Miglė Vitartaitė1 , Neringa Balčiūnienė2, Miglė Jurgelėnaitė1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2 Lithuanian University of Health Sciences Medical Academy Neurosurgery Clinic, Neurosurgery Intensive Care Unit, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background and aim. The extubation of patients with neurocritical diseases (ND) is complicated because there are no certain criteria for when extubation is required and standard Intensive Care Unit (ICU) criteria do not apply to this group. The aim was to analyze the extubation rate and factors associated with successful extubation and reintubation of Neurosurgery ICU (NICU) patients.
Materials and methods: this was a retrospective analysis of 109 intubated patients due to severe ND during 2019.01.01-2019.12.31 in LUHS KC NICU. Inclusion criteria: NICU stay and intubation >48 hours, were discharged to another department. Demographic data, diagnoses, frequency of successful extubations and reintubation causes were analyzed.
Results. A total of 109 patients were analyzed. Reasons for NICU admission: cerebrovascular disease (50), traumatic brain injury (46) and other (13) ND. When comparing groups of extubated (n=30) and non-extubated (n=79) (formed tracheostoma) patients there was a statistical significance in age (p=0,036), mechanical ventilation time (p<0,001), Glasgow coma score (GCS) before extubation (p<0,001). Extubated patients Glasgow outcome scale (GOS) score was higher (p<0,001), more patients had positive outcome (4-5 s.) scores compared to non-extubated patients (p<0,001). 12 patients were reintubated: 7 had tracheostoma formed, 5 were extubated. Reintubation reasons: deteriorating consciousness (5), progressing respiratory failure (4), lack of muscle tone, strength to expectorate (1), sudden cardiac arrest (1), generalized seizure attack (1). There was no difference in outcomes of reintubated and non-reintubated patients (p>0,05).
Conclusions: the success of NICU patients’ extubation is determined by better consciousness, younger age, shorter ventilation time. Most common reintubation reasons: deteriorating consciousness, progressing respiratory failure.
Keywords: reintubation, extubation, neurocritical diseases, neurosurgery, intensive therapy.
https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.5
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
38
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (5), p. 38-52, https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.5
Factors associated with extubation and reintubation in the the
hospital of lithuanian university of health sciences Kaunas
clinics neurosurgery intensive care unit patients
Miglė Vitartaitė
1
, Neringa Balčiūnienė
2
, Miglė Jurgelėnaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas,
Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Medical Academy Neurosurgery Clinic, Neurosurgery
Intensive Care Unit, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background and aim. The extubation of patients with neurocritical diseases (ND) is complicated because
there are no certain criteria for when extubation is required and standard Intensive Care Unit (ICU) criteria
do not apply to this group. The aim was to analyze the extubation rate and factors associated with successful
extubation and reintubation of Neurosurgery ICU (NICU) patients.
Materials and methods: this was a retrospective analysis of 109 intubated patients due to severe ND during
2019.01.01-2019.12.31 in LUHS KC NICU. Inclusion criteria: NICU stay and intubation >48 hours, were
discharged to another department. Demographic data, diagnoses, frequency of successful extubations and
reintubation causes were analyzed.
Results. A total of 109 patients were analyzed. Reasons for NICU admission: cerebrovascular disease (50),
traumatic brain injury (46) and other (13) ND. When comparing groups of extubated (n=30) and non-
extubated (n=79) (formed tracheostoma) patients there was a statistical significance in age (p=0,036),
mechanical ventilation time (p<0,001), Glasgow coma score (GCS) before extubation (p<0,001). Extubated
patients Glasgow outcome scale (GOS) score was higher (p<0,001), more patients had positive outcome
(4-5 s.) scores compared to non-extubated patients (p<0,001). 12 patients were reintubated: 7 had
tracheostoma formed, 5 were extubated. Reintubation reasons: deteriorating consciousness (5), progressing
respiratory failure (4), lack of muscle tone, strength to expectorate (1), sudden cardiac arrest (1), generalized
seizure attack (1). There was no difference in outcomes of reintubated and non-reintubated patients
(p>0,05).
Conclusions: the success of NICU patients' extubation is determined by better consciousness, younger age,
shorter ventilation time. Most common reintubation reasons: deteriorating consciousness, progressing
respiratory failure.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
39
Keywords: reintubation, extubation, neurocritical diseases, neurosurgery, intensive therapy.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
Veiksniai susiję su ekstubacija ir pakartotina intubacija
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų
neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje gydomiems
pacientams
Miglė Vitartaitė
1
, Neringa Balčiūnienė
2
, Miglė Jurgelėnaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Neurochirurgijos klinika,
Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrius, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Tyrimo aktualumas ir tikslas. Pacientų, sergančių neurokritinėmis ligomis (NL) ekstubacija yra
komplikuota, kadangi nėra tikslių ekstubacijos kriterijų, o standartiniai kriterijai tinkami kitomis ligomis
sergantiems intensyviosios terapijos pacientams netinka. Tyrimo tikslas buvo išanalizuoti ekstubacijos
dažnį ir veiksnius, susijusius su sėkminga pacientų ekstubacija, bei veiksnius, sąlygojančius pacientų
pakartotinę intubaciją Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje (NITS).
Tyrimo medžiaga ir metodai: atlikta retrospektyvinė 109 pacientų, kurie buvo stacionarizuoti į LSMUL
KK NITS 2019.01.01 - 12.31, ligos istorijų analizė. Įtraukimo kriterijai: pacientai, kuriems taikoma
dirbtinė plaučių ventiliacija > 48 val., buvo perkelti tolimesniam gydymui į skyrių. Analizuoti
demografiniai rodikliai, pacientų stacionarizavimo diagnozės, dirbtinės plaučių ventiliacijos parametrai,
ekstubacijos kriterijai ir pakartotinės intubacijos priežastys.
Rezultatai: tyrime analizuoti 109 pacientų ligos istorijų duomenys. 50 pacientų stacionarizuoti dėl
smegenų kraujagyslių ligų, 46 patyrę sunkią galvos smegenų traumą, 13 - dėl kitų priežasčių. Palyginus
ekstubuotus (n=30) ir neekstubuotus (n=79) pacientus rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jų
amžiaus (p=0,036), dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmės (p<0,001), sąmonės būklės vertinant pagal
Glazgo komų skalę (GKS) prieš ekstubaciją (p<0,001). Ekstubuotų pacientų bendras Glazgo išeičių skalės
(GIS) balų vidurkis buvo didesnis (p<0,001), daugiau pacientų šioje grupėje įvertinti teigiamais (4-5 b.)
balais palyginus su neekstubuotais pacientais (p<0,001). 12 pacientų pakartotinai intubuoti: 7 iš jų
suformuota tracheostoma, 5 - ekstubuoti. Pakartotinės intubacijos priežastys: blogėjanti sąmonė (n=5), dėl
įvairių priežasčių progresuojantis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas (n=4), nepakankamas raumenų
tonusas, nėra jėgų atkosėti (n=1), staigus širdies sustojimas (n=1), generalizuotų traukulių priepuolis (n=1).
Pakartotinai intubuotų ir neintubuotų pacientų išeitys nesiskyrė (p>0,05).
Išvada: sėkmingą ekstubaciją lemia geresnė sąmonės būklė, jaunesnis amžius, trumpesnis ventiliacijos
laikas. Dažniausios pakartotinės intubacijos priežastys: blogėjanti sąmonės būklė, progresuojantis
kvėpavimo nepakankamumas.
Raktiniai žodžiai: pakartotinė intubacija, ekstubacija, neurokritinės ligos, intensyvi terapija.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
41
1. Įvadas
Pacientams, sergantiems neurokritinėmis
ligomis (NL), atvirų kvėpavimo takų (KT)
palaikymas yra būtinas, siekiant išvengti
hipoksemijos ir hiperkapnijos (1, 2). Blogėjant
neurologinei būklei, pavėluota intubacija gali
sąlygoti kvėpavimo sustojimą bei antrinį
smegenų pažeidimą, acidozę, padidėjusį
intrakranijinį spaudimą, aspiracinę pneumoniją ir
ūminį respiracinio distreso sindromą (3).
Sprendimą intubuoti ar ne lemia tokie veiksniai
kaip paciento klinikinė būklė, gretutinė
patologija bei numatomas gydymo atsakas (3).
Neurokritinėmis ligomis sergančių pacientų
indikacijos intubacijai pateiktos 1-oje lentelėje
(4). Šių pacientų kvėpavimo funkcijos priežastis
dažniausiai nėra plaučių patologija. Kvėpavimo
funkcijos nepakankamumą gali sąlygoti bloga
sąmonės būklė, apsauginio gerklų reflekso
sutrikimai (sutrikęs rijimas ir sekreto
atkosėjimas), ryklės ir liežuvio raumenų tonuso
sumažėjimas. Todėl galvojant apie NL sergančių
pacientų ekstubaciją būtina įvertinti ir šiuos
aspektus (5). Prieš nutraukiant invazinę
mechaninę plaučių ventiliaciją yra būtina
kliniškai įvertinti paciento pasirengimą
ekstubacijai, riziką susijusią su užsitęsusia
ventiliacija bei nesėkminga ekstubacija (2, 6).
Pacientų, sergančių NL, nesėkmingos
ekstubacijos dažnis siekia 35 proc. (7).
Nesėkminga ekstubacija - tai pakartotina
intubacija 24-72 val. laikotarpiu po ekstubacijos,
kai paciento spontaninis kvėpavimas yra
nepakankamas, pašalinus intubacinį vamzdelį. Ji
yra dažnesnė pacientams sergantiems NL, nes
nėra aišku, ar pacientas toleruos intubacinio
vamzdelio pašalinimą, ar bus pajėgus kvėpuoti
spontaniškai, sugebės atkosėti sekretą (8,9). Šių
pacientų pakartotinės intubacijos dažnis svyruoja
nuo 20 proc. iki 40 proc. Pakartotinė intubacija
yra susijusi su padidėjusiu mirtingumu,
hospitalinės pneumonijos rizika, ilgesne
hospitalizacijos NITS ir ligoninėje trukme bei
didesniu tracheostomos suformavimo dažniu (7,
10-13). Parengti NL sergančių pacientų
ekstubacijos klinikines rekomendacijas yra
sudėtinga, nes trūksta atliktų klinikinių tyrimų
apie šių pacientų mechaninės ventiliacijos
nutraukimo indikacijas, ekstubacijos riziką,
pakartotinės intubacijos dažnį (13-15).
Standartiniai ekstubacijos kriterijai (gyvybinė
plaučių talpa, minutinė ventiliacija, maksimalus
įkvėpimo slėgis, Tobin’o indeksas (kvėpavimo
dažnis/kvėpuojamasis tūris (angl. RSBI (rapid
shallow breathing index)) yra taikomi
intubuotiems ir mechaniškai ventiliuojamiems
pacientams, tačiau jie nėra tinkami ir tikslūs
rodikliai pacientams su neurologiniu deficitu
(12). Pakartotinės intubacijos priežasčių ir
dažnio tarp neurochirurginių pacientų
analizavimas yra svarbus žingsnis siekiant
pagerinti šių pacientų išeitis (15). Todėl mūsų šio
darbo tikslas buvo išanalizuoti veiksnius,
susijusius su sėkminga pacientų ekstubacija, jos
dažnį ir veiksnius, kurie lemia sprendimą
pakartotinai intubuoti sunkiomis NL sergančius
pacientus.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimas
(Nr. BEC-MF-110). Atlikta 109 pacientų ligos
istorijų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL
KK) Neurochirurgijos intensyviosios terapijos
skyriuje analizė. Pacientų duomenys rinkti 2019
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
42
m. sausio - gruodžio mėnesių laikotarpiu.
Įtraukimo imties kriterijai: 1) pacientai gydomi
NITS ilgiau nei 48 val., 2) intubuoti nuo
atvykimo į NITS, 3) buvo perkelti tolimesniam
gydymui į skyrių. Imties sudarymo schema
pavaizduota 1-ame paveiksle. Tiriamieji buvo
suskirstyti į dvi grupes - ekstubuoti (dalis iš jų
buvo pakartotinai intubuoti) ir neekstubuoti
(buvo suformuota tracheostoma). Išeitys buvo
vertinamos naudojant Glazgo išeičių skalę (GIS),
tiriamieji buvo suskirstyti į kategorijas:
neigiamos išeitys (GIS 1-3 balai) ir teigiamos
išeitys (GIS 4-5 balai). Analizuoti pacientų
duomenys: amžius, lytis, diagnozė, pirminis
Glazgo komos skalės (GKS) balas patekus į
gydymo įstaigą, NITS lovadieniai, ligoninės
lovadieniai, išgyvenamumas ligoninėje,
pacientai ekstubuoti/neekstubuoti/pakartotinai
intubuoti/suformuota tracheostoma, ekstubacijos
laikas paromis nuo intubacijos pradžios,
ventiliacijos parametrai prieš ekstubaciją arba
tracheostomos suformavimą (režimas, VtE,
FiO2, PEEP, KD, PS), GKS prieš
ekstubaciją/tracheostomos suformavimą,
arterinio kraujo dujų tyrimas ir jo duomenys
(FiO2, PaO2) prieš ekstubaciją/tracheostomos
suformavimą, kokios buvo pakartotinės
intubacijos ir sprendimo neekstubuoti priežastys
ir GIS balai. Statistinė analizė atlikta naudojant
IBM SPSS Statistics v.23 ir Office Excel 2007
programas. Skirtumams tarp dviejų
nepriklausomų kintamųjų įvertinti buvo
naudotas Stjudento t statistinis kriterijus,
neparametrinis Mann-Whitney kriterijus,
kadangi beveik visi skirstiniai pagal
Kolmogorov-Smirnov kriterijų skyrėsi nuo
normaliojo. Taip pat proporcijų lygybei įvertinti
naudotas Chi-kvadrato kriterijus (χ 2). Tyrime
pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo
p<0,05.
3. Rezultatai
Išanalizuotos 109 NITS gydytų pacientų ligos
istorijos. Iš jų 71 (65,1 proc.) buvo vyrų, o 38
(34,9 proc.) – moterų. Tiriamųjų amžius svyravo
nuo 18 iki 92 metų, amžiaus vidurkis –
64,39±16,517. Didžioji dalis tiriamųjų (50; 45,9
proc.) buvo stacionarizuoti dėl smegenų
kraujagyslių ligų. NITS praleido nuo 4 iki 46
lovadienių, vidurkis -13,24±7,795, ligoninėje –
nuo 0 iki 99 lovadienių (0, nes pacientai buvo
gydomi tik NITS, iš kurio buvo perkelti į slaugos
ligoninę arba į kito miesto ligoninės ITS,
nestacionarizuoti į LSMUL KK terapinį skyrių),
vidurkis – 18,17±14,731 dienų. Pirminis GKS
(patekus į NITS) buvo nuo 3 iki 15 balų, vidurkis
– 9,07±4,230. Visų tiriamųjų pasiskirstymas
pagal demografinius duomenis ir diagnozes
pateiktas 2-oje lentelėje.
Tyrimo metu 30 (27,5 proc.) pacientų buvo
ekstubuoti, 79 (72,5 proc.) – pacientams
suformuota tracheostoma. Palyginus šias grupes
statistiškai reikšmingai tarp jų skyrėsi 3 rodikliai:
amžius, mechaninės ventiliacijos trukmė ir GKS
prieš ekstubaciją/tracheostomos suformavimą.
Ekstubuoti pacientai buvo jaunesni nei
neekstubuoti, jų ekstubacijos laikas pradedant
nuo intubacijos buvo trumpesnis, GKS balai
prieš ekstubaciją buvo didesni (p<0,05).
Ventiliacijos parametrai ir režimai, FiO2, PaO2,
kvėpavimo dažnis (KD) ir diagnozės neturėjo
įtakos ekstubacijai (p>0,05). Rezultatai pateikti
3-ioje lentelėje.
Norėdami įvertinti ekstubuotų ir neekstubuotų
pacientų grupių išeitis analizavome šių pacientų
GIS balus, NITS ir ligoninės lovadienius ir
ligoninėje mirusių pacientų skaičių. NITS ir
ligoninėje praleisti lovadieniai bei mirties atvejų
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
43
skaičius tarp pacientų grupių statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Ekstubuotų
pacientų bendras GIS balų vidurkis buvo didesni
(p<0,05). Šios grupės pacientai turėjo didesnį
teigiamų išeičių (4-5 b.) GIS balų skaičių, 89
proc. neekstubuotų pacientų buvo įvertinti
neigiamų išeičių (1-3 b.) GIS balais (p<0,05).
Statistiniai duomenys pateikti 4-oje lentelėje.
12 (40 proc. ekstubuotų) pacientų buvo
pakartotinai intubuoti, 7 iš jų – suformuota
tracheostoma, 5 pacientai ekstubuoti vėliau. 3 iš
jų buvo moterys, 9 – vyrai. Pakartotinės
intubacijos priežastys parodytos 2-ame
paveiksle. Norėdami įvertinti pakartotinės
intubacijos tolimąsias išeitis rėmėmės tokiais
pačiais kriterijais kaip ir ekstubuotų ir
neekstubuotų pacientų išeičių palyginime.
Ligoninėje mirė 19 (17,4 proc.) tiriamųjų. Nėra
statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pakartotinai
intubuotų ir pakartotinai neintubuotų pacientų
GIS balų, NITS ir ligoninės lovadienių ir mirties
atvejų. Rezultatai pateikti 5-oje lentelėje.
1 lentelė. Neurokritinėmis ligomis sergančių pacientų indikacijos intubacijai
1. GKS ≤ 8 balai;
2. Apsauginių kvėpavimo refleksų išnykimas;
3. Padidėjęs intrakranijinis spaudimas;
4. Kliniškai pasireiškiantis smegenų suspaudimas;
5. Ne neurologinės indikacijos (pvz.: kvėpavimo takų nudegimai, gerklų-trachėjos pažeidimas);
6. Ryški ažitacija.
GKS - Glazgo komos skalė
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
44
1 paveikslas. Pacientų atrankos kriterijai
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
45
2 lentelė. Tiriamosios imties duomenys
Demografinės charakteristikos
Visi pacientai
Ekstubuoti
(n=30)
Neekstubuot
i (n=79)
p reikšmė
Vyrai, pacientai (proc.)
71(65,1)
20 (66,6)
51 (64,6)
0,863
Moterys, pacientės (proc.)
38 (34,9)
10 (33,3)
28 (35,4)
0,863
Amžius, metai (SN)
64,39 (16,517)
58,20 (19,168)
66,75
(14,858)
0,036
Pirminis GKS, patekus į NITS (SN)
9,07 (4,230)
8,83 (4,579)
9,16 (4,112)
0,687
Diagnozė
Smegenų kraujagyslių ligos*
(proc.)
50 (45,9)
13
37
0,528
Sunki galvos smegenų trauma
(proc.)
46 (42,2)
14
32
Smegenų ir jų dangalų
navikai (proc.)
3 (2,75)
0
3
Autoimuninės ligos (proc.)
3 (2,75)
2
1
Anoksinės smegenų ligos
(proc.)
2 (1,8)
0
2
Neuroraumeninės ligos (proc.)
2 (1,8)
0
2
Ūminis skersinis mielitas
(proc.)
1 (0,9)
0
1
Traukulinė būklė (proc.)
1 (0,9)
1
0
Ekstradurinis ir subdurinis
abscesas (proc.)
1 (0,9)
0
1
SN – standartinis nuokrypis, GKS – Glazgo komos skalė, NITS – neurochirurgijos intensyviosios terapijos
skyrius.
*Smegenų kraujagyslių ligos – išeminis ir hemoraginis insultas, SIK (spontaninė intrasmegeninė
kraujosruva), SAH (subarachnoidinė hemoragija).
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
46
3 lentelė. Kriterijų palyginimas ekstubuotų ir neekstubuotų pacientų tarpe
Kriterijai
Vidurkis (SN)
p
reikšmė
Ekstubuoti
(n=30)
Neekstubuoti
(n=79)
Ventiliacijos parametrai prieš
ekstubaciją/tracheostomos
suformavimą
VtE, ml (SN)
565,75
(100,642)
532,51 (92,903)
0,155
FiO
2
, proc. (SN)
35,73 (7,066)
34,62 (6,242)
0,463
PEEP, cm H
2
O (SN)
8,18 (1,653)
8,42 (1,787)
0,487
KD, k./min (SN)
15,45 (3,097)
15,35 (3,680)
0,765
PS, cm H
2
O (SN)
11,63 (3,127)
10,96 (2,525)
0,467
Kraujo dujos prieš
ekstubaciją/tracheostomos
suformavimą
PaO
2
, mmHg (SN)
128,94 (22,224)
110,32 (38,457)
0,092
FiO
2
, proc. (SN)
35,63 (6,483)
35,91 (7,177)
0,989
Ekstubacijos laikas pradedant nuo intubacijos, dienos (SN)
4,90 (2,644)
6,87 (2,372)
<0,001
GKS prieš ekstubaciją, balai (SN)
10,13 (1,456)
6,06 (2,579)
<0,001
SN – standartinis nuokrypis, GKS – Glazgo komos skalė, VtE – kvėpuojamasis plaučių tūris, FiO
2
–
deguonies frakcija įkvepiamame ore, PEEP – teigiamas slėgis iškvėpimo pabaigoje, H
2
O – vanduo, KD –
kvėpavimo dažnis, PS – slėgio papildymas, PaO
2
– arterinio kraujo parcialinis deguonies slėgis.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
47
4 lentelė. Lovadienių, GIS ir išeičių palyginimai tarp ekstubuotų ir neekstubuotų pacientų
Kriterijai
Vidurkis
p reikšmė
Ekstubuoti (n=30)
Neekstubuoti (n=79)
GIS, balai (proc.)
1
6 (20)
13 (16,5)
<0,001
2
1 (3,3)
26 (32,9)
3
6 (20)
31 (39,2)
4
14 (46,7)
9 (11,4)
5
3 (10%)
0 (0)
NITS lovadieniai, dienos (SN)
12,53 (8,492)
13,51 (7,553)
0,563
Ligoninės lovadieniai, dienos (SN)
17,50 (18,078)
17,05 (13,646)
0,889
GIS balai (SN)
3,23 (1,305)
2,46 (0,903)
<0,001
Mirtis ligoninėje, pacientai (proc.)
6 (20)
13 (16,5)
0,778
GIS – Glazgo išeičių skalė, NITS – Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrius, SN – standartinis
nuokrypis.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
2 paveikslas. Pakartotinės intubacijos priežastys
Blogėjanti+sąmonės+
būklė+(5);+5;+42%
Progresuojantis+
kvėpavimo+funkcijos+
nepakankamumas+(4);+
4;+34%
Nepakankamas+
raumenų+tonusas,+
nėra+jėgų+atkosėti+
(1);+1;+8%
Asistolija+(1);+1;+8%
Generalizuotas+
traukulių+priepuo lis +
(1);+1;+8%
Pakartotinės intubacijos priežastys
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
5 lentelė. Lovadienių, GIS ir išeičių palyginimai tarp pakartotinai intubuotų ir pakartotinai neintubuotų
pacientų
Kriterijai
Vidurkis
p reikšmė
Pakartotinai
intubuoti (n=12)
Pakartotinai
neintubuoti (n=97)
GIS, balai (proc.)
1
3 (2,8)
16 (14,7)
0,074
(X² = 3,243)
2
1 (0,9 )
26 (23,9)
3
4 (3,7)
33 (30,8)
4
4 (3,7)
19 (17,8)
5
0 (0)
3 (2,8)
NITS lovadieniai, dienos (SD)
16,58 (9,140)
12,82 (7,564)
0,074
Ligoninės lovadieniai, dienos (SD)
24,27 (26,465)
17,45 (12,697)
0,989
GIS, balai (SD)
2,75 (1,215)
2,66 (1,069)
0,786
Mirtis ligoninėje, pacientai (proc.)
3 (25,0)
16 (16,5)
0,436
GIS – Glazgo išeičių skalė, NITS – neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrius, SD – standartinis
nuokrypis
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
4. Diskusija
Atliktame tyrime nustatyti statistiškai reikšmingi
skirtumai, lemiantys sėkmingą ekstubaciją, yra
geresnė sąmonės būklė (įvertinta GKS),
jaunesnis amžius, trumpesnis ventiliacijos laikas.
Nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp
pacientų lyties, dirbtinės plaučių ventiliacijos
parametrų ir režimų bei kraujo dujų rezultatų
(FiO2, PaO2).
W. Videtta kartu su bendraautoriais bei V. A.
McCredie ir kt. atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog
jaunesnis amžius yra susijęs su sėkminga
ekstubacija (16, 17). Amžiaus įtaką ekstubacijai
aprašo ir AA. Rabinstein ir N. Mueller-Kronast.
Jie taip pat teigia, jog pneumonija ir plaučių
atelektazės yra susijusios su nesėkminga
ekstubacija, nes šios būklės sumažina gyvybinę
plaučių talpą ir kvėpuojamąjį tūrį. Todėl šios
patologijos turi būti pradedamos gydyti kuo
greičiau. Pacientai, kuriems ekstubacija buvo
nesėkminga, praleido statistiškai reikšmingai
daugiau dienų NITS ir ligoninėje (18,19).
Vidotto su bendraautoriais taip pat teigia, jog
blogesnė sąmonės būklė (vertinama pagal GKS)
yra rizikos faktorius ekstubacijos sėkmingumui
(20). Šie duomenys yra panašūs į gautus LSMUL
KK NITS rezultatus. Anderson ir kt. nurodo, jog
neurokritinių pacientų nepatartina ekstubuoti
GKS esant mažiau 7 balams dėl aspiracijos
rizikos (21). Kiti tyrimai taip pat nurodo, jog
ekstubacija turėtų būti apsvarstyta GKS esant
daugiau negu 7 balams (9, 20, 21). Mūsų
atliktame tyrime GKS, nustatytas prieš
ekstubaciją, buvo 10 balų – tai neprieštarauja
minėtų tyrimų išvadoms. Vidotto ir kt. tyrime
nurodoma, kad moteriška lytis taip pat susijusi su
nepavykusia ekstubacija (20). Kita vertus
Seneviratne ir kt. teigia, jog nesėkminga
ekstubacija dažniau pasitaiko vyrams (19). Mūsų
atliktame tyrime iš 12 pakartotinai intubuotų
pacientų 9 taip pat buvo vyrai.
Dirbtinės plaučių ventiliacijos parametrai ir
kraujo dujų rezultatai neturi įtakos numatant,
kuriuos NITS pacientus reikia ekstubuoti ar
pakartotinai intubuoti (21, 22), skirtingai nuo
kito tyrimo, kuriame žemesnis kraujo dujų pH ir
FVC, žemas PaO2/FiO2, aukštas Tobin’o
indeksas, BiPAP ventiliacijos režimas gali
padidinti pakartotinės intubacijos tikimybę (19,
23). Bendrieji ITS ekstubacijos kriterijai negali
būti taikomi NL sergantiems pacientams, nes
skiriasi intubacijos priežastys tarp pacientų,
gydomų bendrajame ITS ir NITS. Išsivysčiusi
bulbarinė disfunkcija, kvėpavimo centro
pažeidimas - priežastys dėl kurių neurokritiniams
pacientams būtina intubacija, siekiant apsaugoti
kvėpavimo takus. Nors yra nustatyta galima
sąsaja tarp GKS balų sumos ir bulbarinės
disfunkcijos, tačiau bulbarinių reiškinių
negalima vertinti vien pagal GKS (20, 22).
Mūsų atliktame tyrime yra keletas apribojimų -
analizuojant ligos istorijas, ne visose buvo
aprašyta kosulio refleksas, bulbariniai reiškiniai,
sekrecija iš kvėpavimo takų ir sekreto pobūdis,
spontaninio kvėpavimo testas, todėl šių duomenų
negalėjome išanalizuoti.
5. Išvados
Nustatyta, kad 16,5 proc. neurokritinėmis
ligomis sergančių pacientų, buvo sėkmingai
ekstubuoti. Tai lemia aukštesnis Glazgo komos
skalės balų skaičius, trumpesnis dirbtinės plaučių
ventiliacijos laikas, jaunesnis pacientų amžius.
Ekstubuotų pacientų išeitys buvo geresnės bei jų
Glazgo išeičių skalės balai aukštesni. 11 proc.
visų intubuotų pacientų buvo pakartotinai
intubuoti. Pakartotinės intubacijos dažniausios
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
priežastys: blogėjanti sąmonės būklė,
progresuojantis kvėpavimo funkcijos
nepakankamumas. Pakartotinai intubuotų ir
pakartotinai neintubuotų pacientų išeitys
reikšmingai nesiskyrė.
Literatūros šaltiniai
1. Kramer N., Lebowitz D., Walsh M.,
Ganti L. Rapid Sequence Intubation in
Traumatic Brain-injured Adults. Cureus
2018, 10(4):2530.
2. Seder D, Bösel J. Airway Management
and Mechanical Ventilation in the
Neurocritical Care Unit. Neurocritical
Care. 2019;:50-61.
3. Rajajee V., Riggs B., Seder D.B.
Emergency Neurological Life Support:
Airway, Ventilation, and Sedation.
Neurocrit Care 2017, 27:4–28.
4. Robba, C., Poole, D., McNett, M. et al.
Mechanical ventilation in patients with
acute brain injury: recommendations of
the European Society of Intensive Care
Medicine consensus. Intensive Care
Med 2020, 46: 2397–2410.
5. Bosel J. Who Is Safe to Extubate in the
Neuroscience Intensive Care Unit.
Semin Respir Crit Care Med 2017,
38:830-839.
6. Welling L.C.; Rabelo N.N.; Figueiredo
E.G. Endotracheal Intubation,
Extubation, and Tracheostomy: How,
When, and Why?. Neurocritical Care
for Neurosurgeons: Principles and
Applications 2021, 347-357.
7. Navalesi P., Frigerio P., Moretti M.P.,
et al. Rate of reintubation in
mechanically ventilated neurosurgical
and neurologic patients: evaluation of a
systematic approach to weaning and
extubation. Crit Care Med 2008,
36:2986–92.
8. Rishi M.A., Kashyap R., Wilson G. et
al. Association of Extubation Failure
and Functional Outcomes in Patients
with Acute Neurologic Illness.
Neurocrit Care 2016, 24:217–225.
9. Deab S., Bellani G. Extubation Failure
After Successful Spontaneous
Breathing Trial: Prediction Is Still a
Challenge!. Respiratory Care 2014,
59(2):301-302.
10. Steidl C., Boesel J., Suntrup-Krueger
S., Schoenenberger S., Al-Suwaidan F.,
Warnecke T. et al. Tracheostomy,
Extubation, Reintubation: Airway
Management Decisions in Intubated
Stroke Patients. Cerebrovascular
Diseases 2017, 44(1-2):1-9.
11. Rishi, M.A., Kashyap, R., Wilson, G. et
al. Association of Extubation Failure
and Functional Outcomes in Patients
with Acute Neurologic Illness.
Neurocrit Care 2016, 24:217–225.
12. Shalev D., Kamel H. Risk of
Reintubation in Neurosurgical Patients.
Neurocrit Care 2015, 22:15–19.
13. Karanjia N., Nordquist D., Stevens R.,
Nyquist P. A Clinical Description of
Extubation Failure in Patients with
Primary Brain Injury. Neurocrit Care
2011, 15:4–12.
14. Bosel J. Who Is Safe to Extubate in the
Neuroscience Intensive Care Unit.
Semin Respir Crit Care Med 2017, 38,
830-839.
15. Rhondali O., Genty C., Halle C.,
Gardellin M., Ollinet C., Oddoux M. et
al. Do patients still require admission to
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
an intensive care unit after elective
craniotomy for brain surgery? J
Neurosurg Anesthesiol 2011, 23:118–
23.
16. Videtta W. et al. Predictors of
Successful Extubation in Neurocritical
Care Patients. Acta neurochirurgica
Supplement 2021, 131: 91-93
17. McCredie V, Ferguson N, Pinto R,
Adhikari N, Fowler R, Chapman M et
al. Airway Management Strategies for
Brain-injured Patients Meeting
Standard Criteria to Consider
Extubation. A Prospective Cohort
Study. Annals of the American
Thoracic Society. 2017;14(1):85-93.
18. Rabinstein A., Mueller-Kronast N. Risk
of Extubation Failure in Patients With
Myasthenic Crisis. Neurocritical Care
2005, 3(3):213-215.
19. Seneviratne J., Mandrekar J., Wijdicks
E., Rabinstein A. Predictors of
Extubation Failure in Myasthenic
Crisis. Archives of Neurology 2008,
65(7)
20. Vidotto M., Sogame L., Gazzotti M.,
Prandini M., Jardim R. Analysis of Risk
Factors for Extubation Failure in
Patients Submitted to Non-Emergency
Elective Intracranial Surgery.
Respiratory Care 2012, 57(12):2059-
2066.
21. Anderson C.D., Bartscher, J.F.,
Scripko, P.D. et al. Neurologic
Examination and Extubation Outcome
in the Neurocritical Care Unit.
Neurocrit Care 2011, 15:490–497.
22. Ko R., Ramos L., Chalela J.
Conventional Weaning Parameters do
not Predict Extubation Failure in
Neurocritical Care Patients.
Neurocritical Care 2009, 10(3):269-
273.
23. Castro A., Cortopassi F., Sabbag R.,
Torre-Bouscoulet L., Kümpel C.,
Ferreira Porto E. Respiratory Muscle
Assessment in Predicting Extubation
Outcome in Patients With Stroke.
Archivos de Bronconeumología
(English Edition) 2012, 48(8):274-279.