https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.3
Gender dysphoria and schizotypal personality disorder: clinical
case
Deimantė Andriuškevičiūtė
1
, Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Aušra Andriuškevičienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Gender dysphoria and schizotypal disorder are two distinct yet complex mental health conditions
that have been receiving increasing attention from mental health researchers and specialists. Gender dysphoria is
a rare condition characterized by a sense of incongruence between one's gender identity and biological sex.
Schizotypal personality disorder is a mental health condition characterized by unusual beliefs or perceptions,
distorted thought patterns, social anxiety, eccentric behavior and difficulties in forming and maintaining close
relationships. Research has noted clinical cases where schizotypal personality disorders co-occur with gender
dysphoria.
Case presentation. Describing the clinical case of a patient, who was diagnosed with schizotypal personality
disorder and gender dysphoria. The patient's mental health deteriorated for the first time in the twelfth grade. They
experienced significant stress, resulting in symptoms such as anxiety, tension, sleep disturbances, irritability,
anger, dizziness, and nausea. During adolescence, gender dysphoria became prominent and there was a desire to
identify with the opposite (male) gender. The patient sought help from specialists due to symptoms of gender
dysphoria, and the diagnosis of transgenderism was made. Additionally, the patient exhibited suicidal thoughts,
paranoia, altered behavior, anhedonia, social withdrawal, and hallucinations.
Conclusions. This clinical case reveals that gender dysphoria and schizotypal disorder can co-occur. These
disorders may share common causal mechanisms and risk factors. Gender dysphoria and schizotypal disorder can
impact daily life by leading to social isolation, stigma, and limited opportunities to form close relationships with
others. Additionally, they can reduce the motivation for self-care, disrupt socialization and create challenges in
academic and social activities. The impact of gender dysphoria and schizotypal disorder encompasses social,
physical, and psychological aspects, underscoring the importance of thorough risk factor identification,
comprehensive diagnosis, and treatment, all of which can influence the prognosis.
Keywords: schizotypal personality disorder, gender dysphoria, transsexualism
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (1), p. 19-24, https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.3
19
Lyties disforija ir šizotipinis asmenybės sutrikimas: atvejo analizė
Deimantė Andriuškevičiūtė
1
, Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Aušra Andriuškevičienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Lyties disforija ir šizotipinis sutrikimas yra dvi skirtingos ir sudėtingos psichinės sveikatos būklės, kurios
sulaukia vis daugiau psichikos sveikatos tyrėjų bei specialistų dėmesio. Lyties disforija yra reta būklė, kurios metu
jaučiamas nesuderinamumas tarp savo lyties tapatumo ir biologinės lyties. Šizotipinis asmenybės sutrikimas yra
psichikos būklė, kuri pasižymi neįprastais įsitikinimais ar suvokimu, iškreiptu mąstymo modeliu, socialiniu
nerimu, ekscentrišku elgesiu bei sunkumais formuojant ir palaikant artimus santykius. Tyrimuose pastebėta, jog
yra klinikinių atvejų, kai šizotipinis asmenybės sutrikimai pasireiškia kartu su lyties disforija.
Klinikinio atvejo pristatymas. Aprašomas paciento klinikins atvejis, kuriam nustatytas šizotipinis asmenybės
sutrikimas ir lyties disforija. Pirmą kartą paciento psichinė būklė pradėjo blogėti dvyliktoje klasėje. Pacientas
patyrė daug psichologinio streso, dėl kurio pasireiškė nerimas, įtampa, miego sutrikimas, dirglumas, pyktis, galvos
svaigimas bei pykinimas. Paauglystėje išryškėjo translytiškumo problema, kilo noras priklausyti priešingai
(vyriškai) lyčiai. Pacientas kreipėsi į specialistus dėl lyties disforijos simptomų ir nustatyta diagnozė -
transeksualumas. Taip pat pasikeitė paciento elgesys, pasireiškė suicidinės mintys, paranoja, anhedonija,
socialinis atsiribojimas bei haliucinacijos.
Išvados. Šis klinikinis atvejis atskleidžia, kad lyties disforija ir šizotipinis sutrikimas gali pasireikšti kartu. Abu
sutrikimai gali turėti bendrų priežastinių mechanizmų bei rizikos veiksnių. Lyties diforija bei šizotipinis
sutrikimas gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, įtraukiant socialinę izoliaciją, stigmą bei ribotas galimybes
užmegzti artimus santykius su kitais. Be to, gali sumažinti norą rūpintis savimi, sutrikdyti socializaciją, sukelti
sunkumų akademinėje veikloje. Lyties disforijos bei šizotipinio sutrikimo poveikis apima socialinius, fizinius ir
psichologinius komponentus, todėl reikalingas nuodugnus rizikos veiksnių nustatymas, išsami diagnostika bei
gydymas, nuo kurio priklauso prognozė.
Raktažodžiai: lyties disforija, šizotipinis asmenybės sutrikimas, transseksualumas.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
20
1. Įvadas
Šizotipinis asmenybės sutrikimas ir lyties disforija
yra dvi skirtingos psichinės sveikatos būklės, kurios
sulaukia vis daugiau psichikos sveikatos tyrėjų bei
specialistų dėmesio. Šizotipinis asmenybės
sutrikimas, tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingi
neįprasti įsitikinimai ar suvokimas, iškreipti
mąstymo modeliai, socialinis nerimas, ekscentriškas
elgesys bei sunkumai formuojant ir palaikant artimus
santykius. Žmonės, sergantys šizotipiniu asmenybės
sutrikimu, dažnai patiria keistų jausmų, minčių bei
staigių elgesio pokyčių, kurie gali trikdyti ar varginti
juos ir aplinkinius [1].
Tyrimuose pastebėta, jog yra klinikinių atvejų, kai
šizotipinis asmenybės sutrikimai pasireiškia kartu su
lyties disforija. Tai psichinė būklė, kai asmuo jaučia,
jog jo lytinė tapatybė nesutampa su biologine lytimi.
Tai dažnai pasireikšti stipriu noru būti pripažintam
priešingos lyties.
2. Klinikinis atvejis
Pablogėjus psichinei būklei, atsiradus suicidinių
minčių 23 metų vyras kreipėsi į psichiatrijos kliniką
diagnozės patikslinimui bei gydymo korekcijai.
Paciento giminėje psichikos ligų nebuvo nustatyta.
Pacientas šeimoje vienturtis. Santykiai su tėvais gan
šalti, artimų ryšių nepalaiko. Psichomotorinė raida
savalaikė. Darželyje dažnai mėgdavo žaisti vienas,
turėjo įsivaizduojamų draugų, su kuriais kalbėdavosi.
Ankstyvoje vaikystėje nukrito nuo laiptų ir patyrė
galvos smegenų traumą. Mokyklą pradėjo lankyti
laiku, mokslai sekėsi vidutiniškai. Mokyklos
lankymo laikotarpį apibūdina kaip sunkų, patyrė
daug patyčių iš bendraamžių vaikų. Vaikystėje
domėjosi įvairiais dalykais, laisvalaikiu lankė
įvairius būrelius. Dvylikos metų patyrė seksualinę
prievartą, kurios metu buvo neblaivus. Nuo 7 klasės
epizodiškai kildavo noras save žaloti. Ankstyvoje
paauglystėje artimų draugų neturėjo, dažniausiai
būdavo vienas. Dvyliktoje klasėje labiau įsitraukė į
meninę veiklą, todėl baigęs mokyklą nusprendė
studijuoti tapybą.
Pirmą kartą psichikos būklė stipriai pablogėjo
dvyliktoje klasėje – tuo metu patyrė daug streso,
ėmė jausti nerimą, įtampą, sutriko miegas, tapo
dirglus, piktas, atsirado galvos svaigimas, pykinimas.
Pirmiausiai kreipėsi į šeimos gydytoją, kurio buvo
nukreiptas psichologo konsultacijai. Dėl minėtų
simptomų privačiai pradėjo lankytis pas
psichoterapeutą. Psichoterapijos sesijų metu,
išryškėjo translytiškumo problema. Paciento teigimu,
jis pasijautė geriau, kai pradėjo rengtis vyriškais
drabužiais bei nusikirpo plaukus trumpai. Vėliau
sekė daugiau išvaizdos pasikeitimų, kurie pacientui
suteikė pasitikėjimo savimi. Pasakęs tėvams, kad
norėtų būti kitos lyties, grįžtamojo ryšio nesulaukė,
todėl tapo uždaras, buvo sunku susikaupti, vargino
intensyvus nerimas, nemig, stiprus galvos skausmas,
suprastėjo apetitas, atsirado pykinimas, burnos
džiūvimas, drebulys, pablogėjo nuotaika. Tuo
laikotarpiu pacientas prarado motyvaciją eiti į
universtetą, mokytis. Atsirado epizodinės suicidinės
mintys, dėl kurių pacientas pirmą kartą
hospitalizuotas į psichiatrijos skyrių, diagnozuota -
F41.2 (mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas).
Stacionarinio gydymo metu buvo paskirtas
medikamentinis gydymas: tiapridas iki 200 mg/d
p/os ir quetiapinias 25 mg/d p/os. Po šio stacionarinio
gydymo lankėsi pas psichiatrą ambulatoriškai.
Psichinė būklė kurį laiką dinamikoje buvo stabili. Po
II studijų kurso, dėl per didelio darbo ir mokslo
krūvio, ir vėl suprastėjus psichinei būklei, ryškėjant
suicidinėms mintims bei beprasmybės jausmui
nusprendė pasiimti akademines atostogas ir kreipėsi į
psichiatrus. Hospitalizuotas Psichiatrijos skyriuje,
ankstesnis gydymo planas buvo koreguotas:
citalopramas 40 mg/p p/os; tiapridas 200 mg/p p/os;
quetiapinas 100 mg/p p/os; diazepamas 1 0mg/p p/os.
Dinamikoje psichinė būkė išliko permaininga. Dėl
translytiškumo sukeltų disforijų kreipėsi į psichiatrą
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
21
bei į endokrinologą. Psichiatro nustatyta diagnozė -
F64.0 (transseksualumas). Atliktas galvos smegenų
magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau smegenyse
patologinių židininių bei pakitimų nerasta. Pradėta
hormonų terapija. Kurį laiką psichinė būklė buvo
stabili.
Paskutinį kartą psichinė būklė suprastėjo dėl paciento
požiūriu sunkių išgyvenimų santykiuose su draugu,
atsirado suicidinės mintys, todėl skubos tvarka
hospitalizuotas į psichiatrijos ligoninę. Psichiatrinio
ištyrimo metu pacientas pripažino, jog nuo vaikystės
turi draugą, kurį mato tik jis, todėl labiausiai bijo, jog
vaistai gali „atimti draugą“ ir šis jo nebematys.
Remiantis simptomais, - suicidinės mintys,
paranoidinės mintys, pasikeitęs elgesys, anhedonija,
socialinis atsiribojimas, epizodinės haliucinacijos,
diagnozuota F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos
epizodas) ir F21 (šizotipinis sutrikimas). Paskirtas
gydymas: olanzapinas 5 mg/p p/os; sertralinas
padidintas iki 200 mg/p p/os; pregabalinas 300 mg/p
p/os; buspironas 10 mg/p p/os; fluanxolis 1 mg/p
p/os; diazepamas 10 mg/p p/os. Dinamikoje įtampa,
nerimas redukavosi, kliedesinė simptomatika
sumažėjo.
Būklės kontrolė po 3 mėnesių. Su pacientu buvo
susiekta telefonu. Informaciją suteikė noriai, gydymą
ligoninėje prisiminė teigiamai. Šiuo metu pacientas
toliau laikosi paskirto medikamentinio gydymo plano
bei lanko individualią psichoterapiją. Šiuo metu
jaučiasi gerai, darbingas, sunkumų kasdieninėje
veikloje nenurodo, atminties sutrikimų taip pat.
Toliau prižiūrint endokrinologui, tęsiama hormonų
terapija.
3. Diskusija
Šizotipinis asmenybės sutrikimas yra psichikos
sutrikimas, kuris priklauso psichikos sutrikimų
diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-5) A grupės
asmenybės sutrikimams. Sergantiems šizotipiniu
asmenybės sutrikimu būdingas ekscentriškas elgesys
ir mąstymo bei afekto anomalijos, primenančios
sutrikimus, konstatuojamus kai yra šizofrenija, nors
per jokią sutrikimo stadiją nepastebima aiškių ir
būdingų šizofreninių anomalijų [2]. Sutrikimui
būdingi šie simptomai: susiaurėjęs arba neadekvatus
afektas, anhedonija, keistas ar ekscentriškas elgesys,
polinkis į socialinį atsiribojimą, paranoidinės arba
keistos idėjos, nesiekiančios kliedesinio lygio,
obsesinės mintys, mąstymo ir suvokimo sutrikimai,
trumpalaikiai praeinantys pusiau psichoziniai
epizodai su ryškiomis iliuzijomis, klausos ar kitomis
haliucinacijomis bei panašiomis į kliedesį idėjomis,
kylančiomis be egzogeninės provokacijos. Nėra
aiškios pradžios ir vystymosi, eiga paprastai panaši į
asmenybės sutrikimą. Šizotipinis asmenybės
sutrikimas diagnozuojamas psichiatro, remiantis
DSM-V kriterijais, kai pasireiškia bent 5 kriterijai.
Šizotipiniam asmenybės sutrikimui būdinga:
- sąsajų idėjos (išskyrus sąsajų kliedesius) – tai
įsivaizdavimas, kad visi įvykiai asmens gyvenime
yra susiję;
- keisti įsitikinimai arba magiškas mąstymas, kuris
veikia elgesį ir yra nesusijęs su subkultūrinėmis
normomis (pvz.: prietaringumas, tikėjimas
aiškiaregyste, telepatija);
- neįprastos suvokimo patirtys (įskaitant kūno vaizdo
iliuzijas);
- keistas mąstymas ir kalba (pvz.: smulkmeniška,
metaforiška, stereotipiška);
- įtarumas ir paranoidinės mintys;
- netinkamas arba suvaržytas afektas (jausmai);
- neįprastas, ekscentriškas, savitas elgesys ar
išvaizda;
- artimų socialinių ryšių neturėjimas, išskyrus pirmos
eilės giminaičius;
- socialinis nerimas (nemažėjantis, labiau
susipažinus, ir kuris susijęs su paranoidinėmis
baimėmis, o ne neigiamu savęs vertinimu [3].
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
22
Tikslios šizotipinio asmenybės sutrikimo priežastys
nežinomos, tačiau remiantis klinikiniais tyrimas,
sutrikimo vystymuisi įtakos turi genetinių ir aplinkos
veiksnių visuma. Be to, manoma, jog neigiama
vaikystės patirtis, tokia kaip trauminiai įvykiai ar
nepriežiūra, gali padidinti šio sutrikimo pasireiškimo
tikimybę. Asmenys, turintys šizofrenija sergančių
pirmos eilės giminėje, taip pat turi didesnę riziką
šizotipinio asmenybės sutrikimo pasireiškimui [4].
Lyties disforijos paplitimas – maždaug 1 iš 10 000
vyrų ir mažiau nei 1 iš 25 000 moterų [5].
Tarptautinės ligų klasifikacijos vienuoliktoji versija
(TLK-11) išleidimo metu pasaulio sveikatos
organizacija atliko svarbų pakeitimą, kuris susijęs su
transseksualumu. Šiame kontekste, terminas
"transseksualizmas" buvo pakeistas į "lyties
nesuderinamumas paauglystėje ar pilnametystėje."
Šis pakeitimas atspindi transseksualumo deme-
dikalizaciją [7]. Diagnostikos ir gydymo procesą
sudaro 5 etapai: diagnostinis vertinimas, psicho-
terapija ar konsultavimas, gyvenimo patirtis,
hormonų terapija ir chirurginė intervencija.
Diagnozuojant lyties tapatumo sutrikimus siekiama,
kad dalyvautų įvairių disciplinų gydytojų
profesionalų komanda. Nepasitenkinimas duotąja
lytimi turėtų trukti bent dvejus metus (kai kuriose
rekomendacijose ≥ 1 m.) Taip pat turi būti
diferencijuota nuo kitų, į lyties tapatumo sutrikimus
panašių, psichikos ligų [8].
Klinikiniuose tyrimuose pastebėta, jog lyties disforija
sergantiems pacientams yra didesnė rizika sirgti I ir
II ašies psichikos sutrikimais, palyginti su bendrąja
populiacija. Labiausiai paplitę sutrikimai, tokie kaip
bipolinis sutrikimas bei asmenybės sutrikimai [4].
Tyrimo duomenimis, 70 % lyties disforija sergančių
asmenų pasireiškia gretutinis asmenybės sutrikimas
[8]. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog apie 42 %
pacientams, kurie serga lyties disforija, buvo
nustatyta vienas ir daugiau asmenybės sutrikimų [9].
Ankstesnių tyrimų rezultatai parodė, jog ribinis
asmenybės sutrikimas yra vienas iš dažniausių
sutrikimų tarp lyties disforija sergančių asmenų [10].
Tuo tarpu, šizotipinis asmenybės sutrikimas
diagnozuotas apie 15,7 % pacientų, sergančių lyties
disforija. Taip pat nustatyta, jog šizoidiniai,
šizotipiniai ir vengiantys asmenybės sutrikimai buvo
labiau paplitę biologinių vyrų nei biologinių moterų
[11].
Literatūroje aprašoma ir daugiau atvejų, kai
šizotipinis asmenybės sutrikimas ir lyties disforijos
sutrikimas pasireiškia kartu, tačiau vis dar trūksta
išsamesnių tyrimų, nagrinėjančių šizotipinio
asmenybės sutrikimo ir lyties disforijos pasireiškimo
komorbidiškumą, tačiau psichikos sveikatos
specialistams svarbu suprasti apie galimą gretutinį
šių psichikos būklių pasireiškimą.
4. Išvados
Šis klinikinis atvejis atskleidžia, kad lyties disforija ir
šizotipinis sutrikimas gali pasireikšti kartu. Šie
sutrikimai gali turėti bendrų priežastinių
mechanizmų bei rizikos veiksnių. Lyties diforija bei
šizotipinis sutrikimas gali turėti įtakos kasdieniam
gyvenimui, įtraukiant socialinę izoliaciją, stigmą bei
ribotas galimybes užmegzti artimus santykius su
kitais. Be to, gali sumažinti norą rūpintis savimi,
sutrikdyti socializaciją, sukelti sunkumų
akademinėje ir socialinėje veikloje. Lyties disforijos
bei šizotipinio sutrikimo poveikis apima socialinius,
fizinius ir psichologinius komponentus, todėl
reikalingas nuodugnus rizikos veiksnių nustatymas,
išsami diagnostika bei gydymas nuo kurio priklauso
prognozė.
Literatūros šaltiniai
1. Kirchner SK, Roeh A, Nolden J, Hasan A.
Diagnosis and treatment of schizotypal personality
disorder: evidence from a systematic review. NPJ
Schizophr. 2018 Dec 1; 4(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30282970/
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
23
2. Colizzi M, Costa R, Todarello O. Dissociative
symptoms in individuals with gender dysphoria: is
the elevated prevalence real? Psychiatry Res
[Internet]. 2015 Mar 30; 226(1):173–80. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25656174/
3. Silk KR, Westen D, Lohr NE, Benjamin J, Gold L.
DSM-III and DSM-III-R schizotypal symptoms in
borderline personality disorder. Compr Psychiatry.
1990 Mar 1;31(2):103–10.
4. Rosell DR, Futterman SE, McMaster A, Siever LJ.
Schizotypal Personality Disorder: A Current Review.
Curr Psychiatry Rep. 2014;16(7):452. Available
from: /pmc/articles/PMC4182925/
5. McCutcheon RA, Reis Marques T, Howes OD.
Schizophrenia-An Overview. JAMA psychiatry.
2020 Feb 1; 77(2):201–10. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31664453/
6. Jakubowski T. Transsexualism or psychotic
disorder? A case study. Psychiatr Pol. 2021;
55(1):71–83. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34021547/
7. Garg G, Elshimy G, Marwaha R. Gender
Dysphoria. StatPearls. 2023 Jul 11. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK532313
8. Duišin D, Batinić B, Barišić J, Djordjevic ML,
Vujović S, Bizic M. Personality disorders in persons
with gender identity disorder.
ScientificWorldJournal. 2014. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24959629/
9. Hepp U, Kraemer B, Schnyder U, Miller N,
Delsignore A. Psychiatric comorbidity in gender
identity disorder. J Psychosom Res. 2005; 58(3):259–
61. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15865950/
10. Meybodi AM, Jolfaei AG. Evaluation of
personality disorders in patients with Gender Identity
Disorder (GID): An update. J Fam Med Prim Care.
2022;11(6):3196. Available from:
/pmc/articles/PMC9480747/
11. Meybodi AM, Hajebi A, Jolfaei AG. The
frequency of personality disorders in patients with
gender identity disorder. 2014. Available from:
http://mjiri.iums.ac.ir
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
24