Agnė Sipavičiūtė1
1 Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Non-adherence remains a significant problem in schizophrenia treatment. Discontinuation of treatment results in relapse and therefore leads to poor long-term prognosis. Long-acting injectable (LAI) antipsychotics (AP) are used to address non-adherence and to maintain consistent long-term treatment, which is recommended to be continued for 2-5 years. Depot APs are under prescribed and frequently used for patients that are non-adherent to oral antipsychotics and have already experienced multiple psychotic episodes. This is mostly associated with clinicians’ attitudes towards depot medication. Long-acting APs are related to lower relapse and hospitalization rates compared to oral treatment. Therefore, LAI would be most beneficial in early schizophrenia treatment, with the aim to avoid relapse and poor long-term prognosis. Adherence and LAI prescription rates might also be improved by enhanced patient involvement in treatment choice.
Keywords: antipsychotic long-acting injections, depot antipsychotics, long-acting injectable antipsychotics, schizophrenia, early psychosis, first episode psychosis.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
94
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 94-99
Long-acting injectable antipsychotics as first-line treatment
Agnė Sipavičiūtė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Non-adherence remains a significant problem in schizophrenia treatment. Discontinuation of treatment
results in relapse and therefore leads to poor long-term prognosis. Long-acting injectable (LAI) antipsychotics
(AP) are used to address non-adherence and to maintain consistent long-term treatment, which is recommended
to be continued for 2-5 years. Depot APs are under prescribed and frequently used for patients that are non-
adherent to oral antipsychotics and have already experienced multiple psychotic episodes. This is mostly
associated with clinicians’ attitudes towards depot medication. Long-acting APs are related to lower relapse and
hospitalization rates compared to oral treatment. Therefore, LAI would be most beneficial in early schizophrenia
treatment, with the aim to avoid relapse and poor long-term prognosis. Adherence and LAI prescription rates
might also be improved by enhanced patient involvement in treatment choice.
Keywords: antipsychotic long-acting injections, depot antipsychotics, long-acting injectable antipsychotics,
schizophrenia, early psychosis, first episode psychosis.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
95
Ilgo veikimo antipsichotikai pirmos eilės gydymui
Agnė Sipavičiūtė
1
1
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Gydymo antipsichoziniais vaistais (APV) režimo nesilaikymas išlieka svarbia problema šizofrenijos
spektro sutrikimais sergančiųjų gretose. Antipsichotikų vartojimo nutraukimas faktiškai visais atvejais lemia ligos
atkrytį ir prastą ilgalaikę ligos prognozę. Vaistų vartojimo režimo nesilaikymo problemai spręsti ir palaikyti
nuoseklų ilgalaikį gydymą, kurį rekomenduojama tęsti 2-5 metus, skiriami ilgo veikimo APV. Klinikinėje
praktikoje dėl dažno gydytojų skepticizmo, ilgo veikimo APV skiriami rečiau nei tikimasi ir yra dažnai naudojami
kaip rezervinis gydymas pacientams, nesilaikantiems peroralinių antipsichotikų vartojimo režimo ir patyrusiems
ne vieną psichozinį epizodą. Tačiau ilgo veikimo APV, kuriuos skiriant atkryčių ir hospitalizacijų dažnis yra
mažesnis lyginant su gydymu tabletėmis, būtų naudingiausi juos skiriant ankstyvu šizofrenijos laikotarpiu
gydymui palaikyti siekiant išvengti ligos atkryčių ir prastos ilgalaikės prognozės. Geresni gydymo ir vaistų
vartojimo rezultatai galėtų būti pasiekti pacientą labiau įtraukiant į gydymo pasirinkimus.
Raktažodžiai: ilgo veikimo antipsichotikai, šizofrenija, pirmas psichozės epizodas.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
96
Įvadas
Vaistų vartojimo režimo nesilaikymas
psichiatrijoje ilgus metus išlieka problema ilgą laiką
gydant šizofrenijos spektro sutrikimus turinčius
pacientus. Šiai problemai spręsti 1963 metais
rinkoje pirmą kartą pristatyti ilgo veikimo pirmos
kartos antipsichoziniai vaistai (APV). Ilgo veikimo
APV dar vadinami pailginto, prolonguoto veikimo,
depo antipsichotikais yra antipsichozinio vaisto
esterio ir pagalbinės medžiagos, kuri gali būti
augalinis aliejus, druska ar mikrosferos, junginys,
kurį injekavus į raumenį suformuojamas vaisto
telkinys, iš kurio veiklioji medžiaga atsilaisvina
palaipsniui – taip kraujyje palaikoma sąlyginai
tolygi vaisto koncentracija 2-4 savaites (1). Tačiau
susidomėjimas ilgo veikimo APV mažėjo atsiradus
antros kartos peroraliniams APV, kurie tapo
pranašesniais mažesniu dažniu sukeliamų
nepageidaujamų reakcijų, antidepresiniu poveikiu,
gyvenimo kokybės gerinimu. 2002 metais Europoje
atsirado pirmieji antrosios antros kartos (atipiniai)
APV, suteikiantys naujas galimybes gerinti vaistų
vartojimo režimo laikymąsi ir šizofrenijos spektro
sutrikimų gydymo rezultatus. (2,3)
Šizofrenijos eiga
Šizofrenijos eiga skirstoma į keturis etapus:
premorbidinę, prodrominę, pirmo psichozės epizodo
ir chroninę stadijas. Neskiriant gydymo ar esant
blogai ligos kontrolei, su kiekvienu pasikartojančiu
psichozės epizodu šizofrenijos remisijos tampa
dalinės, negatyvūs simptomai, kognityvinis deficitas
ir funkciniai sutrikimai gilėja negrįžtamai (4).
Ilgalaikėje perspektyvoje, šizofrenija neigiamai
veikia sergančiojo bei jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Negalią sukelianti šizofrenija reikalauja didelių
asmeninių ir psichikos sveikatos priežiūros įstaigų
kaštų dėl tiesioginių sveikatos priežiūros išlaidų,
anksti prarandamo darbingumo, produktyvumo ir
socialinių įgūdžių, moralinės ir finansinės naštos
artimiesiems (5).
Tyrimas aprašęs šizofrenijos ligos eigą 10
metų stebėjimo laikotarpyje po pirmojo psichozės
epizodo, nurodo, kad nors 46% sergančiųjų du
metus ar ilgiau nepatyrė psichozinių simptomų, tik
22% pacientų tuo metu buvo įdarbinti ir 32% buvo
santykiuose (6). Remiantis metaanalizės, apėmusios
5647 sergančiųjų šizofrenijos spektro sutrikimais
duomenis, išvadomis, tik 13,5% pasiekė klinikinę ir
funkcinę remisiją be reikšmingų skirtumų tarp
skirtingų lyčių, stebėjimo laikotarpio, gydymo, ligos
trukmės, studijų kokybės (7).
Antipsichotikų svarba šizofrenijos spektro
sutrikimų gydyme
Pirmojo psichozės epizodo metu skiriant
APV atsakas į gydymą gaunamas 75% atvejų (8).
Nuoseklų palaikomąjį gydymą rekomenduojama
tęsti 2-5 metus (9–11). Tačiau net 90,4% sergančiųjų
nutraukė atipinių APV vartojimą vienerių metų
stebėjimo laikotarpiu (12). Nutraukus APV
vartojimą beveik visi sergantieji patiria ligos atkrytį.
Jokių būklės pablogėjimo prognostinių veiksnių
nenustatyta ir simptomų sunkumas panašus į
pirmojo psichozės epizodo lygį. Ilgesnis APV
vartojimo laikotarpis nesumažina atkryčio rizikos
(13,14). Gydymą tęsiant po pirmojo psichozės
epizodo, ligos atkrytį patiria tik 3% pacientų (15).
Todėl gydymo APV nutraukimas yra svarbiausias
šizofrenijos atkryčio rizikos veiksnys.
Taip pat pastebėta, kad atsparumas
gydymui su kiekvienu ligos atkryčiu didėja ir jau
antro psichozės epizodo metu reikia reikšmingai
didesnių antipsichotikų dozių atsakui pasiekti (16).
Smegenų tūrio nykimas sergant šizofrenija
Negrįžtami paciento būklės pokyčiai
grindžiami ir vaizdinių tyrimų rezultatais – po
pirmojo psichozės epizodo, antipsichotikais
negydytiems pacientams stebėtas tiek baltosios, tiek
pilkosios smegenų medžiagos reikšmingas tūrio
sumažėjimas, žemesnis IQ ir prastesnės
kognityvinės funkcijos. Ilgesnė atkryčio trukmė
lemia didesnius smegenų tūrio negrįžtamus
praradimus. Todėl, siekiant išvengti smegenų tūrio
nykimo ir su tuo asocijuotų ilgalaikių šizofrenijos
pasekmių, svarbu pradėti nuoseklų ir tęstinį gydymą
antipsichotikais kuo ankstesnėje ligos stadijoje. (17–
21)
Ilgo veikimo APV šizofrenijos gydyme
Vaistų vartojimo režimo nesilaikymu
vadinamas 20-30% paskirtų vaistų nesuvartojimas
(22). Gydymo nesilaikymas vaistų vartojimo
atžvilgiu psichoziniais sutrikimais sergančių gretose
siekia 56% (23). Tačiau, nepaisant dažnos vaistų
nevartojimo problemos ir tam spręsti sukurtų ilgo
veikimo APV, klinikinėje praktikoje jie yra skiriami
rečiau nei to būtų galima tikėtis – 25% atvejų ar
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
97
rečiau (24–27). Per ilgą laiką pagrindinės ilgo
veikimo APV skyrimo priežastys iš esmės nepakito,
daugiausia dėmesio skiriant paciento įsitraukimo ir
gydymo režimo laikymosi gerinimui, nepaisant
naujų ilgo veikimo APV formuluočių ir platesnio jų
naudojimo galimybių (28). Dažnai susiduriama su
skeptišku gydytojų psichiatrų požiūriu, klaidingu
įsitikinimu, kad jų pacientai nuosekliai vartoja
peroralinius APV ir pasiekia patenkinamus ligos
kontrolės rezultatus ar išankstine nuomone, kad jų
pacientai nesutiks gydytis ilgo veikimo APV
injekcijomis (5,24,29–31). Todėl ilgo veikimo APV
skiriami kaip rezervinis gydymas pacientams, kurių
būklė sunkiau kontroliuojama, patiriamas nebe
pirmas atkrytis, kuriems prastai sekasi laikytis
peroralinių APV vartojimo režimo (32).
Ilgo veikimo APV ankstyvuoju ligos laikotarpiu
Remiantis metaanalizės, kohortinių
stebėjimų duomenimis, šizofrenijos gydymui
skiriant ilgo veikimo APV injekcijas atkryčių ir
hospitalizacijų dažnis mažesnis nei gydant
tabletėmis (33–35). Atsitiktinės atrankos būdu
kontroliuojamo tyrimo rezultatai pademonstravo
geresnius ilgo veikimo APV rezultatus ir po pirmojo
psichozės epizodo (36). Nuoseklų ir tęstinį gydymą
lengviau užtikrinti ilgo veikimo APV injekcijomis,
kadangi vaistų vartojimo nutraukimo atvejai
lengviau identifikuojami (37).
Ankstyvieji šizofrenijos metai reikšmingi
ilgalaikėms ligos pasekmėms. Siekiant išvengti
ligos sukeliamos negalios svarbu anksti užkirsti
kelią ligos atkryčiams ir pasiekti remisiją skiriant
gydymą antipsichotikais. Dėl dažno peroralinių
antipsichotikų vartojimo režimo nesilaikymo,
svarbu kuo anksčiau apsvarstyti ilgo veikimo APV
skyrimą, kai atkryčio pasekmės yra didžiausios.
Paciento įtraukimas gydymo pasirinkimo
procese
Ilgo veikimo APV neturėtų būti
asocijuojami su prievartiniu gydymu ir visuomenėje
vyraujančiomis stigmomis. Gydymo režimo
pasirinkimas turi būti paremtas informuotumu grįstu
paciento pasirinkimu (28,38). Paciento įtraukimas
renkantis gydymą gali būti komplikuotas dėl dažno
paciento kritikos sutrikimo. Adekvačios
informacijos suteikimui bei klaidingų įsitikinimų
ištaisymui gali būti pasitelktos tokios intervencijos
kaip psichoedukacija, kognityvinė elgesio terapija,
motyvacinis pokalbis, multimodalinė konsultacija.
Gydytojo ir paciento bendradarbiavimas gali turėti
klinikinį efektą gerinant gydymo režimo laikymąsi
ir ligos išeitis (2).
Išvados
Šizofrenijos gydymui svarbus nuoseklus ir
ilgalaikis gydymas. Ilgo veikimo APV
palaikomajam gydymui yra geriausia alternatyva
norint išvengti ligos atkryčio ir su tuo susijusių
ilgalaikių pasekmių ankstyvame šizofrenijos
laikotarpyje. Gydymo režimo laikymąsi ir ilgo
veikimo APV skyrimo apimtis gerintų didesnis
paciento įtraukimas į gydymo parinkimą.
Literatūra
1. Falkai P, Wobrock T, Lieberman J, Glenthoj B,
Gattaz WF, Möller H-J, et al. World Federation
of Societies of Biological Psychiatry (WFSBP)
guidelines for biological treatment of
schizophrenia, part 2: long-term treatment of
schizophrenia. World J Biol Psychiatry Off J
World Fed Soc Biol Psychiatry. 2006;7(1):5–
40.
2. Haddad P, Lambert T, Lauriello J.
Antipsychotic Long-Acting Injections. 2nd ed.
Oxford: Oxford University Press; 2016.
3. Šiurkutė A. Klinikinės psichofarmakoterapijos
pagrindai. :94.
4. Drury VM, Robinson EJ, Birchwood M.
“Theory of mind” skills during an acute episode
of psychosis and following recovery. Psychol
Med. 1998 Sep;28(5):1101–12.
5. Jaeger M, Rossler W. Attitudes towards long-
acting depot antipsychotics: a survey of
patients, relatives and psychiatrists. Psychiatry
Res. 2010 Jan 30;175(1–2):58–62.
6. Revier CJ, Reininghaus U, Dutta R, Fearon P,
Murray RM, Doody GA, et al. Ten-Year
Outcomes of First-Episode Psychoses in the
MRC ÆSOP-10 Study. J Nerv Ment Dis. 2015
May;203(5):379–86.
7. Jääskeläinen E, Juola P, Hirvonen N, McGrath
JJ, Saha S, Isohanni M, et al. A systematic
review and meta-analysis of recovery in
schizophrenia. Schizophr Bull. 2013
Nov;39(6):1296–306.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
98
8. Agid O, Schulze L, Arenovich T, Sajeev G,
McDonald K, Foussias G, et al. Antipsychotic
response in first-episode schizophrenia:
efficacy of high doses and switching. Eur
Neuropsychopharmacol J Eur Coll
Neuropsychopharmacol. 2013
Sep;23(9):1017–22.
9. Galletly C, Castle D, Dark F, Humberstone V,
Jablensky A, Killackey E, et al. Royal
Australian and New Zealand College of
Psychiatrists clinical practice guidelines for the
management of schizophrenia and related
disorders. Aust N Z J Psychiatry. 2016
May;50(5):410–72.
10. Hasan A, Falkai P, Wobrock T, Lieberman J,
Glenthoj B, Gattaz WF, et al. World Federation
of Societies of Biological Psychiatry (WFSBP)
guidelines for biological treatment of
schizophrenia, part 2: update 2012 on the long-
term treatment of schizophrenia and
management of antipsychotic-induced side
effects. World J Biol Psychiatry Off J World
Fed Soc Biol Psychiatry. 2013 Feb;14(1):2–44.
11. Remington G, Addington D, Honer W, Ismail
Z, Raedler T, Teehan M. Guidelines for the
Pharmacotherapy of Schizophrenia in Adults.
Can J Psychiatry Rev Can Psychiatr. 2017
Sep;62(9):604–16.
12. Mullins CD, Obeidat NA, Cuffel BJ, Naradzay
J, Loebel AD. Risk of discontinuation of
atypical antipsychotic agents in the treatment of
schizophrenia. Schizophr Res. 2008 Jan;98(1–
3):8–15.
13. Emsley R, Oosthuizen PP, Koen L, Niehaus
DJH, Martinez G. Symptom recurrence
following intermittent treatment in first-episode
schizophrenia successfully treated for 2 years:
a 3-year open-label clinical study. J Clin
Psychiatry. 2012 Apr;73(4):e541-547.
14. Gitlin M, Nuechterlein K, Subotnik KL,
Ventura J, Mintz J, Fogelson DL, et al. Clinical
outcome following neuroleptic discontinuation
in patients with remitted recent-onset
schizophrenia. Am J Psychiatry. 2001
Nov;158(11):1835–42.
15. Zipursky RB, Menezes NM, Streiner DL. Risk
of symptom recurrence with medication
discontinuation in first-episode psychosis: a
systematic review. Schizophr Res. 2014
Feb;152(2–3):408–14.
16. Takeuchi H, Siu C, Remington G, Fervaha G,
Zipursky RB, Foussias G, et al. Does relapse
contribute to treatment resistance?
Antipsychotic response in first- vs. second-
episode schizophrenia. Neuropsychopharmacol
Off Publ Am Coll Neuropsychopharmacol.
2019;44(6):1036–42.
17. Andreasen NC, Liu D, Ziebell S, Vora A, Ho
B-C. Relapse duration, treatment intensity, and
brain tissue loss in schizophrenia: a prospective
longitudinal MRI study. Am J Psychiatry. 2013
Jun;170(6):609–15.
18. Rais M, Cahn W, Schnack HG, Hulshoff Pol
HE, Kahn RS, van Haren NEM. Brain volume
reductions in medication-naive patients with
schizophrenia in relation to intelligence
quotient. Psychol Med. 2012 Sep;42(9):1847–
56.
19. van Haren NEM, Hulshoff Pol HE, Schnack
HG, Cahn W, Mandl RCW, Collins DL, et al.
Focal gray matter changes in schizophrenia
across the course of the illness: a 5-year follow-
up study. Neuropsychopharmacol Off Publ Am
Coll Neuropsychopharmacol. 2007
Oct;32(10):2057–66.
20. Cannon TD. How schizophrenia develops:
cognitive and brain mechanisms underlying
onset of psychosis. Trends Cogn Sci. 2015
Dec;19(12):744–56.
21. Cannon TD, Chung Y, He G, Sun D, Jacobson
A, van Erp TGM, et al. Progressive reduction in
cortical thickness as psychosis develops: a
multisite longitudinal neuroimaging study of
youth at elevated clinical risk. Biol Psychiatry.
2015 Jan 15;77(2):147–57.
22. Kane JM, Kishimoto T, Correll CU. Non-
adherence to medication in patients with
psychotic disorders: epidemiology,
contributing factors and management
strategies. World Psychiatry Off J World
Psychiatr Assoc WPA. 2013 Oct;12(3):216–26.
23. Semahegn A, Torpey K, Manu A, Assefa N,
Tesfaye G, Ankomah A. Psychotropic
medication non-adherence and its associated
factors among patients with major psychiatric
disorders: a systematic review and meta-
analysis. Syst Rev. 2020 Jan 16;9(1):17.
24. Hamann J, Mendel R, Heres S, Leucht S,
Kissling W. How much more effective do depot
antipsychotics have to be compared to oral
antipsychotics before they are prescribed? Eur
Neuropsychopharmacol J Eur Coll
Neuropsychopharmacol. 2010 Apr;20(4):276–
9.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
99
25. Agid O, Foussias G, Remington G. Long-acting
injectable antipsychotics in the treatment of
schizophrenia: their role in relapse prevention.
Expert Opin Pharmacother. 2010
Oct;11(14):2301–17.
26. Kane JM, Aguglia E, Altamura AC, Ayuso
Gutierrez JL, Brunello N, Fleischhacker WW,
et al. Guidelines for depot antipsychotic
treatment in schizophrenia. European
Neuropsychopharmacology Consensus
Conference in Siena, Italy. Eur
Neuropsychopharmacol J Eur Coll
Neuropsychopharmacol. 1998 Feb;8(1):55–66.
27. Leucht C, Heres S, Kane JM, Kissling W, Davis
JM, Leucht S. Oral versus depot antipsychotic
drugs for schizophrenia--a critical systematic
review and meta-analysis of randomised long-
term trials. Schizophr Res. 2011 Apr;127(1–
3):83–92.
28. Barbui C, Bertolini F, Bartoli F, Calandra C,
Callegari C, Carrà G, et al. Reasons for
initiating long-acting antipsychotics in
psychiatric practice: findings from the STAR
Network Depot Study. Ther Adv
Psychopharmacol.
2020;10:2045125320978102.
29. Hamann J, Kissling W, Heres S. Checking the
plausibility of psychiatrists׳ arguments for not
prescribing depot medication. Eur
Neuropsychopharmacol J Eur Coll
Neuropsychopharmacol. 2014
Sep;24(9):1506–10.
30. Lambert T, Brennan A, Castle D, Kelly DL,
Conley RR. Perception of depot antipsychotics
by mental health professionals. J Psychiatr
Pract. 2003 May;9(3):252–60.
31. Patel MX, Haddad PM, Chaudhry IB,
McLoughlin S, Husain N, David AS.
Psychiatrists’ use, knowledge and attitudes to
first- and second-generation antipsychotic
long-acting injections: comparisons over 5
years. J Psychopharmacol Oxf Engl. 2010
Oct;24(10):1473–82.
32. Waddell L, Taylor M. Attitudes of patients and
mental health staff to antipsychotic long-acting
injections: Systematic review. Br J Psychiatry.
2009 Nov;195(S52):s43–50.
33. Kishimoto T, Nitta M, Borenstein M, Kane JM,
Correll CU. Long-acting injectable versus oral
antipsychotics in schizophrenia: a systematic
review and meta-analysis of mirror-image
studies. J Clin Psychiatry. 2013
Oct;74(10):957–65.
34. Tiihonen J, Mittendorfer-Rutz E, Majak M,
Mehtälä J, Hoti F, Jedenius E, et al. Real-World
Effectiveness of Antipsychotic Treatments in a
Nationwide Cohort of 29 823 Patients With
Schizophrenia. JAMA Psychiatry. 2017 Jul
1;74(7):686–93.
35. Tiihonen J, Haukka J, Taylor M, Haddad PM,
Patel MX, Korhonen P. A nationwide cohort
study of oral and depot antipsychotics after first
hospitalization for schizophrenia. Am J
Psychiatry. 2011 Jun;168(6):603–9.
36. Subotnik KL, Casaus LR, Ventura J, Luo JS,
Hellemann GS, Gretchen-Doorly D, et al.
Long-Acting Injectable Risperidone for
Relapse Prevention and Control of
Breakthrough Symptoms After a Recent First
Episode of Schizophrenia. A Randomized
Clinical Trial. JAMA Psychiatry. 2015
Aug;72(8):822–9.
37. Brissos S, Veguilla MR, Taylor D, Balanzá-
Martinez V. The role of long-acting injectable
antipsychotics in schizophrenia: a critical
appraisal. Ther Adv Psychopharmacol. 2014
Oct;4(5):198–219.
38. Overview | Psychosis and schizophrenia in
adults: prevention and management | Guidance
| NICE [Internet]. NICE; [cited 2021 Feb 13].
Available from:
https://www.nice.org.uk/guidance/cg178