Simona Nikolaičiukaitė¹, Agnė Matulevičiūtė¹, Gerda Želvytė¹

¹Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract

The Covid-19 infection began in mid-December 2019 and continues to this day and has become one of the most memorable pandemics in health history. The growing number of infected children has also risen exponentially. However, children, unlike adults, get the infection more easily and for a shorter time. Virus spread methods are air droplet and contact. Children are usually not primary carriers of the infection, but only secondary individuals infected from an adult at home, kindergarten or school, and other settings. Main clinical signs in the pediatric population remain fever and cough, but some of those infected are asymptomatic carriers of the virus. Children have also non-specific signs such as excretion of viral RNA in the faeces. The diagnosis of Covid-19 infection is an upper respiratory PCR test, a radiological examination of children is used in rare cases and is required individually for a real patient and in presence of symptoms. This article reviews main characteristics of Covid-19 infection in children.

Keywords: children, COVID‐19,  SARS‐CoV‐2, characteristics, epidemiology, clinic, diagnosis, treatment.

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

288

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (2), p. 288-298

General characteristics of Covid-19 infection in the pediatric

population

Simona Nikolaičiukaitė

1

, Agnė Matulevičiūtė

1

, Gerda Želvytė

1

1

Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract

The Covid-19 infection began in mid-December 2019 and continues to this day and has become one of the

most memorable pandemics in health history. The growing number of infected children has also risen

exponentially. However, children, unlike adults, get the infection more easily and for a shorter time. Virus

spread methods are air droplet and contact. Children are usually not primary carriers of the infection, but

only secondary individuals infected from an adult at home, kindergarten or school, and other settings. Main

clinical signs in the pediatric population remain fever and cough, but some of those infected are

asymptomatic carriers of the virus. Children have also non-specific signs such as excretion of viral RNA in

the faeces. The diagnosis of Covid-19 infection is an upper respiratory PCR test, a radiological examination

of children is used in rare cases and is required individually for a real patient and in presence of symptoms.

This article reviews main characteristics of Covid-19 infection in children.

Keywords: children, COVID‐19, SARS‐CoV‐2, characteristics, epidemiology, clinic, diagnosis,

treatment.

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

289

Covid-19 infekcijos bendrosios charakteristikos vaikų

populiacijoje

Simona Nikolaičiukaitė

1

, Agnė Matulevičiūtė

1

, Gerda Želvytė

1

1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Covid-19 infekcija, prasidėjusi 2019 metų gruodžio viduryje ir besitęsianti iki dabar, tapo viena iš

įsimintiniausių pandemijų sveikatos istorijoje. Augantis užsikrėtusių vaikų skaičius taip pat eksponentiškai

kilo. Vaikai, priešingai nei suaugusieji, infekcija serga lengviau ir trumpiau. Plitimo būdas - oro lašelinis

bei kontaktinis. Vaikai dažniausiai nėra pirminiai infekcijos nešiotojai, o tik antraeiliai asmenys,

užsikrečiantys nuo suaugusiųjų namų, darželio ar mokyklos bei kitoje aplinkoje. Pagrindiniai klinikiniai

požymiai vaikų populiacijoje išlieka karščiavimas ir kosulys, tačiau dalis užsikrėtusiųjų yra besimptomiai

viruso nešiotojai. Vaikams taip pat būdingi tokie nespecifiniai požymiai kaip viruso RNR išskyrimas su

išmatomis. Covid-19 infekcijos diagnostika yra viršutinių kvėpavimo takų PGR tyrimas, rentgenologinis

tyrimas vaikams taikomas retais atvejais ir yra reikalingas individualiai tam tikriem pacientam bei esant

simptomų išreikštumui. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės vaikų Covid-19 infekcijos

charakteristikos.

Raktažodžiai: vaikai, COVID - 19, SARS - CoV - 2, charakteristikos, epidemiologija, klinika, diagnozė,

gydymas.

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

290

Covid-19 infekcijos bendrosios

charakteristikos vaikų populiacijoje

Įvadas

2019 metų gruodžio viduryje Wuhan mieste,

Kinijoje, prasidėjo sunki ūminė kvėpavimo takų

infekcija, kuri greitai išplito visame pasaulyje ir

šiuo metu vis dar išlieka viena iš pagrindinių

problemų visuomenėje. Tuo pat metu, 2019

metais, žymiai padaugėjo vaikų, sergančių

Covid-19 infekcija.

Nuo 2019 metų gruodžio mėnesio vidurio,

kuomet Wuhane (Kinijoje) paplito nauja

koronaviruso rūšis, iki dabar, kai šio viruso

plitimas registruojamas 197 pasaulio šalyse,

daug kas pasikeitė. T.y. 2020 m. sausio mėnesį iš

pacientų apatinių kvėpavimo takų išskirto viruso

genomo patvirtinta, jog tai naujasis koronaviruso

tipas. Po šio įvykio, Pasaulinė sveikatos

organizacija oficialiai paskelbė, jog tai yra naujas

patogenas ,,Covid-19‘‘. (1)

Dabartiniais tyrimais nustatyta, jog SARS ‐ CoV

‐ 2 priklauso naujo tipo koronavirusų šeimai,

būtent β genčiai. Jos genetinės savybės aiškiai

skiriasi nuo sunkiaus ūminius kvėpavimo

nepakankamumo sindromą sukeliančio

koronaviruso (SARS ‐ CoV) ir Artimųjų Rytų

kvėpavimo nepakankamumo sindromą

sukeliančio koronaviruso (MERS ‐ CoV). Taip

pat svarbu paminėti, jog Uhano virusologijos

institutas (Uhanas, Hebei provincija, Kinija)

pateikė įrodymus, jog SARS ‐ CoV ‐ 2 atsirado

iš šikšnosparnių. Jie taip pat patvirtino, jog

SARS ‐ CoV ‐ 2 yra iš dalies panašus į SARS ‐

CoV, kuris patenka į ląsteles prisijungdamas prie

angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (AKF-

2) ląstelių receptorių. (2) 2020 m. kovo 3 d. Tang

ir kiti mokslininkai aprašė viruso genomo

evoliuciją, t.y. nustatyti 103 nauji koronavirusai.

Taip pat šiame tyrime pabrėžta, kad SARS ‐ CoV

‐ 2 iki šiol turi du potipius - L ir S, o viruso

padermėje yra 149 mutacijos taškai, kurie yra

dažnesni ankstyvosiose Wuhano protrūkio

stadijose ir, kaip spėjama, kad mutavęs virusas

yra labiau užkrečiamas ir sparčiau plintantis

visuomenėje. (3)

Covid-19 infekcijos ankstyvoji stadija yra

panašiai paplitusi tarp suaugusių ar vyresnių nei

15 metų ir mažesnis sergamumas pastebimas tarp

jaunesnių vaikų. Kadangi vaikai nedėvi

apsauginių kaukių bei mažiau ir rečiau laikosi

saugos priemonių, paplitimas vaikų amžiuje

laikui bėgant tapo vis didesnis ir dėl šio

infekcijos paplitimo augimo koronaviruso

infekcija vaikų tarpe yra aktuali problema. (4)

2020 m. vasario mėnesį Kinijos sveikatos

organizacijos paskelbtame pranešime teigiama,

jog vaikai yra itin jautrūs SARS-CoV-2. (5) Taip

yra dėl to, jog jų imuninė sistema nėra pilnai

subrendusi. Taip pat daugelis vaikų negali

tiksliai apibūdinti savo simptomų buvimo bei jų

sunkumo, o tai sukelia problemas tiek

prevencijai, tiek diagnostikai bei gydymui.

Covid-19 spartus plitimas tiek vaikų, tiek

suaugusiųjų tarpe kelia didelius iššūkius. Viena

iš labiausiai pažeidžiamų ligonių grupių yra

vaikai, kurie turi gretutinių ligų, tokių kaip

įgimtos širdies, plaučių ar kitos kvėpavimo takų

ligos, navikai ir kita.

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

291

Etiologija

Koronavirusai - tai turintys kapsulę, vienos

grandinės zoonoziniai RNR virusai, kurie geba

greitai mutuoti ir rekombinuoti savo genetinę

struktūrą. (6) Šios virusų savybės lemia greitą

plitimą žmonių ir gyvūnų tarpe. Tikslūs

veiksniai, kurie lėmė Covid-19 išplitimą lieka

neaiškūs. Koronavirusas užkrečiamas yra ne tik

oro lašeliniu būdu, tačiau jo likučių lieka ir ant

užterštų paviršių. Coronaviridea šeima sudaro

pogrupį Orthocoronavirinae. Orthocoronavirinae

pogrupis toliau skirstomas į keturias CoV gentis:

alfakoronavirusą (alfaCoV), betakoronavirusą

(betaCoV), deltakoronavirusą (deltaCoV) ir

gamakoronavirusą (gammaCoV). Alfa virusų

rūšys yra koronavirusas 229E ir koronavirusas

NL63, kurie dar kitaip vadinami žmonių ligas

sukeliantieji. Beta virusų gentis savo ruožtu

skirstoma į keturis A, B, C ir D pogrupius. (7) A

pogrupyje yra 1 betakoronavirusas (žmogaus

koronavirusas OC43) ir žmogaus koronavirusas

HKU1, kurie yra patogeniški žmogui. B

pogrupyje yra sunkius ūminius kvėpavimo

sutrikimus sukeliantis koronavirusas (SARS-

CoV, SARS-CoV-2). C pogrupis taip pat sukelia

ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą.

Paprastieji žmogaus koronavirusai yra: HCoV-

OC43, HCoV-HKU1 HCoV-229E ir HCoV-

NL63. Jie sukelia peršalimą ir lengvus viršutinių

kvėpavimo takų simptomus žmonėms, kurių

nusilpusi imuninė sistema. Apatinius kvėpavimo

tokius šie virusai pažeidžia vyresnio amžiaus

žmonėms. Kiti svarbūs koronavirusai yra:

SARS-CoV, SARS-CoV-2 ir viduriniųjų rytų

kvėpavimo sutrikimo sindromą sukeliantis

MERS virusas. (7) Visi šie virusai sukelia

epidemijas su skirtingomis klinikinėmis

savybėmis ir sunkumu, kuris pasireiškia

kvėpavimo takų ir papildomų kvėpavimo takų

pažeidimu. Tačiau iki šiol nebuvo užfiksuota

jokia tokio mąsto pandemija kaip nuo Covid-19.

Dėl SARS-CoV, MERS-CoV, mirtingumas yra

atitinkamai iki 10% ir 35%. (7) Kadangi SARS-

CoV-2 priklauso beta-CoV kategorijai, jis turi

apvalią arba elipsinę formą ir yra maždaug 60–

140 nm skersmens. Kai virusas buvo įvertintas

genetiškai, visos jo genomo nukleotidų sekos

buvo panašios į šikšnosparnių koronavirusą

(SLCoVZC45) ir atitiko nuo 86,9% iki 89% bei

82% SARS-CoV. (8) Remiantis šia išvada buvo

pavadintas SARS-CoV-2. Vienos grandinės

RNR virusas, kurio genome yra 29891

nukleotidai, koduojantys 9860 aminorūgščių.

Įvairios genominės analizės rodo, kad

SARSCoV-2 greičiausiai išsivystė iš

šikšnosparniuose randamos padermės, tačiau jo

kilmė nėra iki galo suprantama. Žinoma, kad

SARS-CoV-2 yra jautrus ultravioletiniams

spinduliams ir šilumai. Kaip ir kitus

koronavirusus galima inaktyvuoti lipidiniais

tirpikliais, įskaitant bet kurį >75% etanolį, chloro

turintį dezinfekantą, peroksidinę rūgštį ir

chloroformą, išskyrus chlorheksidiną. (8)

Patogenezė

Nors COVID-19 patogenezė nėra gerai

suprantama, tačiau kitų koronavirusų tipų, tokių

kaip MERS-CoV ir SARS-CoV, patogenezė vis

dar išlieka geriausias informacijos šaltinis

siekiant išsiaiškinti Covid – 19 patogenzę. (9)

Naujausi literatūros duomenys rodo, kad

žmogaus angiotenziną konvertuojantis fermentas

2 (AKF2) yra funkcinis receptorius, prie kurio

prisijungia virusas ir jis yra panašus į SARS-

CoV. ACE2 yra I tipo membranos baltymas,

ekspresuojamas plaučiuose, širdyje, inkstuose ir

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

292

žarnyne ir yra daugiausiai susijęs su širdies ir

kraujagyslių ligomis. Visas ACE2 susideda iš N-

galinės peptidazės domeno (PD) ir C terminalo į

kolektriną panašaus domeno (CLD), kuris

baigiasi viena transmembranine spirale ir yra

sudarytas iš 40 viduląstelinių segmentų. ACE2

taip pat suteikia tiesioginę jungimosi vietą CoV

S baltymui. CoV S baltymas egzistuoja tik

metastabilioje konformacijoje, kuri, suliedama

su viruso membrana ir šeimininko ląstele,

persitvarko. Šį procesą sukelia S1 subvienetas ir

šeimininko-ląstelės receptoriaus prisijungimas,

kuris destabilizuoja sudarytą trimerą. S1

subvienetas išsiskleidžia ir S2 subvienetas

pereina į labai stabilią po suliejimo

konformaciją. Norėdami užmegzti ryšį su

šeimininko ląstelėmis S1 srityje (RBD) atliekami

tam tikri konformaciniai judesiai, kurie laikinai

paslepia arba atidengia receptorių prisijungimo

vietas. Norint išsiaiškinti SARS-CoV-2

potencialą užkrėsti žmones, svarbu žinoti jo S

baltymo, kuris liečiasi su ACE2, receptorių

surišančią sritį (RBD). Biofiziniai ir struktūriniai

duomenys rodo, kad SARS-CoV-2 S baltymas

tikėtina jungiasi su žmogaus ACE2 apie 10–20

kartų didesniu amfinitetu nei SARS-CoV. Kitas

struktūrinis įrodymas rodo, kad ACE2-B0AT1

kompleksas vienu metu gali surišti du S

baltymus. (10)

Taip pat svarbu paminėti, jog ACE2 receptoriai

gali sukelti padidėjusią angiotenzino-2 gamybą

(AT2) susijusiu fermentu ACE1. Padidėjusi AT2

gamyba gali padidinti plaučių kraujagyslių

pralaidumą ir sukelti plaučių pažeidimus. Be to,

SARS-CoV-2 viruso sudėtyje yra antigeną

pateikiančios ląstelės, kurios prisijungia prie

šeimininko dendritinių ląstelių, kurios

suaktyvina makrofagus ir sukelia sunkią

imunologinę reakciją, todėl veikia per daug

uždegimą skatinančių citokinų (IFN-α, IFN-γ,

IL-1β, IL-6, IL-12, IL-18, IL-33, TNF-α, TGFβ

ir kt.) ir chemokinų (CCL2, CCL3, CCL5,

CXCL8, CXCL9, CXCL10 ir kt.) gamybą. Tai

dar vadinama ,,citokinų audra “. Šie uždegimo

mediatoriai toliau gali pažeisti epitelio ląstelių

dangą ir patekti į kraujotaką, kurioje daro žalą

kitiems organams. (9)

Viruso perdavimas

Pirmieji Covid-19 pacientai turėjo tiesioginį

kontaktą Huanan jūros gėrybių rinkoje, kurie

atvyko iš Wuhan, Kinijos. Taigi, epidemijos

pradžioje perdavimas nuo gyvūno žmogui buvo

laikomas pagrindiniu mechanizmu. Vėliau buvo

nustatytas viruso plitimas žmogaus kitam

žmogui, kuris lankėsi toje pačioje turgavieteje.

Didžiausias Covid-19 viruso plitimas nustatomas

per simptominius pacientus. (7) Vėliau tapo

aišku, jog svarbiausi infekcijos plitimo šaltiniai

yra pacientai, užsikrėtę Covid-19 infekcija, su

simptomais arba be jų. (11) Taip pat svarbu

paminėti, jog nustatyta atvejų, kuriuose pacientai

net ir inkubaciniame periode gali perduoti virusą.

Dabartinių tyrimų duomenimis virusas yra

perduodamas per kvėpavimo takų išskiriamus

lašus bei kontaktiniu būdu. Virusas

perduodamas, kai pacientai kosti, garsiai kalba

arba čiaudėja. Tai vyksta artimo kontakto metu,

kuomet yra sąlytis su burna, nosies ar akių

junginės gleivine. (12)

Remiantis Kinijos sveikatos centro duomenimis,

ligos inkubacinis laikas paprastai yra nuo 3 iki 7

dienų ir iki 2 savaičių, ilgiausias aprašytas laikas

nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo buvo

12,5 dienos. (13) Vidutiniškai kiekvienas

pacientas infekciją perduoda dar 2,2 asmeniui.

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

293

Įdomu tai, kad yra įrodymų, jog COVID-19

infekcija gali pasireiškti žarnyno infekcija ir

virusas gali būti randamas išmatose. Tačiau

nebuvo pranešimų apie fekalinį-oralinį

perdavimo būdą. Tyrimo metu Xing ir kt.

nustatė, jog SARS-CoV-2 klirensas kvėpavimo

takuose išlieka per dvi savaites nuo tada, kai

sumažėjo karščiavimas, bei virusinė RNR

aptinkama vaikų išmatose ilgiau nei 4 savaites.

(14)

Užsikrėtusios motinos viruso perdavimas

kūdikiui nėra tiksliai žinomas, išlieka daug

prieštaringų nuomonių apie viruso perdavimą

nėštumo metu. Nėštumo metu viremijos rodikliai

yra maži, Wango ir kitų mokslininkų ataskaitoje

teigiama, jog viremija siekia vos 1%. (15)

Manoma, jog ankstyva kūdikių infekcija yra tik

pogimdyvimo kontakto pasekmė. Taigi, Wango

ir kitų mokslininkų tyrimas parodo, jog

perdavimo būdas per placentą yra mažai

tikėtinas. Priešinga nuomonė išlieka susijusi su

kūdikio maitinimu krūtimi. Wango tyrime

pateikiama duomenų, jog reikėtų vengti kūdikių

maitinimo motinų, kurios gali perduoti Covid-19

infekciją. Tačiau svarbu nustatyti virusą motinos

piene, jeigu viruso RNR jame nenustatyta,

žinoma, jog motinos pienas išlieka vienintelis ir

svarbiausias kūdikių maitinimo būdas. Vis dėlto,

jei virusas yra išskiriamas motinos piene,

rekomenduojama kūdikių maitinimą pakeisti

donorų pienu. (1) Taip pat kituose tyrimuose

teigiama, jog maitinti kūdikį, kurių motina yra

užsikrėtusios Covid-19 infekcija, reikia laikantis

specialių higienos bei infekcijos kontrolės

reikalavimų. (17) Remiantis Pasaulinės sveikatos

organizacijos duomenimis, moterys, kurios serga

Covid-19 infekcija, gali maitinti kūdikį, jei jos to

pageidauja. Tačiau pabrėžiama, kad rizika

užkrėsti kūdikį visgi išlieka. Ypač glaudaus

kontakto metu, kuomet virusas perduodamas oro

lašeliniu būdu. Taigi, svarbu imtis saugumo bei

higienos priemonių, jog būtų išvengta bet kokio

viruso perdavimo. Motinos, maitindamos savo

kūdikį, turėtų laikytis kvėpavimo takų higienos,

t.y. dėvėti kaukę ir, jeigu yra galimybė,

nusiplauti rankas prieš ir po buvimo su kūdikiu

bei reguliariai valyti bei dezinfekuoti tai, ką lietė.

(18)

Remiantis keliais tyrimų duomenimis, galima

teigti, jog vaikai dažnai yra antraeiliai asmenys,

užsikrėtę Covid-19 infekcija nuo savo tėvų ar

artimųjų. Taigi perdavimas šeimoje yra svarbi

viruso plitimo dalis. Apibendrinant svarbu

paminėti, jog motinos, sergančios koronaviruso

infekcija, turi laikytis higienos reikalavimų

siekdamos sumažinti Covid-19 perdavimą savo

naujagimiui.

Epidemiologija

Covid-19 infekcijos protrūkiui vis labiau plintant

tapo aišku, jog viruso perdavimas nuo žmogaus

kitam žmogui yra labai pavojingas. Virusas

plinta ne tik namų aplinkoje, ligoninėse, tačiau

yra perduodamas žmonėms keliaujant į kitas

šalis. Šiuo požiūriu vaikai yra ypatinga grupė,

turinti daug kontaktų tiek šeimoje, tiek už jos

ribų. Tyrime, kuriame dalyvavo 61 vaikas, net

34, t.y. 56% vaikų, nustatyta, jog jie turėjo

glaudų kontaktą su šeimos nariais, kurie buvo

viruso nešiotojai. Taigi vaikai nebuvo pirminiai

infekcijos šaltiniai, o tik antraeiliai pacientai,

užsikrėtę nuo savo sergančių ar virusą

nešiojančių artimųjų. (19)

Pirmasis naujagimis Kinijoje, kuriam po 17

gyvenimo dienų buvo nustatyta Covid-19

infekcija, galimai užsikrėtė nuo naujagimį

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

294

priėmusio medicinos personalo arba nuo tėvų,

kuriem taip pat nustatyta Covid-19 infekcija.

(20) Taip pat Kinijoje 5 dienų naujagimiui

nustatyta Covid-19 infekcija, kuria jis užsikrėtė

nuo mamos cezario pjūvio metu, kadangi

gimdyvei nustatyta infekcija 36 valandos po

operacijos. (21) Kituose tyrimuose taip pat

matoma panaši tendencija, jog vaikai užsikrečia

nuo tėvų. Pavyzdžiui: 2020 m. sausio 26 d. 3

mėnesių kūdikis ir jo tėvai Hubei provincijoje

(Kinija) buvo užsikrėtę SARS ‐ CoV-2 infekcija.

Taip pat kitame tyrime matyti, jog 2020 m.

sausio 19 d. ligoninė Šanchajuje, Kinijoje,

septynerių metų berniukui diagnozuota SARS ‐

CoV ‐ 2 infekcija, kuria jis užsikrėtė nuo tėvo.

(22) 2020 m. sausio 11 dieną Covid-19 infekcija

diagnozuota berniukui, kurio tėvai bei seneliai

jau kurį laiką skundėsi karščiavimu,

viduriavimu, kosuliu bei kitais simptomais,

būdingais infekcijai. (23) Wei, Yuan ir kiti atliko

tyrimą su devyniais kūdikiais, kurie visi buvo

COVID ‐ 19 pacientai. Tyrimu atskleista, kad

visi jie turėjo bent vieną šeimos narį, kuris jau

anksčiau buvo užsikrėtąs SARS ‐ CoV ‐ 2

infekcija. Tarp visų kūdikių septyni gyveno

Wuhane (Kinija) arba turėjo šeimos narių, kurie

neseniai keliavo į Wuhaną. (4) Taip pat vieno

šešių mėnesių kūdikio tėvai Singapūre buvo

užsikrėtę SARS ‐ CoV ‐ 2 infekcija. Svarbu

paminėti, jog tėvams nustačius diagnozę, kūdikis

iš pradžių buvo besimptomis, tačiau buvo

paguldytas į ligoninę, nes turėjo artimą kontaktą

su sergančiaisiais. Jau kitą dieną po

stacionarizavimo kūdikiui buvo diagnozuota

SARS ‐ CoV ‐ 2. (24) Vidutinis vaikų Covid-19

inkubacinis periodas yra apie 6,5 dienos, o tai yra

1,1 diena ilgiau negu suaugusių, kurių

inkubacinis infekcijos periodas yra 5,4 dienos.

Taip pat nustatytas vidutinis šeimoje

perduodamas skaičius yra 2,43. Vaikam

vidutiniškai po 12 dienos iš nosies bei gomurio

gleivinių neišskiriama viruso, tačiau tai gali

trukti nuo 6 iki 21 dienos. (25) Epidemiologinė

Wuhano provincijos vaikų ligų statistika rodo,

jog 21 vaikas (68%) turėjo ryšį su suaugusiu,

kuriam yra patvirtinta liga. Vienas iš vaikų (3%),

gyvenančių Kinijos provincijoje, turėjo kontaktą

su besimptomiu Wuhano miestelio darbuotoju ir

28 iš 31 vaikų (90%) buvo užsikrėtę nuo

tolimesnių šeimos narių. (26)

Bendrosios klinikinių požymių ypatybės

Vaikai Covid-19 infekcija gali užsikrėsti

nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau yra

duomenų, jog jaunesni vaikai, t.y. naujagimiai ir

ikimokyklinio amžiaus vaikai, užsikrėčia

dažniau nei vyresnieji. Tačiau vidutinis amžius

nurodomas 6,7 metai. Įdomu tai, jog tik 13-15%

vaikų yra besimptomiai Covid-19 infekcijos

nešiotojai. Klinikiniai požymiai išlieka tokie

patys kaip suaugusiųjų, dažniausi yra

karščiavimas, kosulys, kuriuos lydi nuovargis,

mialgija, nosies užgulimas, sloga, čiaudulys,

gerklės skausmas, galvos skausmas, galvos

svaigimas, vėmimas ir pilvo skausmas. Kiek

retesnis, tačiau taip pat pasitaikantis simptomas

yra viduriavimas. (27) Įdomu tai, jog

naujagimiams Covid-19 infekcija pasireiškia

netipiniais požymiais, tokiais kaip viduriavimas

ir kitais virškinimo trakto simptomais arba tik

astma ir dusuliu. Pagal klinikines savybes ir

nustatytus vaikų infekcijos atvejus, galima ligą

suskirstyti į penkis klinikinius tipus: besimptomė

infekcija, lengva, vidutinė, sunki ir kritiškai

sunki. (28) Daugumai vaikų pasireiškia

lengvesnė ligos forma ir pasveikimo laikotarpis

yra greitesnis nei suaugusių. Apibendrinant,

svarbu pasakyti, jog vaikai yra specifinė pacientų

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

295

grupė, kuriai reikalingas itin atidus dėmesys,

ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas

siekiant užtikrinti mažesnį ligos plitimą. Taip pat

svarbu laikytis būtinų higienos reikalavimų.

Bendrosios diagnostikos charakteristikos

Sveikatos ir šeimos gerovės ministerija (angl.

The Ministry of Health and Family Welfare -

MOHFW) (29) atnaujintose gairėse (nuo 2020

m. balandžio 7 d.) pacientus skirstė į tris grupes

- turinčius lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią

ligos formą. Pagal šią klasifikaciją pateikė

specialias priemones gydymui. Nosies ir gerklės

gleivinės PGR tyrimas, siekiant nustatyti SARS-

CoV-2 nukleorūgštis, yra pagrindinis tyrimo

metodas. (30) Kiti alternatyvūs RT-PGR

mėginiai yra bronchoalveolinių nuoplovų

tyrimas arba endotrachėjos aspirato tyrimas. Taip

pat išlieka svarbūs bendrieji infekcijos žymenys,

tokie kaip leukocitai, C reaktyvinis baltymas bei

prokalcitoninas. Vaikai, sergantys lengva ligos

forma, neturėtų būti siunčiami į kompiuterinės

tomografijos tyrimą. Taigi siekiant diagnozuoti

Covid-19 infekciją reikia stebėti ir rutininius

infekcijos žymenis bei kartu atlikti specifinius

diagnostinius metodus. Kitos diagnostinės

priemonės yra parenkamos individualiai pagal

paciento simptomų sunkumą ir jų pasireiškimo

trukmę.

Gydymas

Šiuo metu yra atliekama daug tyrimų siekiant

išsiaiškinti ir užtikrinti efektyvų Covid-19

gydymą, tačiau daugelis jų atliekami suaugusiųjų

populiacijoje. Vaikų gydymas yra tik

modifikuotas suaugusiųjų gydymas, pritaikytas

vaikams.

Covid-19 simptominis gydymas yra labai

panašus į kitų viršutinių kvėpavimo takų

infekcijų gydymą, t.y. poilsis, pakankamas

skysčių ir kalorijų kiekis siekiant palaikyti

elektrolitų bei vandens kiekio organizme

pusiausvyrą. Taip pat svarbu laikytis bendrų

higienos reikalavimų bei kiek įmanoma

sumažinti kontaktus su namiškiais. Antibiotikų

skyrimas neindikuotinas, nebent nustatyta

antrinė bakterinė infekcija. (31)

Jeigu infekcija yra sunki ir yra kvėpavimo

nepakankamumo simptomų, tuomet reikalinga

deguonies terapija tam, kad palaikyti deguonies

koncentraciją >94%. Vaikams, turintiems

sunkius kvėpavimo sutrikimus, centrinę cianozę,

šoką, komą ar traukulius, taip pat turėtų būti

taikoma kvėpavimo takų ir deguonies terapija.

Mažiems vaikams pirmenybė teikiama nosies

kaniulėms. (32) Nesant efekto taikant įprastinę

deguonies terapiją ir progresuojant kvėpavimo

nepakankamumui taikyti mechaninę ventiliaciją

su endotrachėjine intubacija.

Svarbu paminėti, jog antivirusinių vaistų terapija

vaikams nėra patvirtinta. Yra duomenų, jog

suaugusiems Covid-19 infekcijos gydymui

galima naudoti hidroksichlorochiną/chlorochiną,

tačiau vaikų populiacijai šiam gydymo metodo

taikymui trūksta duomenų ir indikacijų.

Interferono-α2b vartojimas remiantis Chen

apžvalga, skirta vaikams, galimas taikant

interferono-α2b naudojimą po 100 000–200 000

TV / kg lengvais atvejais ir 200 000–400 000 TV

/ kg sunkiais atvejais, du kartus per dieną 5–7

dienas. (33) Lopinaviro ir ritonaviro taikymas

abejotinas. Tačiau naujų tyrimų duomenimis yra

naudojamas naujas nukleotidų analogas

remdesiviras, kuris bandymuose su gyvūnais

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

296

veikia SARS-CoV-2 ir kitų grupių

koronavirusus.

Pasaulinė sviekatos organizaciją teigia, jog

pacientams, sergantiems COVID-19, sisteminių

gliukokortikoidų vartoti negalima, nebent jų

vartojimui yra kitų indikacijų, tokių kaip lėtinių

ligų gydymas. Vaikams gliukokortikoidus

galima naudoti tik sunkiais atvejais, kai tai yra

būtina, tačiau prieš tai reikia įvertinti jų

veiksmingumą. (31)

Taigi, apibendrinant, svarbu paminėti, jog

Covid-19 pandemijos metu svarbiausias

uždavinys yra neužsikrėsti arba iki minimalaus

sumažinti nebūtiną kontaktą su kitais asmenimis.

Antivirusinis gydymas gali būti taikomas

individualiais atvejais, dažniausiai, kai infekcijos

eiga yra sunki ar labai sunki, tačiau svarbu

atkreipti dėmesį, jog joks vaikų infekcijos

gydymas vaistais nėra patvirtintas.

Išvados

Pasaulio sveikatos istorijoje ilgai išliksianti

Covid-19 infekcijos pandemija palietė visą

pasaulį, kuris vis dar išgyvena viruso plitimą bei

mutacijas. Virusui greitai keičiantis nėra

nustatyta specifinių diagnostikos, gydymo

algoritmų. Visuotinė vakcinacija nuo Covid-19

infekcijos yra daug žadanti. Apibendrinant

svarbu pasakyti, jog vaikai yra ypatinga

populiacijos dalis, reikalaujanti ne tik ypatingos

ir specifinės priežiūros, bet kitokio požiūrio į ligą

bei jos eigą. Būtina įsidėmėti, jog patvirtinto

antivirusinio gydymo vaikų populiacijoje nėra,

tad gydymą vaikams reikėtų taikyti labai

atsargiai. Vis dar pagrindinis gydymo metodas

išlieka toks pats kaip ir kitų virusinių viršutinių

kvėpavimo takų infekcijų. Žinoma, vienas iš

pagrindinių ir svarbiausių infekcijos plitimo

stabdymo būdas turi išlikti bendrų higienos

reikalavimų laikymasis bei visuomenės kontaktų

minimalizavimas.

Literatūros šaltiniai:

1. Ludvigsson JF. Systematic review of

COVID-19 in children show milder cases

and a better prognosis than adults. Acta

Paediatr. 2020 Mar 23.;

2. Jiatong S, Wenjun L. Epidemiological

characteristics and preventionand control

measures of Corona Virus Disease 2019 in

children. J Trop Med. 2020;20(2):153‐156.;

3. Jiatong She, Lanqin Liu, Wenjun Liu

COVID‐19 epidemic: Disease

characteristics in children, J Med Virol.

2020;1–8;

4. Wei M, Yuan J, Liu Y, et al. Novel

coronavirus infection in hospitalized infants

under 1 year of age in China. JAMA. 2020.

published online ahead of print February 14,

2020;

5. Thi T, Thao N, Labroussaa F, et al.

Rapid reconstruction of SARS‐CoV‐2 using

a synthetic genomics platform. bioRxiv.

2020.;

6. Zhu N, Zhang D, Wang W, Li X, Yang

B et al. Coronavirus Investigating, and

Research Team. A novel coronavirus from

patients with pneumonia in China, 2019.

New England Journalof Medicine 2020.;

7. Cascella M, Rajnik M, Cuomo A,

Dulebohn SC, Napoli RD. Features,

Evaluation, and Treatment Coronavirus

(COVID-19). Treasure Island (FL):

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

297

StatPearls Publishing; 2020 January-Last

Update: March 20, 2020;

8. Hasan TEZER and et. Novel

coronavirus disease (COVID-19) in

children. Turk J Med Sci (2020) 50: 592-

603;

9. Pavan Kumar Samudrala, Pramod

Kumar, Kamlesh Choudhary, Nagender

Thakur,Gaurav Suresh Wadekar b, Richa

Dayaramani, Mukta Agrawal, Amit

Alexander. Virology, pathogenesis,

diagnosis and in-line treatment of COVID-

19, Eur J Pharmacol. 2020 Sep

15;883:173375. Epub 2020 Jul 17.;

10. Yuefei Jin , Haiyan Yang , Wangquan Ji

, Weidong Wu , Shuaiyin Chen , Weiguo

Zhang and Guangcai Duan. Virology,

Epidemiology, Pathogenesis, and Control of

COVID-19, Viruses. 2020 Mar

27;12(4):372.;

11. Chan JF, Yuan S, Kok KH, To KK, Chu

H et al. A familial clusterof pneumonia

associated with the 2019 novel coronavirus

indicating person-to-person transmission: a

study of a family cluster. Lancet 2020; 395:

514-23.;

12. Chen Z, Fu J, Shu Q Chen Y, Hua C et

al. Diagnosis and treatment

recommendations for pediatric respiratory

infection caused by the 2019 novel

coronavirus. World Journal of Pediatrics

(2020).;

13. Huang C, Wang Y, Li X, Ren L, Zhao J

et al. Clinical features of patients infected

with 2019 novel coronavirus in Wuhan,

China. Lancet 2020; 395 (10223): 497-506.;

14. Xing YH, Ni W, Wu Q, Li WJ, Li GJ et

al. Prolonged viralshedding in feces of

pediatric patients with coronavirus

disease2019. Journal of Microbiology

Immunology and Infection2020;

15. Wang W, Xu Y, Gao R, Lu R, Han K et

al. Detection of SARSCoV-2 in different

types of clinical specimens.;

16. Wang L, Shi Y, Xiao T, Fu J, Feng X et

al. Chinese expert consensus on the perinatal

and neonatal management for the prevention

and control of the 2019 novel coronavirus

infection (1st ed.). Annals of Translational

Medicine 2020;

17. Davanzo R, Moro G, Sandri F, Agosti

M, Moretti C et al.Breastfeeding and

Coronavirus Disease-2019. Ad interim

indications of the Italian Society of

Neonatology endorsed by the Union of

European Neonatal & Perinatal Societies.

Maternal and Child Nutrition 2020;

18. World Health Organization (2020).

Q&A on COVID-19, pregnancy, childbirth

and breastfeeding. 10 April 2020;

19. Mei Z, Xiaowen Z, Jianshe W. 2019

novel coronavirus infection: pediatric

professionals perspectives and action. Chin

J Infect Dis. 2020;38(00): E003.;

20. Zeng LK, Tao XW, Yuan WH, et al.

First case of neonate infected with novel

coronavirus pneumonia in China. Chin J

Pediatr. 2020;58(4): E009.;

21. The Society of Pediatrics, Chinese

Medical Association, the Editorial Board,

Chinese Journal of Pediatrics.

Recommendations for the diagnosis,

Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

298

prevention and control of the 2019 novel

coronavirus infection in children (first

interim edition). Chin J Pediatr.

2020;58(03): E004.;

22. Jiatong She et al. COVID‐19 epidemic:

Disease characteristics in children. J Med

Virol. 2020;1–8.;

23. Chan JFW, Yuan S, Kok KH, et al. A

familial cluster of pneumonia associated

with the 2019 novel coronavirus indicating

person‐to‐person transmission: a study of a

family cluster. Lancet. 2020;395(10223):

514‐523.;

24. Kam KQ, Yung CF, Cui L, et al. A well

infant with Coronavirus Disease 2019

(COVID‐19) with high viral load. Clin

Infect Dis. 2020.;

25. Cai JH, Xu J, Lin DJ, et al. A case series

of children with 2019 novel coronavirus

infection: clinical and epidemiological

features. Clin Infect Dis. 2020;

26. Wang D, Ju X, Xie F, et al. Clinical

analysis of 31 cases of 2019 novel

coronavirus infection in children from six

provinces (autonomous region) of northern

China. Chin J Pediatr. 2020;

27. Dong Y, Mo X, Hu Y, Qi X, Jiang F,

Jiang Z, et al. Epidemiological

characteristics of 2143 pediatric patients

with 2019 coronavirus disease in China.

Pediatrics. 2020 Mar.;

28. Yi J, Xiaoxia L, Runming J, et al. Novel

coronavirus infections:

standard/protocol/guideline

recommendations for the diagnosis,

prevention and control of the 2019 novel

coronavirus infection in children (the second

edition). Chin J Appl Clin Pediatr.

2020;35(2):143‐150.;

29. Ministry of Health and Family Welfare.

April 08,2020;

30. Revised Guidelines on Clinical

Management of COVID -19. Ministry of

Health and Family Welfare. April 01, 2020.;

31. Chen Z Fu J Shu Q Chen Y Hua C

Diagnosis and treatment recommendations

for pediatric respiratory infection caused by

the 2019 novel coronavirus. World Journal

of Pediatrics. 2020;

32. Xu Z Shi L Wang Y Zhang J Huang L

Pathological findings of COVID-19

associated with acute respiratory distress

syndrome. The Lancet Respiratory

Medicine. 2020;8:420–422;

33. Chen Z Fu J Shu Q Chen Y Hua C

Diagnosis and treatment recommendations

for pediatric respiratory infection caused by

the 2019 novel coronavirus. World Journal

of Pediatrics. 2020.