Emilija Paukštytė1, Aistė Paškonienė2
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
2Vilnius University Hospital Santaros Clinics
Abstract
Background: Depression or anxiety disorders are common in patients with dizziness. They often express fear of recurring new episodes, resulting in the greatest impact on their quality of life, independence, and insomnia or other sleep disorders. Some of these patients are taking antidepressants, but the link between taking these medications and complaints remains unclear. Aim: to find out what level of depression is characteristic to these patients, what part of the them are taking antidepressants. Methods: 2020-2021 from October to January in Vilnius University Hospital Santaros Clinics Ear, Nose and Throat Disease Center we developed questionnaire survey of 87 patients reporting dizziness. The survey asked patients’ age, gender, antidepressant use, and the depression level was determined using a 20-point Zung self – rating – depression scale. Data was analyzed using MS Excel and R Commander programs. Pearson correlation, ANOVA tests were used. The results were considered statistically significant when p <0.05. Pubmed, Cochrane Library databases were used for literature analysis. Conclusions: Statistically significant levels of depression were not observed in patients reporting dizziness. The level of depression differs significantly between those who are already taking antidepressants and those who are not. Keywords: Zung Depression Scale, antidepressants, dizziness.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 48-52
Research for psychoemotional condition
of patients with vertigo
Emilija Paukštytė
1
, Aistė Paškonienė
2
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Clinics
Abstract
Background: depression or anxiety disorders are common in patients with dizziness. They often express fear of recurring
new episodes, resulting in the greatest impact on their quality of life, independence, and insomnia or other sleep disorders.
Some of these patients are taking antidepressants, but the link between taking these medications and complaints remains
unclear. Aim: to find out what level of depression is characteristic to these patients, what part of the them are taking
antidepressants. Methods: 2020-2021 from October to January in Vilnius University Hospital Santaros Clinics Ear, Nose
and Throat Disease Center we developed questionnaire survey of 87 patients reporting dizziness. The survey asked
patients' age, gender, antidepressant use, and the depression level was determined using a 20-point Zung self – rating –
depression scale. Data was analyzed using MS Excel and R Commander programs. Pearson correlation, ANOVA tests
were used. The results were considered statistically significant when p <0.05. Pubmed, Cochrane Library databases were
used for literature analysis. Conclusions: Statistically significant levels of depression were not observed in patients
reporting dizziness. The level of depression differs significantly between those who are already taking antidepressants
and those who are not. Keywords: Zung Depression Scale, antidepressants, dizziness.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
Galvos svaigimu besiskundžiančių pacientų psichoemocinės būklės
tyrimas
Emilija Paukštytė
1
, Aistė Paškonienė
1
1
Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos
Santrauka: pacientams, besiskundžiantiems galvos svaigimu neretai pasireiškia depresijos ar nerimo sutrikimai. Jie
dažnai jaučia baimę, dėl pasikartojančių svaigimų epizodų, todėl stipriai nukenčia jų gyvenimo kokybė,
savarankiškumas, atsiranda ir nemiga ar kiti miego sutrikimai. Dalis šių pacientų vartoja antidepresantus, tačiau šių
vaistų vartojimo sąsaja su skundais lieka neaiški. Tyrimo tikslas išsiaiškinti, kokio lygio depresija yra būdinga šiems
pacientams, kokia dalis tiriamųjų vartoja antidepresantus.
Metodai: 2020-2021 m. spalio – sausio mėnesiais VUL SK Ausų, nosies, gerklės ligų centre atliktas anketinis tyrimas,
apklausiant 87 pacientus, besikreipiančius dėl galvos svaigimo. Apklausoje buvo klausiama pacientų amžiaus, lyties, ar
vartojami antidepresantai, depresijos lygio nustatymui buvo pasitelkiama 20 klausimų Zung depresijos lygio vertinimo
skalė. Duomenys analizuoti MS Excel bei R Commander programomis. Naudoti Pearson koreliacijos, ANOVA testai.
Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Literatūros analizei buvo naudotos „Pubmed“, „Cochrane Library“
duomenų bazės.
Išvados: pacientai besikreipiantys dėl su galvos svaigimu susijusių būklių nepasižymėjo statistiškai reikšmingu depresijos
pasireiškimo lygiu. Reikšmingai depresijos lygmuo skiriasi tarp jau vartojančių antidepresantus ir tarp jų nevartojančių
pacientų.
Raktažodžiai: Zung depresijos skalė, antidepresantai, galvos svaigimas.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
Įvadas
Galvos svaigimas – tai simptomas, kylantis dėl
vestibulinės sistemos arba smegenėlių patologijos.
Pacientams patekus į gydytojo otorinolaringologo
kabinetą diferencijuojama galvos svaigimo kilmė ir
neretai dėl svaigimo pacientams kyla emocinės būklės
svyravimų, rečiau nerimo ar afektiniai sutrikimai. (1)
Pacientai dažnai jaučia baimę, dėl pasikartojančių
svaigimų epizodų, todėl stipriai nukenčia jų gyvenimo
kokybė, savarankiškumas, atsiranda ir nemiga ar kiti
miego sutrikimai. Dalis šių pacientų vartoja
antidepresantus, tačiau šių vaistų vartojimo sąsaja su
skundais lieka neaiški. (2) Pacientai sergantys sunkios
formos Menjero liga susiduria su neuroziniais sutrikimais
ir depresija. (3) Šiame straipsnyje pristatomas anketinis
tyrimas atliktas pacientams, besiskundžiantiems galvos
svaigimu bandant išsiaiškinti, kokiai daliai šių pacientų
būtų galima diagnozuoti klinikinio lygio depresiją, ir
kokio sunkumo lygio depresija pasireiškia šiems
pacientams.
Darbo metodika
2020-2021 m. spalio – sausio mėnesiais Vilniaus
Universiteto ligoninės Santaros klinikose ausų, nosies,
gerklės ligų centre atliktas anketinis tyrimas, apklausiant
87 pacientus, besikreipiančius dėl galvos svaigimo.
Apklausoje buvo klausiama pacientų amžiaus, lyties, ar
vartojami antidepresantai, depresijos lygio nustatymui
buvo pasitelkta 20 klausimų Zung depresijos lygio
vertinimo skalė. Duomenys analizuoti MS Excel bei R
Commander programomis. Naudoti Pearson koreliacijos,
ANOVA testai. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi,
kai p<0,05.
Darbo rezultatai
Respondentų imtyje buvo 83,91 proc. (n=73) moterų ir
16,09 proc. (n=14) vyrų, vidutinis tiriamųjų amžius buvo
54,74 ± 11,73 metai. Iš visos pacientų imties 11,63 proc.
(n=10) pacientų vartoja antidepresantus. Zung skalės balo
vidurkis visoje tiriamųjų imtyje: 36,90 ± 8,21. Šis
rezultatas rodo, jog didžiajai daugumai respondentų
nesusiduria net ir su lengvos depresijos simptomais ir
pasižymi normalia emocine būkle. Lengvą depresiją
galima įtarti 2,3 proc. (n=2), vidutinio sunkumo depresiją
taip pat 2,3 proc. (n=2) tiriamųjų. Sunkios depresijos
visoje respondentų imtyje nenustatyta. Depresijos lygmuo
tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,41), o
koreliacijos koeficientas tarp pacientų amžiaus ir Zung
skalės balo statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo 0
(p=0,19). Statistiškai reikšmingas skirtumas rastas tarp
pacientų depresijos lygio ir antidepresantų vartojimo
(p=0,04). Tarp skirtingų diagnozių, kurios nustatomos
pacientams besikreipiantiems dėl galvos svaigimo, Zungo
skalės balas statistiškai reikšmingai nesiskiria (p=0,98).
Dažniausiai pacientams besikreipiantiems dėl galvos
svaigimo buvo diagnozuojami nepatikslinti vestibulinės
funkcijos sutrikimai bei gerybinis paroksizminis pozicinis
galvos svaigimas.
Diskusija
Pacientams, besiskundžiantiems galvos svaigimu
dažniausiai yra nustatoma gerybinio paroksizminio
pozicinio galvos svaigimo diagnozė. Periferinės kilmės
galvos svaigimo atveju ši diagnozė yra nustatoma nuo
17% iki 40 % pacientų, o tai yra beveik dvigubai dažniau
diagnozuojama patologija nei panašiais galvos svaigimo
epizodais pasižyminti Menjero liga. (4) Dažniausiai ši
patologija pasireiškia ketvirtame ir penktame gyvenimo
dešimtmetyje, ir beveik du kartus dažniau pasireiškia
moterims. Ketvirtadalis visų gerybinio paroksizminio
pozicinio galvos svaigimo atvejų gali būti asocijuoti su
patirta trauma, taip pat didesnę predispoziciją šiam galvos
svaigimo tipui turi profesijų atstovai, kuriose didžiąją dalį
laiko tenka būti pasilenkus (pvz.: kirpėjai, odontologai).
Dažniausiai pacientams pasireiškia trumpi iki 1 minutės
trukmės galvos svaigimo epizodai, prasidedantys
atsigulus ant nugaros arba specifiškai individualiai
kiekvienam pacientui pasivertus ant šono. Svaigimo
epizodai kartojasi pasilenkus arba pakėlus galvą siekiant
daikto iš aukštai esančios lentynos, staigiai pasisukus į
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
kurią nors pusę. Svaigimo epizodai kartojasi su mėnesių
pertraukomis ir dažniausiai pasireiškia vos pabudus ryte.
Šiems pacientams dažniausiai yra taikomas gydymas
repoziciniais pratimais ir didžiajai daugumai šių pacientų
toks gydymo metodas pasiteisina. Tačiau nedidelei daliai
sergančiųjų tenka skirti chirurginį gydymą, nes
repoziciniai manevrai ilgainiui neduoda jokio teigiamo
rezultato. Vienas iš chirurginio gydymo metodų – tai
vienpusė neurektomija, kuri iš esmės yra efektyvi, tačiau
pasižymi beveik 41% klausos praradimo tikimybe (4).
Alternatyvus pastarajam chirurginis gerybinio
paroksizminio pozicinio galvos svaigimo metodas
pristatytas 1990 metais – tai užpakalinio pusratinio kanalo
okliuzija. Šia technika blokuojamas pusratinio kanalo
spindis ir yra sustabdoma reakcija į kampinį pagreitį.
Nepaisant to, kad trumpuoju pooperaciniu laikotarpiu
pacientams pasireikšdavo trumpi galvos svaigimo
epizodai, 94 iš 97 sergančiųjų visiškai pasveiko po taikyto
operacinio gydymo. (5) Tačiau nepaisant visų gydymo
galimybių pacientai dažnai susiduria su nestabilumu ir
nerimo jausmu, baimindamiesi naujo galvos svaigimo
epizodo, kadangi šiai ligai yra būdinga spontaninė
remisija bei pasikartojimai. Nemaža dalis šių pacientų
vartoja antidepresantus. Daroma prielaida, kad dėl
emocinių sunkumų, kuriuos patiria šie pacientai, daroma
neigiama įtaka jų sveikimo procesui, sumažėja terapinis
procedūrų bei repozicinių pratimų efektyvumas. (6)
Vestibulinės sistemos sutrikimai gali daryti didelės įtakos
atminties formavimosi bei erdvinio mąstymo procesams
(7), kadangi vestibulinis aparatas yra vienas iš neuronų,
apjungiančių vestibulinį – gumburo – hipokampo kelio,
dalių. (8) Dažnai vestibulinės funkcijos sutrikimas lemia
depresijos išsivystymą (9), o lyginant centrinės ir
periferinės kilmės pusiausvyros sutrikimus patiriančius
pacientus, pastariesiems depresijos simptomai išsivysto
dažniau. (10) Todėl šiame tyrime buvo pasirinkta tirti,
kokia emocine būkle pasižymi šie pacientai, ir ar galima
jiems įtarti klinikinio lygio depresiją. Šiam tikslui
anketiniame tyrime buvo pasitelkta Zung depresijos
vertinimo skalė, kurios jautrumas ir validumas yra
priimtinas pacientų depresijos klinikinio sunkumo matas.
(11) Šią skalę sudaro 20 klausimų, kurių atsakymai gali
būti 4 tipų: „beveik niekada“, „kartais“, „dažnai“, „beveik
visada“. Pagal surinktų taškų skaičių pacientą galima
įvertinti, ar pacientas nepasižymi polinkiu į depresiją, arba
kokio sunkumo depresijos lygmuo galėtų būti įtartas
pacientui. Apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis
pacientų pasižymi normalia emocine būkle, ir jų Zungo
skalės balų suma nesiekia net lengvos depresijos lygmens.
Lengvą depresiją buvo galima įtarti 2,3 proc. tiriamųjų, o
vidutinio sunkumo depresiją – 2,3 proc. tiriamųjų. Tačiau
11,63 proc. visų apklaustųjų buvo pažymėję, kad vartoja
antidepresantus, todėl čia iškyla abejonių dėl apklaustųjų
atsakymų, ar netgi pačios Zungo skalės jautrumo tirtųjų
pacientų imčiai. Vis dėlto vartojančių antidepresantus
tiriamųjų skaičius nepaneigia, jog šie pacientai susiduria
su depresijos ir nerimo simptomais.
Išvados
Iš apklausos rezultatų matyti, jog pacientai patiriantys
galvos svaigimo epizodus susiduria su psichoemociniais
sunkumais, kurie tikėtina yra susiję su pagrindinio
klinikinio simptomo (t.y. periferinės kilmės galvos
svaigimo) pasireiškimu. Iki 5 proc. tirtųjų buvo galima
įtarti lengvo ar vidutinio lygio depresiją; 11,63 proc.
apklaustųjų teigė vartojantys antidepresantus.
Literatūra
1. Adamaszek: Consensus paper: cerebellum and emotion
2. Zhu C, Li Y, Ju Y, Zhao X. Dizziness handicap and
anxiety depression among patients with benign
paroxysmal positional vertigo and vestibular migraine.
Medicine (Baltimore). 2020 m. gruodžio 24
d.;99(52):e23752.
3. Jj P, Da L, Sa N, Hg R, Ta M. Depression in Ménière’s
disease: a systematic review and meta-analysis. T. 134,
The Journal of laryngology and otology. J Laryngol Otol;
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32301406/
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
4. Peripheral Vestibular Disorders- ClinicalKey
https://www.clinicalkey.com/#!/content/book/3-s2.0-
B9780323611794001678?scrollTo=%23hl0000536
5. Benign paroxysmal positional vertigo- ClinicalKey.
https://www.clinicalkey.com/#!/content/clinical_overvie
w/67-s2.0-bd06b1e3-54ec-4e52-bdbd-d89a7809d5a8
6. Wang L, Zhou HF, Wang MX, Zhang J, Su J, Guo Y.
[Comparison of anxiety and depression state among
patients with different type of benign paroxysmal
positional vertigo]. Lin Chuang Er Bi Yan Hou Tou Jing
Wai Ke Za Zhi J Clin Otorhinolaryngol Head Neck Surg.
2016 m. lapkričio 5 d.;30(21):1710–3.
7. Hüfner K, Strupp M, Smith P, Brandt T, Jahn K. Spatial
separation of visual and vestibular processing in the
human hippocampal formation. Ann N Y Acad Sci. 2011
m.;1233(1):177–86.
8. Stackman RW, Clark AS, Taube JS. Hippocampal
spatial representations require vestibular input.
Hippocampus. 2002 m.;12(3):291–303.
9. Wackym PA, Balaban CD, Mackay HT, Wood SJ,
Lundell CJ, Carter DM, ir kt. Longitudinal Cognitive and
Neurobehavioral Functional Outcomes Before and After
Repairing Otic Capsule Dehiscence. Otol Neurotol. 2016
m. sausio;37(1):70–82.
10. Gurvich C, Maller JJ, Lithgow B, Haghgooie S,
Kulkarni J. Vestibular insights into cognition and
psychiatry. Brain Res.;1537:244–59.
11. Biggs JT, Wylie LT, Ziegler VE. Validity of the Zung
Self-rating Depression Scale. Br J Psychiatry. 1978 m.
balandžio;132(4):381–5.