Gerda Želvytė ¹

¹Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract

 Globally, arterial hypertension affects more than 1.2 billion of human population. Because people are living longer nowadays, the prevalence of the disease is now expected to increase. The World Health Organization estimates that 54% of strokes and 47% of all heart disease cases are caused by high blood pressure. Primary arterial hypertension is diagnosed, when arterial blood pressure is more than 140/90 mm Hg, and the reason for this remains unknown. It is thought that environmental and genetic factors contribute to the development of this disease. Often these patients do not experience any symptoms, but some may suffer from headaches, palpitations, percussion, visual disturbances, shortage of breath, and thus weakness. Treatment may be medical and non-medical. Lifestyle changes such as smoking cessation, weight loss, and decreased salt intake can decrease blood pressure. When applying the medication, it is vital to rely on the latest recommendations and monitor which medications help the most.

Objective: to analyze the latest scientific publications reviewing the pathogenesis, diagnosis, and treatment of PAH.

Methods: literature sources were searched in the following databases: Pubmed, Uptodate, Cohrane, ScienceDirect. During the writing of the article, the most relevant and suitable scientific articles and scientific publications were selected. This article presents a generalized analysis of the scientific literature on the topic “General characteristics of primary arterial hypertension”.

Conclusions: a larger section of the population is expected to develop PAH in the future. Lifestyle changes, regular measurement of arterial blood pressure in primary care centers, improved access to physicians, and treatment based on recommendations can help reduce the prevalence of PAH, improve treatment and outcomes.

Keywords: primary arterial hypertension, epidemiology, pathogenesis, diagnosis, symptoms, treatment.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

316

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 316-323

General characteristics of primary arterial hypertension

Gerda Želvytė

1

1

Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract

Globally, arterial hypertension affects more than 1.2 billion of human population. Because people are

living longer nowadays, the prevalence of the disease is now expected to increase. The World Health

Organization estimates that 54% of strokes and 47% of all heart disease cases are caused by high blood

pressure. Primary arterial hypertension is diagnosed, when arterial blood pressure is more than 140/90 mm

Hg, and the reason for this remains unknown. It is thought that environmental and genetic factors contribute

to the development of this disease. Often these patients do not experience any symptoms, but some may

suffer from headaches, palpitations, percussion, visual disturbances, shortage of breath, and thus weakness.

Treatment may be medical and non-medical. Lifestyle changes such as smoking cessation, weight loss, and

decreased salt intake can decrease blood pressure. When applying the medication, it is vital to rely on the

latest recommendations and monitor which medications help the most.

Objective: to analyze the latest scientific publications reviewing the pathogenesis, diagnosis, and treatment

of PAH.

Methods: literature sources were searched in the following databases: Pubmed, Uptodate, Cohrane,

ScienceDirect. During the writing of the article, the most relevant and suitable scientific articles and

scientific publications were selected. This article presents a generalized analysis of the scientific literature

on the topic "General characteristics of primary arterial hypertension".

Conclusions: a larger section of the population is expected to develop PAH in the future. Lifestyle changes,

regular measurement of arterial blood pressure in primary care centers, improved access to physicians, and

treatment based on recommendations can help reduce the prevalence of PAH, improve treatment and

outcomes.

Keywords: primary arterial hypertension, epidemiology, pathogenesis, diagnosis, symptoms, treatment.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

317

Pirminės arterinės hipertenzijos bendrosios charakteristikos

Gerda Želvytė

1

1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Globaliai arterine hipertenzija (AH) serga daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių. Kadangi žmonių gyvenimo

trukmė ilgėja, manoma, kad šios ligos paplitimas ateityje tik didės. Pasaulio sveikatos organizacija teigia,

jog 54 % insultų ir 47 % išeminės širdies ligos atvejų yra tiesioginė aukšto kraujospūdžio pasekmė. Pirminė

arterinė hipertenzija (PAH) diagnozuojama tada, kai dėl nežinomos priežasties stebimas AKS padidėjimas

daugiau kaip 140/90 mm Hg. Manoma, jog prie šios ligos išsivystymo prisideda aplinkos ir genetiniai

veiksniai. Dažnai PAH sergantys pacientai nejaučia jokių simptomų, tačiau kai kuriuos gali varginti galvos

skausmas, širdies plakimas, permušimai, regos sutrikimai, oro trūkumas bei silpnumas. Gydymas gali būti

medikamentinis ir nemedikamentinis. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip metimas rūkyti, antsvorio

mažinimas bei druskos vartojimo ribojimas gali padėti sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą. Taikant

medikamentinį gydymą labai svarbu remtis naujausiomis rekomendacijomis ir stebėti, kurie vaistiniai

preparatai labiausiai padeda pacientui.

Tikslas: išanalizuoti naujausias mokslines publikacijas apžvelgiančias PAH patogenezę, diagnostiką ir

gydymą.

Metodai: literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma šiose duomenų bazėse: Pubmed, Uptodate, Cohrane,

ScienceDirect. Straipsnio rašymo metu buvo atrinkti aktualiausi ir, autorių manymu, publikacijai labiausiai

tinkantys ir temą atskleidžiantys moksliniai straipsniai ir mokslinės publikacijos. Šiame straipsnyje

pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros analizė tema „Priminės arterinės hipertenzijos bendrosios

charakteristikos“.

Išvados: manoma, jog ateityje didesnė visuomenės dalis sirgs PAH. Gyvenimo būdo pokyčiai, reguliarus

AKS matavimas pirminėse sveikatos priežiūros centruose, prieinamumo pas gydytojus gerinimas bei

rekomendacijomis pagrįstas ligos gydymas gali padėti sumažinti PAH paplitimą ir pagerinti gydymo

rezultatus.

Raktažodžiai: PAH, epidemiologija, patogenezė, diagnostika, klinika, gydymas.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

318

Įvadas

Globaliai arterine hipertenzija (AH) serga

daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių [1].

Prognozuojama, jog ateityje sergamumas išaugs

dar 15% - 20% procentų ir 2025 m. šį susirgimą

jau turės daugiau nei 1,5 milijardo žmonių [2].

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog 54 %

insultų ir 47 % išeminės širdies ligos atvejų yra

tiesioginė aukšto kraujospūdžio pasekmė.

Manoma, jog arterinė hipertenzija yra vienas iš

svarbiausių rizikos veiksnių, prisidedančių prie

didelio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių

ligų [3]. JAV 2018 metais atliktame tyrime

pastebėta, kad pacientai, turintys šią ligą patiria

beveik 2000 dolerių didesnes metines sveikatos

priežiūros išlaidas, palyginus su ligoniais,

neturinčiais šios patologijos. Paskaičiuota, jog

per metus su AH susijusios sveikatos priežiūros

išlaidos sudaro apie 131 mlrd. dolerių [4]. Šis

susirgimas nepriklauso nuo socioekonominio

sluoksnio ir net 60 % visų sergančiųjų yra

vyresni negu 60 metų [5]. Dažnai nurodoma, kad

esencialinės hipertenzijos priežastys nėra

aiškios, tačiau yra nemažai informacijos apie

genus ar rizikos veiksnius, kurie gali prisidėti

prie šios patologijos išsivystymo. Nutukimas,

atsparumas insulinui, didelis alkoholio arba

druskos vartojimas, senėjimo procesai,

neaktyvus gyvenimo būdas, stresas,

nepakankamas kalio ar kalcio kiekis yra

pagrindiniai pirminės arterinės hipertenzijos

(PAH) rizikos veiksniai [6;7].

Patogenezė

Literatūroje randama daug aprašytų

mechanizmų, galinčių paaiškinti PAH

išsivystymą. Manoma, jog didžiausią įtaką turi

genetika ir aplinkos veiksniai. Arteriniam kraujo

spaudimui (AKS) daro įtaką sudėtingi inkstuose

ir kraujagyslėse vykstantys procesai,

neuroendokrininiai ir kiti veiksniai, o daugybė

genų kiekvienoje iš šių sistemų prisideda prie

AKS reguliavimo [8]. Tyrimai su dvyniais ir

šeimos nariais parodė, jog PAH paveldimumas

siekia nuo 30% iki 50 % [9; 10]. Ligos

išsivystymui didelę įtaką turi ir per didelis

simpatinės sistemos aktyvumas, kuris lemia

širdies susitraukimų dažnį, periferinį

kraujagyslių pasipriešinimą, minutinį širdies tūrį

ir noradrenalino koncentraciją šlapime bei

plazmoje [11]. Kitas PAH patogenezinis

mechanizmas gali būti paaiškinamas sutrikusiu

inkstų gebėjimu išskirti perteklinį NaCl kiekį.

Vartojant per daug druskos susilaiko skysčiai ir

padidėja minutinis širdies tūris bei širdies

apkrova, o ilgainiui vystosi kraujagyslių

pažeidimas bei skleroziniai procesai [12].

Renino- angiotenzino sistema taip pat turi ypač

svarbų vaidmenį reguliuojant arterinį kraujo

spaudimą. Reninas verčia angiotenzinogeną

angiotenzinu I. Angiotenzinas I angiotenziną

konvertuojančio fermento yra paverčiamas

angiotenzinu II. Šis aktyvus peptidas veikia

arterijų raumenines skaidulas ir sukelia

vazokonstrikciją, o tai padidina periferinį

pasipriešinimą ir pakelia AKS. Be to,

angiotenzinas II skatina aldosterono išsiskyrimą

iš antinksčių žievės, o šis pasiekęs inkstus didina

natrio ir vandens reabsorbciją. Pastebėta, jog

hipertenzija sergantiems žmonėms būdingas

padidėjęs renino kiekis [13]. AH išsivystymui

ypač svarbų vaidmenį atlieka endovaskuliniai

faktoriai, nes didėjantis kraujagyslių

rezistentiškumas yra vienas ir pagrindinių ligos

išsivystymo mechanizmų. Kraujagyslių tonuso

padidėjimą gali sukelti α-adrenoreceptorių

stimuliacija arba vazoaktyvių peptidų, tokių kaip

angiotenzinas ar endotelinai, išsiskyrimas.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

319

Padidėjęs intraląstelinio kalcio kiekis lygiųjų

raumenų ląstelėse sukelia kraujagyslių

susiaurėjimą. Taip pat angiotenzinas ir

endotelinai veikia kaip augimo faktoriai ir

skatina miocitų masės padidėjimą bei

kraujagyslių sienelės struktūros persitvarkymą.

Didėjantis sisteminis kraujagyslių

pasipriešinimas sukelia kairiojo skilvelio

apkrovą ir sukelia jo hipertrofiją, o vėliau ir

diastolinę disfunkciją [14].

Diagnostika

Remiantis naujausiomis Europos kardiologų

asociacijos gairėmis arterinė hipertenzija

diagnozuojama, kai AKS būna didesnis negu

140/90 mm Hg. Reikia atlikti mažiausiai tris

matavimus su 1-2 minučių pertrauka, o prieš

matuojant kraujospūdį sėdinčiam pacientui leisti

jam ramiai pabūti 3–5 minutes [15]. Matuojant

kraujospūdį vienkartinai poliklinikoje galima

nepastebėti periodiškai atsirandančių AKS

pakilimų arba sumaišyti „baltojo chalato“

hipertenziją su PAH. Manoma, kad geriausia

kraujospūdį matuoti namuose, nes šie AKS

rodmenys yra tikslesni [16]. 24 valandų AKS

matavimas ambulatorijoje arba naudojantis

automatiniu kraujospūdžio matuokliu namuose

padeda patvirtinti AH diagnozę ir pastebėti

slaptąją hipertenziją [17]. Paciento, sergančio

„baltojo chalato“ hipertenzija, gydytojo kabinete

kraujospūdis yra padidėjęs, tačiau namuose

matuojamo AKS vertė yra normali. Manoma,

kad šio reiškinio paplitimas bendroje

populiacijoje yra maždaug 13% [18]. Priešingai,

slaptoji hipertenzija diagnozuojama, kai

išmatuojama kraujospūdžio vertė gydytojo

kabinete yra normali, tačiau namuose būna

padidėjusi. Tai dažniau būdinga jauniems

žmonėms, vyrams, rūkantiems, antsvorį

turintiems ar diabetu sergantiems ligoniams, taip

pat kenčiantiems nuo nerimo ar streso [19].

Aukštu kraujospūdžiu besiskundžiantys

pacientai labai dažnai turi ir kitų rizikos veiksnių,

didinančių tikimybę mirti nuo širdies ir

kraujagyslių ligų, todėl tikslinga įvertinti bendrą

paciento riziką [20]. Remiantis naujausiomis

rekomendacijomis, kuo didesnė bendra paciento

širdies ir kraujagyslių rizika, tuo griežčiau reikia

kontroliuoti kraujospūdį ir anksčiau pradėti

gydymą vaistais [15]. Taip pat ypač svarbu

atmesti antrinės arterinės hipertenzijos (AAH)

galimybę. Manoma, kad ji sudaro 10 % visų AH

atvejų. Jauniems žmonėms dažnai ši liga

išsivysto dėl inkstų patologijos ar aortos

koarktacijos. Svarbu prisiminti, kad vyresnio

amžiaus pacientams taip pat būdingos antrinės

padidėjusio kraujo spaudimo priežastys, tokios

kaip pirminis aldosteronizmas, inkstų ligos,

obstrukcinė miego apnėja, rečiau –

feochromacitoma. AAH galime įtarti pacientams

su atsparia hipertenzija, kai, nepaisant skiriamo

antihipertenzinio gydymo trimis preparatais ir

vieno iš jų diuretiko, AKS vis tiek išlieka

didesnis negu 140/90 mmHg [21; 22; 23; 24]. 18

– 39 metų pacientus, neturinčius širdies ir

kraujagyslių rizikos veiksnių ir su normaliu

AKS, tikrinti dėl AH reiktų tik kas 3 metus, o 40

metų ir vyresnius žmones – kasmet. Žmonės,

kurie patiria daug streso, piktnaudžiauja

alkoholiu, suvartoja nemažai druskos, turi

diabetą ar nutukimą turėtų būti tikrinami dažniau

dėl padidėjusio kraujospūdžio. Dauguma

pirminės sveikatos priežiūros specialistų

ligoniams su AH rizikos veiksniais kraujo

spaudimą matuoja kiekvieno apsilankymo metu

[25]. Jungtinėje Karalystėje, norint pagerinti

ankstyvą padidėjusio kraujo spaudimo ir kitų

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

320

lėtinių ligų diagnostiką, pradėtas taikyti

užmokesčio už suteiktą paslaugą principas.

Pastebėta, kad toks sveikatos sistemos modelis

paskatino priminės sveikatos priežiūros

specialistus anksčiau diagnozuoti lėtines ligas

bei pradėti jas gydyti [26;27].

Simptomai

Bulpitas su kitais mokslininkais pastebėjo, kad

PAH sergančius pacientus gali varginti labai

įvairūs simptomai, tokie kaip širdies plakimas,

permušimai, galvos skausmas, regos sutrikimai,

oro trūkumas, neramumas, silpnumas ir galūnių

tirpimas. Tyrime nustatyta, jog vyrai statistiškai

reikšmingai dažniau neturi jokių nusiskundimų

palyginus su moterimis. Manoma, jog simptomai

yra būdingesni vyresnio amžiaus pacientams

sergantiems hipertenzija [28]. Stoohas ir kolegos

pastebėjo, jog AH turintys ligoniai dažniau

skundžiasi miego sutrikimais [29]. Patricia

teigia, jog simptominė AH gali būti susijusi su

nerimu ir depresija [30].

Nemedikamentinis gydymas

Pirmiausiai norint sumažinti padidėjusį kraujo

spaudimą reikia keisti gyvenimo būdą. Vienoje

meta-analizėje ir sisteminėje literatūros

apžvalgoje nustatyta, jog sumažinus druskos

suvartojimą nuo 201 mmol per dieną iki 66 mmol

per parą AH sergantiems pacientams kraujo

spaudimas sumažėja apie 4 % arba 4 mmHg.

Manoma, jog juodaodžiams ir Azijos šalių

gyventojams šis poveikis gali būti šiek tiek

didesnis [31; 32]. Kitame moksliniame darbe

teigiama, jog net ir mažas druskos suvartojimo

sumažėjimas 4 ar daugiau savaičių sukelia

reikšmingą AKS sumažėjimą nepriklausomai

nuo lyties ir etninės grupės. Remiantis

dabartinėmis rekomendacijomis sumažinus

druskos kiekį, gaunamą per parą nuo 9-12 iki 5-

6 g AKS gali sumažėti, tačiau norint pasiekti

geriausią ilgalaikį poveikį šį kiekį reiktų

sumažinti iki 3 g/d [32; 33]. Taip pat pastebėta,

kad su šia liga galima kovoti antsvorio mažinimu

bei didesniu kalio suvartojimu [34; 35]. Be to,

svarbu padidinti fizinį aktyvumą ir

nepiktnaudžiauti alkoholiu [36; 37].

Medikamentinis gydymas

Hipertenzijos kontrolei klinikinėje praktikoje

dažniausiai yra vartojami šių grupių

medikamentai: tiazidiniai diuretikai, kalcio

kanalų blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio

fermento (AKF ) inhibitoriai arba angiotenzino

receptorių blokatoriai (ARB) bei beta

adrenoblokatoriai. Manoma, kad vieno iš šių

preparatų monoterapija padeda 30–50%

pacientų, sergančių I laipsnio AH. Vis dėl to

daugeliui pacientų prireikia kombinuoto gydymo

bent dvejais vaistiniais preparatais [38].

Teigiama, kad visos antihipertenzinių vaistų

grupės spaudimą mažina vienodai gerai, tačiau

pastebėta, jog kai kurioms žmonių grupėms vieni

preparatai veikia geriau nei kitiems. Pavyzdžiui,

vyresnio amžiaus pacientams ir juodaodžių rasės

atstovams efektyviausiai padeda tiazidinių klasės

diuretikai arba kalcio kanalų blokatoriai [39].

Jauniems žmonėms, kurių renino-angiotenzino

sistema paprastai yra aktyvesnė nei senesnio

amžiaus pacientų, kraujospūdis veiksmingiausiai

mažėja vartojant AKF arba ARB inhibitorius

[40].

Išvados

Kadangi gyvenimo trukmė ilgėja, manoma, jog

ateityje didesnė dalis populiacijos sirgs PAH.

Pastebėta, jog gyvenimo būdo pokyčiai,

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

321

reguliarus AKS matavimas pirminėse sveikatos

priežiūros centruose, prieinamumo pas gydytojus

gerinimas bei rekomendacijomis pagrįstas ligos

gydymas gali padėti sumažinti PAH paplitimą ir

pagerinti gydymo rezultatus [41].

Literatūra

1.Rossier B, Bochud M, Devuyst O. The

Hypertension Pandemic: An Evolutionary

Perspective. Physiology. 2017;32(2):112-125.

2.Kearney PM, Whelton M, Reynolds K et al.

Global burden of hypertension: analysis of

worldwide data. Lancet. 2005 Jan 15-

21;365(9455):217-23.

3.Lawes CM, Vander Hoorn S, Rodgers A;

International Society of Hypertension. Global

burden of blood-pressure-related disease, 2001.

Lancet. 2008 May 3;371(9623):1513-8. doi:

10.1016/S0140-6736(08)60655-8. PMID:

18456100.

4.Kirkland E, Heincelman M, Bishu K et al.

Trends in Healthcare Expenditures Among US

Adults With Hypertension: National Estimates,

2003–2014. Journal of the American Heart

Association. 2018;7(11).

5. NCD Risk Factor Collaboration (NCD-RisC).

Worldwide trends in blood pressure from 1975 to

2015: a pooled analysis of 1479 population-

based measurement studies with 19·1 million

participants. Lancet. 2017 Jan 7;389(10064):37-

55. doi: 10.1016/S0140-6736(16)31919-5.

6. Luft FC. Molecular genetics of human

hypertension. J Hypertens.1998; 16:1871–1878.

7. Marmot MG, Elliott P, Shipley MJ et al. J.

Alcohol and blood pressure: the INTERSALT

study. BMJ. 1994 May 14;308(6939):1263-7.

doi: 10.1136/bmj.308.6939.1263. PMID:

7802765; PMCID: PMC2540174.

8. Padmanabhan S, Aman A, Dominiczak AF.

Genomics of hypertension. Pharmacol Res. 2017

Jul;121:219-229. doi:

10.1016/j.phrs.2017.04.031. Epub 2017 May 8.

PMID: 28495658.

9. Fuentes RM, Notkola IL, Shemeikka S et al.

Familial aggregation of blood pressure: a

population-based family study in eastern

Finland. J Hum Hypertens. 2000 Jul;14(7):441-

5. doi: 10.1038/sj.jhh.1001049. PMID:

10918549.

10. Luft F.C. Twins in cardiovascular genetic

research. Hypertension. 2001;37:350–356. doi:

10.1161/01.HYP.37.2.350.

11. Hart EC, Charkoudian N. Sympathetic neural

mechanisms in human blood pressure regulation.

Curr Hypertens Rep. 2011 Jun;13(3):237-43.

doi: 10.1007/s11906-011-0191-1. PMID:

21293977.

12. Grillo A, Salvi L, Coruzzi P et al. Sodium

Intake and Hypertension. Nutrients. 2019 Aug

21;11(9):1970. doi: 10.3390/nu11091970.

PMID: 31438636; PMCID: PMC6770596.

13. Saxena T, Ali AO, Saxena M.

Pathophysiology of essential hypertension: an

update. Expert Rev Cardiovasc Ther. 2018

Dec;16(12):879-887. doi:

10.1080/14779072.2018.1540301. PMID:

30354851.

14. Foëx P, Sear J. Hypertension:

pathophysiology and treatment. Continuing

Education in Anaesthesia Critical Care & Pain.

2004;4(3):71-75.

15. Williams B, Mancia G, Spiering W et al.

2018 ESC/ESH Guidelines for the management

of arterial hypertension. J Hypertens. 2018

Oct;36(10):1953-2041. doi:

10.1097/HJH.0000000000001940. Erratum in: J

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

322

Hypertens. 2019 Jan;37(1):226. PMID:

30234752.

16.Setters B, Holmes HM. Hypertension in the

Older Adult. Prim Care. 2017 Sep;44(3):529-

539. doi: 10.1016/j.pop.2017.05.002. PMID:

28797378; PMCID: PMC5776734.

17. Jordan J, Kurschat C, Reuter H. Arterial

Hypertension. Dtsch Arztebl Int. 2018 Aug

20;115(33-34):557-568. doi:

10.3238/arztebl.2018.0557. PMID: 30189978;

PMCID: PMC6156553.

18. Fagard RH, Cornelissen VA. Incidence of

cardiovascular events in white-coat, masked and

sustained hypertension versus true

normotension: a meta-analysis. J Hypertens.

2007 Nov;25(11):2193-8. doi:

10.1097/HJH.0b013e3282ef6185. PMID:

17921809.

19. Bobrie G, Clerson P, Ménard J, Postel-Vinay

N, Chatellier G, Plouin PF. Masked

hypertension: a systematic review. J Hypertens.

2008 Sep;26(9):1715-25. doi:

10.1097/HJH.0b013e3282fbcedf. PMID:

18698202.

20. Persu A, Jin Y, Baelen M et al. European

Network Coordinating research on REnal

Denervation Consortium. Eligibility for renal

denervation: experience at 11 European expert

centers. Hypertension. 2014 Jun;63(6):1319-25.

doi:

10.1161/HYPERTENSIONAHA.114.03194.

Epub 2014 Mar 24. PMID: 24664290.

21. Mukherjee JJ, Khoo CM, Thai AC et al. Type

2 diabetic patients with resistant hypertension

should be screened for primary aldosteronism.

Diab Vasc Dis Res. 2010 Jan;7(1):6-13. doi:

10.1177/1479164109350556. Epub 2009 Oct 28.

PMID: 20368227.

22. Loh KC, Koay ES, Khaw MC et al. Jr

Prevalence of primary aldosteronism among

Asian hypertensive patients in Singapore. J Clin

Endocrinol Metab. 2000;85:2854–9.

23. Pedrosa RP, Drager LF, Gonzaga CC, et al.

Obstructive sleep apnea:the most common

secondary cause of hypertension associated with

resistant

hypertension. Hypertension. 2011;58:811–7.

24. Lo CY, Lam KY, Wat MS, Lam KS. Adrenal

pheochromocytoma remains a frequently

overlooked diagnosis. Am J

Surg. 2000;179:212–5.

25. Benetos A, Petrovic M, Strandberg T.

Hypertension Management in Older and Frail

Older Patients. Circ Res. 2019 Mar

29;124(7):1045-1060. doi:

10.1161/CIRCRESAHA.118.313236. PMID:

30920928.

26. Primatesta P, Poulter NR. Improvement in

hypertension management in England: results

from the Health Survey for England 2003. J

Hypertens. 2006 Jun;24(6):1187-92. doi:

10.1097/01.hjh.0000226210.95936.bc. PMID:

16685220.

27. 1. Ashworth M, Medina J & Morgan

M Effect of social deprivation on blood pressure

monitoring and control in England: a survey of

data from the quality and outcomes

framework. BMJ 337, a2030–a2030 (2008).

28. Bulpitt CJ, Fletcher AE, Thijs L et al..

Symptoms reported by elderly patients with

isolated systolic hypertension: baseline data from

the SYST-EUR trial. Systolic Hypertension in

Europe. Age Ageing. 1999 Jan;28(1):15-22. doi:

10.1093/ageing/28.1.15. PMID: 10203199.

29. Stoohs RA, Gingold J, Cohrs S et al. J Am

Geriatr Soc. 1996 Nov;44(11):1295-300. doi:

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

323

10.1111/j.1532-5415.1996.tb01398.x. PMID:

8909343.

30. Saboya PM, Zimmermann PR, Bodanese LC.

Association between anxiety or depressive

symptoms and arterial hypertension, and their

impact on the quality of life. Int J Psychiatry

Med. 2010;40(3):307-20. doi:

10.2190/PM.40.3.f. PMID: 21166340.

31. Graudal NA, Hubeck-Graudal T, Jurgens G.

Effects of low sodium diet versus high sodium

diet on blood pressure, renin, aldosterone,

catecholamines, cholesterol, and triglyceride.

Cochrane Database Syst Rev. 2011 Nov

9;(11):CD004022. doi:

10.1002/14651858.CD004022.pub3.

32. Graudal NA, Hubeck-Graudal T, Jurgens G.

Effects of low sodium diet versus high sodium

diet on blood pressure, renin, aldosterone,

catecholamines, cholesterol, and triglyceride.

Cochrane Database Syst Rev. 2020 Dec

12;12:CD004022. doi:

10.1002/14651858.CD004022.pub5. PMID:

33314019.

33. He FJ, Li J, Macgregor GA. Effect of longer-

term modest salt reduction on blood pressure.

Cochrane Database Syst Rev. 2013 Apr

30;(4):CD004937. doi:

10.1002/14651858.CD004937.pub2. PMID:

23633321.

34. Whelton PK, Kumanyika SK, Cook NR et al.

Efficacy of nonpharmacologic interventions in

adults with high-normal blood pressure: results

from phase 1 of the Trials of Hypertension

Prevention. Trials of Hypertension Prevention

Collaborative Research Group. Am J Clin Nutr.

1997 Feb;65(2 Suppl):652S-660S. doi:

10.1093/ajcn/65.2.652S. PMID: 9022561.

35. Houston MC. The importance of potassium

in managing hypertension. Curr Hypertens Rep.

2011 Aug;13(4):309-17. doi: 10.1007/s11906-

011-0197-8. PMID: 21403995.

36.Puddey IB, Beilin LJ, Vandongen R et al.

Evidence for a direct effect of alcohol

consumption on blood pressure in normotensive

men. A randomized controlled trial.

Hypertension. 1985 Sep-Oct;7(5):707-13. doi:

10.1161/01.hyp.7.5.707. PMID: 3897044.

37. Forman JP, Stampfer MJ, Curhan GC. Diet

and lifestyle risk factors associated with incident

hypertension in women. JAMA. 2009 Jul

22;302(4):401-11. doi: 10.1001/jama.2009.1060.

PMID: 19622819; PMCID: PMC2803081.

38. Ferdinand KC, Nasser SA. Management of

Essential Hypertension. Cardiol Clin. 2017

May;35(2):231-246. doi:

10.1016/j.ccl.2016.12.005. PMID: 28411897.

39. Dahlöf B, Sever PS, Poulter NR et al.

Prevention of cardiovascular events with an

antihypertensive regimen of amlodipine adding

perindopril as required versus atenolol adding

bendroflumethiazide as required, in the Anglo-

Scandinavian Cardiac Outcomes Trial-Blood

Pressure Lowering Arm (ASCOT-BPLA): a

multicentre randomised controlled trial. Lancet.

2005 Sep 10-16;366(9489):895-906. doi:

10.1016/S0140-6736(05)67185-1.

40. Deary AJ, Schumann AL, Murfet H et al.

Double-blind, placebo-controlled crossover

comparison of five classes of antihypertensive

drugs. J Hypertens. 2002 Apr;20(4):771-7. doi:

10.1097/00004872-200204000-00037. PMID:

11910315.

41. Oliveros E, Patel H, Kyung S et al.

Hypertension in older adults: Assessment,

management, and challenges. Clin Cardiol. 2020

Feb;43(2):99-107. doi: 10.1002/clc.23303. Epub

2019 Dec 11. PMID: 31825114; PMCID:

PMC7021657.