Facial nerve reconstruction: modern methods and long-term

results – a literature review

Patricija Belkevič

1

, Marcin Vrublevski

2

1

Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

2

Aim. To review the current surgical strategies for facial nerve reconstruction, including their indications, operative

techniques, and long-term outcomes, based on recent clinical and experimental studies.

Methods. A systematic literature review was conducted, encompassing evidence on microneurosurgical repair,

nerve and muscle transfers, biological adjuncts, and rehabilitative technologies. Long-term outcomes were

evaluated using objective grading systems (House–Brackmann, Sunnybrook, eFACE) and patient-reported quality

of life measures (FDI, SF-36). The goal was for 50% of the sources to be no older than the year 2020.

Results. Early microneurosurgical intervention (<6 months) provides the most favorable functional recovery.

Masseteric-facial and dual-innervation techniques offer reliable reanimation with faster outcomes, while cross-

facial nerve grafting remains the gold standard for spontaneous smile restoration. Synkinesis is more prevalent

after hypoglossal-facial transfers. Adjunctive technologies, such as electrical stimulation, stem cell therapy, and

cells.

Veidinio nervo rekonstrukcija: šiuolaikiniai metodai ir ilgalaikiai

rezultatai – literatūros apžvalga

Patricija Belkevič

1

, Marcin Vrublevski

2

1

Medicinos fakultetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, Lietuva

metodikos, leidžiančios atkurti raumenų funkciją net ir vėlyvose stadijose.

Tyrimo tikslas. Apžvelgti aktualiausias veidinio nervo rekonstrukcijos strategijas, jų indikacijas, chirurgines

technikas bei ilgalaikius rezultatus, remiantis naujausiais klinikiniais ir eksperimentiniais tyrimais.

Metodai. Atlikta literatūros apžvalga, įtraukiant mikroneurochirurgijos, nervinių ir raumenų lopų, biologinių

adjuvantų ir reabilitacijos technologijų duomenis. Vertinti ilgalaikiai funkciniai rezultatai pagal objektyvias skales

(H–B, Sunnybrook, eFACE) ir subjektyvias gyvenimo kokybę vertinančias skales (FDI, SF-36). Siekta, kad 50

proc. šaltinių būtų publikuoti nuo 2020 metų.

Rezultatai. Ankstyva mikroneurochirurginė rekonstrukcija (<6 mėn.) leidžia pasiekti geriausius funkcinio

atsistatymo rezultatus. Kramtomojo ir veidinio nervų sujungimo bei dvigubos inervacijos metodai užtikrina greitą

ir patikimą veido mimikos atkūrimą, o kryžminė veidinio nervo transplantacija tebėra efektyviausias būdas atkurti

Raktažodžiai: veidinis nervas, rekonstrukcija, mikroneurochirurgija, mimikos atkūrimas, sinkinezė, kamieninės

ląstelės.

inervatorius, taip pat atsakingas už skonio signalų

perdavimą iš liežuvių priekio bei parasimpatinę

padarinius, darančius didelę įtaką paciento

gyvenimo kokybei [1,2]. Šiuolaikinėje klinikinėje

praktikoje dažniausios veidinio nervo pažeidimo

priežastys – galvos ir kaklo onkologinių ligų

chirurginis gydymas (ypač parotiroidektomijos,

akustinės neuromos rezekcijos), traumos (smilkinio

srities lūžiai, durtinės žaizdos), taip pat

rekonstrukcinės operacijos po periferinių nervų

navikų šalinimo [3]. Nors kai kurios būklės, tokios

kaip idiopatinė Bell’o parezė, dažniausiai yra

funkcijos grąžinimui [5].

2. Metodai

Atlikta literatūros apžvalga, siekiant įvertinti

šiuolaikinių veidinio nervų rekonstrukcijos metodų

efektyvumą ir ilgalaikius rezultatus. Duomenų

paieška vykdyta tarptautinėse medicinos duomenų

bazėse – PubMed, Embase ir Cochrane Library.

Paieškai naudoti šie pagrindiniai raktažodžiai ir jų

deriniai: „facial nerve reconstruction“, „facial

parodė geresnį veido simetrijos ir šypsenos atkūrimo

rezultatą, lyginant su poliežuvinio nervo

nervų plastiškumas išlieka [12]. Kompleksinėse

situacijose (pvz., po galvos ir kaklo onkologijos)

dažnai reikia kombinuotų sprendimų. 2018 m.

atlikta prospektyvinė studija parodė, kad

pacientams, kuriems atliktas nervų perkėlimas kartu

su laisvuoju raumenų transplantavimu, buvo geresnė

mimika (eFACE balas) ir mažiau sinkinezijų,

palyginti su vien tik su nervu perkėlimu [13].

Amžius taip pat svarbus prognostinis veiksnys –

tyrimas su 138 pacientais nustatė, kad vyresni nei 60

3.2 Pirminė mikroneurochirurginė rekons-

Pirminė mikroneurochirurginė rekonstrukcija

taikoma esant ūminiam pažeidimui, kai išlieka

distalinių raumenų inervacijos galimybė. Auksiniu

standartu laikomas tiesioginis nervo galų

susiuvimas be įtampos (ang. end-to-end neurorafija)

[16]. Kai defektas viršija 10 mm, būtina

autotransplantacija – dažniausiai naudojamas n.

suralis, n. auricularis magnus arba n. antebrachialis

87% liežuvio motorikos funkcijos, o 72% pacientų

pasiekė H–B ≤ III per 12 mėn. [25]. Kramtomojo ir

apžvalga nustatė, kad šis metodas užtikrina greitesnį

funkcinį atsistatymą (vidutiniškai per 3–6 mėn.) ir

didesnį šypsenos amplitudės indeksą nei

poliežuvinio nervo transplantatas[26]. Nauji

dvigubos invervacijos metodai (kramtomojo nervo

transplantatas + kryžminė veidinio nervo

transplanto) parodė aukštesnius mimikos

automatiškumo rezultatus [27]. CFNG taikomas, kai

pažeidimas yra vienoje pusėje, bet priešinga veido

pusė funkcionuoja. Pirmame etape rezekuojamas

pažeidimo [28]. Elektromiografijos duomenys

parodė, kad spontaninė šypsena buvo pasiekta 78%

atvejų per 18 mėn. [29].

Naujausiose gydymo strategijose taikomas

kombinuotas metodas – naudojamas ir kramtomasis

nervas, ir CFNG, kad būtų atkurta veido mimika.

Atsitiktinės imties pilotinis tyrimas (30 pacientų)

parodė, kad pacientams, kuriems atliktas dvigubas

nervų prijungimas, šypsenos simetrija (įvertinta 3D

analize) buvo 42 % geresnė nei tiems, kuriems buvo

CFNG) sumažina sinkinezės riziką 40%, palyginti

su viena inervacija [38]. Grakščiojo raumens

amplitudę ir natūralesnę mimiką [39]. EMG tyrimai

po transplantacijos rodo, kad aktyvacija atsiranda

vidutiniškai po 4–6 mėn., o raumens tonusas

stabilizuojasi per 12 mėn. [40]. Alternatyvūs

raumenys (pvz., nugaros platusis raumuo) taikomi

rečiau dėl techninio sudėtingumo. 2019 m.

retrospektyvinėje analizėje šis metodas suteikė

pakankamą veido funkciją 69% atvejų, bet dažniau

reikėjo pakartototinių procedūrų [41]. Ilgalaikiai

rezultatai rodo, kad 5 metų išgyvenamumas (angl.

Šiuolaikinės veidinio nervo rekonstrukcijos

pastangos vis dažniau apima adjuvantines

technologijas, skirtas pagerinti aksono regeneraciją,

sumažinti komplikacijų dažnį ir skatinti funkcinį

atsistatymą. Pagrindinės tyrimų kryptys –

elektrostimuliacija, bio-atgalinio ryšio terapija,

kamieninės ląstelės, audinių inžinerijos sprendimai,

tokie kaip biologiniai atraminiai dariniai ar nervų

kreipiamieji kanalai (angl. nerve guidance

conduits). Elektrostimuliacija (ES) skatina nervų

peristimuliacinį atsaką į mimikos raumenis per

išmanųjį neuroimplanto modulį, sudarytą iš

Ilgalaikė veidinio nervo rekonstrukcijos sėkmė

vertinama naudojant tiek objektyvias funkcines

skales, tiek subjektyvius gyvenimo kokybės

rodiklius. Dažniausiai taikomos – House–

Brackmann (H–B), Sunnybrook Facial Grading

System, Facial Clinimetric Evaluation (eFACE), bei

pacientų subjektyvūs savęs vertinimo metodai, tokie

kaip Facial Disability Index (FDI) ir SF-36 [52].

2021 m. sisteminė apžvalga (n=34 tyrimai, >1 400

pacientų) parodė, kad Sunnybrook sistema geriausiai

eFACE, sukurtas kaip skaitmeninis įrankis, leidžia

tiksliau įvertinti statinę, dinamines ir sinkinezines

funkcijas. 2019 m. tyrime, įtraukusiam 214 pacientų

po rekonstrukcijos, eFACE reikšmės tiesiogiai

koreliavo su EMG rodikliais (r = 0.89) ir buvo

jautresnės progresui reabilitacijos metu nei bet kuri

kita skalė [55]. Gyvenimo kokybė – svarbus

prognostinis veiksnys. Tyrimas, atliktas 2020 m.

(n=86), parodė, kad net esant H–B III–IV rezultatui,

pacientai su mažesne sinkineze ir geresne mimikos

perspektyvius rezultatus, tačiau dar reikalauja

tolesnių tyrimų [43-51]. Ilgalaikio efektyvumo

strategijos, pagrįstos skaitmenine analize ir

regeneracine medicina, gali žymiai pagerinti

gydymo rezultatus.

Literatūros šaltiniai

[1] Coulson SE, Croxson GR, Adams RD,

Dwyer O. Reliability of the “Sydney,”

“Sunnybrook,” and “House Brackmann” facial

grading systems to assess voluntary movement and

synkinesis after facial nerve paralysis. Otolaryngol

transfers and muscle transplants. Curr Opin

Otolaryngol Head Neck Surg 2018;26:109–15.

[4] Heaton JT, Kowaleski JM, Bermejo R. A

system for studying facial nerve recovery in a rat

model. Laryngoscope Investig Otolaryngol

2019;4:68–74.

[5] De Almeida JR, Guyatt GH, Sud S.

Management of Bell palsy: clinical practice

guideline. CMAJ 2014;186:917–22.

[6] reconstruction with free latissimus dorsi

[17] Zuniga JR, Kowalski C, Chen N. Facial

nerve trauma: evaluation and management.

[19] Snyder-Warwick AK, Tintle SM, Woo AS.

Dual innervation of free gracilis muscle for facial

reanimation: What have we learned? Plast Reconstr

Surg 2016;137:1924–32.

[20] Park JY, Choi BH, Lee SH. Diagnostic

criteria for symptomatic neuroma. Ann Plast Surg

2019;82:382–8.

[21] Geuna S, Raimondo S, Ronchi G.

Strategies to counteract adverse remodeling of

vascular graft. Microsurgery 2020;40:534–41.

2017;95:2065–75.

[24] De Ru JA, Hol M, Langeveld T.

Transposition of the greater omentum for

recalcitrant median sternotomy wound infections. J

Neurol Surg B Skull Base 2023;84:34–41.

[25] Guntinas-Lichius O, Streppel M, Stennert

E. Postoperative functional evaluation of different

reanimation techniques for facial nerve repair. J

Neurosurg 2021;134:805–13.

[26] Hontanilla B, Cabello A. Modern concepts