Klaudijus Baranauskas1, Justina Palubinskienė1, Ugnė Kulnickaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Background: COVID-19 is an acute respiratory disease caused by the SARS-CoV-2 virus. In a short time, this highly contagious virus has caused a pandemic, destabilizing health systems, economies, and governments around the world. Although scientists are trying to find out more about this virus, many unanswered questions remain. Increasingly, there are information and discussions emerging about other potential damages to an organism’s systems caused by this pathology, some of which occasionally include diarrhea.
Aim: to evaluate the connection between COVID-19 and diarrhea, diagnostic, prevention and treatment options.
Methods: the review of the literature was conducted using the ”PubMed” database. The literature research was conducted using predetermined keywords. More than 50 publications were analyzed on the subject of COVID-19.
Results: Having conducted the literature review we determined that the SARS-CoV-2 virus occasionally affects the gastrointestinal tract and causing diarrhea episodes. Therefore, during a pandemic, it is important to consider diarrhea as a possible initial or only symptom of COVID-19 disease. Early diagnosis of this virus would help control the spread of the disease by adopting appropriate prevention and treatment measures. Discussion: During the current pandemic the main focus is on respiratory symptoms, but patients with diarrhea should also raise suspicion of possible SARS-CoV-2 infection. Although diarrhea occurs in patients with COVID-19, it is important to determine the prognostic value of diarrhea and effective treatments for this symptom in further studies.
Keywords: COVID-19, diarrhea, diagnostics, prevention, treatment.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
198
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (1), p. 198-207
COVID-19 and diarrhea: a literature review
Klaudijus Baranauskas
1
, Justina Palubinskienė
1
, Ugnė Kulnickaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Background: COVID-19 is an acute respiratory disease caused by the SARS-CoV-2 virus. In a short time,
this highly contagious virus has caused a pandemic, destabilizing health systems, economies, and
governments around the world. Although scientists are trying to find out more about this virus, many
unanswered questions remain. Increasingly, there are information and discussions emerging about other
potential damages to an organism’s systems caused by this pathology, some of which occasionally include
diarrhea.
Aim: to evaluate the connection between COVID-19 and diarrhea, diagnostic, prevention and treatment
options.
Methods: the review of the literature was conducted using the ”PubMed” database. The literature research
was conducted using predetermined keywords. More than 50 publications were analyzed on the subject of
COVID-19.
Results: Having conducted the literature review we determined that the SARS-CoV-2 virus occasionally
affects the gastrointestinal tract and causing diarrhea episodes. Therefore, during a pandemic, it is important
to consider diarrhea as a possible initial or only symptom of COVID-19 disease. Early diagnosis of this virus
would help control the spread of the disease by adopting appropriate prevention and treatment measures.
Discussion: During the current pandemic the main focus is on respiratory symptoms, but patients with
diarrhea should also raise suspicion of possible SARS-CoV-2 infection. Although diarrhea occurs in patients
with COVID-19, it is important to determine the prognostic value of diarrhea and effective treatments for this
symptom in further studies.
Keywords: COVID-19, diarrhea, diagnostics, prevention, treatment.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
199
COVID-19 ir viduriavimas: literatūros apžvalga
Klaudijus Baranauskas
1
, Justina Palubinskienė
1
, Ugnė Kulnickaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Anotacija: COVID-19 yra SARS-CoV-2 viruso sukeliama ūmi kvėpavimo takų liga. Dėl didelio
užkrečiamumo šis virusas per trumpą laiką sukėlė pasaulinę pandemiją, destabilizuojančią sveikatos sistemas,
valstybių ekonomikas ir vyriausybes visame pasaulyje. Nors mokslininkai siekia kuo daugiau išsiaiškinti apie
šį virusą, tačiau išlieka nemažai neatsakytų klausimų. Daugėja informacijos bei diskusijų apie kitus
organizmo sistemų pažeidimus, sukeltus šios patologijos, tarp kurių neretai minimi viduriavimo epizodai.
Tikslas: Įvertinti COVID-19 ir viduriavimo ryšį, diagnostikos, prevencijos bei gydymo galimybes.
Metodai: literatūra šiai apžvalgai buvo rinkta naudojant ,,Pubmed” duomenų bazę. Literatūros analizės
paieška buvo atliekama naudojant parinktus raktinius žodžius, Išnagrinėta daugiau kaip 50 publikacijų
susijusių su COVID-19.
Rezultatai: atlikę literatūros apžvalgą, padarėme išvadą, jog SARS-CoV-2 virusas neretai pažeidžia
gastrointestinalinį virškinamąjį traktą ir pasireiškia viduriavimo epizodais. Todėl pandemijos metu yra svarbu
atsižvelgti į viduriavimą kaip į galimą pradinį arba vienintelį COVID-19 ligos simptomą. Ankstyva šio viruso
diagnostika padėtų kontroliuoti ligos plitimą naudojant tinkamas prevencijos bei gydymo priemones.
Diskusija: Dabartinės pandemijos metu daugiausia dėmesio skiriama kvėpavimo sistemos simptomams,
tačiau ir viduriuojantys pacientai turėtų kelti įtarimą dėl galimos SARS-CoV-2 infekcijos. Nors ir
viduriavimas pasireiškia tarp sergančių COVID-19, yra svarbu tolimesnėse studijose išsiaiškinti viduriavimo
prognostinę vertę bei efektyvias šio simptomo gydymo priemones.
Raktiniai žodžiai: Covid 19, viduriavimas, diagnostika, prevencija, gydymas.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
200
Įvadas
2019 metų Gruodžio mėnesį Uhan mieste,
Kinijoje, įvyko nežinomos kilmės pneumonijos
protrūkis, kurio metu identifikuotas naujas
betakoronavirusas – sunkaus ūminio respiracinio
sindromo koronavirusas 2 (SARS-CoV-2) [1].
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šio viruso
sukeliamą ligą pavadino koronaviruso liga 2019
(COVID-19) [2].
Šis virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų
lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką
čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami [3]. Todėl
per trumpą laiką labai užkrečiamas virusas sukėlė
pasaulinę pandemiją, destabilizuojančią sveikatos
sistemas, ekonomiką ir vyriausybes visame
pasaulyje. Nors šis virusas yra dažnai siejamas su
kvėpavimo sistemos patologija, tačiau atsiranda
vis daugiau duomenų apie COVID-19 poveikį
virškinamajam traktui (VT) [4].
COVID – 19
2020 m. gruodžio 9 dieną PSO duomenimis
pasaulyje yra registruota apie 69 milijonai atvejų
bei 1,6 milijono mirčių, sukeltų COVID-19.
Lietuvoje atitinkamai apie 78 tūkst. sergančiųjų ir
700 mirčių. Daugiausiai šis virusas paplitęs
Amerikos bei Europos žemynuose [5].
SARS-CoV-2 infekcija gali būti besimptomė arba
sukelti COVID-19 ligą, kuri pasireiškia įvairiais
kvėpavimo takų infekcijos simptomais, pvz.,
karščiavimu, sausu kosuliu, dusuliu, ar gyvybei
pavojingomis būklėmis: pneumonija, plaučių
edema, ūminio respiracinio distreso sindromu,
daugybiniu organų nepakankamumu
[6].Retesniais atvejais pacientams pasireiškia
galvos skausmas, hemoptizė, pykinimas,vėmimas
ir viduriavimas [7].
Apie 20% pacientų, sergančių COVID-19,
išsivysto sunki būklė, o bendras mirtingumas
siekia 2,3% [8]
Patofiziologija
SARS-CoV-2 patenka į ląsteles ir jose dauginasi
prisijungdamas prie AKF2 receptorių [9]. Jų
daugiausia 2 tipo alveolinėse ląstelėse, tačiau
nemažai randama ir įvairiose virškinamojo trakto
ląstelėse, daugiausia skrandžio, žarnyno
epiteliocituose, hepatocituose [9]. COVID-19
sergantiems pacientams viruso nukleokapsidės
baltymai buvo rasti skrandžio, dvylikapirštės
žarnos, tiesiosios žarnos epitelio ląstelėse. Tiriant
histologiškai, stebima virškinamojo trakto epitelio
limfocitinė plazmocitinė infiltracija kartu su
intersticine edema, ženkliausi pakitimai fiksuoti
skrandžio, dvylikapirštės žarnos, tiesiosios žarnos
gleivinėse, saikiau stemplėje. Taigi, SARS-CoV-2
viruso sukeliami virškinamojo trakto simptomai
galimai atsiranda dėl tiesioginio viruso sukelto
ląstelių pažeidimo ir/arba imuninio atsako sukelto
audinių pažeidimo [9,10]. Kita vertus,
virškinamojo trakto simptomai sergant COVID-19
galimai atsiranda dėl kvėpavimo takų pažeidimo
sąlygotos hipoksijos, sukeliančios ląstelių
pažeidimus ir funkcijos sutrikimus visame
organizme. Remiantis šia hipoteze skiriami
antibiotikai, NVNU, kortikosteroidai siekiant
sumažinti itin sunkių COVID-19 pacientų audinių
hipoksiją [10]. Viduriavimas ir kiti VT simptomai
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
201
dažnai atsiranda jau pradėjus gydyti ligoninėje,
todėl tai gali būti ir medikamentinio gydymo
pasekmė [10].
COVID-19 sąlygoti virškinamojo trakto
simptomai
Kinijos mieste Hubėjuje Pan Lei su kolegomis
atliko retrospektyvią studiją, kurioje tarp 204
pacientų su pilnai žinoma ligos istorija,
laboratoriniu, instrumentiniu ištyrimu bei
teigiamu COVID-19 testu, 99 (48,5%) asmenims
virškinimo trakto sutrikimo simptomai buvo
pagrindiniai [11]. Šie simptomai pasireiškė
skirtingu dažniu: anoreksija 83,8%, vėmimas
0,8%, viduriavimas 29,3%, pilvo skausmas 0,4%
[11]. Lyginant su pacientais be virškinamojo
trakto sutrikimo simptomų, šiuos simptomus
turintys pasižymėjo ilgesne trukme nuo simptomų
atsiradimo iki hospitalizacijos bei blogesne ligos
prognoze [11]. Cheung KS ir kt. autorių atlikta
meta-analizė, sudaryta iš 60 atskirų studijų ir 4243
pacientų iš Kinijos, Singapūro, Pietų Korėjos,
Jungtinės Karalystės ir JAV parodė, kad bendras
gastroenterologinių simptomų paplitimas siekia
17,6% [12]. Anoreksija buvo labiausiai paplitęs
simptomas, užfiksuotas 26,8% atvejų,
viduriavimas 12,5%, pykinimas ir vėmimas 10,2%
, o pilvo diskomfortas ar skausmas 9,2% [12] Šie
simptomai dažniausiai atsirasdavo ligos pradžioje,
kartais dar iki kvėpavimo takų pažeidimo
simptomų [11,13,14,15]. Svarbu tai, kad sunkia
COVID-19 ligos forma sergantiems asmenims
virškinimo trakto sutrikimai buvo aptinkami
dažniau nei nesunkios ligos atveju [11]. COVID-
19 pacientams su pykinimu, vėmimu ar
viduriavimu mechaninė plaučių ventiliacija buvo
taikoma dažniau, o ūminio respiracinio distreso
pasireiškimas buvo didesnis tarp šiuos simptomus
turinčių nei tarp VT nusiskundimų neturinčių
pacientų [16].
Remiantis šiais duomenimis, gydytojai turėtų būti
itin atidūs ir tokius simptomus kaip, pvz.,
viduriavimas vertinti kaip galimus pirmuosius
arba kaip vienintelį vyraujantį COVID-19
simptomą [11].
COVID-19 ir viduriavimas
Viduriavimas apibrėžiamas kaip tuštinimasis
skystomis, vandeningomis išmatomis 3 ir daugiau
kartų per parą [16]. Jin X su kolegomis atliktoje
retrospektyvioje studijoje iš 651 pacientų 53
(8,1%) viduriavimas pasireiškė kaip pirmasis ligos
simptomas [16]. Viduriavimas tęsdavosi nuo 1 iki
14 dienų [17]. Įvertinus 30 COVID-19 susirgusių
medikų (22 gydytojai, 8 slaugytojos) simptomus
viduriavimas fiksuotas 9 asmenims (30%) [18].
Luo S ir kolegų studijos būtent
gastroenterologiniams simptomams įvertinti metu
iš 183 sergančių COVID-19 viduriavimas
nustatytas 68 atvejais (37,1%) [19]. Sistemiškai
įvertinus 1995 sergančiuosius COVID-19,
stebėtas 4,8% viduriavimo dažnis [20]. Galiausiai,
įvertinus visus prieinamus duomenis
apskaičiuotas viduriavimo dažnis siekė 10,4% tarp
COVID-19 sergančių pacientų [21].
Song Y ir kolegų studijų duomenys rodo, kad
SARS-CoV-2 infekcijos sąlygotas viduriavimas
gali būti vienas iš pirmųjų COVID-19 ligos
pasireiškimo simptomų [22]. Skirtinguose
tyrimuose viduriavimo dažnis buvo labai įvairus.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
202
Manoma, kad skirtingose gydymo įstaigose
viduriavimo diagnostikos kriterijai gali skirtis. Dėl
to tikėtina, kad gydytojai gali nuvertinti
virškinamojo trakto simptomų vertę klinikinėje
praktikoje, o tai turės įtakos preliminarios
diagnozės tikslumui [23].
COVID-19 ligos sunkumu pagrįstos simptomų
analizės rezultatai parodė, kad viduriavimas yra
labiau paplitęs tarp sunkia ligos forma sergančių
asmenų nei tarp sergančių lengva forma (5,8% vs
3,5%) [24]. Wang D su kolegomis įvertinę studijų
duomenis iš 138 pacientų viduriavimą aptiko tarp
14 pacientų (10,1%) ir jis nebuvo siejamas su
didesniu poreikiu gydyti intensyvios terapijos
skyriuje [6]. Mo P ir kt. autorių tyrime,
įtraukusiame 155 pacientus, viduriavimas
pasireiškė 5 sunkia COVID-19 ligos forma
sergantiems ir 2 lengvai sergantiems pacientams,
tačiau koreliacija su prognoze nenustatyta [26].
Reikalingos tolimesnės studijos viduriavimo ir
COVID-19 ligos prognozės ryšiui tirti [21].
Nagrinėtuose tyrimuose apskaičiuotas
viduriavimo dažnis apibendrintai pavaizduotas
lentelėje.
Lentelė Viduriavimo dažnis skirtingų klinikinių tyrimų metu.
Šaltinis
Studijos laikotarpis
Imties dydis (n)
Šalis
Viduriavimo dažnis
Jin X et al. [16]
2020
n=651
Kinija
8.1%
Liu M et al. [18]
2020
n=30
Kinija
30%
Luo S et al. [19]
2020
n=183
Kinija
37.1%
Li L-Q et al. [20]
2019-2020
n=1995
Kinija
4.8%
D‘Amico F et al.
[21]
2019-2020
n=3042
Italija
10.4%
Wang D et al. [6]
2020
n=138
Kinija
10,1%
Mo P et al. [26]
2020
n=155
Kinija
4,5%
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
203
COVID-19 RNR radimas išmatose
Ne viena studija parodė, kad SARS-CoV-2 RNR
gali būti aptinkama COVID-19 teigiamų pacientų
išmatose, kas reiškia, jog SARS-CoV-2 infekcija
gali būti perduodamas fekaliniu-oraliniu keliu
[15,27,28]. Yra užregistruota atvejų, kuomet
COVID-19 liga nustatyta pacientams su teigiamu
išmatų tyrimu, kai tiems patiems asmenims
virusologiniai testai iš nosiaryklės ir skreplių buvo
neigiami [29]. Vienoje atliktoje studijoje rodoma,
kad viruso RNR išmatose rasta 44 iš 153 (29%)
COVID-19 pacientų [28], kitoje – 39 iš 73 (53,42
%) [9]. Išmatų testas išliko teigiamas nuo 1 iki 12
dienų, o 17 pacientų išmatose vis dar buvo
randama viruso RNR, nors kiti tyrimai buvo
neigiami [9]. Iš to galime daryti išvadas, kad
viruso RNR nustatymas išmatose taip pat turi
didelę reikšmę SARS-CoV-2 infekcijos
diagnostikoje.
Prevencija
Dabartinės taikomos priemonės siekiant užkirsti
kelią infekcijai, yra standartinės kvėpavimo takų
virusinių infekcijų prevencijos priemonės: kaukių
ir pirštinių naudojimas, dažna rankų higiena
(dezinfekavimo priemones alkoholio pagrindu
arba muilu ir vandeniu), kelionių apribojimai ir
vengimas bendrauti su įtariamais ar sergančiais
žmonėmis [25].
Tačiau ankščiau minėtas viruso radimas išmatose
ir galimas fekalinis – oralinis plitimo kelias
reikalauja didesnio dėmesio ir papildomų
atsargumo priemonių medicinos personalui:
• Kiekvieną kartą lankantis pas viduriuojanti
pacientą reikia dėvėti pirštines, kaukę, akinius
bei apsauginį chalatą [30].
• Kiek įmanoma vengti tiesioginio kontakto su
galimai infekuotu biologiniu turiniu (seilėmis,
skrandžio turiniu, išmatomis), jei kontaktas
įvyko – didesnis dėmesys higienai [31].
• Neskubios gastroenterologinės konsultacijos
ir endoskopinės procedūros turėtų būti
atidėtos siekiant suskirstyti pacientus pagal
simptomus ir galimos COVID-19 infekcijos
riziką [30].
• Visi kandidatai į žarnyno mikrobiotos
transplantaciją ir sveiki donorai turėtų būti
tikrinami dėl SARS-CoV-2 [32].
Vakcina
Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi
patvirtinusia COVID-19 vakciną. 2020 metų
Gruodžio 2 d. Jungtinės Karalystės reguliavimo
institucijos leido skubiai naudoti vaistų firmų
„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną, praėjus vos
septyniems mėnesiams nuo klinikinių tyrimų
pradžios. Gruodžio 9d. pradėtas sveikatos
priežiūros specialistų, globos namų darbuotojų bei
kitų rizikos grupių asmenų skiepijimas visoje
šalyje [33].
Gydymas
Šiuo metu specifinio COVID-19 gydymo nėra,
todėl pacientams yra taikomas tik simptominis
gydymas. Įrodymų apie vaistų nuo viduriavimo
efektyvumą šios ligos atveju nėra, tačiau kaip ir
visiems viduriuojantiems pacientams yra svarbu
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
204
taikyti tinkamą skysčių balansą ir kalio
monitoravimą [34].
Svarbu pabrėžti, kad įvairūs antibiotikai ir
antivirusiniai vaistai, naudojami gydant COVID-
19, gali sukelti žarnyno mikrobiotos pakitimą, o
kartu ir viduriavimą [35,36]. Todėl tikėtina, kad
mikrobiota gali būti svarbus terapinis taikinys ir
probiotikai gali padėti efektyviau gydyti šį
simptomą. Dar epidemijos pradžioje Kinijos
nacionalinė sveikatos komisija rekomendavo skirti
probiotikus sunkia COVID-19 forma sergantiems
pacientams siekiant išsaugoti mikrofloros balansą
ir užkirsti kelią antrinėms bakterinėms
infekcijoms [31].
Be to, pradėjus antivirusinę terapiją buvo stebimas
greitas viduriavimo pagerėjimas. Nors nė vienas
antivirusinis vaistas nebuvo specialiai sukurtas
viduriavimui gydyti, kai kurios vaisto
sudedamosios dalys galėjo turėti įtakos šiam
teigiamam poveikiui [37].
Apibendrinimas
Dabartinės pandemijos metu daugiausia dėmesio
skiriama kvėpavimo sistemos simptomams, tačiau
ir viduriuojantys pacientai turėtų sukelti įtarimą
dėl galimos SARS-CoV-2 infekcijos. Skirtingų
studijų duomenimis COVID-19 sergančių
pacientų tarpe viduriavimo simptomų dažnis
svyruoja nuo 4,5% iki 37,1%. Tokių pacientų
ištyrimas leistų efektyviau nustatyti COVID-19.
Ankstyva diagnostika padėtų geriau kontroliuoti
viruso plitimą bei naudoti tinkamas prevencijos ir
gydymo priemonės.
Reikalingos tolimesnės studijos, kurios leistų
daryti išvadas apie sergančiųjų COVID-19 liga
viduriavimo prognostinę vertę, palyginti išmatų ir
nosiaryklės diagnostinio tyrimo jautrumą bei šio
simptomo gydymo priemonių efektyvumą.
Literatūros šaltiniai
1. Zhu N, Zhang D, Wang W, Li X, Yang B,
Song J, et al. A novel Coronavirus from
patients with pneumonia in China, 2019. N
Engl J Med. 2020;382(8):727–33.
2. Liu J, Zheng X, Tong Q, Li W, Wang B,
Sutter K, et al. Overlapping and discrete
aspects of the pathology and pathogenesis of
the emerging human pathogenic
coronaviruses SARS-CoV, MERS-CoV, and
2019-nCoV. J Med Virol. 2020;92(5):491–4
3. Gu J, Han B, Wang J. COVID-19:
Gastrointestinal manifestations and potential
fecal-oral transmission. Gastroenterology.
2020;158(6):1518–9.
4. WHO Director-General’s opening remarks at
the media briefing on COVID-19 - 23 March
2020 [Internet]. Who.int. [cited 2020 Dec 7].
Available from:
https://www.who.int/director-
general/speeches/detail/who-director-general-
s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-
COVID-19---23-march-2020
5. WHO Coronavirus disease (COVID-19)
dashboard. COVID 19 Special Issue
[Internet]. 2020 [cited 2020 Dec 7];10(1).
Available from: https://covid19.who.int/
6. Wang D, Hu B, Hu C, Zhu F, Liu X, Zhang J,
et al. Clinical characteristics of 138
hospitalized patients with 2019 novel
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
205
Coronavirus-infected pneumonia in Wuhan,
China. JAMA. 2020;323(11):1061–9.
7. Chen N, Zhou M, Dong X, Qu J, Gong F,
Han Y, et al. Epidemiological and clinical
characteristics of 99 cases of 2019 novel
coronavirus pneumonia in Wuhan, China: a
descriptive study. Lancet.
2020;395(10223):507–13.
8. Shi Y, Wang G, Cai X-P, Deng J-W, Zheng
L, Zhu H-H, et al. An overview of COVID-
19. J Zhejiang Univ Sci B. 2020;21(5):343–
60.
9. Xiao F, Tang M, Zheng X, Liu Y, Li X, Shan
H. Evidence for gastrointestinal infection of
SARS-CoV-2. Gastroenterology.
2020;158(6):1831-1833.e3.
10. Tian Y, Rong L, Nian W, He Y. Review
article: gastrointestinal features in COVID-19
and the possibility of faecal transmission.
Aliment Pharmacol Ther. 2020;51(9):843–51.
11. Pan L, Mu M, Yang P, Sun Y, Wang R, Yan
J, et al. Clinical characteristics of COVID-19
patients with digestive symptoms in Hubei,
China: A descriptive, cross-sectional,
multicenter study: A descriptive, cross-
sectional, multicenter study. Am J
Gastroenterol. 2020;115(5):766–73.
12. Cheung KS, Hung IFN, Chan PPY, Lung KC,
Tso E, Liu R, et al. Gastrointestinal
manifestations of SARS-CoV-2 infection and
virus load in fecal samples from a Hong
Kong cohort: Systematic review and meta-
analysis. Gastroenterology. 2020;159(1):81–
95.
13. Wang Y, Liu Y, Liu L, Wang X, Luo N, Li L.
Clinical outcomes in 55 patients with severe
acute respiratory syndrome Coronavirus 2
who were asymptomatic at hospital admission
in Shenzhen, China. J Infect Dis.
2020;221(11):1770–4.
14. Xu X-W, Wu X-X, Jiang X-G, Xu K-J, Ying
L-J, Ma C-L, et al. Clinical findings in a
group of patients infected with the 2019 novel
coronavirus (SARS-Cov-2) outside of
Wuhan, China: retrospective case series.
BMJ. 2020;m606.
15. Holshue ML, DeBolt C, Lindquist S, Lofy
KH, Wiesman J, Bruce H, et al. First case of
2019 novel Coronavirus in the United States.
N Engl J Med. 2020;382(10):929–36.
16. Jin X, Lian J-S, Hu J-H, Gao J, Zheng L,
Zhang Y-M, et al. Epidemiological, clinical
and virological characteristics of 74 cases of
coronavirus-infected disease 2019 (COVID-
19) with gastrointestinal symptoms. Gut.
2020;69(6):1002–9.
17. Han C, Duan C, Zhang S, Spiegel B, Shi H,
Wang W, et al. Digestive symptoms in
COVID-19 patients with mild disease
severity: Clinical presentation, stool viral
RNA testing, and outcomes: Clinical
presentation, stool viral RNA testing, and
outcomes. Am J Gastroenterol.
2020;115(6):916–23.
18. Liu M, He P, Liu HG, Wang XJ, Li FJ, Chen
S, et al. Clinical characteristics of 30 medical
workers infected with new coronavirus
pneumonia. Zhonghua Jie He He Hu Xi Za
Zhi. 2020;43(3):209–14.
19. Luo S, Zhang X, Xu H. Don’t overlook
digestive symptoms in patients with 2019
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
206
novel Coronavirus disease (COVID-19). Clin
Gastroenterol Hepatol. 2020;18(7):1636–7.
20. Li L-Q, Huang T, Wang Y-Q, Wang Z-P,
Liang Y, Huang T-B, et al. COVID-19
patients’ clinical characteristics, discharge
rate, and fatality rate of meta-analysis. J Med
Virol. 2020;92(6):577–83.
21. D’Amico F, Baumgart DC, Danese S, Peyrin-
Biroulet L. Diarrhea during COVID-19
infection: Pathogenesis, epidemiology,
prevention, and management. Clin
Gastroenterol Hepatol. 2020;18(8):1663–72.
22. Song Y, Liu P, Shi XL, Chu YL, Zhang J,
Xia J, et al. SARS-CoV-2 induced diarrhoea
as onset symptom in patient with COVID-19.
Gut. 2020;69(6):1143–4.
23. Liang W, Feng Z, Rao S, Xiao C, Xue X, Lin
Z, et al. Diarrhoea may be underestimated: a
missing link in 2019 novel coronavirus. Gut.
2020;69(6):1141–3
24. Guan W-J, Ni Z-Y, Hu Y, Liang W-H, Ou C-
Q, He J-X, et al. Clinical characteristics of
Coronavirus disease 2019 in China. N Engl J
Med. 2020;382(18):1708–20.
25. Ungaro RC, Sullivan T, Colombel J-F, Patel
G. What should gastroenterologists and
patients know about COVID-19? Clin
Gastroenterol Hepatol. 2020;18(7):1409–11.
26. Mo P, Xing Y, Xiao Y, Deng L, Zhao Q,
Wang H, et al. Clinical characteristics of
refractory COVID-19 pneumonia in Wuhan,
China. Clin Infect Dis [Internet]. 2020;
Available from:
http://dx.doi.org/10.1093/cid/ciaa270
27. Yeo C, Kaushal S, Yeo D. Enteric
involvement of coronaviruses: is faecal-oral
transmission of SARS-CoV-2 possible?
Lancet Gastroenterol Hepatol.
2020;5(4):335–7.
28. Wang W, Xu Y, Gao R, Lu R, Han K, Wu G,
et al. Detection of SARS-CoV-2 in different
types of clinical specimens. JAMA.
2020;323(18):1843–4.
29. Chen L, Lou J, Bai Y, Wang M. COVID-19
disease with positive fecal and negative
pharyngeal and sputum viral tests. Am J
Gastroenterol. 2020;115(5):790.
30. Repici A, Maselli R, Colombo M, Gabbiadini
R, Spadaccini M, Anderloni A, et al.
Coronavirus (COVID-19) outbreak: what the
department of endoscopy should know.
Gastrointest Endosc. 2020;92(1):192–7
31. Gao QY, Chen YX, Fang JY. 2019 Novel
coronavirus infection and gastrointestinal
tract. J Dig Dis. 2020;21(3):125–6.
32. Ianiro G, Mullish BH, Kelly CR, Sokol H,
Kassam Z, Ng SC, et al. Screening of faecal
microbiota transplant donors during the
COVID-19 outbreak: suggestions for urgent
updates from an international expert panel.
Lancet Gastroenterol Hepatol.
2020;5(5):430–2.
33. Ledford H, Cyranoski D, Van Noorden R.
The UK has approved a COVID vaccine -
here’s what scientists now want to know.
Nature. 2020;588(7837):205–6.
34. Avery ME, Snyder JD. Oral therapy for acute
diarrhea. The underused simple solution. N
Engl J Med. 1990;323(13):891–4.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
207
35. Bartlett JG. Clinical practice. Antibiotic-
associated diarrhea. N Engl J Med.
2002;346(5):334–9.
36. Logan C, Beadsworth MBJ, Beeching NJ.
HIV and diarrhoea: What is new? Curr Opin
Infect Dis. 2016;29(5):486–94.
37. Song Y, Liu P, Shi XL, Chu YL, Zhang J,
Xia J, et al. SARS-CoV-2 induced diarrhoea
as onset symptom in patient with COVID-19.
Gut. 2020;69(6):1143–4.