Indrė Sasnauskaitė1, Vilija Grumuldytė1, Kamilė Gerulytė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Long QT syndrome (LQTS) is a genetic or acquired condition characterized by a prolonged QT interval due to increased action potential and is associated with lethal ventricular tachyarrhythmias, such as Torsades de Pointes [1]. The primary symptoms in patients with LQTS include palpitations, syncope, seizures, and sudden cardiac death in an otherwise healthy young individual with a structurally normal heart [2]. Rapid progress of genetic technology has significantly improved our understanding of molecular and genetic mechanisms of LQTS [3,4]. The vast majority of acquired LQTS is the result of the adverse effect of drugs and electrolyte imbalance [5]. For instance, hydroxychloroquine and azithromycin prolong QT interval and nowadays they are both used to treat COVID – 19. These medications can lead to dangerous consequences for the patients [6]. Therefore, ECG should be carefully monitored for patients who use certain drugs that prolong QT interval [7]. This article will outline the current knowledge about the congenital and acquired LQTS causes and provide essential diagnostic and clinical data.
Keywords: long QT syndrome, genetic testing, drug-induced QT prolongation.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (18), p. 53-61
Long QT interval syndrome: etiology, diagnostic and
treatment
Indrė Sasnauskaitė
1
, Vilija Grumuldytė
1
, Kamilė Gerulytė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Long QT syndrome (LQTS) is a genetic or acquired condition characterized by a prolonged
QT interval due to increased action potential and is associated with lethal ventricular tachyarrhythmias,
such as Torsades de Pointes [1]. The primary symptoms in patients with LQTS include palpitations,
syncope, seizures, and sudden cardiac death in an otherwise healthy young individual with a structurally
normal heart [2]. Rapid progress of genetic technology has significantly improved our understanding of
molecular and genetic mechanisms of LQTS [3,4]. The vast majority of acquired LQTS is the result of the
adverse effect of drugs and electrolyte imbalance [5]. For instance, hydroxychloroquine and azithromycin
prolong QT interval and nowadays they are both used to treat COVID – 19. These medications can lead to
dangerous consequences for the patients [6]. Therefore, ECG should be carefully monitored for patients
who use certain drugs that prolong QT interval [7]. This article will outline the current knowledge about
the congenital and acquired LQTS causes and provide essential diagnostic and clinical data.
Keywords: long QT syndrome, genetic testing, drug-induced QT prolongation.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
Ilgo QT intervalo sindromas: etiologija, diagnostika ir
gydymas
Indrė Sasnauskaitė
1
, Vilija Grumuldytė
1
, Kamilė Gerulytė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija
Santrauka
Ilgo QT intervalo sindromas (IQTS) – paveldėta arba įgyta, kardiomiocituose esančių jonų
kanalų disfunkcija, kuri lemia sutrikusią repoliarizaciją ir veikimo potencialo pailgėjimą. Jis siejamas su
grėsmingomis skilvelinėmis aritmijomis, pavyzdžiui, polimorfine skilveline tachikardija – Torsades de
Pointes [1]. IQTS gali pasireikšti širdies permušimais, sinkope ir staigia širdine mirtimi, kuri gali būti
pirmas ir vienintelis simptomas sveikam jaunuoliui be struktūrinių širdies pakitimų [2]. Spartus genetinių
tyrimų bei kitų technologijų tobulėjimas žymiai pagerino supratimą apie molekulinius ir genetinius IQTS
patogenetinius mechanizmus [3,4]. Didžioji dalis įgyto IQTS yra vaistų nepageidaujamo poveikio ir
elektrolitų disbalanso pasekmė [5]. Pavyzdžiui, šiuo metu COVID – 19 infekcijai gydyti vartojamas
hidroksichlorochino ir azitromicino derinys reikšmingai prailgina QT intervalą [6]. Abiejų vaistų
vartojimas tiek kartu, tiek atskirai, gali sukelti pavojingas aritmijas, todėl nuolat turi būti monitoruojama
EKG [7]. Šiame straipsnyje yra apibendrinamos dabartinės žinios apie įgimtas ir įgytas IQTS priežastis ir
pateikiamos svarbiausios diagnostinės ir klinikinės įžvalgos.
Raktiniai žodžiai: ilgo QT sindromas, genetinis ištyrimas, vaistų sukeltas QT prailgėjimas.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
Apibrėžimas, priežastys ir paplitimas
Įgimtas ilgo QT intervalo
sindromas (IQTS) yra apibrėžiamas kaip įvairių
jonų kanalų kardiomiocituose disfunkcija, kuri
lemia sutrikusią repoliarizaciją ir veikimo
potencialo pailgėjimą. Šie repoliarizacijos
sutrikimai labiau išreikšti endomiokarde ir
viduriniame miokardo sluoksnyje bei sukuria
transmuralinę repoliarizacijos srovę (gradientą).
Ši transmurali repoliarizacijos dispersija atspindi
proaritminį elektrinį substratą, kuris yra linkęs į
trigerinį aktyvumą – podepoliarizaciją. Dėl šios
priežasties gali išsivystyti polimorfinė skilvelinė
tachikardija Torsades de-pointes, kuri reikalauja
skubaus gydymo [8]. Įgimto Ilgo QT grėsmingas
aritmijas taip pat gali išprovokuoti
katecholaminų antplūdis, patiriamas streso ar
fizinio krūvio metu.
Įgimtas IQTS pasireiškia 1 iš 2500 gyventojų [9].
Patogeninis geno variantas genetiniais tyrimais
randamas apie 60 % įgimto IQTS pacientų [10].
Dažniausiai IQTS paveldimas autosominiu
dominantiniu būdu. Retas Jerven ir Lange –
Nielsen sindromas taip pat sukelia įgimtą
neurosensorinį kurtumą ir yra paveldimas
autosominiu recesyviniu būdu. Jis nustatomas 1
iš 1 000 000 ar 1 iš 4 000 000 gyventojų bei yra
sukeliamas sudėtinės heterozigotinės arba
homozigotinės mutacijos KCNQ1 ar KCNE2
genuose [10].
IQTS genų penetrantriškumas yra įvairus.
Apytiksliai ketvirtadaliui žmonių, turinčių geno
patogeninį variantą, elektrokardiogramoje
(EKG) QTc yra normalus (mažiau nei 440 ms).
Normalus QTc buvo rastas 36 % - 1 tipo IQTS,
19 % - 2 tipo IQTS, 10% - 3 tipo IQTS fenotipo
pacientams [11]. Simptomai nepasireiškia 36 %
1 tipo IQTS, 54 % - 2 tipo IQTS, 82% - 3 tipo
IQTS fenotipo pacientams [12].
Kadangi IQTS gali būti ne tik įgimtas, bet ir
įgytas, reikia žinoti pagrindines QT intervalo
prailgėjimo pagrindinius rizikos veiksnius. Šis
suvokimas padeda diagnozuoti, gydyti ir
apsaugoti pacientą nuo QT intervalo prailgėjimo.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl prailgėja QT
intervalas, yra nepageidaujamas medikamentų
poveikis. Taip pat šią riziką didina
farmakodinaminės ir farmakokinetinės vaistų
sąveikos, didelė vaistų dozė, greita intraveninė
infuzija, polifarmacija, todėl svarbu prieš skiriant
šiuos vaistus užrašyti pirminę paciento EKG ir
toliau sekti gydymo metu.
Medikamentai, kurie ilgina QT intervalą:
• IA, IC, III klasės antiaritminiai vaistai
(kvinidinas, sotalolis, amiodaronas),
• Makrolidų (eritromicinas, azitromicinas) ir
fluorchinolonų (gemiflokascinas,
sparfloksacinas, ciprofloksacino ir
levofloksacino rizika mažesnė) klasės
antibiotikai,
• Antivirusiniai vaistai nuo ŽIV (sakvinaviras),
• Vaistai nuo maliarijos (chininas,
hidroksichlorochinas),
• Vaistų nuo grybelio, azolų grupės vaistai
(ketokonazolis, itrakonazolis, flukonazolis)
• Neuroleptikai, ypač tipiniai (chlorpromazinas,
haloperidolis),
• Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai
(amitriptilinas, maprotilinas, nortriptilinas),
SSRI rizika yra mažesnė
• Antiemetikai (ondansetronas), triptanai, kai kurie
anestetikai ir kiti vaistai. [13]
Reikia atkreipti dėmesį į hidroksichlorochiną ir
azitromiciną, kuriais imta gydyti COVID-19
infekciją. Abiejų vaistų kombinacija gali
pavojingai ilginti QT intervalą. [6]
QT intervalo prailgėjimą taip pati gali sukelti
elektrolitų disbalansas: hipokalemija,
hipomagnezemija, hipokalcemija, sutrikusi
kepenų ar inkstų funkcija, bradiaritmijos [14].
Ventrikulinių aritmijų riziką didina moteriškoji
lytis, vyresnis amžius, struktūrinė širdies liga,
diuretikų vartojimas dėl įtakos kalio
koncentracijai, įgimtas besimptomis IQTS.
Moterys yra jautresnės QT intervalo prailgėjimui
dėl lytinių hormonų poveikio miokardo
repoliarizacijai. Estradiolis prailgina QT
intervalą, o testosteronas ir progesteronas veikia
priešingai. [15]
Diagnostika
Genetinis ištyrimas turi tiek
diagnostinę, tiek prognostinę reikšmę įvertinant
IQTS sergančių pacientų riziką. Šiuo metu yra
išskirta 15 įgimto IQTS genetinių tipų. Didžiąją
dalį (apie 90 %) sudaro KCNQ1, KCNH2 – šių
genų patogeninis pokytis slopina kalio jonų
patekimą į kardiomiocitą, o SCN5A patogeninis
geno pokytis didina natrio jonų patekimą į
kardiomiocitą. KCNQ1 geno patogeninis
variantas sukelia 1 tipo IQTS, KCNH2 - 2 tipo
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
IQTS, SCN5A – 3 tipo IQTS [16]. Jie gali būti
išskiriami pagal T dantelio morfologiją
elektrokardiogramoje (EKG) ir specifinius,
simptomus provokuojančius veiksnius. Pirmasis
IQTS tipas yra dažniausias. Jis EKG pasižymi
plačiu, aukštos amplitudės T danteliu ir būdingi
simptomai bei sinkopės dažniau ištinka didesnio
fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, sportuojant ar
plaukiant. Antrojo tipo IQTS EKG stebimas
žemos amplitudės įgaubtas ar dvikupris T
dantelis ir būdingus simptomus ypač provokuoja
didelis triukšmas, emocinis stresas. Trečiojo tipo
IQTS EKG fiksuojamas ilgas izoelektrinis
segmentas po kurio eina siauras, žemas T
dantelis. Šio tipo pacientams lemtingi ritmo
sutrikimai dažniausiai įvyksta miegant [17].
Esant įgimtam IQTS, širdiniai įvykiai paprastai
pasireiškia paauglystėje ar jaunystėje, o
vyresniems pacientams, kurie yra virš 40 metų jie
yra dažniau išprovokuojami QT intervalą
ilginančių vaistų ar kitų įgyto IQTS rizikos
veiksnių. 10 -15 % pacientų staigi širdinė mirtis
gali būti pats pirmas ir vienintelis IQTS
pasireiškimo simptomas [18].
Vertinant paciento riziką dėl IQTS, galima
naudotis Schwartz kriterijais (angl. Schwartz
Score)[3]. Jie nurodyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Schwartz kriterijai:
EKG radiniai
Balai
A. QTc ramybėje (ms)
a
≥480 ms
3
460-479 ms
2
450-459 ms (vyrų)
1
B. QTc praėjus 4 min. po krūvio mėginio
≥480 ms
1
C. Torsades de-pointes
2
D. T dantelio kintamumas
1
E. Dvikupris T dantelis trijose gretimose
derivacijose
1
F. Santykinai mažas ŠSD pritaikytas
pagal amžių
b
0,5
Gyvenimo anamnezė
A. Sinkopės epizodas
Susijęs su stresu
2
Nesusijęs su stresu
1
B. Įgimtas kurtumas
0,5
Šeiminė anamnezė
A. Šeimos nariui yra nustatytas IQTS
c
1
B. Pirmos eilės giminaičiui (<30 m.
amžiaus) įvykusi nepatikslinta staigi
mirtis
0,5
a
Kai nėra kitų priežasčių lemiančių QT intervalo
prailgėjimą
b
ŠSD ramybės metu žemiau antrosios procentilės
pagal atitinkamą amžių
c
Tas pats šeimos narys negali būti skaičiuojamas
ir prie A, ir prie B punkto.
Balų suma:
≤1.0 = žema IQTS rizika
1.5-3.0 = vidutinė IQTS rizika
≥3.5 = didelė IQTS rizika
Privalo būti surinkta detali anamnezė ir
atliktas fizinis ištyrimas. Svarbūs
anamnestiniai duomenys - nepatikslintas
(pasikartojantis) sąmonės praradimas ar
įvykusi sinkopė ilgai stovint . Taip pat yra
reikšmingi nežinomos kilmės traukulių
epizodai [4]. Visų pirma, didelis įtarimas dėl
aritmijos grėsmės turi kilti apklausus tuos
pacientus, kuriems praeityje buvo įvykusios
sinkopės, atsiradusios fizinio krūvio metu,
ramybėje ar paveikus stipriu klausos dirgikliu
[5,19]. Nepatikslintų traukulių epizodą turėtų
nagrinėti multidisciplininė komanda,
susidedanti ne tik iš neurologijos, bet ir
kardiologijos specialistų: aprašomi atvejai,
kai IQTS yra neteisingai diagnozuojamas
kaip pirminė epilepsija. Traukulių epizodą
gali sukelti smegenų hipoksija, kuri atsirado
dėl ritmo sutrikimo[20]. Kita vertus, tokių
pacientų, kuriems pradžioje manifestuoja
pirminė epilepsija ir vėliau diagnozuojamas
IQTS, yra nedaug [21]. Riziką didina ir
šeimoje buvusios jaunų žmonių netektys,
susijusios su neaiškiomis mirties
aplinkybėmis (staiga nuskendus ar kitų
nelaimingų atsitikimų metu, kurie galėtų būti
dėl sąmonės praradimo) bei artimieji, turintys
įgimtas klausos problemas. [1]
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
EKG kriterijai
Visiems pacientams, kuriems
yra įtarimas ilgo QT sindromas privalo būti
užrašyta 12 derivacijų EKG. Svarbu, jog QT
intervalas priklauso nuo širdies susitraukimų
dažnio, todėl į tai turi būti atsižvelgiama ir
vertinamas koreguotas QT intervalas, tai yra QTc
(pagal Bazzeto formulę)[22]. Žr.formulę nr.1.
QTc =
!"#$%&'()*+*,#
√..#$%&'()*+*,#(,)
Formulė nr.1
Sveikiems suaugusiesiems vidutinis QTc turėtų
būti 420 ± 20 ms. Be to, 99 procentilė vertinant
QTc yra 470 ms suaugusiems vyrams ir 480 ms
suaugusioms moterims. Remiantis AHA / ACC
moksliniu pranešimu apie Torsades de Pointes
prevenciją rekomenduota QTc virš 99 procentilio
laikyti patologija. Tai atitinka QTc > 470 ms
vyrams ir > 480 ms moterims. Manoma, kad QTc
intervalo prailgėjimas > 500 ms vyrams ir
moterims yra laikomas pavojingu dėl staigios
mirties rizikos nepriklausomai nuo paciento
amžiaus ar gretutinių ligų [23–25].
Gydymas
Kasmet staigi širdinės mirtis yra
užfiksuojama 0,33-0,9 % pacientų, kuriems
IQTS nebuvo gydytas [26]. Pacientai, kurie serga
įgimtu ar įgytu ilgo QT sindromu (IQTS)
nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, simptomų
buvimo, turėtų laikytis atsargumo priemonių,
siekiant išvengti QT intervalo prailgėjimo.
Remiantis 2015 metų Europos Kardiologų
gairėmis, viena iš pagrindinių prevencinių
priemonių yra vengimas vaistų, kurie gali sukelti
QT intervalo prailgėjimą. Be to, yra svarbu
koreguoti skysčių ir elektrolitų disbalansą, kuris
galėtų sukelti hipokalemiją, hipokalcemiją ar
hipomagnezemiją [2,7,27]. Rekomenduojama
vengti specifinių dirgiklių, atsižvelgiant į IQTS
tipą (pavyzdžiui, IQTS 2 tipo asmenys neigiamai
reaguoja į stiprius garsus). Taip pat, pacientams
patariama riboti fizinį aktyvumą, nors kasmet
daugėja įrodymų, kad vartodami beta
blokatorius, IQTS sergantys pacientai fizine
veikla gali užsiimti laisvai, be jokių apribojimų
[28]. Jei anamnezėje yra užfiksuota, jog fizinio
krūvio metu buvo ištikusi sinkopė, IQTS 1 tipo
pacientams tokia fizinė veikla, kaip plaukimas,
nardymas yra griežtai kontraindikuotina. IQTS
gydymo taktika remiasi įvertinus staigios
širdinės mirties rizikos laipsnį. Pacientams,
kuriems yra patvirtintas IQTS, yra
rekomenduojamas medikamentinis gydymas
beta blokatoriais. Tačiau pacientams,
išgyvenusiems staigią širdinę mirtį, gali būti
taikomos invazinės priemonės, tokios kaip IKD
implantacija.
Beta - blokatoriai
Pagrindinis medikamentinio
gydymo principas tiek simptominiams, tiek
besimptomiams pacientams, kurių QTc = 470
ms, yra medikamentinė terapija beta
adrenoblokatoriais (BAB) . BAB veikia
adrenerginę sistemą - tokiu būdu yra
reguliuojamas širdies susitraukimo dažnis (ŠSD)
ir sukeliamas QT intervalo sutrumpėjimas [29].
Šie vaistai mažina staigios mirties ir sinkopių
atsiradimo riziką. Trims ketvirtadaliams
pacientų, kuriems buvo užfiksuoti skilvelinės
tachikardijos epizodai, gydymas BAB yra
efektyvus. Tačiau ketvirtadaliui minėtų pacientų
BAB yra nepakankamai veiksmingi: jiems yra
registruojamos kito patogenezinio mechanizmo
aritmijos [30]. Svarbu atsižvelgti į besimptomių
pacientų gydymo taktiką. Pacientams, kurių QTc
yra mažesnis nei 470 ms, ankstyva profilaktika
gali padėti sumažinti širdies laidžiosios sistemos
sutrikimo riziką [8] Šis medikamentinis gydymas
mažina staigios mirties ir sinkopių atsiradimo
riziką. Trims ketvirtadaliams pacientų, kuriems
buvo užfiksuoti skilvelinės tachikardijos
epizodai, gydymas beta adrenoreceptorių
blokatoriais yra efektyvus. Tačiau trečdaliui
minėtų pacientų beta adrenoreceptorių
blokatoriai yra nepakankamai veiksmingi: jiems
yra registruojamos kito patogenezinio
mechanizmo aritmijos [30]. Svarbu atsižvelgti į
besimptomių pacientų gydymo taktiką.
Pacientams, kurių QTc yra mažesnis nei 470 ms,
ankstyva profilaktika gali padėti sumažinti
širdies laidžiosios sistemos sutrikimo riziką [8].
Įgimto IQTS gydymui tiek kūdikiams, tiek
vaikams, dažniausiai yra skiriamas
propranololis, priešingai nei suaugusiems,
kuriems pirmo pasirinkimo vaistas – nebivololis
[31] . Medikamentinis gydymas propranololiu
yra ypač veiksmingas pacientams, turintiems
IQTS 1 ir IQTS 2 tipus. Taip pat, remiantis
Europos Kardiologų Draugijos (EKD) gairėmis,
yra rekomenduojama pradėti medikamentinį
gydymą pacientams, kurie turi IQTS mutaciją,
nors neturi simptomų ir užfiksuotas QTc
intervalas yra normos ribose. Nebivololis yra
skiriamas kaip pirmo pasirinkimo vaistas ne tik
gydymui, bet ir profilaktikai. Reikia įsidėmėti,
kad ne visi beta blokatoriai yra vienodai
efektyvūs – atenololis nėra rekomenduojamas
dėl nepakankamo savo saugumo. Metoprololis
sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių
(sinkopė, širdies sustojimas) lyginant su
propranololiu ir nebivololiu [31].
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
Siekiant užtikrinti efektyvų gydymą, reikia
tinkamai parinkti vaisto dozę bei įvertinti vaisto
žalos ir naudos santykį. Norint išsiaiškinti, ar yra
tinkamai parinkta beta adreno blokatorių dozė,
yra rekomenduojama užrašyti EKG atliekant
krūvio mėginį po 4-6 sav. nuo vaisto vartojimo
pradžios [32].
Medikamentine terapija nepasiekus optimalaus
gydymo rezultato (klinikos ir QT intervalo
atžvilgiu) yra pasirenkama radikalesnė gydymo
taktika.
Implantuojamas kardioverteris
defibriliatorius (IKD)
Pacientams, kurie vartodami beta
adrenoblokatorius, patyrė širdies sustojimą,
sinkopę, skilvelių virpėjimą ar kitą gyvybei
pavojingą aritmiją, taip pat turi būti apsvarstyta
galimybė implantuoti kardioverterį
defibriliatorių.
Be to, IKD yra naudinga gydymo priemonė,
tiems LQTS pacientams, kurie negali vartoti beta
blokatorių dėl vaistų sukeliamo nepageidaujamo
poveikio ar nepakankamo gydymo efekto [33].
Pacientams, kurie nepriklauso didelės rizikos
grupei, IKD profilaktika taikoma retai. Ji
rekomenduojama tik tiems, kurių QTc intervalas
> 500 ms ir yra daugiau nei viena genetinė
mutacija (pavyzdžiui, Timočio sindromas).
Tačiau reikia prisiminti, jog IKD taip pat gali
sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius
pacientui. Dažna komplikacija, kylanti dėl IKD
laidų defektų - savaiminės elektrinės impulsų
iškrovos. Kita vertus, priežasties, kodėl šios
iškrovos pasitaiko ir vaikams, esant gerai IKD
būklei dar nėra nustatyta [34].
Papildomos elektrinių impulsų iškrovos
pacientams sukelia diskomfortą, psichologines
problemas, padidėja depresijos ir savižudybės
rizika. Tam, kad būtų galima priimti teisingą
sprendimą dėl IKD reikalinga specialistų išvada.
Turi būti atsižvelgiama į aritmijos kliniką, jos
sunkumą, galimą IKD nepageidaujamą poveikį
(infekcijos bei elektrinių impulsų iškrovos
rizika)[7].
Kairiosios širdies simpatinė denervacija
(KŠSD)
Kita gydymo taktika pacientams, kurie
vartodami beta adrenoblokatorius, patyrė širdies
sustojimą, gali būti taikoma kairiosios širdies
simpatinė denervacija (KŠSD). Tai yra
antiaritminė chirurginė procedūra. Operacijos
metu yra pašalinimas krūtininis simpatinis
mazgas. Taip siekiama apsaugoti pacientą nuo
skilvelių virpėjimo ir kitų gyvybei pavojingų
ritmo sutrikimų [34] Be to, šis gydymo būdas
gali būti veiksmingas pacientams, kuriems IKD
veikia netinkamai: per dažnai siunčia impulsus
[35]. Europos Kardiologų gairės rekomenduoja
atlikti šią invazinę procedūrą, esant
nepakankamam medikamentinio gydymo efektui
ar pasireiškus nepageidaujamam vaisto poveikui.
Taip pat, jei operacija yra kontraindikuotina ar
pacientas netoleruoja IKD. Ši gydymo taktika
yra veiksminga pacientams su įgimtu IQTS [36].
Remiantis tyrimų duomenimis, KŠSD invazinė
procedūra yra efektyviausia IQT-1 tipui lyginat
su kitais IQT-2 ir IQT-3 tipais. KŠSD metu ir po
procedūros galimai pasitaikančios
komplikacijos: pneumotoraksas, asimetrinis
veido prakaitavimas, pleiskanojimas bei kairės
rankos sausumas ar dešinės rankos prakaitavimas
[34]. Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši
procedūra negali būti pirmo pasirinkimo gydymo
variantas. Intervencija gali būti atliekama tik
didelės rizikos pacientams įvertinus naudos ir
žalos santykį. [28].
Kitos medikamentinės priemonės
IQTS 3 tipui galima skirti medikamentinį
gydymą meksiletinu ar flekainidu [37].
Pacientams su IQTS 3 tipu, būdinga SCN5A geno
mutacija, jiems pastebėtas teigiamas
farmakologinis efektas į meksiletiną. Šis vaistas
sėkmingai sumažina QTc intervalą ir taip
išvengiama gyvybei grėsmingų įvykių [37,38].
EKD gairės rekomenduoja taip pat apsvarstyti ir
paskirti meksiletina, flekainidą ar ranolaziną
esant IQTS 3 tipui, kai QTc > 500 ms. [39]
Apibendrinimas
IQTS yra viena iš priežasčių,
sukeliančių staigią širdinę mirtį [40]. Nors
įgimtas IQTS pasitaiko rečiau, bet įgyto IQTS
etiologija yra daugialypė ir įsidėmėtina, jog šią
būklę gali išprovokuoti daugelis pacientų
vartojamų medikamentų [27]. Taigi yra svarbu
straipsnyje išskirtose klinikinėse situacijose
užrašyti pacientui EKG bei ją sekti gydymo QT
intervalą ilginančiais vaistais metu[13]. Ši
problema yra ypač aktuali COVID – 19
infekcijos metu, nes gydymui yra vartojamas
hidroksichlorochinas, taip pat ilginantis QT
intervalą.[6] Išsamūs diagnostiniai tyrimai,
paciento rizikos veiksnių bei šeiminės
anamnezės įvertinimas padeda paskirti efektyvų
gydymą, pagerinti IQTS prognozę ir apsaugoti
pacientą nuo grėsmingų aritmijų.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
Literatūros šaltiniai
1. Rigatti SJ. The Long QT Syndrome: A
Review and Mortality Analysis. J Insur
Med. 2015 Jan;45(2):81–7.
2. Ayad RF, Assar MD, Simpson L, Garner
JB, Schussler JM. Causes and Management
of Drug-Induced Long Qt Syndrome.
Baylor Univ Med Cent Proc. 2010
Jul;23(3):250–5.
3. Schwartz PJ, Crotti L. QTc behavior during
exercise and genetic testing for the long-qt
syndrome. Vol. 124, Circulation.
Circulation; 2011. p. 2181–4.
4. Waddell-Smith KE, Skinner JR. Update on
the Diagnosis and Management of Familial
Long QT Syndrome. Hear Lung Circ
[Internet]. 2016 [cited 2020 May
22];25:769–76. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.hlc.2016.01.020
5. Magnusson P, Gustafsson P-E. A case of
long QT syndrome: challenges on a bumpy
road. Clin Case Reports. 2017
Jun;5(6):954–60.
6. Mercuro NJ, Yen CF, Shim DJ, Maher TR,
McCoy CM, Zimetbaum PJ, Gold HS. Risk
of QT Interval Prolongation Associated
With Use of Hydroxychloroquine With or
Without Concomitant Azithromycin
Among Hospitalized Patients Testing
Positive for Coronavirus Disease 2019
(COVID-19). JAMA Cardiol [Internet].
2020 May 1 [cited 2020 May 22]; Available
from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/323
56863
7. Cho Y. Management of patients with long
QT syndrome. Korean Circ J. 2016 Nov
1;46(6):747–52.
8. Steinberg C. Diagnosis and clinical
management of long-QT syndrome. Curr
Opin Cardiol [Internet]. 2018 Jan 1 [cited
2020 May 21];33(1):31–41. Available
from: http://journals.lww.com/00001573-
201801000-00006
9. Lieve KVV, Wilde AAM. Inherited ion
channel diseases: a brief review. Europace
[Internet]. 2015 Oct 3;17(suppl 2):ii1–6.
Available from:
https://academic.oup.com/europace/article-
lookup/doi/10.1093/europace/euv105
10. Schwartz PJ, Spazzolini C, Crotti L, Bathen
J, Amlie JP, Timothy K, Shkolnikova M,
Berul CI, Bitner-Glindzicz M, Toivonen L,
Horie M, Schulze-Bahr E, Denjoy I. The
Jervell and Lange-Nielsen Syndrome.
Circulation [Internet]. 2006 Feb 14 [cited
2020 May 21];113(6):783–90. Available
from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/
CIRCULATIONAHA.105.592899
11. Goldenberg I, Horr S, Moss AJ, Lopes CM,
Barsheshet A, McNitt S, Zareba W,
Andrews ML, Robinson JL, Locati EH,
Ackerman MJ, Benhorin J, Kaufman ES,
Napolitano C, Platonov PG, Priori SG, Qi
M, Schwartz PJ, Shimizu W, Towbin JA,
Vincent GM, Wilde AAM, Zhang L. Risk
for life-threatening cardiac events in
patients with genotype-confirmed long-QT
syndrome and normal-range corrected QT
intervals. J Am Coll Cardiol. 2011 Jan
4;57(1):51–9.
12. Wijeyeratne YD, Behr ER. Long QT
syndrome. In: Clinical Cardiogenetics:
Second Edition. Springer International
Publishing; 2016. p. 155–73.
13. Nachimuthu S, Assar MD, Schussler JM.
Drug-induced QT interval prolongation:
Mechanisms and clinical management
[Internet]. Vol. 3, Therapeutic Advances in
Drug Safety. SAGE PublicationsSage UK:
London, England; 2012 [cited 2020 May
21]. p. 241–53. Available from:
http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/2
042098612454283
14. Drew BJ, Ackerman MJ, Funk M, Gibler
WB, Kligfield P, Menon V, Philippides GJ,
Roden DM, Zareba W. Prevention of
torsade de pointes in hospital settings: A
scientific statement from the American
heart association and the American college
of cardiology foundation [Internet]. Vol.
121, Circulation. Lippincott Williams &
Wilkins; 2010 [cited 2020 May 21]. p.
1047–60. Available from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/
CIRCULATIONAHA.109.192704
15. Odening KE, Koren G. How do sex
hormones modify arrhythmogenesis in long
QT syndrome? Sex hormone effects on
arrhythmogenic substrate and triggered
activity. Hear Rhythm. 2014 Nov
1;11(11):2107–15.
16. Wu J, Ding WG, Horie M. Molecular
pathogenesis of long QT syndrome type 1.
Vol. 32, Journal of Arrhythmia. Elsevier
B.V.; 2016. p. 381–8.
17. Medeiros-Domingo A, Iturralde-Torres P,
Ackerman MJ. Clinical and Genetic
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
Characteristics of Long QT Syndrome. Rev
Española Cardiol (English Ed [Internet].
2007 Jan;60(7):739–52. Available from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii
/S1885585708600109
18. Ackerman MJ. Cardiac channelopathies:
It’s in the genes. Vol. 10, Nature Medicine.
Nature Publishing Group; 2004. p. 463–4.
19. Gomez AT, Prutkin JM, Rao AL.
Evaluation and Management of Athletes
With Long QT Syndrome: An Evolved
Paradigm. Sports Health. 2016 Nov
1;8(6):527–35.
20. González A, Aurlien D, Haugaa KH,
Taubøll E. Epilepsy in patients with long
QT syndrome type 1: A Norwegian family.
Epilepsy Behav Case Reports. 2018 Jan
1;10:118–21.
21. Sadrnia S, Yousefi P, Jalali L. Correlation
between seizure in children and prolonged
QT interval. ARYA Atheroscler.
2013;9(1):7.
22. Vandenberk B, Vandael E, Robyns T,
Vandenberghe J, Garweg C, Foulon V,
Ector J, Willems R. Which QT Correction
Formulae to Use for QT Monitoring? J Am
Heart Assoc [Internet]. 2016 Jun 17 [cited
2020 May 22];5(6). Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/273
17349
23. Drew BJ, Ackerman MJ, Funk M, Gibler
WB, Kligfield P, Menon V, Philippides GJ,
Roden DM, Zareba W. Prevention of
torsade de pointes in hospital settings: A
scientific statement from the American
heart association and the American college
of cardiology foundation [Internet]. Vol.
121, Circulation. Lippincott Williams &
Wilkins; 2010 [cited 2020 May 22]. p.
1047–60. Available from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/
CIRCULATIONAHA.109.192704
24. El-Sherif N, Turitto G, Boutjdir M.
Acquired Long QT Syndrome and
Electrophysiology of Torsade de Pointes.
Arrhythmia Electrophysiol Rev.
2019;8(2):122.
25. Robyns T, Willems R, Vandenberk B,
Ector J, Garweg C, Kuiperi C, Breckpot J,
Corveleyn A, Janssens S, Heidbuchel H,
Nuyens D. Individualized corrected QT
interval is superior to QT interval corrected
using the Bazett formula in predicting
mutation carriage in families with long QT
syndrome. Hear Rhythm. 2017 Mar
1;14(3):376–82.
26. Schnell F, Behar N, Carré F. Long-QT
Syndrome and Competitive Sports.
Arrhythmia Electrophysiol Rev [Internet].
2018;7(3):187. Available from:
https://www.aerjournal.com/articles/long-
qt-syndrome-and-competitive-sports
27. Wu CT, Nattel S. Triggering of cardiac
arrhythmic events in long QT syndrome:
Lessons from funny bunnies. Vol. 590,
Journal of Physiology. Wiley-Blackwell;
2012. p. 1311–2.
28. Johnson JN, Ackerman MJ. Return to play?
Athletes with congenital long QT
syndrome. Br J Sports Med [Internet]. 2013
Jan;47(1):28–33. Available from:
http://bjsm.bmj.com/lookup/doi/10.1136/bj
sports-2012-091751
29. Bennett MT, Gula LJ, Klein GJ, Skanes
AC, Yee R, Leong-Sit P, Chattha I, Sy R,
Jones DL, Krahn AD. Effect of beta-
blockers on QT dynamics in the long QT
syndrome: measuring the benefit. EP Eur
[Internet]. 2014 Dec;16(12):1847–51.
Available from:
https://academic.oup.com/europace/article-
lookup/doi/10.1093/europace/euu086
30. Tse G, Chan YWF, Keung W, Yan BP.
Electrophysiological mechanisms of long
and short QT syndromes. IJC Hear Vasc
[Internet]. 2017 Mar;14:8–13. Available
from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii
/S2352906716300914
31. Chockalingam P, Crotti L, Girardengo G,
Johnson JN, Harris KM, van der Heijden
JF, Hauer RNW, Beckmann BM,
Spazzolini C, Rordorf R, Rydberg A, Clur
S-AB, Fischer M, van den Heuvel F, Kääb
S, Blom NA, Ackerman MJ, Schwartz PJ,
Wilde AAM. Not All Beta-Blockers Are
Equal in the Management of Long QT
Syndrome Types 1 and 2. J Am Coll
Cardiol [Internet]. 2012 Nov;60(20):2092–
9. Available from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii
/S0735109712042337
32. Wong JA, Gula LJ, Klein GJ, Yee R,
Skanes AC, Krahn AD. Utility of Treadmill
Testing in Identification and Genotype
Prediction in Long-QT Syndrome. Circ
Arrhythmia Electrophysiol [Internet]. 2010
Apr;3(2):120–5. Available from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/
CIRCEP.109.907865
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
33. Priori SG, Wilde AA, Horie M, Cho Y,
Behr ER, Berul C, Blom N, Brugada J,
Chiang C-E, Huikuri H, Kannankeril P,
Krahn A, Leenhardt A, Moss A, Schwartz
PJ, Shimizu W, Tomaselli G, Tracy C.
Executive Summary: HRS/EHRA/APHRS
Expert Consensus Statement on the
Diagnosis and Management of Patients
with Inherited Primary Arrhythmia
Syndromes. Hear Rhythm [Internet]. 2013
Dec;10(12):e85–108. Available from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii
/S1547527113007613
34. Waddell-Smith KE, Ertresvaag KN, Li J,
Chaudhuri K, Crawford JR, Hamill JK,
Haydock D, Skinner JR. Physical and
Psychological Consequences of Left
Cardiac Sympathetic Denervation in Long-
QT Syndrome and Catecholaminergic
Polymorphic Ventricular Tachycardia. Circ
Arrhythmia Electrophysiol [Internet]. 2015
Oct;8(5):1151–8. Available from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/
CIRCEP.115.003159
35. Collura CA, Johnson JN, Moir C,
Ackerman MJ. Left cardiac sympathetic
denervation for the treatment of long QT
syndrome and catecholaminergic
polymorphic ventricular tachycardia using
video-assisted thoracic surgery. Hear
Rhythm [Internet]. 2009 Jun;6(6):752–9.
Available from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii
/S1547527109003154
36. Priori SG, Wilde AA, Horie M, Cho Y,
Behr ER, Berul C, Blom N, Brugada J,
Chiang C-E, Huikuri H, Kannankeril P,
Krahn A, Leenhardt A, Moss A, Schwartz
PJ, Shimizu W, Tomaselli G, Tracy C.
HRS/EHRA/APHRS Expert Consensus
Statement on the Diagnosis and
Management of Patients with Inherited
Primary Arrhythmia Syndromes. Hear
Rhythm [Internet]. 2013 Dec;10(12):1932–
63. Available from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii
/S1547527113005523
37. Schwartz PJ, Priori SG, Locati EH,
Napolitano C, Cantù F, Towbin JA,
Keating MT, Hammoude H, Brown AM,
Chen L-SK, Colatsky TJ. Long QT
Syndrome Patients With Mutations of the
SCN5A and HERG Genes Have
Differential Responses to Na + Channel
Blockade and to Increases in Heart Rate.
Circulation [Internet]. 1995 Dec
15;92(12):3381–6. Available from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/0
1.CIR.92.12.3381
38. Mazzanti A, Maragna R, Faragli A,
Monteforte N, Bloise R, Memmi M,
Novelli V, Baiardi P, Bagnardi V,
Etheridge SP, Napolitano C, Priori SG.
Gene-Specific Therapy With Mexiletine
Reduces Arrhythmic Events in Patients
With Long QT Syndrome Type 3. J Am
Coll Cardiol [Internet]. 2016
Mar;67(9):1053–8. Available from:
https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii
/S0735109716000097
39. Bos JM, Crotti L, Rohatgi RK, Castelletti S,
Dagradi F, Schwartz PJ, Ackerman MJ.
Mexiletine Shortens the QT Interval in
Patients With Potassium Channel–
Mediated Type 2 Long QT Syndrome. Circ
Arrhythmia Electrophysiol [Internet]. 2019
May 1 [cited 2020 May 22];12(5).
Available from:
https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/
CIRCEP.118.007280
40. Steinberg C. Diagnosis and clinical
management of long-QT syndrome. Vol.
33, Current Opinion in Cardiology.
Lippincott Williams and Wilkins; 2018. p.
31–41.