Justina Ragauskaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Anorexia nervosa (AN) is a serious eating disorder commonly found in early adolescence. It is characterized by severe weight loss, often resulting from a combination of food restriction and high levels of exercise. The behavior of patients with anorexia nervosa is accompanied by obsessive concerns and fears about weight gain, appearance, and food. This combination of behavioral and psychological characteristics leads to a variety of emotional, behavioral, social, and family relationships disorders. AN is associated with one of the highest mortality rates of all mental illnesses. Death indicates a physiological effect of malnutrition, especially with cardiovascular arrhythmias. Nevertheless, the psychological damage is also significant and results in a large proportion of patients dying from suicide. Anorexia nervosa is a disorder that can affect individuals of any age, gender, sexual orientation, race, and ethnicity, but is common in adolescent girls and young women. Diagnosis includes interviews with patients according to standardized questionnaires, as well as clinical examination of the patient, considering the assessment, the patient’s internal organ function, complications. Treatment is complex, which includes psychotherapeutic and pharmacological treatment. In psychotherapy, family-based psychotherapy receives the most data on effective treatment. Treatment options and knowledge of pharmacological preparations continue to expand, but there is no drug which fully therapeutic. Recovery remains slow and inaccessible to many. In this article we will discuss the diagnosis and treatment of anorexia nervosa.
Keywords: anorexia nervosa, treatment, psychotherapy.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
123
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 123-130
Eating disorder: anorexia nervosa
Justina Ragauskaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Anorexia nervosa (AN) is a serious eating disorder commonly found in early adolescence. It is character-
ized by severe weight loss, often resulting from a combination of food restriction and high levels of exercise.
The behavior of patients with anorexia nervosa is accompanied by obsessive concerns and fears about weight
gain, appearance, and food. This combination of behavioral and psychological characteristics leads to a variety
of emotional, behavioral, social, and family relationships disorders. AN is associated with one of the highest
mortality rates of all mental illnesses. Death indicates a physiological effect of malnutrition, especially with
cardiovascular arrhythmias. Nevertheless, the psychological damage is also significant and results in a large
proportion of patients dying from suicide. Anorexia nervosa is a disorder that can affect individuals of any age,
gender, sexual orientation, race, and ethnicity, but is common in adolescent girls and young women. Diagnosis
includes interviews with patients according to standardized questionnaires, as well as clinical examination of
the patient, considering the assessment, the patient’s internal organ function, complications. Treatment is com-
plex, which includes psychotherapeutic and pharmacological treatment. In psychotherapy, family-based psy-
chotherapy receives the most data on effective treatment. Treatment options and knowledge of pharmacological
preparations continue to expand, but there is no drug which fully therapeutic. Recovery remains slow and inac-
cessible to many. In this article we will discuss the diagnosis and treatment of anorexia nervosa.
Keywords: anorexia nervosa, treatment, psychotherapy.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
124
Valgymo sutrikimas: nervinė anoreksija
Justina Ragauskaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas,
Kaunas, Lietuva
Santrauka
Nervinė anoreksija (NA) yra rimtas valgymo sutrikimas, paprastai pasireiškiantis ankstyvojoje
paauglystėje. Jam būdingas didelis svorio kritimas, dažniausiai atsirandantis dėl sunkaus maisto apribojimo ir
per didelio fizinio krūvio derinio. Nervine anoreksija sergančiųjų elgesį lydi obsesinis susirūpinimas ir baimė
dėl svorio padidėjimo, išvaizdos ir maisto. Šis elgesio ir psichologinių ypatybių derinys lemia įvairius
emocinius, elgesio, socialinius ir santykių šeimoje sutrikimus. NA siejama su vienu didžiausiu mirtingumu iš
visų psichinių ligų. Mirtis atsiranda dėl nepakankamos mitybos fiziologinio poveikio, ypač susijusio su širdies
ir kraujagyslių aritmija. Nepaisant to, psichologinė žala taip pat yra didelė ir lemia, kad didelė dalis pacientų
miršta nusižudę. Nervinė anoreksija tai sutrikimas, galintis paveikti bet kokio amžiaus, lyties, seksualinės
orientacijos, rasės ir etninės kilmės asmenis, tačiau dažniausiai būdingas paauglėms mergaitėms ir jaunoms
moterims. Diagnostika apima interviu su pacientu pagal standartizuotus klausimynus, bei klinikinį paciento
ištyrimą, siekiant įvertinti sergančiojo vidaus organų veiklą, komplikacijas. Gydymas kompleksinis, kuris
apima tiek psichoterapinį gydymą, tiek farmakologinį. Psichoterapiniame gydyme daugiausiai duomenų apie
veiksmingą gydymą susilaukia šeima paremta psichoterapija. Gydymo galimybės ir žinios apie farmakologinius
preparatus toliau plečiasi, tačiau nė vienas vaistas nėra visiškai gydomasis. Sveikimas išlieka lėtas ir daugeliui
nepasiekiamas. Šiame straipsnyje aptarsime nervinės anoreksijos diagnostiką ir gydymą.
Raktažodžiai: nervinė anoreksija, gydymas, psichoterapija.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
125
Įvadas
Valgymo sutrikimai yra sunkūs psichikos
sutrikimai, kuriems būdingas nenormalus
valgymas ar svorio kontrolė. Sutrikęs požiūris į
svorį, kūno formas ir valgymą vaidina pagrindinį
vaidmenį. Sutrikimo forma skiriasi priklausomai
nuo lyties: pavyzdžiui, vyrų kūno įvaizdžio
problemos gali būti sutelktos į raumeningumą, o
moterims šios problemos gali būti labiau skirtos
svorio metimui. Nutukimas savaime nėra
įvardijamas kaip valgymo sutrikimas [1]. Valgymo
sutrikimai yra trečia pagal dažnumą paauglių lėtinė
liga po nutukimo ir astmos [2]. Visi valgymo
sutrikimai labai kenkia fizinei sveikatai ir sutrikdo
psichosocialinį funkcionavimą [3]. Diagnostikos ir
statistikos vadovas (DSV-5) ir tarptautinė ligų
klasifikacija (TLK-11) išskiria šešis pagrindinius
maitinimo ir valgymo sutrikimus. Trys iš jų yra
žinomi kaip nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir
persivalgymo sutrikimas. Kiti trys sutrikimai, kurie
anksčiau buvo laikomi vaikystės sutrikimais:
vengiantys-ribojantys maisto vartojimo sutrikimai,
pica ir atrajojimo sutrikimai [4]. Šiame straipsnyje
apžvelgsime labiausiai žinomą valgymo sutrikimą:
nervinę anoreksiją.
Nervinė anoreksija
Nervinė anoreksija (NA) yra diagnostinis
terminas, kuris pažodžiui reiškia neurozinį apetito
praradimą. Pirmą kartą seras Williamas Gullas
pranešė apie NA atvejį Lancet mieste 1888m. [5].
Nervinė anoreksija - rimtas psichikos sutrikimas
galintis paveikti bet kokio amžiaus, lyties,
seksualinės orientacijos, rasės ir etninės kilmės
asmenis, tačiau dažniausiai būdingas paauglėms
mergaitėms ir jaunoms moterims [6]. NA yra
potencialiai gyvybei pavojingas valgymo
sutrikimas, kurio metu pacientai išgyvena didelę
baimę priaugti svorio ir turi pakitusį savo kūno
suvokimą. Mažas kūno svoris yra griežtos dietos ir
(arba) per didelio fizinio aktyvumo rezultatas. [7].
Be to, šį sutrikimą turintiems žmonėms būdinga
pastebimai sutrikdyta kognityvinė ir emocinė
veikla, o gretutinės ligos laikoma norma [8].
Problemos, susijusios su nuolatine netinkama
mityba, kaupiasi ir atsiranda prisitaikymo forma,
kai daugelis bado padarinių smegenims ir kūnui
padeda išlaikyti ligą. Pavyzdžiui, socialinio
pažinimo problemos padeda atskirti ir atstumti
individą, kognityvinis nelankstumas užkerta kelią
pokyčiams, o mažas estrogeno kiekis ir kitos
antrinės netinkamos mitybos hormoninės ir
metabolinės pasekmės mažina energijos lygį ir
veikia savijautą [9]. Pacientai, turintys NA, gali
labai racionaliai vertinti priežastis ir pasekmes,
vertindami kitus savo ir kitų sveikatos aspektus,
tačiau negali racionaliai vertinti savo netvarkingos
mitybos [10]. Nervinės anoreksijos komplikacijos
veikia visus organus, sistemas ir dažniausiai
atsiranda dėl nepakankamos mitybos ir svorio
netekimo. Virškinimo trakto simptomai yra ypač
dažni ir varginantys [11]. Viena dažniausiai
pasitaikančių nervinės anoreksijos klinikinės
praktikos problemų yra vėlavimas tarp pirmųjų
simptomų atsiradimo ir tinkamo gydymo pradžios.
Ypač tarp ankstyvų pacientų, negydomos ligos
trukmė gali būti ilgesnė nei 2 metai [12].
Diagnostika
Pacientai retai kreipiasi į gydytojus su
pagrindiniu skundu dėl „valgymo sutrikimo“.
Dažniau pacientai turi vieną ar daugiau pirminės
sveikatos priežiūros skundų, kurie rodo valgymo
sutrikimų elgesio požymius ar simptomus,
įskaitant nuovargį, šalčio netoleravimą,
menstruacijų sutrikimus ar virškinimo trakto
problemas, tokias kaip pilvo skausmas ir vidurių
užkietėjimas [13]. Kiti pacientai, svorio pokyčius
gali pateikti kaip pagrindinį skundą. Vyresni
pacientai gali nenoriai dalyvauti draugų ar artimųjų
paraginti, nurodydami ką nors panašaus į: „mano
draugas mano, kad aš turiu problemų dėl
valgymo“, arba „mano vaikinas pagavo mane
specialiai sukeliant sau vėmimą“. Kadangi
dauguma pacientų, sergančių nervine anoreksija,
skundų dėl valgymo neišsako, įtarimas greičiausiai
pasirodys per interviu, kurio metu paciento
klausiama apie apetitą ir maisto vartojimą [10].
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
126
Dėl jauname amžiuje prasidėjusios ligos ir
sunkaus mitybos apribojimo nervine anoreksija
gali sukelti rimtų ilgalaikių sutrikusio vystymosi
pasekmių, įskaitant numatomo augimo
nepasiekimą ir maža kaulų tankį [14]. Dažniausios
klinikinės išraiškos yra amenorėja arba pirmųjų
menstruacijų vėlavimas (menarchė), hipotenzija,
hipotermija ir bradikardija. Laboratorinių tyrimų
rezultatai gali rodyti anemiją, leukopeniją,
padidėjusį šlapalo kiekį, padidėjusius kepenų
fermentus ir endokrininius sutrikimus [15]. Taigi, į
pradinį tyrimą turėtų būti įtrauktas išsamus kraujo
tyrimas su baltųjų kraujo kūnelių diferenciacija,
medžiagų apykaitos rodiklius apimantis tyrimas ir
skydliaukės laboratoriniai tyrimai. Pradinė
elektrokardiograma taip pat gali suteikti
papildomos informacijos apie pacientus, kuriems
yra hipotenzija ir (arba) bradikardija. Taip pat
reikėtų apsvarstyti kaulų densitometrijos tyrimą,
ypač asmeniui, kuriam ilgą laiką buvo labai mažas
svoris [16].
Nervinės anoreksijos diagnostiniai kriterijai
(1 lentelė) pateikti pagal Amerikos psichiatrijos
asociacijos psichinių sutrikimų diagnostikos ir
statistikos vadovo penktąjį leidimą [17].
Diagnostikos kriterijai, esant lengviems nervinės
anoreksijos atvejams, gali padėti laiku nustatyti
kliniškai reikšmingus atvejus ir nukreipti juos į
tinkamiausias gydymo sąlygas [12].
Nervinės anoreksijos diagnostiniai kriterijai, potipiai ir sunkumo lygiai [18].
Diagnostiniai kriterijai:
• Energijos suvartojimo apribojimas lyginant su norma, lemiantis žymiai mažesnį kūno svorį,
amžiaus, lyties, vystymosi trajektorijos ir fizinės sveikatos kontekste. Labai mažas svoris
apibrėžiamas kaip svoris, kuris yra mažesnis nei minimaliai normalus, arba, vaikams ir
paaugliams, mažesnis nei minimalus tikėtinas svoris.
• Intensyvi baimė priaugti svorio arba tapti stora/storu, ar atkaklus elgesys, trukdantis priaugti
svorio, nors jau turint mažą svorį.
• Kūno svorio ar formos suvokimo sutrikimas, nepagrįsta kūno formos ar svorio įtaka savęs
vertinimui arba nuolatinis nepakankamas dabartinio mažo kūno svorio rimtumo nepripažinimas.
Potipiai:
• Ribojantis tipas – per pastaruosius 3 mėnesius pacientui nebuvo pasikartoję besaikio valgymo ar
žarnyno valymo epizodai (paties sukeltas vėmimas, netinkamas vidurius laisvinančių
medikamentų, diuretikų, klizmų vartojimas). Svorio metimas visų pirma vykdomas laikantis
dietos, badaujant, pernelyg daug mankštinantis, ar naudojant visus išvardintus metodus.
• Persivalgymo ir išsivalymo tipas. Per pastaruosius 3 mėnesius pacientui buvo pasikartoję
persivalgymo ar išsivalymo epizodai (paties sukeltas vėmimas, netinkamas vidurius laisvinančių
medikamentų, diuretikų, klizmų vartojimas).
Sunkumo lygiai:
• Lengvai sunkus tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) ≥ 17.
• Vidutiniškai sunkus tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) 16-16.99.
• Sunkus tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) 15-15.99.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
127
• Labai sunkus tuomet, kai kūno masės indeksas (KMI) < 15.
Absoliuti žemo KMI riba nėra nustatyta, nes
reikia atsižvelgti į kitus veiksnius, tokius kaip
paciento amžius, lytis, KMI iki ligos simptomų
atsiradimo ir svorio mažėjimo greitis. Tačiau
suaugusiems, sergantiems nervine anoreksija
paprastai stebimas mažas kūno masės indeksas
(KMI ≤ 17,5). KMI vertinamas pagal amžių,
naudojant augimo diagramas. Intensyvi svorio
padidėjimo baimė yra pagrindinis nervinės
anoreksijos bruožas, tačiau pacientai dažnai tai
neigia, dėl to išvadas reikia daryti iš jų elgesio.
Ypatingas dėmesys kūno svoriui ir formai yra
neatsiejamas nuo sutrikimo, kartu su visišku
suvalgomo maisto kontroliavimu [19]. Ankstyvas
NA nustatymas yra labai svarbus, nes gydymas
dažnai yra veiksmingesnis asmenims, turintiems
sutrikimą trumpesnį laiką, nei tiems, kuriems šis
sutrikimas buvo ilgesnį laiką [9].
Gydymas
Suomijos epidemiologinis tyrimas pranešė,
kad apie 50% žmonių, sergančių nervine
anoreksija, nesinaudoja gydymu [20]. Tačiau
gydant NA sergančius asmenis (daugiau
jaunesniame amžiuje) tikėtina, jog ne mažiau kaip
40% sergančiųjų pasveiks [21]. Be to, specialistų
komandos, turinčios patirties nervinės anoreksijos
srityje, gali būti siejamos su geresniais rezultatais
[22]. Taigi svarbu, kad sveikatos priežiūros
specialistai visais lygmenimis būtų kompetentingi
nustatyti NA, siekiant gauti ankstyvas antrinio ir
tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Ši
ankstyva prieiga yra ypač svarbi, atsižvelgiant į
įrodymus, kad ankstyvosiose ligos stadijose (tai yra
< 3 metų trukmės) egzistuoja kritinis efektyvios
intervencijos langas, po kurio visišką pasveikimą
pasiekti yra daug sunkiau [23].
Psichoterapija
Gydant vaikus ir paauglius, dažniausiai
rekomenduojamas visą šeimą įtraukiantis gydymas
[24]. Gydymas paprastai atliekamas trimis etapais
per 6-12 mėnesių laikotarpį. Pirmajame etape
pabrėžiamas paciento tėvų, artimųjų vaidmuo
skatinant paciento sveiką mitybą ir svorio
atstatymą. Taip pat terapijoje didelis dėmesys
skiriamas skatinant „suvienyti“ šeimą, o ne ieškoti
kam priskirti kaltę. Globėjai ir kiti paciento
artimieji paprastai jaučia didelį nerimą, stresą,
dažnai jaučiasi bejėgiai susidurdami su ribojančiu
sergančiojo valgymu ir problemišku elgesiu [25].
Tėvai ir artimieji atidžiai stebi visą paciento
valgymą ir veiklą, kad būtų išvengta per didelio
fizinio krūvio ir organizmo valymosi. Kai gydymas
pereina į antrąją fazę, maitinimo valdymas
palaipsniui perkeliamas atgal į vaiką ar paauglį.
Trečiajame etape daugiausia dėmesio skiriamas
geresnio šeimos bendravimo ir savarankiškumo
tobulinimui. Klinikinė patirtis ir atsitiktinių imčių
tyrimai parodė, kad ši terapijos forma yra
naudingesnė už kitus gydymo būdus, kai remisijos
dažnis (apibrėžiamas kaip svorio atstatymas ir
kognityvinės funkcijos pagerėjimas) yra didesnis
[26].
Židinio psichodinaminė psichoterapija
Pradinė židininės psichoterapijos versija
buvo sukurta kaip 40 valandų ambulatorinė
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
128
programa vidutinio sunkumo ligoniams,
sergantiems NA. Atsižvelgiant į tai, kad pacientai,
sergantys nervine anoreksija, kovoja su tapatybės
ir ribų klausimais, programos pradžioje
psichodinamiškai reikšmingi židiniai nustatomi
naudojant standartizuotą diagnostinį interviu.
Pirmajame gydymo etape daugiausia dėmesio
skiriama terapinio ryšio užmezgimui,
anoreksiškam elgesiui, ego-sintoniniams
įsitikinimams ir savigarbai. Antrame gydymo etape
pagrindinis dėmesys skiriamas tarpasmeniniams
santykiams ir valgymo (anoreksiško) elgesio.
Aktualūs židinio psichodinaminės psichoterapijos
trečiosios ir paskutinės fazės aspektai yra paciento
ir terapeuto sąveikos perkėlimas į kasdienio
gyvenimo situacijas, terapijos nutraukimas. Prieš
kiekvieną gydymo seansą įvertinamas ir
dokumentuojamas paciento svoris [27].
Kognityvinė elgesio terapija
Pasak Fairburn, sustiprinta kognityvinė
elgesio terapija reiškia „transdiagnostinį“
individualizuotą psichologinį valgymo sutrikimų
gydymą. Jis buvo sukurtas kaip ambulatorinis
gydymas suaugusiems, tačiau naudojamas ir dienos
stacionaro – stacionaro pacientams. Nors
kognityvinė elgesio terapija yra labai
individualizuotas gydymas, jį galima suskirstyti į
keturis etapus. Pirmame etape daugiausia dėmesio
skiriama abipusiam supratimui apie asmens
valgymo problemą ir padedant jam modifikuoti bei
stabilizuoti valgymo modelį. Trumpajame,
antrajame etape sistemingai peržiūrima pažanga ir
sudaromi pagrindinio gydymo planai. Trečiasis
etapas sutelktas į procesus, kurie palaiko asmens
valgymo problemą (pavyzdžiui, susirūpinimą dėl
formos ir valgymo). Ketvirtajame etape
akcentuojama ateitis, kurioje akcentuojamas
nesėkmių sprendimas ir pasiektų pokyčių
palaikymas [28].
Medikamentinis gydymas
Dauguma psichofarmakologinių vaistų nėra
veiksmingi gydant nervinę anoreksiją [29].
Atsitiktinių imčių tyrimai parodė, kad įvairūs
antidepresantai, vartojami kartu su psichoterapija,
nėra veiksmingesni nei vien psichoterapija,
didinant svorį, palengvinant depresijos simptomus
ar mažinant atkryčio dažnį tarp pacientų, sergančių
nervine anoreksija [30]. Nors kai kurie tyrimai
parodė nedidelę antrosios kartos antipsichozinių
vaistų naudą naudojant kaip apetito stimuliavimo ir
svorio didinimo priemonę, tačiau bendri gauti
rezultatai naudojant šiuos medikamentus atgrasė
[29]. Nepaisant nepakankamo psichotropinių
vaistų veiksmingumo, jie ir toliau skiriami
pacientams, sergantiems nervine anoreksija [31].
Išvados
Nuo tada, kai daugiau nei prieš 130 metus
literatūroje pasirodė pirmasis nervinės anoreksijos
atvejis, daug sužinota apie valgymo sutrikimus.
Nors per visus šiuos metus nuo ligos atsiradimo
buvo vykdomos įvairios studijos ir moksliniai
tyrimai, tačiau nervinė anoreksija yra reikšminga
liga, daranti įtaką jaunesnėms gyventojų grupėms.
Ankstyvos ligos nustatymo galimybės mažos,
kadangi pacientai, sergantys nervine anoreksija,
kreipiasi į specialistus tuomet, kai liga jau yra
pažengusi. Gydymas kompleksinis, apimantis tiek
farmakologinius preparatus, tiek psichoterapiją.
Gydymo galimybės ir žinios apie farmakologinius
preparatus toliau plečiasi, tačiau nė vienas vaistas
nėra visiškai gydomasis. Sveikimas išlieka lėtas ir
daugeliui nepasiekiamas. Mirtingumas ir toliau yra
didžiausias tarp visų psichikos sutrikimų. Toliau
klasifikuojant valgymo sutrikimus, tarp jų ir
nervinę anoreksiją, pagal vis specifiškesnius
diagnostinius kriterijus, būsimi tyrimai gali
priartėti prie visiškos prevencijos ir gydymo.
Literatūra
1. Marcus MD, Wildes JE. Obesity: is it a mental
disorder? Int J Eat Disord. 2009;42(8):739–53.
2. Gonzalez A., Kohn M.R., Clarke S.D.: Eating
disorders in adolescents. Aust Fam Physician
2007; 36: pp. 614-619.
3. American Psychiatric Association Diagnostic
and Statistical Manual of Mental Disorders
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
129
(5th edn.), American Psychiatric Associa-
tion, Washington, DC (2013)
4. Treasure J, Duarte TA, Schmidt U. Eating dis-
orders. Lancet. 2020;395(10227):899–911.
5. J.A. Silverman Sir William Gull (1819–1890).
Limner of anorexia nervosa and myxoedema.
An historical essay and encomium Eat Weight
Disord, 2 (1997), pp. 111-116
6. Zipfel S, Mack I, Baur LA, et. al.: Impact of
exercise on energy metabolism in anorexia
nervosa. J Eat Disord 2013; 1: pp. 37.
7. Lock J, La Via MC; ; American Academy of
Child and Adolescent Psychiatry (AACAP)
Committee on Quality Issues (CQI). Practice
parameter for the assessment and treatment of
children and adolescents with eating disor-
ders. J Am Acad Child Adolesc Psychiatry.
2015;54(5):412–425.
8. Treasure J, Claudino AM, Zucker N: Eating
disorders. Lancet 2010; 375: pp. 583-593.
9. Treasure J, Zipfel S, Micali N, Wade T, Stice
E, Claudino A, et al. Anorexia nervosa. Nat
Rev Dis Primers. 2015;1(1):15074.
10. Sangvai D. Eating disorders in the primary
care setting. Prim Care. 2016;43(2):301–12.
11. D Gibson, C Workman, PS Mehler Medical
complications of anorexia nervosa and bulimia
nervosa Psychiatr Clin North Am, 42 (2019),
pp. 263-274
12. Erzegovesi S, Bellodi L. Eating disorders.
CNS Spectr. 2016;21(4):304–9.
13. Harrington B., Jimmerson M.: Initial evalua-
tion, diagnosis, and treatment of anorexia ner-
vosa and bulimia nervosa. Am Fam Physician
2015; 91: pp. 46-52.
14. Katzman D.: Medical complications in adoles-
cents with anorexia nervosa: a review of the
literature. Int J Eat Disord 2005; 37: pp. s22-
s59.
15. Walsh J.M.E., Wheat M.E., Freund K.: Detec-
tion, evaluation, and treatment of eating disor-
ders. J Gen Intern Med 2000; 15: pp. 577-590.
16. Erikesen S.: Bone and vitamin D status in pa-
tients with anorexia nervosa. Dan Med J 2014;
61: pp. A4940.
17. Diagnostic and statistical manual of mental
disorders, 5th ed.: DSM V. Washington,
DC: American Psychiatric Association, 2013.
18. Mitchell JE, Peterson CB. Anorexia nervosa.
N Engl J Med. 2020;382(14):1343–51.
19. Treasure J, Cardi V. Anorexia nervosa, theory
and treatment: where are we 35 years on from
Hilde Bruch’s foundation lecture? Eur Eat
Disord Rev 2017;25:139-147.
20. Keski-Rahkonen A, Hoek HW, Susser ES, et.
al.: Epidemiology and course of anorexia ner-
vosa in the community. Am J Psychiatry 2007;
164: pp. 1259-1265.
21. Steinhausen HC: The outcome of anorexia
nervosa in the 20th century. Am J Psychiatry
2002; 159: pp. 1284-1293.
22. House J, Schmidt U, Craig M, et. al.: Compar-
ison of specialist and nonspecialist care path-
ways for adolescents with anorexia nervosa
and related eating disorders. Int J Eat Disord
2012; 45: pp. 949-956.
23. Hay PJ, Touyz S, Sud R: Treatment for severe
and enduring anorexia nervosa: a review. Aust
N Z J Psychiatry 2012; 46: pp. 1136-1144.
24. Lock J. Family therapy for eating disorders in
youth: current confusions, advances, and new
directions. Curr Opin Psychiatry 2018;31:431-
435.
25. Kyriacou O, Treasure J, Schmidt U. Under-
standing how parents cope with living with
someone with anorexia nervosa: modelling the
factors that are associated with career distress.
Int J Eat Disord 2008;41:233-242.
26. Davis LE, Attia E. Recent advances in thera-
pies for eating disorders.
F1000Res 2019;8:1693-1693.
27. Von, H.-C., Friederich, W., Herzog, B., Wild,
S. & Zipfel, H. S. Anorexia Nervosa Fokale
Psychodynamische Psychotherapie (Hogrefe,
2014).
28. Fairburn, C. G. Cognitive Behavior Therapy
and Eating Disorders (Guilford Press, 2008).
29. Crow SJ. Pharmacologic treatment of eating
disorders. Psychiatr Clin North
Am 2019;42:253-262.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
130
30. Walsh BT, Kaplan AS, Attia E, et al. Fluoxe-
tine after weight restoration in anorexia ner-
vosa: a randomized controlled trial.
JAMA 2006;295:2605-2612.
31. Alañón Pardo MDM, Ferrit Martín M, Calleja
Hernández MÁ, Morillas Márquez F. Adher-
ence of psychopharmacological prescriptions
to clinical practice guidelines in patients with
eating behavior disorders. Eur J Clin Pharma-
col 2017;73:1305-131