https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.7
The correlation between gut microbiota and acne: benefits of
probiotics as adjuvant therapy in the treatment of acne
Adelė Antanaitytė
1
, Ieva Radavičiūtė
1
, Tatjana Karmazienė
1,2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Clinical Medicine, Clinic of Infectious diseases and
Dermatovenereology, Center of Dermatovenereology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. Acne vulgaris is a persistent inflammatory skin condition with multiple causes. The
pathophysiology of acne is influenced by inflammation, excessive sebum production, abnormal keratinisation of
the pilosebaceous follicles and colonisation by Cutibacterium acnes (C. acnes). Acne can also be influenced by a
complex population of microorganisms that live in the human gut, known as the gut microbiota.
Obejctive. To review scientific literature on the correlation between gut microbiota and acne and the benefits of
probiotics in the treatment of acne.
Methods. The search of scientific literature was conducted in „PubMed“ and „Google Scholar“ databases. 140
articles were found by using keywords „gut microbiota“, „acne“, „dysbiosis“, „gut–skin axis“, „probiotics“. After
excluding publications that did not meet the criteria, 30 articles were reviewed.
Results. There is a significant effect of the gut microbiota in acne development. The protective and risk-
enchanting bacterial species were identified. Protective bacteria contribute to the production of acetic, butyric,
propionic acids, which have anti-inflammatory properties. Acne risk increasing bacteria enchance the
inflammatory response, promote angiogenesis. Probiotics with lactic acid and bifidobacteria are beneficial treating
acne, both when used alone and in combiantion with antibiotics.
Conclusions. Human microbiota have a major role in the development of acne. Protective bacteria inhibit
inflammation, suppress proliferation of pathogens and reduce intestinal permeability, while acne risk enhancing
bacteria activate inflammation, cause intestinal dysbiosis and trigger immune response. Probiotics could be used
as an adjuvant therapy due to their anti-inflammatory properties.
Keywords: „gut microbiota“, „leaky gut“, „acne“, „dysbiosis“, „gut–skin axis“, „probiotics“.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (3), p. 74-83, https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.7
74
Žarnyno mikrobiotos ir aknės koreliacija: probiotikų kaip
adjuvantinės terapijos nauda aknės gydyme
Adelė Antanaitytė
1
, Ieva Radavičiūtė
1
, Tatjana Karmazienė
1,2
1
Vilniaus Universiteto, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus Universiteto, Medicinos fakultetas, Klinikinės Medicinos Institutas, Infekcinių ligų ir
Dermatovenerologijos Klinika, Dermatovenerologijos Centras, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Acne vulgaris (liet. paprastieji spuogai, aknė) yra persistuojanti uždegiminė odos liga, kurios etiologija
yra daugialypė. Aknės patofiziologijoje vieni svarbiausių veiksnių yra uždegimas, padidėjęs sebacinių liaukų
aktyvumas, nenormali folikulų keratinizacija bei Cutibacterium acnes (C. acnes) kolonizacija. Naujausi tyrimai
parodė, kad aknę gali lemti ir vidiniai organizmo veiksniai – žmogaus žarnyne gyvenanti sudėtinga
mikroorganizmų populiacija, vadinamoji žarnyno mikrobiota.
Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie žarnyno mikrobiotos ir aknės tarpusavio ryšį, probiotikų naudą gydant
akne sergančius pacientus.
Metodai. Mokslinės literatūros paieška vykdyta duomenų bazėse “PubMed” ir „Google Scholar”. Paieškai
naudojant raktinius žodžius „žarnyno mikrobiota“ (gut microbiota), „aknė“, „disbiozė“ (dysbiosis), „žarnyno–
odos ašis“ (gut–skin axis), „probiotikai“ (probiotics) buvo rasta 140 straipsnių. Atmetus tikslo neatitinkančias
publikacijas, buvo atrinkta ir peržvelgta 30 straipsnių.
Rezultatai. nustatytas reikšmingas žarnyno mikrobiotos poveikis aknės vystymuisi. Išskirtos aknės riziką
didinančios bei apsauginės bakterijų rūšys. Apsauginės bakterijos prisideda prie priešuždegiminėmis savybėmis
pasižyminčių acto, sviesto ir propiono rūgščių, gamybos. Aknės riziką didinančios bakterijos sustiprina
uždegiminį atsaką ir skatina angiogenezę. Įrodyta pieno rūgšties ir bifido bakterijomis praturtintų probiotikų nauda
gydant aknę, tiek vartojant juos atskirai, tiek kartu su antibiotikais.
Išvados. Žmogaus žarnyno bakterijos turi didelę įtaką aknės vystymuisi. Apsauginės bakterijos slopina uždegimą,
stabdo patogenų dauginimąsi, mažina žarnyno pralaidumą. Aknės riziką didinančios bakterijos aktyvina
uždegimą, sukelia žarnyno disbiozę ir imuninį atsaką. Probiotikai dėl savo priešuždegiminių savybių galėtų būti
naudojami kaip adjuvantinė terapija akne sergantiems pacientams.
Raktažodžiai: žarnyno mikrobiota, žarnyno pralaidumas, aknė, disbiozė, žarnyno–odos ašis, probiotikai.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
75
1. Įvadas
Acne vulgaris yra lėtinė uždegiminė odos liga,
pasireiškianti ne tik paauglystėje, bet ir suaugusiems
asmenims. Aknė yra aštunta labiausiai paplitusi liga
pasaulyje, kuria serga maždaug 9% [1] pasaulio
gyventojų. Aknės patogenezė dar nėra iki galo aiški,
tačiau nustatyta, kad ji susijusi su hiperaktyvia
riebalinių liaukų veikla, nenormalia plaukų folikulų
ir riebalinių liaukų keratinizacija, odos mikrobiotos
įvairovės sutrikimais bei susilpnėjusia organizmo
imunine sistema. Pastebėta, jog kai kurie aknės
atvejai gali būti susiję su netinkama mityba,
patiriamu stresu, paveldėjimu, hormoninės
pusiausvyros sutrikimais, bei tam tikrų vaistų
vartojimu. Šia liga dažniau serga moterys, tačiau
sunkūs aknės atvejai dažniau būdingi vyrams. Ypač
nuo aknės kenčia ekonomiškai išsivysčiusių šalių
gyventojai. Dėl lėtinio uždegimo bei kenksmingo
UV spindulių poveikio, sergantiesiems akne gali
atsirasti hiperpigmentacija bei susiformuoti randai.
Tai gali neigiamai paveikti pacientų psichinę
sveikatą, sukelti nepilnavertiškumo jausmą,
depresiją ir net socialinę izoliaciją [2].
Žmogaus virškinimo trakte gyvena sudėtinga ir
dinamiška simbiotinių, komensalinių ir patogeninių
mikroorganizmų populiacija, vadinamoji žarnyno
mikrobiota, kuri daro didelę įtaką šeimininkui tiek
aktyvios ligos, tiek remisijos metu [3]. Žarnyne
gyvenančių bakterijų, archėjų ir eukarijų visuma per
tūkstančius metų kartu su šeimininku evoliucionavo,
sudarydama sudėtingus ir abipusiai naudingus
santykius. Žarnyno mikrobiotos formavimąsi lemia
daugybė veiksnių, vienu iš pagrindinių yra laikoma
mityba. Vidutiniškai per gyvenimą žmogaus
virškinamuoju traktu pereina apie 60 t maisto kartu
su gausybe mikroorganizmų iš aplinkos.
Apskaičiuota, kad virškinimo trakte gyvena daugiau
nei 10
14
mikroorganizmų. Žarnyno bakterijoms
tenka lemiamas vaidmuo palaikant imuninę ir
medžiagų apykaitos homeostazę. Sutrikus žarnyno
mikrobiotos reguliacijai kyla pavojus žarnyno
vientisumui. Pakitusi žarnyno bakterijų sudėtis –
disbiozė siejama su daugelio uždegiminių ligų ir
infekcijų patogeneze [4]. Naujausi tyrimai atskleidė,
kad žarnyno mikrobiotos poveikis neapsiriboja tik
virškinimo sistema, bet veikia ir odą. Dėl to atsirado
žarnyno ir odos ašies (angl. gut–skin axis, GSA)
sąvoka. GSA apibūdina ryšį, per kurį žarnynas savo
imunologinėmis ir metabolinėmis savybėmis gali
daryti įtaką odos sveikatai. Nors ir sudėtinga griežtai
priskirti priežastinį ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir
dermatologinių susirgimų, daugybė tyrimų tai
patvirtina: kelios odos ligos, tarp jų ir aknė, yra
susijusios su virškinimo trakto sutrikimais [5].
Žarnyno mikrobiotos ir geriamųjų probiotikų
gebėjimas daryti įtaką sisteminiam uždegimui,
oksidaciniam stresui, glikemijos kontrolei bei
audinių lipidų kiekiui gali būti svarbus aknės
gydymui [6]. Daugėjant informacijos apie žarnyno
mikrobiotos ir odos tarpusavio ryšį, kyla klausimas,
ar aknės gydymui skiriami antibiotikai, kurie dažnai
sutrikdo žarnyno mikroorganizmų įvairovę,
nepablogina aknės patogenezės. Todėl labai svarbu
suvokti tiek išorinius, tiek vidinius veiksnius,
lemiančius aknę ir pagal gut–skin axis sampratą
sukurti naujus ir efektyvesnius gydymo metodus.
2. Metodika
Siekiant išsiaiškinti žarnyno mikrobiotos ir aknės
koreliaciją bei galimą adjuvantinės probiotikų
terapijos aknės gydyme naudą, buvo peržvelgti
2010-2025m. anglų kalba publikuoti moksliniai
straipsniai duomenų bazėse „PubMed” ir „Google
Scholar”. Naudojant raktinius žodžius ir jų derinius:
„žarnyno mikrobiota“ (gut microbiota), „disbiozė“
(dysbiosis), „aknė“ (acne), „žarnyno–odos ašis“
(gut–skin axis), „probiotikai“ (probiotics) buvo rasta
140 straipsnių. Atlikus nuoseklią šių straipsnių
peržiūrą pagal pavadinimus, atmesti
besidubliuojantys, temos neatitinkantys straipsniai,
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
klinikiniai atvejai ar klinikinių atvejų serijos.
Galiausiai buvo atrinkti ir peržvelgti 30 straipsnių.
3. Rezultatai
Atlikta dar nedaug tyrimų, kuriuose tirta akne
sergančių pacientų žarnyno mikrobiota. Pirmasis
bandymas buvo atliktas 1955 m.: iš 10 pacientų,
sergančių sunkia pustuline akne, buvo išaugintos
išmatų kultūros, tačiau reikšmingų skirtumų
lyginant su 10 sveikų kontrolinių asmenų grupe
nenustatyta [7]. Didesnio tyrimo, atlikto 2001m.,
taikant mikrobiologinius išmatų pasėlių tyrimus,
metu, nustatyti akne sergančių pacientų žarnyno
mikrobiotos skirtumai: iš 114 pacientų 54%
nustatyta žarnyno disbiozė [8], dėl kurios sumažėja
žarnyno mikrobiotos įvairovė, atsiranda metabolinių
reakcijų disbalansas, padidėja žarnyno barjero
pralaidumas, kas lemia organizmo endotoksemiją.
Žarnyne esančios bakterijos, metabolitai, toksinai iš
žarnyno per kraujotaką patenka į odą ir kaupdamiesi
joje, sutrikdo homeostazę – dėl ko gali sustiprėti
uždegiminės reakcijos, bei pasireikšti aknės
paūmėjimai [9].
Atliekant žarnyno mikrobiotos tyrimus buvo
išskirtos apsauginės ir aknės atsiradimo riziką
didinančios bakterijos (1 lentelė) [9–14]. Pastebėta,
kad akne sergančiųjų žarnyno mikrobiota pasižymi
Bacteroidetes ir Proteobacteria bakterijų įvairovės
padidėjimu ir Firmicutes, Lachnospiraceae,
Ruminococcaceae, Actinobacteria, Bifidobac-
terium, Butyricicoccus, Coprobacillus, Lactobaci-
llus, Allobaculum, Clostridia, Closrridiales
bakterijų įvairovės sumažėjimu [2,9,12,14–16].
Lentelė 1. Apsauginės ir aknės riziką didinančios bakterijos
APSAUGINĖS BAKTERIJOS
AKNĖS RIZIKĄ DIDINANČIOS BAKTERIJOS
Ruminiclostridium5
Cyanobacteria
Ruminococcus1
XIII šeima
Bifidobacterium
Proteobacterium
Ruminococcus torques
Enterobacterium
Candidatus soleaferrea
Allisonella
Eubacterium coprostanoligenes
Bacteroides
Desulfovibrionaceae
Bacteroidaceae
Lactobacillaceae
Clostridiaceae1
Fusicatenibacter
Oxalobacteraceae
Lactobacillus
Coprococcus3
Eubacterium hallii
Butyricimonas
Clostridium
3.1 Apsauginės bakterijos
Žmogaus žarnyne reziduojančios bakterijos
pasižymi individualiomis savybėmis bei atlieka tam
tikras funkcijas, kurios turi teigiamą arba neigiamą
poveikį aknės patogenezės vystymuisi. Žarnyno
mikroflora dalyvauja daugybėje medžiagų apykaitos
procesų, kurių metu susidaro trumpos grandinės
riebalų rūgštys (angl. short chain fatty acids,
SCFA), tokios kaip acto rūgštis, sviesto rūgštis ir
propiono rūgštis [17]. SCFA atlieka svarbų
vaidmenį mažinant akne sergančių pacientų
uždegimą: jos slopina Propionibacterium acnes
bakterijų 2 tipo toll–like receptoriaus (angl. toll–like
receptor 2, TLR–2) aktyvaciją, todėl sumažėja
uždegimą sukeliančių medžiagų, tokių kaip
interleukinas–6 (angl. interleukin–6, IL–6), IL–8 ir
TNF–α, išsiskyrimas [18]. Be to, minėtos acto,
sviesto ir propiono rūgštys žarnyne sukuria
santykinai žemo pH aplinką, neleidžiančią daugintis
patogenams [19]. SCFA taip pat pasižymi stipriomis
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
priešuždegiminėmis savybėmis dėl jų sąveikos su
imuninėmis ląstelėmis, reaktyviomis deguonies
molekulėmis ir citokinų išsiskyrimu. Nustatyta, kad
viena iš jų – sviesto rūgštis – mažina uždegimą
slopindama prouždegiminio interleukino–12 (angl.
interleukin–12, IL–12) ir didindama priešuž-
degiminio interleukino–10 (angl. interleukin–10,
IL–10) gamybą monocituose [20]. Pastebėta, kad
viena iš žarnyno mikrobiotos rūšių – Candidatus
soleaferrea – gali ne tik gaminti SCFA, bet ir išskirti
į gliukagoną panašų peptidą–2 (angl. glucagon–like
peptide–2, GLP–2 ), hormoną, atsakingą už žarnyno
epitelio, apsaugančio nuo didėjančio pralaidumo,
funkcijos ir struktūros palaikymą [21], o kartu ir nuo
citokinų ir uždegimo mediatorių išsiskyrimo [22].
Įvertinus minėtus tyrimus, galima daryti išvadą, jog
bakterijos, gaminančios SCFA, mažina lėtinį
uždegimą ir taip didina pasveikimo nuo aknės
prognozę.
Nustatyta, kad priešuždegiminio citokino
egzogeninio IL–10 įvedimas į periferinio kraujo
mononuklearinių ląstelių kultūras gali atkurti
fagocitinį aktyvumą [23]. Fusicatenibacter genties
atstovai stimuliuoja IL-10 gamybą žarnyno sienelės
monocituose [24], tokiu būdu atlikdami apsauginį
vaidmenį nuo aknės [25].
3.2 Aknės riziką didinančios bakterijos
Vienos gausiausiai žmogaus žarnyne aptinkamų
Bacteroides genties bakterijų yra ne tik būtinos
įvairiems biologiniams procesams, bet gali prisidėti
ir prie aknės vystymosi skaidydamos polisacharidus.
Taip pat jos sustiprina uždegiminį atsaką, skatina
angiogenezę bei silpnina imuninę apsaugą.
Nustatyta, kad šių bakterijų gausiau aptinkama tarp
asmenų, sergančių sunkia akne. Šis pastebėjimas
leidžia manyti, kad per didelis Bacteroides augimas
gali prisidėti prie aknės paūmėjimo ir sunkesnės
paciento odos būklės [10]. Taip pat nustatyta, kad
Bacteroides gaminami toksinai aktyvuotose B
ląstelėse sužadina branduolio faktoriaus – kappa B
(angl. nuclear factor kappa B, NF–κB) ir adenozino
monofosfato aktyvuoto baltymo kinazės (angl.
adenosine monophosphate–activated protein
kinase, AMPK) signalinius kelius, dėl kurių
išsiskiria uždegimą skatinantys citokinai:
interleukinas–8 (angl. interleukin–8, IL–8) ir
tumoro nekrozės faktorius– α (angl. tumour necrosis
factor α, TNF–α) [26].
Naujausias 2024 m. tyrimas [13] parodė, kad
melsvabakterės (Cyanobacteria), sudarančios didelę
žarnyno mikrobiotos dalį, gali būti susijusios su
aknės progresavimo reguliavimu per lipo-
polisacharidus (angl. lipopolysaccharide, LPS).
Cianobakterijų išorinės membranos turi unikalią
lipopolisacharidų struktūrą – gali sužadinti 4 tipo
toll–like receptorius (angl. toll–like receptor 4,
TLR4) ir tokiu būdu sukelti imuninį atsaką [27].
2018 m. Yan ir kt. savo tyrime taikydami bakterijų
16S rRNR geno naujos kartos sekoskaitą, pastebėjo,
kad pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir
sunkia akne, sumažėjo Actinobacteria ir padaugėjo
Proteobacteria. Viena iš Actinobacteria genčių –
Bifidobacterium užtikrina žarnyno mikrobiotos
balansą, skatina oligosacharidų virškinimą, mažina
patogeninių bakterijų aktyvumą [14], o
Proteobacteria grupei priklausančios patogeninės
bakterijos Escherichia coli, Salmonella ir Vibrio
cholerae, sutrikdo žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir
sukelia uždegimą. Taigi, sutrikus Bifidobacterium ir
Proteobacteria balansui, didėja aknės išsivystymo
rizika [28]. Padidėjęs Proteobacteria ir
Actinobacteria genčių santykis pacientų, sergančių
akne, žarnyne taip pat pastebėtas ir kito tyrimo metu
[16]
Dėl Propionibacterium acnes (P. acnes)
aktyvinančio poveikio, akne sergančių asmenų
periferinio kraujo mononuklearinėse ląstelėse,
sustiprėja TNF–α ir prouždegiminio IL–8 sekrecija,
o priešuždegiminio IL–10 žymiai sumažėja. Be to,
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
asmenų su akne CD14 ląstelių gebėjimas absorbuoti
P. acnes bakterijas yra susilpnėjęs [23] .
Histaminas gyvuose organizmuose yra plačiai
paplitusi medžiaga, vienas iš pagrindinių
neurotransmiterių, susijusių su nutukimu, diabetu ir
kitomis endokrininėmis patologijomis. Allisonella
gentis geba metabolizuoti histaminą, kuris yra
leptino veikimą aktyvuojančio kelio sudedamoji
dalis, atliekanti svarbų vaidmenį reguliuojant
mitybos elgseną ir medžiagų apykaitos procesus
organizme. Kuomet leptinas yra aktyvus, riebalinės
liaukos taip pat suaktyvėja, skatindamos uždegiminį
atsaką, kurį rodo padidėjusi sebumo gamyba,
signalų perdavėjas ir transkripcijos aktyvatorius 3
(angl. signal transducer and activator of
transcription 3, STAT–3), NF–κB kelių
aktyvinimas ir padidėjusi citokinų IL–6 ir IL–8
sekrecija. Šios išvados rodo, kad leptino signalinis
kelias gali reguliuoti sebumo apykaitą ir taip daryti
įtaką aknės vystymuisi [11,29–33].
3.3 Probiotikų nauda aknės gydyme
Probiotikai, gyvi organizmai, praturtinantys žarnyno
mikrobiotos įvairovę. Jie gali būti vartojami kaip
maistas, vaistai ir maisto papildai. Probiotikai gali
užkirsti kelią žarnyno kolonizacijai patogenais ir
palaikyti priešuždegimines reakcijas, gamindami
priešuždegiminėmis savybėmis pasižyminčias
medžiagas. Šiuo metu vis populiaresnis tampa
probiotikų naudojimas žarnyno mikrobiotai
praturtinti, gydant aknę. Daugėja tyrimų, siekiančių
išsiaiškinti, ar įmanoma pakeisti kenksmingų ir
naudingų mikrobų santykį žmogaus organizme ir
taip prisidėti prie aknės gydymo. Dažniausiai
vartojami probiotikai priklauso Bacillus,
Bifidobacterium, Enterococcus, Escherichia,
Lactobacillus, Saccharomyces ir Streptococcus
gentims. Įrodytas teigiamas probiotikų vartojimo
poveikis daugeliui dermatologinių būklių, kas
patvirtina žarnyno ir odos ašies egzistavimą, pvz.,
nustatyta, kad kasdien geriant Lactobacillus
paracasei sumažėja odos jautrumas ir reikšmingai
atkuriama odos barjero funkcija, o Escherichia coli
padermės Nissle vartojimas pagerina odos būklę
pacientams, sergantiems akne [34].
Pieno rūgšties bakterijos, priklausančios Lacto-
bacillus genčiai, gebančios skaidyti laktozę ir
baltymus, atlieka svarbų vaidmenį žarnyno
mikrobiotoje. Nustatyta, kad tam tikros
Lactobacillus padermės gali gaminti SCFA. Šios
SCFA atlieka reguliacinį vaidmenį signaliniuose
keliuose, susijusiuose su lipidų sinteze, lipidų
metabolizmu ir energijos reguliavimu, įskaitant
žinduolių rapamicino taikinį (angl. mammalian
target of rapamycin, mTOR), adenozino
monofosfato aktyvuojamą baltymo kinazę (angl.
adenosine monophosphate–activated protein
kinase, AMPK) ir kt [35–37]. 2016 m. Monfrecola
ir kt. pirmą kartą įrodė esminį mTOR kelio vaidmenį
aknės patogenezėje. mTOR priklauso PI3K/Akt
signaliniam keliui (angl. PI3K/AKT/mTOR
pathway) ir yra susijęs su hormonų, augimo veiksnių
signalais, taip pat labai svarbus odos ląstelių
augimui, proliferacijai ir diferenciacijai. Aplinkos
signalų aktyvinamas mTOR kelias reguliuoja
anabolinius procesus ir normaliam ląstelių augimui
bei dauginimuisi būtinų makromolekulių sintezę. 1
rapamicino komplekso žinduolių taikinys (angl.
mammalian target of rapamycin complex 1,
mTORC1) ir 2 rapamicino komplekso žinduolių
taikinys (angl. mammalian target of rapamycin
complex 2, mTORC2) sužadina makromolekulių
biosintezės mechanizmą, fosforilindami substratus,
kurie dalyvauja lipidų, gamyboje [38]. Suaktyvintas
mTORC1 ypač skatina lipidų biosintezę, sterolį
reguliuojantį elementą jungiantį baltymą 1/2 (angl.
sterol–regulated element binding protein 1/2,
SREBP1/2) perkeldamas į branduolį, kur jis
reguliuoja genus, dalyvaujančius de novo lipidų ir
cholesterolio gamyboje [39]. Taigi, mTOR kelias
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
atlieka svarbų vaidmenį aknės patogenezėje,
skatindamas riebalinių liaukų veiklą, uždegimą ir
nenormalų odos ląstelių dauginimąsi. Slopinant šį
kelią galima pasiekti teigiamų rezultatų aknės
gydyme. Priešingai nei mTOR kelias, AMPK gali
reguliuoti lipidų apykaitą slopindama sterolius
reguliuojančių baltymų (angl. sterol regulatory
element–binding protein SREBP) aktyvumą.
AMPK aktyvinimas gali slopinti riebalų
hiperprodukciją riebalinėse liaukose taip
sumažindamas aknės pažeidimus. Įrodyta, kad
AMPK slopina uždegiminių kelių, tokių kaip NF–
κB, aktyvavimą. Monfrecola ir kt. atlikto tyrimo
metu pastebėta, jog AMPK kelio slopinimas didina
SREBP–1 raišką ir adipogenezę ir taip prisideda prie
aknės išsivystymo [40]. Lactobacillus acidophilus
slopina mTOR kelią ir kartu aktyvina AMPK kelią,
todėl veikia kaip apsauginis veiksnys aknės
patogenezėje [11]. Kim ir kt. tyrimas, kuriame
dalyvavo 36 pacientai, atskleidė, kad 12 savaičių
vartojant fermentuotą pieno gėrimą su laktoferinu,
pagerėjo klinikiniai aknės simptomai, sumažėjo
aknės sunkumo laipsnis, bendras bei uždegiminių
pažeidimų skaičius. Tokie rezultatai buvo pasiekti,
nes sumažėjęs triacilglicerolių kiekis reikšmingai
koreliavo su sumažėjusiu riebalų kiekiu dėl
susilpnėjusios sebumo sekrecijos [41]. Labai
svarbūs ir įdomūs rezultatai gauti 2023m. atliktame
Irshad ir kt. tyrime, kuriame dalyvavo 75 akne
sergantys pacientai, suskirstyti į tris grupes: A
grupei buvo skiriamas azitromicinas, B grupei –
probiotikai, o C grupei – ir azitromicinas, ir
probiotikai. Gydymas minėtais preparatais truko 3
mėnesius. Praėjus šiam laikui, visiems pacientams
pastebėtas vidutinis pažeidimų skaičiaus
sumažėjimas. A grupėje – 83,3%, B grupėje –
84,4%, o C grupėje – 90,3%. Tai rodo, kad
probiotikai yra beveik tokie pat veiksmingi kaip ir
azitromicinas, o gydymas vienu metu vartojant
azitromiciną ir probiotikus buvo geriausias [42].
Anot Y. Huang ir kt., publikuotos literatūros
apžvalgos, vartojant fermentuotų daržovių, įskaitant
kimči patiekalą, kuriame gausu probiotikų, į
organizmą patenka Lactobacillus plantarum
padermės, galinčios pagerinti aknės pacientų būklę,
nes pasižymi įvairiomis priešuždegiminėmis ir
antibakterinėmis savybėmis, veiksmingai
reguliuojančiomis odos bakterinę florą [43]. Be to,
buvo nustatyta, kad Lactobacillus fermentuotas
arbatmedžio aliejus geriau nei įprastas arbatmedžio
aliejus pagerino aknės būklę, sumažindamas
uždegimo žymenis bei į insuliną panašaus augimo
faktoriaus 1 (angl. insulin–like growth factor 1,
IGF–1) receptorių kiekį, turintį neigiamą poveikį
aknės patogenezei [43]. Aktyvindamas riebalines
liaukas, jis skatina sebumo produkciją, keratinocitų
proliferaciją ir uždegimą [43]. Padidėjus žarnyno
probiotikų, tokių kaip Lactobacillus ir
Bifidobacterium, kiekiui, buvo nustatyta, kad
susidaro galutiniai triptofano metabolitai, kurie
slopina imuninį uždegiminį atsaką, reguliuoja
sebumo sintezę ir sumažina žarnyno pralaidumą
[43]. Be to, Lactobacillus palaiko imuninę
homeostazę per T reguliuojančias (angl. regulatory
T cell, Treg) ląsteles bei mažina prouždegiminių
citokinų sekreciją [44]. Žarnyno mikrobų tyrimo
metu, tarp vidutinio sunkumo ir sunkia akne
sergančių pacientų, pastebėtas sumažėjęs
Lactobacillus kiekis, tik patvirtina probiotikų svarbą
ir poreikį kovojant su šia liga [45].
Bifidobakterijos (Bifidobacteriales) yra pripažintos
kaip apsauginis veiksnys nuo aknės. Jos stiprina
žarnyno gleivinės barjerą ir mažina LPS kiekį
žarnyne [25], kurie patekę į kraują, veikia kaip
endotoksinai– aktyvina imunines reakcijas ir gali
sukelti sisteminį uždegimą, kurio išraiška odoje –
aknė. Tyrimų metu akne sergančių pacientų,
pasižyminčių itin dideliu reaktyvumu į LPS,
kraujyje rasta būtent šios medžiagos [6].
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
80
4. Išvados
Žmogaus žarnyne gyvenančios bakterijos turi didelę
įtaką aknės patogenezės vystymuisi. Apsauginės
bakterijos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis,
geba sukurti santykinai žemo pH aplinką,
neleidžiančią daugintis patogenams, išskiria
medžiagas, palaikančias žarnyno funkciją ir
struktūrą, taip mažindamos žarnyno pralaidumą ir
gerindamos pasveikimo nuo aknės išeitis. Aknės
riziką didinančios bakterijos skatina lėtinį
uždegimą, gamina toksinus, kurie aktyvina
prouždegiminių citokinų išsiskyrimą bei sukelia
imuninį atsaką. Sutrikus žarnyno bakterijų
pusiausvyrai, didėja žarnyno pralaidumas, o tai dar
labiau blogina aknės prognozę. Probiotikai,
praturtinti pieno rūgšties bei bifido bakterijomis,
pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, palaiko
imuninę homeostazę, stiprina žarnyno gleivinės
barjerą ir mažina lipopilasharidų kiekį žarnyne,
reguliuoja odos ląstelių proliferaciją ir riebalinių
liaukų veiklą taip darydami teigiamą poveikį akne
sergančių pacientų odos būklei. Vis dėlto reikalingi
tolimesni tyrimai siekiant įvertinti probiotikų naudą
aknės gydyme.
Literatūros šaltiniai
1.Tan JKL, Bhate K. A global perspective on the
epidemiology of acne. Br J Dermatol. 2015 Jul;172
Suppl 1:3–12.
2.Navarro-López V, Núñez-Delegido E, Ruzafa-
Costas B, Sánchez-Pellicer P, Agüera-Santos J,
Navarro-Moratalla L. Probiotics in the Therapeutic
Arsenal of Dermatologists. Microorganisms. 2021
Jul 15;9(7):1513.
3.Widhiati S, Purnomosari D, Wibawa T, Soebono
H. The role of gut microbiome in inflammatory skin
disorders: A systematic review. Dermatol Rep. 2021
Dec 28;14(1):9188.
4.Thursby E, Juge N. Introduction to the human gut
microbiota. Biochem J. 2017 May
16;474(11):1823–36.
5.Sinha S, Lin G, Ferenczi K. The skin microbiome
and the gut-skin axis. Clin Dermatol. 2021 Sep
1;39(5):829–39.
6.Bowe WP, Logan AC. Acne vulgaris, probiotics
and the gut-brain-skin axis - back to the future? Gut
Pathog. 2011 Jan 31;3(1):1.
7.Loveman DE, Noojin RO, Winkler CH.
Comparative studies of enteric bacterial flora in acne
vulgaris. J Invest Dermatol. 1955 Sep;25(3):135–7.
8.Volkova LA, Khalif IL, Kabanova IN. [Impact of
the impaired intestinal microflora on the course of
acne vulgaris]. Klin Med (Mosk). 2001;79(6):39–
41.
9.Sánchez-Pellicer P, Navarro-Moratalla L, Núñez-
Delegido E, Ruzafa-Costas B, Agüera-Santos J,
Navarro-López V. Acne, Microbiome, and
Probiotics: The Gut–Skin Axis. Microorganisms.
2022 Jul;10(7):1303.
10.Cao Q, Guo J, Chang S, Huang Z, Luo Q. Gut
microbiota and acne: A Mendelian randomization
study. Skin Res Technol. 2023;29(9):e13473.
11.Ji X, Wu S, Zhao D, Bai Q, Wang Y, Gong K, et
al. Revealing the Impact of Gut Microbiota on Acne
Through Mendelian Randomization Analysis. Clin
Cosmet Investig Dermatol. 2024 Feb 8;17:383.
12.Polkowska-Pruszyńska B, Gerkowicz A,
Krasowska D. The gut microbiome alterations in
allergic and inflammatory skin diseases - an update.
J Eur Acad Dermatol Venereol JEADV. 2020
Mar;34(3):455–64.
13.Wu Y, Wang X, Wu W, Yang J. Mendelian
randomization analysis reveals an independent
causal relationship between four gut microbes and
acne vulgaris. Front Microbiol. 2024 Feb
2;15:1326339.
14.Yan HM, Zhao HJ, Guo DY, Zhu PQ, Zhang CL,
Jiang W. Gut microbiota alterations in moderate to
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
81
severe acne vulgaris patients. J Dermatol. 2018
Oct;45(10):1166–
15.Deng Y, Wang H, Zhou J, Mou Y, Wang G,
Xiong X. Patients with Acne Vulgaris Have a
Distinct Gut Microbiota in Comparison with
Healthy Controls. Acta Derm Venereol. 2018 Aug
29;98(8):783–90.
16.Sivamani RK, Maloh J, Nong Y. Correlating the
Gut Microbiota and Circulating Hormones with
Acne Lesion Counts and Skin Biophysical Features.
Microorganisms. 2023 Aug 9;11(8):2049.
17.Rauf A, Khalil AA, Rahman UU, Khalid A, Naz
S, Shariati MA, et al. Recent advances in the
therapeutic application of short-chain fatty acids
(SCFAs): An updated review. Crit Rev Food Sci
Nutr. 2022;62(22):6034–54.
18.Wang Y, Kao MS, Yu J, Huang S, Marito S,
Gallo RL, et al. A Precision Microbiome Approach
Using Sucrose for Selective Augmentation of
Staphylococcus epidermidis Fermentation against
Propionibacterium acnes. Int J Mol Sci. 2016 Nov
9;17(11):1870.
19.Fang Z, Li L, Zhang H, Zhao J, Lu W, Chen W.
Gut Microbiota, Probiotics, and Their Interactions in
Prevention and Treatment of Atopic Dermatitis: A
Review. Front Immunol. 2021;12:720393.
20.Ryguła I, Pikiewicz W, Grabarek BO, Wójcik M,
Kaminiów K. The Role of the Gut Microbiome and
Microbial Dysbiosis in Common Skin Diseases. Int
J Mol Sci. 2024 Feb 6;25(4):1984.
21.Cai J, Zhou L, Song X, Yin M, Liang G, Xu H,
et al. Alteration of Intestinal Microbiota in 3-
Deoxyglucosone-Induced Prediabetic Rats. BioMed
Res Int. 2020;2020:8406846.
22.Meyer F, Wendling D, Demougeot C, Prati C,
Verhoeven F. Cytokines and intestinal epithelial
permeability: A systematic review. Autoimmun
Rev. 2023 Jun;22(6):103331.
23.Caillon F, O’Connell M, Eady EA, Jenkins GR,
Cove JH, Layton AM, et al. Interleukin-10 secretion
from CD14+ peripheral blood mononuclear cells is
downregulated in patients with acne vulgaris. Br J
Dermatol. 2010 Feb 1;162(2):296–303.
24.Takeshita K, Mizuno S, Mikami Y, Sujino T,
Saigusa K, Matsuoka K, et al. A Single Species of
Clostridium Subcluster XIVa Decreased in
Ulcerative Colitis Patients. Inflamm Bowel Dis.
2016 Dec;22(12):2802–10.
25.Long J, Gu J, Yang J, Chen P, Dai Y, Lin Y, et
al. Exploring the Association between Gut
Microbiota and Inflammatory Skin Diseases: A
Two-Sample Mendelian Randomization Analysis.
Microorganisms. 2023 Oct 19;11(10):2586.
26.Kim JM, Cho SJ, Oh YK, Jung HY, Kim YJ, Kim
N. Nuclear factor-kappa B activation pathway in
intestinal epithelial cells is a major regulator of
chemokine gene expression and neutrophil
migration induced by Bacteroides fragilis
enterotoxin. Clin Exp Immunol. 2002
Oct;130(1):59–66.
27.Hu C, Rzymski P. Non-Photosynthetic
Melainabacteria (Cyanobacteria) in Human Gut:
Characteristics and Association with Health. Life
Basel Switz. 2022 Mar 25;12(4):476.
28.Shin NR, Whon TW, Bae JW. Proteobacteria:
microbial signature of dysbiosis in gut microbiota.
Trends Biotechnol. 2015 Sep;33(9):496–503.
29.Etemad A, Ramachandran V, Pishva SR, Heidari
F, Aziz AFA, Yusof AKM, et al. Analysis of
Gln223Agr polymorphism of Leptin Receptor Gene
in type II diabetic mellitus subjects among
Malaysians. Int J Mol Sci. 2013 Sep
18;14(9):19230–44.
30.Furusawa T, Naka I, Yamauchi T, Natsuhara K,
Kimura R, Nakazawa M, et al. The Q223R
polymorphism in LEPR is associated with obesity in
Pacific Islanders. Hum Genet. 2010
Mar;127(3):287–94.
31.Garner MR, Gronquist MR, Russell JB.
Nutritional requirements of Allisonella
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
histaminiformans, a ruminal bacterium that
decarboxylates histidine and produces histamine.
Curr Microbiol. 2004 Oct;49(4):295–9.
32.Törőcsik D, Kovács D, Camera E, Lovászi M,
Cseri K, Nagy GG, et al. Leptin promotes a
proinflammatory lipid profile and induces
inflammatory pathways in human SZ95 sebocytes.
Br J Dermatol. 2014 Dec;171(6):1326–35.
33.Watanabe T, Yanai K. Studies on functional roles
of the histaminergic neuron system by using
pharmacological agents, knockout mice and
positron emission tomography. Tohoku J Exp Med.
2001 Dec;195(4):197–217.
34.Mahmud MR, Akter S, Tamanna SK, Mazumder
L, Esti IZ, Banerjee S, et al. Impact of gut
microbiome on skin health: gut-skin axis observed
through the lenses of therapeutics and skin diseases.
Gut Microbes. 2022;14(1):2096995.
35.Castañeda-Márquez AC, Díaz-Benítez CE,
Bahena-Roman M, Campuzano-Benítez GE,
Galván-Portillo M, Campuzano-Rincón JC, et al.
Lactobacillus paracasei as a protective factor of
obesity induced by an unhealthy diet in children.
Obes Res Clin Pract. 2020;14(3):271–8.
36.Li Y, Liang X, Lyu Y, Wang K, Han L, Wang Y,
et al. Association between the gut microbiota and
nonalcoholic fatty liver disease: A two-sample
Mendelian randomization study. Dig Liver Dis Off
J Ital Soc Gastroenterol Ital Assoc Study Liver. 2023
Nov;55(11):1464–71.
37.Wang H, Cheng X, Zhang L, Xu S, Zhang Q, Lu
R. A surface-layer protein from Lactobacillus
acidophilus NCFM induces autophagic death in
HCT116 cells requiring ROS-mediated modulation
of mTOR and JNK signaling pathways. Food Funct.
2019 Jul 17;10(7):4102–12.
38.Karagianni F, Pavlidis A, Malakou LS, Piperi C,
Papadavid E. Predominant Role of mTOR Signaling
in Skin Diseases with Therapeutic Potential. Int J
Mol Sci. 2022 Feb 1;23(3):1693.
39.Peterson TR, Sengupta SS, Harris TE, Carmack
AE, Kang SA, Balderas E, et al. mTOR complex 1
regulates lipin 1 localization to control the SREBP
pathway. Cell. 2011 Aug 5;146(3):408–20.
40.Monfrecola G, Lembo S, Caiazzo G, De Vita V,
Di Caprio R, Balato A, et al. Mechanistic target of
rapamycin (mTOR) expression is increased in acne
patients’ skin. Exp Dermatol. 2016 Feb;25(2):153–
5.
41.Kim J, Ko Y, Park YK, Kim NI, Ha WK, Cho Y.
Dietary effect of lactoferrin-enriched fermented
milk on skin surface lipid and clinical improvement
of acne vulgaris. Nutr Burbank Los Angel Cty Calif.
2010 Sep;26(9):902–9.
42.Irshad M, Syed AW, Shahid MW, Naeem U,
Mirza M, Naeem S. Comparative Effects of
Azithromycin and Probiotics for Treatment of Acne
Vulgaris. J Coll Physicians Surg--Pak JCPSP. 2023
May;33(5):516–20.
43.Huang Y, Liu L, Hao Z, Chen L, Yang Q, Xiong
X, et al. Potential roles of gut microbial tryptophan
metabolites in the complex pathogenesis of acne
vulgaris. Front Microbiol. 2022;13:942027.
44.Azad MAK, Sarker M, Li T, Yin J. Probiotic
Species in the Modulation of Gut Microbiota: An
Overview. BioMed Res Int. 2018;2018:9478630.
45.Cha H, Kim SK, Kook M, Yi TH. Lactobacillus
paraplantarum THG-G10 as a potential anti-acne
agent with anti-bacterial and anti-inflammatory
activities. Anaerobe. 2020 Aug;64:102243.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
83