Živilė Zemeckaitė1, Paulius Sėdžius1, Silvija Bartašiūnaitė1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Malignant neuroleptic syndrome (MNS) – is a rare, yet particularly life threatening idiosyncratic reaction of the organism to antipsychotic medication. Most of the time MNS occurs as a result of typical antipsychotic drugs blocking dopamine receptors. Since MNS is an acute and dangerous disorder, precise and timely diagnosis is of the utmost importance. All possible precautionary measures must be taken in order to minimize the negative impact MNS may have on the patient and the outcome mostly depends on choosing the proper course of treatment as soon as possible. This article encompases the clinical peculiarities, diagnostic criteria, differential diagnostics and possible courses of treatment.
Keywords: malignant neuroleptic syndrome, antipsychotics, neuroleptics, dopamine antagonists.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
208
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (1), p. 208-218
Malignant neuroleptic syndrome. Literature review
Živilė Zemeckaitė
1
, Paulius Sėdžius
1
, Silvija Bartašiūnaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Malignant neuroleptic syndrome (MNS) - is a rare, yet particularly life threatening idiosyncratic reaction of the
organism to antipsychotic medication. Most of the time MNS occurs as a result of typical antipsychotic drugs blocking
dopamine receptors. Since MNS is an acute and dangerous disorder, precise and timely diagnosis is of the utmost
importance. All possible precautionary measures must be taken in order to minimize the negative impact MNS may
have on the patient and the outcome mostly depends on choosing the proper course of treatment as soon as possible.
This article encompases the clinical peculiarities, diagnostic criteria, differential diagnostics and possible courses of
treatment.
Keywords: malignant neuroleptic syndrome, antipsychotics, neuroleptics, dopamine antagonists.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
209
Piktybinis neurolepsinis sindromas. Literatūros apžvalga
Živilė Zemeckaitė
1
, Paulius Sėdžius
1
, Silvija Bartašiūnaitė
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS) - reta, tačiau itin gyvybei pavojinga idiosinkrazinė reakcija.
Dažniausiai PNS išsivysto dėl dopaminerginių receptorių blokados, kurią gali sukelti tipinių antipsichotinių
medikamentų vartojimas. Kadangi PNS yra grėsminga ir ūmi būklė, būtina anksti nustatyti šio sindromo rizikos
veiksnius, įvertinti jo vystymosi galimybes bei užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir gydymą. Įrodyta, kad nuo greito ir
tikslaus PNS atpažinimo ir teisingai paskirto gydymo priklauso paciento galimybės pasveikti. Straipsnyje aptariami
šios klinikinės būklės ypatumai, diagnostiniai kriterijai, diferencinė diagnostika ir gydymo metodai
Raktažodžiai: piktybinis neurolepsinis sindromas, antipsichotikai, neuroleptikai, dopamino antagonistai.
Santrumpos: PNS – piktybinis neurolepsinis sindromas, ŠSD – širdies susitraukimų dažnis, DPV – dirbtinė plaučių
ventiliacija, SS – serotonino sindromas, PH – piktybinė hipertermija
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
210
Įvadas
Dažniausiai PNS pasireiškia dėl staigaus
neuroleptikų dozės padidėjimo. Tai ypač dažnai
nutinka vartojant ilgalaikio poveikio neuroleptinius
preparatus.
Apie pirmą PNS atvejį buvo paskelbta 1956
metais: šis sindromas pasireiškė pacientui,
vartojančiam antipsichotiko ciklopromazino [1].
Minėtai klinikinei būklei pavadinimą suteikė prancūzų
mokslininkas J. Delay, kuris 1968 metais savo tyrime
aprašė pradėto vartoti naujo preparato - haloperidolio
nepageidaujamą poveikį [2].
Bendras keturių pagrindinių simptomų -
hipertermijos, raumenų rigidiškumo, psichinės būklės
pokyčių ir autonominės nervų sistemos disfunkcijos
vyravimas - yra PNS diagnostikos pagrindas. Tačiau
šį sindromą atpažinti sunku, nes aprašyti simptomai
yra būdingi ir kitoms klinikinėms būklėms [3].
Tarp pacientų, vartojančių antipsichotinių
medikamentų, PNS paplitimas svyruoja nuo 0,02 iki
2,4 proc. [4]. Manoma, kad šio jatrogeninio sutrikimo
dažnis iš dalies sumažėjo dėl atsiradusių antros kartos
(atipinių) antipsichotinių preparatų vartojimo bei
pasikeitusių jų skyrimo rekomendacijų [5].
Caroff ir Mann tyrimo duomenimis, 16 proc.
pacientų, sergančių PNS, šios klinikinės būklės
požymiai išsivystė per parą nuo pirmos antipsichotikų
dozės pavartojimo, 66 proc. - per pirmą gydymo
savaitę ir 96 proc. - per pirmą gydymo mėnesį [6].
Piktybiniu neurolepsiniu sindromu serga visų amžiaus
grupių pacientai. Yra duomenų, kad vyrai juo serga
dažniau, negu moterys. Manoma, kad tai priklauso nuo
didesnių neuroleptikų dozių, skiriamų jauno amžiaus
vyrams [3].
Pagrindiniai PNS rizikos veiksniai: vaisto
vartojimo trukmė, vartojamo neuroleptiko grupė (kuo
stipresnį antipsichotinį poveikį daro vaistai, tuo
didesnė PNS atsiradimo rizika), greitas veikliosios
medžiagos koncentracijos didėjimas plazmoje ir ilgo
veikimo neuroleptikų aliejinės formos vartojimas
(pvz., haloperidolio dekanoatas, flufenazino
dekanoatas ir flufenazino enantatas) [7,8].
Mokslinėje literatūroje aprašytas klinikinis
atvejis, kai PNS sirgo identiški dvyniai ir jų motina.
Gali būti, kad kai kurie pacientai turi genetinį poveikį
susirgti PNS [9]. Kiti PNS rizikos veiksniai yra:
gydymas pirmos kartos antipsichotiniais
medikamentais, anksčiau buvę PNS atvejai, neseniai
diagnozuoti katatonijos epizodai ir išreikšta ažitacija
[10].
Piktybinis neurolepsinis sindromas yra reta
patologija, tačiau ją laiku atpažinti ir pradėti tinkamą
gydymą yra ypač svarbu, nes pacientų mirtingumas
nuo PNS gali siekti net 30 proc. Dažniausios PNS
sukeliamos mirties priežastys: mioglobinemija ir dėl
jos atsiradęs inkstų funkcijos nepakankamumas,
staigus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas,
aspiracinė pneumonija, plaučių arterijų embolizacija,
diseminuota intravazalinė koaguliacija [11].
Darbo tikslas – Remiantis tyrimais pagrįstais
naujais literatūros šaltiniais, išnagrinėti pagrindines
piktybinio neurolepsinio sindromo priežastis, rizikos
veiksnius ir klinikinius simptomus bei išanalizuoti šios
klinikinės būklės diferencinę diagnostiką ir gydymo
galimybes.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
211
Darbo medžiaga ir jos atrankos kriterijai
Atlikta mokslinės literatūros apžvalga. Duomenys
rinkti iš kompiuterinių bibliografinių medicininių
duomenų bazių PubMed, Science Direct ir UpToDate.
Paieškai naudoti raktažodžiai: neuroleptic malignant
syndrome, neuroleptic-induced catatonia,
antipsychotics, neuroleptics, diagnosis and treatment
of neuroleptic malignant syndrome.
Straipsnių atrankos kriterijai: laisvai prieinamos
visatekstės publikacijos anglų kalba.
Tyrimo rezultatai
Priežastys
Nustatyta, kad dažniausiai PNS išsivysto dėl
antipsichotinių medikamentų indukuotos
dopaminerginių receptorių blokados. Tipinių
neuroleptikų vartojimas yra siejamas su didžiausia
PNS atsiradimo rizika. Atipinių antipsichotikų
vartojimas taip pat didina PNS riziką, tačiau ji yra
mažesnė, palyginus su sukelta tipinių neuroleptikų.
PNS gali atsirasti ir dėl antidopaminerginį poveikį
darančių neneuroleptinių medikamentų (pvz.,
metoklopramido, amoksapino ir kt.) vartojimo.
Staigus centrinio poveikio dopaminerginių receptorių
agonistų vartojimo nutraukimas ar dozės sumažinimas
taip pat gali sukelti PNS. Tokį poveikį daro ir staigus
vienos grupės dopaminerginių D
2
receptorių
antagonisto pakeitimas kitos grupės preparatu [12].
Pastebėta, kad piktybinį neurolepsinį sindromą
sukelia daugelis kitų medikamentų, kurie nedaro
centrinio antidopaminerginio poveikio (pvz., litis,
desipraminas, trimipraminas, dosulpinas, fenelzinas ir
kt.) [12].
Medikamentų grupė
Atstovai
Tipiniai neuroleptikai
Haloperidolis, flufenazinas, chlorpromazinas
Atipiniai neuroleptikai
Klozapinas, risperidonas, olanzapinas
Antidopaminerginį poveikį darantys
neneuroleptiniai medikamentai
Metoklopramidas, amoksapinas, tetrabenazinas, droperidolis
D
2
receptorių agonistai
(nutraukimo sukeliamas PNS)
Levodopa, amantadinas, tolkaponas
Kiti medikamentai
Litis, fenelzinas, desipraminas, trimipraminas, dosulpinas,
fenelzinas
1 lentelė. PNS sukeliantys medikamentai [12]
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
212
Patogenezė
PNS – tai autonominės ir somatinės nervų sistemų
pakitimai, kurie atsiranda dėl susilpnėjusios CNS
dopaminerginės veiklos. Hipodopaminerginė PNS
atsiradimo teorija aiškina, kad PNS indukuoja staigi
D
2
dopaminerginių receptorių blokada ar staigus šių
receptorių aktyvinimo nutraukimas [13]. Dėl šių
priežasčių sumažėja D
2
receptorių aktyvumas
pogumburyje: sutrinka temperatūros reguliacija ir
vystosi hipertermija, atsiranda autonominės nervų
sistemos hiperaktyvumo požymiai – padažnėjęs
širdies ritmas ir kvėpavimas. Raumenų rigidiškumo ir
rabdomiolizės bei inkstų funkcijos nepakankamumo
atsiradimą grindžia antroji teorija - medikamentai
toksiškai veikia raumenų skaidulas. Šiuos simptomus
paaiškina ir sumažėjęs D
2
receptorių
aktyvumas CNS,
kai sutrinka nervinio impulso perdavimas
nigrostrialiniu laidu [13, 14].
Klinikiniai simptomai
Dažniausi PNS klinikiniai požymiai:
• Hipertermija – beveik 87 proc. pacientų,
sergančių PNS, temperatūra pakyla iki 38 C
◦
,
o 40 proc. – aukštesnė negu 40 C
◦
[6].
Karščiavimu rečiau skundžiasi pacientai,
kuriems PNS sukėlė antros kartos
antipsichotiniai vaistai [15,16];
• profuzinis prakaitavimas (kartais ir
seilėtekis) [17];
• generalizuotas rigidiškumas [6,17];
• psichinės būklės pokyčiai būdingi apie 82
proc. pacientų [18];
• autonominės nervų sistemos nestabilumas
(tachikardija, hipotenzija ar hipertenzija,
šlapimo, išmatų nelaikymas ir t.t.) [17,19].
PNS diagnostikos kriterijai
PNS diagnozuojamas vadovaujantis penktuoju
“Psichinių ligų statistinių duomenų bei gydymo
gairių” leidimu (DSM-5) [20].
• Dopamino agonistų vartojimas arba
vartojimo nutraukimas, dozės keitimas;
• hipertermija ( >38.0°C , išmatuota bent du
kartus burnoje);
• raumenų rigidiškumas;
• pakitusi psichinė būklė (sumažėjęs arba
svyruojantis sąmonės lygis);
• padidėjusi kreatinino kinazės koncentracija
(mažiausiai keturis kartus virš normos);
• simpatinės nervų sistemos labilumas
(apibūdinamas mažiausiai 2 požymiais):
◦ kraujo spaudimo padidėjimas (sistolinis
ar diastolinis kraujo spaudimas ≥25 proc.
virš pradinio lygio);
◦ kraujo spaudimo pokyčiai (≥20 mmHg
diastolinio kraujo spaudimo ar ≥25
mmHg sistolinio kraujo spaudimo
pokytis per 24 valandas);
◦ ženkliai padidėjęs prakaitavimas;
◦ šlapimo nelaikymas;
◦ hipermetabolizmas: širdies susitraukimų
dažnio padidėjimas (≥25 proc. virš
pradinio lygio) ir kvėpavimo dažnio
padidėjimas (≥50 proc. virš pradinio
lygio);
• nepatvirtintos kitos galimos priežastys:
infekcinės ligos, toksinių poveikis, medžiagų
apykaitos ir neurologinės ligos.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
213
Taip pat PNS diagnozuoti padeda ir kiti jam būdingi
laboratorinių tyrimų pokyčiai [11]. Jie pateikiami
žemiau esančioje lentelėje.
Tiriamas parametras
Pokytis
Laktatdehidrogenazė (LDH), kreatinino kinazė, šarminė
fosfatazė (ŠF),
aspartataminotransferazė (ASAT),
alaninaminotransferazė (ALAT), mioglobinas
Padidėję
Fosfatas, kalis
Padidėję
Kalcis, magnis
Sumažėję
Natris
Padidėjęs/sumažėjęs
Šlapimo rūgštis
Padidėjusi (hiperurikemija)
Karbamidas (urea)
Padidėjęs
Kraujo forminiai elementai
Leukocitozė, trombocitozė
Kraujo pH
Sumažėjęs (metabolinė acidozė)
2 lentelė. Laboratoriniai pokyčiai esant tipiniam PNS [11]
Diferencinė diagnostika
PNS diferencinę diagnostiką galima suskirstyti į
dvi kategorijas: būklės susijusios su PNS ir būklės,
kurios nesisieja su PNS, tačiau yra vertinamos
diferencinėje diagnostikoje [21].
Serotonino sindromas (SS) — tai dažniausiai
diagnozuojamas sutrikimas [22,23]. Paprastai
sukeliamas selektyvių serotonino reabsorbcijos
inhibitorių ir sunkiai atskiriamas nuo PNS
pasireiškimo formų [24]. Tipiniai simptomai esant SS,
kurių dažniausiai nėra pasireiškus PNS: drebulys,
hiperrefleksija, mioklonusas ir ataksija. Pykinimas,
vėmimas ir viduriavimas taip pat dažnai pasitaikantys
reiškiniai sergant SS, bet retai aprašomi PNS atvejais.
Rigidiškumas ir hipotermija SS atveju ne taip ryškiai
pasireiškia kaip esant PNS. Vidutiniškai SS
simptomatika vystosi greičiau negu PNS, tačiau abiejų
sindromų simptomų pradžia gali kisti ir gali sutapti
[25].
Piktybinė hipertermija (PH) — retas genetinis
sutrikimas atsiranda skirtingai, nei PNS atveju: taikant
stiprius halogenintus inhaliacinius anestetikus ir
sukcinilcholiną. Šis sutrikimas gali atsirasti ir
žmonėms su polinkiu į PH po intensyvaus fizinio
krūvio ar karščio poveikio. Klinikiniai požymiai -
hipertermija, raumenų rigidiškumas, autonominė
disfunkcija turi panašumų su PNS, tačiau dažniausiai
trunka trumpiau [26, 27].
Piktybinė katatonija — požymis, kurį
sunkiausia atskirti. Piktybinės katatonijos metu, kaip
ir esant PNS, pasireiškia hipertermija ir rigidiškumas,
tačiau yra būdingas prodrominis periodas su elgesio
pokyčiais: psichoze, nerimastingumu, katatoniniu
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
214
sujaudinimu. Atsiranda ir motorinių simptomų -
distoninė padėtis, vaškinis lankstumas ir stereotipiniai
pasikartojantys judesiai. Tai nebūdinga pacientams,
sergantiems PNS [28]. Laboratoriniai rodikliai, esant
piktybinei katatonijai, dažniausiai būna nepakitę. Šių
sindromų požymiai gali sutapti, juos ypač sunku
kliniškai atskirti ir atsekti atsiradimo istoriją, kadangi
dažnai pacientui, sergančiam piktybine katatonija,
nustatomas ir PNS [10].
Kiti su vaistiniais preparatais susiję sindromai
— aprašyti keli atvejai, kai intratekalinio baklofeno
terapijos nutraukimas sukėlė panašų į PNS sindromą
[29]. Tačiau šiais atvejais padidėjęs raumenų tonusas
dažniau vertinamas kaip spastiškumas, bet ne
rigidiškumas. Kita simptomatika panaši į PNS:
autonominė disfunkcija, pakitęs jutimas, karščiavimas
ir padidėjusi kreatinino kinazės koncentracija.
Manoma, kad patofiziologinė šio reiškinio priežastis
yra sumažėjęs gama - aminosviesto rūgšties
aktyvumas. Simptomai pranyksta atnaujinus terapiją
arba vartojant benzdiazepinų [21].
Geriau žinomas kitas, su vaisto tyčiniu arba
atsitiktiniu perdozavimu susijęs, anticholinerginis
sindromas. Pacientams pasireiškia encefalopatija ir
padidėjusi temperatūra, tačiau dažniausiai ne tokia
aukšta kaip PNS atveju. Šio sindromo metu nėra kitų
PNS būdingų požymių (diaforezės, rigidiškumo,
padidėjusios kreatinino kinazės koncentracijos), bet
dažnai atsiranda atipinių PNS požymių (paraudimo,
midriazės, šlapimo pūslės išsiplėtimo).
Kiti sutrikimai — pacientams, sergantiems PNS,
gali pasireikšti ir kitų neurologinių sutrikimų, kurių
klinikiniai požymiai gali sutapti su PNS simptomais,
ypač pacientams, kuriems šalutines ekstrapiramidines
reakcijas sukėlė kombinuotų antipsichotikų
vartojimas. Tokius sutrikimus būtina nustatyti,
kadangi jų negydant, galimos ligos eigos
komplikacijos ir susirgimo prognozės pablogėjimas
[22,30]. Minėti sutrikimai yra:
• CNS infekcinės ligos (pvz.,
meningitas, encefalitas);
• sisteminės infekcinės ligos (pvz.,
pneumonija, sepsis);
• traukuliai;
• ūmi hidrocefalija;
• ūmios nugaros smegenų traumos;
• šilumos smūgis (antipsichotiniai
preparatai sukuria polinki šilumos
smūgiams, nes sutrikdo
termoreguliaciją);
• ūmi distonija;
• stabligė;
• CNS vaskulitas;
• tirotoksikozė;
• feochromocitoma;
• narkotinė intoksikacija (pvz.,
fenciklidinu, “ekstazi (angl. “ecstasy”),
kokainu, amfetaminu, ličiu);
• abstinencijos būsenos;
• autoimuninis ar paraneoplastinis
encefalitas;
• ūmi porfirija.
Gydymas
Svarbiausias gydymo tikslas yra PNS prevencija.
Būtina anksti taikyti būtinas atsargumo priemones
galimiems rizikos veiksniams sumažinti, užtikrinti
ankstyvą PNS diagnostiką. Pradedant gydyti PNS,
pirmiausia reikia pašalinti jį sukėlusią priežastį:
dažniausiai nutraukti neuroleptikų vartojimą arba
atnaujinti nutrauktą gydymą antiparkinsoniniais
vaistais [3].
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
215
Specifinis gydymas visada turėtų būti pagrįstas
simptomų trukme ir sunkumu. Lengvais atvejais
gydymas turėtų būti konservatyvus: sukėlusios
medžiagos nutraukimas ir paciento būklės sekimas,
esant sunkesniam atvejui svarbu koreguoti skysčių,
elektrolitų ir rūgščių-bazių disbalansą, mažinti
padidėjusią kūno temperatūrą, vykdyti širdies,
kvėpavimo takų bei inkstų funkcijos stebėseną [31].
1992 metais, Woodbury ir Woodbury rekomendavo
skirti benzodiazepinus ir anticholinerginius preparatus
katatonijai ir ekstrapiramidiniams simptomams šalinti
[32]. Šiais preparatais PNS yra koreguojamas iki šių
dienų [3,33]. Lengvai PNS eigai (lengvam
rigidiškumuis, katatonijai arba sumišimui, < 38 °
temperatūrai, ŠSD < 100 k/min) valdyti dažniausiai
skiriamas lorezapamas 1-2 mg į raumenis ar į veną kas
4-6 valandas. Vidutinei PNS eigai (vidutiniam
raumenų rigidiškumui, katatonijai arba sumišimuis,
38-40 °C temperatūrai, ŠSD 100-120 k/min)
kontroliuoti galima rinktis arba lorezapamo, arba
diazepamo 10 mg į veną kas 8 valandas. Esant sunkiai
PNS eigai (sunkiam raumenų rigidiškumui, katatonijai
arba sumišimui, > 40 °C temperatūrai, ŠSD > 120
k/min) pirmo pasirinkimo medikamentai yra:
lorezapamas 1-2 mg į raumenis ar į veną kas 4-6
valandas arba diazepamas 10 mg į veną kas 8 valandas
su 2,5-5 mg bromokriptinu arba 100 mg amantidinu
per burną kas 8 valandas [33].
Hipertermija dažniausiai gydoma fizinėmis
šaldymo priemonėmis (sudrėkintomis paklodėmis,
skrandžio plovimu šaltu vandeniu, ledo paketais), kol
kūno temperatūra nukrenta iki 38°C. Kadangi
hipertermiją lemia sumažėjęs D
2
receptorių aktyvumas
pogumburyje, antipiretikai temperatūros mažinimui
yra neveiksmingi ir neskiriami [24].
Raumenų rigidiškumas mažinimas šiais
preparatais [30-34]:
• Bromokriptinu – dopaminerginių receptorių
agonistu. Pradinė dozė 2,5 mg (pro burną,
paprastai iš pradžių vaisto skiriama pro
zondą) kas 6–8 val., maksimali paros dozė
40 mg. Gydymas tęsiamas 10 parų po PNS
simptomų išnykimo, vėliau – laipsniškai
nutraukiamas mažinant dozes;
• amantadinu – NMDA (N-metil-D-aspartato)
receptorių antagonistas, gali būti skiriamas
po 100 mg per burną ar pro zondą, iki
maksimalios 200mg dozės kas 12 valandų;
• dantrolenu - į veną švirkščiama 1,0–2,5
mg/kg įsotinamoji dozė, reikiamos
medikamento koncentracijos plazmoje
palaikymui – į veną švirkščiama 1 mg/kg
vaisto kas 6 valandas. Vaistas slopina
jonizuoto kalcio išlaisvinimą iš
sarkoplazminio tinklo ir atpalaiduoja
raumenis.
Be minėtų preparatų, PNS gydyti naudojami ir kiti
dopaminerginę transmisiją reguliuojantys preparatai,
įskaitant levodopą ir apomorfiną. Karbamezapinas ir
klonidinas skiriami lengvesniais atvejais [12].
Siekiant koreguoti būklę, skiriamos visos kitos
reikalingos priemonės: antihipertenziniai vaistai -
hipertenzijai reguliuoti, antikoaguliantai - giliųjų venų
trombozės profilaktikai, ir kt.
Farmakologinis gydymas padeda ne visada.
Tuomet gali būti taikoma elektroimpulsų terapija
(EIT) [20]. EIT taikymas yra ypač aktualus, nes kartais
PNS neįmanoma atskirti nuo piktybinės katatonijos, o
EIT gali būti naudojama abiems šioms būklėms gydyti
[34].
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
216
Išvados
1. Dažniausiai PNS išsivysto dėl dopamino
receptorių blokados, kurią dažniausiai
sukelia antipsichotiniai medikamentai.
Staigus dopaminerginę transmisiją
reguliuojančių medikamentų, tokių kaip
levodopa, nutraukimas ar dozės sumažinimas
bei staigus vienos grupės dopamino
receptorių antagonisto pakeitimas kitos
grupės preparatu taip pat didina PNS
atsiradimo riziką..
2. Pagrindiniai klinikiniai PNS simptomai yra
šie: hipertermija, profuzinis prakaitavimas
(kartais ir seilėtekis), generalizuotas raumenų
rigidiškumas, psichikos būklės pokyčiai,
autonominis nestabilumas (tachikardija,
hipotenzija ar hipertenzija, šlapimo, išmatų
nelaikymas ir t.t.).
3. Dažniausiai PNS diferencijuojamas su
serotonino sindromu. Atliekant diferencinę
diagnostiką svarbu nepamiršti piktybinės
hipertermijos, piktybinės katatonijos ir
atmesti kitus sutrikimus, kurie gali pasireikšti
panašiais simptomais (pvz., CNS ar
sisteminės infekcines ligas, abstinencijos
būkles, traumas ir kt.).
4. Gydymo tikslas – PNS prevencija, o atsiradus
šiam sutrikimui svarbu pašalinti priežastį –
nutraukti PNS sukėlusio preparato vartojimą.
Specifinis gydymas visada turi būti pagrįstas
simptomų trukme ir sunkumu.
Literatūra
1. Ayd FJ Jr. Fatal hyperpyrexia during
chlorpromazine therapy. J Clin Exp
Psychopathol 1956; 17(2): 189-92. PMID:
13345882.
2. Delay J, Deniker P. Drug induced extra
pyramidal syndrome. In: Vinken D, Bruyen
G, eds. Handbook of clinical neurology 1968.
6: 248-266.
3. Velamoor R. Neuroleptic malignant
syndrome: a neuro-psychiatric emergency:
recognition, prevention, and management.
Asian Journal of Psychiatry 2017; 29: 106–
109.
doi:10.1016/j.ajp.2017.05.004
4. Singhai K, Kuppili PP, Nebhinani N.
Atypical neuroleptic malignant syndrome: a
systematic review of case reports. General
Hospital Psychiatry 2019;
doi:10.1016/j.genhosppsych.2019.06.009
5. Oruch R, Pryme I, Engelsen B, Lund A.
Neuroleptic malignant syndrome: an easily
overlooked neurologic emergency.
Neuropsychiatric Disease and Treatment
2017; 13: 161–175.
doi:10.2147/ndt.s118438
6. Caroff SN, Mann SC. Neuroleptic malignant
syndrome. Medical Clinics of North America
1993; 77(1): 185–202.
doi:10.1016/s0025-7125(16)30278-4
7. Keck PE Jr., Pope HG Jr., Cohen BM,
McElroy SL, Nierenberg AA. Risk factors
for neuroleptic malignant syndrome: a case-
control study. Arch Gen Psychiatry 1989;
46(10): 914–918
doi:
10.1001/archpsyc.1989.01810100056011
8. Gupta V, Magon R, Mishra BP, Sidhu GB,
Mahajan R. Risk factors in neuroleptic
malignant syndrome. Indian J Psychiatry
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
217
2003; 45(1): 30–35.
PMID: 21206810
9. Otani K, Horiuchi M, Kondo T, Kaneko S,
Fukushima Y. Is the predisposition to
neuroleptic malignant syndrome genetically
transmitted? Br J Psychiatry 1991; 158: 850–
853
doi: 10.1192/bjp.158.6.850
10. Korchia T, Blackman G, Cermolacce M,
Richieri R. Neuroleptic malignant syndrome
following reintroduction of an antipsychotic
after overdose. BMJ Case Rep. 2018;
2018:bcr2017223922. Published 2018 Aug 3.
doi:10.1136/bcr-2017-223922
11. Oruch R, Pryme IF, Engelsen BA, Lund A.
Neuroleptic malignant syndrome: an easily
overlooked neurologic emergency.
Neuropsychiatr Dis Treat. 2017; 13: 161-175.
doi:10.2147/NDT.S118438
12. Berman BD. Neuroleptic malignant
syndrome: a review for neurohospitalists.
Neurohospitalist 2011; 1(1): 41-7.
doi: 10.1177/1941875210386491
13. Tse L, Barr AM, Scarapicchia V, Vila-
Rodriguez F. Neuroleptic Malignant
Syndrome: A Review from a Clinically
Oriented Perspective. Curr Neuropharmacol.
2015; 13(3): 395-406.
doi:
10.2174/1570159x13999150424113345.
14. Wells DL. Serotonin Syndrome and
Neuroleptic Malignant Syndrome. In:
Attridge R. L., Miller M. L., Moote R., Ryan
L. eds. Internal Medicine: A Guide to
Clinical Therapeutics 2020; 44
Peržiūrėta 2020-11-30
https://accesspharmacy-mhmedical-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/content.aspx?
bookid=565§ionid=42003761
15. Picard LS, Lindsay S, Strawn JR, et al.
Atypical neuroleptic malignant syndrome:
diagnostic controversies and considerations.
Pharmacotherapy 2008; 28:530.
doi: 10.1592/phco.28.4.530
16. Sarkar S, Gupta N. Drug information update.
Atypical antipsychotics and neuroleptic
malignant syndrome: nuances and
pragmatics of the association. B J Psych Bull
2017; 41: 211
doi: 10.1192/pb.bp.116.053736
17. Ouyang Z, Chu L. A case of recurrent
neuroleptic malignant syndrome. Shanghai
Arch Psychiatry 2013; 25(4): 256-258.
doi:10.3969/j.issn.1002-0829.2013.04.008
18. Velamoor VR, Norman RM, Caroff SN, et al.
Progression of symptoms in neuroleptic
malignant syndrome. J Nerv Ment Dis 1994;
182:168
DOI: 10.1097/00005053-199403000-00007
19. Rosebush P, Stewart T. A prospective
analysis of 24 episodes of neuroleptic
malignant syndrome. Am J Psychiatry 1989;
146:717
DOI: 10.1176/ajp.146.6.717
20. Diagnostic And Statistical Manual Of Mental
Disorders: DSM-5. 5th ed., American
psychiatric association 2013; Washington
DC: American Psychiatric Publishing 2013
doi.org/10.1176/appi.books.9780890425596
21. Wijdicks EFM, Aminoff MJ (Eds).
Neuroleptic malignant syndrome. In:
UpToDate . Peržiūrėta (2020-11-30)
https://www.uptodate.com/contents/neurolep
tic-malignant-syndrome
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
218
22. Carbone JR. The neuroleptic malignant and
serotonin syndromes. Emerg Med Clin North
Am 2000; 18:317
doi: 10.1016/s0733-8627(05)70127-9
23. Ener RA, Meglathery SB, Van Decker WA,
Gallagher RM. Serotonin syndrome and
other serotonergic disorders. Pain Med 2003;
4:63
doi: 10.1046/j.1526-4637.2003.03005.x
24. Jamshidi N, Dawson A. The hot patient:
acute drug-induced hyperthermia. Aust
Prescr. 2019; 42(1): 24-28.
doi:10.18773/austprescr.2019.006
25. Werneke U, Jamshidi F, Taylor DM, Ott M.
Conundrums in neurology: diagnosing
serotonin syndrome - a meta-analysis of
cases. BMC Neurol 2016; 16:97
doi: 10.1186/s12883-016-0616-1
26. Adnet P, Lestavel P, Krivosic-Horber R.
Neuroleptic malignant syndrome. Br J
Anaesth 2000; 85:129
doi: 10.1093/bja/85.1.129
27. Gurrera RJ. Is neuroleptic malignant
syndrome a neurogenic form of malignant
hyperthermia? Clin Neuropharmacol 2002;
25:183
doi: 10.1097/00002826-200207000-00001
28. Sienaert P, Van Harten P, Rhebergen D. The
psychopharmacology of catatonia,
neuroleptic malignant syndrome, akathisia,
tardive dyskinesia, and dystonia. Handb Clin
Neurol 2019; 165:415-428.
doi: 10.1016/B978-0-444-64012-3.00025-3
29. Coffey RJ, Edgar TS, Francisco GE, et al.
Abrupt withdrawal from intrathecal baclofen:
recognition and management of a potentially
life-threatening syndrome. Arch Phys Med
Rehabil 2002; 83:735
doi: 10.1053/apmr.2002.32820
30. Strawn JR, Keck PE Jr, Caroff SN.
Neuroleptic malignant syndrome. Am J
Psychiatry 2007; 164:870
doi: 10.1176/ajp.2007.164.6.870
31. Van Rensburg R, Decloedt EH. An Approach
to the Pharmacotherapy of Neuroleptic
Malignant Syndrome. Psychopharmacol
Bull. 2019; 49(1): 84-91.
PMID: 30858642
32. Strawn JR, Keck PE Jr, Caroff SN.
Neuroleptic malignant syndrome. Am J
Psychiatry 2007; 164:870
doi: 10.1176/ajp.2007.164.6.870
33. Woodbury MM, Woodbury MA.
Neuroleptic-induced catatonia as a stage in
the progression toward neuroleptic malignant
syndrome. J Am Acad Child Adolesc
Psychiatry. 1992 Nov;31(6):1161-4.
doi: 10.1097/00004583-199211000-00028.
PMID: 1429421.
34. Pileggi DJ, Cook AM. Neuroleptic Malignant
Syndrome. Annals of Pharmacotherapy
2016; 50(11): 973–981
doi:10.1177/1060028016657553
35. Tormoehlen LM, Rusyniak DE. Neuroleptic
malignant syndrome and serotonin
syndrome. Handbook of Clinical Neurology
2018, 663–675. doi:10.1016/b978-0-444-
64074-1.00039-2