https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.4
Postdural puncture headache: new approaches and therapeutic
options
Aistė Navakauskaitė
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Postdural puncture headache is a possible neuroaxial anesthesia complication. The incidence of
postdural headache varies from 10 to 40 % depending on age, gender and needle size. The headache is usually
positional (increases in an upright position, relieved by lying down) and is often accompanied by pain spreading
to the neck and shoulders, nausea or photophobia.
Aim. The purpose of this study was to evaluate the scientific literature about postdural headache, summarize the
most effective treatment measures and overview new approaches and therapeutic options for postdural puncture
headache.
Materials and methods. During the literature review, a search for scientific articles was performed in PubMed,
ScienceDirect and Google Scholar. Included articles, which were written in English between 2003 – 2023.
Results. The diagnosis is usually indicated by a known or possible dural puncture. Symptoms onset is delayed
but occurring within 48 hours. The most typical symptom is bilateral postural headache. Diagnosis of postdural
puncture headache is clinical, laboratory and imaging tests are usually not necessary. Risk factors include female
gender, young age, pregnancy, vaginal delivery and low body mass index. Postdural puncture headache usually
begins within 3 days after dural puncture and resolves spontaneously within 1 week or 48 hours if an epidural
blood patch is used for treatment.
Conclusion. Postdural puncture headache is a well-known and common complication of dural puncture in clinical
practice, which is more common in younger patients and women. The most effective treatment method for
postdural puncture headache is an epidural blood patch.
Keywords: postdural puncutre headache, epidural blood patch, lumbar puncture, spinal anesthesia.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (1), p. 25-31, https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.4
25
Popunkcinis galvos skausmas: nauji gydymo metodai ir terapinės
galimybės
Aistė Navakauskaitė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Popunkcinis galvos skausmas yra galima neuroaksialinės anestezijos komplikacija. Popunkcinio galvos
skausmo dažnis varijuoja nuo 10 iki 40 % priklausomai nuo amžiaus, lyties ir naudojamos anestezijai adatos
dydžio. Galvos skausmas dažniausiai yra pozicinis (sustiprėja esant vertikalioje padėtyje, palengvėja gulint), kartu
stebimas skausmo plitimas į kaklo ir pečių sritį, pykinimas ar padidėjęs jautrumas šviesai.
Tikslas. Išanalizuoti bei aptarti mokslinėje literatūroje esančią informaciją apie popunkcinį galvos skausmą,
apibendrinti efektyviausias gydymo priemones ir apžvelgti naujus popunkcinio galvos skausmo gydymo metodus
ir galimybes.
Medžiaga ir metodai. Atliekant literatūros apžvalgą mokslinių straipsnių paieška vykdyta PubMed,
ScienceDirect ir Google Scholar. Publikacijų laikotarpis pasirinktas nuo 2003 iki 2023 metų, straipsniai anglų
kalba.
Rezultatai. Diagnozę dažniausiai nurodo buvusi žinoma ar galima smegenų dangalų punkcija, užtrukusi
simptomų pradžia, tačiau atsiradusi per pirmas 48 poprocedūrines valandas, su abipusiu posturaliniu galvos
skausmu. Popunkcinio galvos skausmo diagnostika yra klinikinė, laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai šiuo atveju
dažniausiai nėra reikalingi. Rizikos faktoriai apima moterišką lytį, jauną amžių, nėštumą, vaginalinį gimdymą ir
žemą kūno masės indeksą. Popunkcinis galvos skausmas dažniausiai prasideda per 3 dienas po kietojo dangalo
punkcijos ir spontaniškai praeina per 1 savaitę arba per 48 val., jei gydymui taikomas epidurinis kraujo lopas .
Išvados. Popunkcinis galvos skausmas yra gerai žinoma ir dažnai klinikinėje praktikoje sutinkama kietojo dangalo
punkcijos komplikacija, kuri dažniau stebima jaunesnio amžiaus pacientų ir moterų tarpe. Popunkcinio galvos
skausmo efektyviausias gydymo metodas yra epidurinio kraujo lopo naudojimas.
Raktažodžiai: popunkcinis galvos skausmas, epidurinis kraujo lopas, liumbalinė punkcija, spinalinė anestezija.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
26
1. Įvadas
Popunkcinis galvos skausmas yra galima
neuroaksialinės anestezijos ir analgezijos
komplikacija pirmą kartą aprašyta vokiečių chirurgo
August Bier 1898 metais (1,2) Popunkcinis galvos
skausmas gali atsirasti, kai: atliekant liumbalinę
punkciją pažeidžiamas kietasis dangalas, dėl
diagnostinės mielografijos, dėl spinalinės
anestezijos, po netyčinės kietojo dangalo punkcijos
atliekant epidurinę anesteziją (3). Panaši
simptomatika atsiradusi dėl sumažėjusio
cerebrospinalinio skysčio slėgio (intrakranijinės
hipotenzijos) gali atsirasti spontaniškai, po
kraniotomijos, smegenų skilvelių šuntavimo, galvos
smegenų ar stuburo traumos bei po stuburo
operacijų (3) Popunkcinis galvos skausmas atsirada
dėl cerebrospinalinio skysčio nutekėjimo į epidurinį
tarpą per kietojo ir voratinklinio dangalo pažeidimo
vietą (4). Popunkcinio galvos skausmo atsiradimas
prisikiriamas bimodaliniam mechanizmui, kuris
apima smegenų kraujagyslių vazodilataciją bei
intrakranijinės atramos praradimą (5). Pirmas
mechanizmas – dėl didesnio cerebrospinalinio
skysčio netekimo nei jo gamybos vystosi
cerebrospinalinė hipotenzija, ko pasekoje išsivysto
meninginio dangalo kraujagyslių (daugiausiai venų)
refleksinė vazodilatacija (6). Antras mechanizmas –
skausmui jautrių intrakranijinių struktūrų tempimas
ir spaudimas esant vertikalioje padėtyje (sėdint ar
stovint), dėl sumažėjusio smegenų skysčio slėgio
išnykusio amortizacinio poveikio, kurį sukuria
intrakranijinis skystis (4,6).Popunkcinio galvos
skausmo dažnis varijuoja nuo 10 iki
40% priklausomai nuo amžiaus, lyties ir adatos
dydžio (7). Atsitiktinis kietojo dangalo pradūrimas
išlieka problema, o naujos neuroaksialinės
intervencinės procedūros onkologijoje, skausmo
medicinoje ir neurologijoje didina popunkcinio
galvos skausmo dažnį (8). Buvo nagrinėjama daug
profilaktikos ir gydymo galimybių, tačiau nei vienas
metodas negalėjo būti siūlomas rutininiam
naudojimui iki pirmojo epidurinio kraujo lopo
panaudojimo 1960 metais, kuris ir šiomis dienomis
yra laikomas auksiniu gydymo standartu pacientams
su stipriu popunkciniu galvos skausmu (8). Nors
popunkcinis galvos skausmas dažniausiai praeina
savaime, šis sutrikimas gali lemti sumažėjusį
paciento gebėjimą pasirūpinti savimi, prailginti
hospitalizacijos trukmę ir progresuoti į lėtinį galvos
skausmą (4). Šiuo metu trūksta įrodymais pagrįstų
šios būklės prevencijos ir valdymo gairių, todėl šioje
literatūros apžvalgoje apžvelgiamos terapinės
popunkcinio galvos skausmo galimybės ir naujos
gydymo metodikos.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Literatūros atranka atlikta naudojantis mokslinėmis
duomenų bazėmis: PubMed, ScienceDirect ir
Google Scholar. Publikacijų laikotarpis pasirinktas
nuo 2003 iki 2023 metų, publikuoti anglų kalba.
Atrinkti viso teksto straipsniai, jei pavadinimas,
santrauka ar reikšminiai žodžiai nurodė, jog
publikacijos yra tinkamos apžvalgai. Naudoti
paieškos raktažodžiai: popunkcinis galvos
skausmas, epidurinis kraujo lopas, gydymas (angl.
postdural puncture headache, epidural blood patch,
treatment).
3. Rezultatai
3.1. Rizikos veiksniai
Popunkcinio galvos skausmo modifikuojami rizikos
veiksniai apima adatos dydį, adatos formą,
pravedėjo pakeitimą, nuožulnaus adatos kampo
padėtį, adatos įvedimo kampą ir procedūrą
atliekančio gydytojo patirtį. Adatos dydis
priskiriamas prie vieno iš svarbiausių faktorių,
lemiančių popunkcinį galvos skausmą (7). Didesnis
adatos dydis siejamas su didesniu popunkcinio
galvos skausmo dažniu (4,9). Tačiau kuo mažesnis
adatos diametras ir kuo ji yra plonesnė, tuo daugiau
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
techninių sunkumų gali kilti atliekant punkciją (7).
Aštraus galo adatos (Quincke adatos) yra siejamos
su didesne popunkcinio galvos skausmo rizika
lyginant su buko ar pieštuko formos galo adatomis
(Sprotte ir Whitacre adatos) (4,9). Kitas rizikos
veiksnys, susijęs su adata, kuris lemia mažesnį
popunkcinio galvos skausmo dažnį yra nuožulnaus
adatos kampo paraleli padėtis ilgajai stuburo ašiai,
kas lemia mažesnį kietojo dangalo skaidulų
pažeidimą (4,9). Ši išilginė padėtis, priešingai nuo
statmenos ilgajai kietojo dangalo skaidulų ašiai,
įvedant adatą kietojo dangalo skaidulas praskiria, o
ne jas prapjauna, o tai palengvina kietojo dangalo
plyšio užsivėrimą ištraukiant adatą. Paciento
pozicija procedūros metu (sėdima ar šoninė gulima)
ar po atliktos procedūros (gulima ar sėdima lovoje)
nėra susijusi su popunkcinio galvos skausmo
dažniu (3).
Popunkcinis galvos skausmas dažniau stebimas
moterims, jaunesniame pacientų amžiuje (20–40
metų), nėštumo metu (padidėjęs cerebrospinalinio
skysčio slėgis gimdymo metu lemia didesnį skysčio
nutekėjimą), asmenims, kuriems yra anksčiau buvę
galvos skausmai, depresiją turintiems pacientams,
taip pat pacientams, turintiems mažą kūno masės
indeksą (3,10,11). Popunkcinis galvos skausmas
retai stebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių dėl
smegenų atrofijos, o didėjant amžiui kietasis
dangalas tampa mažiau elastingas ir yra mažesnė
tikimybė, jog bus pažeistas kietasis dangalas (3).
3.2. Klinikiniai simptomai
Galvos skausmas dažniausiai prasideda per 12–
72 val. po atliktos procedūros, bet gali pasireikšti ir
iki 12 dienų laikotarpiu (9,12). Galvos skausmas yra
pozicinis, prasideda pacientui esant sėdimoje ar
stovimoje padėtyje, palengvėjimas jaučiamas
atsigulus (9,11). Kuo pacientas ilgiau yra verti-
kalioje padėtyje, tuo ilgesnis laiko tarpas iki galvos
skausmo išnykimo (9). Skausmas dažniausiai
apibūdinamas, kaip „bukas“ ar spaudžiantis, tačiau
gali būti ir pulsuojančio pobūdžio, lokalizuojamas
abipus, pakaušinėje ir kaktinėje srityje (9,12).
Dažnai kartu su galvos skausmu stebimas pykinimas
ar skausmo plitimas į kaklo ir pečių sritį, rečiau
kartu būna jautrumas šviesai, neryškus matymas,
tinnitus (užesys ausyse), skalpo parestezijos ir
vertigo (galvos svaigimas) (2,5,9). Daugiau nei
75 % pacientų simptomai pilnai praeina per savaitę
arba po 48 val., jei gydymui naudojamas epidurinis
kraujo pleistras, tačiau mažajai pacientų daliai ši
simptomatika gali tęstis savaitėmis ar mėnesiais (9).
3.3. Diagnostika
Diagnozę dažniausiai nurodo buvusi žinoma ar
galima smegenų dangalų punkcija, užtrukusi, tačiau
per 48 valandas atsiradusi, simptomų pradžia ir
abipusis posturalinis galvos skausmas (2,5). Svarbu
atmesti rimtesnes galvos skausmo priežastis, kurias
dažniausiai atspindi esantys sisteminiai
simptomai (karščiavimas, svorio mažėjimas),
neurologinė simptomatika (sumišimas, sutrikusi
sąmonė), staigi pradžia, naujai atsiradę skausmai
vyresnio amžiaus pacientams ir turintiems galvos
skausmų istoriją priepuolių dažnio ir sunkumo
pokyčiai (5). Popunkcinio galvos skausmo
diagnostika klinikinė, laboratoriniai ir vaizdiniai
tyrimai dažniausiai nėra reikalingi. Sunkiais ar
užsitęsusiais atvejais, ypač, kuomet skausmo
nebepalengvina gulima padėtis, turi būti atlikti
neurovaizdiniai tyrimai norint atmesti subdurinę
hematomą arba smegenų venų trombozę (3).
Liumbalinė punkcija pacientams su įtariamu
popunkciniu galvos skausmu yra nereko-
menduojama (kadangi tai galėtų tik dar labiau
pabloginti simptomus). Atlikta liumbalinė punkcija
parodytų žemą ar net neigiamą cerebrospinalinio
skysčio atsivėrimo slėgį, skystyje galima rasti
leukocitų ir eritrocitų bei padidėjusią baltymo
koncentraciją (2,3). Atlikus magnetinio rezonanso
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
tomografiją (MRT) (naudojant kontrastą gadolinio
pagrindu) pacientams su užsitęsusiu popunkcinio
galvos skausmu ar intrakranijine hipotenzija gali
būti stebimi smegenėlių tonzilių nusileidimas,
baziliarinių cisternų subliuškimas, smegenų dangalų
sustorėjimas, subdurinio skysčio kaupimasis,
padidėjusi hipofizė ir pilnakraujai veniniai
sinusai (2,3,5). Subliuškusios baziliarinės cisternos
gali būti matomos ir kompiuterinės tomo-
grafijos (KT) vaizduose, o tai gali trukdyti nustatant
tikslią diagnozę, nes gali būti supainiojama su
subarachnoidine hemoragija (3). KT mielografija ar
stuburo MRT gali parodyti cerebrospinalinio
skysčio nutekėjimo vietą ir apimtį (3). Vertinant
pacientus su įtariamu popunkciniu galvos skausmu
turi būti apsvarstomos ir kitos galvos skausmo
priežastys kaip migrena, kofeino nutraukimas,
subarachnoidinė hemoragija ar meninginė
infekcija (12).
3.4. Gydymas
Pradiniam gydymui naudojamos konservatyvios
priemonės, kurios pradedamos taikyti per pirmas
24–48 val., kadangi daugiau nei 85 % popunkcinio
galvos skausmo atvejų praeina gydant konser-
vatyviai (4). Rekomendacijos gydymui apima poilsį
lovoje horizontalioje padėtyje, intraveninę ar
peroralinę hidrataciją, antiemetikus, kofeino
papildus ir analgetikus (nuo acetaminofeno iki
nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar opioidų)
(4,9,12). Pakankama hidratacija ir kofeinas sti-
muliuoja cerebrospinalinio skysčio gamybą (12).
Kofeinas sukelia intrakranijinių kraujagyslių
vazokonstrikciją, kadangi dėl cerebrospinalinio
skysčio nutekėjimo sukeltos intrakranijinės
hipotenzijos būna išsivysčiusi smegenų kraujagyslių
vazodilatacija (12).
Epidurinis kraujo lopas yra laikomas auksiniu
standartu gydant popunkcinį galvos skausmą (6).
Tai yra efektyvus ir dažnai naudojamas gydymo
būdas pacientams su užsitęsusiu popunkciniu galvos
skausmu, kuris nepraeina per 48 val. taikant
konservatyvų gydymą (6). Iš paciento anamnezės
turi būti žinoma, jog pacientas neturi koaguliacinių
sutrikimų, nekarščiuoja, nėra sepsio ar anatominių
deformacijų, apsunkinančių procedūrą (13). Į
epidurinį tarpą, ties kietojo dangalo punkcijos lygiu
ar vienu tarpslanksteliniu tarpu žemiau, suleidžiama
15–20 ml autologinio kraujo (9,12). Dėl koa-
guliacinio (kraujo krešulio susidarymas kietojo
dangalo plyšio vietoje) ir masės efekto stabdomas
tolimesnis cerebrospinalinio skysčio tekėji-
mas (9,12). Galvos skausmas naudojant tokį
gydymo metodą praeina visiškai, tačiau gali užtrukti
keletą valandų, kadangi cerebrospinalinio skysčio
gamyba lėtai atstato intrakranijinį spaudimą (12). Po
procedūros retais atvejais stebimos komplikacijos,
kurios apima nugaros skausmą, paresteziją,
radikulitą, epidurinį abscesą, arklio uodegos (lot.
cauda equina) sindromą ir vėlyvą arachnoiditą (13).
Apie 90 % pacientų pajunta teigiamą gydymo efektą
jau nuo vienos injekcijos, o 90 % iš pradinio
gydymo atsako nesulaukusių pacientų stebimas
skausmo praėjimas nuo antros injekcijos (12).
Esant kontraindikuotinam epiduriniam kraujo lopui
alternatyviai gali būti taikoma koloidinio tirpalo
epidurinė injekcija (4,6). Nors įrodymai riboti,
tačiau koloidiniai tirpalai siūlomi pacientams, kurie
atsisako epidurinio kraujo lopo ar kuomet epidurinis
kraujo lopas nėra efektyvus (4). Po procedūros gali
pasireikšti laikinas deginimo ar diskomforto
jausmas, taip pat yra dokumentuotos anafilaksinės
reakcijos bei nėra ilgalaikio poveikio (4,6).
Nedidelė randomizuota studija nustatė, kad 3 mg
morfino epidurinė injekcija sumažino popunkcinio
galvos skausmo išsivystymo dažnį ir epidurinio
kraujo lopo poreikį po netyčinės kietojo dangalo
punkcijos (14). Tačiau kitas 2020 metais atliktas
randomizuotas tyrimas nustatė, jog intratekalinis
morfinas nesumažino popunkcinio galvos skausmo
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
atsiradimo ar epidurinio kraujo lopo dažnio (15).
Reikalingi tolimesni tyrimai ties neuroaksialinio
morfino panaudojimu gydant popunkcinį galvos
skausmą.
Kitos mažiau intervencinės skausmo gydymo
metodikos yra didžiojo pakaušinio nervo ir
pleištinio gomurio ganglijo blokados. Didžiojo
pakaušinio nervo (pagrindinis sensorinis nervas
pakaušio srityje) blokada naudojama įvairių galvos
skausmų gydymui, kaip migrena, pakaušinė
neuralgija, klasterinis galvos skausmas (13). Šis
metodas yra mažiau invazinis, sukelia greitą
simptomų palengvėjimą, yra tinkamas nesat
sėkmingam konservatyviam gydymui, tačiau
dabartiniai įrodymai taikant didžiojo pakaušinio
nervo blokadą popunkciniam galvos skausmui yra
riboti (4,13,15). Dauguma studijų apžvelgusių
didžiojo pakaušinio nervo blokadą ją atliko po
spinalinės anestezijos išsivysčiusio popunkcinio
galvos skausmo. Daugumai buvo stebimas pilnas
simptomatikos pagerėjimas, tačiau bent 25 %
pacientų galiausiai prireikė epidurinio kraujo
lopo (17). Dažnas blokados neigiamas poveikis yra
poodinė hematoma ir skausmas injekcijos vietoje
(17).
Pleištinio gomurio ganglijo blokada pirmą kartą
aprašyta 1908 metais, tačiau popunkcinio galvos
skausmo gydyme pradėta taikyti neseniai gaunant
dvejopus rezultatus (17). Veikimo mechanizmas
remiasi parasimpatine blokada, kuri lemia
vazokonstrikciją ir uždegiminių neuromediatorių
sumažėjimą (17). Pleištinio gomurio ganglijo
blokada yra saugi ir daug žadanti gydymo galimybė
trumpalaikiam galvos skausmo palengvinimui.
Procedūra minimaliai invazinė, lengvai atliekama ir
turi mažą riziką (18). Retrospektyvinis tyrimas
palygino moteris su popunkciniu galvos skausmu,
kurios buvo gydomos epiduriniu kraujo lopu arba
pleištinio gomurio ganglijo blokada (18). Buvo
nustatyta, jog pacientės, kuriom buvo taikyta
blokada jautė greitesnį simptomatikos palengvėjimą
ir mažesnį komplikacijų dažnį palyginus su
pacienčių grupe, kurioms buvo taikomas epidurinis
kraujo lopas (18). Tačiau randomizuotų kon-
troliuojamų tyrimų trūkumas, heterogeniški
klinikiniai atvejai ir objektyvių priemonių nebu-
vimas rezultatų įvertinimui neleidžia apibendrinti
pleištinio gomurio ganglijo blokados panaudojimo
išeičių ir nėra rekomenduojama rutininiam
naudojimui esant popunkciniam galvos skausmui.
4. Išvados
Popunkcinis galvos skausmas yra gerai žinoma ir
dažnai klinikinėje praktikoje nustatoma kietojo
dangalo punkcijos komplikacija, kuri dažniau
stebima jaunesnio amžiaus pacientų ir moterų tarpe.
Popunkcinio galvos skausmo patofiziologija apima
cerebrospinalinio skysčio netekimą ir intrakranijinių
kraujagyslių vazodilataciją. Keletas gyvybei
grėsmingų būklių gali imituoti popunkcinį galvos
skausmą, tai yra smegenų venų trombozė ir
subdurinė hematoma, todėl diferenciacijai svarbu
išmanyti popunkcinio galvos skausmo klinikinę
charakteristiką, kuri apima pozicinį galvos skausmą
esant vertikalioje padėtyje, kuris dažniausiai
atsiranda praėjus 12 – 72 val. po atliktos
neuroaksialinės anestezijos procedūros. Popunk-
cinio galvos skausmo efektyviausiu gydymo
metodu išlieka epidurinis kraujo lopas .
Literatūros šaltiniai
1. Caicedo-Salazar J, Ríos-Medina ÁM, Caicedo-
Salazar J, Ríos-Medina ÁM. New approaches and
therapeutic options for post-dural puncture headache
treatment. Colombian Journal of Anestesiology
[Internet]. 2021 Sep;49(3).
2. Turnbull DK, Shepherd DB. Post‐dural
puncture headache: pathogenesis, prevention and
treatment. BJA: British Journal of Anaesthesia.
2003 Nov 1;91(5):718–29.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
30
3. Plewa MC, McAllister RK. Postdural Puncture
Headache. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island
(FL): StatPearls Publishing; 2023.
4. Kwak KH. Postdural puncture headache.
Korean J Anesthesiol. 2017 Apr;70(2):136–43.
5. Operater. NYSORA. 2018. Postdural Puncture
Headache.
6. Ghaleb A. Postdural Puncture Headache.
Anesthesiol Res Pract. 2010;2010:102967.
7. Weji BG, Obsa MS, Melese KG, Azeze GA.
Incidence and risk factors of postdural puncture
headache: prospective cohort study design.
Perioperative Medicine. 2020 Nov 9;9(1):32.
8. Schyns-van den Berg AMJV, Gupta A.
Postdural puncture headache: Revisited. Best
Practice & Research Clinical Anaesthesiology. 2023
Jun 1;37(2):171–87.
9. Robbins E, Hauser SL. Technique of Lumbar
Puncture. In: Loscalzo J, Fauci A, Kasper D, Hauser
S, Longo D, Jameson JL, editors. Harrison’s
Principles of Internal Medicine [Internet]. 21st ed.
New York, NY: McGraw-Hill Education; 2022.
10. Al-Hashel J, Rady A, Massoud F, Ismail II.
Post‐dural puncture headache: a prospective study
on incidence, risk factors, and clinical
characterization of 285 consecutive procedures.
BMC Neurology. 2022 Jul 14;22(1):261.
11. Spofford C, Griebel T. General Topics: Post-
dural Puncture Headache. In: Banik RK, editor.
Anesthesiology In-Training Exam Review:
Regional Anesthesia and Chronic Pain [Internet].
Cham: Springer International Publishing; 2022. p.
51–4.
12. Butterworth IV JF, Mackey DC, Wasnick JD.
Spinal, Epidural, & Caudal Blocks. In: Morgan &
Mikhail’s Clinical Anesthesiology [Internet]. 7th ed.
New York, NY: McGraw-Hill Education; 2022.
13. Niraj G, Kelkar A, Girotra V. Greater occipital
nerve block for postdural puncture headache
(PDPH): A prospective audit of a modified guideline
for the management of PDPH and review of the
literature. Journal of Clinical Anesthesia. 2014 Nov
1;26(7):539–44.
14. Dr Greg Klar DT van Z. WFSA Resource
Library.. An Update on Effective Management of
the Postdural Puncture Headache.
15. Peralta FM, Wong CA, Higgins N, Toledo P,
Jones MJ, McCarthy RJ. Prophylactic Intrathecal
Morphine and Prevention of Post-Dural Puncture
Headache: A Randomized Double-blind Trial.
Anesthesiology. 2020 May;132(5):1045–52.
16. Chang YJ, Hung KC, Chen IW, Kuo CL, Teng
IC, Lin MC, et al. Efficacy of greater occipital nerve
block for pain relief in patients with postdural
puncture headache. Medicine (Baltimore). 2021 Dec
23;100(51):e28438.
17. Uppal V, Russell R, Sondekoppam RV, Ansari
J, Baber Z, Chen Y, et al. Evidence-based clinical
practice guidelines on postdural puncture headache:
a consensus report from a multisociety international
working group. Reg Anesth Pain Med [Internet].
2023 Aug 14;
18. Patel R, Urits I, Orhurhu V, Orhurhu MS, Peck
J, Ohuabunwa E, et al. A Comprehensive Update on
the Treatment and Management of Postdural
Puncture Headache. Curr Pain Headache Rep. 2020
Apr 22;24(6):24.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
31