Paulius Blažauskas1, Beatričė Bugenytė1, Ugnė Karneckaitė1, Lina Raišytė1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background: Human papillomavirus is one of the most common sexually transmitted infections. Most of the HPV infections are asymptomatic and more than 90% of them regress spontaneously. Remaining part of cases persist and have potential to progress to cancer. Depending on HPV genotype and other risk factors HPV infection can manifest as skin and mucous membranes warts, upper respiratory tract papillomatosis, precancerous lesions, cervical or anogenital cancer. These conditions can be prevented in the whole world by taking preventive measures.
Aim: To review the HPV infection etiopathogenesis, epidemiology, clinical manifestations, prevention and its effectiveness.
Methods: A literature research was conducted based on the following medical databases Pubmed/MedLine and UpToDate. We searched relevant articles of HPV etiopathology, clinical manifestations and new prevention tendencies. Last day of the research 19th of February, 2021.
Results: Persistant HPV infection can cause benign and malignant conditions. Every year 570 000 women are diagnosed with cervical cancer worldwide. The main etiological factor of cervical cancer is HPV infection. One of the most effective primary prevention methods is early vaccination against high-risk HPV genotypes before the onset of an active sex life. The most widespread measure of secondary prevention for women aged from 25 to 59 years in Lithuania is Pap smear cytology test. All women aged 35 will be additionally tested for primary HPV DNA from 2022 in Lithuania.
Conclusions: Depending on the HPV genotype, the infection can affect different parts of the body and cause a variety of diseases. Usually HPV infecion is asymptomatic or cause lession of mucous membranes. To prevent HPV infection and other related diseases primary measures should be taken before the start of active sexual life and regular secondary measures in later stages of life.
Keywords: HPV, warts, respiratory papillomatosis, precancerous conditions, cervical cancer, anogenital cancer, HPV vaccine, Pap smear.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 53-61
HPV infection: etiopathogenesis, epidemiology, clinical
manifestations, prevention
Paulius Blažauskas
1
, Beatričė Bugenytė
1
, Ugnė Karneckaitė
1
, Lina Raišytė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background: human papillomavirus is one of the most common sexually transmitted infections. Most of
the HPV infections are asymptomatic and more than 90% of them regress spontaneously. Remaining part
of cases persist and have potential to progress to cancer. Depending on HPV genotype and other risk factors
HPV infection can manifest as skin and mucous membranes warts, upper respiratory tract papillomatosis,
precancerous lesions, cervical or anogenital cancer. These conditions can be prevented in the whole world
by taking preventive measures.
Aim: to review the HPV infection etiopathogenesis, epidemiology, clinical manifestations, prevention and
its effectiveness.
Methods: a literature research was conducted based on the following medical databases Pubmed/MedLine
and UpToDate. We searched relevant articles of HPV etiopathology, clinical manifestations and new
prevention tendencies. Last day of the research 19th of February, 2021.
Results: persistant HPV infection can cause benign and malignant conditions. Every year 570 000 women
are diagnosed with cervical cancer worldwide. The main etiological factor of cervical cancer is HPV
infection. One of the most effective primary prevention methods is early vaccination against high-risk HPV
genotypes before the onset of an active sex life. The most widespread measure of secondary prevention for
women aged from 25 to 59 years in Lithuania is Pap smear cytology test. All women aged 35 will be
additionally tested for primary HPV DNA from 2022 in Lithuania.
Conclusions: depending on the HPV genotype, the infection can affect different parts of the body and cause
a variety of diseases. Usually HPV infecion is asymptomatic or cause lession of mucous membranes. To
prevent HPV infection and other related diseases primary measures should be taken before the start of active
sexual life and regular secondary measures in later stages of life.
Keywords: HPV, warts, respiratory papillomatosis, precancerous conditions, cervical cancer, anogenital
cancer, HPV vaccine, Pap smear.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
ŽPV infekcija: etiopatogenezė, epidemiologija, klinikinės
išraiškos, prevencija
Paulius Blažauskas
1
, Beatričė Bugenytė
1
, Ugnė Karneckaitė
1
, Lina Raišytė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Anotacija: viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV)
sukeliama infekcija. Dažniausiai ŽPV infekcijos yra besimptomės ir daugiau nei 90% regresuoja savaime,
tačiau likusi dalis infekcijų gali lėtai progresuoti ir sukelti vėžinius susirgimus. Be gimdos kaklelio vėžio
ŽPV infekcija gali pasireikšti odos ir gleivinių karpomis, viršutinių kvėpavimo takų papilomomis,
ikivėžinėmis būklėmis bei anogenitaliniu vėžiu, priklausomai nuo viruso genotipo ir kitų rizikos veiksnių.
Kadangi šių susirgimų galima išvengti, pasaulyje ir Lietuvoje yra taikomos prevencijos priemonės.
Tikslas: apžvelgti ŽPV infekcijos etiopatogenezę, epidemiologiją, klinikines išraiškas, vykdomą
prevenciją bei jos efektyvumą.
Metodika: literatūros apžvalga atlikta remiantis ,,Pubmed/MedLine” ir ,,UpToDate” mokslinėmis
duomenų bazėmis. Atrinkome ir nagrinėjome straipsnius, susijusius su ŽPV etiopatogeneze, klinikinėmis
išraiškomis ir prevencijos priemonėmis. Paskutinės paieškos data 2021-02-19.
Rezultatai: ŽPV gali sukelti gerybinius ir piktybinius susirgimus. Kiekvienais metais pasaulyje 570 000
moterų diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, kurio formavimąsi dažniausiai lemia ŽPV infekcija. Vienas
efektyviausių pirminės profilaktikos būdų - ankstyva vakcinacija nuo aukštos rizikos ŽPV genotipų prieš
prasidedant aktyviam lytiniam gyvenimui, antrinės - ankstyva ikivėžinių būklių diagnostika, iš kurių
Lietuvoje plačiausiai vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, atliekant Pap tyrimą moterims
nuo 25 iki 59 metų. Nuo 2022 metų Lietuvoje visoms 35 metų ir vyresnėms moterims bus papildomai
tiriama ir ŽPV DNR.
Išvados: priklausomai nuo ŽPV genotipo, infekcija gali pažeisti skirtingas organizmo vietas ir sukelti
įvairias ligas. ŽPV infekcija dažniausiai nesukelia jokių simptomų arba gali pasireikšti odos ir gleivinių
pažeidimais. Siekiant išvengti ŽPV infekcijos ir su ja susijusių ligų iki prasidedant aktyviam lytiniam
gyvenimui yra taikomos pirminės ir vėlesniuose gyvenimo etapuose - reguliarios antrinės prevencijos
priemonės.
Raktiniai žodžiai: ŽPV, karpos, kvėpavimo takų papilomatozė, ikivėžinės būklės, gimdos kaklelio vėžys,
anogenitalinis vėžys, ŽPV vakcina, Pap tepinėlis.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
Įvadas
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukelta
infekcija dažniausiai yra besimptomė, tačiau
veikiant įvairiems kofaktoriams gali sukelti
kliniškai reikšmingus įvairių organizmo sistemų
pažeidimus. Skirtingi ŽPV genotipai yra
asocijuoti su įvairiais odos, viršutinių kvėpavimo
takų, lytinių organų, gleivinių pažeidimais bei
ikivėžiniais ar vėžiniais susirgimais [1]. JAV ligų
kontrolės ir prevencijos centro teigimu, ŽPV
infekcija yra taip paplitusi, kad beveik visi vyrai
ir moterys kažkuriuo savo gyvenimo etapu
susiduria su šia infekcija. ŽPV plinta intymaus
oda-oda kontakto būdu, pavyzdžiui, vaginalinių,
analinių ar oralinių lytinių santykių metu, kai
vienas iš partnerių yra infekuotas ŽPV [2].
Pasauliniu mastu ŽPV sukelia 5% vėžinių
susirgimų [3]. Kasmet apytiksliai 570 000
moterų yra diagnozuojamas gimdos kaklelio
vėžys ir nuo šio vėžio miršta 310 000. Gimdos
kaklelio vėžys yra trečias pagal dažnumą vėžys
pasaulyje tarp moterų [4]. ŽPV infekcija
Europoje susijusi su 85% visų gimdos kaklelio
vėžio atvejų. 16 ir 18 genotipų ŽPV kartu yra
asocijuojami su 73% gimdos kaklelio vėžio
atvejų Europoje, likę kiti genotipai sukelia
mažiau nei 5% atvejų [5].
Lietuva pasižymi vienu didžiausiu ŽPV
infekuotumu Europoje. Epidemiologinių tyrimų
metu tarp atsitiktinai parinktų sveikų moterų
ŽPV infekcijos dažnis urogenitaliniuose
tepinėliuose nustatytas 47,8%, burnos epitelio
mėginiuose 9,2%. Labiausiai paplitęs ŽPV
genotipas yra 16 (42,3% ŽPV teigiamų mėginių),
toliau mažėjančia tvarka ŽPV 31 (10,1%), ŽPV
33 (8,2%) ir ŽPV 56 (5,7%) genotipai [6].
Etiopatogenezė
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - dvigubos
grandinės DNR virusas, priklausantis papilomos
virusų šeimai ir išskirtinai infekuojantis tik
žmones. Šiuo metu yra nustatyta daugiau nei 200
ŽPV genotipų [7], kurie yra didelio
epiteliotropiškumo, todėl produktyvus ŽPV
reprodukcinis ciklas gali vykti tik plokščiajame
daugiasluoksniame epitelyje.
Replikacijos ciklas:
1. ŽPV infekuoja pamatines endotelio
ląsteles ir prasideda ankstyvųjų genų
(E1, E2, E4, E5, E6, E7) ekspresija ir iš
episominės deoksiribonukleininės
rūgšties (DNR) replikuojama virusinė
DNR;
2. Vėlyvi genai L1, L2 ir E4
ekspresuojami paviršiniuose epitelio
sluoksniuose;
3. L1 ir L2 ekspresija lemia virusinio
genomo enkapsuliavimą, kuomet
ląstelės branduolyje susidaro viruso
kopijos;
4. Atsisluoksniavus paviršiniams
keratocitams subrendęs ŽPV patenka į
aplinką ir infekuoja aplinkines ląsteles
[8].
ŽPV infekcijos lokalizacija ir sukeliamos ligos
priklauso nuo genetinio ŽPV genotipo (žr. 1
lentelę). Daugiau nei 90% infekcijų regresuoja
per 2 metus, tačiau tik 50-60% moterų, turėjusių
ŽPV infekciją, susidaro antikūnų titras [9].
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
ŽPV sukeliama liga
ŽPV genotipas
Odos karpos
1, 2, 4, 3, 10, 7
Boweno liga
2, 3, 4, 16
Epidermiodisplazija
(Epidermodysplasia verruciformis)
2, 3, 5, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 17
Anogenitalinės karpos
(Condyloma acuminatum)
6, 11
Plokščiojo epitelio pažaida:
mažos rizikos
didelės rizikos
16, 31, 6, 11
16, 31, 52, 18
Orofaringinis vėžys
16
Išangės vėžys
16
Kvėpavimo takų papilomatozė
6, 11
1 lentelė. ŽPV genotipai ir su ŽPV infekcija susijusios ligos (7).
Iš visų infekuotų ŽPV moterų tik mažai daliai
infekcija progresuoja iki gimdos kaklelio vėžio.
Tai lemia daugybė sąlygų ir kofaktorių, kurie yra
asocijuojami su padidėjusia rizika progresuoti
ŽPV infekcijai iki gimdos kaklelio vėžio. Juos
galima suskirstyti į:
1. Su ŽPV susiję (viruso genotipas, viruso
dozė, infekcija skirtingais didelės
rizikos ŽPV genotipais) [10];
2. Su žmogumi susiję (imunosupresija,
didelis gimdymų skaičius)[11];
3. Išoriniai faktoriai (rūkymas, peroralinių
kontraceptikų vartojimas ilgiau nei 5
metus, koinfekcija kitomis lytiškai
plintančiomis infekcijomis (LPI) [12].
Klinikinės išraiškos
Dažniausiai ŽPV sukeltos infekcijos yra
besimptomės ir apie 90% atvejų praeina savaime
per 2 metus nuo užsikrėtimo. Tačiau kartais ŽPV
infekcijos persistuoja organizme ir, priklausomai
nuo ŽPV genotipo, gali progresuoti sukeldamos
įvairius sveikatos sutrikimus. Žemos vėžio
rizikos ŽPV genotipai (ypač 6 ir 11) yra sietini su
lyties organų karpomis ir viršutinių kvėpavimo
takų papilomatoze [13]. Aukštos vėžio rizikos
ŽPV genotipai (ypač 16 ir 18) ilgainiui gali
sukelti lytinių organų, išangės, burnos ir ryklės
ikivėžines būkles ar vėžį [14].
Karpos
Karpos - tai viruso sukeltos gerybinės eigos
šiurkštaus paviršiaus odos išaugos. Karpos gali
atsirasti bet kurioje odos srityje, tačiau
dažniausiai būna ant rankų ir pėdų [15].
Dauguma karpų nesukelia jokių simptomų,
tačiau kartais galimas niežėjimas, spaudimo
jausmas ar skausmingumas. Kai kurios karpos
dėl iš kapiliarų nutekėjusio ir sukrešėjusio kraujo
turi mažus rusvus ar juodus taškelius. Karpos gali
augti pavienės arba grupėmis, taip padengdamos
didesnius odos plotus. Yra išskiriami šie karpų
tipai: paprastosios, padų, plokščiosios,
anogenitalinės.
Paprastąsias ir padų karpas sukelia 1, 2 ir 4 ŽPV
genotipai. Paprastosios karpos gali būti bet
kurioje odos srityje, tačiau dažniausiai auga ant
rankų pirštų ar aplink nagus. Padų karpos gali
būti gana didelės ir, skirtingai nei kitų rūšių
karpos, jos neauga į išorę. Dėl spaudimo einant
ar stovint, padų karpos gali būti skausmingos.
Plokščiąsias karpas sukelia 3 ir 10 ŽPV
genotipai. Šio tipo karpos būna mažos (iki 2
mm), šiek tiek iškilusios virš odos paviršiaus,
gali turėti rusvą atspalvį. Jos dažniausiai auga ant
veido, ypač kaktos ir skruostų srityse [16].
90% atvejų lyties organų ir išangės srities karpas
sukelia 6 ir 11 ŽPV genotipai. Nuo užsikrėtimo
iki karpų atsiradimo gali praeiti nuo 3 savaičių iki
8 mėnesių [17]. Po lytinio kontakto su infekuotu
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
partneriu dviems trečdaliams asmenų išsivysto
lyties organų karpos [18]. Anogenitalinės karpos
dažniausiai yra besimptomės, tačiau,
priklausomai nuo dydžio ir anatominės vietos,
gali sukelti skausmą ir niežulį. Moterims karpos
dažniausiai išsivysto makšties prieangyje,
mažųjų ir didžiųjų lytinių lūpų srityse, o vyrams
apyvarpės ir varpos galvutės srityse [19].
Klinikinė eiga gali būti įvairi – karpos gali didėti,
atsirasti naujų arba galima spontaninė regresija
(iki 30% atvejų regrsuoja per pirmus 4 infekcijos
mėnesius) [20].
Kvėpavimo takų papilomatozė
Papilomatozė yra gerybinės eigos būklė, labiau
būdinga vaikams ir jauniems suaugusiems.
Papilomos dažniausiai pasireiškia kaip
daugybiniai gerklų egzofitiniai mazgeliai, kurie
ligai progresuojant gali plisti link ryklės arba link
trachėjos ir bronchų (iki 5%). Ligos eiga gali būti
įvairi - nuo savaiminės remisijos iki
atsinaujinančių papilomų. Papilomos dažniausiai
sukelia nespecifinius kvėpavimo takų pažeidimo
simptomus – lėtinį kosulį, užkimimą, balso
pokyčius, švokštimą, stridorą ir lėtinį dusulį [8].
Retais atvejais (<1% vaikams ir 3-7%
suaugusiems) papilomos gali supiktybėti ir
ilgainiui išsivystyti plokščialąstelinė karcinoma
[21].
Ikivėžinės būklės
Su ŽPV susijusios ikivėžinės būklės dar
vadinamos intraepiteline neoplazija ir yra
skiriamos pagal lokalizaciją: gimdos kaklelio
intraepitelinė neoplazija (CIN) - dažniausiai
atpažįstama ir plačiausiai tiriama
persistuojančios ŽPV infekcijos pasekmė [22].
Atlikus gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą
- PAP testą, galima nustatyti gimdos kaklelio
ikivėžinius pokyčius. Jie apibūdinami pagal
Bethesda klasifikacijos sistemą kaip nežymūs
plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai
(LSIL) ir žymūs plokščialąsteliniai
intraepiteliniai pokyčiai (HSIL). Jei atlikus PAP
testą nustatomi LSIL ar HSIL pokyčiai,
atliekama gimdos kaklelio biopsija [23].
Biopsijos metu gauti rezultatai apibūdina gimdos
kaklelio intraepitelinės neoplazijos (CIN)
laipsnį: pakitusios ląstelės užima ne daugiau kaip
trečdalį (⅓) epitelio storio - CIN1, pakitusios
ląstelės užima ne daugiau kaip du trečdalius (⅔)
epitelio storio - CIN2, pakitusios ląstelės užima
daugiau kaip du trečdalius (⅔) epitelio storio,
įskaitant ir viso jo storio pakitimus – CIN3 [24].
Adenokarcinoma in situ (AIS) yra ikivėžinė
gimdos kaklelio adenokarcinomos būklė. 55%
pacienčių kartu su AIS aptinkami ir plokščiųjų
ląstelių pokyčiai [25].
Kitos ikivėžinės būklės, susijusios su
persistuojančia ŽPV infekcija, yra vulvos
intraepitelinė neoplazija (VIN), makšties
intraepitelinė neoplazija (VAIN), varpos
intraepitelinė neoplazija (PIN) ir išangės
intraepitelinė neoplazija (AIN). Tinkamu laiku
atliktos intervencijos gali užkirsti kelią šių
susirgimų progresavimui į invazinį vėžį [22].
Gimdos kaklelio vėžys
Persistuojanti onkogeninių genotipų ŽPV
infekcija yra pagrindinis rizikos veiksnys gimdos
kaklelio vėžio išsivystymui. 16 ŽPV genotipas
siejamas su greičiau išsivystančiais gimdos
kaklelio gleivinės pažeidimais bei padidėjusia
invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika. Kiti ŽPV
genotipai, įskaitant 18, 45, 31 ir 33, taip pat yra
dažnai aptinkami, tačiau manoma, kad jų svarba
gimdos kaklelio vėžio išsivystymui nėra tokia
didelė kaip 16 ŽPV genotipo [26].
Dažniausiai gimdos kaklelio vėžys išsivysto
transformacijos zonoje, kur liaukinis epitelis
metaplazuoja į plokščiąjį. Apie 80-90% gimdos
kaklelio vėžio atvejų yra plokščialąstelinės
karcinomos ir 10-20% adenokarcinomos,
pastarųjų procentas kasmet vis didėja. Kartais
gimdos kaklelio vėžys turi abiejų tipų bruožų,
tada jis vadinamas mišriu. Ankstyvoji ligos
stadija gali būti besimptomė, tačiau vėlesnėse
stadijose gali atsirasti nenormalus kraujavimas ir
išskyros iš makšties, dubens skausmas ar
skausmas lytinių santykių metu [22].
Anogenitalinis vėžys
Lytiniu keliu plintantys onkogeniniai ŽPV gali
sukelti anogenitalinės srities - vulvos, makšties,
varpos, išangės - onkologines ligas [27]. Vulvos,
makšties ir varpos vėžys yra retas. Manoma, kad
taip yra todėl, kad šiose vietose nėra ląstelių
transformacijos zonos, priešingai nei gimdos
kaklelyje ir išangėje [22].
Su onkogeniniais 16, 18 ir 33 ŽPV genotipais
susijęs vulvos vėžys apibūdinamas kaip
klasikinis, karpinis ar Boweno tipo plokščiųjų
ląstelių vėžys ir dažniau yra nustatomas
jaunesnėms pacientėms. Dauguma pacienčių
simptomų nejaučia, tačiau kai kuriais atvejais
galimas vulvos niežėjimas ar kraujavimas [28].
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
Tyrimo metu nustatyta, jog trys ketvirtadaliai
pacienčių, sergančių makšties vėžiu, yra
infekuotos ŽPV [29]. Skaičiuojama, kad apie
20% pacienčių nejaučia jokių simptomų, kai yra
diagnozuojamas makšties vėžys, tačiau likusiai
daliai dažniausiai pasireiškia postkoitalinis ir
pomenopauzinis kraujavimas iš makšties. Dėl
šios priežasties, prasidėjus bet kokiam
disfunkciniam kraujavimui, turi būti įvertinama,
ar nekraujuoja iš makšties [30].
Vyrams, sergantiems varpos vėžiu, dažniausiai
aptinkami 16 ir 18 ŽPV genotipai. Apie 95% visų
atvejų diagnozuojama plokščialąstelinė
karcinoma. Dažniausiai varpos vėžys išsivysto
varpos galvutėje (48%), apyvarpėje (21%),
galvutėje ir apyvarpėje (9%), rečiau - varpos
kūno srityje [31]. Pradžioje simptomų nebūna,
vėliau gali atsirasti neskausmingas gumbas, opa,
bėrimas, kraujavimas ar balanitas [32].
Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad iki
96% išangės vėžių yra susiję su ŽPV infekcija, iš
jų - 87% yra susiję su 16 ir 18 ŽPV genotipais.
Nors pasaulyje išangės vėžys yra pasiskirstęs
tolygiai tarp vyrų ir moterų, tačiau tyrimo metu
pastebėta, kad išangės vėžys dažniau pasitaiko
vyrams mažiau išsivysčiusiose šalyse, o
moterims - labiau išsivysčiusiose šalyse [33].
Pacientams ankstyvoje išangės vėžio stadijoje
gali atsirasti įtrūkimai, hemorojus, dermatitas,
skausmas išangės srityje, žarnyno kontrolės
praradimas ir anorektalinės fistulės, daugiau nei
50% atvejų stebimos išskyros, o apie 20%
pacientų būna besimptomiai [34].
ŽPV prevencija
Yra išskiriami pirminiai ir antriniai profilaktikos
metodai, padedantys išvengti ŽPV infekcijos ar
su infekcija susijusių ligų. Pirminėmis
profilaktinėmis priemonėmis laikomos –
rizikingo seksualinio elgesio mažinimo
priemonės bei vakcinacija. Antrine profilaktika
laikomas ankstyvas ikivėžinių pakitimų
nustatymas [35].
Pirminė ŽPV infekcijos profilaktika nesiskiria
nuo kitų lytiškai plintančių infekcijų prevencinių
metodų. Rekomenduojamas susilaikymas ir kuo
vėlyvesnė lytinių santykių pradžia. Pradėjus
lytiškai santykiauti riziką užsikrėsti mažina
pastovaus partnerio turėjimas ir barjerinė
kontracepcija. Nors ir vyriškas prezervatyvas
neuždengia visų odos vietų, tačiau įrodyta, kad
pastovus ir tinkamas prezervatyvų naudojimas
reikšmingai sumažina riziką užsikrėsti ŽPV
infekcija ir susirgti jos sukeliamomis ligomis
(genitalinėmis karpomis ar gimdos kaklelio
vėžiu) [36].
Vakcina nuo ŽPV infekcijos prieinama jau
daugiau nei dešimtmetį. Dėl savo efektyvumo
vakcinacija nuo didelės rizikos ŽPV genotipų
visada bus laikoma kritiniu sveikatos stiprinimo
elementu tiek berniukams, tiek mergaitėms [37].
ŽPV vakcina negydo jau esančios ŽPV
infekcijos, todėl norint pasiekti geresnių
infekcijos prevencijos rezultatų, siūloma skiepyti
mergaites prieš lytinių santykių pradžią. Pagal
PSO rekomendacijas, mergaitės turėtų būti
skiepijamos 9-13 metų amžiaus [38]. Lietuvoje
nuo 2016 metų vakcinacija ŽPV skiepu įtraukta į
LR Vaikų skiepijimų kalendorių, skiepijamos tik
mergaitės nuo 11 metų dviejų ŽPV vakcinos
dozių schema ne mažesniu nei 6 mėnesių
laikotarpiu [39]. Daugėjant rekomendacijų ir
saugumo įrodymų, skiepijimas pasaulyje ŽPV
vakcina kasmet auga, tačiau išlieka žemas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2019 metų
duomenimis visiškai paskiepytų 13-17 metų
amžiaus jaunuolių skaičius tesiekia 54,2% [40].
Remiantis ULAC duomenimis, Lietuvoje
situacija nuo 2017 metų iki 2019 metų
reikšmingai pagerėjo – abejomis vakcinos
dozėmis paskiepytų mergaičių skaičius pakilo
nuo 27,2% iki 65,7% [41].
Gimdos kaklelio vėžio įmanoma išvengti arba
nustatyti ankstyvose vystymosi stadijose,
kadangi gimdos kaklelis yra lengvai pasiekiamas
klinikiniam įvertinimui. Mirtingumas nuo
gimdos kaklelio vėžio gali būti sumažinamas
laiku diagnozuojant ir gydant ikivėžines būkles.
Siekiant sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų
skaičių, vykdomos profilaktinės patikros
programos [42]. Vienas seniausių ir plačiausiai
naudojamų patikros metodų - gimdos kaklelio
citologinis tyrimas (Pap tepinėlis). Lietuvoje ši
prevencinė programa skirta 25-59 metų amžiaus
moterims imtinai. Citologinis tepinėlis
atliekamas kartą per tris metus ir jeigu
sulaukiamas teigiamas rezultatas, diagnozei
patikslinti atliekama biopsija [43]. Taikant
citologinę patikrą pastebėtas ryškus gimdos
kaklelio vėžio ir mirčių atvejų sumažėjimas.
Siekiant dar labiau pagerinti profilaktinių
patikros programų rezultatus, sukurtas
molekulinis ŽPV DNR tyrimas. ŽPV DNR
testavimas pasižymi didesniu jautrumu aptinkant
CIN+, 95% lyginant su 55% citologinio tyrimo
jautrumu. ŽPV DNR testavimas užtikrina didesnį
patikimumą neigiamiems rezultatams lyginant su
citologiniu tyrimu. Taip pat, apibendrinta analizė
iš atliktų tyrimų Europoje nustatė, kad neigiamus
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
ŽPV DNR rezultatas gavę tiriamieji, turėjo
mažesnę riziką turėti žymius plokščialąstelinius
intraepitelinius pokyčius, nei tie, kuriems
citologiniu tyrimu nustatytas neigiamas
rezultatas [35]. Daugelyje šalių pradėtos diegti
ŽPV DNR pirminės patikros programos, tuo
tarpu likusios nesiima didelių žingsnių įvedant šį
metodą [44]. Nuo 2022 metų Lietuvoje bus
įvestas ŽPV DNR tyrimas į prevencinę kaklelio
vėžio patikros programą 35-60 metų amžiaus
moterims atliekant jį kartą per 5 metus [45].
Išvados
1. ŽPV infekcija yra viena labiausiai paplitusių
infekcijų pasaulyje, kurios galima išvengti.
2. Viruso genotipo onkogeniškumas, dozės
dydis, imunosupresija ir išoriniai veiksniai
(rūkymas, ilgalaikis peroralinių
kontraceptikų vartojimas, koinfekcija
kitomis LPI) didina ŽPV infekcijos
progresavimo tikimybę.
3. Priklausomai nuo ŽPV genotipo, infekcija
gali pažeisti skirtingas organizmo vietas ir
sukelti įvairias ligas. ŽPV infekcija
dažniausiai nesukelia jokių simptomų arba
gali pasireikšti odos ir gleivinių pažeidimais.
4. Gerybiniams ŽPV sukeltiems pažeidimams
priskiriamos karpos, viršutinių kvėpavimo
takų papilomos ir ikivėžinės būklės, o
piktybiniams - gimdos kaklelio ir
anogenitalinės srities vėžiai.
5. Siekiant išvengti ŽPV infekcijos ir su ja
susijusių ligų iki prasidedant aktyviam
lytiniam gyvenimui yra taikomos pirminės ir
vėlesniuose gyvenimo etapuose - reguliarios
antrinės prevencijos priemonės.
Literatūros sąrašas
1. Čaplinskienė I. Žmogaus papilomos viruso
prevencijos metodinės rekomendacijos.
Valius L, editor. 2014.
2. About HPV (Human Papillomavirus) | CDC
[Internet]. [cited 2021 Feb 11]. Available
from:
https://www.cdc.gov/hpv/parents/about-
hpv.html
3. De Martel C, Ferlay J, Franceschi S, Vignat
J, Bray F, Forman D, et al. Chronic disease
management in ageing populations. Lancet.
2012 Jun 1;379(9829):1851.
4. Human Papillomavirus and Related Diseases
Report WORLD [Internet]. [cited 2021 Feb
11]. Available from: www.hpvcentre.net
5. GUIDANCE FOR THE INTRODUCTION
OF HPV VACCINES IN EU COUNTRIES.
2008.
6. Simanavičienė V. Žmogaus papilomos viruso
molekulinė diagnostika ir paplitimo tyrimai:
daktaro disertacija [book]. [Vilnius]:
Vilniaus universitetas. Prieiga per eLABa –
nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė
biblioteka; 2017.
7. Palefsky JM. Human papillomavirus
infections: Epidemiology and disease
associations - UpToDate [Internet]. Hirsch
MS, editor. UpToDate; 2020 [cited 2021 Feb
11]. Available from: https://www-uptodate-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/hum
an-papillomavirus-infections-epidemiology-
and-disease-
associations?sectionName=Cervical
cancer&search=human papilloma virus
etiology&topicRef=8031&anchor=H735670
902&source=see_link
8. Schiller JT, Day PM, Kines RC. Current
understanding of the mechanism of HPV
infection [Internet]. Vol. 118, Gynecologic
Oncology. Elsevier; 2010 [cited 2021 Feb
12]. p. S12–7. Available from:
http://www.gynecologiconcology-
online.net/article/S0090825810002908/fullte
xt
9. Moscicki AB, Schiffman M, Kjaer S, Villa
LL. Chapter 5: Updating the natural history
of HPV and anogenital cancer. Vaccine
[Internet]. 2006 Aug 21 [cited 2021 Feb
11];24(SUPPL. 3). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16950017/
10. Schiffman MH, Brinton LA. The
epidemiology of cervical carcinogenesis.
Cancer [Internet]. 1995 [cited 2021 Feb
11];76(10 S):1888–901. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/8634980/
11. Muñoz N, Franceschi S, Bosetti C, Moreno
V, Herrero R, Smith JS, et al. Role of parity
and human papillomavirus in cervical cancer:
The IARC multicentric case-control study.
Lancet [Internet]. 2002 Mar 30 [cited 2021
Feb 11];359(9312):1093–101. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11943256/
12. Castellsagué X, Muñoz N. Chapter 3:
Cofactors in human papillomavirus
carcinogenesis--role of parity, oral
contraceptives, and tobacco smoking.
[Internet]. Journal of the National Cancer
Institute. Monographs. J Natl Cancer Inst
Monogr; 2003 [cited 2021 Feb 11]. p. 20–8.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12807941/
13. Human papillomavirus (HPV) and cervical
cancer [Internet]. [cited 2021 Feb 11].
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
Available from: https://www.who.int/news-
room/fact-sheets/detail/human-
papillomavirus-(hpv)-and-cervical-cancer
14. Human Papillomavirus (HPV) Infection -
2015 STD Treatment Guidelines [Internet].
[cited 2021 Feb 11]. Available from:
https://www.cdc.gov/std/tg2015/hpv.htm
15. Loo SKF, Tang WYM. Warts (non-genital)
[Internet]. Vol. 2014, BMJ clinical evidence.
BMJ Publishing Group; 2014 [cited 2021 Feb
11]. Available from:
www.clinicalevidence.com
16. Warts: Overview. 2019 Nov 7 [cited 2021
Feb 11]; Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK2
79586/
17. Patel H, Wagner M, Singhal P, Kothari S.
Systematic review of the incidence and
prevalence of genital warts. BMC Infect Dis
[Internet]. 2013 Jan 25 [cited 2021 Feb
11];13(1):39. Available from:
https://bmcinfectdis.biomedcentral.com/artic
les/10.1186/1471-2334-13-39
18. Monk BJ, Tewari KS. The spectrum and
clinical sequelae of human papillomavirus
infection. Gynecol Oncol [Internet]. 2007
Nov 1 [cited 2021 Feb 11];107(2
SUPPL.):S6-13. Available from:
https://escholarship.org/uc/item/5ct3d2td
19. Anogenital Warts - 2015 STD Treatment
Guidelines [Internet]. [cited 2021 Feb 11].
Available from:
https://www.cdc.gov/std/tg2015/warts.htm
20. Yuan J, Ni G, Wang T, Mounsey K, Cavezza
S, Pan X, et al. Genital warts treatment:
Beyond imiquimod. Hum Vaccin
Immunother [Internet]. 2018 Jul 3 [cited
2021 Feb 11];14(7):1815–9. Available from:
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.108
0/21645515.2018.1445947
21. Katsenos S, Becker HD. Recurrent
respiratory papillomatosis: A rare chronic
disease, difficult to treat, with potential to
lung cancer transformation: Apropos of two
cases and a brief literature review [Internet].
Vol. 4, Case Reports in Oncology. Karger
Publishers; 2011 [cited 2021 Feb 11]. p. 162–
71. Available from:
/pmc/articles/PMC3081647/
22. Cubie HA. Diseases associated with human
papillomavirus infection. Virology. 2013 Oct
1;445(1–2):21–34.
23. Crum CP, Huh WK. Cervical and vaginal
cytology: Interpretation of results (Pap test
report) - UpToDate [Internet]. Goff B, editor.
UpToDate; 2020 [cited 2021 Feb 11].
Available from: https://www-uptodate-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/cervi
cal-and-vaginal-cytology-interpretation-of-
results-pap-test-report?search=cervical
intraepithelial
neoplasia&topicRef=128059&source=relate
d_link
24. Wright JD. Cervical intraepithelial neoplasia:
Terminology, incidence, pathogenesis, and
prevention - UpToDate [Internet]. Goff B,
editor. UpToDate; 2020 [cited 2021 Feb 11].
Available from: https://www-uptodate-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/cervi
cal-intraepithelial-neoplasia-terminology-
incidence-pathogenesis-and-
prevention?sectionName=TERMINOLOGY
&search=cervical intraepithelial
neoplasia&topicRef=3205&anchor=H1&sou
rce=see_link#H1
25. Carmen MG del, Schorge JO. Cervical
adenocarcinoma in situ - UpToDate
[Internet]. Goff B, editor. UpToDate; [cited
2021 Feb 11]. Available from: https://www-
uptodate-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/cervi
cal-adenocarcinoma-in-situ?search=cervical
intraepithelial
neoplasia&topicRef=3216&source=related_l
ink#H852913
26. de Sanjosé S, Brotons M, Pavón MA. The
natural history of human papillomavirus
infection. Best Pract Res Clin Obstet
Gynaecol. 2018 Feb 1;47:2–13.
27. Cancers Associated with Human
Papillomavirus (HPV) | CDC [Internet].
Center for Disease Control and Prevention.
2020 [cited 2021 Feb 11]. Available from:
https://www.cdc.gov/cancer/hpv/basic_info/
cancers.htm
28. Berek JS,, Karam A. Vulvar cancer:
Epidemiology, diagnosis, histopathology,
and treatment [Internet]. Goff B, Dizon DS,
editors. UpToDate; 2021 [cited 2021 Feb 11].
Available from: https://www-uptodate-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/vulv
ar-cancer-epidemiology-diagnosis-
histopathology-and-treatment/contributors
29. Sinno AK, Saraiya M, Thompson TD,
Hernandez BY, Goodman MT, Steinau M, et
al. Human Papillomavirus Genotype
Prevalence in Invasive Vaginal Cancer From
a Registry-Based Population. Obstet Gynecol
[Internet]. 2014 Apr 1 [cited 2021 Feb
11];123(4):817–21. Available from:
http://journals.lww.com/00006250-
201404000-00014
30. Karam A, Berek JS, Kidd EA. Vaginal cancer
[Internet]. Goff B, editor. UpToDate; 2021
[cited 2021 Feb 11]. Available from:
https://www-uptodate-
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/vagi
nal-cancer?search=vaginal
cancer&source=search_result&selectedTitle
=1~150&usage_type=default&display_rank
=1#H2
31. Iorga L, Marcu R, Diaconu C, Stanescu A,
Stoian A, Mischianu D, et al. Penile
carcinoma and HPV infection (Review). Exp
Ther Med [Internet]. 2019 Nov 11 [cited
2021 Feb 11];20(1):91. Available from:
/pmc/articles/PMC7273896/
32. Pettaway CA. Carcinoma of the penis:
Clinical presentation, diagnosis, and staging -
UpToDate [Internet]. Richie JP, editor.
UpToDate; 2020 [cited 2021 Feb 11].
Available from: https://www-uptodate-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/carci
noma-of-the-penis-clinical-presentation-
diagnosis-and-staging?search=penile
cancer&source=search_result&selectedTitle
=2~49&usage_type=default&display_rank=
2#H282022446
33. de Martel C, Plummer M, Vignat J,
Franceschi S. Worldwide burden of cancer
attributable to HPV by site, country and HPV
type. Int J Cancer [Internet]. 2017 Aug 15
[cited 2021 Feb 11];141(4):664–70.
Available from:
http://doi.wiley.com/10.1002/ijc.30716
34. Krzowska-Firych J, Lucas G, Lucas C, Lucas
N, Pietrzyk Ł. An overview of Human
Papillomavirus (HPV) as an etiological factor
of the anal cancer. Vol. 12, Journal of
Infection and Public Health. Elsevier Ltd;
2019. p. 1–6.
35. Rizzo AE, Feldman S. Update on primary
HPV screening for cervical cancer
prevention. Vol. 42, Current Problems in
Cancer. Mosby Inc.; 2018. p. 507–20.
36. Condom Fact Sheet In Brief | CDC [Internet].
[cited 2021 Feb 11]. Available from:
https://www.cdc.gov/condomeffectiveness/b
rief.html
37. Thomas TL. Cancer Prevention: HPV
Vaccination [Internet]. Vol. 32, Seminars in
Oncology Nursing. W.B. Saunders; 2016
[cited 2021 Feb 11]. p. 273–80. Available
from: /pmc/articles/PMC4992181/
38. World Health Organization. Comprehensive
Cervical Cancer Control: a guide to essencial
pratice - Second edition [Internet]. Patten J,
Ltd. GIPS, Kingdom U, editors. World
Health Organisation. World Health
Organization, Geneva, Switzerland; 2014
[cited 2021 Feb 11]. 8 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK2
69619/
39. V-8 Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos
2014-2018 metų programos patvirtinimo
[Internet]. [cited 2021 Feb 12]. Available
from: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d3e1751
07a7411e38df3da592f4236cc/asr
40. Elam-Evans LD, Yankey D, Singleton JA,
Sterrett N, Markowitz LE, Williams CL, et al.
National, Regional, State, and Selected Local
Area Vaccination Coverage Among
Adolescents Aged 13–17 Years — United
States, 2019. MMWR Morb Mortal Wkly
Rep [Internet]. 2020 Aug 21 [cited 2021 Feb
11];69(33):1109–16. Available from:
http://www.cdc.gov/mmwr/volumes/69/wr/
mm6933a1.htm?s_cid=mm6933a1_w
41. Skiepijimai nuo ŽPV per porą metų
reikšmingai padidėjo - ULAC [Internet].
[cited 2021 Feb 11]. Available from:
http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-
spaudai/skiepijimai-nuo-zpv-per-pora-metu-
reiksmingai-padidejo
42. Nkwabong E, Laure Bessi Badjan I, Sando Z.
Pap smear accuracy for the diagnosis of
cervical precancerous lesions. Trop Doct
[Internet]. 2019 Jan 1 [cited 2021 Feb
11];49(1):34–9. Available from:
http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/004
9475518798532
43. V-548 Dėl Atrankinės patikros dėl gimdos
kaklelio patologijos programos atlikimo
metodikos patvirtinimo [Internet]. [cited
2021 Feb 11]. Available from:
https://www.e-
tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3530D79A5856
44. Tota JE, Bentley J, Blake J, Coutlée F,
Duggan MA, Ferenczy A, et al. Introduction
of molecular HPV testing as the primary
technology in cervical cancer screening:
Acting on evidence to change the current
paradigm. Prev Med (Baltim). 2017 May
1;98:5–14.
45. V-482 Dėl Gimdos kaklelio vėžio
ankstyvosios diagnostikos programos
patvirtinimo [Internet]. [cited 2021 Feb 11].
Available from: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23
6681/CvRxzmiWDS