Viktorija Sabaitytė¹

¹Vilnius University, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Vilnius, Lithuania

Abstract

Spinal anesthesia is one the most reliable type of regional block methods. It is relatively easy to perform, recovery time is short and intubation is not necessary during the operation, post-procedural nausea and emesis are avoided, also there is less need for opioids in postoperative analgesia. The most common complications are periprocedural hypotension, headache and urine retention. They are short-term and do not require specific and complicated treatment. Severe complications such as spinal, or intracranial hematoma, abscess, or meningitis are extremely rare, although can cause permanent neurological deficit or even death if not diagnosed and treated early.

Aim: the purpose of this analysis is to discuss the complications after spinal anesthesia. Methods: the review of literature was managed by using “PubMed” medical database, selecting publications discussing spinal anesthesia and its complications. Conclusion: after review of the literature the main complications of spinal anesthesia are presented.

Keywords: spinal anesthesia, neuraxial block, complications.

https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.4

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

29

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (5), p. 29-37, https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.4

Complications after spinal anesthesia

Viktorija Sabaitytė

1

1

Vilnius University, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Vilnius, Lithuania

Abstract

Spinal anesthesia is one the most reliable type of regional block methods. It is relatively easy to perform,

recovery time is short and intubation is not necessary during the operation, post-procedural nausea and

emesis are avoided, also there is less need for opioids in postoperative analgesia. The most common

complications are periprocedural hypotension, headache and urine retention. They are short-term and do

not require specific and complicated treatment. Severe complications such as spinal, or intracranial

hematoma, abscess, or meningitis are extremely rare, although can cause permanent neurological deficit or

even death if not diagnosed and treated early.

Aim: the purpose of this analysis is to discuss the complications after spinal anesthesia. Methods: the

review of literature was managed by using “PubMed” medical database, selecting publications discussing

spinal anesthesia and its complications. Conclusion: after review of the literature the main complications

of spinal anesthesia are presented.

Keywords: spinal anesthesia, neuraxial block, complications.

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

30

Spinalinės anestezijos sukeltos komplikacijos

Viktorija Sabaitytė

1

1

Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų klinika, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Spinalinė anestezija yra vienas patikimiausių regioninės blokados metodų: atlikimo metodas gana

nesudėtingas, atsigavimo periodas yra trumpesnis, operacijos metu nereikalinga intubacija, išvengiama

pykinimo bei vėmimo, pooperacinio periodo metu analgezijai reikalingos mažesnės opioidų dozės.

Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra hipotenzija periprocedūriniu metu, galvos skausmas, šlapimo

susilaikymas, jos yra trumpalaikės ir nereikalaujančios sudėtingo gydymo. Sudėtingesnės komplikacijos,

tokios kaip spinalinė ar intrakranijinė hematoma, abscesas ar meningitas yra ypač retos, tačiau gali sukelti

ilgalaikę neurologinę pažaidą ar mirtį, jei nebus laiku diagnozuotos ir pradėtos gydyti. Tikslas: aptarti

pagrindines komplikacijas po spinalinės anestezijos. Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis

„PubMed“ duomenų baze, atrenkant publikacijas, kuriose analizuojama spinalinė anestezija bei jos

sukeliamos komplikacijos. Išvados: atlikus literatūros analizę pateiktos pagrindinės komplikacijos,

sukeltos spinalinės anestezijos.

Raktažodžiai: spinalinė anestezija, neuroaksalinė blokada, komplikacijos.

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

31

Įvadas

Spinalinė anestezija yra vienas

patikimiausių regioninės blokados metodų:

atlikimo metodas gana nesudėtingas,

patikimumą taip pat padidina smegenų skystis,

pasirodantis tinkamoje adatos padėtyje.

Nesėkmingų atvejų skaičius tarp patyrusių

specialistų yra ypač žemas, mažiau 1 procento

[1]. Mokomosios ligoninės pateikia šiek tiek

aukštesnius skaičius, siekiančius 4-17 proc.,

visgi daugeliu atvejų, nesėkmingos anestezijos

galima išvengti [2,3]. Regioninės blokados

lyginant su bendrąja anestezija yra patrauklesnės

dėl trumpesnio atsigavimo periodo, nereikalinga

intubacija, išvengiama pykinimo bei vėmimo,

pooperacinio periodo metu analgezijai

reikalingos mažesnės opioidų dozės.

Komplikacijos po spinalinės anestezijos

Nors spinalinė anestezija palengvina

pooperacinio paciento priežiūrą, o komplikacijų

pasitaiko retai, tačiau, kai jos įvyksta, dažnai

būna labai sunkios. Dažniausiai pasitaikantys

nepageidaujami spinalinės anestezijos poveikiai

yra hipotenzija procedūros metu, nuo padėties

priklausantis galvos skausmas, šlapimo

susilaikymas yra trumpalaikiai ir reikalaujantys

nesudėtingo gydymo. Sudėtingesnės

komplikacijos, tokios kaip spinalinė ar

intrakranijinė hematoma, abscesas ar meningitas

yra ypač retos, tačiau gali sukelti ilgalaikę

neurologinę pažaidą, jei nebus laiku

diagnozuotos ir pradėtos gydyti. Moen ir kitų [4]

Švedijoje atliktame retrospektyviniame tyrime,

kuriame analizuotos 205000 neuroaksialinės

blokados, sunkios komplikacijos nustatytos 127

pacientams.

Galvos skausmas

Galvos skausmas yra dažniausiai

pasitaikanti komplikacija po spinalinės

anestezijos. Jį sukelia smegenų skysčio

ištekėjimas per kietojo nugaros smegenų dangalo

punkcijos vietą, dėl to sumažėja intrakranijinis

spaudimas [5]. Šis skausmas tęsiasi apie 48

valandas, nors gali trukti ir iki 7 dienų, yra

priklausomas nuo kūno padėties, pakankama

hidracija skysčiais įprastai pagerinta paciento

savijautą [6]. Ši komplikacija pasireiškia iki 40

proc. atvejų po spinalinės anestezijos [7]. Atlikti

tyrimai rodo, kad didesnę riziką jausti galvos

skausmą turi pacientai, kurių punkcijai buvo

naudota pjaunanti adata lyginant su tais, kuriems

naudota atrauminė (3,5 proc. atitinkamai su 0,8

proc.) [8], tuo tarpu adatos dydis reikšmingos

įtakos neturi [9].

Intrakranijinis kraujavimas

Pasireiškus galvos skausmui, kuris

nepriklauso nuo kūno padėties ar jam užsitęsus,

reikėtų įtarti subdurinę hematomą ar

intrakranijinį kraujavimą. Suess ir bendraautoriai

[10], nustatė, kad pacientams, kuriems buvo

diagnozuota intrakranijinė hemoragija po

anestezijos, galvos skausmu skundėsi ilgiau nei 5

dienas. Hemoragijų ir galvos skausmo po

spinalinės anestezijos mechanizmas yra bendras.

Patogenezė aiškinama galvos smegenų

pasistūmimu kaudaliau dėl sumažėjusio

intrakranijinio spaudimo, tai dirgina bei tempia

kietąjį smegenų dangalą, galvinius nervus bei

jungiančiąsias venas dėl to jaučiamas galvos

skausmas, retais atvejais tai gali sukelti

jungiančiųjų venų plyšimą [11]. Hemoragijų

rizika didėja, kai nudrenuojamas didesnis

smegenų skysčio kiekis ar naudojama didelio

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

32

diametro adata, kuri palieka platų pažeidimą

kietajame nugaros smegenų dangale ir pašalinus

adatą gali susidaryti nuolatinis cerebrospinalinio

skysčio nutekėjimas į ekstradurinį tarpą [12].

Riziką taip pat didina nėštumas, dehidratacija,

smegenų atrofija, pakartotinos juosmeninės

punkcijos, smegenų kraujagyslių malformacijos

bei antikoaguliantų vartojimas [11,13].

Kraujavimas į nugaros smegenų kanalą

Kraujavimas į nugaros smegenų kanalą po

spinalinės anestezijos yra reta, bet galimai

tragiškos baigties komplikacija, kuri gali sukelti

paraplegiją bei šlapimo ar išmatų nelaikymą.

Kanadoje atlikta retrospektyvinės analizė

nustatė, kad spinalinės hematomas dažnis po

neuroaksialinės blokados yra 1 iš 190000 atvejų,

tačiau tikrasis dažnis gali būti kur kas didesnis,

dėl diagnostinių galimybių stokos kai kuriose

ligoninėse [14]. Spinalinės hematomos rizika

didesnė vyresniems pacientams, turintiems

nugaros smegenų kanalo stenozę ar sergantiems

lėtine inkstų liga [15,16]. Iki 24 proc. visų

epidurinės hematomos atvejų yra siejami su

antikoaguliantų vartojimu [17]. Neurologinės

išeitys priklauso nuo laiko tarpo tarp simptomų

pradžios ir nugaros smegenų kanalo

dekompresijos, todėl ypač svarbu anksti atpažinti

šios komplikacijos simptomus: radikulopatinis

nugaros skausmas, šlapimo pūslės disfunkcija,

sensorinis bei motorinis deficitas [14].

Chirurginės dekompresijos atlikimas per mažiau

nei 8 valandas įprastai užtikrina pilną neurologinį

atsistatymą [14].

Epidurinis abscesas

Panašia klinika kaip ir spinalinė

hematoma pasireiškia epidurinis abscesas.

Ankstyvieji simptomai yra karščiavimas,

nugaros skausmas, laboratoriniuose tyrimuose

būna padidėję uždegiminiai rodikliai (pvz., C

reaktyvinis baltymas ar eritrocitų nusėdimo

greitis) [18]. Didesnę riziką susidaryti abscesui

turi pacientai, sergantys cukriniu diabetu (CD).

Pouwels ir kitų tyrime iš visų registruotų šios

komplikacijos atvejų, 13 proc. pacientų buvo

diagnozuotas CD [19]. Tarp bendros

populiacijos, kuriai atlikta spinalinė anestezija,

dažnis siekia nuo 0,25 iki 1 paciento 100000

atvejų.

Bendrame olandų ir amerikiečių

mokslininkų tyrime [20] pastebėta, kad spinalinė

anestezija abscesu dažniau komplikuojasi

nesilaikant tinkamų sterilumo sąlygų, taip pat

pacientų grupėje, kuriems buvo atlikta skubi

operacija (iki 31 proc.), 25 proc. pacientų dėl

absceso išsivysto sunkus nugaros smegenų

pažeidimas, iš kurių pilnai pasveiksta iki 68

proc., dalinai – 21 proc. [21].

Nugaros smegenų ir nervinių šaknelių

pažeidimas

Tiesioginis nugaros smegenų ar nervinių

šaknelių pažeidimas adatomis, dažniausiai yra

sukeliamas dėl netikslios punkcijos vietos

įvertinimo. Atliktos studijos rodo, kad tik 29

proc. anesteziologų gali tiksliai įvardinti

tarpslankstelinį tarpą, remiantis tradiciniais

anatominiais orientyrais [22]. 68 proc. atvejų

punkcijos vieta buvo nuo 1 iki 4 tarpų aukščiau

nei nustatė gydytojas, tai gali įvykti dėl žmogaus

anatomijos variacijos, pavyzdžiui, spinalinę

anesteziją atliekant nėščiajai ar nutukusiam

pacientui. JAV atliktame tyrime tiesioginė

injekcija į nugaros smegenis buvo nustatyta 2 iš

89 pacientų, kuriems rasti nervų pažeidimai [23].

Ši komplikacija kliniškai pasireiškia stipriu

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

33

skausmu, cauda equina sindromu, kartais

pacientams išlieka lėtinis skausminis sindromas

[4,24]. Siekiant išvengti nugaros smegenų

pažeidimo reiktų pasirinkti tarpslankstelinį tarpą

žemiau L3, nedelsiant ištraukti adatą pacientui

pajutus skausmą ar parestezijas, procedūrą tęsti

tik tada, jei minėti simptomai visiškai išnyksta

[24].

Meningitas

Viena sunkiausių komplikacijų po

neuroaksialiniės anestezijos yra meningitas.

Diagnozuojama ypač retai, dažnis siekia mažiau

nei 0,01 proc. [25]. Jungtinėje Karalystėje

atliktame 5 metų tyrime, nebuvo registruotas nei

vienas atvejis tarp pacientų, kuriems buvo atlikta

spinalinė ar epidurinė anestezija [26]. Meningitas

klasifikuojamas į infekcinį ir neinfekcinį, taip pat

gali būti priskiriamas cheminis ar aseptinis [27].

Pastarojo diagnostika yra labai apsunkinta,

dažnai nustatoma atmetimo būdu, kai kitos

patologijos nepasitvirtina. Be to įvertinimą dėl

sukėlusios priežasties gali apsunkinti antibiotikų

profilaktika prieš operaciją, kas gali maskuoti

bakterinę infekciją. Aseptinis meningitas

apibūdinamas kaip sindromas, pasireiškiantis

apireksija, galvos skausmu, kaklo rigidiškumu ir

fotofobija [28]. Atlikus diagnostinę lumbalinę

punkciją, sukelėjas neidentifikuotinas, tačiau

biocheminės analizės pokyčiai būna būdingi

meningitui: skystis būna drumstas, padidėjęs

baltymo kiekis bei leukocitų skaičius, tačiau

gliukozės koncentracija būna normos ribose,

priešingai nei bakterinio meningito atveju

[28,29]. Klinikinėje praktikoje su aseptiniu

meningitu šiuo metu susiduriama itin retai, tai

galima sieti su dezinfektantų daugkartinėms

adatoms sterilizuoti sumažėjusiu paplitimu,

kadangi pradėtos naudoti vienkartinės adatos, tai

sumažino galimybę cheminėmis medžiagomis

užteršti smegenų skystį. Keletas autorių pranešė

atvejų, kai aseptinį meningitą sukėlė leidžiamas

medikamentas dėl padidėjusio jautrumo jam ar

tiesioginio dangalų dirginimo [28,30]. Spinalinės

anestezijos atveju aseptinio meningito klinika

pasireiškia per 24 valandas nuo kietojo dangalo

punkcijos, tačiau simptomai greitai išnyksta ir be

specifinio gydymo, tuo tarpu smegenų skystis

normalizuojasi per savaitę [29]. Visgi norint

išvengti sunkių komplikacijų dėl pražiūrėtos

infekcijos, turėtų būti skiriama empirinė

antibiotikoterapija.

Išvados

Dažniausiai pasitaikanti komplikacija po

spinalinės anestezijos yra galvos skausmas. Jam

užsitęsus ar pasireiškus galvos skausmui, kuris

nepriklauso nuo kūno padėties, reikėtų įtarti ir

kitas komplikacijas tokias kaip subdurinę

hematomą ar intrakranijinį kraujavimą. Taip pat

galimos ir kitos retos komplikacijos, tokios kaip

kraujavimas į nugaros smegenų kanalą,

tiesioginis nugaros smegenų ar nervinių šaknelių

pažeidimas, meningitas.

Nors dauguma komplikacijų po spinalinės

anestezijos pasitaiko ypač retai, jų sukeliami

padariniai gali būti labai sunkūs. Taigi yra ypač

svarbu pacientą stebėti pooperaciniu metu ir,

pasireiškus neįprastiems simptomams, įvertinti

dėl galimai išsivysčiusių komplikacijų. Ankstyva

diagnostika ir gydymas yra svarbiausios

prevencijos priemonės norint užkirsti kelią

letaliai išeičiai ar sunkioms neurodeficitinėms

būklėms, sukeltoms neuroaksialinės blokados

metu.

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

34

Literatūra

1. Fettes PDW, Jansson J-R, Wildsmith

JAW. Failed spinal anaesthesia:

mechanisms, management, and

prevention. Br J Anaesth [Internet]. 2009

Jun;102(6):739–48. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/

pii/S0007091217343969

2. Levy JH, Islas JA, Ghia JN, Turnbull C.

A retrospective study of the incidence

and causes of failed spinal anesthetics in

a university hospital. Anesth Analg

[Internet]. 1985 Jul;64(7):705–10.

Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/4

014732

3. Munhall RJ, Sukhani R, Winnie AP.

Incidence and etiology of failed spinal

anesthetics in a university hospital: a

prospective study. Anesth Analg

[Internet]. 1988 Sep;67(9):843–8.

Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3

414995

4. Moen V, Dahlgren N, Irestedt L. Severe

Neurological Complications after

Central Neuraxial Blockades in Sweden

1990–1999. Anesthesiology [Internet].

2004 Oct 1;101(4):950–9. Available

from:

https://pubs.asahq.org/anesthesiology/ar

ticle/101/4/950/6560/Severe-

Neurological-Complications-after-

Central

5. Grant R, Condon B, Hart I, Teasdale

GM. Changes in intracranial CSF

volume after lumbar puncture and their

relationship to post-LP headache. J

Neurol Neurosurg Psychiatry [Internet].

1991 May 1;54(5):440–2. Available

from:

https://jnnp.bmj.com/lookup/doi/10.113

6/jnnp.54.5.440

6. Weeks SK. Spinal headache —

prevention and treatment. Can J Anaesth

[Internet]. 1990 May;37(S1):Sliii-Slxiii.

Available from:

http://link.springer.com/10.1007/BF030

06274

7. FRANKSSON C, GORDH T. Headache

after spinal anesthesia and a technique

for lessening its frequency. Acta Chir

Scand [Internet]. 1946 Sep

10;94(5):443–54. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2

0297488

8. Sprigge JS, Harper SJ. Accidental dural

puncture and post dural puncture

headache in obstetric anaesthesia:

presentation and management: a 23-year

survey in a district general hospital.

Anaesthesia [Internet]. 2008

Jan;63(1):36–43. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1

8086069

9. Arevalo-Rodriguez I, Muñoz L, Godoy-

Casasbuenas N, Ciapponi A, Arevalo JJ,

Boogaard S, et al. Needle gauge and tip

designs for preventing post-dural

puncture headache (PDPH). Cochrane

Database Syst Rev [Internet]. 2017 Apr

7; Available from:

http://doi.wiley.com/10.1002/14651858.

CD010807.pub2

10. Suess O, Stendel R, Baur S, Schilling A,

Brock M. Intracranial haemorrhage

following lumbar myelography: case

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

35

report and review of the literature.

Neuroradiology [Internet]. 2000 Mar

10;42(3):211–4. Available from:

http://link.springer.com/10.1007/s00234

0050049

11. Zeidan A, Farhat O, Maaliki H, Baraka

A. Does postdural puncture headache left

untreated lead to subdural hematoma?

Case report and review of the literature.

Int J Obstet Anesth [Internet]. 2006

Jan;15(1):50–8. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1

6256333

12. Ramos-Aparici R, Segura-Pastor D,

Edo-Cebollada L, Vila-Sánchez M.

Acute subdural hematoma after spinal

anesthesia in an obstetric patient. J Clin

Anesth [Internet]. 2008 Aug;20(5):376–

8. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/

pii/S0952818008001748

13. Lin S-L, Yeh C-C, Wu Z-F, Pan R-Y,

Tseng W-C. Intracranial subdural

hematoma following spinal anesthesia:

A case report and literature review. J

Med Sci [Internet]. 2021;41(2):92.

Available from:

http://www.jmedscindmc.com/text.asp?

2021/41/2/92/297427

14. Wulf H. Epidural anaesthesia and spinal

haematoma. Can J Anaesth [Internet].

1996 Dec;43(12):1260–71. Available

from:

http://link.springer.com/10.1007/BF030

13437

15. Breivik H, Norum H, Fenger-Eriksen C,

Alahuhta S, Vigfússon G, Thomas O, et

al. Reducing risk of spinal haematoma

from spinal and epidural pain

procedures. Scand J Pain [Internet]. 2018

Apr 25;18(2):129–50. Available from:

https://www.degruyter.com/document/d

oi/10.1515/sjpain-2018-0041/html

16. Lagerkranser M. Neuraxial blocks and

spinal haematoma: Review of 166 case

reports published 1994–2015. Part 1:

Demographics and risk-factors. Scand J

Pain [Internet]. 2017 Apr 1;15(1):118–

29. Available from:

https://www.degruyter.com/document/d

oi/10.1016/j.sjpain.2016.11.008/html

17. HORLOCKER T. Anticoagulation and

neuraxial block: Historical perspective,

anesthetic implications, and risk

management. Reg Anesth Pain Med

[Internet]. 1998 Dec;23(6):129–34.

Available from:

https://rapm.bmj.com/lookup/doi/10.101

6/S1098-7339(98)90137-7

18. Pouwels S, Coll DM, van Marle AGJ.

Postoperative epidural abscess after

spinal anaesthesia for a circumcision

necessitated by phimosis. BMJ Case Rep

[Internet]. 2018 Feb 23;bcr-2017-

223136. Available from:

https://casereports.bmj.com/lookup/doi/

10.1136/bcr-2017-223136

19. Mahendru V, Bacon DR, Lema MJ.

Multiple epidural abscesses and spinal

anesthesia in a diabetic patient. Case

report. Reg Anesth [Internet]. 19(1):66–

8. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/8

148298

20. Bos EME, Posner KL, Domino KB, de

Quelerij M, Kalkman CJ, Hollmann

MW, et al. Haematoma, abscess or

meningitis after neuraxial anaesthesia in

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

36

the USA and the Netherlands. Eur J

Anaesthesiol [Internet]. 2020

Sep;37(9):743–51. Available from:

https://journals.lww.com/10.1097/EJA.0

000000000001260

21. Bos EME, Haumann J, de Quelerij M,

Vandertop WP, Kalkman CJ, Hollmann

MW, et al. Haematoma and abscess after

neuraxial anaesthesia: a review of 647

cases. Br J Anaesth [Internet]. 2018

Apr;120(4):693–704. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/

pii/S0007091217542129

22. Broadbent CR, Maxwell WB, Ferrie R,

Wilson DJ, Gawne-Cain M, Russell R.

Ability of anaesthetists to identify a

marked lumbar interspace. Anaesthesia

[Internet]. 2000 Nov;55(11):1122–6.

Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1

1069342

23. Davies JM, Posner KL, Lee LA, Cheney

FW, Domino KB. Liability Associated

with Obstetric Anesthesia.

Anesthesiology [Internet]. 2009 Jan

1;110(1):131–9. Available from:

https://pubs.asahq.org/anesthesiology/ar

ticle/110/1/131/9986/Liability-

Associated-with-Obstetric-AnesthesiaA

24. Wong CA. Nerve injuries after neuraxial

anaesthesia and their medicolegal

implications. Best Pract Res Clin Obstet

Gynaecol [Internet]. 2010

Jun;24(3):367–81. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2

0053587

25. Videira RLR, Ruiz-Neto PP, Brandao

Neto M. Post spinal meningitis and

asepsis. Acta Anaesthesiol Scand

[Internet]. 2002 Jul;46(6):639–46.

Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/1

2059885

26. Scott DB, Hibbard BM. Serious non-

fatal complications associated with

extradural block in obstetric practice. Br

J Anaesth [Internet]. 1990

May;64(5):537–41. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2

354090

27. Eldor J. Aseptic meningitis using the

needle-through-needle technique. Can J

Anaesth [Internet]. 1996

Nov;43(11):1183–4. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/8

922783

28. Doghmi N, Meskine A, Benakroute A,

Bensghir M, Baite A, Haimeur C.

Aseptic meningitis following a

bupivacaine spinal anesthesia. Pan Afr

Med J [Internet]. 2017;27:192. Available

from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/2

8904717

29. Harding SA, Collis RE, Morgan BM.

Meningitis after combined spinal-

extradural anaesthesia in obstetrics. Br J

Anaesth [Internet]. 1994 Oct;73(4):545–

7. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7

999501

30. Stallard N, Barry P. Another

complication of the combined

extradural-subarachnoid technique. Br J

Anaesth [Internet]. 1995 Sep;75(3):370–

1. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/7

547064

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

37