Jurgita Kupčinskaitė¹, Vita Marčiulionytė¹, Tadas Meškauskas¹

¹Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Medicine

Abstract

Chronic obstructive pulmonary disease (COPD) and asthma are among the most common chronic inflammatory lung diseases. COPD is one of the most common causes of death in the world, causing systemic damage and complications that damage the entire body, including the eyes. Hypoxia, hypercapnia, and acidosis caused by systemic inflammation of COPD affect peripheral nerves as well as optic nerve. However, there is also an increasing number of studies investigating the impact of these lung diseases and their treatment with glucocorticoids (GCC) on eye diseases. Although the effects of oral glucocorticoids on the eye have been extensively studied and their adverse effects on ocular structures have been identified, there are increasing amount of data on the dose and duration dependent adverse effects of inhaled GCC on the eye leading to faster glaucoma and cataract development. However, both the impact of COPD systemic damage on ocular structures and the association of asthma and COPD treatment with inhaled glucocorticoids with the development of ocular diseases requires further investigation. In addition, the observation of similarities in pathogenesis between asthma and dry eye disease revealed a significant correlation between several studies, but the studies do not provide only the nature of observation and specific evidence.

Keywords: COPD, asthma, eye diseases, cataract, glaucoma, glucocorticosteroids.

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

162

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (16), p. 162-169

Influence of chronic inflammatory lung diseases and their treatment

with glucocorticoids on eye diseases

Jurgita Kupčinskaitė

1

, Vita Marčiulionytė

1

, Tadas Meškauskas

1

1

Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Medicine

Abstract

Chronic obstructive pulmonary disease (COPD) and asthma are among the most common chronic inflammatory lung diseases.

COPD is one of the most common causes of death in the world, causing systemic damage and complications that damage the

entire body, including the eyes. Hypoxia, hypercapnia, and acidosis caused by systemic inflammation of COPD affect

peripheral nerves as well as optic nerve. However, there is also an increasing number of studies investigating the impact of

these lung diseases and their treatment with glucocorticoids (GCC) on eye diseases. Although the effects of oral

glucocorticoids on the eye have been extensively studied and their adverse effects on ocular structures have been identified,

there are increasing amount of data on the dose and duration dependent adverse effects of inhaled GCC on the eye leading to

faster glaucoma and cataract development. However, both the impact of COPD systemic damage on ocular structures and the

association of asthma and COPD treatment with inhaled glucocorticoids with the development of ocular diseases requires

further investigation. In addition, the observation of similarities in pathogenesis between asthma and dry eye disease revealed

a significant correlation between several studies, but the studies do not provide only the nature of observation and specific

evidence.

Keywords: COPD, asthma, eye diseases, cataract, glaucoma, glucocorticosteroids.

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

163

Lėtinių uždegiminių plaučių ligų ir jų gydymo gliukokortikoidais įtaka

akių ligoms

Jurgita Kupčinskaitė

1

, Vita Marčiulionytė

1

, Tadas Meškauskas

1

1

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas

Santrauka

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir astma yra vienos dažniausių lėtinių uždegiminių plaučių ligų. LOPL yra viena iš

dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, sukeliančių sisteminius pažeidimus bei komplikacijas, žalojančius visą organizmą,

tame tarpe ir akis. LOPL sisteminio uždegimo metu sukelta hipoksija, hiperkapnija bei acidozė pažeidžia periferinius nervus

bei regos nervą. Tačiau atsiranda ir vis daugiau studijų, tyrinėjančių šių plaučių ligų ir jų gydymo gliukokortikoidais (GKK)

įtaką akių ligoms. Nors geriamųjų gliukokortikoidų įtaka akims yra plačiau ištyrinėta ir nustatytas jų neigiamas poveikis akies

struktūroms, atsiranda vis daugiau duomenų už neigiamą inhaliuojamų GKK poveikį akims, priklausantį nuo vaisto vartojimo

dozės ir trukmės, lemiantį greitesnį glaukomos ir kataraktos išsivystymą. Visgi tiek LOPL sisteminio pažeidimo įtaka akių

struktūroms, tiek astmos ir LOPL gydymo inhaliuojamaisiai gliukokortikoidais sąsaja su akių ligų atsiradimu reikalauja

detalesnio ištyrimo. Be to, pastebėjus patogenezės panašumus tarp astmos ir sausų akių ligos, keletoje tyrimų nustatyta

abipusė reikšminga sąsaja, tačiau tyrimai tik stebėjimo pobūdžio ir konkrečių įrodymų nepateikia.

Raktiniai žodžiai: LOPL, astma, akių ligos, katarakta, glaukoma, gliukokortikoidai.

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

164

Įvadas

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir astma yra

vienos dažniausių lėtinių uždegiminių plaučių ligų. Dėl

savo patogenezės mechanizmų ir šių ligų gydyme

naudojamų gliukokortikoidų (GKK) jos yra dažnai

siejamos su akių ligomis. Nors yra įrodytas geriamųjų

kortikosteroidų neigiamas poveikis akies struktūroms,

atsiranda vis daugiau teorijų, grindžiančių inhaliuojamųjų

GKK neigiamą poveikį akiai.

Lėtinė Obstrukcinė Plaučių liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra viena iš pagrindinių

mirties priežasčių visame pasaulyje. LOPL yra

išvengiama ir gydoma liga, dėl kurios išsivysto dalinai

grįžtama kvėpavimo takų obstrukcija. Ligai

progresuojant, vystosi plaučių parenchimos destrukcija

dėl emfizeminių pakitimų ir didėja kvėpavimo takų

pasipriešinimas dėl lėtinio uždegimo, bronchų spazmo ir

suaktyvėjusios gleivių gamybos [1,2]. Lėtiniai kvėpavimo

simptomai pacientams gali pasireikšti dar prieš rimtus

struktūrinius pakitimus dėl ūmių kvėpavimo ligų. Šie

simptomai taip pat gali pasireikšti ir esant normaliems

spirometrijos duomenims, o didžioji dalis rūkančiųjų

pacientų, kurie nepajaučia šios ligos simptomų, jau gali

turėti tokių struktūrinių pakitimų plaučiuose kaip:

emfizema ir kvėpavimo takų sienelių sustorėjimas [2,3].

Cigarečių rūkymas yra geriausiai ištyrinėtas ir bene

svarbiausias rizikos faktorius LOPL išsivystyme ir

paūmėjime. Tačiau įvairūs atlikti tyrimai rodo, jog šia liga

gali susirgti ir nerūkantys žmonės. Tokiems pacientams

LOPL sukels švelnesnius simptomus ir lėtesnę ligos eigą

[4]. Žmonės, kurie darbe susiduria su kenksmingomis

dujomis, cheminėmis medžiagomis, dirba su medžiu,

anglimis prastai ventiliuojamose patalpose turi padidintą

riziką LOPL [5,6]. Pacientai, sergantys astma taip pat turi

padidėjusią riziką susirgti LOPL dėl kvėpavimo

apribojimo [7]. Nepaūmėjusi LOPL paprastai gydoma

įkvepiamaisiais β2 agonistais, muskarino receptorių

blokatoriais bei gliukokortikoidais [8].

LOPL Pažeidimo mechanizmai ir poveikis akių

struktūroms

Lėtinė obstrukcinė liga gali sukelti įvairias

ekstrapulmonines ligas ir komplikacijas. Tai gali salygoti

šiai ligai būdingi mechanizmai: plaučių ir sisteminis

uždegimas, oksidacinis stresas, hiperkapninė acidozė,

kortikosteroidų vartojimas, hipoksija, policitemija ir kiti

[9]. Šie procesai sudaro sąlygas išsivystyti

kardiovaskulinėms ligoms, diabetui, psichologinėms

problemoms, osteoporozei ir optinio nervo bei tinklainės

pažaidoms [9,10]. Ryšį tarp LOPL ir oftalmologinių

problemų galima atrasti LOPL sukeliamų mechanizmų

poveikyje į akies struktūras. Hipoksija minima kaip

pagrindinė periferinės neuropatijos ir demielinizacijos

priežastis, sergant LOPL. Atliktuose tyrimuose tai buvo

įrodyta naudojant elektrofiziologinius metodus. Tačiau

galvos nervų neuropatijos, sukeltos LOPL yra mažai

ištirtos [11].

Atliktuose tyrimuose, naudojant vizualiai sukeltus

potencialus (VSP) buvo nustatyta, jog didžiajai daliai

pacientų, sergančių LOPL, buvo rasti optinio nervo

latencijos ir amplitudės pakitimai. Šių tyrimų metu buvo

įrodyta, jog sergant LOPL optinis nervas gali būti

pažeistas kartu su periferiniais nervais dėl hiperkapnijos,

hipoksijos ir acidozės [11,12]. Mustafa ir bendraautorių

atliktas tyrimas atskleidė, jog LOPL metu vykstančio

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

165

sisteminio pažeidimo metu plonėja tinklainės nervų

pluošto sluoksnis bei mažėja gangliono ląstelių vidinio

pleksiforminio sluoksnio storis. Būtent šie požymiai gali

atspindėti pakitimus, vykstančius besivystant glaukomai

[13]. To paties tyrimo metu reikšmingų gyslainės pokyčių

nenusatyta [13]. Kitame tyrime, kuris buvo atliktas

Turkijoje, pastebėta, kad galimai dėl LOPL sukeltos

hipoksijos, tinklainės nervinių skaidulų sluoksnis buvo

suplonėjęs. Taip pat šio tyrimo metu nustatyta, jog LOPL

kartu su arterine hipertenzija sukelia tinklainės venų

diametro reikšmingą padidėjimą [14]. Šiuos pakitimus

gali lemti ir vazokonstrikcinių medžiagų produkcija dėl

endotelinės disfunkcijos, sutrikusios akių kraujotakos ir

tinklainės autoreguliacijos. Gyslainė, priešingai nei

tinklainė nėra pažeidžiama LOPL metu ir yra apsaugota

nuo hipoksijos bei sėkmingai palaiko tinklainės veiklą dėl

savo autonominės reaguliacijos [15]. Taigi, lėtinė

obstrukcinė plaučių liga išties turi poveikį akies tinklainei

ir optiniam nervui, tačiau šios sąveikos yra mažai ištirtos.

LOPL gydymui vartojamų GKK įtaka

LOPL gydymui dažnai vartojami GKK įvairiomis

formomis. Nepaisant žinomos kortikosteroidų naudos juos

vartojant pagal indikacijas, geriamųjų steroidų poveikis

yra siejamas su padidėjusiu akispūdžiu, atviro kampo

glaukoma bei katarakta [16]. Steroidų vartojimas yra

laikoma ketvirta dažniausia antrinės kataraktos

priežastimi. GKK siejami su padidėjusiu lęšiuko

drumstumu, dėl to greitėja kataraktos išsivystymas.

Lyginant kataraktos subtipus tarpusavyje, užpakalinė

pokapsulinė katarakta turi stipriausią ryšį su ilgalaikiu

inhaliuojamų GKK naudojimu [17]. Be to, vis didėjantis,

su įvairiomis būklėmis susijęs kortikosteroidų vartojimas,

siejamas su steroidų sukelta glaukoma. Steroidų sukelta

glaukoma yra antrinės atviro kampo glaukomos forma,

pasireiškianti kaip šalutinis kortikosteroidų terapijos

poveikis. Ji dažniausiai siejama su pakitusia trabekulių

ekstraląsteline struktūra, sąlygojančia sumažėjusį akies

skysčio nutekėjimą dažniausiai dėl paviršinių steroidų

vartojimo, tačiau gali išsivystyti ir dėl intraveninio,

inhaliuojamojo ar steroidų vartojimo per burną. Nustatyta,

jog perteklinis išorinių kortikosteroidų vartojimas didina

akispūdį ir vėliau sukelia neuropatiją. Glaukoma,

apibrėžta kaip 20 mmHg ar didesnis akispūdis, buvo

stebėta tiek suaugusiems, tiek vaikams, kuriems buvo

taikyta sisteminė kortikosteroidų terapija. Akispūdis

koreliavo su vidutine kasdiene steroidų vartojimo doze,

kuomet akispūdis mažėjo atitinkamai prednizolono ar jo

ekvivalentų dozę sumažinant 10 mg [18]. Tačiau iki šiol

nėra atlikta pakankamai daug tyrimų, siejančių

inhaliuojamų gliukokortikoidų vartojimą su glaukomos ir

kataraktos atsiradimu [19].

Tirupati ir bendraautorių atliktame tyrime nustatytas nuo

dozės priklausomas ryšys tarp inhaliuojamųjų

gliukokortikoidų vartojimo ir glaukomos bei kataraktos

išsivystymo. Šiame tyrime buvo tirti 357 pacientai,

sergantys LOPL. Mažas dozes (1 – 250 µg/d flutikazono

propionato ar jo ekvivalentų) inhaliuojamų GKK

vartojančių žmonių tarpe katarakta sergančių nenustatyta,

net jei pacientai šiuos medikamentus vartojo 1 metus ar

ilgiau. Katarakta pasireiškė rečiau (3,44%) pacientams,

kurie šiuos vaistus didelėmis dozėmis inhaliuojamąja

forma vartojo nuo 4 iki 6 mėnesių, o dažniau (39,65%)

pacientams, tuos pačius vaistus didelėmis dozėmis

vartojusiems daugiau nei 1 metus. Tiriant nuo

inhaliuojamųjų GKK priklausomą glaukomos atsiradimą

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

166

nustatyta, jog ši liga dažniausiai pasireiškė asmenims,

turėjusiems ilgesnių nei 1 metų GKK terapiją didelėmis

dozėmis [19]. Taigi šio tyrimo metu nustatyta, jog

steroidai, vartojami įvairiomis formomis gali sukelti akių

komplikacijas, priklausomai nuo vartojimo būdo,

dažnumo ir trukmės.

Mitchell ir bendraautorių atliktame tyrime [20] nustatyta

padidėjusi didesnio akispūdžio arba glaukomos rizika

pacientams, su šeimine glaukomos anamneze, kurie yra 49

metų ar vyresni ir vartojantys inhaliuojamus GKK. Šiems

tiriamiesiems glaukoma pasireiškė 2,5 karto dažniau nei

pacientams, nevartojusiems inhaliuojamų GKK. Buvo

tirtas ir nuo dozės priklausomas ryšys, tačiau

apskaičiavimų tikslumas nebuvo pakankamai patikimas.

Weatherall ir bendraautorių [21] atliktame tyrime,

pacientams, vartojusiems inhaliuojamus GKK kataraktos

išsivystymo tikimybė buvo 25% didesnė su kiekvienu

beklometazono dipropionato 1000µg dienos dozės

padidėjimu, lyginant su pacientais, nevartojusiais

inhaliuojamų GKK.

Kita kohortinė studija, tyrinėjusi senyvus pacientus,

vartojančius vaistus kvėpavimo takų ligoms gydyti

nenustatė jokio reikšmingo ryšio tarp inhaliuojamųjų

GKK vartojimo ir padidėjusio akispūdžio ar glaukomos

[22].

Astma ir akių ligos

Astma yra lėtinė uždegiminė liga, kuri sergantį žmogų

dažnai lydi visą gyvenimą įvairaus lygio sunkumu. Šia

liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai tai

būna vaikai. Nauja informacija rodo, jog daugiausiai

atvejų nustatoma vaikams iki 5-erių metų. Šioje amžiaus

grupėje astma nustatoma 23/1000 vaikų per metus. Šie

skaičiai krenta iki 4,4/1000 paaugliams. Per paskutinius

porą dešimtmečių, astmos sergamumas augo ir tapo

svarbia sveikatos problema visame pasaulyje [23,24].

Astma yra sudėtinė lėtinė liga, kuri pasireiškia ir

paūmėjimo tarpais, kurių metu pacientas patiria dusulį ir

bronchospazmą dėl uždegimo, obstrukcijos ir bronchų

hiperreaktyvumo. Šie simptomai gydomi

bronchodilatatoriais, įkvėpiamaisiais gliukokortikoidais.

Ilgalaikis gydymas yra itin svarbus, kad pavyktų

sustabdyti plaučių funkcijos sutrikimus ir ūmius astmos

epizodus, kurie gali kelti grėsmę paciento gyvybei. Astma

sergantiems pacientams būdinga atopinė sensibilizacija ir

gretutinės ligos. Šie žmonės dažnai turi ne vieną alergiją,

kuri gali iššaukti ūmius astmos simptomus. Didžioji dalis

astmatikų (>60%) taip pat serga alerginiu rinitu, o apie

dešimtadalis lėtiniu sinusitu. Tačiau sergant astma

būdingos įvairios gretutinės ligos: gastroezofaginis

refliuksas, miego apnėja, širdies ir psichiatrinės ligos. Šie

komorbidai ypač dažni senesniems žmonėms [23-25]. Yra

atliktų tyrimų, kurie teigia, jog astma gali būti tam tikrų

akių ligų rizikos faktoriumi.

Dėl patogenezės panašumų pradėta ieškoti sąsajų tarp

astmos ir sausų akių ligos išsivystymo. Įrodyta, jog

uždegimas yra pagrindinė pastarosios ligos išsivystymo

mechanizmo dalis . Sausų akių liga – tai daugiafaktorinė

patologija, kuri sukelia diskomforto pojūtį, regos

sutrikimus ir ašarų plėvelės nestabilumą su galimu akių

paviršiaus pažeidimu. Papildomai gali padidėti ašarų

plėvelės osmoliališkumas ir atsirasti akies paviršiaus

uždegimas . Dėl sukeliamų kasdienio gyvenimo sunkumų

itin svarbu nustatyti galimus šios ligos rizikos veiksnius,

gretutinių ligų poveikį.

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

167

Yung-Chieh Huang ir bendraautoriai Taivane

retrospektyviai nustatė žmones sergančius astma iš

milijono atsitiktinai atrinktų pacientų, taip pat buvo

atrinkta ir kontrolinė grupė, kurios nariai nesirgo astma .

Stebėjimas tęsėsi tarp 1998 m. ir 2010 m. Šio laikotarpio

metu astmos grupėje 6,35 % pacientų buvo diagnozuota

sausų akių liga. Tuo tarpu nesergančiųjų žmonių grupėje

tokia diagnozė buvo nustatyta tik 4,92 % pacientų (p <

0,0001). Panaši sąsaja rasta ir Tsung-Jen Wang ir kt.

tyrime, kur apskaičiuota, jog žmonės, sergantys sausų akių

sindromu turi didesnę tikimybę sirgti kitomis lėtinėmis

ligomis, tarp jų ir astma . Minkyeong ir bendraautorių

atliktame tyrime, nustatyta, jog sergantieji alerginiu rinitu,

būkle, kuri susijusi ir su astmos išsivystymu, dažniau sirgo

ir sausų akių liga . Šie rezultatai, nors ir yra daug žadantys,

vis dėlto reikalauja konkretesnių įrodymų.

Astmos simptomų paūmėjimo prevencijai reguliariai

vartojami įkvepiamieji gliukokortikoidai, dėl to, kaip ir

LOPL atveju, didėja rizika susirgti akių ligomis. Jick ir kiti

atliko retrospektyvų kohortinį tyrimą, kurio tikslas

nustatyti riziką susirgti katarakta tarp žmonių vartojančių

ir nevartojančių inhaliuojamuosius gliukokortikoidus

astmos kontrolei . Rezultatuose matyti, jog šių

medikamentų vartotojai turi nežymiai didesnę riziką

pacientams, vyresniems nei 40 metų. Nustatyta, jog

didėjant vartojamai dozei didėja ir susirgimo rizika .

Išvada

Lėtinės uždegiminės plaučių ligos, tokios kaip LOPL ir

astma atlieka svarbų vaidmenį akių ligų atsiradime. Šių

plaučių ligų sąlygota hiperkapnija, hipoksija ir acidozė

lemia periferinių nervų bei regos nervo pažaidas. Be to,

nustatyta, jog sergant LOPL vykstančio sisteminio

uždegimo metu, veikiama hipoksijos yra pažeidžiama ir

tinklainė. Tačiau įtakos akių ligų atsiradimui turi ne tik

sisteminis šių plaučių ligų poveikis, bet ir jų gydymas.

Nors yra įrodytas neigiamas geriamųjų GKK poveikis

akiai, atsiranda vis daugiau tyrimų, teigiančių

inhaliuojamų GKK žalą akims. Dauguma studijų grindžia

teoriją, jog inhaliuojamų GKK poveikis akiai priklauso

nuo dozės ir vartojimo trukmės – kuo dozė didesnė ir

vaistai ilgiau vartojami – tuo rizika susirgti tokiomis akių

ligomis kaip katarakta ir glaukoma, didesnė. Visgi tiek

LOPL sisteminio pažeidimo įtaka akių struktūroms, tiek

astmos ir LOPL gydymo inhaliuojamaisiai

gliukokortikoidais sąsaja su akių ligų atsiradimu

reikalauja detalesnio ištyrimo. Be to, pastebėjus

patogenezės panašumus tarp astmos ir sausų akių ligos,

keletoje tyrimų nustatyta abipusė reikšminga sąsaja, tačiau

tyrimai tik stebėjimo pobūdžio ir konkrečių įrodymų

nepateikia.

Literatūros šaltiniai

1. Anthonisen N. Chronic obstructive pulmonary disease.

In: Goldman L, Ausiello D, editors. Cecil Medicine. 23rd

ed. Philadelphia, PA: Saunders Elsevier; 2007. pp. 619–

626.

2. Woodruff PG, Barr RG, Bleecker E, et al. Clinical

significance of symptoms in smokers with preserved

pulmonary function. N Engl J Med 2016; 374: 1811–1821.

3. Regan EA, Lynch DA, Curran-Everett D, et al. Clinical

and radiologic disease in smokers with normal spirometry.

JAMA Intern Med 2015; 175: 1539–1549.

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

168

4. Thomsen M, Nordestgaard BG, Vestbo J, et al.

Characteristics and outcomes of chronic obstructive

pulmonary disease in never smokers in Denmark: a

prospective population study. Lancet Respir Med 2013; 1:

543–550.

5. Paulin LM, Diette GB, Blanc PD, et al. Occupational

exposures are associated with worse morbidity in patients

with chronic obstructive pulmonary disease. Am J Respir

Crit Care Med 2015; 191: 557–565.

6. Orozco-Levi M, Garcia-Aymerich J, Villar J, et al.

Wood smoke exposure and risk of chronic obstructive

pulmonary disease. Eur Respir J 2006; 27: 542–546.

7. Silva GE, Sherrill DL, Guerra S, et al. Asthma as a risk

factor for COPD in a longitudinal study. Chest 2004; 126:

59–65.

8. Miravitlles M, Soler-Cataluña J, Calle M, Molina J,

Almagro P, Quintano J et al. Spanish COPD Guidelines

(GesEPOC): Pharmacological Treatment of Stable COPD.

Archivos de Bronconeumología (English Edition).

2012;48(7):247-257.

9.Choudhury G, Rabinovich R, MacNee W. Comorbities

and systemic effects of chronic obstructive pulmonary

disease. Clin Chest Med. 2014;35(1):101–130.

10. Demir HD, Inönü H, Kurt S, Doruk S, Aydın E, Etikan

I. Evaluation of visual field parameters in patients with

chronic obstructive pulmonary disease. Acta Ophthalmol.

2012;90(5):e349–e354.

11. Ozge C, Ozge A, Yilimah A, Yalcinkaya D, Calikoglu

M. Cranial optic nerve involvements in patients with

severe COPD. Respirology. 2005;10(5):666-672.

12. Mirnour R, Mikaeili H, Yazdchi M, Sadeghi

Hokmabadi E, Solahaye Kahnamouii S. Correlation

between optic nerve involvement and&nbsp;chronic

obstructive pulmonary disease. Clinical Ophthalmology.

2015;:271.

13. Gok M, Ozer M, Ozen S, Botan Yildirim B. The

evaluation of retinal and choroidal structural changes by

optical coherence tomography in patients with chronic

obstructive pulmonary disease. Current Eye Research.

2017;43(1):116-121.

14. Ugurlu E, Pekel G, Altinisik G, Bozkurt K, Can I,

Evyapan F. New aspect for systemic effects of COPD: eye

findings. The Clinical Respiratory Journal.

2016;12(1):247-252.

15. Gok M, Ozer M, Ozen S, Botan Yildirim B. The

evaluation of retinal and choroidal structural changes by

optical coherence tomography in patients with chronic

obstructive pulmonary disease. Current Eye Research.

2017;43(1):116-121.

16. Davis K, Watkins S, Sampson T, Davis K. Long-term

use of fluticasone propionate/salmeterol fixed-dose

combination and incidence of cataracts and glaucoma

among chronic obstructive pulmonary disease patients in

the UK General Practice Research Database. International

Journal of Chronic Obstructive Pulmonary Disease.

2011;:467

17. Wang JJ, Rochtchina E, Tan AG, Cumming RG,

Leeder SR, Mitchell P. Use of inhaled and oral

corticosteroids and the long-term risk of cataract.

Ophthalmology. 2009;116(4):652–657.

18. Carr W, Szefler S. Inhaled corticosteroids. Annals of

Allergy, Asthma & Immunology. 2016;117(6):589-594.

19. Nath T. Prevalence of Steroid-Induced Cataract and

Glaucoma in Chronic Obstructive Pulmonary Disease

Patients Attending a Tertiary Care Center in India. Asia-

Pacific Journal of Ophthalmology. 2017;

Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592

169

20. Mitchell P, Cumming RG, Mackey DA. Inhaled

corticosteroids, family history, and risk of glaucoma.

Ophthalmology. 1999;106(12):2301–2306.

21. Weatherall M, Clay J, James K, Perrin K, Shirtcliffe P,

Beasley R. Dose-response relationship of inhaled

corticosteroids and cataracts: a systematic review and

meta-analysis. Respirology. 2009;14(7): 983–990.

22. Gonzalez AV, Li G, Suissa S, Ernst P. Risk of

glaucoma in elderly patients treated with inhaled

corticosteroids for chronic airflow obstruction. Pulm

Pharmacol Ther. 2010;23(2):65–70;

23. Global Initiative for Asthma (GINA): Global strategy

for asthma management and prevention. Update 2014 and

Online Appendix. Accessed 4 May 2020.

24. Braman SS. The global burden of asthma. Chest.

2006;130(1 Suppl):4–12

25. Masoli M, Fabian D, Holt S, Beasley R, Global

initiative for asthma (GINA) Program. The global burden

of asthma: executive summary of the GINA dissemination

committee report. Allergy. 2004;59:469–78

26.

27. Craig JP, Nichols KK, Akpek EK, Caffery B, Dua HS,

Joo CK, et al. TFOS DEWS II Definition and

Classification Report. Ocul Surf. 2017;15(3):276–83.

28. Huang YC, Chan WC, Wang J Der, Fu LS, Tsan YT.

Association between dry eye disease and asthma: A

nationwide population-based study. PeerJ.

2018;2018(12):1–9.

29. Wang TJ, Wang IJ, Hu CC, Lin HC. Comorbidities of

dry eye disease: A nationwide population-based study.

Acta Ophthalmol. 2012;90(7):663–8.

30. Kim M, Oh JH, Park CY, Lee SW. Dry eye disease

and allergic conditions: A Korean nationwide population-

based study. Am J Rhinol Allergy. 2016;30(6):397–401.

31. Jick SS, Vasilakis-Scaramozza C, Maier WC. The risk

of cataract among users of inhaled steroids. Epidemiology.

2001;12(2):229–34.

32. Ernst P, Baltzan M, Deschênes J, Suissa S. Low-dose

inhaled and nasal corticosteroid use and the risk of

cataracts. Eur Respir J. 2006;27(6):1168–74.

33. Smeeth L, Boulis M, Hubbard R, Fletcher AE. A

population based case-control study of cataract and

inhaled corticosteroids. Br J Ophthalmol.

2003;87(10):1247–51.