https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.7
Endocrine and metabolic aspects of Turner syndrome – literature
review
Gerda Jackutė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background: Turner syndrome is a genetic disorder caused by the complete or partial absence of one X
chromosome in females. It is a relatively common syndrome, occurring in approximately 1 in 2,500 live female
births. This genetic anomaly leads to a diverse range of medical and physiological difficulties, many of which are
associated with endocrine and metabolic abnormalities.
Aim: to conduct a literature review on Turner syndrome, focusing on its’ endocrine and metabolic manifestations.
Methods: a literature review was conducted on the PubMed database using the keywords: “Turner syndrome”,
“infertility”, “hormone replacement therapy”. Articles written in English and published in the last 5 years were
selected for the analysis.
Results: Turner syndrome often involves endocrine and metabolic disorders, including growth hormone
deficiency, thyroid problems, insulin resistance, and lipid abnormalities. Moreover, women with Turner syndrome
frequently have ovarian insufficiency which leads to infertility and a lack of secondary sexual characteristics at
puberty. Treatment of Turner syndrome typically involves growth hormone to address short stature and sex
hormone replacement therapy for gonadal dysfunction. Additionally, lifestyle modifications and careful
monitoring help to reduce the risk of obesity and other related metabolic complications.
Conclusions: individuals with Turner syndrome often suffer from numerous endocrine and metabolic conditions,
leading to a higher mortality rate when compared to the general population. Detecting these health issues early
and providing multidisciplinary care are vital not only for addressing medical concerns but also for enhancing
patients’ overall well-being and life quality.
Keywords: Turner syndrome, infertility, hormone replacement therapy.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (1), p. 49-55, https://doi.org/10.53453/ms.2024.1.7
49
Ternerio sindromo endokrininiai ir metaboliniai aspektai –
literatūros apžvalga
Gerda Jackutė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas: Ternerio sindromas – tai įgimta chromosominė liga, kurią lemia lytinės X chromosomos trūkumas arba
jos struktūriniai pokyčiai. Sindromu serga tik moterys ir jis yra diagnozuojamas 1 iš 2500 gimusių mergaičių.
Nors ši liga pažeidžia įvairias organų sistemas, didelė dalis sergančiųjų sveikatos problemų kyla dėl endokrininių
ir metabolinių sutrikimų.
Tikslas: atlikti Ternerio sindromo literatūros apžvalgą, aptariant jo endokrininį ir metabolinį pasireiškimą.
Metodika: Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, naudojant raktažodžius: „Ternerio sindromas“,
„nevaisingumas“, „pakaitinė hormonų terapija“. Iš mokslinės literatūros šaltinių atrinkti paskutinių 5 metų
straipsniai, publikuoti anglų kalba.
Rezultatai: sergantieji Ternerio sindromu dažnai susiduria su endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos
sutrikimais, tokiais kaip augimo hormono trūkumas, skydliaukės ligos, rezistencija insulinui ir dislipidemija. Be
to, sergančioms moterims būdingas kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, kuris lemia antrinių lytinių požymių
nepasireiškimą brendimo metu ir nevaisingumą. Ternerio sindromo gydymui paprastai naudojamas augimo
hormonas bei pakaitinė lytinių hormonų terapija, esant lytinių liaukų disfunkcijai. Taip pat nuolatinis pacientų
sveikatos būklės stebėjimas bei sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti nutukimo ir kitų susijusių metabolinių
komplikacijų riziką.
Išvada: Ternerio sindromas sukelia įvairias endokrinines ir medžiagų apykaitos ligas, o tai lemia didesnį
sergančiųjų mirtingumą, lyginant su bendrąja populiacija. Ankstyva diagnostika ir multidisciplininis gydymas yra
svarbiausi komponentai sprendžiant šių pacientų sveikatos problemas bei gerinant jų gyvenimo kokybę.
Raktažodžiai: Ternerio sindromas, nevaisingumas, pakaitinė hormonų terapija.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
1. Įvadas
Ternerio sindromas yra viena dažniausių
chromosominių ligų, kuri diagnozuojama 1 iš
2500 gimusių mergaičių (1). Genetinė sindromo
išraiška yra heterogeniška. 40-50% pacientų
nustatomas klasikinis 45,X kariotipas, o 20-
30 % mozaikiniai kariotipai 45,X/46,XX ar
45,X/47,XXX. Likusiais atvejais randami X
chromosomos struktūriniai pakitimai, pvz.: Xq
izochromosoma ar žiedinė X chromosoma (1,2).
Ternerio sindromo fenotipas yra labai įvairus ir
priklauso nuo genetinių individo savybių, o ligos
diagnostika remiasi citogenetiniu kariotipo
tyrimu bei klinikinių simptomų vertinimu (1).
Sindromui būdingi endokrininiai ir metaboliniai
sutrikimai, dažnai lemiantys ir kitų organų
sistemų pažeidimus, o tai kelia diagnostikos bei
gydymo sunkumų.
2. Metodika
Literatūros apžvalga atlikta medicininėje
duomenų bazėje „PubMed“. Paieškai naudoti
raktažodžiai: „Ternerio sindromas“ (angl. Turner
syndrome), „nevaisingumas“ (angl. infertility),
„pakaitinė hormonų terapija“ (angl. hormone
replacement therapy). Atrinktos paskutinių 5
metų publikacijos, parašytos anglų kalba.
Atsižvelgus į visus kriterijus, šioje literatūros
apžvalgoje remtasi 27 moksliniais straipsniais,
publikuotais 2018-2023 m.
3. Rezultatai
3.1 Augimo ir skeleto sistemos sutrikimai
Vienas iš pagrindinių Ternerio sindromo bruožų
yra žemas ūgis. Dėl sulėtėjusio augimo, galutinis
suaugusių moterų ūgis yra maždaug 20 cm
mažesnis už prognozuojamą (3). Žemam
pacientų ūgiui turi įtakos įvairūs veiksniai,
įskaitant nepakankamą SHOX geno ekspresiją
(1). Šis genas kontroliuoja chondrocitų
proliferaciją, diferenciaciją ir apoptozę bei yra
atsakingas už tinkamą augimo plokštelių
vystymąsi (4). Dėl genetinių defektų mergaitėms
neįvyksta pubertetinis augimo šuolis ir augimo
greitis brendimo metu labai sumažėja (1). Tai
lemia neproporcingą kūno sudėjimą – pacientės
turi trumpas galūnes, o jų liemens apimtis yra
palyginti didelė (5). Taip pat sergant Ternerio
sindromu pasireiškia kaulų tankio sumažėjimas.
Pacientėms osteoporozė išsivysto daug anksčiau
negu įprastai būdinga moterims po menopauzės.
Tai lemia X chromosomos anomalijos,
priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas,
estrogeno trūkumas paauglystėje ir sindromui
būdingos gretutinės ligos, pavyzdžiui,
nutukimas (1,6). Dėl sumažėjusio kaulų
mineralinio tankio padidėja kaulų trapumas ir
lūžių rizika, ypač vaikystėje bei virš 45 m. (6).
3.2 Kiaušidžių funkcijos nepakankamumas
ir nevaisingumas
Mergaitės, sergančios Ternerio sindromu, turi
didelę priešlaikinio kiaušidžių nepakankamumo
(PKN) riziką – ši būklė nustatoma apie 95%
sergančių moterų (1,7). Pagreitėjusi folikulų
atrezija prasideda nuo 14-18 nėštumo savaitės ir
tęsiasi tol, kol visiškai išsenka kiaušidžių
rezervas, paprastai vaikystėje ar ankstyvoje
paauglystėje (8). Mažo kiaušidžių rezervo
požymiai pastebimi brendimo laikotarpiu. Tik
30% mergaičių pradeda spontaniškai vystytis
krūtys ir 10-15% prasideda mėnesinės (9).
Kiaušidžių funkcija priklauso ir nuo kariotipo –
PKN rizika didesnė pacientėms, turinčioms
klasikinę X chromosomos monosomiją, lyginant
su mozaikiniais kariotipais (7). Priešlaikinis
kiaušidžių funkcijos išsekimas lemia
nepakankamą kiaušialąsčių kiekį ir nėštumui
reikalingų hormonų gamybą (1). Natūraliu būdu
pastoja tik 2-14% moterų, o pastojus išlieka
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
aukšta persileidimo, raidos defektų, intrauterinio
vaisiaus augimo sulėtėjimo ir priešlaikinio
gimdymo rizika (9,10). Ternerio sindromas taip
pat gali sukelti gimdos struktūros ir funkcijos
pakitimų, turinčių įtakos apvaisintų
kiaušialąsčių implantacijai ir augimui. Tik
ketvirtadalio sergančių moterų gimda yra pilnai
išsivysčiusi, normalios formos bei dydžio (1).
Manoma, kad mažesnis gimdos dydis ir
nesubrendusi jos forma yra vieni iš faktorių,
lemiančių didesnį persileidimų dažnį (11). Be to,
vaisingumui įtakos turi ir lytinių hormonų
disbalansas. Kiaušidžių nepakankamumas ir
sutrikęs kiaušidžių grįžtamasis ryšys lemia žemą
androgenų bei padidėjusį FSH ir LH lygį (1).
3.3 Diabetas ir metabolinis sindromas
Sutrikęs gliukozės metabolizmas gana dažnai
pasitaiko tarp Ternerio sindromu sergančių
pacientų. Hiperglikemijos pasireiškimas gali
būti įvairus: nuo gliukozės toleravimo sutrikimo
iki cukrinio diabeto (12,13). 1 tipo cukrinis
diabetas nustatomas rečiau nei 2 tipo, o
padidėjusi jo rizika siejama su bendrai didesniu
Ternerio sindromo pacientų sergamumu
autoimuninėmis ligomis (13). 2 tipo diabeto
išsivystymą lemia keletas faktorių, o vienas iš
jų – rekombinantinio augimo hormono terapija.
Augimo hormonas skiriamas siekiant padidinti
sergančių asmenų ūgį, tačiau jis taip pat gali
sutrikdyti įprastą insulino sekreciją ir gliukozės
reguliaciją. Didelės augimo hormono dozės
mažina gliukozės pasisavinimą raumenyse,
skatina gliukoneogenezę ir didina rezistenciją
insulinui (14). Taip pat moterims su Ternerio
sindromu yra būdingas nutukimas, padidėjusi
juosmens apimtis ir riebalinio audinio kiekis. Šie
veiksniai dar labiau didina cukrinio diabeto
riziką (12,14). Be to, sergantieji susiduria ne tik
su gliukozės apykaitos sutrikimais, bet ir su
dislipidemija. Šioms moterims būdingas
aterogeniškas lipidų profilis: padidėjusi MTL
cholesterolio ir trigliceridų koncentracija
kraujyje bei sumažėjęs DTL cholesterolio kiekis
(2). Hipercholesterolemija nustatoma 37-50%
pacienčių, o tam įtakos turi augimo hormonas,
androgenai ir pakaitinė estrogenų terapija.
Ternerio sindromui būdinga dislipidemija
prisideda prie metabolinio sindromo, 2 tipo
cukrinio diabeto, kardiovaskulinių ir kepenų ligų
išsivystymo bei yra svarbus veiksnys, lemiantis
didesnį pacienčių sergamumą ir
mirtingumą (15).
3.4 Skydliaukės ligos
Sergantieji Ternerio sindromu dažnai susiduria
su autoimuninėmis skydliaukės ligomis – jos
diagnozuojamos 38 % pacienčių (16,17).
Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę
randami 41-45 % moterų, o Hašimoto tiroiditas
yra dažniausiai nustatomas skydliaukės
susirgimas. Greivso liga sutinkama rečiau, tačiau
vis tiek yra labiau paplitusi nei bendrojoje
populiacijoje (2). Nors autoimuninės skyd-
liaukės ligos stebimos tarp pacienčių su įvairiais
kariotipais, keletas mokslinių tyrimų parodė, jog
autoimuniniai sutrikimai dažniau pasireiškia
moterims su Xp delecija ar Xq izochromosoma
(2,17). Tikėtina, kad taip yra todėl, jog šioms
chromosomų anomalijoms būdingas imuninės
sistemos atsaką reguliuojančių genų
nepakankamumas. Kiti galimi faktoriai yra
motininė X chromosomos kilmė, hipo-
gonadizmas bei citokinų disbalansas (18,19).
3.5 Gydymas
Nors Ternerio sindromas nesukelia augimo
hormono trūkumo, stebimas geras pacientų
atsakas į gydymą juo. Būtina nuolat sekti
Ternerio sindromu sergančių pacienčių ūgį, o
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
augimo hormono terapiją pradėti, kai vaiko ūgis
yra žemiau 5 procentilės pagal amžių ir lytį (20).
Anksčiau pradėta bei didesnių dozių augimo
hormono terapija lemia spartesnį augimą
prepubertertiniu laikotarpiu ir normalų ūgį
suaugus (3). Be to, augimo hormonas gali padėti
išvengti metabolinio sindromo, kadangi jis
slopina lipogenezę riebaliniame audinyje bei
skatina raumenų masės augimą (1). Taip pat
svarbu, jog augimo hormono terapija veikia ne
tik ūgį, kūno sudėtį bei medžiagų apykaitą, bet ir
turi teigiamą poveikį gimdos tūriui, kartu ir
sėkmingam pastojimui bei nėštumui (3,21).
Mergaitėms augant, pagrindiniu sveikatos
priežiūros tikslu tampa ne normalaus ūgio
užtikrinimas, bet tinkama pakaitinės lytinių
hormonų terapijos pradžia (22). Remiantis
Ternerio sindromo gairėmis, pakaitinė hormonų
terapija turėtų būti pradėta 11-12 m. mergaitėms
su pirmine ar antrine amenorėja ir tęsiama iki
įprastinio menopauzės amžiaus (23). Siekiant
imituoti natūralų brendimą, rekomenduojama
laipsniškai didinti pradinę dozę per 2-3 m., kol
bus pasiekta suaugusio asmens dozė. Prioritetas
teikiamas transderminei estrogenų formai, o
galutinė dozė yra 100 µg 17b-estradiolio per
dieną (11,24). Pakaitinė hormonų terapija yra
būtina norint inicijuoti brendimą, išsaugoti
antrinius lytinius požymius, užtikrinti
pakankamą gimdos augimą ir kaulų masę. Be to,
šis gydymas teigiamai veikia kūno sudėtį ir
neurokognityvines funkcijas. Pastebėta, jog
estrogenais gydytos moterys žymiau mažiau
vartoja antidiabetinių, antihipertenzinių bei
skydliaukės veiklą reguliuojančių vaistų ir rečiau
būna hospitalizuojamos dėl insulto ar
osteoporotinių lūžių (2,23).
Kadangi Ternerio sindromui būdingas
priešlaikinis kiaušidžių funkcijos nepakan-
kamumas, sergančios moterys susiduria su
nevaisingumo problema. Vaisingumo išsau-
gojimui naudojamas kiaušialąsčių arba
kiaušidžių audinio šaldymas (25). Nors
kiaušialąsčių krioprezervacija yra galima, ją
atlikti įmanoma tik toms pacientėms, kurioms
jau įvyko lytinis brendimas – dažniausiai su
45,X/46,XX mozaikiniu kariotipu (26). Kitu
atveju, vienintelis būdas išsaugoti vaisingumą
mergaitėms iki lytinio brendimo yra kiaušidžių
audinio šaldymas (25,26). Šio metodo
tinkamumas vertinamas pagal kiaušidžių
rezervą. Folikulų buvimas yra labiau tikėtinas
pacientėms su patvirtintu mozaicizmu,
prasidėjusiu lytiniu brendimu ir normaliu
folikulą stimuliuojančio hormono (FSH) bei
antimiulerinio hormono (AMT) lygiu (9). Visgi
nemaža dalis šių folikulų gali būti pakitę, todėl
toks vaisingumo išsaugojimo metodas turėtų
būti taikomas tik atrinktoms pacientėms (26).
Moterys, sergančios Ternerio sindromu, turi
didesnę nutukimo, diabeto, hipertenzijos ir
autoimuninio tiroidito riziką, todėl būtinas
nuolatinis jų sveikatos būklės stebėjimas (22).
Norint laiku nustatyti metabolinį sindromą,
rekomenduojama kasmet atlikti glikozilinto
hemoglobino (HbA1C) tyrimą ir lipidogramą, jei
yra bent vienas kardiovaskulinės rizikos
veiksnys (20,27). Skydliaukės funkcijos
vertinimui kasmet nuo 4 m. turi būti tiriamas
tirotropinis hormonas (TTH) ir laisvas tiroksinas
(T4) (20). Taip pat norint išvengti nutukimo ir
kitų metabolinių komplikacijų svarbu tinkamai
laikytis hormonų terapijos režimo, suvartoti
pakankamai kalcio ir reguliariai atlikti fizinius
pratimus su svoriais (22).
4. Išvados
Ternerio sindromas yra siejamas su padidėjusiu
sergamumu ir mirtingumu dėl tarp sergančiųjų
paplitusių skydliaukės funkcijos sutrikimų,
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
cukrinio diabeto, autoimuninių ligų ir
osteoporozės. Kadangi Ternerio sindromas gali
sukelti įvairių endokrininių ir metabolinių
komplikacijų, būtinas multidisciplininis
gydymas, kuris užtikrintų tinkamą pacienčių
augimą ir vystymąsi bei leistų gyventi pilnavertį
gyvenimą.
Literatūros šaltiniai
1. Yoon SH, Kim GY, Choi GT, Do JT. Organ
Abnormalities Caused by Turner Syndrome.
Cells. 2023 May 11;12(10):1365.
2. Clemente EG, Penukonda SK, Doan T,
Sullivan B, Kanungo S. Turner Syndrome.
Endocrines. 2022 Jun;3(2):240–54.
3. Kriström B, Ankarberg-Lindgren C, Barrenäs
ML, Nilsson KO, Albertsson-Wikland K.
Normalization of puberty and adult height in
girls with Turner syndrome: results of the
Swedish Growth Hormone trials initiating
transition into adulthood. Front Endocrinol
2023; 14.
4. Gherlan I, Braha E, Manole DC, Radomir L,
Nedelcu I, Popa O, et al. Rare Dosage
Abnormalities – Copy Number Variations
Flanking The Shox Gene. Acta Endocrinol
Buchar. 2023;19(1):115–24.
5. Kardelen Ad, Şükür M, Özturan Ek, Öztürk
Ap, Poyrazoğlu Ş, Baş F, et al. Body proportions
in patients with Turner syndrome on growth
hormone treatment. Turk J Med Sci. 53(2):518–
25.
6. Szybiak W, Kujawa B, Miedziaszczyk M,
Lacka K. Effect of Growth Hormone and
Estrogen Replacement Therapy on Bone Mineral
Density in Women with Turner Syndrome: A
Meta-Analysis and Systematic Review.
Pharmaceuticals. 2023 Sep;16(9).
7. Hagen CP, Fischer MB, Mola G, Mikkelsen
TB, Cleemann LH, Gravholt CH, et al. AMH and
other markers of ovarian function in patients
with Turner syndrome – a single center
experience of transition from pediatric to
gynecological follow up. Front Endocrinol. 2023
Jun 29;14:1173600.
8. Nadesapillai S, Mol F, Broer SL, Stevens
Brentjens LBPM, Verhoeven MO, Heida KY, et
al. Reproductive Outcomes of Women with
Turner Syndrome Undergoing Oocyte
Vitrification: A Retrospective Multicenter
Cohort Study. J Clin Med. 2023 Oct
13;12(20):6502.
9. TurnerFertility trial: fertility preservation in
young girls with Turner syndrome by freezing
ovarian cortex tissue—a prospective
intervention study - ClinicalKey. 2023 Aug 4.
10. Bedoschi G, Gastaldo G, Bianco B,
Christofolini DM, Barbosa CP, Roque M, et al.
Live birth after single euploid frozen embryo
transfer in a 39-year-old woman with high-grade
mosaic Turner syndrome. J Matern Fetal
Neonatal Med. 2023 Dec 15;36(2):2261064.
11. Current Recommended Estrogen Dosing for
Pubertal Induction in Turner Syndrome Results
in Normal Uterine Growth | The Journal of
Clinical Endocrinology & Metabolism | Oxford
Academic. 2023 Nov 2.
12. Mitsch C, Alexandrou E, Norris AW, Pinnaro
CT. Hyperglycemia in Turner syndrome: Impact,
mechanisms, and areas for future research. Front
Endocrinol. 2023 Feb 15;14:1116889.
13. Mondal S, Gargari P, Bose C, Chowdhury S,
Mukhopadhyay S. Prevalence and Predictors of
Prediabetes in Adolescents and Young Adults
with Turner Syndrome: A Cross-Sectional Study
from Eastern India. Indian J Endocrinol Metab.
2023;27(4):335–45.
14. Sun L, Wang Y, Zhou T, Zhao X, Wang Y,
Wang G, et al. Glucose Metabolism in Turner
Syndrome. Front Endocrinol. 2019 Feb 7;10:49.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
15. Sandahl KJ, Just J, Erlandsen M, Mortensen
KH, Andersen NH, Gravholt CH. A Prospective
Study of Lipids in Adult Women With Turner
Syndrome. J Endocr Soc. 2023 Oct 10; 7(11).
16. Mobini M, Jafarzadeh Esfehani reza, Vakili
S, Zarifian A, Vakili R. Thyroid Disorders in
Paediatric Patients with Turner Syndrome; A 16
Years Experience. Int J Pediatr. 2021 Mar.
17. Mohamed SOO, Elkhidir IHE, Abuzied AIH,
Noureddin AAMH, Ibrahim GAA, Mahmoud
AAA. Prevalence of autoimmune thyroid
diseases among the Turner Syndrome patients:
meta-analysis of cross sectional studies. BMC
Res Notes. 2018 Nov 29;11:842.
18. De Sanctis V, Khater D. Autoimmune
diseases in Turner syndrome: an overview. Acta
Bio-Medica Atenei Parm. 2019 Sep
6;90(3):341–4.
19. Stoklasova J, Zapletalova J, Frysak Z, Hana
V, Cap J, Pavlikova M, et al. An isolated Xp
deletion is linked to autoimmune diseases in
Turner syndrome. J Pediatr Endocrinol Metab.
2019 May 1;32(5):479–88.
20. Shankar Kikkeri N, Nagalli S. Turner
Syndrome. In: StatPearls. Treasure Island (FL):
StatPearls Publishing; 2023.
21. Mondal S, Gargari P, Nagendra L, Mandal S,
Kumar RC, Shah P, et al. Growth hormone
therapy is associated with improved uterine
dimensions in girls with Turner syndrome prior
to oestrogen replacement. Clin Endocrinol
(Oxf). 2023 Aug 9.
22. Singh P, Seth A. Transition of Care of
Pediatric Patients with Special Needs to Adult
Care Settings: Children with Diabetes Mellitus
and Other Endocrine Disorders. Indian J Pediatr.
2023 Nov 1;90(11):1134–41.
23. Viuff MH, Berglund A, Juul S, Andersen NH,
Stochholm K, Gravholt CH. Sex Hormone
Replacement Therapy in Turner Syndrome:
Impact on Morbidity and Mortality. J Clin
Endocrinol Metab. 2020 Feb 1;105(2):468–78.
24. Gawlik AM, Hankus M, Szeliga K, Antosz
A, Gawlik T, Soltysik K, et al. Late-Onset
Puberty Induction by Transdermal Estrogen in
Turner Syndrome Girls—A Longitudinal Study.
Front Endocrinol. 2018 Feb 8;9:23.
25. Jeve YB, Gelbaya T, Fatum M. Time to
consider ovarian tissue cryopreservation for girls
with Turner’s syndrome: an opinion paper. Hum
Reprod Open. 2019 Jun 20;2019(3):hoz016.
26. Dunlop C, Jack S, Telfer E, Zahra S,
Anderson R. Clinical pregnancy in Turner
syndrome following re-implantation of
cryopreserved ovarian cortex. J Assist Reprod
Genet. 2023 Oct;40(10):2385–90.
27. Parra Villasmil MG, Ryckman KK, Norris
AW, Pinnaro CT. Screening for Turner
Syndrome-Associated Hyperglycemia:
Evaluating Hemoglobin A1c and Fasting Blood
Glucose. Horm Res Paediatr. 2023 Oct 3;1–9.
Journal of Medical Sciences. 25 Jan, 2024 - Volume 12 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
55