using the keyword “Riedel’s thyroiditis” and its combination with the keywords “etiology”, “diagnosis” and

Results. The etiology is not definitively known. It is suggested that it might be a form of autoimmune thyroiditis, a

local manifestation of multifocal fibrosclerosis or an immunoglobulin G4-related disease. Symptoms are nonspecific.

Laboratory tests usually reveal hypothyroidism and positive anti-thyroid antibodies. Imaging tests are important for

the evaluation of metabolic activity, stiffness of the thyroid gland, and extension of fibrosis to extra-thyroid regions.

Biopsy and histological investigation are mandatory for the confirmation of diagnosis. First-line treatment are

medications (glucocorticoids or tamoxifen); when obstructive symptoms occur, patients undergo surgery. If treated,

Conclusions. Riedel‘s thyroiditis is a rare disease of the thyroid gland. Due to its scarcity and lack of experience,

Įvadas. Riedelio tiroiditas – lėtinis sklerozuojantis skydliaukės audinio uždegimas, turintis tendenciją nevaldomai

progresuoti iki visiškos skydliaukės destrukcijos ir fibrozės. Tai reta liga, kurios sergamumas siekia vos 1 – 1,6 atvejų

daugiažidininės fibrosklerozės proceso išraiška arba su imunoglobulino G4 pertekliumi siejama liga. Simptomai,

leidžiantys įtarti šią patologiją – tai apsunkintas kvėpavimas, disfagija, kaklo skausmas ir sustingimas, užkimimas ar

spaudimas krūtinėje. Atlikus laboratorinius tyrimus dažniausiai nustatoma hipotirozė bei teigiami antikūnai prieš

skydliaukės struktūras. Vaizdiniai tyrimai leidžia įvertinti skydliaukės standumą, metabolinį aktyvumą, fibrozės

išplitimą į aplinkines struktūras. Diagnozės patvirtinimui būtina biopsija ir histologinis ištyrimas. Pirmo pasirinkimo

gydymas – medikamentinis (gliukokortikoidai ar nesant poveikio – tamoksifenas), pasireiškus obstrukcinei

Išvados. Riedelio tiroiditas yra reta skydliaukės liga. Dėl mažo atvejų skaičiaus ir patirties trūkumo neretai

susiduriama su diagnostiniais iššūkiais, nėra visuotinai priimtų gydymo gairių. Sutariama, jog ligos diagnozei

Riedelio tiroiditas (RT) – lėtinis sklerozuojantis

visų atvejų [1, 3, 5–8]. Pastebėtas ryšys tarp RT

pasireiškimo dažnio bei paciento lyties ir amžiaus.

Liga dažniau nustatoma moteriškos lyties asmenims

nimo metais [1–3, 6–10]. Didžiausias sergamumas

stebimas penktajame gyvenimo dešimtmetyje, o

amžiaus mediana, diagnozės patvirtinimo metu,

laikomi 47-eri metai [1, 7]. Dėl šio sutrikimo retumo,

nedidelio aprašytų atvejų skaičiaus bei standartizuoto

Literatūros paieška buvo atlikta PubMed ir Wiley

online library internetinėse duomenų bazėse,

naudojant raktažodį „Riedelio tiroiditas“ ir jo junginį

su raktažodžiais „etiologija“, „diagnostika“ bei „gydy-

mas“. Ieškota straipsnių anglų kalba, publikuotų

išnagrinėti 22 straipsniai, geriausiai atitinkantys darbo

organizme išraiška [7]. Nors eozinofilų infiltracijos

nustatymas pažeistame skydliaukės audinyje,

kitų autoantikūnų trūkumas, normalūs limfocitų ir

komplemento kiekiai verčia ja abejoti [2, 3, 10]. Kiti

šaltiniai teigia, jog Riedelio tiroiditas – tai lokali

daugiažidininės fibrosklerozės proceso išraiška [7].

Šią teoriją pagrindžia nustatyta 38 proc. atvejų rasta

Riedelio tiroidito sąsaja su kitais randėjimo procesais

organizme – retroperitorine fibroze, fibroziniu

mediastinitu bei sklerozuojančiu cholangitu [6, 10,

11]. Visgi įrodytų asociacijų su kitais fibroze

pasireiškiančiais sutrikimais stoka neleidžia visiškai

uždegiminės būklės, kurių metu pagrindinį vaidmenį

patogenezėje atliekantys CD4 T limfocitai stimuliuoja

pakitusias B ląsteles ir sąlygoja fibrozės procesą [14].

Remiantis šia teorija, Riedelio tiroiditas priskiriamas

prie atskiro IgG4 medijuotų skydliaukės ligų pogrupio

kartu su tokiais susirgimais kaip Hašimoto tiroiditas

bei Graves liga. Taip pat pastaruoju metu tiriama ir

genetinių veiksnių įtaka RT išsivystymui. Nustatyta,

jog šio tipo tiroiditu sergančių pacientų skydliaukės

audiniuose PIK3CA geno ekspresija yra ženkliai

kinazės/serino – treonino proteinkinazės (PI3K/Akt)

kodavimą, o pastaroji dalyvauja fibroblastų augimo

ligų anamnezę, Riedelio tiroiditas išsivystė dažniau

Nors nėra vieningo sutarimo dėl RT kilmės, žinoma,

jog veikiant vieniems ar kitiems etiologiniams

veiksniams, skydliaukėje yra užvedamas randėjimo

procesas, kuris lemia normalaus skydliaukės audinio

pakeitimą tankiu fibroziniu audiniu, kuriame stebima

uždegiminių ląstelių, ypač limfocitų, plazminių

disfagija, afonija, kaklo skausmas ir sustingimas,

kosulys, užkimimas ar spaudimo jutimas krūtinėje [3].

Visi minėti nusiskundimai atsiranda dėl padidėjusios

skydliaukės apimties ir išplitusios fibrozės sukelto

spaudimo į aplinkines struktūras – trachėją, stemplę,

grįžtamąjį gerklų nervą [2, 3]. Simptomai dažniausiai

išsivysto palaipsniui, nustatyta šio proceso mediana –

4 mėnesiai [11]. Apžiūros metu tipiškai čiuopiama

padidėjusi, standi, neskausminga, ryjant seiles

nepaslanki skydliaukė priekinėje kaklo srityje [2, 3,

venos suspaudimo sindromui būdingi požymiai,

teigiami Chvosteko ir Truso požymiai, esant hipo-

(TTH), antikūnų prieš skydliaukės struktūras

koncentracijos [1, 3]. Atlikus šiuos tyrimus, iki 25 – 80

proc. pacientų, sergančių Riedelio tiroiditu, nustatoma

teigiami antikūnai prieš skydliaukės struktūras –

skydliaukės peroksidazę (ATPO) ar tiroglobuliną [2, 3,

10–13, 18]. Svarbu paminėti, kad skydliaukės

funkcija, sergant RT, pradžioje gali likti nepažeista, o

jos veiklą atspindintys rodikliai būti normos ribose

[10, 11, 19]. Bendrajame kraujo tyrime galima stebėti

kuriems pacientams nustatoma ženkliai padidėjusi

serumo imunoglobulino G4 (IgG4) koncentracija,

tačiau tai turi tik silpną 10 proc. teigiamą predikcinę

Diagnostikai svarbūs ir vaizdiniai tyrimai.

Skydliaukės ultragarsinio tyrimo vaizde dėl išplitusios

fibrozės galima stebėti difuziškai hipoechogeninę,

hipovaskuliarią masę, plintančią į aplinkinius

audinius, kartais – apimančią karotidines arterijas [1–

3, 10–12]. Ultragarsinė elastografija patvirtintų reikš-

įtariant uždegiminio proceso išplitimą už skydliaukės

ribų, aplinkinių organų įvertinimui gali būti atliekamas

Dėl aktyvaus uždegiminio ir fibrozinio proceso

skydliaukės bei aplinkiniuose audiniuose, RT metu

stebimas padidėjęs metabolinis aktyvumas, atliekant

polizitronų emisijos tomografijos su 18-

fluordeoksigliukoze (18-FDG PET) tyrimą, kuris

svarbus ligos aktyvumui įvertinti [1, 2, 3, 10, 12]. 123

– I kaupimas skydliaukėje išlieka normalus ar

Vis dėlto, Riedelio tiroidito diagnozei patvirtinti

būtinas histopatologinis skydiaukės audinio ištyrimas,

okliuzinį flebitą įrodantys požymiai; 3) granulomų,

gigantinių ląstelių, limoidinių folikulų, onkocitų

nebuvimas uždegiminiame infiltrate; 4) nenustatyti

piktybiniai pakitimai skydliaukės audinyje [1, 2, 6,

Pastaruoju metu, RT priskiriant prie su IgG4 susijusių

ligų, tampa svarbus ir IgG4 + plazminių ląstelių

skaičiaus įvertinimas bei IgG4 + santykis su bendru

IgG + kiekiu [1]. Sergant šio tipo tiroiditu, skydliaukės

audinio pakitimai retai atitinka su IgG4 susijusios

tiek mažesnių verčių minėti rodikliai (10 IgG4 +

kontrareguliacinį mechanizmą prieš vykstantį auto-

imuninį procesą organizme, nustatyta, kad minėtų

plazminių ląstelių skaičiaus didėjimas būdingas ligos

pradžiai, tačiau vėliau, plintant fibroziniam procesui,

Standartizuotų Riedelio tiroidito gydymo gairių dėl

mažo atvejų skaičiaus nėra, tačiau išskiriamos kelios

galimos gydymo strategijos [1]. Vienas galimų

patiria pooperacines komplikacijas dėl tokių struktūrų

kaip prieskydinės liaukos ar grįžtamasis gerklų nervas

kacijų dažnį, siūloma taikyti mažesnės apimties

operaciją – skydliaukės sąsmaukos ar dalinį skydliau-

Kitas galimas RT gydymo būdas – medikamentinis,

kuris pradedamas taikyti anksti, iš karto patvirtinus

diagnozę [1]. Tai – gydymas priešuždegiminiais

vaistais, ypač naudingas tiems pacientams, kurių

poveikis stebėtas vartojant vaistus mažomis dozėmis –

gydymą neatsako ar nutraukus vaistus išsivysto

recidyvas, taikomas gydymas selektyvių estrogenų

receptorių moduliatorių (SERM) grupei priklausančiu

vaistu tamoksifenu, slopinančiu fibroblastų proli-

per dieną doze 8 mėnesių laikotarpiu [1, 11, 12, 18].

Pastebėta, jog Riedelio tiroiditas efektyviai gydomas

tiek gliukokortikoido ir tamoksifeno deriniu, tiek

Riedelio tiroidito gydymo mažų dozių radioterapija

Taip pat medikamentiniam gydymui priskiriamas ir

pakeičiamasis gydymas hormonais. Atlikus pilną

skydliaukės pašalinimą ar nustačius hipotirozę,

pacientui skiriama pakaitinė terapija levotiroksinu, o

po prieskydinių liaukų pažeidimo atsiradusiam

hipoparatiroidizmui koreguoti gali būti skiriama

medikamentų poveikio sumažėjus ar išnykus

simptomams, liga gali ilgą laiką išlikti stabili ir

yra retas, o letalios išeitys dažniausiai siejamos su

trachėjos užspaudimu ir to pasekoje atsirandančiu

dusuliu, stridoru bei kvėpavimo nepakankamumu [2].

Trečdaliui pacientų 10 metų stebėjimo laikotarpyje

išsivysto bent viena daugiažidininės fibrosklerozės

proceso išraiška už skydliaukės audinio ribų (kaip

retroperitoninė, tarpuplaučio fibrozė ar sklerozuojantis

uždegimas, progresuojantis iki visiškos skydliaukės

destrukcijos ir fibrozės. Nors sutariama, jog diagnozei

patvirtinti būtinas histopatologinis pažeisto audinio

ištyrimas, dėl ligos retumo, išliekančios neaiškios

etiologijos bei nespecifinės simptomatikos neretai

susiduriama su iššūkiais diagnostikos srityje. Taip pat

nėra visuotinai priimtų ligos gydymo gairių, o

rekomendacijos remiasi pavienių atvejų aprašymais.

Riedelio tiroiditas negali būti pilnai išgydytas, tačiau

skiriant medikamentinį gydymą gliukokortikoidais,

tamoksifenu arba taikant chirurginį gydymą

obstrukcinių simptomų palengvinimui, ligos prognozė

dažniausiai yra palanki, ir net nutraukus gydymą,

būklė ilgą laiką išlieka stabili. Visgi, reikalingi

didesnės apimties tyrimai šioje srityje, kurie leistų

1. Majety P, Hennessey JV. Acute and Subacute, and

3. Czarnywojtek A, Pietrończyk K, Thompson LDR,

Triantafyllou A, Florek E, Sawicka-Gutaj N, Ruchala

M, Plazinska MT, Nixon IJ, Shaha AR et al. IgG4-

related sclerosing thyroiditis (Riedel-Struma): a

review of clinicopathological features and

4. Pandev R, Khan M, Ratheesh V. Riedel's

Thyroiditis: Pitfalls in Diagnosis and Subsequent

Vimala R, Prasad H. Our Uncommon Experience with

6 Cases of Riedel's Thyroiditis (Woody

2022; 74 (Suppl 2): 1757-1762. doi:10.1007/s12070-

7. Shafi AA, Saad NB, AlHarthi B. Riedel's thyroiditis

as a diagnostic dilemma - A case report and review of

8. Gökçay Canpolat A, Cinel M, Dizbay Sak S,

Outcomes of Tamoxifen Citrate Therapy and Histo-

and Immunopathological Properties in Riedel

10. Blanco VM, Páez CA, Victoria AM, Arango LG,

Arrunategui AM, Escobar J, Martinez V, Guzman GE.

Riedel's Thyroiditis: Report of Two Cases and

11. Salhi S, Oueslati I, Ayari S, Kamoun E, Yazidi M,

Chihaoui M. A case of reversible hypoparathyroidism

in a patient with Riedel's thyroiditis treated with

14. Pacella JC, Niwattisaiwong S, Newman D. IgG4-

Related Retroperitoneal Fibrosis: A Rare Association

15. Sun R, Liu Z, Lu H, Peng Y, Li J, Nie Y, Li J, Peng

L, Zhou J, Fei Y et al. Potential impact of autoimmune

diseases family history in IgG4-related disease: a

16. Zala A, Berhane T, Juhlin CC, Calissendorff J,

Falhammar H. Riedel Thyroiditis. J Clin Endocrinol

18. Er-Rahali Y, Massine El Hammoumi M, Issouani

J, Nfad CA, El Moussaoui S, Kabiri EH, Guerboub

Management Challenge: A Case Report and Review of

19. Lawless A, Papachristos A, Robinson B, Sidhu S,

Eade T. Refractory Riedel's thyroiditis managed with

21. Mammen SV, Gordon MB. Successful use of

Rituximab in a Case of Riedel Thyroiditis resistant to

case rep. 2019; 5(3): e218-e221. doi:10.4158/accr-

22. Liana G, Tamuna G. Characteristics of Riedel’s

and Hashimoto thyroiditis based with morphological

and immunohistochemical data. Acad. J. Sci. Res.