Fat embolism in forensic medicine practice: a retrospective analysis

of 29 cases

Ugnė Brazauskaitė

1

, Dmitrij Fomin

2

1

Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania

In forensic medicine, the interpretation of fat embolism requires evaluation in the context of demographic

characteristics, trauma patterns, and toxicological findings, as these factors may influence both the circumstances of

injury and the significance of the postmortem findings.

Purpose. The aim of this study was to evaluate cases of fat embolism in forensic medicine practice, analysing their

demographic, toxicological and trauma-related characteristics, and their relationship to the circumstances of death.

Methods. A retrospective analysis of 29 histologically confirmed forensic cases of fat embolism, registered in 2005-

2025 was performed. Demographic data, place of death, duration of hospitalization, toxicological findings, fracture

characteristics were included in analysis. Statistical analysis was performed using Fisher‘s exact test, with significance

set at p < 0,05.

Results. The study included 19 men (65.5%) and 10 women (34.5%), with a mean age of 63.52 years. Ethyl alcohol

Keywords: fat embolism, forensic medicine, bone fractures, toxicology.

Riebalinė embolija teismo medicinos praktikoje: retrospektyvinė 29

atvejų analizė

katedra, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Riebalinė embolija yra dažnas histologinis radinys tiriant su trauma susijusias mirtis, ypač esant ilgųjų kaulų

lūžiams. Teismo medicinoje riebalinės embolijos interpretacija turi būti vertinama demografinių charakteristikų,

traumos pobūdžio, toksikologinių radinių kontekste, nes šie veiksniai gali turėti įtakos traumos aplinkybėms bei

pomirtinių radinių reikšmei.

Tyrimo tikslas. Įvertinti riebalinės embolijos atvejus teismo medicinos tyrimų praktikoje, analizuojant jų

demografines, toksikologines ir su trauma susijusias charakteristikas, bei jų ryšį su mirties aplinkybėmis.

Metodika. Atlikta retrospektyvinė 29 histologiškai patvirtintų riebalinės embolijos teismo medicinos atvejų

registruotų 2005-2025 metais, analizė. Demografiniai duomenys, mirties vieta, hospitalizacijos trukmė,

alkoholio nustatymo nenustatyta.

Išvados. Statistiškai reikšminga sąsaja nustatyta tik tarp lyties ir alkoholio nustatymo, o kiti skirtumai tarp lyginamųjų

grupių nebuvo reikšmingi, tikėtina, dėl mažos imties.

Raktažodžiai: riebalinė embolija, teismo medicina, kaulų lūžiai, toksikologija.

1. Įvadas

Riebalinė embolija yra su trauma susijusi būklė,

dažniausiai nustatoma po dubens ar ilgųjų kaulų lūžių.

apibūdinimo, literatūroje diskutuojama dėl

tinkamiausių diagnostinių kriterijų. Atsižvelgiant į tai,

kad riebalinės embolijos sindromas yra klinikinė

diagnozė, teismo patologai pomirtinę šio sindromo

diagnozę nustato atsargiai, ypač tais atvejais, kai

turima nepakankamai klinikinės informacijos (2).

Ve rtinant šią patologiją svarbu atsižvelgti į traumos

pobūdį, lūžių skaičių ir lokalizaciją bei galimus

papildomus veiksnius, kaip toksikologinių tyrimų

radiniai (3). Mirtina riebalinė embolija dažniausiai

dažnai remiasi ribotos apimties atvejų serijomis (5-6).

Teismo medicinos praktika turi būti vertinama

kompleksiškai, nes jos priežastinė reikšmė priklauso

ne vien nuo histologinio patvirtinimo, bet ir nuo

individualių su trauma susijusių aplinkybių, kurios

gali padėti tiksliau įvertinti riebalinės embolijos

vaidmenį mirties genezėje, bei papildomus rizikos

veiksnius, turėjusius įtakos traumos mechanizmui (7).

Šiame darbe siekiama įvertinti riebalinės embolijos

Toksikologinio tyrimo metu alkoholis kraujyje buvo

nustatytas 11 (37,9 %) atvejų. Lyginant toksikologinio

tyrimo rezultatus pagal lytį, nustatyta, kad alkoholis

iki 2,57 ‰, vidutinė koncentracija – 1,15 ‰.

Lyginant mirties vietą pagal alkoholio nustatymą

kraujyje nustatyta, kad tarp asmenų, kuriems alkoholis

nebuvo nustatytas, 10 iš 18 (55,6 %) mirė ligoninėje,

o 8 iš 18 (44,4 %) buvo rasti įvykio vietoje. Tarp

asmenų, kuriems alkoholis buvo nustatytas, 6 iš 11

(54,5 %) mirė ligoninėje, o 5 iš 11 (45,5 %) buvo rasti

įvykio vietoje. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp

grupių nenustatyta (Fisher tikslusis kriterijus, p =

1,000). Vertinant traumų pobūdį nustatyta, kad

kaulų lūžiai buvo dažnesni tiek vyrams, tiek moterims.

Galūnių kaulų lūžiai nustatyti 12 iš 19 vyrų (63,2 %)

ir 7 iš 10 moterų (70,0 %), tačiau statistiškai

reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta (Fisher

tikslusis kriterijus, p = 1,000).

Tarp galūnių kaulų lūžių dažniausiai nustatytas

šlaunikaulio lūžis – 10 (34,5 %) atvejų (7 vyrams ir 3

moterims). Vertinant šlaunikaulio lūžių pasiskirstymą

pagal lytį, nustatyta, kad šlaunikaulio lūžis buvo

reikšmingi nebuvo, tikėtina dėl mažos tiriamosios

imties ir ribotos statistinės galios.

* p reikšmės apskaičiuotos taikant Fisher tikslųjį kriterijų.

2 lentelė. Mirties vietos, alkoholio nustatymo ir lūžių pobūdžio tarpusavio palyginimas

* p reikšmės apskaičiuotos taikant Fisher tikslųjį kriterijų.

4. Diskusija

4.1. Riebalinių embolijų diagnostika autopsijos

metu

Teismo medicinos praktikoje riebalinių embolijų

diagnostika dažniausiai remiasi histologiniu audinių

hematoksilino ir eozino (H&E) dažymas, kuris leidžia

nustatyti kraujagyslių spindžiuose esančias vakuoles

ar struktūras, galinčias atitikti embolus. Tačiau

riebalinės embolijos diagnostikai šis metodas ne

visada pakankamas, nes audinių paruošimo metu

formaline fiksuotiems audiniams, todėl leidžia

nustatyti riebalinius embolus net ir tuomet, kai nėra

galimybės naudoti šviežių audinių mėginių (3, 9).

kontekste

Riebalinė embolija yra gerai žinoma su trauma susijusi

komplikacija. Ji dažniausiai pasireiškia po ilgųjų kaulų

lūžių arba didelio bukos traumos poveikio.

Patofiziologiškai riebalų lašeliai patenka į kraujotaką

iš pažeistų kaulų čiulpų ir riebalinio audinio, taip

embolizuodami smulkiąsias kraujagysles, dažniausiai

plaučių kapiliarus (10). Kliniškai riebalinės embolijos

sindromas pasireiškia triada: kvepavimo sutrikimu,

psichinės būklės pokyčiais ir petechiniu bėrimu, kurie

medicinos praktikoje riebalinė embolija neretai

nustatoma tik atliekant histologinius tyrimus

autopsijos metu.

Autopsijos tyrimai rodo, kad riebalinė embolija yra

dažnas radinys trauminių mirčių atvejais. Literatūros

duomenimis, įvairiose trauminių mirčių atvejų serijose

riebalinė embolija nustatoma 75-100% atvejų.

Dažniausiai ji būna nedidelio laipsnio ir ne visada yra

tiesioginė mirties priežastis. Viename iš tyrimų

kraujotaką. Pacientams, patyrusiems daugybinius

lūžius ar didelės energijos traumas, riebalinė embolija

nustatoma dažniau. Svarbus riebalinės embolijos

Be traumų pobūdžio, alkoholis gali būti svarbus

predisponuojantis veiksnys traumoms, ypač transporto

įvykių ar kritimų atvejais. Nors alkoholis tiesiogiai

nesukelia riebalinės embolijos, jo vartojimas gali

padidinti traumų riziką, o tai netiesiogiai gali lemti

dažnesnį riebalinės embolijos nustatymą teismo

medicinos tyrimuose (5).

Literatūroje taip atsižvelgiama į tam tikras

demografines tendencijas. Stebima, kad trauminių

mirčių grupėje dažniau vyrauja vyrai (68%), o

susijusius duomenis (mirties vietą, stacionarinio

gydymo trukmę), etilo alkoholio nustatymą kraujyje

bei jo koncentraciją, traumų pobūdį (vieno kaulo ar

daugybinius lūžius bei lūžių lokalizaciją). Nustatyta,

kad daugumą atvejų sudarė vyrai, tarp lūžių dominavo

daugybiniai galūnių lūžiai. Toksikologiniais

duomenimis etilo alkoholis buvo rastas daugiau nei

trečdaliui atvejų ir dažniau tarp vyrų. Be šios

asociacijos tarp duomenų, kitų statistiškai reikšmingų

6. Nikolić S, Micić J, Savić S, Gajić M. Faktori

koji bi mogli da uticu na tezinu posttraumatske masne

embolije pluća--prospektivna histologijska studija

of fat emboli. J Forensic Sci. 1987;

9. Abramowsky CR, Pickett JP, Goodfellow

BC, Bradford WD. Comparative demonstration of

pulmonary fat emboli by "en bloc" osmium tetroxide

and oil red O methods. Hum Pathol. 1981;