Karolina Stankevičiūtė1, Diana Daščioraitė1, Deividas Rimkus1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction: Neonatal sepsis can be classified into early onset and late onset, which varies according to the methods of acquisition and the time of onset. Early onset sepsis is the result of vertical bacterial transmission from the mother during the perinatal period. The fetus can be contaminated with bacteria as they rise from the vagina into the uterus, hematologically through the placenta, or in rare cases through the fallopian tube. Late onset sepsis is caused by exposure to pathogenic bacteria in the postnatal environment.
Objective: To elucidate neonatal sepsis description, risk factors, diagnostic methods and treatment.
Methods: Based on publications found by “Pubmed” published in 2010-2020, a literature review was performed.
Results: The risk of sepsis is increased by preterm birth, low birth weight, long anhydrous period, chorioamnionitis, long hospitalization time, vitamin D deficiency, maternal group β hemolytic B streptococcal colonization. The disease is diagnosed on the basis of clinical signs and laboratory data. Laboratory assessment includes a complete blood count, C-reactive protein and procalcitonin levels. The most important test is the blood culture. Early initiation of treatment is very important when neonatal sepsis is diagnosed. The two most important components of treatment are supportive treatment and rational antimicrobial therapy. The recommended empirical treatment for suspected neonatal sepsis is a combination of ampicillin and gentamicin.
Conclusions: Neonatal sepsis is an important cause of morbidity and mortality among newborns. Diagnosis can be difficult because the first symptoms are mild and begin in a variety of ways. Once the disease has been diagnosed, a blood culture should be performed as soon as possible also supportive treatment and empirical antibiotic therapy should be initiated. Once the pathogens have been identified and their susceptibilities known the most appropriate antimicrobial should be administered.
Keywords: neonatal sepsis, infection, antibiotics.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
279
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (2), p. 279-287
Neonatal sepsis
Karolina Stankevičiūtė
1
, Diana Daščioraitė
1
, Deividas Rimkus
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction: Neonatal sepsis can be classified into early onset and late onset, which varies according to the methods
of acquisition and the time of onset. Early onset sepsis is the result of vertical bacterial transmission from the mother
during the perinatal period. The fetus can be contaminated with bacteria as they rise from the vagina into the uterus,
hematologically through the placenta, or in rare cases through the fallopian tube. Late onset sepsis is caused by
exposure to pathogenic bacteria in the postnatal environment.
Objective: To elucidate neonatal sepsis description, risk factors, diagnostic methods and treatment.
Methods: Based on publications found by “Pubmed” published in 2010-2020, a literature review was performed.
Results: The risk of sepsis is increased by preterm birth, low birth weight, long anhydrous period, chorioamnionitis,
long hospitalization time, vitamin D deficiency, maternal group β hemolytic B streptococcal colonization. The disease
is diagnosed on the basis of clinical signs and laboratory data. Laboratory assessment includes a complete blood count,
C-reactive protein and procalcitonin levels. The most important test is the blood culture. Early initiation of treatment
is very important when neonatal sepsis is diagnosed. The two most important components of treatment are supportive
treatment and rational antimicrobial therapy. The recommended empirical treatment for suspected neonatal sepsis is
a combination of ampicillin and gentamicin.
Conclusions: Neonatal sepsis is an important cause of morbidity and mortality among newborns. Diagnosis can be
difficult because the first symptoms are mild and begin in a variety of ways. Once the disease has been diagnosed, a
blood culture should be performed as soon as possible also supportive treatment and empirical antibiotic therapy
should be initiated. Once the pathogens have been identified and their susceptibilities known the most appropriate
antimicrobial should be administered.
Keywords: neonatal sepsis, infection, antibiotics.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
280
Naujagimių sepsis
Karolina Stankevičiūtė
1
, Diana Daščioraitė
1
, Deividas Rimkus
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Įžanga. Naujagimių sepsis skirstomas į ankstyvą ir vėlyvą, kurie skiriasi pagal įgijimo būdą ir atsiradimo laiką.
Ankstyvas sepsis yra vertikalaus bakterijų perdavimo iš motinos perinataliniu laikotarpiu rezultatas. Vaisius gali būti
kontaminuotas bakterijomis, joms pakilus iš makšties į gimdą, hematogeniškai per placentą arba retais atvejais per
kiaušintakį. Vėlyvas sepsis atsiranda dėl postnatalinės aplinkos patogeninių bakterijų poveikio.
Tikslas. Išsiaiškinti naujagimių sepsio apibūdinimą, rizikos veiksnius, diagnostikos metodus ir gydymą.
Metodai. Remiantis „Pubmed“ rastomis mokslinėmis publikacijomis, publikuotomis 2010-2020 metais, atlikta
literatūros apžvalga.
Rezultatai. Riziką susirgti sepsiu didina neišnešiotumas, mažas gimimo svoris, ilgas bevandenis laikotarpis,
chorioamnionitas, ilgas hospitalizavimo laikas, vitamino D trūkumas, motinos kolonizacija B grupės β hemoliziniu
Streptokoku. Liga diagnozuojama pagal klinikinius požymius ir laboratorinius duomenis. Atliekamas pilnas kraujo
vaizdo tyrimas, nustatomas C - reaktyviojo baltymo ir prokalcitonino kiekis, tačiau svarbiausias tyrimas yra kraujo
pasėlis. Diagnozavus naujagimių sepsį yra labai svarbus ankstyvas gydymo pradėjimas. Du svarbiausi gydymo
komponentai yra simptominis gydymas ir racionali antibiotikoterapija. Antibiotiko pasirinkimas priklauso nuo
įtariamos mikrofloros ir atsparumo vaistams, taip pat nuo infekcijos šaltinio. Rekomenduojamas empirinis gydymas
įtariant ankstyvą naujagimių sepsį yra ampicilino ir gentamicino derinys.
Išvados. Naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimių ir vaikų mirštamumo priežasčių. Diagnozuoti gali būti
sunku, nes pirmieji simptomai būna nežymūs ir prasideda įvairiai. Nustačius ligą reikia kuo anksčiau atlikti kraujo
pasėlį ir pradėti empirinę antibiotikoterapiją, kuri vėliau koreguojama pagal pasėlio rezultatus, bei skirti simptominį
gydymą.
Raktažodžiai: naujagimių sepsis, infekcija, antibiotikai.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
281
Apibrėžimas, rizikos veiksniai
Naujagimių sepsis arba liga, kurią sukelia sisteminė
bakterinė infekcija. Tai yra pagrindinė vaikų
sergamumo ir mirtingumo priežastis. Amerikoje 2015
m. atlikto visuomenės sveikatos centro tyrimo
duomenimis, naujagimių sepsis yra trečia pagal
dažnumą naujagimių mirtingumo priežastis ir 16-oji
pagal mirusių žmonių skaičių visose amžiaus grupėse
(1).
Naujagimių sepsis skirstomas į ankstyvą ir vėlyvą,
kurie skiriasi pagal įgijimo būdą ir atsiradimo laiką.
Ankstyvas sepsis (ANS) yra vertikalaus bakterijų
perdavimo iš motinos perinataliniu laikotarpiu
rezultatas. Vaisius gali būti kontaminuotas
bakterijomis, joms pakilus iš makšties į gimdą,
hematogeniškai per placentą arba retais atvejais per
kiaušintakį (2). Dažniausiai naujagimis užsikrečia
natūralaus gimdymo metu, kuomet slenka per makštį
ir kontaktuoja su natūralia moters mikroflora (3).
Vėlyvas sepsis (VNS) atsiranda dėl postnatalinės
aplinkos patogeninių bakterijų poveikio (4).
Literatūroje galima rasti įvairių nuomonių, koks laiko
tarpas skiria ANS ir VNS. Kai kurie šaltiniai teigia,
kad tai 72 valandos, kai kurie - septynios dienos (5-6).
Neišnešioti kūdikiai turi didesnę riziką susirgti VNS
(7). Naujagimio mikrobiomo sudėtis yra labai įvairi,
todėl paprastai nekenksmingi komensaliniai mikrobai
gali tapti dominuojančiais ir užgožti kūdikio imuninę
sistemą.
Didžiausias rizikos faktorius, dėl ko gali kilti sepsis,
yra neišnešiotumas arba mažas gimimo svoris.
Literatūroje teigiama, kad net 3-10 kartus dažniau
serga neišnešioti naujagimiai. Tai susiję su jų
nebrandumu, imunine disfunkcija, nepakankamu IgG
gavimu iš motinos per placentą. Taip pat
neišnešiotiems naujagimiams dažnai reikia ilgalaikių
intraveninių prieigų, endotrachėjinės intubacijos ar
kitų intervencinių procedūrų, kas sukelia papildomus
bakterijų patekimo kelius. Visą tai ilgina
hospitalizacijos laiką, kas taip pat yra rizikos veiksnys
vėlyvajam sepsiui (8). Atlikta tyrimų, kad vitamino D
trūkumas taip pat gali būti ankstyvojo sepsio priežastis
(9). Gaivinimas gimdymo metu, kuomet atliekama
endotrachėjinė intubacija ar bambos kraujagyslių
kateterizacija yra siejama su padidėjusia sepsio rizika
(10).
Motinos anamnezė apimanti buvusias infekcijas,
bakterijų kolonizaciją, imunitetą taip pat yra svarbi
informacija. Akušerinė anamnezė - neišnešiotumas,
daugiau nei 18 val bevandenis laikotarpis,
chorioamnionitas, šlapimo takų infekcijos yra svarbūs
rizikos veiksniai (11). Aspiracija ar bakterijų
patekimas į amniono skystį gali sukelti įgimtą
pneumoniją ar sepsį, kurie dažnai pasireiškia jau prieš
gimdymą. Taip pat motinos kolonizacija B grupės β
hemoliziniu Streptokoku yra reikšmingas rizikos
veiksnys (12).
Klinikiniai požymiai
Naujagimiams, sergantiems bakteriniu sepsiu, gali
pasireikšti nespecifiniai infekcijos požymiai ir
simptomai arba židininiai infekcijos požymiai, tokie
kaip temperatūros pokyčiai, hipotenzija, bloga
perfuzija, blyški ir marga oda, metabolinė acidozė,
tachikardija ar bradikardija, apnėja, kvėpavimo
sutrikimai, niurzgėjimas, cianozė, dirglumas,
mieguistumas, traukuliai, netoleravimas maitinimo,
pilvo pūtimas, gelta, petechijos, purpura ir
kraujavimas (13). Pirmi simptomai gali būti nežymūs
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
282
ar gali pasireikšti tik apnėja arba tachipnėja, nosies
sparnelių plazdėjimas, tachikardija (1 lentelė).
Vėlesnės sepsio komplikacijos gali būti kvėpavimo
nepakankamumas, plaučių hipertenzija, širdies
nepakankamumas, šokas, inkstų nepakankamumas,
kepenų funkcijos sutrikimas, smegenų edema ar
trombozė, antinksčių kraujavimas ar
nepakankamumas, kaulų čiulpų disfunkcija
(neutropenija, trombocitopenija, anemija) ir išplitusi
intravazalinė koaguliacija (6).
1 lentelė Naujagimių infekcijos požymiai ir simptomai
Simptomai
Bendri simptomai
Karščiavimas >37,7 ar hipotermija <35,5
Gastrointestinalinė sistema
Sutrikęs virškinimas, vėmimas, diarėja, hepatomegalija
Kvėpavimo sistema
Apnėja, tachipnėja, dusulys, retrakcija, cianozė, nereguliarus kvėpavimas
Kardiovaskulinė sistema
Tachikardija, bradikardija, hipotenzija, prasta perfūzija, silpnas pulsas
Šlapimo organų sistema
Oligurija
CNS
Patologinis Moro refleksas, tremoras, neramumas, irzlumas, hipotonija, pakitęs
verkimas
Hematogeninė sistema
Gelta, splenomegalija, blyškumas, petechijos, purpura ar kraujavimas
Diagnostika
Visų pirma reikia įvertinti visus klinikinius požymius
išvardintus 1 lentelėje. Atmetus galimas kitas
priežastis, naujagimiai turėtų būti vertinami, kaip
sergantys sepsiu ir nedelsiant turi būti skiriami
intraveniniai antibiotikai ir pacientai hospitalizuojami
(14). Didžiausią diagnostinę vertę turi kraujo tyrimai,
lyginant su kitais instrumentiniais tyrimais, tačiau
naujagimiams jo galima paimti labai ribotą kiekį, todėl
kiekvienas kraujo tyrimas privalo būti gerai
apsvarstytas ir pagrįstas jo būtinumas. Auksinis
diagnostinis tyrimas laikomas kraujo pasėlis. Tačiau
rezultatai gaunami tik po 24-48 val, o ir dėl mažo
kraujo kiekio (0,5-1 ml) galima gauti klaidingus
rezultatus (15).
Pilnas kraujo vaizdas (PKV) yra dažnai naudojamas
diagnostinis tyrimas. Jo metu svarbiausi duomenys yra
baltųjų kraujo kūnelių kiekis (leukocitozė > 34 x 10 9/l
arba leukopenija < 5 x 10 9/l), absoliutus neutrofilų
skaičius (>95 procentilio arba <5 procentilio) ir
nesubrendusių neutrofilų santykis su visais
neutrofilais (I:T)>0,2 (16). Tačiau leukopenijos
jautrumas diagnozuojant sepsį yra mažas (29 proc.),
bet specifiškumas aukštas (91 proc.) (17).
Interpretuojant šį rodiklį reikia atsižvelgti į naujagimio
amžių (17). I:T santykis yra jautresnis tyrimas (18).
Tačiau kartais gali būti padidėjęs ir dėl kitų priežasčių,
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
283
tokių kaip - perinatalinė asfiksija, motinos
hipertenzija, distresas ir ilgalaikė indukcija oksitocinu
(18-19).
C - reaktyvusis baltymas (CRB) yra lengviausiai
prieinamas ir dažniausiai naudojamas laboratorinis
tyrimas (20-21). CRB yra pentamerinis baltymas,
sintezuojamas kepenyse, randamas kraujo plazmoje,
kurio koncentracija padidėja reaguojant į uždegimą.
ANS naudojamas rečiau, nes jautrumas yra mažas dėl
to pusinės eliminacijos ir sintezės laiko (22). Serijinis
CRB tyrimas padidina jo jautrumą (22) ir taip pat
naudojamas antibakterinio gydymo efektyvumui
vertinti (23-24). Žinoma yra būklių, kuomet CRB gali
būti padidėjęs ir dėl kitų priežasčių, tai yra mekonio
aspiracija, ilgas gimdymo laikas, hemolizė, audinių
pažeidimas, operacija, priešlaikinis kūdikio poveikis
gliukokortikoidais, motinos karščiavimas gimdymo
metu, ilgas bevandenis laikotarpis, įtemptas
gimdymas ar vaisius distresas, perinatalinė asfiksija ar
šokas, kraujavimas ir pneumotoraksas (24).
Prokalcitoninas (PKT) yra ūminės fazės reagentas ir
kalcitonino peptidas. Įrodyta, kad PKT yra susijęs su
imunomoduliacija ir kraujagyslių atsaku į uždegimą,
ypač sukeltą sisteminės bakterinės infekcijos. Greitas
PKT augimas prasidėjus bakteriniam sepsiui daro jį
geru ANS diagnostikos žymeniu, palyginti su CRB
(25). Klaidingas PKT padidėjimas gali būti dėl
intrakranijinio kraujavimo,asfiksijos, naujagimio
hipoksijos, gaivinimo (26). Atliktuose tyrimuose
teigiama, kad PKT yra jautresnis ir specifiškesnis
tyrimas nei CRB (27).
Juosmeninė punkcija naudojama kai kraujo pasėlis yra
teigiamas, klinikinė eina ir laboratoriniai tyrimai rodo
bakterinės kilmės sepsį ir naujagimiui negerėja nuo
paskirto antibakterinio gydymo (28). Taip pat yra
klinikinių požymių, susijusių su centrinės nervų
sistemos pažeidimu, tai letargija, dirglumas,
traukuliai. Jeigu yra kvėpavimo sutrikimo požymių,
turėtų būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma
(27). Tai padėtų nustatyti pneumoniją. Kai nėra
įgimtos urogenitalinės anomalijos, šlapimo pasėliai
kūdikiams sergantiems ANS retai būna teigiami.
Dažniau jie gali rodyti patologiją sergant VNS (29).
Gydymas
Diagnozavus naujagimių sepsį yra labai svarbus
ankstyvas gydymo pradėjimas. Du svarbiausi gydymo
komponentai yra simptominis gydymas ir antibiotikai.
Paskyrus antibiotikus reikia laukti nuo 12 iki 24
valandų kol pasireiškia jų poveikis, dėl to dažnai nuo
simptominio palaikomojo gydymo priklauso gydymo
išeitys (28). Palaikomojo gydymo tikslas -
normalizuoti temperatūrą, užtikrinti pakankamą
deguonies prisotinimą, esant poreikiui pradėti dirbtinę
plaučių ventiliaciją. Jei kūdikis yra hemodinamiškai
nestabilius, pradėti infuzoterapiją. Norint užtikrinti
normalią audinių perfuziją ir arterinį kraujo spaudimą
skiriama kristaloidų arba koloidų taip pat inotropų.
Kūdikis turi būti stebimas dėl galimos hipoglikemijos
ir hiperglikemijos. Esant anemijai arba įtariant
kraujavimą skiriama eritrocitų masė arba šviežiai
šaldyta plazma (30). Naujagimių sepsio gydymą
antibiotikais galima suskirstyti į empirinę
antimikrobinę terapiją pagal įtariamą patogeną ir
tikslinę, pakoreguotą pagal žinomą sukėlėją.
Pageidautina, kad pasėliai būtų paimti prieš pradedant
empirinę antibiotikoterapiją, tačiau tyrimai neturėtų
trukdyti kuo greitesniam antibiotikų paskyrimui ypač
tiems pacientams, kuriems diagnozuojamas sepsinis
šokas (9).
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
284
Empirinė terapija
Antibiotiko pasirinkimas priklauso nuo įtariamos
mikrofloros tam tikroje aplinkoje ir jų jautrumo
antimikrobinėms medžiagoms taip pat nuo infekcijos
šaltinio (31).
Rekomenduojamas empirinis gydymas įtariant
ankstyvą naujagimių sepsį yra ampicilino ir
gentamicino derinys. Naujagimių, kurių amžius ≤ 7
dienos, ampicilino dozė yra 100 mg/kg į veną (IV) kas
aštuonias valandas, gentamicino dozė yra 4 mg/kg IV
kas 24 valandas (32-33). Ampicilino ir gentamicino
derinys yra veiksmingas gydant dažniausiai
pasitaikančius patogenus, sukeliančius ankstyvą sepsį,
įskaitant B grupės streptokoką, Listeria, Enterococcus
ir daugumą Escherichia coli patogenų (31). Įtariant
gramneigiamų bakterijų sukeltą meningitą kartu su
ampicilinu ir gentamicinu skiriama trečios ar ketvirtos
kartos cefalosporinų (9).
Empirinės terapijos pasirinkimas vėlyvojo naujagimių
sepsio gydymui priklauso nuo to, ar naujagimis po
gimimo visą laiką prabuvo ligoninėje ar buvo
namuose. Iš namų priimami naujagimiai turi mažesnę
riziką užsikrėsti daugeliui vaistų atspariu patogenu,
nei kūdikiai, kurie lieka ligoninėje nuo pat gimimo.
Ampicilino ir gentamicino arba ampicilino ir trečios
kartos cefalosporino derinys yra pirmo pasirinkimo
empirinis gydymas naujagimių, kurie po gimimo buvo
namuose (27). Naujagimių, vyresnių kaip 7 dienos,
ampicilino dozė yra 75 mg/kg IV kas šešias valandas.
Gentamicino dozė yra 5 mg/kg IV kas 24 valandas
(32-33). Kūdikiams, kurie nuo pat nuo gimimo ir
toliau gulėjo ligoninėje, yra didesnė rizika užsikrėsti
vaistams atspariais mikroorganizmais, todėl
ampicilinas pakeičiamas vankomicinu (skiriama
gentamicinas ir vankomicinas). Pradinė vankomicino
IV įsotinamoji dozė yra 20 mg kg, vėlesnė dozė
priklauso nuo kreatinino koncentracijos serume (34).
Sepsiui gydyti skiriamos antibiotikoterapijos trukmė
priklauso nuo patogeno, infekcijos vietos ir kūdikio
klinikinio atsako. Minkštųjų audinių infekcijoms ar
plaučių uždegimui gydyti reikia 7–10 dienų. Giliai
esančioms infekcijoms (pvz. osteomielitui) ir
meningitui gydyti gali prireikti 3-6 savaičių (31).
Tikslinė (mikrobiologiškai patvirtinta) terapija
Nustačius ligą sukėlusius patogenus pagal jų jautrumą
antibiotikams ir infekcijos vietą pakeičiami empiriškai
skirti antibiotikai į labiau tinkamus, siauresnio spektro
vaistus. Prieš B grupės streptokoką yra veiksmingas
Penicilinas arba Ampicilinas. Ampicilinas dažniausiai
būna pakankamas vaistas gydyti vien L.
monocitogenes sukeltai infekcijai, tačiau kartu
skiriamas aminoglikozidas sustiprina vaisto veikimą
(9). Sepsį sukėlusi ampicilinui jautri Escherichia coli
gydoma ampicilino monoterapija skiriant 10 dienų.
Ampicilinui atspari E. coli gydoma atsižvelgiant į
jautrumo pobūdį, dažniausiai skiriamas Cefotaksimas.
Enterokokų sukelta infekcija gydoma penicilinų
grupės antibiotikais. Ampicilinui atsparūs enterokokai
dažniausiai gydomi vankomicinu (9). Plataus spektro
β-laktamazes gaminančių gramneigiamų bakterijų
sukeltas infekcijas reikia gydyti karbapenemais, pvz
meropenemu. Meticilinui atsparus S. aureus (MRSA)
dažniausiai gydomas skiriant vankomiciną (32).
Naujagimiams, kuriems sepsis patvirtintas
mikrobiologiškai, įprastas gydymo kursas yra 10
dienų. Jei nustatomas konkretus infekcijos židinys
(pvz., Meningitas, osteomielitas ar septinis artritas),
gali būti reikalingi ilgesni gydymo kursai (33).
Papildomos terapijos
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
285
Su naujagimių sepsiu buvo tiriamos tokios papildomos
imunoterapinės intervencijos, kaip intraveninės
imunoglobulino (IVIG) infuzijos, granuliocitų
perpylimas, granulocitų ir granuliocitų - makrofagų
kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (G-CSF ir GM-
CSF) skyrimas, pentoksifilinas, laktoferinas, tačiau
nėra įrodymų, kad šios terapijos galėtų pagerinti ligos
išeitis (34).
Apibendrinimas
Naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimių
mirštamumo priežastis. Riziką susirgti sepsiu didina
neišnešiotumas, mažas gimimo svoris, ilgas
bevandenis laikotarpis, chorioamnionitas, ilgas
hospitalizavimo laikas, vitamino D trūkumas, motinos
kolonizacija B grupės β hemoliziniu Streptokoku.
Diagnozuoti ligą gali būti sunku, nes pirmieji
simptomai būna nežymūs ir prasideda įvairiai.
Nustačius sepsį reikia kuo anksčiau atlikti kraujo
pasėlį ir skirti simptominį gydymą bei pradėti
empirinę antibiotikoterapiją, kuri vėliau koreguojama
pagal pasėlio rezultatus.
Literatūros sąrašas
1. Wang H, Naghavi M, Allen C, etal. Global, regional,
and national life expectancy, all-cause mortality,and
cause-specific mortality for 249 causes of death, 1980-
2015: a systematic analysis for theGlobal Burden of
Disease Study 2015.Lancet 2016;388:1459-544
2. Kim CJ, Romero R, Chaemsaithong P, Chaiyasit N,
Yoon BH, Kim YM. Acute chorioamnionitis and
funisitis: definition, pathologic features, and clinical
significance.Am J Obstet Gynecol 2015;213:29-52
3. Simonsen KA, Anderson-Berry AL, Delair SF, Davies
HD. Early-onset neonatal sepsis.Clin
MicrobiolRev2014;27:21-47
4. Carl MA, Ndao IM, Springman AC, etal. Sepsis from
the gut: the enteric habitat of bacteria that cause late-
onset neonatal bloodstream infections.Clin Infect Dis
2014; 58:1211-8
5. Dong Y, Speer CP. Late-onset neonatal sepsis: recent
developments.Arch Dis Child2015; 100:257-63
6. Muller-Pebody B, Johnson AP, Heath PT, etal.
Empirical treatment of neonatal sepsis: are the current
guidelines adequate? Arch Dis Child2011;96:F4-8
7. Giannoni E, Agyeman PKA, Stocker M, etal. Neonatal
sepsis of early onset, and hospital-acquired and
community-acquired late onset: a prospective
population-based cohort study.J Pediatr
2018;201:106-14
8. Shane AL, Sánchez PJ, Stoll BJ. Neonatal sepsis.
Lancet. 2017 Oct 14; 390 (10104):1770-1780
9. Cetinkaya M, Cekmez F, Buyukkale G, et al. Lower
vitamin D levels are associated with increased risk of
early-onset neonatal sepsis in term infants. J Perinatol
2015; 35: 39–45
10. Jan AI, Ramanathan R, Cayabyab RG.
Chorioamnionitis and management of asymptomatic
infants≥35 weeks without empiric
antibiotics.Pediatrics 2017;140:20162744
11. Puopolo KM, Lynfield R, Cummings JJCommittee on
Fetus and Newborn, Committee on
InfectiousDiseases. Management of infants at risk for
Group B Streptococcal disease.Pediatrics
2019;144:20191881
12. Polin RA. the Committee on Fetus and Newborn.
Management of neonates with suspected or proven
early-onset bacterial sepsis.Pediatrics 2012;129:1006-
15
13. Wynn JL. Defining neonatal sepsis. Curr Opin Pediatr.
2016 Apr;28(2):135-40.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
286
14. Murphy K, Weiner J. Use of leukocyte counts in
evaluation of early-onset neonatal sepsis. PediatrInfect
Dis J. 2012;31:16–19.
15. Wattal C, Oberoi JK. Neonatal sepsis. Indian J
Pediatr.2011;78:473–474.
16. Kornik CP, Fort P, Clark RH, et al. Early and late onset
sepsis in very-low-birth-weight infants from a large
group of neonatal intensive care units. Early HumDev.
2012;88(Suppl 2):S69–S74.
17. Polin RA. Committee on Fetus and
Newborn.Management of neonates with suspected or
proven early-onset bacterial sepsis. Pediatrics.
2012;129:1006–1015
18. Hedegaard SS, Wisborg K, Hvas A-M. Diagnostic
util-ity of biomarkers for neonatal sepsis-a systematic
review. Infect Dis (Lond). 2015;47:117–124
19. Ismail AQT, Gandhi A. Using CRP in neonatal prac-
tice. J Matern Fetal Neonatal Med. 2015;28:3–6.
20. Hofer N, Zacharias E, Muller W, et al. An update on
the use of C-reactive protein in early-onset neonatal
sepsis: current insights and new tasks.
Neonatology.2012;102:25–36.
21. Benitz WE, Wynn JL, Polin RA. Reappraisal of
guidelines for management ofneonates with suspected
early-onset sepsis. J Pediatr 2015; 166:1070 –1074
22. Hahn W-H, Song J-H, Park I-S, et al. Reference
intervals of serum procalcitonin are affected by
postnatal age in very low birth weight infants during
the first 60 days after birth. Neonatology.
2015;108:60–64
23. Coggins SA, Weitkamp JH, Grunwald L,et al.Heart
rate characteristic indexmonitoring for bloodstream
infection in an NICU: a 3-year experience. ArchDis
Child Fetal Neonatal Ed
24. Kordek A,Łoniewska B, Podraza W, et al. Usefulness
Of estimation of blood procalcitonin concentrations
versus C-reactive protein concentration and
whiteblood cell count for therapeutic monitoring of
sepsis in neonates. Postepy Hig Med Dosw.
2014;68:1516–1523.
25. Hooven TA, Polin RA. Neonatal bacterial infections.
In: Martin GI, Rosenfeld W, eds.Common Problems
in the newborn nursery: an evidence and case-based
guide.Springer, 2019:71-80
26. Wynn JL, Wong HR, Shanley TP,et al.Time for a
neonatal-specific consensus definition for sepsis.
Pediatr Crit Care Med 2014; 15:5
27. National Institute for Health and Care Excellence.
Neonatal infection (early onset): antibiotics for
prevention and treatment (NICE Guideline 149), 2012
28. Stefanovic IM. Neonatal sepsis. Biochem Med
(Zagreb). 2011;21(3):276-81.
29. Toy C, Rodman E. Medications. In: Guidelines for
acute care of the neonate, 27, Fernandes CJ, Pammi M,
Katakam L (Eds), Guidelines for acute care of the
neonate, Houston, TX 2019. P.249
30. American Academy of Pediatrics. Tables of
antibacterial drug dosages. In: Red Book: 2018 Report
of the Committee on Infectious Diseases, 31st ed,
Kimberlin DW, Brady MT, Jackson MA, Long SS
(Eds), American Academy of Pediatrics, Itasca, IL
2018. p.914.
31. Puopolo KM, Benitz WE, Zaoutis TE; COMMITTEE
ON FETUS AND NEWBORN; COMMITTEE ON
INFECTIOUS DISEASES. Management of Neonates
Born at ≥35 0/7 Weeks' Gestation With Suspected or
Proven Early-Onset Bacterial Sepsis. Pediatrics. 2018
Dec;142(6):e20182894
32. American Academy of Pediatrics. Group B
streptococcal infections. In: Red Book: 2018 Report of
the Committee on Infectious Diseases, 31st ed,
Kimberlin DW, Brady MT, Jackson MA, Long SS
(Eds), American Academy of Pediatrics, Itasca, IL
2018. P.762.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
287
33. Bizzarro MJ, Shabanova V, Baltimore RS,et
al.Neonatal sepsis 2004-2013:the rise and fall of
coagulase-negative staphylococci. J Pediatr
2015;166:1193 – 11
34. Nizet V, Klein JO. Bacterial sepsis and meningitis. In:
Infectious diseases of the Fetus and Newborn Infant,
7th ed, Remington JS, et al (Eds), WB Saunders,
Philadelphia 2010. p.222.