siekė 3-4
proc. tirtųjų [25].
Obsesinio kompulsinio sutrikimo ir savižudybės
sąsajos šiandieninėje medicinoje
Atliktuose naujesniuose tyrimuose rezultatai
skiriasi – bent vieną kartą žudytis bandė 10-27 proc.
pacientų, kuriems nustatytas OKS [26]. Skirtinguose
mokslinės literatūros šaltiniuose nurodoma, jog
sergant OKS ir turint komorbidinių diagnozių (tokių
kaip asocialaus ar ribinio asmenybės tipo ar elgesio
sutrikimai), didėja paauglių bei suaugusiųjų
savižudiško elgesio rizika [27]. Be to, kuo intensyviau
pacientui pasireiškia OKS simptomai (seksualinės,
religinės ar daiktų kaupimo obsesijos ir kompulsijos),
tuo didesnė tikimybė, kad pacientas turės suicidinių
ketinimų [28]. Dar 2003 – 2008 metais Brazilijoje
buvo atliktas momentinis stebėjimo tyrimas, kuriame
dalyvavo 582 OKS diagnozę turintys ambulatoriškai
gydomi pacientai. Jo rezultatai parodė, kad kiek
daugiau nei trečdalis (36 proc.) tyrime dalyvavusių
pacientų išsakė nuolatines suicidines mintis, 20 proc.
apklaustųjų savižudybę planavo ir net 11 proc.
pacientų jau bandė ją įgyvendinti [8]. Šio tyrimo metu
taip pat nustatyta ir savižudiškų minčių bei ketinimų
paūmėjimo sąsaja su žalingų medžiagų vartojimu.
Indijoje atliktas tyrimas rodo panašią tendenciją – iš
50 tirtų ambulatoriškai bei stacionare gydomų OKS
sergančių pacientų 52 proc. išsakė savižudiškas mintis
bei 16 proc. bandė nusižudyti [29]. Šis tyrimas
atskleidė ir obsesijų bei kompulsijų pobūdį, susijusį su
padidėjusia savižudybės rizika – daugiau nei pusė (57
proc.) savižudiškų ketinimų turėjusių pacientų
skundėsi švaros palaikymo bei baimės užsikrėsti
obsesijomis, religinėmis (47 proc.) ir seksualinėmis
(33 proc.) obsesijomis, pasikartojančiais ritualais (27
proc.). Dar viename OKS ir savižudybės proceso
sąsajas atskleidžiančiame tyrime [30] buvo tirti 52
asmenys, kuriuos tyrėjai skirstė į dvi grupes. 22
asmenys buvo priskirti klinikinei grupei – tai
pacientai, kuriems atliekant tyrimą ūmiai pasireiškė
lengvo, vidutinio arba didelio sunkumo OKS
požymiai. Antrajai – subklinikinei – grupei priskirta
30 asmenų, kurie šiuo metu yra remisijoje ir gauna
atitinkamą gydymą. 19,23 proc. tirtųjų nurodė, kad jau
bent kartą bandė žudytis ir 26,9 proc. turėjo didelio
intensyvumo savižudiškų minčių (6 arba daugiau balų
Minčių apie savižudybę skalėje). Klinikinei grupei
priskirti pacientai didesniais balais įvertino patiriamą
beviltiškumo jausmą (pagal Beck beviltiškumo skalę)
ir savižudiškų minčių dažnumą (Minčių apie
savižudybę skalėje) lyginant su subklinikine grupe.
Rekomendacijos
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
106
Dėl glaudžių OKS ir savižudybės sąsajų
rekomenduojama atidžiai vertinti visų OKS sergančių
pacientų savižudybės riziką [31]. Panašios tendencijos
stebimos ir naujausioje – 2022 metų – mokslinėje
literatūroje: rekomenduojama atsakingai įvertinti OKS
sergančių pacientų savižudybės riziką ir atkreipti
dėmesį į ją didinančius veiksnius – komorbidinę
didžiosios depresijos diagnozę, OKS sunkumą bei jau
buvusius bandymus nusižudyti [32,33]. Šių tyrimų
išvados rodo, jog didelė OKS sergančių pacientų dalis
turi padidintą savižudybės ir savižudiško elgesio
riziką, kuri yra susijusi su ligos pasireiškimo sunkumu.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, galima teigti, jog yra
svarbu pacientus, kuriems nustatytas OKS, reguliariai
tirti dėl savižudybės rizikos, ypač atkreipiant dėmesį į
asmenis, kuriems pasireiškia savižudiškų ketinimų
simptomai.
Išvados
OKS ir savižudybės procesas –
glaudžiai susiję, todėl gali neigiamai paveikti individo
emocinę sveikatą bei apsunkinti kasdienę veiklą.
Rekomenduojama reguliariai stebėti pacientų,
sergančių OKS, suicidinių minčių atsiradimą ir
vystymąsi bei nuolat vertinti jų savižudybės riziką.
Dėl nepakankamo informacijos kiekio
rekomenduojama aktyviai analizuoti OKS ir
savižudybės sąsajas Lietuvoje atliekant mokslinius
tyrimus, kurie atskleistų šių pacientų suicidinių minčių
bei ketinimų dažnį šalyje ir padėtų suteikti tinkamą,
savalaikę pagalbą.
Literatūra
1. Bartz JA, Hollander E. Is obsessive–
compulsive disorder an anxiety disorder? Prog
Neuro-Psychopharmacology Biol Psychiatry.
2006 May 1;30(3):338–52.
2. Pellegrini L, Maietti E, Rucci P, Casadei G,
Maina G, Fineberg NA, et al. Suicide attempts
and suicidal ideation in patients with
obsessive-compulsive disorder: A systematic
review and meta-analysis. J Affect Disord.
2020 Nov 1;276:1001–21.
3. Albert U, Baffa A, Maina G. Family
accommodation in adult obsessive compulsive
disorder: clinical perspectives. Psychol Res
Behav Manag. 2017 Sep 20;10:293–304.
4. Pallanti S, Grassi G, Sarrecchia ED, Cantisani
A, Pellegrini M. Obsessive–Compulsive
Disorder Comorbidity: Clinical Assessment
and Therapeutic Implications. Front
Psychiatry. 2011;2(DEC).
5. Menzies RE, Zuccala M, Sharpe L, Dar-
Nimrod I. Are anxiety disorders a pathway to
obsessive-compulsive disorder? Different
trajectories of OCD and the role of death
anxiety. 2020;75(3):170–5.
6. Jones PJ, Mair P, Riemann BC, Mugno BL,
McNally RJ. A network perspective on
comorbid depression in adolescents with
obsessive-compulsive disorder. J Anxiety
Disord. 2018 Jan 1;53:1–8.
7. Tibi L, van Oppen P, van Balkom AJLM,
Eikelenboom M, Rickelt J, Schruers KRJ, et
al. The long-term association of OCD and
depression and its moderators: A four-year
follow up study in a large clinical sample. Eur
Psychiatry. 2017 Jul 1;44:76–82.
8. Torres AR, Ramos-Cerqueira ATA, Ferrão
YA, Fontenelle LF, Do Rosário MC, Miguel
EC. Suicidality in Obsessive-Compulsive
Disorder: Prevalence and Relation to
Symptom Dimensions and Comorbid
Conditions. J Clin Psychiatry. 2011 Jan
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
107
15;72(1):20314.
9. Agne NA, Tisott CG, Ballester P, Passos IC,
Ferrão YA. Predictors of suicide attempt in
patients with obsessive-compulsive disorder:
an exploratory study with machine learning
analysis. Psychol Med. 2020;1–11.
10. Steketee GS, Nishith P. Treatment of
Obsessive Compulsive Disorder. J Cogn
Psychother. 1995 Jan 1 ;9(4):293–5.
11. NIMH » Obsessive-Compulsive Disorder:
When Unwanted Thoughts or Repetitive
Behaviors Take Over.
12. Jenike MA. Obsessive–Compulsive Disorder.
2009 Oct 8;350(3):259–65.
13. Rachamallu V, Song MM, Liu H, Giles CL,
McMahon T. Obsessive-Compulsive Disorder
with Suicide Obsessions in a First Responder
without Previous Diagnosis of OCD or
History of Suicide Attempts. Case Rep
Psychiatry. 2017;2017:1–7.
14. Spitzer RL, Wakefield JC. DSM-IV
diagnostic criterion for clinical significance:
does it help solve the false positives problem?
Am J Psychiatry. 1999 Dec [;156(12):1856–
64.
15. Stein DJ, Allen A, Bobes J, Eisen JL, Figuera
ML, Iikura Y, et al. Quality of Life in
Obsessive-Compulsive Disorder. CNS Spectr.
2000;5(S4):37–9.
16. Stein DJ. Obsessive-compulsive disorder.
Lancet. 2002 Aug 3;360(9330):397–405.
17. Turecki G, Brent DA, Gunnell D, O’Connor
RC, Oquendo MA, Pirkis J, et al. Suicide and
suicide risk. Nat Rev Dis Prim 2019 51. 2019
Oct 24;5(1):1–22.
18. Fernández De La Cruz L, Rydell M, Runeson
B, D’onofrio BM, Brander G, Rück C, et al.
Suicide in obsessive–compulsive
disorder: a population-based study of
36 788 Swedish patients. Mol
Psychiatry. 2016;22:1626–32.
19. Bachmann S. Epidemiology of suicide and the
psychiatric perspective. Int J Environ Res
Public Health. 2018;15(7):1–23.
20. Mortensen PB, Agerbo E, Erikson T, Qin P,
Westergaard-Nielsen N. Psychiatric illness
and risk factors for suicide in Denmark.
Lancet (London, England). 2000 Jan
1;355(9197):9–12
21. Cavanagh JTO, Carson AJ, Sharpe M, Lawrie
SM. Psychological autopsy studies of suicide:
a systematic review. Psychol Med.
2003;33(3):395–405.
22. Pinninti N, Steer RA, Rissmiller DJ, Nelson S,
Beck AT. Use of the Beck Scale for suicide
ideation with psychiatric inpatients diagnosed
with schizophrenia, schizoaffective, or bipolar
disorders. Behav Res Ther. 2002
Sep;40(9):1071–9.
23. Kamath P, Reddy YC, Kandavel T. Suicidal
behavior in obsessive-compulsive disorder. J
Clin Psychiatry. 2007 Nov;68(11):1741-50.
24. Ruscio AM, Stein DJ, Chiu WT, Kessler RC.
The epidemiology of obsessive-compulsive
disorder in the National Comorbidity Survey
Replication. Mol Psychiatry. 2010
Jan;15(1):53–63.
25. Koran LM, Thienemann ML, Davenport R.
Quality of life for patients with obsessive-
compulsive disorder. Am J Psychiatry.
1996;153(6):783–8.
26. Torres AR, Ramos-Cerqueira ATDA,
Torresan RC, Domingues MDS, Hercos ACR,
Guimarães ABC. Prevalence and associated
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
108
factors for suicidal ideation and behaviors in
obsessive-compulsive disorder. CNS Spectr.
2007;12(10):771–8.
27. Hollander E, Greenwald S, Neville D, Johnson
J, Hornig CD, Weissman MM. Uncomplicated
and comorbid obsessive-compulsive disorder
in an epidemiologic sample. Depress Anxiety.
1996-1997;4(3):111-9.
28. Krebs G, Mataix-Cols D, Rijsdijk F, Rück C,
Lichtenstein P, Lundström S, et al. Concurrent
and prospective associations of obsessive-
compulsive symptoms with suicidality in
young adults: A genetically-informative
study. J Affect Disord. 2021 Feb 15;281:422.
29. Chaudhary RK, Kumar P, Mishra BP.
Depression and risk of suicide in patients with
obsessive-compulsive disorder: A hospital-
based study. Ind Psychiatry J. 2016;25(2):166.
30. Dhyani M, Trivedi JK, Nischal A, Sinha PK,
Verma S. Suicidal behaviour of Indian
patients with obsessive compulsive disorder.
Indian J Psychiatry. 2013 Apr;55(2):161.
31. Singh H, Kashyap S, Sivakanthan A. An
overview of obsessive compulsive disorder
and suicidal behaviour. Open J Psychiatry
Allied Sci. 2018;9(2):92.
32. Khalkhali M, Zare R, Farrahi H, Shambayati
P. Suicidal Ideations in Patients With
Obsessive-Compulsive Disorder. Casp J
Neurol Sci. 2022;8(1):39–48.
33. Hellberg SN, Buchholz JL, Ojalehto HJ,
Butcher MW, Riemann BC, Abramowitz JS.
Prevalence and correlates of suicidality in
obsessive-compulsive disorder. J Obsessive
Compuls Relat Disord. 2022 Jan 1;32:100711.