Gerda Želvytė ¹

¹Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract

 COVID-19 is a rapidly spreading respiratory infectious disease caused by  severe acute respiratory syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-2). This virus was first identified in 2019 in Wuhan Province, China. The overall mortality from SARS-CoV-2 infection is about 2%, but in patients with comorbid diseases are at higher risk and  mortality increases up to 10%. In COVID-19 disease, all organs that express ACE II receptors can be affected. Recently, more and more information becomes available about coronavirus direct and indirect effect on cardiovascular system. Cardiovascular complications are common in patients with covid disease. These patients may develop myocardial infarction, myocarditis, heart failure, arrhythmias, and other threatening diseases and conditions associated with poor prognosis. SARS-CoV-2 viral infection can be responsible for  atherosclerotic plaque rupture, direct heart damage and coagulation system disorders.

Objective: to review the latest scientific publications about the most common cardiovascular complications of Covid-19 infection.

Methods: literature sources were searched in the following databases: Pubmed, Uptodate, Cohrane, ScienceDirect. The newest articles on the topic were evaluated and analyzed. A summarized analysis of scientific articles is presented in this review about „Cardiovascular complications of COVID-19 infection“.

Conclusions: COVID-19 infection is associated with a high risk of developing cardiovascular complications. Some drugs used to treat COVID-19 may also contribute to the development of these pathologies. It is important to use thromboembolic prophylaxis in these patients who suffers from SARS-CoV-2 infection. It is also worth remembering that the best protection against coronavirus infection is vaccines that effectively provide up to 95% immunity.

Keywords: COVID-19; Coronavirus, cardiovascular complications, myocarditis, heart failure, coagulation disorders, myocardial infarction, thromboembolic complication.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

308

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 308-315

Cardiovascular complications of COVID-19 infection

Gerda Želvytė

1

1

Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract

COVID-19 is a rapidly spreading respiratory infectious disease caused by severe acute respiratory

syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-2). This virus was first identified in 2019 in Wuhan Province, China.

The overall mortality from SARS-CoV-2 infection is about 2%, but in patients with comorbid diseases are

at higher risk and mortality increases up to 10%. In COVID-19 disease, all organs that express ACE II

receptors can be affected. Recently, more and more information becomes available about coronavirus direct

and indirect effect on cardiovascular system. Cardiovascular complications are common in patients with

covid disease. These patients may develop myocardial infarction, myocarditis, heart failure, arrhythmias,

and other threatening diseases and conditions associated with poor prognosis. SARS-CoV-2 viral infection

can be responsible for atherosclerotic plaque rupture, direct heart damage and coagulation system

disorders.

Objective: to review the latest scientific publications about the most common cardiovascular complications

of Covid-19 infection.

Methods: literature sources were searched in the following databases: Pubmed, Uptodate, Cohrane,

ScienceDirect. The newest articles on the topic were evaluated and analyzed. A summarized analysis of

scientific articles is presented in this review about „Cardiovascular complications of COVID-19 infection“.

Conclusions: COVID-19 infection is associated with a high risk of developing cardiovascular

complications. Some drugs used to treat COVID-19 may also contribute to the development of these

pathologies. It is important to use thromboembolic prophylaxis in these patients who suffers from SARS-

CoV-2 infection. It is also worth remembering that the best protection against coronavirus infection is

vaccines that effectively provide up to 95% immunity.

Keywords: COVID-19; Coronavirus, cardiovascular complications, myocarditis, heart failure, coagulation

disorders, myocardial infarction, thromboembolic complication.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

309

Kardiovaskulinės komplikacijos sergant Covid-19 infekcija

Gerda Želvytė

1

1

Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Santrauka: COVID-19 liga yra greitai plintantis kvėpavimo sistemos infekcinis susirgimas, kurį sukelia

sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-CoV-2). Pirmą kartą šis sukėlėjas

identifikuotas Kinijoje, Wuhano provincijoje 2019 metais. Bendras mirtingumas nuo SARS-CoV-2

infekcijos siekia apie 2 %, tačiau pacientams su gretutinėmis patologijomis šis skaičius gali išaugti iki 10

%. COVID – 19 ligos atveju gali būti pažeidžiami visi organai, kurie ekspresuoja AKF II receptorius.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau duomenų apie šio viruso tiesioginį bei netiesioginį poveikį širdies ir

kraujagyslių sistemai. Kardiovaskulinės komplikacijos yra dažnos sunkia Kovido liga sergantiems

pacientams. Šiems pacientams gali išsivystyti miokardo infarktas, miokarditas, širdies nepakankamumas,

ritmo sutrikimai ir kitos grėsmingos ligos bei būklės susijusios su bloga prognoze. SARS-CoV-2 virusas

sąlygoja aterosklerozinės plokštelės plyšimą, tiesioginį širdies pažeidimą bei koaguliacinės sistemos

sutrikimus.

Tikslas: apžvelgti naujausias mokslines publikacijas apie dažniausias Covid-19 infekcijos sukeltas

kardiovaskulines komplikacijas.

Metodai: literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma šiose duomenų bazėse: Pubmed, Uptodate, Cohrane,

ScienceDirect. Rašant straipsnį buvo peržiūrėtos ir atrinktos labiausiai temą atskleidžiančios mokslinės

publikacijos. Šiame straipsnyje yra pateikta apibendrinta mokslinių straipsnių apžvalga apie

„Kardiovaskulinės komplikacijos sergant Covid-19 infekcija.“

Išvados: COVID-19 infekcija yra susijusi su didesne kardiovaskulinių komplikacijų išsivystimo rizika. Kai

kurie vaistai, vartojami COVID-19 ligai gydyti, taip pat gali prisidėti prieš šių patologijų išsivystymo.

Labai svarbu šiems ligoniams taikyti tromboembolijų profilaktiką. Taip pat verta nepamiršti, kad geriausia

apsauga nuo koronaviruso infekcijos yra vakcinos, kurių veiksmingumas siekia iki 95%.

Raktažodžiai:COVID-19; Koronavirusas, kardiovaskulinės komplikacijos, miokarditas, širdies

nepakankmaumas, koaguliacijos sutrikimai, miokardo infarktas, tromboembolinės komplikacijos.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

310

Įžanga

Koronaviruso liga (COVID-19) yra greitai

plintantis kvėpavimo sistemos infekcinis

susirgimas, kurį sukelia naujai atrastas RNR β-

koronavirusas, dabar žinomas kaip sukaus

ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2

(SARS-CoV-2). Manoma, jog šis virusas pirmą

kartą nustatytas 2019 metais gruodžio mėnesį

Kinijoje, Wuhano provincijoje [1]. Dauguma

žmonėms patogeniškų koronavirusų sukelia

lengvus klinikinius simptomus, tačiau 2002 iš

pietų Kinijos kilęs sunkus ūminis respiracinio

sindromo koronavirusas (SARS-CoV) ir 2012

metais Saudo Arabijoje naujai identifikuotas

Artimųjų Rytų respiracinio sindromo

koronavirusas (MERS) sukėlė vietines

epidemijas ir nusinešė nemažai gyvybių [2;3].

Bendras mirtingumas nuo SARS-CoV-2

infekcijos siekia apie 2 %, tačiau ligoniams su

gretutinėmis patologijomis šis skaičius gali

išaugti iki 10 % [4]. Be to, pastaruoju metu

atsiranda vis daugiau duomenų apie šio viruso

tiesioginį ir netiesioginį poveikį širdies ir

kraujagyslių sistemai. Deja, kardiovaskulinės

komplikacijos yra gana dažnos sunkia Kovido

liga sergantiems pacientams ir dažniausiai tai yra

blogos prognozės žymuo [5].

Patogenezė

Dažniausiai COVID – 19 ligos ateju yra

pažeidžiami plaučiai. Nustatyta, jog ant

koronaviruso apvalkalo esantis signalinis

glikoproteinas, kitaip vadinamas spyglio

baltymu, prisijungia prie specifinių angiotenziną

konvertuojančio fermento (AKF) receptorių ir

taip infuzuojasi į ląsteles. AKF 2 receptoriai yra

ekspresuojami plaučiuose, širdyje, žarnyno

epitelyje, inkstuose bei kraujagyslėse, dėl to

SARS-CoV-2 virusas gali sukelti daugelio

organų pažeidimus [6]. Covid -19 liga gali būti

suskirstyta į tris fazes: inkubacinį periodą,

plaučių ligos ir pernelyg stipraus sisteminio

imuninio atsako. Pirmosios fazės metu virusas

replikuojasi, antrosios – vyksta lokalus

uždegimas plaučiuose. Paskutinėje, labiausiai

pavojingoje ligos stadijoje vystosi pernelyg

stiprus imuninis atsakas, išsiskiria daug citokinų

ir kitų uždegimų faktorių bei kai kuriais atvejais

pažeidžiami ekstrapulmoniniai organai [7].

Tikslus mechanizmas, kaip COVID – 19 ligos

metu pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema

nėra aiškus. Vis dėl to įrodyta, kad padidėję

širdies pažaidos biomarkeriai, tokie kaip

troponinas T koreliuoja su uždegimo žymenimis.

Daroma prielaida, jog uždegimas gali būti

pagrindinis mechanizmas, lemiantis širdies

raumens pažaidą [8]. Be to, virusas miokardą gali

pažeisi ir tiesiogiai. 2009 metais Kanadoje

atliktame moksliniame darbe su pacientais,

mirusiais nuo SARS-CoV viruso, 35% tiriamųjų

nustatyta šio patogeno genetinės medžiagos buvo

rasta ir širdyje [9]. Taip pat, virusai, patekę į

sisteminę kraujotaką gali prisidėti prie

aterosklerozinių plokštelių plyšimo [10].

Miokardo infarktas

Sunkus sisteminis uždegimas padidina

aterosklerozinių plokštelių plyšimo riziką ir

ūmaus miokardo infarkto dažnį (MI) [11; 12].

2018 metais atliktas tyrimas parodė, kad

pacientai, kuriems identifikuotas bet kuris

respiracinis virusas, 7 dienas nuo infekcijos

pradžios turėjo didesnę MI riziką [13]. Kitame

tyrime, atliktame su ligoniais, sergančiais

visuomenėje įgyta pneumonija nustatyta, kad

padidėjusi kardiovaskulinių įvykių rizika išlieka

visus metus [14]. Manoma, kad tokį patį poveikį

gali turėti ir koronaviruso infekcija, nes ji yra

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

311

susijusi su pernelyg stipriu imuniniu atsaku ir

hiperkoaguliacine būkle [14]. COVID-19 liga

sergantiems pacientams paprastai vystosi

hipoksinis kvėpavimo nepakankamumas.

Karščiavimas, tachikardija, endokrininės

sistemos sutrikimas taip pat didina deguonies

poreikį miokarde. Hipoksemija gali sukelti

intraląstelinio kalcio perteklių ląstelėje ir miocitų

apoptozę [15]. Angiotenziną konvertuojančio

fermento ekspresijos slopinimas ir angiotenzino

II padidėjimas koronaviruso infekcijos metu

prisideda prie oksidacinio streso, endotelio

disfunkciją ir kraujagyslių susiaurėjimo [17]. MI

gydymas COVID-19 sergantiems pacientams

kelia daug diskusijų. Amerikos kardiologų

asociacija teigia, kad pacientams, turintiems

mažos rizikos MI su ST pakilimu galima taikyti

fibrinolizę, tačiau daugumoje gydymo įstaigų

dažniausiai atliekama perkutaninė

transluminarinė angioplastika ir stentavimas

[18].

Ūmus širdies nepakankamumas ir

kardiomiopatija

Chlorochinas, Interferonas, Bevacizumaba ir kiti

prie koronaviruso sukeltos ligos skiriami vaistai

gali sukelti kardiomiopatiją [15]. Arentzo su

kolegomis atliktame tyrime pastebėta, kad

kardiomiopatija išsivystė 33 % sunkiai COVID-

19 liga sergantiems pacientams [19]. Kovido

liga taip pat gali pasireikšti ir ūminiu širdies

nepakankamumu (ŪŠN). Zhou su kitais

mokslininkais pastebėjo, kad net 23 % ligonių su

SARC-CoV-2 infekcija išsivystė ŪŠN [20].

Kitoje mokslinėje publikacijoje ŪŠN paplitimas

buvo 24 %. Taip pat nustatyta, jog ši

komplikacija yra susijusi su didesne mirties

rizika ir net pusė sergančiųjų anamnezėje prieš

tai neturėjo jokios širdies ar kraujagyslių ligos

[11]. Širdies nepakankamumas yra dažna

COVID-19 komplikacija dėl esamos širdies ligos

pablogėjimo arba naujai išsivysčiusios

kardiomiopatijos bei miokardito. Taip pat

nustatyta koreliacija tarp NT-proBNP ir

troponino T lygio, o tai rodo, kad ligoniams su

miokardo pažaida yra didesnė širdies

disfunkcijos arba širdies nepakankamumo rizika

[8]

Miokarditas

Ruano su kitais mokslininkais atliktame tyrime

pastebėjo, jog net 7% mirčių nuo Kovido ligos

buvo sąlygotos miokardito [21]. Yra publikacijų,

kuriose teigiama, kad autopsijos metu šiems

pacientams buvo rasta uždegiminių

mononuklearinių ląstelių infiltracija širdies

audiniuose, o tai patvirtina hipotezę jog SARS-

CoV-2 infekcija yra susijusi su miokardo

uždegimu ir pažeidimu [22]. Neseniai Tavazis su

kolegomis pranešė apie pirmąjį atvejį, kurio

metu atlikus endomiokardo biopsiją širdyje buvo

nustayta ne tik kardiomiocitų nekrozė, bet ir

rastos SARS-CoV-2 viruso dalelės. Šie

duomenys įrodo, kad širdis gali būti tiesiogiai

užkrėsta koronavirusu.[23]. Kadangi ūminis

miokarditas kliniškai pasireiškia labai įvairiai, šį

susirgimą dažnai COVID- 19 pandemijos metu

diagnozuoti būta sudėtinga. Echokardiografija

gali padėti diferencijuoti MI nuo miokardito, nes

abejų susirgimų atvejais padidėja troponinai ir

elektrokardiogramoje (EKG) matome pakitimus

[24].

Aritmijos

Remiantis kohortiniu tyrimu su 137 pacientais,

sergančais koronaviruso liga, 10 ligonių (7,3 %)

širdies plakimo ir permušimo jausmas buvo

vienas iš pirmųjų infekcijos simptomų [25].

COVID-19 susirgimą turintiems ligoniams gali

būti nustatyti įvairūs ritmo sutrikimai.

Dažniausiai SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusiems

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

312

žmonėms randama sinusinė taschikardija.

Manoma, kad priežastys gali yra

multikompleksinės: hipoperfuzija, karčiavimas,

hipoksija, uždegimas, sutrikusi medžiagų

apykaita ir nerimas [15]. Vieno tyrimo metu su

Kovido liga sergančiais ligoniais nustatyta, kad

17% hospitalizuotų ir 44% intensyvios terapijos

skyriuje gydomų pacientų turėjo ritmo sutrikimų

[26]. Taip pat reikia nepamiršti, kad kritiniams

ligoniams užsikrėtusiems SARS-CoV-2 virusu

gali būti skiriamas Hydroksichlorochinas. Šis

preparatas blokuoja kalio kanalus, esančius

širdyje ir dėl šios priežasties

Hydroksichlorochinu gydomus pacientus būtina

monitoruoti dėl Torsades de pointes

tachiaritmijos [27].

Venų tromboembolija

Ligoniai, sergantys COVID – 19 liga turi didesnę

venų tromboembolijos riziką [28]. Nepaisant

profilaktinėmis dozėmis skiriamų

antikoaguliantų giliųjų venų trombozės

paplitimas dėl kovido viruso stacionarizuotiems

pacientams buvo 14,5% [29]. Vis dėl to plaučių

kraujagyslių embolija yra išlieka dažniausia

trombozinė komplikacija [30]. Kovido liga

sergantiems ligoniams yra stebimi krešėjimo

sistemos rodiklių, tokių kaip D- dimero, fibrino

skaidymo produktų, protrombino laiko (PT) ir

aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL)

nukrypimai nuo normos. Nustatyta, kad

padidėjęs D-dimero ir fibrino skilimo produktų

kiekis yra susijęs su bloga prognoze [20; 31].

Infekcija sukelia endotelio ląstelių disfunkciją,

taip ji skatina perteklinio trombino susidarymą ir

fibrinolizės sistemos susilpnėjimą. Esant sunkiai

COVID-19 ligai vystosi hipoksija, kuri gali

didinti kraujo klampumą [31]. Sisteminis

uždegiminis atskas, sutrikę krešėjimo procesai,

dauginis organų nepakankamumas ir sunki ligos

eiga taip pat prisideda prie didesnės

tromboembolinių komplikacijų rizikos [24].

Išvados

COVID-19 infekcija yra susijusi su daugeliu

širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų.

Kai kurie vaistai, vartojami COVID-19 ligai

gydyti, taip pat gali prisidėti prieš šių patologijų

išsivystymo [32]. Labai svarbu šiems ligoniams

taikyti tromboembolijų profilaktiką, nes

pastebėta, jog SARS-CoV-2 virusas yra susijęs

su koaguliacinės sistemos sutrikimais [31]. Taip

pat verta nepamiršti, kad geriausia apsauga nuo

koronaviruso infekcijos yra vakcinos, kurių

veiksmingumas siekia iki 95% [33].

Literatūra

1. Lu R, Zhao X, Li J et al. Genomic

characterisation and epidemiology of 2019

novel coronavirus: implications for virus

origins and receptor binding. Lancet. 2020

Feb zhou22;395(10224):565-574. doi:

10.1016/S0140-6736(20)30251-8. Epub

2020 Jan 30. PMID: 32007145; PMCID:

PMC7159086.

2. Chan-Yeung M, Xu RH. SARS:

epidemiology. Respirology. 2003 Nov;8

Suppl(Suppl 1):S9-14. doi: 10.1046/j.1440-

1843.2003.00518.x. PMID: 15018127;

PMCID: PMC7169193.

3. Zaki AM, Boheemen S, Bestebroer TM et

al. Isolation of a novel coronavirus from a

man with pneumonia in Saudi Arabia. N

Engl J Med. 2012 Nov 8;367(19):1814-20.

doi: 10.1056/NEJMoa1211721. Epub 2012

Oct 17. Erratum in: N Engl J Med. 2013 Jul

25;369(4):394. PMID: 23075143.

4. Wu Z, McGoogan JM. Characteristics of

and Important Lessons From the

Coronavirus Disease 2019 (COVID-19)

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

313

Outbreak in China: Summary of a Report of

72 314 Cases From the Chinese Center for

Disease Control and Prevention. JAMA.

2020 Apr 7;323(13):1239-1242. doi:

10.1001/jama.2020.2648. PMID:

32091533.

5. Bandyopadhyay D, Akhtar T, Hajra A et al.

SS. COVID-19 Pandemic: Cardiovascular

Complications and Future Implications.

Am J Cardiovasc Drugs. 2020

Aug;20(4):311-324. doi: 10.1007/s40256-

020-00420-2. PMID: 32578167; PMCID:

PMC7310596.

6. Zhang H, Penninger JM, Li Y et al.

Angiotensin-converting enzyme 2 (ACE2)

as a SARS-CoV-2 receptor: molecular

mechanisms and potential therapeutic

target. Intensive Care Med. 2020

Apr;46(4):586-590. doi: 10.1007/s00134-

020-05985-9. Epub 2020 Mar 3. PMID:

32125455; PMCID: PMC7079879.

7. Siddiqi HK, Mehra MR. COVID-19 illness

in native and immunosuppressed states: A

clinical-therapeutic staging proposal. J

Heart Lung Transplant. 2020

May;39(5):405-407. doi:

10.1016/j.healun.2020.03.012. Epub 2020

Mar 20. PMID: 32362390; PMCID:

PMC7118652.

8. Guo T, Fan Y, Chen M et al.

Cardiovascular Implications of Fatal

Outcomes of Patients With Coronavirus

Disease 2019 (COVID-19). JAMA Cardiol.

2020 Jul 1;5(7):811-818. doi:

10.1001/jamacardio.2020.1017. Erratum

in: JAMA Cardiol. 2020 Jul 1;5(7):848.

PMID: 32219356; PMCID: PMC7101506.

9. Oudit G.Y., Kassiri Z., Jiang C. SARS-

coronavirus modulation of myocardial

ACE2 expression and inflammation in

patients with SARS. Eur J Clin

Invest. 2009;39:618–625

10. Mogensen TH. Pathogen recognition and

inflammatory signaling in innate immune

defenses. Clin Microbiol Rev. 2009

Apr;22(2):240-73, Table of Contents. doi:

10.1128/CMR.00046-08. PMID:

19366914; PMCID: PMC2668232.

11. Chen T, Wu D, Chen H et al. Clinical

characteristics of 113 deceased patients

with coronavirus disease 2019:

retrospective study. BMJ. 2020 Mar

26;368:m1091. doi: 10.1136/bmj.m1091.

Erratum in: BMJ. 2020 Mar 31;368:m1295.

PMID: 32217556; PMCID: PMC7190011.

12. Smeeth L, Thomas SL, Hall AJ et al. Risk

of myocardial infarction and stroke after

acute infection or vaccination. N Engl J

Med 2004;351:2611-2618.

13. Kwong JC, Schwartz KL, Campitelli MA.

Acute Myocardial Infarction after

Laboratory-Confirmed Influenza Infection.

N Engl J Med. 2018 Jun 28;378(26):2540-

2541. doi: 10.1056/NEJMc1805679.

PMID: 29949484.

14. Corrales-Medina VF, Alvarez KN,

Weissfeld LA et al. Association between

hospitalization for pneumonia and

subsequent risk of cardiovascular disease.

JAMA. 2015 Jan 20;313(3):264-74. doi:

10.1001/jama.2014.18229. PMID:

25602997; PMCID: PMC4687729.

15. Driggin E, Madhavan MV, Bikdeli B et al.

Cardiovascular Considerations for Patients,

Health Care Workers, and Health Systems

During the COVID-19 Pandemic. J Am

Coll Cardiol. 2020 May 12;75(18):2352-

2371. doi: 10.1016/j.jacc.2020.03.031.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

314

Epub 2020 Mar 19. PMID: 32201335;

PMCID: PMC7198856.

16. Tersalvi G, Vicenzi M, Calabretta D et al.

Elevated Troponin in Patients With

Coronavirus Disease 2019: Possible

Mechanisms. J Card Fail. 2020

Jun;26(6):470-475. doi:

10.1016/j.cardfail.2020.04.009. Epub 2020

Apr 18. PMID: 32315733; PMCID:

PMC7166030.

17. Hamming I, Timens W, Bulthuis MLC et

al. Tissue distribution of ACE2 protein, the

functional receptor for SARS coronavirus.

A first step in understanding SARS

pathogenesis. J Pathol. 2004;203:631–637.

18. Welt FGP, Shah PB, Aronow HD et al.

American College of Cardiology’s

Interventional Council and the Society for

Cardiovascular Angiography and

Interventions. Catheterization Laboratory

Considerations During the Coronavirus

(COVID-19) Pandemic: From the ACC's

Interventional Council and SCAI. J Am

Coll Cardiol. 2020 May 12;75(18):2372-

2375. doi: 10.1016/j.jacc.2020.03.021.

19. Arentz M, Yim E, Klaff L et al.

Characteristics and Outcomes of 21

Critically Ill Patients With COVID-19 in

Washington State. JAMA. 2020 Apr

28;323(16):1612-1614. doi:

10.1001/jama.2020.4326. PMID:

32191259; PMCID: PMC7082763.

20. Zhou F, Yu T, Du R et al. Clinical course

and risk factors for mortality of adult

inpatients with COVID-19 in Wuhan,

China: a retrospective cohort study. Lancet.

2020 Mar 28;395(10229):1054-1062. doi:

10.1016/S0140-6736(20)30566-3. Epub

2020 Mar 11. Erratum in: Lancet. 2020 Mar

28;395(10229):1038. Erratum in: Lancet.

2020 Mar 28;395(10229):1038. PMID:

32171076; PMCID: PMC7270627.

21. Ruan Q, Yang K, Wang W et al. Clinical

predictors of mortality due to COVID-19

based on an analysis of data of 150 patients

from Wuhan, China. Intensive Care Med.

2020 May;46(5):846-848. doi:

10.1007/s00134-020-05991-x. Epub 2020

Mar 3. Erratum in: Intensive Care Med.

2020 Apr 6;: PMID: 32125452; PMCID:

PMC7080116.

22. Wu L, O'Kane AM, Peng H et al. SARS-

CoV-2 and cardiovascular complications:

From molecular mechanisms to

pharmaceutical management. Biochem

Pharmacol. 2020 Aug;178:114114. doi:

10.1016/j.bcp.2020.114114. Epub 2020

Jun 21. PMID: 32579957; PMCID:

PMC7306106.

23. Tavazzi G, Pellegrini C, Maurelli M et al.

Myocardial localization of coronavirus in

COVID-19 cardiogenic shock. Eur J Heart

Fail. 2020 May;22(5):911-915. doi:

10.1002/ejhf.1828. Epub 2020 Apr 11.

PMID: 32275347; PMCID: PMC7262276.

24. Long B, Brady WJ, Koyfman A et al.

Cardiovascular complications in COVID-

19. Am J Emerg Med. 2020 Jul;38(7):1504-

1507. doi: 10.1016/j.ajem.2020.04.048.

Epub 2020 Apr 18. PMID: 32317203;

PMCID: PMC7165109.

25. Liu K, Fang YY, Deng Y et al. Clinical

characteristics of novel coronavirus cases

in tertiary hospitals in Hubei Province.

Chin Med J (Engl). 2020 May

5;133(9):1025-1031. doi:

10.1097/CM9.0000000000000744. PMID:

32044814; PMCID: PMC7147277.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

315

26. Wang D, Hu B, Hu C et al. Clinical

Characteristics of 138 Hospitalized Patients

With 2019 Novel Coronavirus-Infected

Pneumonia in Wuhan, China. JAMA. 2020

Mar 17;323(11):1061-1069. doi:

10.1001/jama.2020.1585. Erratum in:

JAMA. 2021 Mar 16;325(11):1113. PMID:

32031570; PMCID: PMC7042881.

27. Jones SK. Ocular toxicity and

hydroxychloroquine: guidelines for

screening. Br J Dermatol. 1999

Jan;140(1):3-7. doi: 10.1046/j.1365-

2133.1999.02600.x. PMID: 10215761.

28. Danzi GB, Loffi M, Galeazzi G, Gherbesi

E. Acute pulmonary embolism and

COVID-19 pneumonia: a random

association? Eur Heart J. 2020 May

14;41(19):1858. doi:

10.1093/eurheartj/ehaa254. PMID:

32227120; PMCID: PMC7184406.

29. Baccellieri D, Bertoglio L, Apruzzi L et al.

Incidence of deep venous thrombosis in

COVID-19 hospitalized patients during the

first peak of the Italian outbreak.

Phlebology: The Journal of Venous

Disease. 2020;:026835552097559.

30. Klok FA, Kruip MJHA, van der Meer NJM

et al. Incidence of thrombotic

complications in critically ill ICU patients

with COVID-19. Thromb Res. 2020

Jul;191:145-147. doi:

10.1016/j.thromres.2020.04.013. Epub

2020 Apr 10. PMID: 32291094; PMCID:

PMC7146714.

31. Tang N, Li D, Wang X et al. Abnormal

coagulation parameters are associated with

poor prognosis in patients with novel

coronavirus pneumonia. J Thromb

Haemost. 2020 Apr;18(4):844-847. doi:

10.1111/jth.14768. Epub 2020 Mar 13.

PMID: 32073213; PMCID: PMC7166509.

32. Clerkin KJ, Fried JA, Raikhelkar et al.

COVID-19 and Cardiovascular Disease.

Circulation. 2020 May 19;141(20):1648-

1655. doi:

10.1161/CIRCULATIONAHA.120.04694

1. Epub 2020 Mar 21. PMID: 32200663.

33. Moghadas S, Vilches T, Zhang K et al. The

impact of vaccination on COVID-19

outbreaks in the United States. 2020;.